9ec9f0fc-964c-4d16-adae-e1019be83e19 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-2162-868/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29454-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.; 3.2.6.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 18 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda ViÅ¡nevska, sekretoriaujant Agnei Ūzaitei, nuotoliniu vaizdo konferencijos bÅ«du (naudojant platformÄ â€žZOOM“) dalyvaujant ieÅ¡kovo B. B. atstovui advokatui Dariui Stalioniui, atsakovės L. M. atstovui advokatui Ariui DamuÅ¡iui, atsakovei G.

R., atsakovų G. R. ir C. D. R. atstovui advokatui Povilui Juzikiui, trečiojo asmens notaro Donato Baranausko atstovei advokatei Laurai Augytei Kamarauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo B. B. ieÅ¡kinį atsakovams L. M., G. R., C. D. R. dėl pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo, tretieji asmenys byloje Vilniaus miesto 14–ojo notarų biuro notaras Donatas Baranauskas, Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos.

Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas B. B. (toliau – ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas perkelti ieÅ¡kovui B. B. pirkėjo teises ir pareigas pagal dalį 2020 m. liepos 3 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), į 401/3788 dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini), bei iÅ¡ ieÅ¡kovo B. B. atsakovams G. R. ir C. D. R. priteisti 2 270 Eur, sumokant Å¡iÄ pinigų sumÄ atsakovams per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) ir turi kelis bendraturčius. Teigia, kad iki 2020 m. liepos 3 d. Žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė šiems asmenims: B. B., Z. R. su N. R., L. K. su A. K., Z. U., L. M., T. P., R. Z., D. A., R. K. su J. K., E. D., M. D. ir R. J.. 2020 m. liepos 3 d. B. B., būdamas žemės sklypo bendraturčiu, iš kitų žemės sklypo bendraturčių M.

D. bei R. J. įsigijo 11/3788 dalį žemės sklypo, nuosavybės teises į įsigytas Å¡ias dalis ieÅ¡kovas įregistravo 2020 m. liepos 20 d. IeÅ¡kovas nurodė, kad po 2020 m. liepos 3 d. įvykusio sandorio ir po nuosavybės teisės dalių įregistravimo gavo naujÄ nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä ir tarp žemės sklypo bendraturčių pastebėjo naujus asmenis, kurie niekada nėra buvę žemės sklypo bendraturčiais – G. R. ir C. D. R.. IeÅ¡kovas pradėjo domėtis, kaip ir kokiu bÅ«du Å¡ie atsakovai G.

R. ir C. D. R.galėjo atsidurti tarp žemės sklypo bendraturčių ir nustatė, jog tÄ pačiÄ dienÄ , kada ieÅ¡kovas sudarinėjo sandorį, tai yra 2020 m. liepos 3 d., buvusi žemės sklypo bendraturtė atsakovė L. M. pardavė jai priklausiusias 401/3788 žemės sklypo dalis atsakovams G. R. ir C. D. R. IeÅ¡kovas pažymėjo, jog galimai buvo padarytas neteisėtas veiksmas, pažeidžiantis ieÅ¡kovo, kaip žemės sklypo bendraturčio, interesus, kai buvusi žemės sklypo bendraturtė L.

M., pažeisdama imperatyvias teisės normas, jai priklausančias žemės sklypo dalis perleido tretiesiems asmenims, nesiųsdama privalomo praneÅ¡imo bendraturčiams. IeÅ¡kovas mano, jog tokia atsakovų G. R. ir C. D. R. pirkimo–pardavimo sutarties 4.6 punkte esančia sÄ lyga buvo bandoma apeiti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnyje numatytus reikalavimus. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovė L. M. turėjo pasiÅ«lyti įsigyti jos turimas dalis bet kuriam bendraturčiui arba kreiptis į notarų biurÄ , kad visiems žemės sklypo bendraturčiams bÅ«tų iÅ¡siųsti praneÅ¡imai apie parduodamas atsakovei L.

M. priklausančias žemės sklypo dalis. IeÅ¡kovo teigimu, Å¡ioje situacijoje notaras negalėjo tvirtinti tokio sandorio, kadangi turėjo vadovautis CK 4.79 straipsnio nuostatomis bei Notarų rÅ«mų prezidiumo 2014-08-28 dienos nutarimu 3.4 patvirtintoje konsultacijoje dėl praneÅ¡imo bendraturčiui dėl pirmumo teisės įsigyti parduodamÄ dalį nurodytomis nuostatomis. IeÅ¡kovas nurodė, jog atsakovai G. R. ir C. D. R. 2020 m. liepos 3 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį sudarė pažeisdami imperatyvias teisės normas, tai yra Å¡ia sutartimi galėjo bÅ«ti parduotas tik žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tačiau negalėjo tokiu bÅ«du bÅ«ti parduotos žemės sklypo dalys.

Atsakovė L. M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklausė Å¡ie žemės sklypai / daiktai (jų dalys) (toliau visi kartu – Daiktai):

1) žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas/1); 2) 401/3788 dalys žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas/2).Atsakovė nurodė, kad priėmė sprendimÄ parduoti Daiktus ir, atsižvelgdama į Daiktų tarpusavio funkcinį ryšį, taip pat į Daiktų įsigijimo tikslus ir aplinkybes, niekada net nesvarstė tokios alternatyvos, jog Daiktai gali bÅ«ti parduodami atskirai. Atsakovės teigimu, ji visada vertino ir Å¡iai dienai vertina taip pat, jog Daiktai yra betarpiÅ¡kai tarpusavyje susiję bei kartu, akumuliuodami savo savybes, sukuria vieningÄ turtinį kompleksÄ , kuris, kaip visuma, turi didesnę vertę nei kiekvienas iÅ¡ Daiktų atskirai, tokį Daiktų funkcinį ryšį pagrindžia tai, jog Daiktai tarpusavyje ribojasi ir Žemės sklypo/2 dalis padeda užtikrinti geresnį Žemės sklypo/1 naudojimÄ .

Atsakovė pažymėjo, jog tiek atsakovei L. M., tiek atsakovams G. R. ir C. D. R. sandorio sudarymo metu Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notaras Donatas Baranauskas (toliau – Notaras) aiÅ¡kiai patvirtino, jog Sutarties sudarymui bendraturčių sutikimai nereikalingi, nes Daiktai parduodami kaip vientisas turtinis kompleksas, o tokiu atveju pirmenybės teisė nėra taikoma. Atsakovė L. M. nurodė, kad tiek atsakovė, tiek atsakovai G. R. ir C. D. R. Daiktus visada suprato ir suvokė kaip vieningÄ turtinį kompleksÄ , turintį bendrÄ kainÄ ir vertę, o toks suvokimas ir atitinkamai Å¡alių valia dėl sandorio sudarymo sÄ lygų nuo pat pradžių buvo aiÅ¡ki ir nuosekli.

Teigia, jog ieÅ¡kovas ne tik neturi pirmenybės teisės, tačiau, net jeigu hipotetiÅ¡kai ir bÅ«tų laikoma, jog ginčo atveju ieÅ¡kovas tokiÄ teisę turi, Å¡iÄ teisę ieÅ¡kovas siekia įgyvendinti su aiÅ¡kiu piktnaudžiavimo elementu ir grubiai nesilaikydamas jos įgyvendinimo sÄ lygų. Atsakovė pažymėjo, kad žemės sklypas/1 buvo parduotas visas ir kito žemės sklypo buvo parduota tik dalis (žemės sklypas/2 dalis), o Å¡ie nekilnojamieji daiktai (jų dalys) buvo parduoti kaip vientisas turtinis kompleksas, turintis aiÅ¡kų jį sudarančių daiktų funkcinį ryšį ir priklausomumÄ .

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovo teiginiai apie pirmenybės teisės egzistavimÄ CK 4.79 straipsnio pagrindu nėra pagrįsti ir žemės sklypo/2 dalies atžvilgiu iÅ¡ viso negali bÅ«ti taikomi. Taigi, ankščiau nurodytų aplinkybių visuma, atsakovės L. M. vertinimu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas neturi teisinio pagrindo reikalauti perkelti ieÅ¡kovui pirkėjo teises ir pareigas pagal dalį Sutarties, kadangi Å¡iuo atveju pirmenybės teisė įsigyti žemės sklypo/2 dalį, parduodamÄ kaip turtinį kompleksÄ su žemės sklypu/1, pagal Sutarties sÄ lygas neegzistuoja.

Atsakovai G. R. ir C. D. R. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas savo neva pažeistus interesus gina remdamasis vien tik formaliu ir pavienių faktų vertinimu. Teigia, kad ieÅ¡kovo argumentai nepagrįsti – ieÅ¡kovas visiÅ¡kai nevertina, koks yra tikrasis Sutarties dalykas, t. y. Žemės sklypas Nr.1 ir Žemės sklypas Nr.2 parduodami kaip vienas turtinis kompleksas, nei Žemės sklypo Nr. 2 funkcinės paskirties, nei jo ryÅ¡io su Sutartimi parduodamu Žemės sklypu Nr.1, dėl to padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl jo pirmenybės teisų pažeidimo CK 4.79 straipsnio kontekste.

Atsakovų teigimu, atsižvelgiant į Sutarties sÄ lygas, kaip visumÄ , galima pagrįstai teigti, kad abi sutarties Å¡alys (atsakovė L. M. ir atsakovai G. R. ir C. D. Rand) Sutarties dalykÄ , t. y. abu sklypus, laikė vienu kompleksu, susidedančiu iÅ¡ pagrindinio ir antraeilio daikto, ir bÅ«tent tokios aplinkybės turi esminės reikÅ¡mės, nes atsakovai G. R. ir C. D. Rand tik vieno 0,0600 ha žemės sklypo už 163 730 Eur kainÄ niekada nebÅ«tų pirkę. Vien ta aplinkybė, kad Sutartį tvirtinęs notaras vėliau Sutartyje nurodė atskiras parduodamų daiktų kainas, pati savaime nei Å¡alių susitarimo dėl žemės sklypų pirkimo sÄ lygų, nei realios sumokėtos Žemės sklypo Nr. 2 kainos nepaneigia – Atsakovas 2, nežinodamas jo (notaro) kainų iÅ¡skirstymo motyvų ir pats neturėdamas teisinio iÅ¡silavinimo, tiesiog pasitikėjo notaru, nes notaras teigė, kad tai Sutarties įgyvendinimui (įvykdymui) jokios įtakos neturi.

Atsakovai nurodė, kad Sutartimi buvo perleistas pagrindinis žemės sklypas (Žemės sklypas Nr. 1), kurio naudojimo bÅ«das – gyvenamosios teritorijos, pobÅ«dis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir kitos paskirties antraeilio žemės sklypo dalys (Žemės sklypas Nr. 2). IÅ¡ Sutarties sÄ lygų ir faktinių aplinkybių nėra pagrindo laikyti, kad Žemės sklypas Nr.2 buvo pagrindinis Sutarties objektas, kuris galėtų bÅ«ti naudojamas tik iÅ¡imtinai kaip savarankiÅ¡kas objektas, kurio (ne)pardavimas neturėtų jokios reikÅ¡mės nei bendrai Sutarties kainai, nei atsakovų G.

R. ir C. D. R. apsisprendimui mokėti už 6 arų ploto Žemės sklypÄ Nr. 1 163 730 Eur kainÄ . Be kita ko, pagal žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), planÄ yra aiÅ¡kiai matoma, kad į minėtÄ Å¾emės sklypÄ Ä¯eina ir pamiÅ¡kės dalis. Tad akivaizdu, kad ne tik atsakovė L. M. pardavė Žemės sklypÄ Nr. 2, kaip antraeilį daiktÄ , bet ir kiti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiai naudojasi žemės sklypu ne kaip pagrindiniu daiktu, o kaip antraeiliu daiktu, t. y. pamiÅ¡ke rekreacijos tikslais, taip pat siekdami, kad sklypas nebÅ«tų užstatytas ir kt.

Taigi, vien tas faktas, kad žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra nustatyta naudojimosi tvarka, neužkerta galimybės parduoti Žemės sklypo Nr. 2 kaip antraeilio daikto ir atsakovams G. R. ir C. D. R. suteikiama teisė naudotis bet kuriomis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimis. Atsakovai teigia, kad kyla klausimas, ar perkėlus nuosavybės teisę ieÅ¡kovui į Žemės sklypÄ Nr. 2, ypatingai tokiomis sÄ lygomis, kurias nurodo ieÅ¡kovas, t. y. iÅ¡ esmės veltui, nebus jam suteikiamas nepagrįstai bei neproporcingai didesnis interesas į bendrojo naudojimo objektÄ , taip apribojant kitų bendraturčių teises naudotis bendro naudojimo objektu visa apimtimi.

Å iuo atveju Žemės sklypas Nr. 2 nebuvo parduotas kaip atskiras turtinis vienetas, o pagal savo funkcinę paskirtį – kaip Žemės sklypo Nr. 1 priklausinys. Todėl CK 4.79 str. numatyta pirmenybės teisė bendraturčiams įsigyti parduodamÄ Å½emės sklypÄ Nr. 2 neatsirado. Atsakovai nurodė, kad ieÅ¡kovo teisės tiek Sutarties sudarymo, tiek Žemės sklypo Nr.1 ir Žemės sklypo Nr.2 perdavimo atsakovų G. R. ir C. D. R. nuosavybėn metu nebuvo atsiradusios, nes Å¡iuo atveju vyko abiejų daiktų, kaip vieno komplekso, pardavimas, o IeÅ¡kovas reikalavimo perkelti jam teises ir pareigas pagal visÄ sandorį net nereiÅ¡kia.

Atsakovai pažymėjo, jog pagal Nekilnojamo turto registro išrašo duomenis, registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo bendraturčiai yra ne tik atsakovai G. R. ir C. D. R.ir ieškovas, bet ir kiti Nekilnojamojo turto registro išrašo 4.2-4.13 punktuose nurodyti asmenys. Nurodė, kad pagal išrašo duomenis yra nurodyta, kad ieškovas turi daugiausia žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), idealiųjų dalių. Tad kyla klausimas, ar siekis perkelti būtent jam, o ne pvz. ir kitiems bendraturčiams Žemės sklypo Nr. 2 dalis lygiomis dalimis nėra susijęs su asmeninių interesų tenkinimu ir galimybės ateityje kitiems žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiams naudotis žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visa apimtimi apribojimu.

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 14–ojo notarų biuro notaras Donatas Baranauskas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2020 m. liepos 3 d. buvo patvirtinta žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Atsakovė L. M. vienu sandoriu pardavė atsakovams G. R. ir C. D. R. visÄ jai priklausantį žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – pagrindinis žemės sklypas), su jai priklausančiomis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – antraeilis žemės sklypas), dalimis.

Teigia, kad atsižvelgiant į tai, kad buvo perleistas visas pagrindinis žemės sklypas, kurio naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir kitos paskirties antraeilio žemės sklypo dalys, nėra pagrindo laikyti, kad antraeilis žemės sklypas buvo pagrindinis Sutarties daiktas, kuris galėtų gali būti naudojamas tik išimtinai kaip savarankiškas objektas. Pagrindinis žemės sklypas ir antraeilis žemės sklypas ribojasi vienas su kitu.

Atsakovė L. M. nurodė, kad įsigijo antraeilio žemės sklypo dalis dėl to, kad nuosavybės teise įgijo visÄ pagrindinį žemės sklypÄ . Trečiasis asmuo nurodė, kad iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad antraeilio žemės sklypo dalis valdo ir asmenys, nuosavybės teise vienasmeniÅ¡kai valdantys Å¡alia esančius žemės sklypus. Taigi akivaizdu, kad pagrindinių žemės sklypų savininkai, vienasmeniÅ¡kai nuosavybės teise valdantys Å¡alia esančio antraeilio žemės sklypo dalis, yra sukÅ«rę funkcinį ryšį tarp vienasmeniÅ¡kai valdomų žemės sklypų ir palei juos iÅ¡sidėsčiusio antraeilio žemės sklypo.

Pažymėjo, kad visiÅ¡kai logiÅ¡kas ir faktiniais duomenimis pagrįstas atsakovės L. M. pareiÅ¡kimas, kad antraeilio žemės sklypo dalis laiko skirtas tinkamai eksploatuoti pagrindinį žemės sklypÄ . Teigia, kad pardavėja atsakovė L. M. paaiÅ¡kino ir Sutartyje pareiÅ¡kė, kad parduoda žemės sklypÄ 1 (pagrindinį daiktÄ ) su antraeiliu daiktu, t. y. žemės sklypo 2 dalimi (pamiÅ¡kės, besiribojančios su žemės sklypui, dalimi), skirtu tinkamai žemės sklypo 1 eksploatacijai.

Nurodė, kad ieškovo argumentas, kad aplinkybė, jog nėra nustatyta naudojimosi antraeiliu žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių, neleidžia naudotis atsakovams G. R. ir C. D. R. antraeilio žemės sklypo dalimis, yra visiškai nepagrįstas. Tokiu atveju atsakovai G. R. ir C. D. R. kartu su kitais bendraturčiais turi teise naudotis bet kuriomis antraeilio žemės sklypo dalimis. Atsižvelgiant į tai akivaizdu, jog pagrindinis žemės sklypas laikytinas pagrindiniu daiktu, o antraeilis žemės sklypas – antraeiliu daiktu, kurio dalys parduodamos.

Trečiasis asmuo pažymėjo, kad daugelis antraeilio žemės sklypo bendraturčių jais tapo dovanojimo sutarčių pagrindu, o vėliau jau sudarydavo pirkimo–pardavimo sutartis. Kaip tik toks būdas leidžia manyti, kad dovanojimo sutarčių sudarymas tampant antraeilio sklypo bendraturčiais leido išvengti pranešimų siuntimų tuometiniams bendraturčiams procedūrų, o dovanojimo sandoriai galimai galėjo būti apsimestiniai. Nurodė, kad Sutarties objektas yra pagrindinis žemės sklypas ir antraeilio žemės sklypo dalys kaip turtinis kompleksas, o ne kaip atskiri nesusiję objektai, kaip ir nurodyta Sutarties 2.1. p. ir 4.6. p. Nurodė, kad visiškai nepagrįstas ieškovo argumentas, kad atsakovė L.

M. buvo laisva parduoti pagrindinį žemės sklypÄ , bet kartu negalėjo parduoti antraeilio žemės sklypo dalių. Dėl to visiÅ¡kai nepagrįstas ir ieÅ¡kovo reikalavimas perkelti pirkėjo teises pagal dalį Sutarties, nes Sutarties Å¡alys visiÅ¡kai aiÅ¡kiai susitarė dėl Sutarties objekto kaip turtinio komplekso, kainos, kitų sÄ lygų. Taigi net ir tuo atveju, jei ieÅ¡kovas mano, kad, kaip antraeilio daikto bendraturtis, turi pirmenybės teisę, Å¡i teisė galėtų bÅ«ti įgyvendinta tik perkant visÄ pagrindinį žemės sklypÄ ir antraeilio žemės sklypo dalis kartu kaip turtinį kompleksÄ už tokiÄ pačiÄ kainÄ , kainos mokėjimo ir visas kitas sÄ lygas.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus. Nurodė, kad vadovaujantis aktualia informacija, esančia vieÅ¡uosiuose registruose, teigtina, kad žemės sklypas 1 Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras, savarankiÅ¡kas, savo unikalų numerį turintis turtinis vienetas, o Žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Nekilnojamojo turto registre nurodytiems privatiems fiziniams asmenims, tarp jų ir ieÅ¡kovui, Å¡is žemės sklypas taip pat yra savarankiÅ¡kas, turintis unikalų numerį nekilnojamasis daiktas.

Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, nevaldo jokios dalies žemės sklype ir žemės sklype 1, t. y. jis valdomas iÅ¡imtinai privačių subjektų. Teigia, jog asmenys yra laisvi pasirinkti savo teisių gynimo bÅ«dus, civiliniame procese galioja dispozityvumo principas, todėl Å¡alys gali laisvai disponuoti savo procesinėmis teisėmis ir pareigomis, o ieÅ¡kovas turi teisę savo nuožiÅ«ra suformuluoti reikalavimus teismui, ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ . Teismo prerogatyva yra įvertinti, ar ieÅ¡kovo pasirinktas subjektinių teisių gynimo bÅ«das yra adekvatus nagrinėjamoje situacijoje ir gali bÅ«ti taikomas.

Nagrinėjamos bylos atveju spręstina, ar ieÅ¡kovas nepagrįstai ilgai nedelsė dėl savo galimai pažeistų teisių ir ar nagrinėjamu atveju toks teisių gynimo bÅ«das apskritai gali bÅ«ti taikomas įvertinus visas Sutarties sudarymo aplinkybes. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos nėra ginčijamų sandorių Å¡alis, todėl neturi teisės pasisakyti dėl jos teisėtumo ar sudarymo aplinkybių, sutarties sÄ lygų formuluočių.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas prašė ieÅ¡kinio reikalavimus tenkinti. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovai prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Vilniaus miesto 14–ojo notarų biuro notaro Donato Baranausko atstovė prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti. IeÅ¡kinys netenkintinas. Byloje nustatyta, kad atsakovė L. M. ir atsakovė G. R. bei atsakovas C. D. R. 2020 m. liepos 3 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovė L.

M. (pardavėja) pardavė atsakovams G. R. (pirkėja) bei atsakovui C. D. R. (pirkėjas) žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas 1), bei 401/3788 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas 2). Du žemės sklypai, kaip turtinis kompleksas, parduoti už 166 000 Eur. Žemės sklypas 1 parduotas už 163 730 Eur, o žemės sklypas 2 – už 2 270 Eur. NurodytÄ pirkimo pardavimo sandorį patvirtino notaras Donatas Baranauskas.

IeÅ¡kovas yra žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturtis, jam priklauso apie 27 arai. Duomenų, kad atsakovė L. M. apie žemės sklypo 2 pardavimÄ bÅ«tų informavusi kitus Å¡ios sklypo bendraturčius, nėra. IeÅ¡kovas pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu praÅ¡o perkelti ieÅ¡kovui pirkėjo teises ir pareigas pagal dalį 2020 m. liepos 3 d. žemės sklypų pirkimo–padavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)į 401/3788 dalį žemės sklypo, unikalus numetus (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovams G.

R. ir C. D. R.priteisti 2 270 Eur, sumokant Å¡iÄ sumÄ atsakovams per 30 dienų nuo teisimo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovai atkerta, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra visiÅ¡kai nepagrįstas bei praÅ¡o pareikÅ¡tam reikalavimui taikyti ieÅ¡kinio senatį. Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnio 1 dalis dėl bendraturčio pirmenybės teisės nustato, kad bendraturtis turi teisę pirkti parduodamÄ dalį ta kaina, kuria yra parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sÄ lygomis. Tai reiÅ¡kia, kad pasinaudojimas bendraturčio pirmenybės teise siejamas su ta pačia kaina ir tomis pat sÄ lygomis.

Atitinkamai bendraturtis neturi teisės reikalauti keisti kainos, o turi sutikti su pardavimo kaina, prieÅ¡ingu atveju nevertinama, kad jis turi pirmenybės teisę. Be to, bendraturčio galimybę pasinaudoti pirmenybės teise riboja reikalavimas pirkti ir kitomis tomis pat sÄ lygomis. Nurodyta norma nereglamentuoja, kokios tai konkrečiai sÄ lygos. Daikto pardavimo atveju tai gali bÅ«ti įvairios daikto dalies pardavimo aplinkybės, susijusios tiek su daiktu, tiek su sutarties sudarymu ar vykdymu. Tai gali bÅ«ti sutarties nuostatos dėl daikto naudojimo, atsiskaitymo pagal sutartį, dėl keleto daiktų pardavimo ir kita.

Savininkas Å¡ias sÄ lygas nustato savo nuožiÅ«ra, kaip jam naudingiau, patogiau ar dėl kitų jam aktualių aplinkybių. Bendraturtis, siekdamas pasinaudoti pirmenybės teise, turi sutikti su Å¡iomis sÄ lygomis. Jis neturi teisės reikalauti, kad savininkas keistų sÄ lygas jam ir parduotų daiktÄ , pavyzdžiui, be priklausinių, vienÄ , o ne kelis daiktus, ar kad atsiskaitymas vyktų kita tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61- 695/2018, 45 punktas).

Jei bendraturčio pirmenybės teisė buvo pažeista, per sutrumpintÄ trijų mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ jis gali kreiptis į teismÄ ir reikalauti pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo (CK 4.79 straipsnio 3 dalis). Tokia įstatymo formuluotė reiÅ¡kia, kad pirkimo–pardavimo sandoris iÅ¡lieka, tik keičiasi nuosavybės teisės perleidimo ir prievolinių santykių (atsiskaitymo) subjektai: parduodama daikto dalis perduodama pirmenybės teisę pirkti turinčiam bendraturčiui, o Å¡is turi sumokėti pinigus buvusiam pirkėjui, jei tas jau buvo atsiskaitęs su pardavėju, arba pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytomis sÄ lygomis – pardavėjui.

Tai turi bÅ«ti tiksliai nurodyta sprendimų rezoliucinėse dalyse (nepakanka tik nurodyti, kad tam tikram asmeniui perkeliamos pirkėjo teisės ir pareigos). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyvusis momentas). Galiojančios įstatymo normos aiÅ¡kiai numato, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę įsigyjant bendraturčių dalis.

Byloje nustatyta, kad atsakovė L. M. pardavė atsakovams G. R. bei C. D. R. savo vientisÄ Å¾emės sklypÄ ir dalį sklypo, kuris priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ir kitiems bendraturčiams. PareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas ginčija tik dalį sandorio, ir neginčija sandorio toje dalyje, kai atsakovai susitarė, kad parduodamas turtinis kompleksas už 166 000 Eur, bei ieÅ¡kovas pageidauja nupirkti apie 4 arus žemės sklypo Vilniaus mieste tik už 2 270 Eur, kai pats ieÅ¡kovas atsakovei G. R. siÅ«le nupirkti savo dalis žemės sklypo toje pačioje vietoje už 16 000 Eur už vienÄ arÄ .

Teismas sprendžia, kad toks ieÅ¡kinio reikalavimas taip, kaip jis yra pareikÅ¡tas, negali bÅ«ti patenkintas, nes jis prieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo, geros moralės principams bei suformuotai teismų praktikai, kurį numato, kad turto savininkas pardavimo sÄ lygas nustato savo nuožiÅ«ra, kaip jam naudingiau, patogiau ar dėl kitų jam aktualių aplinkybių. Bendraturtis, siekdamas pasinaudoti pirmenybės teise, turi sutikti su Å¡iomis sÄ lygomis. Jis neturi teisės reikalauti, kad savininkas keistų sÄ lygas jam ir parduotų daiktÄ , pavyzdžiui, be priklausinių, vienÄ , o ne kelis daiktus ar kad atsiskaitymas vyktų kita tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-695/2018, 45 punktas).

Nagrinėjamoje byloje teismas sprendžia, kad atsakovė L. M. pardavė du žemės sklypus, vienÄ visÄ jai priklausantį nuosavybės teise, bei kito sklypo dalį, kuris yra bendroji nuosavybė, pažeisdama privalomÄ tvarkÄ dėl bendraturčių informavimo apie pardavimÄ , tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas neginčija visos sutarties sÄ lygų, o reikalauja perkelti jam pirkėjo teisę į dalį sklypo, bei kai ginčijamos dalies turto kaina yra neatsiejamai susijusi su komplekso (dviejų žemės sklypų) kaina, tai tokio ieÅ¡kovo reikalavimo kaip jis yra suformuluotas teismas negali patenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovų G. R. bei C. D. R. atstovas siÅ«lė ieÅ¡kovui perkelti pirkėjo teises pagal visÄ sutartį, taip, kad ieÅ¡kovas sutiktų nupirkti iÅ¡ atsakovų du žemės sklypus, t. y. žemės sklypÄ 1 ir žemės sklypÄ 2 už sutartyje nurodytÄ kainÄ , t. y. už 166 000 Eur, arba nupirktų žemės sklypÄ 2 už rinkos vertę, tai yra apie 16 000 Eur už 1 arÄ , tačiau su tokiu pasiÅ«lymu ieÅ¡kovas nesutiko. Todėl teismas negali tenkinti tokio ieÅ¡kinio, kuriuo akivaizdžiai bÅ«tų pažeisti atsakovų R. teisėti interesai, nes atsakovai R. nupirko turtinį kompleksÄ už 166 000 Eur, ir akivaizdu, kad atsakovams kaip pirkėjams iÅ¡ esmės nesvarbu, kokia turto dalis kokiÄ kainÄ turi, nes jie savo pinigines lėšas investavo į tam tikrÄ turtÄ , o tas turtas, Å¡iuo atveju turtinis kompleksas – du žemės sklypai, turi savo bendrÄ vertę – 166 000 Eur.

Todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio, dėl to jis atmetamas (civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str.). Dėl atsakovų praÅ¡ymo pareikÅ¡tam reikalavimui taikyti ieÅ¡kinio senatį. CK 4.79 straipsnio 3 dalis numato, kad dėl reikalavimo dėl pirkėjų teisių perkėlimo galima kreiptis per 3 mėnesius, jog jam bÅ«tų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Å is terminas skaičiuotinas nuo sužinojimo apie teisės pažeidimÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad sužinojo tik 2020 m. liepos 20 d., į teismÄ kreipėsi 2020 m. spalio 16 d., todėl teismas sprendžia, kad 3 mėnesių terminas kreiptis į teismÄ Å¡iuo atveju nėra praleistas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. MaksimalÅ«s priteistini bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžiai už advokatų suteiktas teisines paslaugas numatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose įgaliojanti akto redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ (toliau – Rekomendacijos).

Netenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovams bei trečiajam asmeniui priteisiamos jų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, atsižvelgiant į Rekomendacijose nurodytus dydžius. Atsakovė G. R. praÅ¡o priteisti jai 5 384,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas sprendžia, kad yra pagrindas atsakovei G. R. priteisti 4 551,52 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų: 3 637 Eur už atsiliepimo parengimÄ bei 914,52 Eur už atstovavimÄ trijuose teismo posėdžiuose (152,42 Eur (už 2021 m. vasario 10 d. teismo posėdį – 1 val. trukmė), 304,84 Eur (už 2021 m. balandžio 28 d. teismo posėdį – 2 val. trukmė) bei 457,26 Eur (už 2021 m. balandžio 12 d. teismo posėdį – 3 val. posėdžio trukmė).

Atsakovė L. M. prašė priteisti 2 964,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šių išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nurodyto dydžio, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovo atsakovei L. M.. Trečiasis asmuo notaras Donatas Baranauskas prašė priteisti 1 350,66 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodyto dydžio, todėl jos iš ieškovo trečiajam asmeniui priteistinos (CPK 93 straipsnis). Netenkinus ieškinio iš ieškovo valstybei priteisiama 11,09 Eur pašto išlaidų (CPK 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 93 straipsniais, teismas nusprendė: IeÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2 964,50 Eur (du tÅ«kstančius devynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturis eurus 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 4 551,52 Eur (keturis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 52 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens Vilniaus miesto 14- ojo notarų biuro notaro Donato Baranausko, a. k. (duomenys neskelbtini) naudai, 1 350,66 Eur (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų 66 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 11,09 Eur (vienuolika eurų 9 ct) paÅ¡to iÅ¡laidų. Valstybei priteista suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660.

MokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ bÅ«tina skubiai pateikti teismui. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Vanda ViÅ¡nevska