9ec8482e-83b2-42a0-bbcb-dbe1b92aee42 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Nuorašas Byla Nr. 1-61-486/2020 Proceso Nr. 1-01-1-66582-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.2.14.5.2; 2.3.6.4.5; 1.1.10.1; 1.1.7.2.5 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 17 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, Džestinai Medeišytei, dalyvaujant prokurorams Gedvydui Vaivadai, Jolitai Julijai Kryževičienei, Romualdui Betingiui, kaltinamajam I. Š., jo gynėjai advokatei Gintarei Leškevičienei, nukentėjusiajam A.

K. jo atstovui advokatui Liutaurui LukoÅ¡iui, vertėjai Irinai Pikčilingienei, Giedriui Račkauskui, Helenai Žemaitel, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje I. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, (duomenys neskelbtini), vedęs, turi mažametį vaikÄ , anksčiau neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Teismas n u s t a t ė : I. Å . turėdamas tikslÄ apgaulės bÅ«du savo naudai įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , tinklapyje www.aruodas.lt patalpino skelbimÄ dėl neva parduodamo namo, o bÅ«tent: melagingai nurodęs, kad parduoda jam nuosavybės teise priklausančius namÄ ir žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini) už 170 000 eurų, bei melagingai praneÅ¡damas nukentėjusiajam A. K. dėl faktinių ir teisinių kliūčių parduoti namÄ ir žemės sklypÄ nebuvimo, kas turėjo lemiamÄ Ä¯takÄ A.

K. apsisprendimui 2017 m. spalio 13 d. perduoti I. Å . 5000 eurų grynųjų pinigų sumÄ per jo interesams pagal notaro patvirtintÄ 2016 m. lapkričio 16 d. įgaliojimÄ atstovaujančiÄ motinÄ N. T., ir 2017 m. lapkričio 7d. bankiniu pavedimu pervesti į I. Å . AB „Swedbank“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 60000 eurų sumÄ už neva parduodamÄ namÄ ir žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) gavęs pinigus jų negrÄ Å¾ino, panaudodamas juos savo reikmėms ir namo su žemės sklypu nepardavė, tokiu bÅ«du apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , 65000 eurų sumÄ .

Å iais savo veiksmais I. Å . padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. Å . savo kaltės nepripažino. Parodė, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini) priklausė teisiÅ¡kai jam, tėvai jam namÄ pardavė, o jis mokėjo už namÄ pinigus bankui, nes namas buvo užstatytas. Kaltinamasis planavo parduoti namÄ , patalpino namo skelbimÄ Ä¯ www.aruodas.lt. Pirminė namo kaina buvo 210 tÅ«kstančių.

Interesantų nebuvo daug, bet su laiku kaltinamasis pasitarė su brokeriu ir nusprendė sumažinti kainÄ . Jis sumažino kainÄ iki 170 tÅ«kstančių eurų, tuomet žmonės pradėjo domėtis namu. Kaltinamasis nebÅ«na dažnai Lietuvoje, todėl pažįstamas patarė palikti įgaliojimÄ mamai, kuri jį atstovavo, skelbime buvo nurodytas jos telefono numeris, mama aprodydavo namÄ . Praėjus kažkiek laiko atsirado konkretus pirkėjas, o bÅ«tent nukentėjusysis A. K., nes iÅ¡ visų pirkėjų jis buvo konkrečiausias.

Mama jam porÄ kartų aprodė namÄ . I. Å . tuomet Lietuvoje nebuvo, kaltinamajam rodos jis nukentėjusiojo žmonÄ tik kartÄ yra matęs, o pačio nukentėjusiojo ne. Nukentėjusysis su Å¡eima pradėjo rimtai derėtis dėl sandorio. A. K. Å¡eimai viskas tiko. Kol kaltinamasis buvo užsienyje, jo mama tvarkė visus su pirkimo – pardavimo sandoriu susijusius reikalus, buvo pas notarÄ . Kaltinamajam buvo pervesta 60 tÅ«kstančių eurų į sÄ skaitÄ , lapkričio mėnesio pradžioje. Jokių kliūčių parduoti namÄ nebuvo, jie visi norėjo jį parduoti.

IÅ¡ Å¡ių 60 tÅ«kstančių, kaltinamasis padarė tris pavedimus į užsienį, nes turėjo įsiskolinimų, o dalį tų pinigų bankas automatiÅ¡kai paėmė sau. Praėjus keletÄ dienų, ar mama pasakė, ar jis pastebėjo, kad nėra įgaliojimo. Jie per internetinę bankininkystę užsakė įgaliojimÄ , tam kad galėtų baigti sandorį. Ä®galiojimÄ turėjo gauti po 7 ar 10 darbo dienų, tačiau įgaliojimÄ labai greitai padarė, kaltinamasis pačio proceso neskubino, mama taip pat.

Po poros dienų, ar po savaitės, kaltinamasis susiskambino su tėvu, nes atvažiavo į LietuvÄ pargabenti automobilį, kadangi tuo užsiima, tai jo antras užsiėmimas, bei paklausė tėvo ar jam ko nors nereikia iÅ¡ Lietuvos. Pokalbio pradžioje užsiminė tėvui, kad vyksta namo pardavimas ir kad sandoris „juda“ link pabaigos. Tėvas tada pradėjo klausinėti kaip vyko sandoris, kokius dokumentus pasiraÅ¡inėjo, tuomet pasakė, kad Å¡iuose procesuose nedalyvavo, nes viskÄ perdavė mamai.

Tai sužinojęs tėvas pasakė, kad įgaliojimo suteikimas mamai yra labai blogas pasirinkimas, nes mama nieko nesupranta ir kad geriausia bÅ«tų anuliuoti įgaliojimÄ . Kaltinamasis tuo metu buvo Lietuvoje ir įgaliojimÄ anuliavo. Pokalbio metu tėvas paklausė už kiek tÄ namÄ pardavė, ir kiek nuleido klientui. Kaltinamasis paaiÅ¡kino tėvui, kad namas buvo labai ilgai pardavinėjamas ir jis pasikonsultavęs su brokeriu nusprendė namÄ parduoti už 170 tÅ«kstančių. Kai tėvas sužinojo kainÄ , jis pradėjo keiktis ir padėjo ragelį.

Tuomet I. Å . jam perskambino ir tėvas pasakė, kad yra kategoriÅ¡ki prieÅ¡ parduoti namÄ už tokiÄ kainÄ , nutarė apie tai pakalbėti gyvai. Po to kaltinamasis su mama buvo Belgijoje susitikę su tėvu, bandė tėvÄ Ä¯tikinti sutikti parduoti namÄ už tokiÄ kainÄ , nes tai buvo konkrečiausiais ir greičiausias variantas. Tada jie visi labai susipyko ir jų susitikimas tuo ir baigėsi. Po kurio laiko vėl bandė susitikti su tėvu ir jį įkalbėti, bet jo įkalbėti nepavyko. Po paskutinio susitikimo tėvas liepė atÅ¡aukti sandorį ir grÄ Å¾inti pirkėjui pinigus.

Kaltinamasis tėvui bandė paaiÅ¡kinti, kad dabar to padaryti neiÅ¡eis, nes bankas paėmė dalį pinigų, o kita dalis buvo paskirta jo skolų mokėjimams, aiÅ¡kino, kad reikia atiduoti namÄ , nes žmogus sumokėjo pinigus ir negavo namo. Tačiau tėvas buvo vis tiek prieÅ¡ ir pasakė, kad grÄ Å¾intų pinigus pirkėjui kaip nori. Po to I. Å . su A. K. susisiekė elektroniniu paÅ¡tu ir papasakojo apie situacijÄ , pasakė, kad reikia sandorį anuliuoti, paaiÅ¡kino, kad jam dalį pinigų galėtų grÄ Å¾inti bankas, o kitÄ dalį nukentėjusiajam kaltinamasis mokėtų dalimis, tačiau nukentėjusysis nesutiko pareikÅ¡damas, kad nori arba namo, arba visos pinigų sumos.

Dar bandė su nukentėjusiuoju susiraÅ¡inėti, bet susitarti nepavyko. Kaltinamasis nori grÄ Å¾inti pinigus, jis siÅ«lo grÄ Å¾inti dalimis, rašė ir bankui praÅ¡ymÄ , kad grÄ Å¾intų dalį pinigų, kuriÄ paėmė, bet nukentėjusysis nesutiko. Su civiliniu ieÅ¡kiniu sutinka, pripažįsta, kad tokiÄ sumÄ yra skolingas. Dėl neturtinės žalos pritaria, sutinka, kad pirkėjas turėjo nepatogumų, sutinka atlyginti neturtinę žalÄ . Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. K. parodė, kad www.aruodas.lt svetainėje pamatė skelbimÄ apie parduodamÄ namÄ .

Jam tiko tas namas ir vieta. Skelbime buvo nurodyta, kad pardavėjai siekia skubaus pardavimo. Nukentėjusysis kalbėjo telefonu ne su kaltinamuoju, o su jo mama. Ji patvirtino, kad namas parduodamas ir kad ji įgaliota atlikti visus veiksmus, taip pat pasakė, kad nenori veltis su nekilnojamojo turto brokeriais, nori tiesiogiai. Kadangi buvo kalbama apie labai skubų pardavimÄ , tai turėjo bÅ«ti be preliminariosios namo pirkimo - pardavimo sutarties, o visos pardavėjo pirkimo - pardavimo sÄ lygos nukentėjusįjį tenkino.

PirmÄ kartÄ kai jis nuvažiavo apžiÅ«rėti namo, buvo tik kaltinamojo mama N. T. Ji sakė, kad sÅ«nus iÅ¡vykęs į užsienį. Su nukentėjusiuoju kartu buvo jo žmona ir žmonos sÅ«nus M. K.. Kartu taip pat buvo moteris, kuris iÅ¡mano nekilnojamojo turto reikalus, tai S. O.. N. T. patvirtino daug kartų, kad jokių kliūčių parduoti nėra. ApžiÅ«ros metu jie dar klausė ar nebus kliūčių, į tai N. T. atsakė, kad vyrui nerÅ«pi namo pardavimo reikalai. Jie kelis kartus buvo atvykę į tÄ namÄ ir visada buvo akcentuojama, kad namÄ nori parduoti skubiai.

Telefonu jau tada kalbėjo su I. Å ., jis rodė gerÄ nusiteikimÄ parduoti namÄ . Kai buvo sutarta dėl namo pirkimo - pardavimo, tada sutarė dėl notaro. Bet iki to laiko buvo kalbama apie užstato davimÄ , kad nukentėjusysis yra vienintelis pirkėjas, ir kad jau bÅ«tų Å¡is skelbimas iÅ¡imtas iÅ¡ portalo. Tada N. T. buvo duotas 5000 eurų užstatas grynais, buvo sudaryta rezervacijos sutartis ir skelbimas iÅ¡imtas iÅ¡ portalo. I. Å . prašė 10 procentų nuo sumos, t. y. 17 tÅ«kstančių eurų, bet nukentėjusysis pasakė, kad neturi tokių galimybių, tada sutiko su 5000 eurų.

Nukentėjusysis forminosi Swedbanke bÅ«sto paskolÄ , kuri siekia 100000 eurų, buvo jau sudaryta kredito sutartis. Ir nukentėjusiajam namo savininkas I. S. ir jo motina nuolat tvirtino, kad nori parduoti namÄ kuo greičiau ir iÅ¡važiuoti. Nors ir nepateikė jam komunalinių mokesčių pažymos, bet visuomet buvo tvirtinama, kad viskas gerai. Dokumentai buvo perduoti notarui, Registrų centro pažymoje pažymima, kad namo vienvaldis savininkas I. Å ., o jo motina N. T. turėjo įgaliojimÄ , kuriuo ji įgaliota tvarkyti visus reikalus, susijusius su namo pardavimu. 2017-11-08 buvo numatytas susitikimas pas notarÄ .

IÅ¡vakarėse nukentėjusysis pervedė 60 tÅ«kstančių eurų į N. T. pateiktÄ I. Å . sÄ skaitÄ . Pavedimas vyko SEB banko skyriuje. Å i suma pervedama buvo 2017-11-07, ir nukentėjusysis ramia Å¡irdimi atėjo pas notarÄ kitÄ dienÄ , 2017-11-08. Tuomet paaiÅ¡kėjo, kad leidimas parduoti namÄ jau negalioja, nes namas įkeistas bankui Swedbank. Kai N. T. pradėjo tvarkyti šį leidimÄ Swedbank, bankas pasakė, kad tai užtruks apie 4 dienas jeigu skubos tvarka. Tada jie sutarė nukelti susitikimÄ pas notarÄ savaitei, t. y. lapkričio 14 d.

Bet nukentėjusiojo nerimas prasidėjo lapkričio 9 dienÄ , kai tiek I. Å ., tiek N. T. nekėlė telefonų, į laiÅ¡kus neatsakinėjo, todėl notarÄ atÅ¡aukė. Vėliau nukentėjusysis gavo iÅ¡ I. Å . praneÅ¡imÄ , kad namas nebus parduotas, nes jo tėvas, kurio nukentėjusysis niekada nematė, L. Å . prieÅ¡tarauja dėl namo pardavimo. Nukentėjusysis liko nesupratęs, kodėl kažkoks žmogus prieÅ¡tarauja. Tada nukentėjusysis pradėjo praÅ¡yti grÄ Å¾inti pinigus, bet vėliau suprato, kad pinigų jau nebėra.

Nukentėjusysis prašė tik vieno, tai pinigų grÄ Å¾inimo, bet jam pasakė, kad kaltinamasis pinigų neturi, jų nematė, arba, kad jis neturi pinigų ir nežino, kada turės. Tačiau pinigų negrÄ Å¾ino iki Å¡iol, tai tik tuÅ¡ti ketinimai. Nukentėjusysis liko ir be namo, ir be pinigų, nes tai buvo jo paskutiniai pinigai. Iki N. T. ir I. Å . dingimo, tai problemų susisiekti su jais nebuvo, bendravo atvirai ir geranoriÅ¡kai. Apie namo įkeitimÄ jis žinojo, tai nebuvo pardavėjų nuo jo slepiama.

Bet jam pasakė, kad tai nesukels jokių problemų ir jis neturėjo pagrindo netikėti. Dėl 60.000 eurų mokėjimo, tai jis tiesiog buvo skatinimas pirkti Å¡itÄ namÄ ir buvo viskas sutarta. Tai nebuvo tik nukentėjusiojo iniciatyva. Tai buvo suderinta su N. T., kad iÅ¡ vakaro padaro pavedimÄ , kad bÅ«tų jau mokėjimas kitÄ dienÄ sÄ skaitoje, kad viskas bÅ«tų tvarkingai. Kad sandoriui prieÅ¡tarauja kaltinamojo tėvas, nukentėjusysis sužinojo, gal po savaitės po neįvykusio sandorio. Notarui pateikti buvo jo namo nuosavybės dokumentai, bylutės iÅ¡raÅ¡ai, rezervacijos sutartis, jo kredito sutartis, jo asmenybę patvirtinantys dokumentai.

Dėl banko leidimo parduoti namÄ jis nieko nežinojo, kadangi pačius dokumentus teikė N. T. NotarÄ surado R. L. ir perdavė notarui dokumentus, kuris parengė pirkimo - pardavimo sutartį. Rezervacijos sutartį rengė jis, ten yra N. T. paraÅ¡as. Ten yra paraÅ¡yta, kad „jei pirkėjas sumoka rezervacijos mokestį, tada ji įsipareigoja parduoti namÄ â€œ. K. N. T. nepasiraÅ¡ytų, jeigu negautų tų pinigų. Dar buvo pasiraÅ¡ytas vekselis dėl tos 65 tÅ«kstančių eurų sumos, kuriuo N. T.

įsipareigojo sumokėti. Kadangi nukentėjusysis norėjo turėti nors kažkokį įrodymÄ prie bankinio pavedimo, kad jis atidavė Å¡iuos pinigus, dėl to ir buvo suraÅ¡ytas tas vekselis. N. T. atstovavo I. Å ., todėl jis su ja ir pasirašė vekselį. Nukentėjusysis pinigus pervedė į sÄ skaitÄ , kuriÄ jam nurodė N. T., t. y. I. Å .. N. T. nurodė jam bÅ«tent tÄ sÄ skaitÄ ir ji fiziÅ¡kai dalyvavo pinigų pervedimo procese, todėl ji ir pasirašė vekselį. DienÄ anksčiau pervedė tuos pinigus kaip jau sakė, kad suveiktų pavedimo operacijos iÅ¡ banko į bankÄ .

Bankai skirtingi buvo, nebuvo jokių kliūčių sandoriui neįvykti. Po to, kai pardavėjai, dingo, ir sandoris neįvyko, nukentėjusysis su I. Å . bandė susisiekti telefono numeriu, kurį jam atsiuntė N. T., sakydama, kad jis gali susisiekti telefonu su I. Å .. Jis parašė kaltinamajam, kad pakartotinis susitikimas pas notarÄ vyks 14 dienÄ , jis į tai atsakė, „Ok“. O vėliau elektroniniu paÅ¡tu bandė susisiekti su pardavėjais, antras susitikimas pas notarÄ buvo atÅ¡auktas dėl to, kad pardavėjai dingo.

Civilinį ieÅ¡kinį byloje sudaro 65.560 tÅ«kstančiai eurų turtinei žalai atlyginti, iÅ¡ jų 5.000 eurų rezervacijos mokestis, 280 eurų, tai turto vertinimas, kurį atliko „Oberhaus“ ir 200 eurų tai banko administravimo mokestis dėl kredito gavimo. Be to, nukentėjusysis praÅ¡o apmokėti ir advokato turėtas iÅ¡laidas. Dėl 5000 eurų neturtinės žalos, tai taip rekomendavo jį atstovavęs advokatas. Nukentėjusysis negali konvertuoti savo bÅ«senos į eurus. Kai jis sužino, kad buvo apgautas, labai pergyveno, o tai pinigais sunku įvertinti, todėl jis nusprendė piniginės sumos dydžio klausimÄ Å¾monėms, tai iÅ¡manantiems.

Teisiamojo posėdžio metu R. L. parodė, kad jis yra turto vertintoja. Nukentėjusįjį žino, pažįstamas, jis paprašė jos sudalyvauti jo namo pirkime ir įvertinti perkamÄ bÅ«stÄ . Kaltinamojo nėra mačiusi, tik bendravo telefonu. A. K. ir S. O. paskambino ir jos paprašė įvertinti, ar parduodamas namas (duomenys neskelbtini) gatvėje atitinka kainÄ ir kokybę, kokie dokumentai turi bÅ«ti, gal ko trÅ«ksta. Jie trise nuvažiavo, ten buvo moteris, buvo vaikas, apžiÅ«rėjo namÄ . Paprašė dokumentų kurių trÅ«ko.

Tada N. T. paskambino sÅ«nui, ir jis pasakė, kad viskas bus gerai. Liudytoja pamatė, kad N. T. nėra namo savininkė, paprašė jos pateikti įgaliojimÄ , ji pateikė. Buvo leista apžiÅ«rėti namÄ , bet N. T. su jais nevaikščiojo, kas keista. Paskui liudytoja tame procese labai nedalyvavo, ypač ten kur finansiniai reikalai. Paskui dar vienÄ kartÄ apžiÅ«rėjo tÄ namÄ . Tada liudytoja informavo pirkėjÄ , kad reikia preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties, bet pardavėjas buvo užsienyje, todėl pasiÅ«lė rezervacijos sutartį, o kadangi N. T. turėjo įgaliojimÄ , tai buvo galima pagal jį sudaryti sutartį.

Å i sutartis prie R. L. nebuvo pasiraÅ¡yta, bet ji siuntė nukentėjusiajam Å¡ablonÄ ir jis pasakė, kad jie pasirašė ir pinigus atidavė. Perduodant pinigus liudytoja nedalyvavo. Užsakė notarÄ , buvo suderintas laikas. N. T. vis klausė, kada bus trÅ«kstami namo dokumentai, tai N. į tai atsakydavo, kad viskas „bus, bus“. Pas notarÄ liudytoja atvyko pirma, o iÅ¡ vakaro buvo gavusi tÄ banko leidimÄ parduoti namÄ , kurio terminas jau buvo pasibaigęs. Liudytojas N. T. pasakė, kad ji nevažiuotų pas notarÄ , o važiuotų į bankÄ , galbÅ«t sutvarkys, bet Å¡ansų buvo mažai kad per dienÄ sutvarkys.

Ji su A. K. nuvyko irgi į bankÄ , o N. jau buvo banke ir kartu su A., S. O. ir N. T. susitiko. Buvo užduotas klausimas, kodėl iÅ¡ vakaro buvo atsiųstas negaliojantis leidimas iÅ¡ banko. B. N. T. jau buvo pabendravusi su bankininkais, ir pasakė, kad greitai jai niekas neduoda to leidimo. Bet žmoniÅ¡kai paÅ¡nekėjo, kad pardavėjas neapsižiÅ«rėjo, kad nėra pratęsta. Vėliau ar buvo iÅ¡duotas tas leidimas, tai negali pasakyti, nes toliau bendravo nukentėjusysis. Liudytoja nebuvo pasamdyta tam sandoriui ir labai domėtis negalėjo.

Preliminariai buvo rezervuotas laikas pas notarÄ . AntrÄ kartÄ pas notarÄ jau nebevažiavo, nes kiek žino, A. K. nepavyko susisiekti su pardavėjais. Ji iÅ¡ A. K. sužinojo, kad su N. T. neįmanoma susisiekti ir dėl to jie pakartotinai nevyko pas notarÄ . Jai nukentėjusysis prieÅ¡ pat sandorį pasakė, kad pervedė avansÄ , 60 tÅ«kstančių eurų, tačiau sandoris neįvyko. Kai buvo tame name, tai tikrai prie jos buvo kalbama apie rezervacijos mokestį, 5000 eurų. N. T., A. K. ir S. O. jau buvo apsitarę dėl Å¡ios sumos.

Å is namas yra tikrai vertas tos sumos, ir daugiau vertas. Liudytoja matė, kad trÅ«ksta dokumentų. A. K. sakė, kad reikia paklausti dėl Å¡ildymo sÄ skaitų. Kadangi kaina namo buvo per maža pagal rinkos vertę, tai ji ieÅ¡kojo priekabių, o N. T. sakė, kad namÄ nori parduoti dėl to, kad nori iÅ¡važiuoti į užsienį. Ji asmeniÅ¡kai bendravo ir su N. T. ir su I. Å ., matė, kad jie buvo apsitarę parduoti namÄ . Tik prieÅ¡ pat sandorį N. T. buvo pradėjusi kalbėti, kad vyras nenori to pardavimo, maždaug porÄ dienÄ prieÅ¡ susitikimÄ pas notarÄ .

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. O. parodė, kad prieÅ¡ 2,5 metų, susiklosčius aplinkybėms su vyru A. K. nutarė paimti kreditÄ , turėjo dar Å¡iek tiek pinigų ir nupirkti nuosavÄ namÄ , todėl pradėjo domėtis ir ieÅ¡koti įvairių variantų. Surado jiems patinkantį namÄ už labai priimtinÄ kainÄ , todėl su vyru A. K. kartu nuvažiavo jį apžiÅ«rėti. Name tam buvo gal Å¡eÅ¡is kartus. PorÄ kartų su vyru A. K., po to su sÅ«numi, vėliau su R. L.. Juos sutiko N. T., apžiÅ«rėjo namÄ , ji viskÄ parodė.

N. T. sakė, kad reikia skubiai parduoti namÄ , kadangi labai reikalingi pinigai, jie pasakė, kad pagalvos. Neužilgo paskambino, vėl nuvyko į namÄ . Liudytoja klausinėjo ar yra vaikų, ar yra vyras. Bet N. T. sakė, kad jokių kliūčių nėra, sakė, kad namas priklauso sÅ«nui I. Å ., jis pilnametis ir nori iÅ¡važiuoti į IspanijÄ , kadangi nemato čia Lietuvoje ateities. TrečiÄ kartÄ A. K. nuvykti negalėjo, tai liudytoja nuvyko su sÅ«numi. I. Å . tada pasakė, kad reikia pinigų, nes perka bÅ«stÄ (duomenys neskelbtini).

Ir tada ji pirmÄ kartÄ sužinojo, kad namas turi hipotekos lakÅ¡tÄ , o jie iÅ¡mokėtų tÄ skirtumÄ apie 65-70 tÅ«kstančių eurų. I. Å . sakė, kad pinigų jam reikia įnaÅ¡ui butui (duomenys neskelbtini). Liudytoja pasakė, kad nebus problemų, kad bus banko kredito sutartis. Ji grįžo namo, aptarė dar kartÄ su vyru A. K., kad pirks tÄ namÄ . Tada nuvyko dar kartÄ su brokere R. L., ji nebuvo pasamdyta. Namo pardavėjai pasakė, kad nereikalingi jiems brokeriai. Tuomet kilo klausimas dėl užstato, iÅ¡ pradžių buvo suma 17 tÅ«kstančių eurų, jie nesutiko, nes dar nežinojo, ar duos bankas kreditÄ .

Tada liudytoja paklausė dėl mažesnio užstato, 2 tÅ«kstančių eurų, tada N. T. supyko, todėl susitarė dėl 5000 eurų grynais, tie pinigai buvo padovanoti jiems vestuvių proga. Po to liudytoja, jos vyras A. K. ir N. T. susitiko prie jos darbo, nuėjo į jos maÅ¾Ä kabinetÄ ir pasirašė rezervacijos sutartį. R. L. jiems buvo atsiuntusi sutarties projektÄ . Jie davė tuos pinigus, N. pasirašė. Po to bankas davė kreditÄ , todėl susitarė dėl sandorio pas notarÄ . DienÄ prieÅ¡ iki sandorio sudarymo pas notarÄ , jos vyras A. pervedė 60 tÅ«kstančių eurų banko pavedimu.

Kitos dienos ryte atvyko prie notariato, juos pasitiko R., kuri pasakė, kad N. T. nėra, kad trÅ«kta vieno dokumento. Jie bandė susisiekti su I. Å ., tačiau nepavyko. N. T. sakė, kad ji tuos perskambins, bet ji nepaskambino. Tada S. O., jos vyras A. K. ir R. L. nuvyko į bankÄ , N. T. jau buvo ten. N. T. liudytojai pasirodė labai susinervinusi, elgėsi labai keistai, kažkÄ bandė aiÅ¡kinti, kažkam tai ji visÄ laikÄ bandė skambinti. Liudytoja stovėjo nuoÅ¡alyje, o jos vyras A. K. bandė aiÅ¡kintis banke dėl leidimo.

Nuo tada, kai išėjo iÅ¡ banko, N. T. ragelio nekėlė ir liudytoja jos daugiau nematė. Liudytojos iniciatyva buvo kreiptis į policijÄ . Nebuvo kalbos, kad N. T. vyras gali prieÅ¡tarauti pardavimui. Nebuvo nei iÅ¡ N. T., nei iÅ¡ I. Å . pasakyta, kad jis prieÅ¡tarautų. Apie tai, kad kaltinamojo tėvas prieÅ¡tarauja sandoriui sužinojo jau iÅ¡ pardavėjų laiÅ¡kų. Jai nesusidarė įspÅ«dis, kad pardavėjai nenori parduoti namo, jie sakė, kad nenori gyventi Lietuvoje, kad nori iÅ¡vykti kuo greičiau.

PasiraÅ¡ant rezervavimo sutartį pas N. T. kabinete, buvo dar ir jos sÅ«nus. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. A. (Å .), parodė, kad kaltinamasis yra jos brolis. Ji nurodė, kad apie namo pardavimÄ nieko nežinojo, kol nesulaikė jos mamos. Tada jau pradėjo domėtis ir sužinojo, kad kažkas ne taip. Kai paleido mamÄ , jos truputį kalbėjo apie tÄ Ä¯vykį, bet jai nelabai įdomÅ«s Å¡ie reikalai, susiję su namo pardavimu. Žino tik tiek, kad brolis pardavinėjo namÄ , nes jis savininkas.

IÅ¡ pradžių liudytojos tėvas nupirko tÄ namÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje, prieÅ¡ 11 metų ir po to, kai tėvÄ iÅ¡tiko finansinė krizė, buvo sutarta, kad namÄ perduos broliui, kad bÅ«tų kur gyventi, kad bankas neatimtų namo iÅ¡ jos tėvo. Liudytoja tuo metu buvo nepilnametė, ir dar turėjo maÅ¾Ä brolį. Jeigu reikdavo priimti sprendimÄ , tai priimdavo trise, mama, tėvas ir brolis, o brolis neidavo prieÅ¡ tėvų valiÄ niekada. Tas namas yra kaip Å¡eimos turtas. Liudytoja negyveno tame name, nes gyveno su savo vaikinu.

Tame name gyveno jos senelė, mažesnis brolis, mama ir tėvas, kai bÅ«davo Lietuvoje. Ar brolis pastoviai bÅ«davo namuose, negali atsakyti. Nežino ir to ar mama turi įgaliojimÄ atstovauti brolio interesus susijusius su namo pardavimo. Ji žino tik tiek, kad namas parduodamas buvo du metus. Pamena, kad vienÄ kartÄ jai bÅ«nant parduodamuose namuose, kaip tik buvo atėję pirkėjai. Buvo dar brolis, senelė ir mama. Buvo atėjęs pirkti A. K., jo žmona ir sÅ«nus. Po kurio laiko vėl A. K. dar kartÄ buvo atvažiavęs, jis grasino, kad turi ryÅ¡ių Lietuvoje ir užsienyje, kad perduotų tai broliui.

Nežino, kodėl jis grasino. Ar A. K. dar kartÄ buvo atvažiavęs nežino. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. K. parodė, kad žino, jog, mama su A. K. norėjo pirko namÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau sandoris neįvyko. Pamena, kad jis du kartus lankėsi su mama tame name, N. T. aprodė namÄ , pirmÄ kartÄ dalyvavo ir I. Å .. Liudytojas nepamena ar N. T. yra kÄ nors sakiusi kieno čia namas. Kas vyko antrÄ kartÄ , kai nuvyko apžiÅ«rėti namo, jis neatsimena. Pamena, kad jis dalyvavo ir kai buvo perduotas užstatas už namÄ 5 000 eurų) TÄ kartÄ dalyvavo liudytojas, N. T., jo mama ir A.

K.. Buvo paraÅ¡ytas raÅ¡telis, apie tai, kad perduoti pinigai. Kiek liudytojas žino, to namo nenupirko, perduoti pinigai negrÄ Å¾inti. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. T. parodė, kad ji yra kaltinamojo motina. Jų Å¡eima planavo parduoti namÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje, atsirado pirkėjai, tai nukentėjusysis su Å¡eima, kurie norėjo nusipirkti namÄ , susitarė dėl kainos. Liudytojos buvęs vyras tuo metu buvo užsienyje, konkrečios namo pardavimo kainos jie nebuvo nustatę, apie tai, kad atsirado konkretus rimtas pirkėjas vyro neinformavo, jis tik žinojo, kad parduodamas namas ir tiek, nežinojo kokia kaina buvo sutarta.

Jie su nukentėjusiuoju susitarė ir pradėjo tvarkyti sandorį, liudytoja turėjo įgaliojimÄ , galėjo pasiraÅ¡yti dokumentus, bet nelabai kÄ juose suprato. Sandoris neįvyko, kadangi iÅ¡kilo keblumų, nes buvęs vyras L. Å . nesutiko su kaina, nors sandoris jau turėjo įvykti. Parduodamas namas iÅ¡ pradžių buvo registruotas L. Å . vardu, kaip bendroji nuosavybė, nes buvo įgytas santuokoje, bet kai prasidėjo problemos su banku tai jis atidavė namÄ bankui ir tuomet namo savininku tapo jų sÅ«nus kaltinamasis I.

Å ., nes vyras neturėjo lėšų mokėti bankui. Po to vyras iÅ¡važiavo į užsienį ir namÄ jie perrašė sÅ«nui, kuris oficialiai tapo vieninteliu namo savininku, bet realiai ten gyveno visa Å¡eima. Jie trise, vyras, ji ir sÅ«nus, susitarė namÄ parduoti. Tuo metu prasidėjo jos ir vyro skyrybų procesas, kiekvienas norėjo savo gyvenimÄ atskirai gyventi, norėjo atsikratyti prisiminimų, iÅ¡važiuoti į (duomenys neskelbtini). Pardavę namÄ bÅ«tų kiekvienas gavęs savo dalį pinigų ir tiek.

Kai kaina buvo aukÅ¡ta, tai nelabai kas domėjosi namu, vėliau kai nuleido kainÄ atsirado nukentėjusysis. Nukentėjusysis buvo atvažiavęs apžiÅ«rėti namo kartu su žmona, kitÄ kartÄ dar su sÅ«numi, vėliau su brokere. Nukentėjusysis teiravosi dėl namo dokumentų, kai atvažiavo su brokere, liudytoja tuos dokumentus paruošė ir padavė. Brokerė pažiÅ«rėjo dokumentus, pasakė, kad trÅ«ksta banko leidimo parduoti namÄ . Jie susitarė, kad kažkada mokės pinigus. Grynaisiais pinigais gal ir mokėjo nukentėjusysis, kažkaip Å¡iuo metu neatsimena.

Liudytoja atsimena, kad nukentėjusysis prašė pasiraÅ¡yti kažkokį vekselį, kažkokie 5 tÅ«kstančiai buvo, bet ji gal visko nesuprato, nes jÄ vis skubino. Ä® I. Å . sÄ skaitÄ buvo pervesti 60 tÅ«kstančiai eurų. Grynieji pinigai buvo perduoti jai. Buvo susitarę pas notarÄ susitikti, visus dokumentus atsivežė, padavė notarui, brokerė viskÄ sakė kÄ reikia daryti. Su nukentėjusiuoju pakartotinai nesusitiko, nors turėjo važiuoti pas notarÄ , bet brokere apžiÅ«rėjo dokumentus ir pasakė, kad trÅ«ksta kažkokios pažymos, kažkas ten baigėsi.

Jai nukentėjusysis pasakė, kad Swedbanke per 10 dienų padarys tÄ pažymÄ , reikia tik nuvažiuoti, pervesti pinigus, pasiraÅ¡yti ir viskas, sakė jis ten viskÄ sutvarkys. Liudytoja tos pažymos negavo, bet viskÄ tvarkė nukentėjusysis. AntrÄ kartÄ nesusitiko, nes buvo anuliuotas jos įgaliojimas, kadangi buvęs vyras nesutiko parduoti už tokiÄ sumÄ namo. Jie susitarė susitikti (duomenys neskelbtini) apie tai pakalbėti, bet jos įgaliojimÄ anuliavo, pasakė, kad nieko neiÅ¡mano ji dokumentuose. SÅ«nus siÅ«lė nukentėjusiajam grÄ Å¾inti pinigus dalimis, bet nukentėjusiajam reikia visko iÅ¡ karto arba namo.

Tuos pinigus, kuriuos jai davė nukentėjusysis kažkada grÄ Å¾ins. Sandoris iÅ¡ esmės neįvyko dėl to, kad buvęs vyras nesutiko parduoti už sutartÄ kainÄ , už 170 tÅ«kstančių eurų. Po neįvykusio sandorio lapkričio 8 d., ji iÅ¡važiavo į užsienį, bet tikrai niekur nedingo. Be to ji turėjo kitÄ telefonÄ , kas norėjo, tas jai prisiskambino. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. Å . parodė, kad kaltinamasis yra jo sÅ«nus. Nori pabrėžti, kad viskas prasidėjo nuo to, kai paimdamas kreditÄ verslui jis užstatė namÄ esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje.

Praėjus Å¡iek tiek laikui sÅ«nui I. Å . atsirado galimybė paimti hipotekÄ pigiau, negu jis moka bankui, ir jie tÄ namÄ perrašė sÅ«nui I. Å ., nors visi žinojo, kad namas tai yra Å¡eimos turtas. Po kurio laiko nutrÅ«ko liudytojo santykiai su N. T., pradėjo skirtis ir jie nusprendė namÄ parduoti. Susitarė parduoti namÄ , aptarė kainÄ , tai 210 tÅ«kstančių eurų, nes tokia kaina leistų kurį laikÄ gyventi toliau, turint omenyje skyrybas ir suteikiant visiems materialinį palaikymÄ toliau.

Kadangi I. Å . yra oficialus namo savininkas, liudytojas pavedė jam parduoti namÄ už 210 tÅ«kstančių eurų. Per tÄ laikotarpį liudytojas persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) ir gyveno ten savo gyvenimÄ , o N. T. ir I. Å ., savo. Po kurio laiko jam paskambino sÅ«nus, pasakė, kad jis Lietuvoje, atvarė maÅ¡inÄ , paklausė kÄ atvežti ir pokalbio pabaigoje paminėjo, kad parduoda namÄ . Liudytojas apsidžiaugė, nes tai buvo naÅ¡ta visiems, ypač I. Å ., ir pabaigoje užklausė kaip reikalai vyksta, jis pasakė, kad kadangi pats dažnai važiuoja į užsienį, todėl namo pardavimÄ pavedė N. T. ir parašė įgaliojimÄ .

Tas faktas L. Å . nepradžiugino, kadangi N. T. nieko nesupranta verslo reikaluose, ir paprašė, kad paimtų atsakomybę sau. Pačioje pokalbio pabaigoje jis paklausė sÅ«naus kiek nuleido kainÄ klientui, nes žinojo, kad nuleis, bet kai jis paminėjo 170 tÅ«kstančių, liudytojui pasidarė bloga, juk tai vos ne žemės sklypo kaina, o ten juk namas su komunikacijomis, apdaila ir t.t.. Jis supyko, metė ragelį, po to I. Å . vėl paskambino ir paprašė pasimatymo. I. Å . kartu su N. T. atvažiavo į (duomenys neskelbtini), jie nuėjo į kavinę ir dar kartÄ susipyko, nes liudytojas iÅ¡kart paprašė nutraukti sutartį ir grÄ Å¾inti nukentėjusiajam pinigus.

Liudytojas atsipraÅ¡o nukentėjusiojo, kad taip gavosi. Esminė priežastis buvo ta, kad jį namo pardavimo kaina netenkino, kiekvienas objektas turi savo vertę, 210 tÅ«kstančių eurų tai nėra didelė kaina. Kai namas buvo parduodamas, namo savininkas teisiÅ¡kai buvo I. Å .. Liudytojas jau buvo iÅ¡vykęs į užsienį, kai buvo nuspręsta namÄ parduoti. Apie namo pardavimÄ jį informavo sÅ«nus telefonu. Po to I. nusprendė parduoti namÄ pigiau, nes pasitarė su kažkokiu brokeriu, kuris pasakė, kad per brangiai parduoda už 210 tÅ«kstančių.

Namas neparduotas, nes yra laikinas nuosavybės teisių apribojimas. L. Å . nežinojo sandorio stadijos, kai sukėlė „audrÄ â€œ dėl kainos, nes tuo metu buvo užsienyje, o veiksmas vyko Lietuvoje, bet per telefono pokalbį suprato, kad prie viso to prisidėjo N., dėl to dar labiau supyko. Jiems susitikus (duomenys neskelbtini), jis jau sužinojo kokia pinigų suma paimta iÅ¡ nukentėjusiojo. Jis liepė I. Å . grÄ Å¾inti pinigus žmogui, paprašė rasti galimybę pinigus grÄ Å¾inti ir sandorį nutraukti.

Liudytojas negalėjo už tokiÄ sumÄ parduoti namo, nes mažametis sÅ«nus lieka be pinigų ir tas piniginis skirtumas nuo 210 tÅ«kstančių iki 170 tÅ«kstančių buvo skirtas jam ir mažiukui. IÅ¡ kaltinamajam pervesto avanso, dalis pinigų nukeliavo bÅ«sto paskoloms padengti, o kita dalis į sÄ skaitas esančias Europoje, jis nežino kokios ten sÄ skaitos. Ä®galiojimo valdyti sÄ skaitas neturėjo. 26 tÅ«kstančiai eurų buvo skirti padengti banko kreditui, nors už tai realiai visa Å¡eima atsakinga.

Be nukentėjusiojo iÅ¡samių parodymų, liudytojų parodymų, I. Å . kaltė, įvykdžius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusysis A. K. prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė susiraÅ¡inėjimÄ el. laiÅ¡kais nuo 2017 m. lapkričio 7 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d. su I. Å ., bei jo vertimÄ Ä¯ lietuvių kalbÄ (1 t., 41-55). 2017-10-13 tarp N. T. ir nukentėjusiojo A. K. sudarytoje rezervacijos sutartyje nurodyta, kad pirkėjas Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ sumoka 5000 eurų rezervacijos mokestį bei įsipareigojama parduoti namÄ , adresu (duomenys neskelbtini), už 170 000 eurų (t. 1, b. l. 11). 2018-02-12 Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ”Swedbank” gautame raÅ¡te dėl I.

Å . pervestos sumos grÄ Å¾inimo, nurodyta, kad bankas negali grÄ Å¾inti 26500 eurų sumos, kuriÄ nukentėjusysis 2017-11-07 pervedė į I. Å . (toliau - Klientas) vardu atidarytÄ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi turi grÄ Å¾inti ne Bankas, o pats Klientas. Bankas yra pateikęs Klientui atsisakymÄ , grÄ Å¾inti 26 500 eurų sumÄ , nes Å¡i jo paties praÅ¡ymu teisėtai ir pagrįstai jau yra panaudota daliniam kliento prievolės, kilusios pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), įvykdymui (1 t., b. l. 60).

Gavus nukentėjusiojo A. K. skundÄ , 2017 m. gruodžio 12 d. prokuroro rezoliucija pradedamas ikiteisminis tymas pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (t. 1., b. l. 3-7). Interneto puslapyje www.aruodas.lt įkeltas (duomenys neskelbtini) parduodamo mÅ«rinio namo skelbimas už 170 000 eurų (t. 1, b. l. 8-10). Valstybės įmonės Registro centro duomenimis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teise priklauso I. Å ., be to matyti, kad (duomenys neskelbtini) užregistruota hipoteka (t. 1, b. l. 13-16).

Turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta, kad 2017 m. spalio 16 d., vertinamo turto - gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) vertė yra 203 000 eurų (t. 1, b. l. 17). 2017-10-27 pasiraÅ¡ytoje kredito sutartyje tarp Swedbank ir A. K. bei S. O. sudaryta 100 000 eurų kredito sutartis (t. 1, b. l. 18). 2017-11-07 lapkričio 7 d. paprastuoju vekseliu, vekselio davėja N. T. įsipareigojo pagal šį vekselį besÄ lygiÅ¡kai sumokėti tiesiogiai nukentėjusiajam A. K. 60 000 eurų iki 2017-11-08 (t. 1 , b. l. 21).

IÅ¡ 2016-11-16 dienos I. Å . įgaliojimo matyti, kad I. Å . įgalioja savo motinÄ N. T. atidaryti jo vardu sÄ skaitas, tvarkyti, valdyti ir disponuoti jam priklausančiomis lėšomis, parduoti turtÄ ir gauti pinigus už parduotÄ turtÄ grynais arba pavedimu, atstovauti jam Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka, įkeisti bankui jam nuosavybės teise priklausantį bet kokį nekilnojamÄ jį turtÄ , prižiÅ«rėti jam nuosavybės teise priklausantį bet kokį nekilnojamÄ jį turtÄ (1 t., b. l. 126-129).

IÅ¡ 2014-03-07 pirkimo - pardavimo sutarties matyti, kad L. Å . ir N. T. pardavė I. Å . gyvenamÄ jį namÄ ir žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini) už 700 000 Litų (202,734 eurų) (1 t., b. l. 130-140). IÅ¡ “Swedbank” banko gauto raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad I. Å . “Swedbank” bankas 2017-11-08 iÅ¡davė leidimÄ dėl įkeisto turto pardavimo ir pakartotinio įkeitimo, kuris galiojo 30 dienų nuo sutikimo iÅ¡davimo (1 t., b. l. 155). IÅ¡ Valstybės įmonės Registrų centro Sandorių registrų departamento gauto registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad sutartinė hipoteka, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) , I.

Å . įraÅ¡ytas skolininku ir įkaito davėju (1 t., b. l. 160-162); IÅ¡registruota sutartinė hipoteka, kurioje I. Å . buvo įraÅ¡ytas skolininku ir įkaito davėjus 2015-09-29 (t., b. l. 163-165); turto areÅ¡to aktai, kuriais yra apribotos I. Å . nuosavybės teisės į turtÄ (1 t., b. l. 166-172); įgaliojimų registro archyvo iÅ¡raÅ¡as su įgaliojimo turiniu (1 t., b. l. 173-178). Vilniaus apskrities VPK KP Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo sk. vyresniosios tyrėjos I. K. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl banko iÅ¡klotinių nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu gautos įtariamojo I.

Å . AB „Swedbank“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡klotinės, kuriose matoma, kad 2017-11-07 A. K. iÅ¡ savo sÄ skaitos pervedė į I. Å . sÄ skaitÄ 60 000 eurų sumÄ , mokėjimo paskirtyje nurodęs „už namÄ â€œ. I. Å . iÅ¡ savo banko sÄ skaitos 2017-11-07 padengė kreditÄ 3599.07 eurų sumai, 2017-11-07, 500 eurų sumai atliko mokėjimÄ tarp savo sÄ skaitų, 2017-11-08, 100 eurų sumai atliko mokėjimÄ tarp savo sÄ skaitų, 21.99 eurų nuskaičiuota mokesčių, 2017-11-08, 26500 eurų sumai padengė paskolos dalį už namÄ (duomenys neskelbtini), 2017-11-08, 9500 eurų pervedė į savo vardu (duomenys neskelbtini) turimÄ banko sÄ skaitÄ . 2017-11-08, 9500 eurų pervedė į savo vardu (duomenys neskelbtini) turimÄ banko sÄ skaitÄ Â 2017-11-08, 9500 eurų pervedė į savo vardu (duomenys neskelbtini) turimÄ banko sÄ skaitÄ .

Tyrimo metu gautos įtariamojo I. Å . AB „Swedbank“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡klotinės, kurioje matoma, kad į I. Å . sÄ skaitÄ 2017-10-13 dienÄ N. T. pervedė 5000 eurų sumÄ , nurodydama, kad tai „papildymas pagal įgaliojimÄ (duomenys neskelbtini) pasas (duomenys neskelbtini). 2017-11-07 gauta 3599,07 eurų suma už kredito padengimÄ ; 2017-11-07 gauta 500 eurų suma kaip mokėjimas tarp savo sÄ skaitų; 2017-11-08 gauta 500 eurų suma kaip mokėjimas tarp savo sÄ skaitų (2 t., b. l. 96).

IÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo 2018-01-16 nutartimi sankcionuota atlikta krata I. Å . ir N. T. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) A. K. metu rasta ir paimta: 2017-10-13 nurodymas įneÅ¡ti grynuosius pinigus, kuriame nurodyta, kad N. T. perveda 5000 eurų sumÄ Ä¯ I. Å . banko sÄ skaitÄ Nr.(duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodydama „papildymas pagal įgal. (duomenys neskelbtini) pasas (duomenys neskelbtini)“; 2017-10-13 rezervacijos sutartį, pasiraÅ¡ytÄ tarp N. T. ir A.

K.; 2017-09-07 Nr. (duomenys neskelbtini)„Swedbank“ dėl įkeisto turto pardavimo ir pakartotinio įkeitimo, kuriuo sutinka, kad žemės sklypas ir gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), bÅ«tų parduotas, pagal šį raÅ¡tÄ turto pirkimo -pardavimo sutartis gali bÅ«ti sudaroma ne vėliau kaip per 30 dienų nuo raÅ¡to iÅ¡davimo dienos; 2017-11-07 paprastÄ jį vekselį 5 000 eurų sumai tarp N. T. ir A. K.; 2017-11-07 mokėjimo nurodymÄ , kuriuo A. K. pervedė 60 000 sumÄ Ä¯ Ä®. Å . banko sÄ skaitÄ ; 2016-12-05 Nr. (duomenys neskelbtini)„Swedbank“ dėl įkeisto turto pardavimo ir pakartotinio įkeitimo, kuriuo sutinka, kad žemės sklypas ir gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), bÅ«tų parduotas, pagal šį raÅ¡tÄ turto pirkimo - pardavimo sutartis gali bÅ«ti sudaroma ne vėliau kaip per 30 dienų nuo raÅ¡to iÅ¡davimo dienos; 2017-12-18 Nr. (duomenys neskelbtini) „Rato“ kredito unijos raÅ¡tas I.

Å . dėl 3 paprastųjų neprotestuotinų vekselių apmokėjimui, bendra mokėtina suma sudaro 5610,34 eurų; tris 2016-11-21 iÅ¡duotus paprastuosius vekselius, bendrai 7200 eurų sumai, kuriais I. Å . be sÄ lygų įsipareigojo sumokėti Vilniaus Regiono Kredito Unijai minėtÄ sumÄ . (2 t., b. l. 140-159). 2018-01-17 Elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole nurodyta, kad vadovaujantis LR BPK 154 str., pagal Vilniaus apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018-01-05 nutartį Nr. IBPS (duomenys neskelbtini) atlikta el. ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas, kurios metu užfiksuota: 2018-01-17 nuo 11.02 val. iki 11.05 val. nežinomas abonentas (duomenys neskelbtini) skambina lietuvių kalba abonentui (duomenys neskelbtini) (V.

Å .). Pokalbyje yra užfiksuota, jog L. Å . patvirtina, kad visada buvo prieÅ¡ namo pardavimÄ (2 t., b .l. 120-121). Pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę arba didelę mokslinę, istorinę ar kultÅ«rinę reikÅ¡mę turinčias vertybes arba iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės, arba jÄ panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. SukčiavimÄ kaip nusikalstamÄ veikÄ Ä¯statyme apibÅ«dina pavojinga veika – apgaulės panaudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas.

Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo bÅ«das ir gali pasireikÅ¡ti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigÄ apie jas praneÅ¡ti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161/2013). Ä®statymas nenumato, dėl kokių aplinkybių ar faktų asmuo sukčiavimo atveju turi bÅ«ti suklaidintas.

Tai gali bÅ«ti nukentėjusiojo suklaidinimas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi bÅ«ti esminė, t. y. turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-322/2013). Tyčia sukčiavimo atveju pasireiÅ¡kia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingÄ pobÅ«dį ir nori panaudodamas apgaulę tokiÄ turtinę naudÄ gauti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-47-895/2016).

Sukčiavimo subjektyvusis požymis, tai tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininkÄ , valdytojÄ , asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimti privalomai vykdytinÄ sprendimÄ ar kitokius teisinę reikÅ¡mę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalÄ , ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-648/2019, 2K-108-788/2018, 2K-305-693/2017).

Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis, turtas gali bÅ«ti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau tokiu pagrindu turtas įgyjamas teisėtai, t. y. sutarties sudarymo metu Å¡alims iÅ¡reiÅ¡kus savo tikrus ketinimus, tikrÄ jÄ valiÄ . Jei svetimo turto (turtinės teisės) įgijimas yra susijęs su apgaulės, esmingai apsunkinančios pažeistos teisės atkÅ«rimÄ civilinio proceso tvarka, panaudojimu, tokie veiksmai laikytini nusikalstamais ir kvalifikuojami pagal LR BK 182 straipsnį. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-895/2018, 2K-32/2015, 2K-514/2014, 2K-329/2011) Nors kaltinamasis I.

Å . savo kaltės įvykdžius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ neprisipažino, tačiau jo kaltė įvykdžius LR BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodo byloje surinktų duomenų visuma. Jo kaltę įrodo nukentėjusiojo nuoseklÅ«s parodymai, liudytojų parodymai bei kita bylos surinkta medžiaga. Kaltinamasis I. Å . nuo pat pradžios demonstravo didelį norÄ parduoti turtÄ , o bÅ«tent namÄ , esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau tik gavęs dalį pinigų iÅ¡ karto juos realizavo, o pats dingo.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis nuo pat pradžių jam jokių įtarimų nekėlė, namo pardavimas atrodė kai realus sandoris. Pats nukentėjusysis buvo pakankamai rÅ«pestingas bei atidus, kvietėsi turto vertintojÄ , važiavo apžiÅ«rėti namo, pasirašė turto rezervacijos sutartį kas iÅ¡ esmės pagrindžia, kad I. Å . nuo pat pradžių sudarė patikimo pardavėjo vaizdÄ , tačiau iÅ¡ esmės net neketino namo parduoti. Jo tyčinius veiksmus iÅ¡ esmės pagrindžia iÅ¡ankstinės apgaulės buvimas, jog jis žinojo, kad turtas yra įkeistas hipoteka ir yra pasibaigęs terminas banko leidimui sudaryti, tačiau aiÅ¡kindamas, kad jokių problemų nebus, leido sandoriui tęstis.

Kaltinamasis paneigdamas savo kaltę nurodo, kad jis siekė namo pardavimo, tačiau sandoris neįvyko dėl to, kad tam prieÅ¡taravo jo tėvas L. Å .. Tokie pasisakymai teismo neįtikino, juolab, kad nuosavybės teise namas priklausė iÅ¡imtinai kaltinamajam. Nors Liudytoju apklaustas L. Å . patikino, kad tai jis prieÅ¡taravo sandoriui, nes nesutiko su parduodama sandorio kaina, tačiau tikėtina, kad jis nuo pat pradžių žinojo, kad sandoris neįvyks. Teismas vertina, kad byloje esantys duomenys pagrindžia, kad kaltinamasis veikė iÅ¡ankstine tiesiogine tyčia, suprato, kad esmingai klaidina turto (pinigų) savininkÄ nukentėjusįjį, numatė, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalÄ , bet to norėjo ir siekė, t. y. jis žinojo kad pirkimo - pardavimo sandoris neįvyks, bet norėdamas gauti pinigų tęsė derybas, o pervedus jam 60 000 eurų, kai prieÅ¡ tai N. T. buvo sumokėta 5000 eurų užstato, tiek kaltinamasis, tiek jo mama, kuri buvo įgaliota vykdyti sandorį dingo.

Nors tiek kaltinamasis I. Å ., tiek jo mama N. T. teigia, kad jokios apgaulės nebuvo, sandoris realus, tačiau jie bÅ«dami sÄ Å¾iningi ir neįvykus sandoriui siektų pinigų grÄ Å¾inimo, o ne dingtų ir apsiribotų tik elektroniniais susiraÅ¡inėjimais. Kaltinamojo gynėja teisminio nagrinėjimo metu kėlė civilinių santykių ir atribojimo nuo sukčiavimo klausimÄ . Dėl aukščiau iÅ¡dėstyto, teismas vertina, kad tikslinga Å¡iuo aspektu pasisakyti plačiau. Sukčiavimui atskirti nuo civilinės teisės pažeidimo yra reikÅ¡mingas ir nukentėjusiojo atidaus ir rÅ«pestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais.

Vadovaujantis Å¡iuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-410/2014, 2K-152/2015, 2K-429-788/2016, 2K-31-788/2017, 2K-7-136-489/2017. Sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerÅ«pestingai (pvz., savo turtÄ perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriÅ¡kumu, nors tam nėra pagrindo ar logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-411/2013).

Atskiriant sukčiavimÄ nuo civilinės teisės pažeidimo, kaip papildomas taip pat taikytinas kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus, kai dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis esmingai pasunkintos. Baudžiamajai atsakomybei kilti reikia tokios apgaulės, kuri esmingai apsunkintų pažeistos teisės atkÅ«rimÄ civilinio proceso tvarka. Pateikdamas suklastotus dokumentus (pvz., sutartį, kuri nebuvo sudaryta) arba į tikrus dokumentus įraÅ¡ydamas netikrus duomenis (pateikdamas netikrus duomenis apie save, gyvenamÄ jÄ ar darbo vietÄ arba kitokius duomenis, apsunkinančius jo identifikavimÄ , arba duomenis apie turto priklausomybę, suklastodamas paraÅ¡Ä ), kaltininkas ne tik suklaidina turto savininkÄ ar valdytojÄ dėl savo ketinimų ar teisių į turtÄ , bet ir apsunkina pažeistos teisės atkÅ«rimÄ civilinio proceso tvarka be kriminalinės justicijos įsikiÅ¡imo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-514/2014, 2K-32/2015, 2K-304-895/2018).

Antai turi bÅ«ti įvertinta, ar kaltinamas asmuo sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų apsunkintas, pvz.: sandoris sÄ moningai sudarytas taip, kad vėliau bÅ«tų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informacijÄ apie didelę skolų naÅ¡tÄ ir nemokumÄ , vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebÅ«tų į kÄ nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2010, 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007, 2K-23/2004, 2K-549/2003, 2K-293/2002, 2K-851/2001 ir kt.).

Kaip minėta, teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta ir tai, kad tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikrų sutarties sÄ lygų pažeidimu, turtinės prievolės nevykdymu, apie baudžiamÄ jį teisinį pažeidimo pobÅ«dį turi bÅ«ti sprendžiama vertinant, ar kaltinamas asmuo sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų apsunkintas. Sukčiavimui atskirti nuo civilinės teisės pažeidimo yra reikÅ¡mingas ir nukentėjusiojo atidaus ir rÅ«pestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais (kasacinė nutartis Nr. 2K- 7-152-895/2019).

Tokiu bÅ«du byloje pagrįstai nustatyta, L. Å . ir N. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo namÄ ir žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini). PaminėtÄ namÄ su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) jie pardavė savo sÅ«nui I. Å . Po to L. Å . iÅ¡vyko gyventi į užsienį. Po kiek laiko I. Å . interneto puslapyje patalpino skelbimÄ , kad paminėtas namas parduodamas už 170 000 eurų. 2016-11-16 I. Å . įgalioja savo motinÄ N. T. tvarkyti visus dokumentus ir reikalus susijusius namo pardavimu, o pats taip pat iÅ¡važiuoja gyventi į užsienį.

N. T. pradėjo vesti derybos su nukentėjusiuoju A. K. dėl namo pirkimo – pardavimo, patikino, kad jokių kliūčių nėra, visi dokumentai tvarkingi, namÄ nori parduoti skubiai, nes ketina iÅ¡važiuoti gyventi į užsienį. Nukentėjusysis sumokėjo 5000 eurų užstato už perkamÄ namÄ , o prieÅ¡ dienÄ iki pirkimo – pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo pas notarÄ , t. y. 2017-11-07 perveda i I. Å . sÄ skaitÄ 60 000 eurų. Nuvykus pas notarÄ 2017-11-08 paaiÅ¡kėjo, kad leidimas parduoti šį namÄ jau negalioja, nes jis įkeistas bankui, o gauti naujÄ leidimÄ užtruks apie 4 dienos, dėl ko sandoris neįvyko.

Savo ruožtu I. Å . tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2017-11-08 pervestus į sÄ skaitÄ pinigus 60 000 eurų, perveda 26 500 eurų namo skolos padengimui, o likusius pinigus po 9500 eurų perveda į savo sÄ skaitas (duomenys neskelbtini). Po to nukentėjusysis negalėjo susisiekti nei N. T. nei I. Å ., telefono nekėlė į el. laiÅ¡kus neatsakinėjo. Po kiek laiko A. K. gavo iÅ¡ I. Å . praneÅ¡imÄ , kad namas nebus parduodamas, kadangi pardavimo kainai neva prieÅ¡tarauja kaltinamojo tėvas L. Å .. N. T. įgaliojimas yra anuliuotas.

Nukentėjusiajam A. K. papraÅ¡ius gražinti pinigus, kaltinamasis I. Å . atsakė, kad pinigų jau neturi ir nežino kada turės. Akcentuotina, kad nuo (duomenys neskelbtini) vienintelis namo savininkas yra I. Å ., todėl nesuprantama, kaip namo pardavimui galėjo prieÅ¡tarauti kaltinamojo tėvas ir kodėl jo žodis buvo lemiamas dėl neįvykusio sandorio. Teismui kelia abejonių ir Å¡ias aplinkybes, kad kaltinamojo tėvas anksčiau apie parduodamÄ namÄ nieko nežinojo, o sužinojo tik tuomet, kaip buvo sumokėti 65 000 eurų, kaip pinigai jau buvo pervesti bankui ir į kaltinamojo sÄ skaitas užsienio valstybėse bei tik tuomet pradėjo prieÅ¡tarauti namo pardavimui.

Teismui kelia abejonių ir tÄ aplinkybę, kad po neįvykusio sandorio, kaltinamojo motinai N. T. skubos tvarka buvo anuliuotas įgaliojimas parduoti namÄ ir tvarkyti visus dokumentus, susijusius su pardavimu. Pažymėtina ir tai, kad po neįvykusio pirkimo – pardavimo sandorio, nukentėjusysis A. K. liko be pinigų ir be namo, o kaltinamasis I. Å . liko ir su pinigais, ir su namu. Kaltinamojo I. Å . tyčiÄ , apgaulės bÅ«du įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ patvirtina ir tai, kad jis nuo 2017-11-07 iki Å¡iol iÅ¡ viso negražino nukentėjusiajam nors dalį sumokėtų pinigų.

Taip pat nepavyko iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nors dalį sumokėtų pinigų, vykdant Vilniaus apygardos teismo 2018-03-05 sprendimÄ , kuriuo nukentėjusiojo naudai priteista 65 560 eurų nuostolių su 5 procentų metinėmis palÅ«kanomis ir bylinėjimosi iÅ¡laidomis (1 t., b. l. 74 -75). Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismo nuomone, I. Å . kaltė, įvykdžius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , įrodyta visiÅ¡kai, o kaltinamasis neigia savo kaltę bandydamas iÅ¡vengti gręsiančios baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo I.

Å . veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį, kadangi jis apgaulės bÅ«du įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ . Kaltinamojo I. Å . atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Dėl skirtinos bausmės. Skirdamas bausmę I. Å . teismas atsižvelgia į tai, kad už LR BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯statymų leidėjas yra numatęs vienintelę laisvės atėmimo bausmę iki 8 metų laisvės atėmimo.

Å i nusikalstama veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų (LR BK 11 straipsnio 5 dalis). I. Å . yra jauno amžiaus, turi Å¡eimÄ , turi mažametį vaikÄ , anksčiau teistas nebuvo, baustas administracinė tvarka (3 t., b. l. 128 -130), psichiatrinėse įstaigose negytas, į narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas. LR BK 75 straipsnio 2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554, įsigaliojusio 2015-03-25 redakcija numatė, kad už sunkaus nusikaltimo padarymo buvo galimybę laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti.

LR BK 75 straipsnio 2017-09-28 įstatymo Nr. XII-653, įsigaliojusio 2017-10-06 redakcija pasikeitė bei nustatė, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali bÅ«ti taikomas tik už neatsargius, nesunkius ar apysunkius nusikaltimus. Taigi, įstatymo leidėjas nuo 2017-10-06 uždraudė už sunkius nusikaltimus taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ . Savo ruožtu I. Å . nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė 2017-11-07, o 5000 eurų avansas N. T. buvo sumokėtas 2017-10-13, t. y. visi nusikalstamos veikos veiksmai buvo įvykdyti po naujos LR BK 75 straipsnio naujos redakcijos įsigaliojimo.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, taikyti I. Å . atžvilgiu LR BK 75 straipsnį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti, nėra teisinio pagrindo. Teismo vertinimu, taip pat nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo taikyti I. Å . atžvilgiu LR BK 54 straipsnio 3 dalies, arba LR BK 62 straipsnio nuostatas, paskiriant kaltinamajam Å¡velnesnę negu įstatymo numatytÄ bausmę. Spendžiant Å¡velnesnės bausmės paskyrimo klausimÄ , teismas atsižvelgia į tai, kad I. Å . kaip ikiteisminio tyrimo metu, taip ir teisminio nagrinėjimo metu visiÅ¡kai neigė savo kaltę, nuo 2017-11-07 iki Å¡iol iÅ¡ viso neatlygino nukentėjusiajam nei turtinės nei neturtinės žalos.

Taip pat turtinės žalos iÅ¡ viso nepavyko iÅ¡ieÅ¡koti vykdant priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal Vilniaus apygardos teismo 2018-03-05 sprendimÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismo nuomone, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę bei bausmės paskyrimo individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkės, I. Å . turi bÅ«ti paskirta tik reali laisvės atėmimo bausmė, mažesnę už bausmės, numatytos straipsnio sankcijoje už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , vidurkį. Kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti bei dokumento paėmimas paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinių ieÅ¡kinių ir kitų klausimų. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. Kai civilinis ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi bÅ«ti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dydį (LR BPK 109 straipsnis).

Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, o kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms (LR BPK 113 straipsnis). Å ioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis A. K. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieÅ¡kinį 70560 eurų sumai (1 t., b. l. 61-69). MinėtÄ civilinio ieÅ¡kinio sumÄ sudaro 65560 turtinė žala, iÅ¡ jų 5000 eurų perduoti N. T. pagal rezervacijos mokestį, 60000 eurų pervesti į I.

Å . sÄ skaitÄ , 280 eurų kredito administravimo iÅ¡laidos bei 280 eurų už turto vertinimÄ , o taip pat 5000 eurų dėl neturtinės žalos atlyginimo. IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 5 d. sprendimu už akių patenkino ieÅ¡kovo A. K. ieÅ¡kinį ir priteisė iÅ¡ atsakovo I. Å . ieÅ¡kovo A. K. naudai 65 560 eurų nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 1208 eurų žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 75).

Paminėtas sprendimas už akių yra įsiteisėjęs bei Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 5 d. iÅ¡ieÅ¡kotojui A. K. iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ (t. 1, b. l. 72). Esant Å¡ioms aplinkybėms, bylÄ dalyje dėl nukentėjusiojo A. K. civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos atlyginimo nutrauktina, kadangi yra įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (LR CPK 293 straipsnio 3 punktas).

Dėl neturtinės žalos. Nukentėjusiojo A. K. civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalÄ , Å¡is principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt.

Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtus dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus bei praradimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-68/2014 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nurodytų aplinkybių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose. Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajam A. K. priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į eilę bendrųjų Å¡iam dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai Å¡iai situacijai reikÅ¡mingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes, į tai, kad nukentėjusysis dėl nusikaltimo patyrė stresÄ , iÅ¡gyvenimus, praradęs pinigus nesulaukė tikėtųsi lÅ«kesčių, nes nesulaukė planuojamo rezultato ir neįgijo nekilnojamojo turto.

Taip pat teismas sutinka su nukentėjusiojo argumentais, kad Å¡ioje situacijoje jis pasijuto apgautu, pažemintu. Apibendrinus tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, paisant jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, įvertinant visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatant teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyrÄ , teismas mano, kad Å¡iuo atveju nukentėjusysis dėl įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė neturtinė žalÄ , tačiau teismo vertinimu, Å¡iuo atveju 2500 eurų suma laikytina teisinga, protinga ir proporcinga.

Laikinas nuosavybės teisų apribojimas kaltinamojo I. Å . nekilnojamajam turtui paliktinas nepakeistu, pratęsiant laikino nuosavybės teisių apribojimo terminÄ iki įsispręs klausimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. K.. Dėl daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kratos metu rasti ir paimti dokumentų originalai supakuoti į vokÄ Nr. 1 (11 lapų). Kratos metu rastos negaliojančios mokėjimo kortelės, 5 vnt., priduotos saugojimui (2 t., b. l. 170), 2 CD diskai su el. ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės metu sukaupta informacija (2 t., b. l. 122 ), vokÄ su I.

Å . asmens tapatybes kortele, nuosprendžiui įsiteisėjus pliktini saugoti baudžiamojoje byloje. Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsniu, 308 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : I. Å . (I. Å .), gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 182 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo faktinio I. Å . sulaikymo dienos. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti nepakeistÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti. KardomÄ jÄ priemonę – dokumento paėmimÄ - asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistÄ iki Å¡io nuosprendžio vykdymo pradžios. Nuosprendį pradėjus vykdyti asmens tapatybes kortelę persiųsti pataisos namams. LaikinÄ nuosavybės teisų apribojimÄ kaltinamajam I.

Å . nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui ir namui, esantiems (duomenys neskelbtini), palikti nepakeista, pratęsiant laikino nuosavybės teisių apribojimo terminÄ iki įsispręs klausimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. K. Dėl daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kratos metu rastus ir paimtus dokumentų originalus supakuotus į vokÄ Nr. 1 (11 lapų), kratos metu rastos negaliojančios mokėjimo kortelės, 5 vnt., priduotos saugojimui (2 t., b. l. 170), 2 CD diskus su el. ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės metu sukaupta informacija (2 t., b. l. 122 ), vokÄ su I.

Å . asmens tapatybes kortele, nuosprendžiui įsiteisėjus pliktini saugoti baudžiamojoje byloje. BaudžiamÄ jÄ bylÄ dalyje dėl nukentėjusiojo A. K. civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos atlyginimo nutraukti, kadangi yra įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. A. K. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo I. Å . nukentėjusiojo A.

K. naudai 2500 (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus) eurų neturinei žalai atlyginti. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas (paraÅ¡as) NuoraÅ¡as tikras Teisėjas JeugenijuÅ¡ Jaglinski