2018-10-03 Nr. AB-17424-3-61-3-00703-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2148-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00703-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–7), prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis buvo suimtas 2016 m. rugsėjo 22 d. ir laikomas Lukiškių TI-K, kur jam nebuvo išduodami šiltesni rūbai. Pareiškėjas nurodė, kad jis rašė prašymus Lukiškių TI-K dėl šiltesnių rūbų, apatinių, kojinių, marškinėlių išdavimo, tačiau jo prašymai nebuvo patenkinti, o 2017 m. vasario 3 d. buvo išduota tik striukė. Pareiškėjas visą žiemą negalėjo išeiti į pasivaikščiojimų kiemelį, nes neturėjo tinkamų batų (turimi batai buvo rudeniniai ir kiauri). Kadangi negalėjo kvėpuoti grynu oru, pareiškėjui kilo žala sveikatai. Pareiškėjas nurodė, kad, nors 2016 m. gruodžio 1 d. ir buvo nuvežtas pasirinkti rūbų, tačiau jie nebuvo nauji, padėvėti, o batų nebuvo. Pareiškėjas pažymėjo, kad Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) įpareigojo Lukiškių TI-K administraciją aprūpinti pareiškėją rūbais ir avalyne, tačiau Lukiškių TI-K visą žiemą nesuteikė pareiškėjui prašomų rūbų.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 13–16) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad asmenims siūlomi rūbai paprastai yra gaunami iš paramos ar labdaros centrų. Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose nėra nurodyti rūbų ir avalynės, kuriais aprūpintini asmenys, neturintys savo drabužių ir avalynės, standartai, kokybės reikalavimai, išmatavimai ir kitokia specifikacija. Todėl atsakovo teigimu, Lukiškių TI-K administracija iš esmės nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės būti nemokamai aprūpintam drabužiais ir avalyne pagal sezoną, kadangi pareiškėjas 2016 m. gruodžio 1 d. atsisakė jam siūlomų rūbų ir liko dėvėti jam pačiam priklausančius rūbus ir avalynę. Atsakovas dėl neturtinės žalos priteisimo nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjo R. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. gruodžio 1 d. atsisakė jam išduodamų drabužių, kadangi jie nebuvo nauji. Pareiškėjas su 2017 m. sausio 26 d. skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl aprūpinimo drabužiais ir avalyne. Lukiškių TI-K 2017 m. vasario 10 d. rašte Nr. 96-543 konstatavo, kad pareiškėjo skundas nėra pagrįstas, kadangi 2017 m. vasario 3 d. pareiškėjui buvo išduota striukė, pareiškėjas ją paėmė ir asmeniškai pasirašė kortelėje. Pareiškėjui apskundus šį Lukiškių TI-K raštą Kalėjimų departamentui, pastarasis priėmė 2017 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 25-692 „Dėl prašymo persiuntimo“, kuriame įpareigojo Lukiškių TI-K aprūpinti pareiškėją rūbais ir avalyne. Lukiškių TI-K, gavęs pareiškėjo 2017 m. kovo 2 d. prašymą ir patikrinęs pareiškėjo mokumą, tenkino minėtą prašymą ir surašė 2017 m. kovo 23 d. pažymą Nr. 24-1546, kurioje nurodė, kad pareiškėjui 2017 m. kovo 6 d. buvo išduoti marškinėliai (1 vnt.), kelnaitės (1 vnt.), puskojinės (2 poros), kelnės ir džemperis (1 komplektas), batai (1 pora). Tai, kad nurodytus drabužius ir batus pareiškėjas gavo, patvirtino pareiškėjo materialinio buitinio aprūpinimo kortelė, kurioje pareiškėjas asmeniškai pasirašė. Teismas nustatė, kad 2017 m. kovo 7 d. tarnybiniame pranešime dėl pareiškėjo daiktų buvo nurodyta, jog patikrinimo metu pareiškėjas turėjo megztinį (4 vnt.), kelnes (2 vnt.), marškinėlius (3 vnt.), striukę (1 vnt.), batus (1 porą), šlepetes (1 porą), kepurę (1 vnt.).

7. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas pateikė skundą Kalėjimo departamentui dėl to, jog Lukiškių TI-K neišdavė pareiškėjui drabužių ir avalynės po to, kai savo noru pats atsisakė drabužių ir avalynės, kuriuos jam siūlė atsakovas. Po to, pareiškėjui, pateikus prašymą ir Lukiškių TI-K nustačius, jog jis atitinka Apraše nustatytas sąlygas, jam buvo išduoti drabužiai ir avalynė, kuriuos pareiškėjas priėmė. Teismas vertino, kad teisės aktų pažeidimu nėra laikoma tai, kad Lukiškių TI-K administracija nuteistiesiems (suimtiesiems) išduoda ne naujus drabužius, kadangi byloje nėra pateikta duomenų, jog drabužiai, kurie pareiškėjui buvo išduoti, būtų buvę netinkami nešioti. Todėl teismas sprendė, kad Lukiškių TI-K administracija veikė taip, kaip turėjo veikti, teisės aktų nuostatų nepažeidė, todėl šiuo aspektu teismas Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų nenustatė.

8. Teismas nurodė, kad suimtųjų teisė 1 val. per dieną pabūti gryname ore įtvirtinta Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 29 straipsnio 1 dalyje. Teismas pažymėjo, kad pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga, todėl galima situacija, kad ne visi Lukiškių TI-K kamerose laikomi asmenys pageidauja išeiti į lauką ir pasinaudoti jiems suteikta teise 1 val. per parą būti gryname ore. Teismas konstatavo, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių faktą, jog pareiškėjas būtų pageidavęs ir jam nebuvo suteikta galimybė išeiti į pasivaikščiojimų kiemelį dėl netinkamos aprangos, be to, nebuvo duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs skundus Lukiškių TI-K, jog dėl netinkamos aprangos negali išeiti į pasivaikščiojimų kiemelį ir vieną valandą per parą būti gryname ore.

9. Teismas sprendė, kad nesant vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygų, nėra sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti. Todėl teismas konstatavo, kad Lukiškių TI-K veikė teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. Lukiškių TI-K neatliko neteisėtų veiksmų.

III. 10. Pareiškėjas R. K. apeliaciniame skunde (b. l. 42–43) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti jam iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

11. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo skundo netenkino motyvuodamas tuo, kad jis nerašė prašymų dėl drabužių ir avalynės išdavimo, tačiau, pareiškėjo teigimu, prašymus jis rašė nuo 2016 m. lapkričio mėn., bet jie nebuvo registruojami. Pareiškėjas prie apeliacinio skundo prideda Kalėjimų departamento 2017 m. vasario 2 d. raštą, kuriuo Lukiškių TI-K įpareigojamas išduoti jam drabužius ir avalynę ir prašo į jį atsižvelgti. Pareiškėjas teigia atsisakęs paimti 2016 m. gruodžio 1 d. siūlytus drabužius, nes jie nebuvo tinkamos kokybės, o išduodami apatiniai drabužiai ir batai turi būti nauji dėl jų atitikimo higienos reikalavimams. Pareiškėjas prašo apeliacinės instancijos teismo atkreipti dėmesį, kad jam drabužiai ir avalynė buvo išduoti 2017 m. kovo 2 d., o patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad pareiškėjas aprūpintas drabužiais ir avalyne, atliktas 2017 m. kovo 7 d. Pareiškėjas teigia, kad neturėjo jokios galimybės pateikti teismui įrodymų, jog jam 2016 m. gruodžio 1 d. siūlyti drabužiai buvo netinkamos kokybės. Pareiškėjo nuomone, išduodami drabužiai ir avalynė pagal teisės aktų reikalavimus turi būti nauji ir atitikti sezoną, tokius drabužius Lukiškių TI-K išdavė tik po skundų Kalėjimų departamentui pateikimo. Pareiškėjo teigimu, neteisėtais Lukiškių TI-K veiksmais buvo padaryta žala jo sveikatai, nes jis, neturėdamas tinkamų drabužių ir avalynės, visą žiemą negalėjo išeiti į lauką pakvėpuoti grynu oru, todėl patirta neturtinė žala turi būti atlyginta.

12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą (b. l. 49–53) prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

13. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia ne įrodymais, o samprotavimais, jo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio. Pareiškėjas nekonkretizuoja, kuo pasireiškė jam tariamai padaryta neturtinė žala, neįrodė neturtinės žalos atlyginimo sumos dydžio, todėl nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, išsamiai ir visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, įvertino nustatytas aplinkybes, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo tenkinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjui R. K., jo teigimu, padarytos neaprūpinant jo rūbais ir avaline pagal sezoną, atlyginimo.

15. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neteisėtų veiksmų, pareiškėjo R. K. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

16. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

17. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos suėmimų vykdymo 44 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad suimtieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną. Suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, aprūpinimo drabužiais, avalyne, patalyne ir higienos reikmenimis tvarką ir normas nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas materialinio aprūpinimo aprašas (toliau – ir Aprašas), pagal kurio 2 punktą, suimtuosius (nuteistuosius), neturinčius nuosavų drabužių ir (ar) avalynės pagal sezoną bei higienos reikmenų, jais pagal Aprašo 1 priede nustatytą periodiškumą nemokamai aprūpina laisvės atėmimo vietos administracija.

Aprašo 1 priede nurodyta, jog vyrui yra išduodami marškinėliai (2 vnt.), kelnaitės (2 vnt.), puskojinės (4 poros), kelnės ir džemperis (1 komplektas), striukė (1 vnt.), kepurė (1 vnt.), batai (2 poros), šlepetės (1 pora). Pagal Aprašo 5 punktą, drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Laikoma, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą.

Tais atvejais, kai nuteistasis šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu (Aprašo 13 punktas). Pagal 6 punktą, suimtajam (nuteistajam) išduodami tik tie drabužiai ir (ar) avalynė, kurie prašymo pateikimo metu yra tinkami dėvėti pagal sezoną. Suimtajam (nuteistajam) išduotų drabužių, avalynės, patalynės ir higienos reikmenų apskaita vedama elektroninėje apskaitos sistemoje, o suimtajam (nuteistajam) išvykus į kitą laisvės atėmimo vietą, užtikrinamas šių duomenų perdavimas.

Jei laisvės atėmimo vietų įstaigoje nėra įdiegta elektroninė apskaitos sistema, suimtajam (nuteistajam) išduotų drabužių, avalynės, patalynės ir higienos reikmenų apskaita vedama suimtojo (nuteistojo) materialinio buitinio aprūpinimo kortelėje (Aprašo 3 priedas), kuri saugoma suimtojo (nuteistojo) asmens byloje. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad neatlygintinis drabužių ir avalynės išdavimas nuteistajam (suimtajam) yra sąlyginis, t. y. tik nemokiam nuteistajam (suimtajam) yra išduodami drabužiai ir avalynė pagal sezoną.

18. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas 2016 m. gruodžio 1 d. atsisakė jam išduotų drabužių, kadangi jie nebuvo nauji. Jis su skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K, kuri nurodė, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, nes 2017 m. vasario 3 d. jam buvo išduota striukė. Pareiškėjas dėl tokių Lukiškių TI-K veiksmų, kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris įpareigojo atsakovą aprūpinti pareiškėją rūbais ir avalyne. 2017 m. kovo 6 d. pareiškėjui buvo išduoti šie daiktai: marškinėliai, kelnaitės, puskojinės, kelnės ir džemperis, batai. Pažymėtina, kad iš pat pradžių pareiškėjas atsisakė jam išduodamų drabužių, o vėliau pats prašė išduoti jam minėtus daiktus. Atsižvelgus į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjui pateikus prašymą, Lukiškių TI-K išdavė jam priklausančius drabužius ir avalynę, nėra duomenų, jog išduoti daiktai buvo netinkami. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo skundo argumentai yra subjektyvūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais ir neginčijamais įrodymais, dėl ko nebuvo pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.

19. Pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda ir reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas tik esant trims sąlygoms: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimas eliminuoja reikalavimą ir dėl neturtinės žalos atlyginimo bei teisinį poreikį svarstyti dėl kitų atsakomybės sąlygų buvimo. Todėl konstatavus, kad atsakovas veikė įstatymų nustatytose ribose, jokių neteisėtų veiksmų, patvirtinančių žalos pareiškėjui atsiradimą, neatliko, reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo netenkintini, neanalizavus kitų civilinės atsakomybės sąlygų. Todėl šiuo atveju nenustačius Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos, nesant viešosios atsakomybės sąlygų.

20. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė