2019-08-28 Nr. AB-16284-3-62-3-01753-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4818-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01753-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ryčio Krasausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. liepos 13 d. buvo kalinamas Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) kamerose Nr. 0, Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 16 ir Nr. 17. Nurodė, kad nuo 2016 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. balandžio 25 d. buvo laikomas kamerų tipo patalpose Nr. 2, ir Nr. 1, 2016 m. balandžio 25 d., atsisakius gyventi į paskirtą būrį, pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 0, o vėliau perkeltas į kamerą Nr. 3, kurioje buvo kalinami nuteistieji A. Z. ir A. G.. 2016 m. balandžio 27 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 16, kurioje trūko šviesos, nebuvo stalų ir kėdžių, o vėliau perkeltas į kamerą Nr. 17.

3. Nurodė, kad visose kamerose, kuriose jis buvo laikomas, nebuvo užtikrinta vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma, kameros buvo techniškai netvarkingos, jose nebuvo ventiliacijos, trūko oro ir šviesos, buvo didelė drėgmė, trūko inventoriaus, nebuvo, kur laikyti daiktų, kamerų plotą dar labiau mažino patalpoje esantys baldai ir kitas inventoriaus užimamas plotas. Kamerose nebuvo užuolaidų.

4. Pareiškėjas teigė, kad buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, nors pats yra nerūkantis. Nurodė, jog Alytaus PN dušuose nebuvo dušo galvučių, o tik surūdijęs vamzdis, dušo patalpose nebuvo įrengta ventiliacija, prausimosi patalpų apdaila buvo sutrūkinėjusi, dušu buvo leidžiama naudotis tik vieną kartą, nors turėtų būti leidžiama bent du kartus per savaitę. Alytaus PN pastatų konstrukcijose buvo asbesto. Teigė, kad iš jo asmeninės sąskaitos kiekvieno konvojavimo metu buvo neteisėtai nuskaičiuojamos lėšos. Atvykus į Alytaus PN, jam nebuvo skirtas dietinis maitinimas, o 2016 m. gegužės 24 d. jis apsinuodijo maistu, dėl ko tris dienas buvo pablogėjęs jo regėjimas, negalėjo pastovėti ant kojų. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs depresiją, neigiamus išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą

5. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą teismo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpas Nr. 16 ir Nr. 17. Visose gyvenamosiose patalpose pareiškėjui teko pakankamai laisvo ploto ir minimalaus gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus Alytaus PN, higienos normų pažeidimų nenustatė. Visos gyvenamosios patalpos buvo aprūpintos reikiamu inventoriumi. Į Alytaus PN administraciją pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų su skundais nesikreipė. Alytaus PN patvirtino, kad gyvenamosiose patalpose rūkyti draudžiama, dėl to jose nerūkoma.

7. Atsakovas pabrėžė, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik deklaratyviai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.270 straipsnio prasme. Alytaus PN teigimu, pareiškėjas nepateikė jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, t. y. neįrodė, kad buvo padaryti neteisėti veiksmai, dėl kurių jis galėjo patirti neturtinę žalą.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. gegužės 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui J. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

9. Teismas nustatė, jog pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su atsakovo Alytaus PN veiksmais, jį kalinant nuo 2016 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. liepos 13 d. higienos ir buitinio aprūpinimo normų reikalavimų neatitinkančiose kamerų tipo patalpose, pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą, taip pat nesuteikiant dietinio maitinimo, neteisėtai nuskaitant lėšas ir pan.

10. Teismas nurodė, kad atsakovas pateikė duomenis, jog pareiškėjas nuo 2016 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. balandžio 26 d. buvo paskirtas į 5 būrio 4 miegamąjį 48 miegamąją vietą; nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2016 m. balandžio 27 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 9 būrio 1 miegamąją patalpą; nuo 2016 m. balandžio 27 d. iki 2016 m. gegužės 3 d. pareiškėjas gyveno 16 kamerų tipo patalpoje, laikotarpiais nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. gegužės 13 d., nuo 2016 m. gegužės 20 d. iki 2016 m. birželio 3 d., nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2016 m. birželio 15 d., nuo 2016 m. birželio 23 d. iki 2016 m. birželio 29 d. ir nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2016 m. liepos 13 d. pareiškėjas kalėjo 17 kamerų tipo patalpoje. Taip pat atsakovas tvirtino, kad pareiškėjas nuo 2016 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. balandžio 27 d. nebuvo kamerose Nr. 0, Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3. Šią aplinkybę atsakovas grindė duomenimis apie pareiškėjo perkėlimus bei Alytaus PN direktoriaus įsakymais dėl pareiškėjo paskyrimo į būrius.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl jo laikymo kamerose Nr. 0, Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3, atsižvelgė į tai, jog atsakovas neteikė duomenų, kad pareiškėjas į kamerų tipo patalpas buvo patalpintas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 142 straipsnio 2 dalies 3 punkto, ar esant laikinam izoliavimui, ar skiriant nuobaudą, todėl vertino, kad atsakovo pateikti duomenys nepaneigia pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl jo patalpinimo į kamerų tipo patalpas nuo atvykimo į Alytaus PN iki 2016 m. balandžio 27 d.

12. Atlikdamas pareiškėjui tekusio ploto normos vertinimą pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiškinančią EŽTT praktiką, bei spręsdamas ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatančių ploto normas, teismas nustatė, kad atsakovo pateiktais duomenimis, kameros Nr. 16 gyvenamasis plotas yra 12,39 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 4,13 kv. m ploto; kameros Nr. 17 plotas – 11,25 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,75 kv. m ploto. Taip pat teismas atsižvelgė į teismo posėdžio metu liudytojų teiginius, jog kamerų Nr. 16 ir Nr. 17 tipo patalpose buvo įrengta po tris gyvenamąsias vietas. Teismas vertino, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui kalint kamerų tipo patalpose Nr. 16 ir Nr. 17, pareiškėjui buvo užtikrinta teisės aktuose reglamentuota gyvenamojo ploto norma. Taip pat atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepateikė duomenų apie kamerų Nr. 0, Nr. 1, Nr. 2, Nr.3 plotus, teismas konstatavo Alytaus PN pažeidimą.

13. Dėl pareiškėjo teiginių, kad kameros buvo techniškai netvarkingos, jose nebuvo ventiliacijos, trūko oro, buvo didelė drėgmė, kameros Nr. 16 langas buvo per mažas, nebuvo dirbtinės apšvietos, dušo patalpos neatitiko teisės aktų reikalavimų, teismas atsižvelgė į atsakovo byloje pateiktą NVSC Alytaus departamento 2016 m. birželio 10 d. patikrinimo aktą Nr. PA.1-106(22.4.1 1.12), kuriame konstatuota, kad teisės aktų reikalavimų pažeidimų nenustatyta, todėl darė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Alytaus PN veiksmų. Tačiau įvertinęs tai, jog kamerose Nr. 0, Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 buvo konstatuotas ploto normos pažeidimas, teismas pripažino, kad kiti pareiškėjo nurodyti kamerų trūkumai, neatsiejamai susiję ir turi būti vertinami kaip pažeidimas.

14. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, kad kameros Nr. 16 langas yra netinkamo dydžio bei nustatė, kad lango dydis nelemia šios patalpos fizikiniams mikroklimato parametrams, taip pat teismas atmetė pareiškėjo pretenzijas dėl užuolaidų nebuvimo kamerų tipo patalpose. Teismas nustatė Alytaus PN pažeidimą dėl kamerų netinkamo aprūpinimo baldais.

15. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jis yra nerūkantis ir kamerose Nr. 3, Nr. 16, Nr. 17 buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, atsižvelgė į liudytojų teiginius, kad pareiškėjas yra nerūkantis, o jie rūkė kameroje, taip pat į atsakovo pateiktus duomenis – Alytaus PN direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. 1-231, kad kamerose rūkyti draudžiama. Įvertinęs tai, kad byloje nepateikta duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į Alytaus PN pareigūnus, administraciją dėl kitų nuteistųjų rūkymo kamerų tipo patalpose, dėl pareigūnų veiksmų galimai atnešant rūkantiems nuteistiesiems rūkymo priemones, leidžiant šias priemones turėti kamerų tipo patalpose, kad į jo skundus nebuvo reaguojama, teismas darė išvadą, jog atsakovo neteisėto veikimo ar neveikimo dėl šių aplinkybių negali būti nustatyta.

16. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad jam nebuvo sudaryta galimybė dažniau nei vieną kartą per savaitę maudytis po šiltu dušu, teismas pažymėjo, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec(2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalinimo taisyklių yra tik rekomendacinio pobūdžio, dėl to šių taisyklių 19.4 punkto, įtvirtinančio kalinamo asmens teisę praustis duše ne rečiau kaip du kartus per savaitę, neprivalo vykdyti laisvės atėmimo įstaigos Lietuvoje. Nesant duomenų, kad pareiškėjas su prašymais kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą, o ši būtų rekomendavusi Alytaus PN administracijai suteikti pareiškėjui galimybę dažiau naudotis dušu, teismas sprendė, kad šiuo aspektu pareiškėjo teisės į tinkamas higienos sąlygas naudotis dušu nepažeistos.

17. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad nuo atvykimo į Alytaus PN dienos iki 2016 m. birželio 30 d. jam nebuvo skirtas dietinis maitinimas bei, kad 2016 m. gegužės 24 d. jis apsinuodijo maistu, teismas nustatė, kad pareiškėjui dieta rekomenduota nuo 2015 m. gruodžio 9 d., dieta pareiškėjui paskirta 2016 m. sausio 1 d. nuolat. Pareiškėjas 2016 m. balandžio 25 d. parašė prašymą Alytaus PN direktoriui skirti jam dietinį maitinimą, dieta jam skirta 2016 m. balandžio 27 d. ir rekomendacija ją skirti šešeriems mėnesiams. Ant pareiškėjo 2016 m. balandžio 25 d. prašymo nurodyta, jog dietinis maitinimas pareiškėjui skirtas nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. lapkričio 4 d. Taigi, teismas vertino, kad iki 2016 m. birželio 22 d. pareiškėjui nebuvo skirtas maitinamas pagal dietinio maitinimo valgiaraštį. Be to, nors teismas ir nenustatė tiesioginio ryšio, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo konstatuotas dėl neskiriamo dietinio maisto, tačiau nustatęs pareiškėjo teisės į tinkamą maitinimą pažeidimą, šias pasekmes laikė priežastiniu ryšiu su nustatytu pažeidimu.

18. Teismas nustatė, jog pareiškėjas skunde teigė, kad nuo jo sąskaitos kiekvieno konvojavimo metu buvo neteisėtai nuskaitomos lėšos. Iš pateiktų Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščių matyti, kad lėšos, kurios, pareiškėjo teigimu, nuskaitomos už jo konvojavimą, yra banko komisinis mokestis, taikomas už piniginių lėšų įskaitymą. Alytaus PN netaiko jokio komisinio mokesčio už gautų piniginių lėšų administravimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas nekonstatavo atsakovo neteisėtų veiksmų.

19. Likusius pareiškėjo ir atsakovo argumentus teismas vertino pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstė ir neanalizavo.

20. Teismas konstatavo, kad nuo 2019 m. balandžio 22 d. iki 2019 m. balandžio 27 d. buvo kalinamas Alytaus PN kamerų tipo patalpose pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą, be to visą ginčui aktualų laikotarpį buvo netinkamai aprūpintas baldais, taip pat pareiškėjui nuo 2016 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. birželio 30 d. nebuvo užtikrintas tinkamas maitinimas, todėl pareiškėjui priteisė iš atsakovo 500 Eur sumą.

III. 21. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 23 d. sprendimą dėl neturtinės žalos priteisimo.

22. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai įvertino visą su atsiliepime į pareiškėjo skundą susijusią medžiagą. Be to, pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai jis pasireiškė, žala neparemta jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas rėmėsi tik abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė valstybės kaltės, priežastinio ryšio ir kilusių pasekmių, todėl nenustačius šių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

23. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateikė prašymą prisidėti prie Alytaus PN apeliacinio skundo, prašydamas jį tenkinti visa apimtimi.

24. Pareiškėjas J. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 23 d. sprendimą bei priteisti pareiškėjui 10 000 Eur neturtinę žalą.

25. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis, neatsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kad laikymo sąlygos prilygo žeminančiam žmogaus orumą elgesiui Konvencijos 3 straipsnio nuostatų prasme.

26. Pareiškėjo teigimu, teismui konstatavus, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė kalint kamerose Nr. 0, Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, todėl turėjo būti konstatuoti pažeidimai dėl kamerų Nr. 16 ir Nr. 17 sąlygų: drėgmės, šalčio, oro trūkumo, mažo lango. Teismas atsižvelgė tik į kameros Nr. 17 foto nuotrauką ir nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pretenzijos dėl netinkamo aprūpinimo baldais pareiškėjas nepaneigė.

27. Nurodo, kad tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu minėjo, kad sanitariniame mazgo patalpoje nėra unitazo, o tik skylė grindyse dėl ko patyrė skausmus, nepatogumus.

28. Nesutinka su teismo išvada, kad nekonstatuoti pažeidimai dėl pareiškėjo laikymo su rūkančiais asmenimis.

29. Pažymi, kad negavo dietinio maitinimo iki 2016 m. birželio 30 d., be to buvo apnuodytas maistu.

30. Pareiškėjas J. S. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą, prašo jį atmesti.

31. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą, prašo jį atmesti.

32. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą, prašo jį atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Alytaus PN veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų nuo 2016 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. liepos 13 d., atlyginimo.

34. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad Alytaus PN pažeidė vienam asmeniui reglamentuotą gyvenamojo ploto normą, pareiškėjui būnant kamerų tipo patalpose Nr. 0, Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 nuo 2016 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. balandžio 27 d., visą ginčo laikotarpį pareiškėjas nebuvo tinkamai aprūpintas baldais, taip pat pareiškėjui nuo 2016 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. birželio 30 d. nebuvo užtikrintas tinkamas maitinimas Alytaus PN. Kitus pareiškėjo skundo reikalavimus (dėl kamerų Nr. 16, ir Nr. 17 per mažo ploto, higienos ir techninės būklės, netinkamo lango dydžio, užuolaidų nebuvimo, dėl pareiškėjo laikymo su kitais rūkančiais asmenimis, dėl naudojimosi dušu daugiau nei vieną kartą per savaitę, dėl neteisėtai nuskaitomų lėšų) atmetė kaip nepagrįstus, nenustačius Alytaus PN neteisėtų veiksmų.

35. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai įvertino visą su atsiliepime į pareiškėjo skundą susijusią medžiagą, neteisingai nustatė, kad Alytaus PN atliko neteisėtus veiksmus bei nepagrįstai pareiškėjui priteisė neturtinę žalą.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo kamerų Nr. 16 ir Nr. 17 pažeidimų, nenustatė, kad sanitariniame mazge nėra unitazo, nekonstatavo pažeidimų dėl pareiškėjo laikymo su rūkančiais asmenimis, pareiškėjui iki 2016 m. birželio 30 d. nebuvo skirtas dietinis maistas, taip pat teismas netinkamai įvertino žalą ir priteisė per mažą sumą.

37. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliaciniame skunde neginčijamų pirmosios instancijos teismo išvadų ir sprendimo motyvų nebekartoja ir plačiau dėl to nepasisako, o šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

38. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas konstatavęs pažeidimus kamerose Nr. 0, Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, privalėjo nustatyti kamerų Nr. 16 ir Nr. 17 pažeidimus, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015; 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

39. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, remdamasis teisės aktais bei byloje pateiktais atsakovo duomenimis, NVSC Alytaus departamento patikrinimo aktais, nenustatė, kad būtų pažeistas kamerų Nr. 16 ir Nr. 17 plotas, kameros neatitiktų higienos ir techninės būklės, todėl nekonstatavo Alytaus PN neteisėtų veiksmų. Tačiau, vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl kamerų Nr. 0, Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, teismas nutartimi įpareigojo atsakovą pateikti teismui įrodymus, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių minimų kamerų plotą, kamerų ventiliaciją, oro drėgmę, atsakovas nepateikė. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovui nepateikus reikiamų dokumentų ir kitų įrodymų apie ginčo kameras, buvo konstatuoti neteisėti Alytaus PN veiksmai. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti kamerų Nr. 0, Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 pažeidimai turėjo lemti kamerų Nr. 16 ir Nr. 17 pažeidimų konstatavimą.

40. Dėl pareiškėjo teiginio, kad nebuvo nustatyti sanitarinio mazgo pažeidimai, teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016, 2017 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-468-442/2017 ir kt.)

41. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, kad pirmosios instancijos teismui teigė, bei teismo posėdžio metu minėjo, kad sanitarinio mazgo patalpoje nėra unitazo, o tik skylė grindyse dėl ko pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Teisėjų kolegija pažymi, kad skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl sanitarinio mazgo pažeidimų, tuo tarpu teismo posėdžio metu pareiškėjas tik pamini apie sanitarinio mazgo pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui neteikė pretenzijų dėl sanitarinio mazgo, o teismo posėdžio metu nedetalizavo sanitarinio mazgo pažeidimų ir nekėlė su tuo susijusių reikalavimų, vertintina, kad apeliacinio skundo reikalavimas nebuvo nurodytas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, nauji pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimai nėra nagrinėtini apeliacinės instancijos teisme.

42. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus dėl jo laikymo su rūkančiais asmenimis, pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams ir pakartotinai dėl to nepasisako.

43. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys, kad jam nuo 2016 m. birželio 30 d. nebuvo suteiktas dietinis maitinimas ir kad jis buvo apnuodytas, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo išsamiai išnagrinėtas pirmosios instancijos teisme bei konstatuotas Alytaus PN pažeidimas dėl dietinio maitinimo neteikimo iki 2016 m. birželio 30 d. bei, kad pareiškėjo apsinuodijimas maistu yra susijęs su dietinio maitinimo nepateikimu pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos išvadai dėl konstatuotų pažeidimų, todėl apeliacinio skundo teiginiai – papildomai keliant šį klausimą, vertintini kaip išnagrinėti ir nustatyti, konstatuojant pareiškėjo teisių pažeidimus.

44. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliaciniame skunde pateiktus argumentus dėl nepagrįstai priteistos neturtinės žalos atlyginimo, pažymi, kad iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99).

45. Dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio pažymėtina, jog teisė į neturtinės žalos atlyginimą, garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (liet. be kita ko) – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

46. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017; 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017; 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

47. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau nenurodo aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turi būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjo patirta žala nebuvo tokia, kad ją būtų galima įvertinti pareiškėjo prašoma 10 000 Eur suma.

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4070-261/2018; 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1317-438/2018; 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017 ir kt.).

49. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017).

50. Įvertinusi tai, jog pareiškėjas būdamas kamerose Nr. 0, Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 buvo laikomas nuo 2016 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. balandžio 27 d. (t. y. 6 dienas) netinkamomis gyvenimo sąlygomis, t. y. pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio kameros ploto normą, kas konstatuotina kaip Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, bei, kad nuo 2016 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. liepos 13 d. nebuvo tinkamas aprūpinimas baldais (kurie laikytini mažareikšmiais pažeidimais), bei, kad iki 2016 m. birželio 30 d. pareiškėjui nebuvo užtiktas tinkamas maitinimas (kas sietina su asmens teise į pilnavertę mitybą), atsižvelgdama į pareiškėjo nurodytas (iš esmės abstrakčius teiginius dėl patirtos neturtinės žalos) aplinkybes dėl patirtų nepatogumų, taip pat į atsakovo pateikus rašytinius duomenis dėl kalinimo sąlygų ir atsakovo argumentus dėl nesutikimo su pareiškėjui priteistos neturtinės žalos dydžiu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis neadekvatus pareiškėjo patirtiems neigiamiems išgyvenimams kompensuoti, juo labiau, atsižvelgiant į laikotarpio trukmę bei padarytų pažeidimų pobūdį.

51. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgus į neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, kitus minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, daro išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą), kurios kompensavimui priteistina 350 Eur suma.

52. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. sprendimas keičiamas, sumažinant pareiškėjui J. S. priteistinos neturtinės žalos dydį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą tekinti iš dalies.

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 23 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui J. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 350 (tris šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius