9ec6aff8-6c06-46fe-849c-5d2ef8f2a784 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-1769-855/2019 Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00145-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1.; 2.4.2.13.; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Mikonienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. M. ieÅ¡kinį atsakovams I. D., T. D., S. P., D. P., E. Ž., E. Ž., V. J., J. K., V. K., O. K., A. J., J. J., V. A., R. A., R. L., Ž. L., V. D., E. D., A. Å ., O. Å ., R. J., A. M., S. M., V. P., trečiajam asmeniui VÄ® „Registrų centras“ dėl nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ pripažinimo, Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1.

IeÅ¡kovas V. M. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti jam nuosavybės teisę į vandentiekio vamzdynÄ V (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. sav.; vandentiekio siurblinę, esančiÄ (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. sav.; 2/15 dalis artezinio gręžinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) g. 15, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav., priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovų. 1.1.

Savo reikalavimus grindė tuo, kad jam nuosavybės teise priklausiusių dviejų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., pagrindinė tikslinė žemės paskirtis buvo pakeista, ir Å¡ie sklypai buvo padalinti į 15 žemės sklypų. 2005-06-08 sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. PG2005/20 su UAB „Artva“ dėl techninio projekto vandentiekiui ir nuotekų Å¡alinimo dalies vandens gręžinio projektÄ , lauko inžinerinių tinklų projektÄ , gavo statybos leidimÄ savo vardu bei už Å¡iuos darbus sumokėjo 1708,78 Eur (5 900 Lt). 2005-08-05 (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija iÅ¡davė Statybos leidimÄ Nr. AS1-223 statybos objektui: lauko vandentiekio ir nuotekynės tinklai 15 gyvenamųjų namų kvartalui (duomenys neskelbtini) k. 2005-09-26 ieÅ¡kovas su UAB „Artva“ susitarė dėl vandentiekio įrengimo darbų už 14 013,81 Eur (48 386,90 Lt), kurių pagrindu buvo sukurti Å¡ie nauji nekilnojamojo turto objektai: gręžinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); vandentiekio siurblinė, lauko vandentiekio linija (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti – vandentiekio Å¡uliniai požeminiai, 8 vnt.

Laikotarpiu nuo 2005-08-05 iki 2007-12-17 pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu perleido nuosavybės teises į jam priklausančius 13 sklypų atsakovams, esančius (duomenys neskelbtini) g. 1, 2, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 13A, 14, 15. Jam nuosavybės teise priklauso sklypai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) g. 3 ir 5 (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. sav. 2006-03-17 jungtinės veiklos sutartimi vienuolika Å¡alių (sklypų savininkai ir naudotojai) įsipareigojo nuo sutarties sudarymo neterminuotai vykdyti jungtinę veiklÄ (veikti bendrai).

Šalys sutartimi susitarė ateityje nutiesti komunikacijas, jungiančias gręžinį su pastatais, kurie ateityje bus pastatyti sklypuose. 1.2. Ieškovas pažymėjo, jog vandentiekio vamzdynas V, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jungtinės veiklos sutarties sudarymo metu jau buvo nutiestas jo pastangomis ir lėšomis, kaip ir įrengta vandentiekio siurblinė. 2015-10-16 sutartimi ieškovas užsakė vandentiekio tinklų 15 gyvenamųjų namų kvartalui, nuotekynės tinklų, priešgaisrinių rezervuarų (2 vnt.) ir kitų objektų kadastrinius matavimus, parengė kadastrinių matavimų bylas. 2016-11-24 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo sprendimu vienas iš vandentiekio tinklų objektų – artezinis gręžinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas kaip partnerių bendroji dalinė nuosavybė, tačiau dėl vandentiekio vamzdyno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teismas nepasisakė.

Be to, jam pagal jungtinės veiklos sutartį priklausanti artezinio gręžinio 2/15 dalis nėra iki Å¡iol pripažinta. Jis pastatė vandentiekį ir siurblinę, tai yra jo nuosavybė, ir kaimynai turi sumokėti. Metus laiko mokėjo už elektrÄ už gręžinį, nurodė kaimynams, kad sumokėtų už tai, bet kaimynai pinigus atidavė tik po teismo, ir tik dalį. Padarė klaidÄ 2005 m. pirkimo – pardavimo sutartyje nurodydamas, jog jam nepriklauso joks įregistruotas ir neįregistruotas turtas parduodamame sklype.

2. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovai S. M., A. M., I. D., T. D., S. P., D. P., E. Ž., E. Ž., V. J., R. J., V. K., O. K., J. J., A. J., V. A., R. A., R. L., Ž. L., M. K., A. Å ., O. Å ., J. K., V. D. ir E. D. prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2.1. Nurodė, jog gręžinys, vandentiekio siurblinė, požeminiai Å¡uliniai ir juos jungiantis vamzdynas kartu su (duomenys neskelbtini) kaime tuo pat metu įrengtais prieÅ¡gaisriniais rezervuarais yra vientisa bei nedaloma vandens tiekimo sistema, už kurios įrengimÄ atsakovai su ieÅ¡kovu atsiskaitė dar 2005 m.

Gręžinio, siurblinės, vandentiekio linijos, požeminių Å¡ulinių projektavimo darbų kaÅ¡tus ieÅ¡kovas buvo įsipareigojęs patirti ir asmeniÅ¡kai padengti žemės sklypų rezervavimo sutarčių, kurias jis sudarė su atsakovais, arba asmenimis, iÅ¡ kurių atsakovai Å¡iuos sklypus įgijo, 6.2 punktu. Sudarydami jungtinės veiklos sutartį, partneriai visÄ vandens tiekimo sistemÄ laikė gręžinio dalimi, t. y. vienu objektu, todėl jungtinės veiklos nuostatose kiekvienos iÅ¡ vandens tiekimo sistemos dalies nuosavybės ir atsiskaitymo už jÄ klausimų atskirai nesprendė.

Ä®siteisėjusiu teismo sprendimu 2016 m. Å¡alių byloje dėl gręžinio konstatuota, jog atsakovai yra atlyginę ieÅ¡kovui jiems tenkančiÄ vandens tiekimo sistemos, kaip visumos, įrengimo kainÄ dar iki jungtinės veiklos sutarties pasiraÅ¡ymo, t. y. galima teigti, kad Å¡is ginčas iÅ¡ esmės jau buvo iÅ¡spręstas. Be to, 2017-11-20 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-227-764/2017 vamzdynas ir prieÅ¡gaisrinis vandentiekio rezervuaras R1, nekilnojamojo turto registre gali bÅ«ti registruojami tik kaip bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys daiktai, o ne kaip asmeninė ieÅ¡kovo nuosavybė. 2.2.

Tiek 2005-08-05 statybos leidime Nr. AS1-223, tiek 2005-09-26 statybos rangos sutartyje MDS-05-178, tiek ir 2005-10-19 atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte buvo nurodyta, kad atlikti vandens tiekimo sistemos įrengimo darbai, t. y. buvo įrengtas gręžinys, vandentiekio siurblinė, vamzdynas ir požeminiai vandentiekio šuliniai. Rangos sutartis MDS-05-178 įrodo, kad vandens tiekimo sistemos kaina nėra išskirta, o visos vandens tiekio sistemos įrengimo kaina buvo 14 013,55 Eur (48 386 Lt). Ieškovas, perleisdamas atsakovams sklypus, pirkimo – pardavimo sutartyse nurodė, kad jokių pastatų ar statinių tuose sklypuose nėra.

Atsižvelgus į tai, kad daugelis sutarčių buvo sudarytos jau po to, kai vandens tiekimo sistema buvo įrengta (po 2005-10-19), darytina išvada, kad ieškovas patvirtinto, jog vamzdynas ir kiti sklypuose esantys objektai (vandens tiekimo sistema), jeigu tokių būtų, jam nuosavybės teise nepriklauso. Po sklypų perdavimo ieškovas privalėjo gauti atsakovų sutikimus tam, kad atsakovams priklausančiuose sklypuose esančius vandens tiekimo sistemos objektus galėtų registruoti kaip asmeninę savo nuosavybę.

Jeigu atskiri vandens tiekimo sistemos objektai privalo bÅ«ti registruojami, vamzdynas bei kitos ieÅ¡kovo dirbtinai iÅ¡skaidytos vandens tiekimo sistemos dalys nekilnojamojo turto registre gali bÅ«ti registruojamos tik kaip bendrosios dalinės nuosavybės teise ieÅ¡kovui ir atsakovams priklausantys daiktai. Dėl ieÅ¡kovui priklausančios 2/15 dalies į gręžinį atsakovai reikalavimo neginčija, bet tik pats ieÅ¡kovas pasirinko tokį teisių gynimo bÅ«dÄ , t. y. nesikreipė į administracinį teismÄ .

3. Atsakovė V. P. ir trečiasis asmuo VÄ® „Registrų centras“ atsiliepimų į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė 4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. vasario 18 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies bei nustatyti V. M. 2/15 dalį į artezinį gręžinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) g. 15, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav., kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Teismas taip pat priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 410,71 Eur atsakovo M. K. naudai, bei po 469,15 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų kitų atsakovų, pateikusių atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, naudai bei 73,30 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

5. Teismas nurodė, kad ginčo dėl ieÅ¡kovo reikalavimo į 2/15 nuosavybės teisės pripažinimo į gręžinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra, nes ginčas dėl nuosavybės teisių į gręžinį tarp Å¡alių jau iÅ¡spręstas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2016-11-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-168-213/2016, kuriuo pripažintos Å¡alių nuosavybės teisės į gręžinį bendrÄ ja daline nuosavybe. Ä®vertinęs nurodytÄ aplinkybę laikė, kad yra pagrindas šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ tenkinti.

6. Pasisakydamas dėl kitų ieÅ¡kinio reikalavimų, teismas laikė, kad ieÅ¡kovas turėjo tikslÄ iÅ¡ savo turėtų dviejų sklypų suformuoti gyvenvietę, dėl ko ėmėsi konkrečių veiksmų: savo iniciatyva turėtus du sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) suformavo į panaÅ¡aus dydžio penkiolika žemės sklypų (dabar adresais (duomenys neskelbtini) g. 1-15, (duomenys neskelbtini) k.), pakeitė jų naudojimo paskirtį, tiesė keliÄ per gyvenvietę, organizavo elektros, vandentiekio įvedimo į gyvenvietę klausimus ir kt. IÅ¡analizavęs nagrinėjamoje byloje esančius dokumentus teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas siekė, jog naujai suprojektuotoje gyvenvietėje bÅ«tų ir centralizuota vandentiekio bei nuotekų sistema, rengė projektÄ , organizavo darbus visam gyvenamajam kvartalui, o ne siekdamas vien savo konkretų žemės sklypÄ aprÅ«pinti vandeniu.

7. Teismas laikė, kad nei žemės pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu, nei jungtinės veiklos sutartimi ieÅ¡kovas nekėlė klausimo dėl nuostolių atlyginimo už iki tol atliktus darbus (nutiestÄ keliÄ , atliktus elektros, vandentiekio darbus ir pan.), Å¡alys buvo pilnai atsiskaičiusios už visus ieÅ¡kovo savarankiÅ¡kai atliktus darbus atsikaitymo pagal žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis momentu, o vadovaujantis CK 6.395 str. 1 d. nuostatomis, žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartyse neaptarti objektai, nuosavybės teise perėjo tų sklypų pirkėjams. Tuo tarpu jungtinės veiklos sutarties pagrindu Å¡alys susitarė bendru sutarimu spręsti vandens gręžinio įrengimo, vamzdynų nutiesimo nuo gręžinio iki sklypų ir kt. susijusius klausimus į ateitį.

8. Teismas be kita ko pažymėjo, kad 2006-03-18 Jungtinės veiklos sutarties pagrindu E. Ž. turėjo įgaliojimus veikti kaip atsakingasis partneris visų gyventojų (partnerių) atžvilgiu, surinkti partnerių pradinius įnaÅ¡us, jais disponuoti (Sutarties 2.5 p., 2.8.1 p., 2.8.2 p.), praÅ¡yti iÅ¡ partnerių kompensuoti paties atsakingojo partnerio padengtas iÅ¡laidas (Sutarties 2.6.2. p.), atstovauti partneriams santykiuose su trečiaisiais asmenimis (Sutarties 2.8.3 p.), organizuoti techninių projektų parengimÄ (Sutarties 2.8.4 p.), priimti iÅ¡ trečiųjų asmenų atliktus darbus ir partnerių vardu pasiraÅ¡yti priėmimo-perdavimo aktus (Sutarties 2.8.7 p.), ir kt., o tai reiÅ¡kia, jog tik jis nuo sutarties sudarymo momento turėjo įgaliojimus veikti gyventojų (partnerių) vardu, atlikti konkrečius darbus, praÅ¡yti gyventojų padengti iÅ¡laidas už tai, todėl visi ieÅ¡kovo po to momento atlikti susiję veiksmai laikytini atliktais neturint tam įgaliojimų.

9. Sprendime teismas pažymėjo, kad nei žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartyse, nei vėliau su naujais žemės sklypų savininkais sudarytoje 2006-03-18 Jungtinės veiklos sutartyje atsakovas nereikalavo atlyginti iÅ¡laidas, patirtas dar iki tokių sutarčių sudarymo, o bylos metu nenustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių ieÅ¡kovo asmeninės nuosavybės teisę į vamzdynÄ V (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vandentiekio siurblinę, ir (ar) požeminius Å¡ulinius, esančius (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. sav.

Teismo vertinimu, visi Å¡ie tarpusavy susiję nekilnojamieji objektai, kaip ir artezinis gręžinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (kaip nustatyta civilinėje byloje Nr. e2-168-213/2016), yra asmenų, įsigijusių žemės sklypus Å¡ioje gyvenvietėje, nuosavybė, todėl ieÅ¡kovo reikalavimus Å¡ioje dalyje atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 10. Apeliaciniu skundu apeliantas V. M. praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys atmestas ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliantas taip pat pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodydamas, kad tik Å¡alių papildomi paaiÅ¡kinimai gali padėti atkleisti bylos esmę bei sudaryti sÄ lygas nustatyti tikrÄ jÄ tiesÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Nesuprantama, kaip teismas galėjo konstatuoti konkrečias iÅ¡vadas apie ieÅ¡kovo kaip verslininko siekį parduoti žemės sklypÄ su vandentiekiu už konkrečiÄ kainÄ , realiai neatsižvelgdamas ir nevertindamas nei sutarčių, nei žemės sklypų kainos, nei Å¡alių valios sudarant sklypų rezervavimo ir vėliau pirkimo – pardavimo sutartis.

Sprendime pirmosios instancijos teismas ne tik turėjo, bet ir privalėjo įsigilinti į žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarčių vertės pagrįstumÄ tiek rezervavimo sutarčių, tiek ir ieÅ¡kovo iki to laiko turėtų iÅ¡laidų dydžio atžvilgiu. Tik įsigilinus į sudarytas sutartis, Å¡alių derybas iki tol ir veiksmus po sutarčių sudarymo galima susidaryti pakankamÄ ir pagrįstÄ situacijos vertinimÄ bei iÅ¡ to daryti atitinkamas iÅ¡vadas. 10.2. Sklypų rezervavimo sutartyse buvo aiÅ¡kiai nurodyta, jog žemės sklypo vieno aro kaina yra 2 600 Lt (3 p.), o į Å¡iÄ kainÄ Ä¯eina (6 p.) vandentiekio ir nuotekų techniniai projektai.

Sklypo rezervavimo sutarčių 7.2 punktas taip pat numatė, jog pirkėjas yra informuojamas, kad tiesiant vandentiekio, nuotekų komunikacijas, privalės sumokėti 1/15 dalį Å¡ių darbų ir medžiagų sÄ matinės vertės. Vis dėlto, sudarant pagrindines pirkimo – pardavimo sutartis, Å¡alys nukrypo nuo aukščiau nurodytų rezervavimo sutarčių sÄ lygų ir žemės sklypus ieÅ¡kovas pardavė be vandentiekio ir nuotekų techninių projektų už ženkliai mažesnę kainÄ . 10.3.

Aplinkybė, jog atsakovai atsiskaitė už jau Å¡iai dienai įregistruotÄ gręžinį (kas nurodyta notarinės jungtinės veiklos sutarties turinyje) savaime nereiÅ¡kia, jog jie atsiskaitė ir už vandentiekio vamzdynus ir siurblinę. PrieÅ¡ingai nei traktuoja atsakovai, tai yra atskira sistema. 10.4. PasiraÅ¡ant pirkimo – pardavimo sandorius, nei vandentiekio vamzdynas, nei siurblinė nebuvo registruoti Nekilnojamojo turto registre. Tuo tarpu tik suformuoti kaip turtinis vienetas ir įregistruoti registre, vandentiekio vamzdynas ir siurblinė galėjo bÅ«ti įtraukti į notarinį sandorį, kuriuo bÅ«tų galima įteisinti atitinkamų daikto dalių perleidimÄ kitiems. 10.5.

Sutartyje nėra nurodyta, kad ieÅ¡kovas ar koks kitas sutarties narys įneÅ¡a jam priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , todėl negalima jungtinės veiklos sutarties vertinti kaip nuosavybės teisės į vandentiekio vamzdynÄ ir siurblinę atsiradimo pagrindÄ . Å alys sutartimi negali susitarti dėl to, kas yra nekilnojamojo daikto statytojas. 10.6. Net ir nusprendęs netenkinti ieÅ¡kovo reikalavimo pripažinti nuosavybės teisę į visÄ vandentiekį ir siurblinę bei nustatydamas, jog Å¡is nekilnojamojo turto objektas priklauso visoms jungtinės veiklos Å¡alims bendrai, teismas turėjo ieÅ¡kinį tenkinti bent dalyje, t. y., nustatydamas, jog ieÅ¡kovui taip pat priklauso 2/15 dalys vandentiekio ir siurblinės. 10.7.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų atstovas yra atskirai iÅ¡skyręs procesinių dokumentų parengimÄ bei pasiruoÅ¡imÄ bylai ir dalyvavimÄ teismo posėdžiuose, visos atsakovų patirtos iÅ¡laidos už susitikimÄ su advokatu, susiraÅ¡inėjimÄ , susipažinimÄ su byla – bendrai 711,00 Eur sumai negali bÅ«ti priteisiamos. 2018-09-21 ataskaitoje nurodyta, jog „praÅ¡ymo iÅ¡taisyti LVAT 2018-04-11 nutarties c.b. Nr. eAS-273-822/2018 klaidas rengimas“ yra 2,5 val., t. y. 225,00 Eur. Å ios atsakovų patirtos iÅ¡laidos visiÅ¡kai nesusijusios su Å¡ia byla, todėl apskritai neturėjo bÅ«ti priteistos. 10.8.

Atsakovų atstovas neįdėjo tiek pastangų, kaip kad teikiant tokį procesinį dokumentÄ pirmÄ kartÄ , dėl Å¡ios priežasties – atsakovų patirtos iÅ¡laidos už atsiliepimo suraÅ¡ymÄ turėtų bÅ«ti ženkliai sumažinamos. Be to, nurodoma, kad dalyvaujat teismo posėdžiuose, įskaitant ir pasiruoÅ¡imÄ bylai bei kelionę, sugaiÅ¡ta net 23 valandos (2 070 Eur), kai realaus sugaiÅ¡to laiko nagrinėjant bylÄ teismo posėdžiuose buvo ne daugiau kaip 4-5 val., atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį iÅ¡laidos taip pat nepagrįstai didelės. 10.9.

Ieškovas buvo priverstas savo teises ginti pareiškiant ieškinį ir reikalaujant pripažinti nuosavybės teisę į 2/15 dalis gręžinio ir būtent šioje dalyje reikalavimai (1 iš 3 reikalavimų) buvo išspręstas ieškovo naudai. Be to, bylinėjimosi išlaidos negali būti didinamos vien dėl tos priežasties, kad tos pačios paslaugos teikiamos ne vienam, o keliems ar keliolikai asmenų.

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovai S. M., A. M., I. D., T. D., S. P., D. P., E. Ž., E. Ž., V. J., R. J., V. K., O. K., J. J., A. J., V. A., R. A., R. L., Ž. L., M. K., A. Å ., O. Å ., J. K., V. D. ir E. D. praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime į praÅ¡ymÄ dėl žodinio bylos nagrinėjimo prašė Å¡io apelianto praÅ¡ymo netenkinti. Savo pozicijÄ atsakovai grindė Å¡iais pagrindiniais argumentais: 11.1.

IeÅ¡kovas nenurodė, kokių aplinkybių (ir kodėl) jis negalėjo atskleisti pateiktose procesiniuose dokumentuose bei net nepagrindė, kokios iÅ¡imtinės aplinkybės galėtų lemti žodinio proceso bÅ«tinybę apeliacinėje instancijoje. IeÅ¡kovas turėjo visas galimybes teikti paaiÅ¡kinimus, įrodymus ir bÅ«ti iÅ¡klausytas, žodiniam bylos nagrinėjimui Å¡iuo atveju nėra pagrindo, kadangi bÅ«tų vilkinamas nagrinėjimas, tai lemtų ir didesnes proceso iÅ¡laidas. 11.2. Sudarant jungtinės veiklos sutartį partneriai visÄ vandens tiekimo sistemÄ laikė gręžinio dalimi, t. y. vienu objektu, todėl sutarties nuostatose kiekvienos iÅ¡ vandens tiekimo sistemos dalies nuosavybės ir atsiskaitymo už jÄ klausimų atskirai nesprendė.

Pats ieÅ¡kovas pavedė matininkui parengti atskiras kadastro bylas kiekvienai teisiÅ¡kai ir funkciÅ¡kai nedalomai vandens tiekimo sistemos daliai, toms dalims suteikiant atskirus unikalius numerius. Tokiu bÅ«du dirbtinai atsirado ieÅ¡kinyje minimi neva atskirai registruotini statiniai. 11.3. IÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje pozicijos, kad vandens tiekimo sistema yra neatskiriama gręžinio dalis, laikėsi ir pats ieÅ¡kovas. Sprendimas yra įsiteisėjęs, ieÅ¡kovo reikalavimai buvo atmesti konstatuojant, kad atsakovai yra atlyginę jiems tenkančiÄ vandens tiekimo sistemos, kaip visumos (taigi ir vamzdyno), įrengimo kainÄ dar iki jungtinės veiklos sutarties pasiraÅ¡ymo.

Atsižvelgtina ir į iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje nustatytas aplinkybes ir faktus, kurie pagrindžia, kad jungtinės veiklos partneriai atsiskaitė už visos vandens tiekimo sistemos įrengimÄ , t. y. ne tik už gręžinio, bet už visų objektų, kurie buvo nurodyti 2005 m. rugpjūčio 12 d. atliktų darbų akte, 2005 m. rugpjūčio 12 d. PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje, 2005 m. rugpjūčio 5 d. statybos leidime Nr. AS1-223, 2005 m. rugsėjo 26 d. statybos rangos sutartyje MDS-05-178, 2005 m. spalio 19 d. atliktų darbų priėmimo perdavimo akte. 11.4.

Beveik visose sutartyse, kurių pagrindu sklypai buvo perleisti atsakovams, buvo nurodyta, kad perleidžiamuose sklypuose nėra jokių ieÅ¡kovui ar tretiesiems asmenims priklausančių statinių ar kitų objektų. 11.5. IeÅ¡kovo nurodomos aplinkybės, kad dalis atsakovų sklypus įsigijo už mažesnę kainÄ nei buvo numatyta rezervavimo sutartyse nagrinėjamai situacijai neturi jokios reikÅ¡mės, nes Å¡ių daiktų kaina buvo sutarta pirkimo – pardavimo sutartyse. 11.6. IeÅ¡kovas neginčijo ir nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje pažymėtÄ aplinkybę, kad vandens tiekimo sistema buvo įrengta ir už jÄ jau buvo atsiskaityta, dar iki jungtinės veiklos sutarties sudarymo. 11.7.

Aplinkybę, kad gręžinys, siurblinė ir vamzdynas nėra atskira sistema ir Å¡ie objektai yra neatsiejamai susiję, pagrindžia 2005 m. rugpjūčio 5 d. statybos leidimas Nr. AS1-223, kuriame nurodyta, kad Å¡is statybÄ leidžiantis dokumentas yra iÅ¡duodamas vienam objektui, t. y. lauko vandentiekio ir nuotekynės tinklams 15 namų (duomenys neskelbtini) k., Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as, kuriame vandentiekio tinklai – artezinis gręžinys yra nurodomas kaip vienas objektas, kurio unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡nagrinėtoje byloje iÅ¡dėstyta pozicija, kad vandens tiekimo sistemos objektai yra neatsiejamai susiję bei aplinkybė, kad funkcine prasme vandens tiekimo sistemÄ sudarančių objektų atskirti negalima.

Vamzdynas yra antraeilis daiktas, kurio funkcijos yra tiesiogiai susijusios su gręžiniu, todėl vamzdynas (taip pat ir likusios dirbtinai iÅ¡skaidytos vandens tiekimo sistemos dalys) negalėtų bÅ«ti registruojamas kaip atskiras objektas. 11.8. Pripažinus ieÅ¡kovui dalinės nuosavybės teisę į gręžinį (vandens tiekimo sistemÄ ), jam buvo pripažinta dalinė nuosavybė ir į Å¡io gręžinio sudėtines dalis (t. y. vamzdynÄ , siurblinę ir prieÅ¡gaisrinius rezervuarus). 11.9. IeÅ¡kovo nurodoma aplinkybė, kad į bylinėjimosi iÅ¡laidas buvo įtrauktas mokestis už praÅ¡ymo „iÅ¡taisyti LVAT 2018-04-11 nutarties c. b. eAS-273-822/2018 klaidas“ rengimÄ â€“ yra neteisinga ir nepagrįsta, kadangi toks mokestis įtrauktas nebuvo.

Be to, nėra draudžiama priteisti iÅ¡laidas už atstovaujamųjų atsakovų ir jų atstovo susitikimus, patirtas iÅ¡laidas už susipažinimÄ su bylos medžiaga ir pasirengimus teismo posėdžiams. 11.10. IeÅ¡kovo teiginiai, kad atstovui nebuvo bÅ«tina dėti tiek daug pastangų, kiek iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje, yra niekuo nepagrįsti ir ypač nelogiÅ¡ki, nes tokiais argumentais ieÅ¡kovas pats grindžia savo reikalavimų nepagrįstumÄ ir duoda pagrindÄ teigti, kad piktnaudžiauja procesu.

Be to, ieÅ¡kovas reikalauja, kad bÅ«tų sumažintos lėšos, priteistos už atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį suraÅ¡ymÄ , nors dėl bÅ«tinybės teikti šį atsiliepimÄ taip pat atsakingas ieÅ¡kovas. 11.11. IeÅ¡kovas teigia, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos nustatyta proporcija negalėjo bÅ«ti priteistos, nes ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 2/15 dalis gręžinio – buvo patenkintas. Tačiau atsakovai savo pozicijÄ dėl Å¡io reikalavimo iÅ¡dėstė iÅ¡kart, kai apie jį sužinojo (t. y. 2018 m. spalio 25 d. atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį), Å¡is ginčo aspektas buvo iÅ¡spręstas iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje, atsakovai su reikalavimu sutiko.

12. Atsakovė V. P. ir trečiasis asmuo VÄ® „Registrų centras“ atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados. Apeliacinis skundas netenkintinas.

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui neprivalomas.

16. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiÅ¡kinama tokiu bÅ«du, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais. Dėl to Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių bÅ«tinas žodinis procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

17. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pakanka byloje esančių duomenų, įskaitant Å¡alių procesinius dokumentus apeliacinės instancijos teisme, kurių pagrindu bÅ«tų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apeliacinio skundo ribose bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu ginčas buvo iÅ¡spręstas teisingai. Apeliantas apeliaciniame skunde itin iÅ¡samiai iÅ¡dėstė motyvus, kuriais nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinis skundas plačios apimties, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme vyko ne vienas teismo posėdis, ieÅ¡kovas tikslino savo reikalavimus teikdamas patikslintÄ ieÅ¡kinį, todėl nėra pagrindo teigti, jog apeliantas neturėjo galimybės pagrįsti savo pozicijos ar iÅ¡dėstyti visų reikÅ¡mingų bylos nagrinėjimui aplinkybių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo tenkinti apelianto praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

18. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas nagrinėjamoje byloje esančius įrodytus, pagrįstai nustatė, kad apeliantas turėdamas du žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, iÅ¡ Å¡ių žemės sklypų sujungimo – padalijimo bÅ«du suformavo (t. 1 b. l. 35-40) penkiolika žemės sklypų (dabar (duomenys neskelbtini) g. 1-15, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav.), pakeitė jų naudojimo paskirtį, tiesė keliÄ per gyvenvietę, organizavo elektros, vandentiekio įvedimo į gyvenvietę darbus ir kt., vėliau daugumÄ Å¡ių sklypų pardavė (arba perdavė naudotis), sau pasilikdamas sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) g. 3 ir 5, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav.

Byloje taip pat nustatyta, jog 2006 m. kovo 17 d. kartu su sklypus įsigijusiais savininkais (gyventojais) ieškovas sudarė Jungtinės veiklos sutartį (t. 1 b. l. 11-25), kurios tikslas, be kita ko, buvo vandens gręžinio įrengimo ir vamzdynų nutiesimo iki kiekvieno iš sklypų organizavimas bei kita veikla, susijusi su vandens tiekimo gyvenamosios paskirties pastatams, kuriuos ketinama ateityje pastatyti sklypuose, užtikrinimu (1.2.5 p.).

19. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad artezinio gręžinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) g. 15, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav., 2/15 dalys nuosavybės teise iÅ¡ tiesų priklauso apeliantui bei jog yra pagrindas pripažinti apelianto nuosavybės teisę į Å¡ias gręžinio dalis. Nei atsakovai, nei trečiasis asmuo VÄ® „Registrų centras“ neprieÅ¡taravo, kad V. M. ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje bÅ«tų patenkintas, o (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-168-213/2016 nustatytos aplinkybės taip pat sudarė pagrindÄ pirmosios instancijos teismui priimti apeliantui Å¡ioje dalyje palankų sprendimÄ .

20. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad bylÄ nagrinėjęs teismas padarė visapusiÅ¡kai pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl to, jog tiek gręžinys, tiek vandentiekio vamzdynas, tiek siurblinė, tiek kiti susiję objektai – prieÅ¡gaisriniai vandentiekio rezervuarai ir Å¡uliniai - buvo ir tebėra vientisos vandens tiekimo sistemos, kuri turėjo bÅ«ti pastatyta pagal iÅ¡duotÄ vienÄ statybos leidimÄ , sudėtinės dalys, tarpusavyje techniÅ¡kai, funkciÅ¡kai ir kitaip susijusios. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Å¡ios sistemos projektavimo bei faktinio įrengimo iÅ¡laidos pirmiausiai buvo patirtos statytojo – ieÅ¡kovo V.

M., o vėliau pilnai kompensuotos žemės sklypus iš jo įgijusių asmenų, kuriems neabejotinai ši sistema buvo ir yra reikalinga jų žemės sklypų, kurių paskirtis kita, naudojimo būdas: gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis: mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, bei juose pastatytų (ateityje būsiančių pastatytų) gyvenamųjų namų ar kitų statinių tinkamam naudojimui, ir kuri buvo jų jungtinės veiklos objektu.

21. Žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav., detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodoma, kad geriamasis vanduo numatytas iš projektuojamo gręžinio, vandentiekio linija klojama iš plastikinių vamzdžių PN 10 diametras 50 mm 1,8 metro gylyje, numatytas vandens tiekimas į priešgaisrinius rezervuarus, taip pat aptariamas numatomas gyventojų skaičius penkiolikos sklypų gatvėje, aptariama vandens norma gyventojui (t. 1 b. l. 74). 2005 m. birželio 8 d. projektavimo darbų sutartyje Nr. PG2005/20 (t. 1 b. l.

76) numatyta, jog vykdytojas įsipareigoja pagal užsakovo pateiktÄ projektavimo užduotį paruoÅ¡ti penkiolikos gyvenamųjų namų kvartalo (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje, (duomenys neskelbtini) rajone techninio projekto vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo dalies vandens gręžinio projektÄ , bendrųjų buitinių nuotekų valymo įrenginių projektÄ , lauko inžinerinių tinklų (be įvadų į namus ir iÅ¡laidų iÅ¡ jų) projektÄ , juos suderinti, gauti statybos leidimÄ (1 punktas). 2005 m. rugpjūčio 12 d. atliktų darbų akte, 2005 m. rugpjūčio 12 d.

PVM sÄ skaitoje – faktÅ«roje (t. 1 b. l. 77-78) matyti, kad apeliantas priėmė projektÄ ir apmokėjo UAB „Artva“ už gręžinio vandeniui, lauko vandentiekio ir nuotekynės tinklų projekto paruoÅ¡imÄ . 2005 m. rugpjūčio 5 d. statybos leidime (t. 1 b. l. 46), kuriame statytojas – V. M., nurodoma, kad statybos objektas yra lauko vandentiekio ir nuotekynės tinklai 15 gyvenamųjų namų kvartalui (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., be kita ko ,nurodomas ir gręžinio naÅ¡umas, vandentiekio vamzdžių diametras ir ilgis, prieÅ¡gaisrinių rezervuarų tÅ«ris.

Taigi, iÅ¡ nagrinėjamoje byloje esančių dokumentų aiÅ¡kiai matyti, kad tiek pats projektas, jo aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas (t. 1 b. l. 48-49), kurio pagrindu iÅ¡duotas statybos leidimas, tiek pats statybos leidimas vandentiekio ir nuotekynės tinklams penkiolikos gyvenamųjų namų kvartalui apėmė ir gręžinį, ir vandentiekio vamzdžius, ir prieÅ¡gaisrinius rezervuarus, ir buitinių nuotekų valdymo įrenginius ir kt., tad Å¡ių dokumentų analizė leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apelianto iniciatyva buvo suprojektuota ir įrenginėjama vientisa vandens tiekimo bei nuotekų Å¡alinimo sistema, o ne atskiri jos elementai.

22. Pažymėta, kad tarp Å¡alių jau buvo kilęs ginčas dėl nuosavybės teisių į artezinį gręžinį (registre Å¡iuo metu registruota kaip - vandentiekio tinklai – artezinis gręžinys, esantį (duomenys neskelbtini) g. 15, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav. (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), kurio sudedamosios dalimis atsakovai laiko ir vandentiekio vamzdynÄ V, ir vandentiekio siurblinę bei kitus elementus. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-168-213/2016 (toliau ir – iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje) nuspręsta pripažinti 2006 m. kovo 17 d. jungtinės veiklos sutarties Å¡alių teises į gręžinį bendrÄ ja daline nuosavybe, patvirtinant jiems nuosavybės teise priklausančias Å¡io gręžinio dalis.

IÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje taip pat atmestas V. M. reikalavimas priteisti solidariai iÅ¡ kitų sklypų valdytojų 13738,53 Eur už vandens gręžinio įrengimÄ , siurblio keitimÄ , lauko vandentiekio tinklų, prieÅ¡gaisrinių rezervuarų, žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimÄ . Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1243-590/2017 nutarta (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Å ioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, pažymėjo, kad gręžinys buvo užbaigtas 2005 m. lapkričio 3 d., o už gręžinio įrengimo darbus buvo atsiskaityta 2005 m. lapkričio 18 d. BylÄ nagrinėjusios teisėjų kolegijos pabrėžta, kad jungtinės veiklos sutartis buvo sudaryta 2006 m. kovo 17 d., jos 3.1. punkte nurodyta, kad jungtinės veiklos partneriai bendromis lėšomis įrengė geriamojo gėlo vandens gavybos gręžinį. Taigi jungtinės veiklos sutartis, kuriÄ pasirašė ir atsakovas (V.

M.) bei patvirtino notaras yra nurodyta, kad gręžinys yra įrengtas ne atsakovo, bet jungtinės veiklos partnerių bendromis lėšomis. Sutartyje, kuri buvo sudaryta jau po gręžinio įrengimo ir atsiskaitymo už darbus, nėra minima kokia nors skola ar partnerių (ieÅ¡kovų) įsipareigojimai sumokėti atsakovui skolÄ už gręžinio įrengimÄ , nors protinga manyti, kad, jeigu tokia skola bÅ«tų egzistavusi, partnerių įsipareigojimai dėl jos apmokėjimo bÅ«tu aptarti sutartyje.

23. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Swedbank“, AB v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010), kad išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės:

1) teismo sprendimo privalomumas;

2) res judicata galia;

3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v.

UAB „Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008; kt.). IÅ¡ aptariamos kasacinio teismo praktikos darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės neabejotinai turi prejudicinę galiÄ ir Å¡ioje byloje. 24. 2005 m. rugsėjo 26 d. statybos rangos sutartyje Nr. MDS-05-178, taip pat atliktų 2005 m. spalio 19 d. priėmimo – perdavimo akte bei jo priede, 2005 m. spalio 19 d. PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje serija ART Nr. 01030 (t. 1 b. l. 80-84), kuriuose be kita ko taip pat matyti, kad atliktus darbus apėmė gręžinio, vandentiekio siurblinės, lauko vandentiekio linijos įrengimas, t. y. vientisos vandentiekio sistemos įrengimo visuma, nurodoma, kad Å¡ių darbų vertė yra 48385,90 Lt, t. y. 14013,53 Eur (pažymėtina, kad ir pačiam apeliantui, kuriam priklauso du žemės sklypai taip pat tenka 2/15 Å¡ių darbų vertės), tuo tarpu iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje apeliantas prieÅ¡ieÅ¡kiniu skaitine iÅ¡raiÅ¡ka reiÅ¡kė beveik tapatų reikalavimÄ Å¾emės sklypų savininkams – 13738,53 Eur už vandens gręžinio įrengimÄ , siurblio keitimÄ , lauko vandentiekio tinklų, prieÅ¡gaisrinių rezervuarų, žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimÄ (nagrinėjamoje byloje taip pat nurodė, kad jo atlikti darbai kainavo 48385,90 Lt, t. y. 14013,53 Eur).

Svarbu ir tai, kad iÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1243-590/2017 taip pat matyti ir tai, kad tik apeliaciniame skunde V. M. iÅ¡kėlė reikalavimÄ dėl skolos už vandentiekio įrengimÄ priteisimÄ , o apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovas nereiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinio dėl skolos už vandentiekio įrengimÄ , todėl teisėjų kolegija laikė, jog reikalavimai dėl skolos už vandentiekį ir su Å¡ia skola susijusios aplinkybės negali bÅ«ti nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme.

Matyti, kad V. M. iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos nagrinėjimo metu iÅ¡ esmės neneigė sistemos vientisumo, o pateikdamas apeliacinį skundÄ iÅ¡kėlė naujÄ reikalavimÄ , teigdamas, kad jam atskirai turi bÅ«ti atlyginta už vandentiekio įrengimÄ . Toks procesinis elgesys neabejotinai yra neįprastas, keliantis abejonių dėl apelianto sÄ Å¾iningumo.

25. Ä®vertinus prejudicinę reikÅ¡mę turinčias aplinkybes, teisėjų kolegija pabrėžia, kad iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje teismas konstatavo, kad žemės sklypų savininkai (valdytojai) jau buvo kompensavę – atlyginę apeliantui V. M., turėdami teisėtÄ lÅ«kestį tokiu bÅ«du įgyti teisėtÄ pagrindÄ naudotis visa sukurta vandens tiekimo / nuotekų Å¡alinimo sistema, jo investuotas sumas, todėl juo labiau bÅ«tų neteisinga ir nesÄ Å¾ininga, jeigu apeliantui, kuris pilnai gavo visų patirtų įrengiant vandentiekio sistemÄ iÅ¡laidų kompensavimÄ , vienam bÅ«tų pripažinta nuosavybės teisė į visÄ Å¡iÄ sistemÄ (ar į visÄ vamzdynÄ ar siurblinę), tokiu bÅ«du, be kita ko ,suteikiant teisę ateityje vėl iÅ¡ tų pačių sistemos naudotojų reikalauti atlyginimo už naudojimÄ si sistemÄ , iÅ¡laidų kompensavimo ir pan.

26. Apelianto pozicijos nepagrįstumÄ patvirtina ir pirmosios instancijos teismo atlikta iÅ¡sami 2006 m. kovo 17 d. jungtinės veiklos sutarties nuostatų analizė, kur bylÄ nagrinėjęs teismas pagrįstai sprendė, jog tik atsakingas partneris E. Ž. jungtinės veiklos sutarties sudarymo momentu turėjo įgaliojimus veikti gyventojų (partnerių) vardu, atlikti konkrečius darbus, praÅ¡yti gyventojų padengti iÅ¡laidas. Pažymėtina ir tai, kad pačioje sutartyje (2.2.3. punkte) nurodoma, kad bendromis partnerių iÅ¡laidomis bus laikomos tik iÅ¡laidos, susijusios su partnerių bendrai naudojamo turto, kuris bus sukurtas (įgytas) jungtinės veiklos pagrindu partnerių vardu, ar turto, kuris bus kitaip susijęs su jungtine veikla, naudojimu, iÅ¡laikymu, remontu, kitokiu pagerinimu ir (ar) eksploatacija, t. y. sutartimi buvo siekiama sukurti bendrÄ turtÄ , kurį visi bendrai naudos, valdys, iÅ¡laikys, gerins.

27. Be to, nagrinėjamu atveju taip pat svarbu ir tai, jog aptariamos sutarties 3.1. punkte jungtinės veiklos sutarties Å¡alys pripažino, jog įrengė gėlo vandens gavybos gręžinį, o sutarties 3.2. punktas numatė atsakingo partnerio teisę atlikti visus reikalingus veiksmus, kad gręžinys bÅ«tų įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip partnerių dalinė nuosavybė, tačiau kartu 3.1. punktas numato, jog partneriai siekdami užtikrinti Å¡alto vandens tiekimÄ tik ateityje planuoja nutiesti komunikacijas, jungiančias gręžinį su pastatais.

Tuo tarpu kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje esančių ir jau aptartų dokumentų, įrodymų, kitos vandentiekio sistemos dalys jungtinės veiklos sutarties sudarymo metu jau buvo įrengtos, todėl jungtinės veiklos sutartyje neabejotinai galėjo būti nurodoma ir tai, kad naujieji sklypų savininkai (naudotojai) apeliantui turi atlyginti išlaidas, susijusias su tokios infrastruktūros įrengimu, tačiau to padaryta nebuvo. Sutartyje taip pat nebuvo nurodyta, kad vandens tiekimo sistemos dalys priklausys ar priklauso apeliantui asmeninės nuosavybės teise.

Pažymėtina, kad ir vandens tiekimo sistemos dalys atskirai iÅ¡skirtos (apraÅ¡ytos) sutartyje nebuvo, nors jau egzistavo, o jungtinės veiklos sutartyje nurodyta, kad buvo įrengtas tik gręžinys, kas teisėjų kolegijos vertinimu taip pat leidžia spręsti apie visos sistemos vientisumÄ .

28. Teisėjų kolegija sprendžia, kad būtent jungtinė veiklos sutarties vykdymo rėmuose apeliantas su UAB „Brantas“ buvo sudaręs 2015 m. spalio 16 d. sutartį dėl kadastrinių matavimų atitinkamiems nekilnojamojo turto objektams atlikimo, tačiau ir šioje sutartyje nėra išskirtas vien vandens gręžinys, bet kalbama bendrai apie lauko vandentiekio ir nuotekynės tinklus visam kvartalui, kurie be kita ko, apėmė ir vandens gręžinį. Kita vertus, tai, kad visa vandens tiekimo sistema buvo faktiškai sukurta dar iki jungtinės veiklos sutarties sudarymo, o kadastriniai matavimai atlikti tik 2015 – 2016 m., nekeičia fakto, kad vandens tiekimo sistemos sukūrimo išlaidos ieškovui kompensuotos.

29. Įvertinęs byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad duomenų ir įrodymų, jog apeliantas būtų sudaręs kitokio pobūdžio sutartis – atskirai dėl vandentiekio vamzdynų, siurblinės įrengimo, kad būtų patyręs daugiau išlaidų objektams, į kuriuos prašo pripažinti nuosavybės teisę, sukurti, negu prašė priešieškiniu jau išnagrinėtoje civilinėje byloje, ir kurių atsakovai nėra kompensavę, todėl atitinkamai negalėjo įgyti nuosavybes teise, nėra.

30. Apelianto vertinimu, nagrinėjamu atveju itin reiÅ¡kminga tai, jog pagal sklypų rezervavimo sutartis į sklypo kainÄ Ä¯eina tik vandentiekio ir nuotekų techniniai projektai, o jų neparengimas be kita ko, lėmė ir nuolaidų darymÄ parduodant sklypus. Teisėjų kolegija susipažinusi su rezervavimo sutarčių nuostatomis (pavyzdžiui, t. 2 b. l.

69) pažymi, kad jose iÅ¡ tiesų nurodoma, kad tiesiant vandentiekio, nuotekų komunikacijas pirkėjas privalės sumokėti 1/15 dalį Å¡ių darbų ir medžiagų sÄ matinės vertės (7.2. punktas), taip pat jog į sklypo kainÄ Ä¯eina vandentiekio ir nuotekų techniniai projektai (6.2. punktas). Vis dėlto, preliminarių sutarčių nuostatos patvirtina ir tai, kad Å¡iose sutartyse kalbama apie bendrÄ sistemÄ , o ne apie atskirus vandentiekio sistemos elementus bei nepaneigia aplinkybės, kad už vandentiekio sistemos įrengimÄ su apeliantu jau buvo atsiskaityta.

31. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliacinio skundo argumentas, jog sudarant pagrindines pirkimo – pardavimo sutartis, Å¡alys nukrypo nuo aukščiau nurodytų rezervavimo sutarčių sÄ lygų ir žemės sklypus ieÅ¡kovas pardavė be vandentiekio ir nuotekų techninių projektų už ženkliai mažesnę kainÄ , o tai rodo, kad jam papildomai turėjo bÅ«ti atlyginta už vamzdynų nutiesimÄ , taip pat yra deklaratyvus ir nepagrįstas. Pirkimo – pardavimo sutartys buvo tvirtinamos notaro, kuris tikrino ir sutarties Å¡alių tikrÄ jÄ valiÄ , Å¡ios sutarys nėra nuginčytos.

Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad sudarant pirkimo - pardavimo sutartis apelianto turtiniai interesai buvo pažeisti, kad sklypų kaina neatitiko apelianto siekio parduoti sklypus už pirkimo – pardavimo sutartyse nurodytÄ kainÄ , ypač atsižvelgiant į tai, kad teisiniuose santykiuose apeliantas elgėsi kaip verslininkas, investavo nemažas lėšas, t. y. neabejotinai vadovavosi savo interesais bei siekė užsidirbti.

32. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad sklypų pirkimo – pardavimo sutartyse negalėjo bÅ«ti aptartas nuosavybės teisių į vandentiekio sistemÄ perleidimo klausimas, nes nebuvo atlikti neatlikti jų kadastriniai matavimai, jie nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Kita vertus, bÅ«tent dėl Å¡ios aplinkybės po pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo ir buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kuria buvo siekiama sukurti naujus nekilnojamojo turto objektus – inžinerinius tinkus ir susisiekimo komunikacijas, įskaitant ir vandentiekio, ir nuotekynės tinklÄ , už kuriuos bylos duomenimis su apeliantu buvo pilnai atsiskaityta.

33. Susipažinusi su skundžiamu sprendimu, įvertinusi tiek apeliacinio skundo, tiek atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus teisėjų kolegija sprendžia, jog pilnai tenkinti kitų apelianto ieÅ¡kinio reikalavimų ir tik jam vienam pripažinti nuosavybės teisę į visÄ vandentiekio vamzdynÄ V (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vandentiekio siurblinę, esančius (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. sav., iÅ¡ tiesų nebuvo jokio teisinio pagrindo.

34. Kita vertus, nei pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime paneigė, nei atsakovai nagrinėjant bylÄ nesutiko su tuo, kad vandentiekio tiekimo sistema ir visi jÄ sudaratys tarpusavyje susiję nekilnojamieji objektai, įskaitant ir artezinį gręžinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (kaip nustatyta civilinėje byloje Nr. e2-168-213/2016), priklauso tiek atsakovams, tiek ir apeliantui. Pirmosios instancijos teismas sprendime iÅ¡ esmės konstatavo, kad visi Å¡ie tarpusavy susiję nekilnojamieji objektai, kaip ir artezinis gręžinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra asmenų, įsigijusių žemės sklypus Å¡ioje gyvenvietėje, taip pat ir ieÅ¡kovo nuosavybė.

Todėl nagrinėjamoje byloje nesant ginčo ir dėl to, kad vandentiekio vamzdyno ir vandentiekio siurblinės statytojas Å¡iuo atveju yra tik apeliantas, nustačius, kad už Å¡ių objektų statybÄ su apeliantu buvo pilnai atsiskaityta, įvertinus tai, kad apeliantas vandens tiekimo sistemos dalis siekia įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip savarankiÅ¡kus nekilnojamojo turto objektus, ir tokia galimybė neatmestina, siekiant užtikrinti tiek ieÅ¡kovo, tiek visų atsakovų nuosavybės teises, yra pagrindas skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinę dalį patikslinti, nurodant, kad V.

M. nuosavybės teisė nustatytina ne į 2/15 dalis artezinio gręžinio, o į 2/15 dalis vandens tiekimo sistemos, kuriÄ sudaro jo ieÅ¡kinyje nurodomas artezinis gręžinys, vandentiekio linija nuo gręžinio (vamzdynas) ir siurblinė. Toks rezoliucinės dalies patikslinas skundžiamo teismo sprendimo esmės nekeičia.

35. Pažymėtina, kad iÅ¡ Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-227-764/2017 matyti, jog apeliantas dar 2015 m. spalio 23 d. kreipėsi į VÄ® „Registrų centras“, kuriuo siekė įraÅ¡yti į Nekilnojamojo turto registrÄ nekilnojamųjų daiktų – vandentiekio vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir prieÅ¡gaisrinio vandentiekio rezervuaro (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) g. 15 ir (duomenys neskelbtini) g. 3, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav., kadastrinius duomenis ir įregistruoti nuosavybės teisę į juos.

Tuo tarpu VÄ® „Registrų centras“ nors ir neįregistravo apelianto nuosavybės teisės į Å¡iuos objektus, bet iÅ¡ esmės nepaneigė galimybės Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pačių objektų. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, aptariamas rezoliucinės dalies patikslinimas apeliantui, teisės aktų nustatyta tvarka (Å¡ių teisės aktų analizė nebuvo Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas) nekilnojamojo turto registre įregistravus vandentiekio linijÄ nuo gręžinio (vamzdynas) ir siurblinę, suteiks galimybę V.

M. įregistruoti ir nuosavybės teisę į 2/15 dalis Å¡ių objektų, o kitiems asmenims (atsakovams) – dalį, atitinkančiÄ jų turimÄ nuosavybės teise artezinio gręžinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, prieÅ¡ingu atveju, nepatikslinus skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinės dalies, Å¡alims bÅ«tų užkirstas kelias iÅ¡vieÅ¡inti ir įregistruoti savo nuosavybės teises į kitas vandens tiekimo sistemos sudėtines dalis tuo atveju, jeigu jos Nekilnojamojo turto registre bÅ«tų įregistruotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai.

36. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v.

VÄ® Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB ,,Å ilo bitė“ ir kt. v.

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J. S. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktikÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad V. M. nagrinėjamoje byloje neįrodė, kad jam vienam nuosavybės teise turėtų priklausyti vandentiekio linija nuo gręžinio (vamzdynas) ir siurblinė, priklausantys vandens tiekimo sistemai, esančiai (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav.

37. Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiamas netinkamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas skundžiamame sprendime (atsižvelgiant į patenkintus ieškinio reikalavimus). Teisėjų kolegija sprendžia, kad net ir patikslinus skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad atsakovai ar trečiasis asmuo kokiu nors būdu nesutiko, kad apeliantui nuosavybės teise priklauso 2/15 dalys vandens tiekimo sistemos, jog būtent apeliantas yra šios sistemos statytojas.

Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad apeliantas bandė įregistruoti nuosavybės teisę tik į 2/15 dalis vandens tiekimo sistemÄ sudarančių objektų, o registratoriaus atsisakymas atlikti tokius veiksmus buvo skundžiamas administraciniam teismui, t. y. bÅ«tent pats apeliantas pasirinko tokį savo teisių gynimo bÅ«dÄ , kuriuo savo teises gynė teisme pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį atsakovams, todėl turėjo numatyti, kad iÅ¡ jo gali bÅ«ti priteistos ženklios bylinėjimosi iÅ¡laidos. Be to, nagrinėjamoje byloje apeliantas iÅ¡ esmės siekė įrodyti, kad visa vandentiekio linija nuo gręžinio (vamzdynas) ir siurblinė nuosavybės teise priklauso jam vienam, ir tik Å¡ioje dalyje tarp Å¡alių buvo kilęs ginčas.

Tuo tarpu apelianto reikalavimas Å¡ioje dalyje buvo pilnai atmestas, todėl yra pagrindas spręsti, kad bylÄ nagrinėjęs teismas pagrįstai laikė, jog yra pagrindas bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirstyti skundžiamame sprendime nurodyta tvarka.

38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ atlyginimÄ , iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o kitos dalies iÅ¡laidų nepriteisia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo. Jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o kitos dalies iÅ¡laidų nepriteisia. Nepriteistos iÅ¡laidos, kaip iÅ¡laidavimo nuostoliai, liktų neatlyginti juos padariusiai Å¡aliai. IÅ¡vadÄ dėl advokato pagalbai apmokėti iÅ¡leistos iÅ¡laidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į:

1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei Å¡iame teisės akte nurodytus kriterijus;

2) bylos sudėtingumÄ ;

3) advokato darbo ir laiko sÄ naudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

39. Atsižvelgdamas į aptariamÄ kasacinio teismo praktikÄ , apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo teiginius, kad atsakovų atstovui nebuvo bÅ«tina dėti tiek daug pastangų, kiek iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje, kad nagrinėjama byla nėra sudėtinga, pasirengimas jai negalėjo reikalauti tokių didelių laiko sÄ naudų bei lemti pakankamai didelių bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjama byla itin plačios apimties, byloje pateikta daugybė bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų dokumentų, įrodinėjimų aplinkybių daug, apeliantas tikslino ieÅ¡kinį, vyko ne vienas teismo posėdis, bylos nagrinėjimas užtruko daugiau nei metus, buvo atstovaujama ne vienÄ atsakovų (tai lemia susitikimų organizavimo, pozicijų derinimo ir pan. sunkumus).

Tuo tarpu atsakovų teismui pateikti procesiniai dokumentai yra kokybiÅ¡ki, iÅ¡samiai argumentuoti, jų parengimas neabejotinai reikalavo didelių intelektualinių ir laiko sÄ naudų, atsakovai buvo atstovaujami laikantis aukÅ¡tų profesinės kvalifikacijos standartų. Ä®vertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad atskiri atsakovų atstovo juos atstovaujant atlikti veiksmai iÅ¡ esmės atitinka teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, o net ir Å¡ių dydžių nežymus virÅ¡ijimas, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumÄ , galėtų bÅ«ti laikomas pagrįstu, įvertinęs tai, kad atsakovų atstovo darbo ir laiko sÄ naudos Å¡ioje byloje neabejotinai buvo didelės, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovų pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos atitinka protingumo, pagrįstumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad į bylinėjimosi iÅ¡laidas buvo įtrauktas mokestis už praÅ¡ymÄ dėl raÅ¡ymo apsirikimo iÅ¡taisymÄ kitoje byloje, kadangi nėra jokių duomenų, kad toks mokestis buvo įtrauktas į atsakovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

41. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiÅ¡kai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

42. Kartu teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), patikslinant tik skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinę dalį.

43. Atmetus apeliacinį skundÄ , apeliantui jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Atsakovai pateikė įrodymus, kad už jiems suteiktas teisines paslaugas buvo iÅ¡raÅ¡yta trylika atskirų sÄ skaitų faktÅ«rų, kiekviena – 226,17 Eur sumai. Ataskaitose nurodoma, kad atsiliepimo į apeliacinį skundÄ rengimas užtruko 23,5 val., susitikimas su klientais 1 val., atsiliepimo į praÅ¡ymÄ dėl žodinio proceso rengimas dar 2,5 val. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad rekomenduojamas maksimalus priteistinas dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ (skundo suraÅ¡ymo, t. y. teisinių paslaugų suteikimo, dienÄ â€“ 2019 m. balandžio 9 d.) buvo 1204,71 Eur (1,3 x 926,70 Eur), į tai, kad papildomai rengtas atsiliepimas dėl žodinio proceso, buvo susitikta su klientais, teisėjų kolegija laiko, kad pagrįstomis ir protingomis galėtų bÅ«ti laikomis tik 1300,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos už teisines paslaugas, suteiktas atsakovams apeliacinio proceso metu.

Bylos duomenimis iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras apmokėjo A. Å . – 226,17 Eur, V. K. – 226,17 Eur, E. Ž. – 226,17 Eur, R. L. – 226,17 Eur, A. M. – 226,17 Eur, I. D. – 226,17 Eur, S. P. – 226,17 Eur, A. J. – 226,17 Eur, V. A. – 226,17 Eur, V. J. 366,29 Eur (nors sÄ skaita faktÅ«ra jam taip pat iÅ¡raÅ¡yta 226,17 Eur sumai). Tuo tarpu J. K., R. J., V. D. sÄ skaitos faktÅ«ros yra iÅ¡raÅ¡ytos, bet jų apmokėjimÄ patvirtinančių duomenų nėra. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisinga ir protinga laikyti, kad 1300,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos taip pat turėtų bÅ«ti skirstomos tarp visų atsakovų, kuriems buvo iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros, ir PVM sÄ skaitas - faktÅ«ras apmokėjusių atsakovų naudai priteisti po 100,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: Apelianto (ieÅ¡kovo) V. M. apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimÄ iÅ¡ esmės palikti nepakeistÄ . Patikslinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimo rezoliucinę dalį, nustatant V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į 2/15 dalis vandens tiekimo sistemos, kuriÄ sudaro artezinis gręžinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio linija nuo gręžinio (vamzdynas) ir siurblinė, esantys (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje.

Priteisti iÅ¡ apelianto V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų 0 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovo A. Å . (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai. Priteisti iÅ¡ apelianto V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų 0 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovo V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai. Priteisti iÅ¡ apelianto V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų 0 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovo E. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iÅ¡ apelianto V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų 0 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovo R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai. Priteisti iÅ¡ apelianto V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų 0 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovo A. M. (gim. 1981-11-13) naudai. Priteisti iÅ¡ apelianto V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų 0 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovės I.

D. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai. Priteisti iÅ¡ apelianto V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų 0 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovo S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai. Priteisti iÅ¡ apelianto V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų 0 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovo A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai. Priteisti iÅ¡ apelianto V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų 0 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovo V.

A. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai. Priteisti iÅ¡ apelianto V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų 0 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovo V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai. Teisėjai Ramunė Mikonienė Andrius Verikas Renata Volodko