9ec5fe2b-0bda-4b90-a2c2-a68d0da1cb0c · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

N U T A R T I S                                                                                     Administracinė byla Nr.I-489-162/2011Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00274-2011-2                                                           Procesinio sprendimo kategorija 38; 15.2.3.1; 15.2.3.2; 74 (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsėjo 30 d.Klaipėda        Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės ir Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos UAB „PajÅ«rio Egilanta“ atstovei advokatei Jelenai PaliÅ¡aitienei, atsakovių atstovams Ritai Brinienei ir Rimvidui Granickui, 2011 m. rugsėjo 20 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „PajÅ«rio Egilanta“ skundÄ atsakovėms – Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybos dėl 2011-07-18 sprendimo panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

       Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ , n u s t a t ė:        pareiÅ¡kėja skundu ir jo patikslinimu (b.l. 3-6, 40-41) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama:

1) panaikinti Palangos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (nuo 2011 m. liepos 1 d. reorganizuotos Palangos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teises ir pareigas perėmė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau ir atsakovė), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. 324 „Dėl sutikimo reorganizuoti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pavaldžias biudžetines įstaigas“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 1743 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos administracinės struktÅ«ros patvirtinimo“) 2011 m. liepos 18 d. sprendimÄ Nr. 19 „Dėl Å«kio subjekto veiklos sustabdymo“;

2) priteisti turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro 51 506,36 Lt 3) priteisti neturtinę žalÄ , kuriÄ Ä¯vertina 20 000 Lt suma bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pažymi, jog skundžiamu sprendimu baro-bistro veikla sustabdyta dėl nustatytų pažeidimų, kurie yra menki, nereikÅ¡mingi, neturi jokios įtakos žmonių sveikatos saugumui ir tiekiamo maisto kokybės užtikrinimui. Mano, jog tokie pažeidimai nėra pagrindas veiklos sustabdymui, juos nustačius, institucija privalėjo nustatyti terminÄ jų paÅ¡alinimui, o ne sustabdyti visÄ jų veiklÄ .

Akcentuoja, jog patikrinimo akte Nr. 0152637 nenurodyta, kokiÄ galiojančiÄ teisės normÄ pareiÅ¡kėja pažeidė, motyvuojamoje dalyje nenurodyta, dėl kokių priežasčių sustabdoma minėta veikla, kokie padaryti pažeidimai.        Pažymi, jog pareiÅ¡kėja veiklÄ (kavinių, užkandinių veikla, prekyba alkoholiniais gėrimais) vykdo ne vienerius metu, nebuvo jokių nusiskundimų, pažeidimų dėl prekybos alkoholiniais gėrimais bare-bistro. Pabrėžia, kad atsakovė 2011 m. balandžio 29 d. atliko patikrinimÄ ir jokių pažeidimų nenustatė, tačiau 2011 m. liepos 18 d. atsakovė vėl atliko patikrinimÄ pagal gautÄ vartotojo skundÄ dėl vietos trÅ«kumo bare-bistro ir priėmė sprendimÄ sustabdyti gėrimų pardavimo vartoti vietoje veiklÄ .

Mano, jog skundžiamo sprendimo priėmimas neturi jokios įtakos tiekiamoms maitinimo paslaugoms. Atsakovė tokiu sprendimu žlugdo įmonės veiklÄ , daro didelę žalÄ , kadangi įpusėjus sezonui, sustabdė įmonės veiklÄ , kai sumokėta didelė patalpų nuoma, priimti dirbti darbuotojai, jiems mokami atlyginimai, sudarytos sutartys su tiekėjais. Pabrėžia, jog dėl įmonės veiklos nebuvo gauti jokie kontroliuojančių įmonių įspėjimai dėl neigiamos veiklos, todėl nesupranta sprendimo iÅ¡ karto sustabdyti gėrimų pardavimo vartoti vietoje ir iÅ¡sineÅ¡ti veiklÄ .

Teigia, jog toks sprendimas sukelia didžiulius nuostolius, pažymint tai, kad įmonės veikla yra sezoninė. PraÅ¡o dėl priimto neteisėto sprendimo priteisti susidariusiÄ turtinę ir neturtinę žalÄ . Teigia, kad laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 18 d. iki 2011 m. liepos 25 d. UAB „PajÅ«rio Egilanta“ veikla buvo sustabdyta ir ji negalėjo vykdyti savo veiklos. Turtinę žalÄ sudaro negautas pelnas – 42 766,58 Lt, mokėtas darbo užmokestis, įmokos valstybinio socialinio draudimo fondui, pridėtinės vertės mokestis, sunaudota elektros energija, mokesčiai už telekomunikacijų paslaugas, vandens nuotekas, apsaugos paslaugas, darbuotojų saugos apmokymų iÅ¡laidos, autorinis atlyginimas, patalpų nuoma – 8 739,78.

IÅ¡ viso turtinę žalÄ sudaro 51 506,36 Lt. Neturtinę žalÄ Ä¯vertina 20 000 Lt suma. Teigia, jog žiniasklaidoje pasirodė įmonės vardÄ Å¾eminančio pobÅ«džio informacija, todėl ateityje planuoti įmonės plėtros strateginiai planai yra pristabdyti dėl įmonės gero vardo ir reputacijos pažeminimo. Dėl reputacijos pablogėjimo iÅ¡kilo didelė tikimybė, jog bankai nepasiraÅ¡ys jiems naudingų sutarčių apyvartinėms lėšoms gauti.        PareiÅ¡kėjos atstovė praÅ¡o tenkinti skundÄ jame iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu.       Atsakovės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (tuo pačiu ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos) atstovai iÅ¡ dalies sutinka su skundo reikalavimais dėl turtinės žalos atlyginimo.

PraÅ¡o sumažinti turtinės žalos dydį iki realiai negauto pelno dydžio, t.y. 8 412,23 Lt. Skundo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, jog skundžiamas įsakymas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Palangos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos virÅ¡ininko 2011 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. V1-27 yra pripažintas netekusiu galios. Nesutinka su pareiÅ¡kėjos apskaičiuota turtinės žalos suma ir mano, jog pareiÅ¡kėjos pateikti įrodymai nepagrindžia praÅ¡omos priteisti turtinės žalos dydžio.

Teigia, jog pareiÅ¡kėja, siekdama įgyvendinti visiÅ¡ko nuostolių padengimo principÄ , neturėtų patirti nepagrįsto praturtėjimo, nes tai reikÅ¡tų protingumo bei teisingumo principų pažeidimÄ . Pažymi, kad pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių kokių pajamų ji negavo dėl skundžiamo sprendimo. Abejoja, ar pateiktos kasos aparatų kasos operacijų žurnalų kopijos yra iÅ¡ kasos aparatų, registruotų (duomenys neskelbtini). Akcentuoja, jog 2011 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 19 buvo sustabdyta tik dalis pareiÅ¡kėjos vykdomos veiklos (duomenys neskelbtini), t.y. laikinai sustabdyta tik viena iÅ¡ veiklos rÅ«Å¡ių – gėrimų pardavimo vartoti vietoje veikla.

Pareiškėja, skaičiuodama negautas pajamas, pasirinko laikotarpį nuo 2011 m. liepos 7 d. iki 2011 m. liepos 13 d. ir nepateikė jokių argumentų, kodėl pasirinktas būtent šis laikotarpis. Mano, jog negautų pajamų suma turėtų būti skaičiuojama pagal vidutines 2011 m. liepos mėnesio vienos dienos pajamas. Remiantis atsakovės paskaičiavimais, negauta pajamų suma per ginčo laikotarpį turėtų būti 86 979,41 Lt. Mano, jog pareiškėjos naudojamas skaičiavimo metodas, kai nėra išskaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM), yra neteisingas, nes pareiškėja yra PVM mokėtoja ir naudojasi PVM ataskaita.

Teigia, jog pareiÅ¡kėja praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovės priteisti negautÄ pelnÄ ir patirtas veiklos sÄ naudas, elgiasi nesÄ Å¾iningai ir nepagrįstai padidina praÅ¡omos priteisti sumos dydį, nes veiklos sÄ naudas dengia bÅ«tent iÅ¡ bendro pelno. Laikosi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjos bendrasis pelnas turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo vidutinių 2011 m. liepos mėnesio pajamų ir grynasis pelnas turėtų bÅ«ti 8 412,23 Lt. PraÅ¡o atmesti skundo reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo. Teigia, jog pareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų, kad dėl atsakovės veiksmų ji patyrė neigiamų pasekmių.

Argumentus neturtinei žalai kompensuoti ji grindžia prielaidomis, subjektyviais vertinimais. Mano, jog atsakovė nėra atsakinga už visuomenės informavimo priemonėse pateiktos informacijos turinį.        AnalogiÅ¡ka pozicija nurodyta atsakovės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atsiliepime į skundÄ (b.l. 89-94).        Teisėjų kolegija konstatuoja       PareiÅ¡kėja praÅ¡o panaikinti Palangos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2011 m. liepos 18 d. sprendimÄ Nr. 19 „Dėl Å«kio subjekto veiklos sustabdymo“ (b.l. 15), atlyginti turtinę žalÄ , kuriÄ Ä¯vertina 51 506,36 Lt bei neturtinę žalÄ â€“ 20 000 Lt.       Dėl skundžiamo įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo       Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veiklÄ reglamentuojantys Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 744 nustato, jog Tarnyba, siekdama saugoti vartotojų interesus ir ginti pažeistas jų teises maisto ir su juo susijusių paslaugų teikimo srityse tiria vartotojų, jų organizacijų, kitų suinteresuotų įstaigų ir organizacijų skundus dėl maisto, neatitinkančio saugos, kokybės, ženklinimo, informacijos apie prekes, įskaitant kainų nurodymÄ , teikimo ir kitų privalomųjų reikalavimų, nesaugių maisto tvarkymo paslaugų teikimo (8.1 punktas).

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, atlikdama valstybinę veterinarinę ir maisto kontrolę, turi teisę lankyti veterinarinės kontrolės objektus, maisto tvarkymo subjektus ir juos tikrinti (minėtų nuostatų 13.1 punktas).        2011 m. liepos 18 d. Palangos miesto valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba priėmė sprendimÄ Nr. 19, kuriuo sustabdyta UAB „PajÅ«rio Egilanta“ baro – bistro, esančio (duomenys neskelbtini), gėrimų pardavimų vietoje veikla nuo 2011 m. liepos 18 d. 16.30 val. iki sprendimo dėl Å«kio subjekto veiklos atnaujinimo priėmimo.

Ä®sakymas priimtas, nes pagal gautÄ vartotojo skundÄ buvo atliktas maisto tvarkymo subjekto patikrinimas ir nustatyti pažeidimai (b.l. 12-14). Skundžiamame sprendime nurodyta, kad pažeistos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2009 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. B1-461 patvirtinto Maisto tvarkymo subjektų, kuriuose vykdomas maisto – alkoholio – tvarkymas nakties metu, registravimo ir veiklos apribojimų iÅ¡aiÅ¡kinimo 5 punkto nuostatos.        2011 m. rugpjūčio 1 d.

Palangos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos virÅ¡ininkas priėmė įsakymÄ Nr. V1-27 „Dėl administracinio sprendimo Nr. 19“, kuriuo pripažino netekusiu galios Palangos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos virÅ¡ininko 2011 m. liepos 18 d. sprendimÄ Nr. 19 „Dėl Å«kio subjekto veiklos sustabdymo“ (b.l. 31).        Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Å io įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylÄ pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad bÅ«tų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundÄ ar praÅ¡ymÄ . ABTÄ® 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundÄ (praÅ¡ymÄ ) dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti vieÅ¡ojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių vieÅ¡ojo administravimo tarnautojus, pareigÅ«nus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Vadovaujantis Å¡iomis teisės normomis, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtakÄ asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali bÅ«ti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundÄ , asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiÅ«riu) nepasikeistų, o pats procesas bÅ«tų iÅ¡ esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525–540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146–391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822–172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010).

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje skundžiamas įsakymas atsakovės 2011 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. V1-27 pripažintas netekusiu galios, akivaizdu, jog jis pareiÅ¡kėjai jokių teisinių pasekmių nesukelia. Jis negali bÅ«ti laikomas savarankiÅ¡ku bylos administraciniame teisme nagrinėjimo dalyku, kadangi ginčo Å¡iuo klausimu nebėra, atsakovė pati pripažino įsakymo nepagrįstumÄ ir neteisėtumÄ , todėl byla, vadovaujantis ABTÄ® 101 straipsnio 1 punktu, nutrauktina.       Dėl teisės aktų, reglamentuojančių deliktinės atsakomybės atvejį        PareiÅ¡kėjos skundas pareikÅ¡tas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio pagrindu, t.y. padarytÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėja kildina iÅ¡ atsakovės, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjekto, neteisėtų veiksmų.

       CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. CK 6.271 straipsnio 1 dalis numato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojo kaltės. Minėto straipsnio 3 dalis numato, kad Å¡iame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ ar neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms.

Å io straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ), o kita Å¡alis privalo atlyginti nuostolius (žalÄ ). Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti yra bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose.

Å ios sÄ lygos yra:

1) neteisėti veiksmai ar neveikimas (CK 246 straipsnis);

2) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis);

3) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Taigi, įstatymas reikalauja trijų esminių sÄ lygų, kurioms esant galimas žalos atlyginimas. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ar savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Deliktinės atsakomybės pagrindas yra neteisėtos veikos, žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp veikos ir atsiradusios žalos elementų visuma.

Pareiga įrodyti visas Å¡ias sÄ lygas tenka žalos atlyginimo reikalaujančiam asmeniui.        CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateikta žalos ir nuostolių samprata. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Turtinės žalos atlyginimo institutas turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas, siejant žalos atlyginimÄ su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.       Byloje analizuojant, ar yra vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) – bÅ«tina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovė, atlikdama pareiÅ¡kėjos nurodytus veiksmus, iÅ¡ kurių kildinama žala (priimdama 2011 m. liepos 18 d. sprendimÄ Nr. 19 „Dėl Å«kio subjekto veiklos sustabdymo“) veikė taip, kaip pagal įstatymus valstybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

       1984 m. rugsėjo 18 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto Rekomendacijos Nr. R(84)15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės“ (toliau – Rekomendacija) 1 straipsnis (principas) nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsiranda dėl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentėjusiojo asmens atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgiant į teisės reikalavimus. Rekomendacija atsakomybės už žalÄ pagrindu laiko valstybės, jos institucijos ar tarnautojo nukentėjusiojo atžvilgiu padarytus tokius veiksmus, kurių pagal įstatymÄ jie neturėjo atlikti, arba neatlikimÄ tokių veiksmų, kuriuos pagal įstatymÄ jie turėjo padaryti.

Rekomendacijos 5 straipsnis (principas) įtvirtina visiÅ¡ko žalos atlyginimo principÄ . Tai reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti atlyginama ir tiesioginė žala, ir negautos pajamos.       Faktinė aplinkybė, jog iki teismo sprendimo priėmimo atsakovė panaikino skundžiamÄ Â Palangos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2011 m. liepos 18 d. sprendimÄ Nr. 19 „Dėl Å«kio subjekto veiklos sustabdymo“, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Palangos miesto valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, priimdama šį sprendimÄ , neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i valstybės institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.       Dėl negautų pajamų priteisimo       PareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti 42 766,58 Lt patirtus nuostolius (negautÄ pelnÄ ) bei kitus nuostolius – 8 739,78 Lt, kuriuos sudaro darbo užmokestis, valstybinio socialinio draudimo įmokos, pridėtinės vertės mokestis, sunaudota elektros energija, įmokos už telekomunikacijų paslaugas, vandens nuotekas, apsaugos paslaugas, darbuotojų saugos apmokymų iÅ¡laidos, autorinis atlyginimas, patalpų nuoma už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 18 d. iki 2011 m. liepos 25 d.

       Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie taip pat, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad negautos pajamos yra pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Įstatyme nepateikiama negautų pajamų nustatymo kriterijų, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nustatydamas žalos dydį negautomis pajamomis, teismas turi vertinti visas aplinkybes, kurios turėjo būti susijusios su nukentėjusiojo negautomis pajamomis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra pateikti Å¡ie negautų pajamų nustatymo kriterijai: nustatant negautų pajamų dydį, vertinama, kiek pajamų bÅ«tų gauta normaliomis įprastomis sÄ lygomis, taip pat įvertinti, kokios aplinkybės bÅ«tų lėmusios naudos gavimÄ konkrečioje situacijoje. Vertinant galimybę gauti pajamas neturėtų bÅ«ti lemiamas nukentėjusiojo įsitikinimas dėl jo negautų pajamų, turi bÅ«ti vertinamos ne tik įprastos normalios aplinkybės, kurioms esant buvo tikimasi gauti pajamų, bet bÅ«tina atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes, reikÅ¡mingas nustatyti negautÄ naudÄ , ir bÅ«tent Å¡ios aplinkybės turi nulemti negautų pajamų dydį.

       Pareiškėjos atstovės paaiškinimu nustatyta, kad negauto pelno pažyma (b.l.

43) sudaryta tokiu principu: pagrindu paimtos įmonės gautos pajamos laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 7 d. iki liepos 14 d., kada mieste vyko Å¡ventės, viso – 137 961,61 Lt. Å iÄ sumÄ sudaro atsiskaitymas su tiekėjais – 89 642,36 Lt bei planuojamas pelnas, kuris siekia 48 319,25 Lt pagal apskaičiuotÄ pajamų sumÄ , nes įmonė savo parduodamai produkcijai taiko 35 procentų antkainį. Nuo praÅ¡omų negautų pajamų 122 190,24 Lt atėmus ginčo laikotarpio pajamas ir taikant 35 procentų antkainį parduodamoms prekėms, pelnas pareiÅ¡kėjos skaičiavimais turėtų sudaryti 42 766,56 Lt, neatskaičius PVM.

Taip pat įskaičiuojamos patirtos iÅ¡laidos už darbo užmokestį, įmokas valstybiniam socialiniam draudimui, įmokos už naudotÄ elektros energijÄ , vandenį ir kt. paslaugas.       Teismo nuomone, tokia negautų pajamų paskaičiavimo metodika nepagrįsta faktine medžiaga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-353/2007 yra nurodęs, kad nustatant negautas pajamas ir jų dydį, pakanka nustatyti bent mažiausiÄ tikėtinÄ ryšį, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų gavęs tokias pajamas, kokių reikalauja.

Byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų, kad laikotarpiu, už kurį praÅ¡oma priteisti negautas pajamas, pareiÅ¡kėja bÅ«tų gavusi 42 766,56 Lt pelnÄ , o Å¡ių pajamų negavo tik dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, t.y. negautos pajamos paskaičiuotos vadovaujantis pareiÅ¡kėjos įsitikinimu dėl jų dydžio. Kaip matyti iÅ¡ 2011 m. rugpjūčio 22 d. negauto pelno paskaičiavimo pažymos (b.l.

43) negauto pelno suma buvo skaičiuota pagrindu imant 7 dienų laikotarpį nuo 2011 m. liepos 7 d. iki 2011 m. liepos 14 d. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjos veikla buvo sustabdyta nuo 2011 m. liepos 18 d. 16.25 val. iki 2011 m. liepos 25 d., kada Klaipėdos apygardos administracinis teismas taikė reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdė ginčijamo akto galiojimÄ (b.l. 27-28). Teisėjų kolegijos nuomone, pagrindu gautoms pajamoms apskaičiuoti turi bÅ«ti laikomas vidutinis 2011 m. liepos mėnesio gautų pajamų vienai dienai vidurkis, bet ne pareiÅ¡kėjos nurodytas 2011 m. liepos 7-14 dienų laikotarpis, kurių metu buvo dvi Å¡ventės, o pareiÅ¡kėja įtikinamai nepagrindė, dėl kokios priežasties pasirinktas bÅ«tent Å¡is laikotarpis.

Remiantis pareiÅ¡kėjos pateiktais įrodymais, liepos mėnesį pareiÅ¡kėja gavo 313 362,59 Lt pelno (b.l. 49, 53), iÅ¡ kurio iÅ¡skaičiuotinos per ginčo laikotarpį gautos pajamos 15 771,37 Lt. Tokiu bÅ«dų per 24 dienas gauta pajamų suma sudarytų 297 591,22 (su PVM), o vienos dienos vidutinė pajamų suma bÅ«tų 12 399,64 Lt (su PVM). MinėtÄ sumÄ dauginant iÅ¡ 7 (darbo dienų skaičius), gauta suma lygi 86 797,4 Lt (su PVM), tačiau pareiÅ¡kėja nepagrįstai į pelnÄ Ä¯traukia PVM, kadangi ji yra PVM mokėtoja ir naudojasi PVM ataskaita.

IÅ¡ negautų pajamų sumos bÅ«tina atimti PVM (21 procentÄ ), tokiu bÅ«du gaunama suma lygi 68 713,73 Lt (86 979,41 – 18 265,57 (21 procentas PVM). Nuo negautų pajamų sumos 86 979,41 Lt bÅ«tina atimti 35 procentus savikainos sumÄ , kuri lygi 30 442,79 Lt. Be PVM ir savikainos gauta pajamų suma lygi 38 270,94 Lt (86 979,41 – 18 265,67 (21 procentas PVM) – 30 442,79 (35 procentai savikaina). Teisėjų kolegijos vertinimu, nuo gautos pajamų sumos turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuojamas ir 15 procentų pelno mokestis, kuris lygus 5 740,64 Lt, todėl negautas pelnas yra 32 530,3 Lt. (38 270,94 – 5 740,64).       CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ priežastinio ryÅ¡io nustatymo byloje procesÄ sÄ lygiÅ¡kai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryÅ¡ys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iÅ¡ neteisėtų veiksmų, t.y. nustatoma, ar žalingi padariniai bÅ«tų atsiradę, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryÅ¡ys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiÅ¡kai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo.       Negautų pajamų nustatymo kriterijai ir civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai lemia, kad negautos pajamos gali bÅ«ti atlyginamos tik tada, kai nustatomas priežastinis teisės pažeidimo ir negautų pajamų ryÅ¡ys.

Nustatant tokį ryšį turi bÅ«ti konstatuota, kad teisės pažeidimas atėmė galimybę pasinaudoti tam tikru civilinės teisės objektu, dėl to ir buvo negauta pajamų, kurių bÅ«tų gauta, jeigu bÅ«tų naudojamasi Å¡iuo objektu.        Nustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja nebÅ«tų patyrusi nuostolių, jei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nebÅ«tų skundžiamu įsakymu sustabdžiusi Å«kio subjekto veiklÄ .

Šiame kontekste teisėjų kolegija sprendžia, skundžiamu įsakymu buvo uždrausta tik gėrimų pardavimo vartoti vietoje veikla, tačiau iš licencijos Nr. 1049 (b.l.

8) matyti, jog pareiškėja atlieka viešojo maitinimo paslaugas, išduota licencija prekiauti alkoholiniais gėrimais vartoti vietoje ir išsinešti. Tokiu būdu akivaizdu, jog skundžiamu įsakymu nebuvo uždrausta prekyba alkoholiniais gėrimais išsinešimui ir viešojo maitinimo paslaugos. Byloje nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, jog didžiausia gauto pelno dalis atitenka būtent prekybai alkoholiniais gėrimais vietoje. Teisėjų kolegijos vertinimu teisingu nuostolių atlyginimu gali būti laikoma 1/3 dalis gauto pelno, t.y. 32 530,3 Lt turi būti dalinami iš 3 (kadangi dvi veiklos sritys buvo vykdomos), todėl negauto pelno dalis lygi 10 843, 43 Lt.       Dėl patirtų išlaidų       Pareiškėjos atstovė paaiškino, jog per ginčo laikotarpį patirtas išlaidas sudaro 8 739,78 Lt.

IÅ¡ pateiktos 2011 m. liepos mėnesio iÅ¡laidų suvestinės matyti, jog iÅ¡laidas sudaro: darbo užmokestis, įmokos valstybinio socialinio draudimui, pridėtinės vertės mokestis, įmokos už sunaudotÄ elektrÄ , telekomunikacijos paslaugas, vandens nuotekas, apsaugos paslaugas, darbuotojų saugÄ , autorinį atlyginimÄ ir patalpų nuomÄ . Teisėjų kolegija sprendžia, kad patirtos pareiÅ¡kėjos nurodytos iÅ¡laidos turi bÅ«ti apskaičiuojamos taip: nustatomos vienos dienos tam tikros rÅ«Å¡ies iÅ¡laidos, po to gauta suma dauginama iÅ¡ 7 (t.y. bendrovės veiklos sustabdymo laikotarpio) bei gauta suma dalijama pusiau, nes tik dalis bendrovės veiklos buvo sustabdyta.       Byloje pateiktas kasos pajamų orderis serija VV Nr. 683 (b.l.

44) patvirtina, jog pareiÅ¡kėja už patalpų nuomÄ (duomenys neskelbtini) sumokėjo 24 200 Lt. IÅ¡laidų suvestinėje paaiÅ¡kinta, kad nuoma buvo sumokėta už du mėnesius. Tokiu bÅ«du vieno mėnesio patalpų nuomos kainÄ sudaro 12 4200 Lt, o vienos dienos nuomos kaina lygi 403 Lt. MinėtÄ sumÄ dauginant iÅ¡ 7 (veiklos sustabdymo laikotarpis) gaunama 2 823 Lt. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėja savo veiklÄ vykdė (baras – bistro veikė, tik buvo sustabdyta gėrimų pardavimo vartoti vietoje veikla) laikytina, kad patirtos iÅ¡laidos turi bÅ«ti dar dalinamos pusiau. Teisėjų kolegijos nuomone, patirtos iÅ¡laidas už patalpų nuomÄ yra 1 411,5 Lt. Už elektrÄ liepos mėnesį pareiÅ¡kėja sumokėjo 1 720 Lt (b.l. 55), o pagrįstomis iÅ¡laidomis už elektros energijÄ pripažįstamos 194,19 Lt iÅ¡laidos, apskaičiuotos pagal aukščiau aptartÄ principÄ . PVM sÄ skaita faktÅ«ra už suteiktas TEO paslaugas (b.l.

56) įrodo, jog pareiÅ¡kėja už liepos mėnesį sumokėjo 145,83 Lt, tačiau pagrįstomis patirtomis iÅ¡laidomis pripažįstama 16,45 Lt suma, apskaičiuota analogiÅ¡ku bÅ«du. UAB „Palangos vandenys“ PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodyta, kad už liepos mėnesį už vandenį sumokėta 65,16 Lt, todėl pagrįstomis patirtomis už vandenį iÅ¡laidomis pripažįstamos 7,35 Lt iÅ¡laidos. Patirtas pagrįstas iÅ¡laidas, apskaičiuotas paminėtu bÅ«du, taip pat sudaro 14,35 Lt iÅ¡laidos už Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinės „Vytis“ paslaugas (b.l. 58); 9,10 Lt už darbuotojų saugÄ (III ketvirtyje, b.l. 60); 8,87 Lt autorinio atlyginimo iÅ¡laidos (b.l. 61) Patirtas iÅ¡laidas taip pat sudaro darbo užmokestis ir įmokos valstybiniam socialiniam draudimui.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu sprendimu buvo sustabdyta tik dalis įmonės veiklos, administracijai mokėto darbo užmokesčio bei valstybinio socialinio draudimo įmokų už juos neįskaičiuoja į patirtas iÅ¡laidas. Ä®mokas valstybiniam socialiniam draudimui už darbuotojus sudaro 1 102,86 Lt (b.l. 63), tačiau patirtomis teismo iÅ¡laidomis remdamasis aptartu principu teismas pripažįsta 249 Lt, o negauto darbo užmokesčio sumÄ sudaro 704,5 Lt.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, patirtomis iÅ¡laidomis pripažįstama 2 615,31 Lt (1 411,5 + 194,19+ 16,45 + 7,35 + 14,35 + 9,10 + 8,87 + 249 + 704,5).        Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog turtinę žalÄ sudaro 13 458,74 Lt, t.y. 10 843,43 Lt negautas pelnas bei 2 615,31 Lt patirtų iÅ¡laidų. Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjos skundas dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant 13 458,74 Lt.       Dėl neturtinės žalos atlyginimo       Neturtinės žalos sÄ voka apima platų spektrÄ pačių įvairiausių iÅ¡gyvenimų.

Pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje pripažino, jog neturtinė žala apima traumas, nerimÄ ir neteisybės jausmÄ (McMichael prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, 1995 m. vasario 24 d., Series A Nr. 307-B); bejėgiÅ¡kumo jausmÄ , frustracijÄ (Papamichalopoulus prieÅ¡ GraikijÄ , 1995 m. spalio 31 d., Nr. 14556/89, ECHR, 1993 A-330-B), nepatogumus, nerimÄ ir sielvartÄ (Olsson prieÅ¡ Å vedijÄ , 1988 m. kovo 24 d., Nr. 10465/83, 102 par., Series A Nr. 130), įžeidinėjimÄ , pažeminimÄ , įtampÄ (Lopez Ostra prieÅ¡ IspanijÄ , 1994 m. gruodžio 9 d., Nr. 16798/90, 65 par., Series A Nr. 303-C) ir pan.

PlačiÄ neturtinės žalos sampratÄ Ä¯tvirtino ir Lietuvos įstatymų leidėjas, kuris neturtinę žalÄ apibrėžia kaip asmens fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir kt., teismo įvertintÄ pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).        Teismų praktikoje laikytina, jog neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali bÅ«ti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, pažeminimus, reputacijos pablogėjimÄ .

Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės iÅ¡raiÅ¡kos, tačiau teisė jas gina turtiniais bÅ«dais. Taigi, siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno ir Å¡i dvasinė skriauda nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė. „Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus, ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).        CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

Taigi neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su lex specialis, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus, bÅ«dus ir pan. Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėja kildina iÅ¡ netinkamų valstybės vieÅ¡ojo administravimo subjekto funkcijų atlikimo. CK 6.271 straipsnis nustato, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Atsižvelgiant į Å¡ias teisines aplinkybes bei sisteminę teisės normų analizę, darytina iÅ¡vada, kad vieÅ¡ojo administravimo institucijos padaryta neturtinė (moralinė) žala atlyginama asmeniui tais atvejais kaip ir turtinė žala, t.y. kai ji padaroma administravimo institucijos neteisėtomis veikomis (veiksmais ar neveikimu).

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.        Materialiosios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti ( Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

PareiÅ¡kėja neturtinę žalÄ Ä¯vertina 20 0000 Lt. PareiÅ¡kėjos atstovė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad neturtinė žala apskaičiuota atsižvelgiant į praÅ¡omÄ priteisti turtinę žalÄ , jÄ sumažinus pusiau. PareiÅ¡kėjos atstovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog dėl neteisėtų atsakovės veiksmų UAB „PajÅ«rio Egilanta“ patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė bendrovės reputacijos pablogėjimu. Teigia, jog dėl žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos gali prarasti bankų pasitikėjimÄ , o tai reikÅ¡tų, jog nebÅ«tų pasiraÅ¡inėjamos naudingos sutartys apyvartinėms lėšoms gauti, lizingams.

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atsakovės argumentÄ , jog pareiÅ¡kėjos nurodomi neturtinės žalos motyvai dėl galimo gero kliento vardo praradimo bankuose yra subjektyvaus pobÅ«džio, tokios iÅ¡vados remiasi tik prielaidomis, tačiau nėra pagrįstos jokiais faktais. PareiÅ¡kėja nepateikė jokių duomenų, jog po pasirodžiusios informacijos žiniasklaidoje ji kreipėsi į bankus ir Å¡ie atsisakė tenkinti atitinkamus UAB „PajÅ«rio Egilanta“ praÅ¡ymus dėl pablogėjusios įmonės reputacijos.       PareiÅ¡kėja skunde nurodo, jog dėl spaudoje ir televizijoje iÅ¡platintos informacijos ji negalės įgyvendinti numatytų strateginės plėtros planų.

Byloje pateiktos iÅ¡traukos iÅ¡ laikraščių „Lietuvos rytas“ (2011 m. rugpjūčio 25 d. Nr. 195 (6257) ir 2011 m. liepos 18 d. Nr. 163 (6225), „Palangos tiltas“ (2011 m. liepos 29 d., Nr. 58 (1002), 2011 m. liepos 22 d. (Nr. 56 (1000), „Vakarinė Palanga“ 2011 m. liepos 27-30 d. Nr. 56 (1811) (b.l. 69-82), iÅ¡ kurių matyti, jog buvo panaudota baro – bistro fotonuotrauka, nagrinėjant temas apie prekybÄ alkoholiu naktimis. Konkrečiai apie pačiÄ pareiÅ¡kėjÄ UAB „PajÅ«rio Egilanta“ neužsiminta nei viename straipsnyje.

Be to, teismas pažymi, kad žiniasklaidoje minėtuose straipsniuose pateikta žurnalistų informacija, tačiau nepateikta atsakovės nuomonė. Atsakovė nelaikytina atsakinga už visuomenės informavimo priemonėse pateiktos informacijos turinį bei panaudotas vaizdines priemones straipsniams apipavidalinti (bistro iÅ¡kabas).        Įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t.y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialinio teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas).

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 14, 2010 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010). Nors byloje ir nustatyti neteisėti valstybės institucijos veiksmai – priimtas neteisėtas įsakymas, kuris vėliau buvo panaikintas, tačiau nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog buvo patirta neturtinė žala, t.y. pareiÅ¡kėja neįrodė fakto, jog dėl atsakovės priimto įsakymo pablogėjo jos reputacija, įmonės geras vardas.

Byloje nenustatytos bÅ«tinosios valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos, tarp kurių negali bÅ«ti ir priežastinio ryÅ¡io. Teisėjų kolegija, Å¡ioje byloje esančių įrodymų kontekste įvertinusi visus neturtinės žalos kompensacijos dydžiui reikÅ¡mingus kriterijus, sprendžia, jog pareiÅ¡kėja nepateikė pakankamai duomenų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes, Byloje nėra įtikinamų įrodymų, kad dėl neteisėtų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymo buvo pakankamai reikÅ¡mingai sutrikdyti pareiÅ¡kėjos strateginės veiklos planai, pablogėjo reputacija ir įmonės geras vardas.

       Darytina iÅ¡vada, kad neįrodytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, o Å¡ių aplinkybių buvimas yra pakankamas pagrindas reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.        Dėl teismo iÅ¡laidų priteisimo       PareiÅ¡kėja patikslintu skundu taip pat praÅ¡o priteisti „bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal pateiktus kvitus už advokato atstovavimÄ byloje“. Nurodo, jog advokatei Jelenai PaliÅ¡aitienei už atstovavimÄ byloje buvo sumokėta 3 000 Lt.

Prie patikslinto skundo prideda pinigų priėmimo kvitÄ serija (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio matyti, jog UAB „PajÅ«rio Egilanta“ direktorė 2011 m. rugpjūčio 24 d. sumokėjo advokatei 3 000 Lt. Pinigų priėmimo kvite nedetalizuota, už kokius procesinius veiksmus advokatei buvo sumokėta, tik skunde nurodyta, jog iÅ¡laidos patirtos už atstovavimÄ byloje, kuris suprantamas kaip atstovavimas teismo posėdyje.       Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 44 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Kai sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjo naudai, Å¡is turi teisę reikalauti atlyginti inter alia sumokėtÄ Å¾yminį mokestį, skundo (praÅ¡ymo) suraÅ¡ymo ir padavimo iÅ¡laidas ir iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Pažymėtina, jog pagal ABTÄ® 45 straipsnio 1 dalį praÅ¡ymai dėl iÅ¡laidų atlyginimo gali bÅ«ti paduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos arba ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. PraÅ¡ymas dėl iÅ¡laidų atlyginimo pateiktas iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

       Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad iÅ¡laidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) II skyriaus 8 punkte rekomenduojami užmokesčio už teikiamÄ teisinę pagalbÄ dydžiai apskaičiuojami pagal koeficientus (pagrindu 2007 m. gruodžio 17 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1368 patvirtinta minimali mėnesinė alga, kuri nuo 2008 m. sausio 1 d. yra 800 litų).        IÅ¡ administracinės bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjos interesus atstovaujanti advokatė Jelena PaliÅ¡aitienė dalyvavo teismo posėdžiuose: 2011 m. rugpjūčio 30 d. ir 2011 m. rugsėjo 20 d. (b.l. 86-87,118-125). Pagal Rekomendacijų 9 punktÄ atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas.

Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių – laikoma kaip valanda. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, 2011 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdis pradėtas 8.50 val. ir baigtas 9.25 val., trukmė – 35 minutės. 2011 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdis pradėtas 8.40 val., baigtas 10.10 val., trukmė – 1 val. 30 min. Vadovaujantis Rekomendacijų 9 punkte nurodytomis taisyklėmis laikytina, kad atstovavimas teisme truko 2 valandas.

Rekomendacijų 8.18 punkte nurodytas maksimalus advokato užmokesčio dydis už atstovavimÄ teisme yra 0.15 MMA (minimalios mėnesinės algos – 800 Lt), t.y. 120 Lt už vienÄ valandÄ . Todėl už 2 valandas atstovavimo teisme maksimaliai gali bÅ«ti priteista 240 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.        IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog pareiÅ¡kėja įmokos mokėjimo kvitu sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį (b.l.

21) ir Å¡ios iÅ¡laidos patenka į atlygintinų iÅ¡laidų sÄ raÅ¡Ä , todėl atlygintinos.     Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį (iÅ¡ 3 reikalavimų iÅ¡ dalies patenkintas vienas) patirtų iÅ¡laidų suma proporcingai mažintina, pareiÅ¡kėjai viso priteisiant 113 Lt turėtų teismo iÅ¡laidų atlyginimo (80 Lt atstovavimo iÅ¡laidų ir 33 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidų).       Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu UAB „PajÅ«rio Egilanta“ skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

Pareiškėjai priteistina 13 458,74 Lt turtinei žalai atlyginti bei 113 Lt teismo išlaidų, kitoje dalyje skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Byla dalyje dėl skundžiamo įsakymo panaikinimo nutrauktina.        Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalimi, 45 straipsniu, 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktu, 101 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a:

       pareiÅ¡kėjos UAB „PajÅ«rio Egilanta“ skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.        PareiÅ¡kėjai UAB „PajÅ«rio Egilanta“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos priteisti 13 458,74 Lt (trylika tÅ«kstančių keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis lutus ir 74 centus) turtinės žalos atlyginimÄ .       PareiÅ¡kėjai UAB „PajÅ«rio Egilanta“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos priteisti 113 Lt (vienÄ Å¡imtÄ trylika litų) teismo iÅ¡laidų.       BylÄ dalyje dėl Palangos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2011 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. 19 „Dėl Å«kio subjekto veiklos sustabdymo“ panaikinimo nutraukti.       Kitoje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

       Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ , arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui. Teisėjos                                                                                Dalia Gumuliauskienė                                                                                   Alona Romanovienė                                                                                    Eglė Kiaurakytė