2018-04-05 Nr. AB-7037-3-62-3-00842-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-15-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00842-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 5 d. sprendimu pareiškėjo A. V. skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui 1 100 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

II. Pareiškėjas A. V. 2018 m. vasario 13 d. (pagal išsiuntimo žymą ant voko) padavė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjas pateikė prašymą dėl praleisto termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo.

Prašyme pareiškėjas nurodo, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą gavo 2018 m. sausio 10 d., tą pačią dieną buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas, kuriose neturėjo galimybės apsipirkti. Pareiškėjo teigimu, terminą apeliaciniam skundui pateikti jis praleido todėl, kad neturėjo voko bei pašto ženklo, būrio viršininkas jų taip pat nesuteikė. Pareiškėjas tik 2018 m. vasario 6 d. buvo pervežtas į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3 sektorių, kuriame 2018 m. vasario 12 d. gavo artimųjų jam atsiųstą voką su pašto ženklu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2018 m. sausio 5 d., taigi paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo diena, vadovaujantis ABTĮ 132 straipsnio 1 dalimi, buvo 2018 m. vasario 5 d. Pareiškėjas apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė 2018 m. vasario 13 d., t. y. praleidęs apeliacinio skundo padavimo terminą.

ABTĮ 132 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012; 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia (be kita ko), yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

Pažymėtina, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-601/2006; 2006 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-247/2006; 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-208/2006).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, jog laiku kreiptis į teismą su apeliaciniu skundu jis negalėjo, nes nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2018 m. vasario 12 d. neturėjo voko bei pašto ženklo, taip pat neturėjo galimybės juos įsigyti, tačiau šių savo teiginių pareiškėjas nepagrindė jokiais įrodymais. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į pareiškėjo nurodytų aplinkybių prieštaringumą: pareiškėjas nurodo, jog voką su pašto ženklu iš artimųjų paštu gavo tik 2018 m. vasario 12 d., tačiau jo prašyme atnaujinti praleistą apeliacinio skundo pateikimo terminą jo surašymo data nurodyta 2018 m. vasario 10 d.

Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad pašto ženklo (voko) neturėjimas savaime nelaikytinas nuo pareiškėjo valios nepriklausiusia aplinkybe, taigi ir svarbia termino praleidimo priežastimi, net ir turint omenyje, kad pareiškėjo laisvė yra apribota ir jis atlieka laisvės atėmimo bausmę (žr., pvz., 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-69-261/2015; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-86-520/2015; 2018 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-11-525/2018 ir kt.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnio 7 dalimi, siunčiamų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji. ABTĮ nenustatyta, kad asmuo vien dėl savo statuso – buvimo įkalinimo įstaigoje – galėtų būti atleidžiamas nuo su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų. Todėl įkalinimo įstaigoje esantys asmenys, nusprendę savo pažeistas teises ginti teisme, kartu prisiima ir pareigą apmokėti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-86-520/2015).

Byloje nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 13 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėją atstovavo advokatas Ričardas Lilas, kuris buvo informuotas, jog teismo sprendimas bus skelbiamas 2018 m. sausio 5 d. Atitinkamai, žinodamas apie nurodytą dieną priimamą sprendimą ir įvertinęs tikimybę, kad, jei priimtas teismo sprendimas jo netenkins ir jis norės teikti apeliacinį skundą, pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, galėjo iš anksto pasirūpinti kanceliarinėmis priemonėmis ir pašto ženklais, kad apeliacinį skundą galėtų išsiųsti per įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad ėmėsi kokių nors priemonių tam, kad galėtų laiku įgyvendinti teisę į apeliaciją. Kaip minėta, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, pareiškėjas turi būti rūpestingas, sąžiningas ir atidus, o sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Nagrinėjamu atveju visiškas pareiškėjo pasyvumas ir procesinis neveikimas šio reikalavimo neatitinka. Jokių kitų aplinkybių ar įrodymų, kurie patvirtintų, jog apeliacinio skundo padavimo terminą pareiškėjas praleido dėl objektyvių priežasčių, ar kurie pateisintų delsimą kreiptis į teismą, pareiškėjas nepateikė.

Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ABTĮ nustatytos tvarkos (apeliacinio skundo padavimo termino) nesilaikė ir apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė praleidęs įstatyme nustatytą tokio skundo padavimo terminą. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo nurodyta apeliacinio skundo pateikimo termino praleidimo priežastis nelaikytina objektyvia aplinkybe, o pareiškėjas negali būti laikomas sąžiningai procesinėmis teisėmis besinaudojančiu asmeniu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nenustatyta, kad pareiškėjas terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, ar atsitiktinių aplinkybių, todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti jo prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti (ABTĮ 132 str. 2 d.). Dėl to apeliacinį skundą atsisakytina priimti ir skundas grąžintinas jį padavusiam asmeniui (ABTĮ 138 str. 3 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalimi, 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. V. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. sprendimo paduoti netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. sprendimo ir grąžinti skundą jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė