9ec0a35077bc11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-711/2012

Teisminio proceso Nr. 4-61-3-00075-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija 48.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutarties R. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. R. L. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už tai, kad jis 2010 m. gegužės 30 d., apie 20.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vievyje, garsiai leido muziką, kuri trikdė kitų asmenų poilsį, taip trikdydamas viešąją rimtį. Atsižvelgiant į tai, Elektrėnų savivaldybės tarybos administracinės komisijos (toliau – ir Komisija) 2011 m. vasario 10 d. nutarimu R. L. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 183 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 100 Lt bauda.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 29 d. nutartimi minėtą Komisijos nutarimą paliko nepakeistą. Ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatavo, kad R. L. padarė jam inkriminuotą pažeidimą. Nurodė, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamo įvykio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo leido muziką, tačiau ginčas kyla dėl to, ar muzika buvo leidžiama garsiai ir trikdė viešąją rimtį. Atsižvelgęs į tai, pabrėžė, jog liudytojų S. N., N. S. ir L. G. parodymai, duoti policijos pareigūnams ir teismui, buvo nuoseklūs, objektyvūs bei nešališki, t. y. realiai atspindintys faktą, kad 2010 m. gegužės 30 d., apie 20.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vievyje, R.

L. garsiai leido muziką, kuri trikdė viešąją rimtį. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas jau įsiteisėjusia 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-1168-437/2010 sprendė klausimą dėl R. L. nusižengimo dėl garsios muzikos leidimo, o toje byloje nukentėjusiąja taip pat buvo N. S., kas tik sustiprina jos parodymų pagrįstumą bei objektyvumą. Tuo tarpu liudytojo P. R. parodymus teismas vertintino kaip visiškai neatspindinčius faktinės situacijos, kadangi jis labai prastai girdi, nešioja klausos aparatą, todėl negalėjo nieko girdėti ir negirdėjo.

Liudytojo S. K. parodymus teismas irgi vertintino kritiškai, nes jis yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens draugas, be to, bute yra pasidaręs remontą, izoliuojantį garsą. Teismas pažymėjo, kad nors policijos pareigūnai A. K. bei E. B. paaiškino, jog jiems 2010 m. gegužės 30 d. nuvykus į R. L. butą, jų nuomone, muzika grojo negarsiai, šie jų parodymai neatspindi tikrovės, nes viešosios rimties trikdymas yra vertinamasis kriterijus, kurį tiksliausiai gali apibrėžti vietos bendruomenė, t. y. daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vievyje, gyventojai.

Tai įvertinęs, padarė išvadą, kad liudytojos S. N. parodymai yra itin pagrįsti bei objektyvūs. Be to, pabrėžė, jog nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo muziką leido gyvenamosiose patalpose, t. y. ne viešoje vietoje, tai jis darė vakaro metu, t. y. po 20 val. (Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 2 str. 27 d.). Taip pat atkreipė dėmesį, kad kvalifikuojant asmens veiką pagal ATPK 183 straipsnį, nėra būtina triukšmą išmatuoti decibelais ir pakanka įrodyti, jog viešoji rimtis buvo sutrikdyta, o šiuo atveju liudytoja S. N. nurodė, kad sklindanti muzika buvo garsi bei trikdė rimtį vakaro metu.

Pasisakydamas dėl R. L. paskirtos administracinės nuobaudos, teismas pabrėžė, jog nesant byloje asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, vadovaujantis ATPK 302 straipsniu, jam buvo teisingai paskirta 100 Lt bauda.

II. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. L. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis ir Komisijos nutarimas yra nepagrįsti bei neteisėti. Teigia, jog nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių ir neapklausus visų liudytojų. Taip pat tvirtina, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų faktinių bylos aplinkybių bei netinkamai įvertino byloje esančius duomenis. Pažymi, kad teismas nutartį priėmė šališkai atsižvelgdamas tik į nukentėjusiosios S. N. ir su ja draugiškus santykius palaikančios N. S., su kuriomis administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo konfliktuoja, parodymus ir nepagrįstai atmetė liudytojų S. K. bei P. R. parodymus. Be to, atkreipia dėmesį, jog į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai jokio triukšmo negirdėjo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) prašo palikti Komisijos nutarimą nepakeistą. Mano, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti byloje esantys įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės bei taikytos teisės normos. Atsižvelgiant į tai, teigia, jog Komisija priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Komisija nurodo, jog priimdama nutarimą vadovavosi Institucijos perduota bylos medžiaga, o administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bylos nagrinėjimo Komisijoje metu neprašė papildomai apklausti liudytojus. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė nutartį palikti Komisijos nutarimą nepakeistą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusioji S. N. su skundu nesutinka. Pažymi, jog jos parodymai dėl nagrinėjamo įvykio nesikeičia.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju R. L. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Pažeidimo padarymo metu galiojusi ATPK 183 straipsnio 1 dalies redakcija įtvirtino, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki 300 Lt.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. L. padarė ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl R. L. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą daryti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančią medžiagą bei pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, nenustatė bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo požymių.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

R. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas