2021-09-29 Nr. AB-19790-3-63-3-01137-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-618-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01137-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. A. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. A. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. J. dėl rašto, įsakymo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. A. 2021 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus (toliau – ir NŽT Tauragės ir Pagėgių skyrius) 2021 m. liepos 20 d. raštą (sprendimą); 2) panaikinti NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymo Nr. 34VĮ-961-(14.34.2.) „Dėl Tauragės apskrities Tauragės rajono savivaldybės Žygaičių seniūnijos Aukštupių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį dėl asmenų, kuriems projekte suprojektuoti žemės sklypai sąrašo patvirtinimo, t. y. panaikinti šio sąrašo poziciją Nr. 16, į kurią įrašytas pretendentas R. J., kuriam suprojektuotas 0,14 ha žemės sklypas Nr. 987-1; 3) įpareigoti NŽT įforminti jo vardu laikinąjį valstybės žemės kad. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimą iki kol žemės sklypas bus išnuomotas pagal pareiškėjo 2014 m. gruodžio 12 d. prašymą; 4) įpareigoti NŽT organizuoti Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 34VĮ-961-(14.34.2.) patvirtinto Tauragės apskrities Tauragės rajono savivaldybės Žygaičių seniūnijos Aukštupių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pakeitimą, įtraukiant pareiškėją pagal 2014 m. gruodžio 12 d. prašymą dėl žemės nuomos į asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Tauragės apskrities Tauragės rajono (savivaldybės) Žygaičių seniūnijos Aukštupių kadastro vietovėje, sąrašą; 5) įpareigoti NŽT išnuomoti jam žemės sklypą, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2014 m. gruodžio 12 d. NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriui pateikė prašymą patikrinti ir išnuomoti jam 0,07 ha valstybinį žemės sklypą, esantį Aukštupių k. (dabartinis kad. Nr. (duomenys neskelbtini)). Prašymas buvo užregistruotas tą pačią dieną. 2014 m. gruodžio 31 d. buvo atlikta nurodyto žemės ploto patikra, jokie žemės naudojimo pažeidimai nenustatyti. Prašymo dalis dėl žemės nuomos nebuvo išnagrinėta. 2015 m. sausio 22 d. NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriui buvo pateiktas papildomas prašymas suprojektuoti nuomai 2014 m. gruodžio 12 d. prašyme nurodytą žemės sklypą. Duomenų apie prašymo registraciją NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriuje nėra. Pareiškėjas atsitiktinai sužinojo, jog ruošiamasi 2014 m. gruodžio 12 d. prašyme nurodytą žemės plotą išnuomoti jo kaimynui R. J., todėl NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriui 2021 m. birželio 11 d. pateikė prašymą, kuriame pareikalavo nutraukti bet kokius veiksmus dėl suformuoto žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), išnuomavimo kitam asmeniui. NŽT Tauragės ir Pagėgių skyrius 2021 m. liepos 20 d. raštu Nr. 34SD-3746-(14.34.104.) atsakė, kad prašymo netenkina, nes Skyriaus vedėjas 2020 m. vasario 19 d. priėmė įsakymą Nr. 34VĮ-193-(14.34.2.) „Dėl Tauragės apskrities Tauragės rajono savivaldybės Žygaičių seniūnijos Aukštupių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“, kuriuo nutarė rengti Tauragės apskrities Tauragės rajono savivaldybės Žygaičių seniūnijos Aukštupių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kurio metu nurodomas žemės sklypas buvo suprojektuotas pretendentui R. J. (R. J.), kadangi jis (pareiškėjas) neva nebuvo pateikęs prašymo žemės nuomai. Iš minėto rašto paaiškėjo, kad jo 2014 m. gruodžio 12 d. prašyme nurodytas žemės sklypas 2020 m. sausio 24 d. Tauragės apskrities Tauragės rajono savivaldybės Žygaičių sen. Aukštupių kadastro vietovės nustatytų laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraštyje įtrauktas ir pažymėtas Nr. 204. Pareiškėjo manymu, NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus veiksmai ir sprendimai yra neteisėti, todėl naikintini.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Teismas nutartimi pareiškėjui grąžino 22,5 Eur žyminį mokestį.

Įvertinęs ginčijamo rašto turinį, teismas nustatė, kad ginčas kyla dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą, kuriuo buvo prašoma sustabdyti žemės sklypų išnuomavimą kitam asmeniui.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis numato, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai, o 3 dalis numato, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjui keliant ginčą dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo, jam nesutinkant su NŽT Tauragės ir Pagėgių skyrius 2021 m. liepos 20 d. raštu Nr. 3450-3746-(14.34.104), o taip pat ginčijant įsakymą dėl asmenų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai sąrašo patvirtinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, pareiškėjas privalėjo kreiptis su skundu į NŽT vadovą, ginčydamas aktus bei veiksmus aukščiau nurodyta neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka. Būtent tokia akto ir veiksmų apskundimo tvarka nurodoma ir NŽT Tauragės ir Pagėgių skyrius 2021 m. liepos 20 d. rašte Nr. 3450-3746-(14.34.104.).

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, nes pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymu nustatytos bylų išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde taip pat reiškė reikalavimus dėl įpareigojimo jo vardu įforminti laikinąjį valstybės žemės, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimą iki kol žemės sklypas bus išnuomotas pagal jo 2014 m. gruodžio 12 d. prašymą; įpareigojimo išnuomoti žemės sklypą, tačiau pirmiausia turi būti pasinaudoti neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą nurodžiusi, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo J. A. skundo teismingumo, priskyrimo teismui ir priėmimo klausimus spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje pripažino, jog pareiškėjo reikalavimai yra persipynę tarpusavyje ir pagal Specialiosios teismingumo kolegijos praktiką dalis reikalavimų neteisminga administraciniam teismui, tačiau teismingumo klausimo tinkamai neišsprendė. Kadangi pareiškėjo skundas yra vienalypis dokumentas, reikalavimai tarpusavyje susiję ir nedalomi, pirmosios instancijos teismas, kilus abejonių dėl bylos teismingumo ir neįsitikinus, kad byla teisminga administraciniam ar bendrosios kompetencijos teismui, turėjo šias abejones šalinti ABTĮ 22 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė ir nepagrįstai užkirto kelią proceso tęstinumui.

Teismas neišsprendęs klausimo dėl bylos teismingumo, negalėjo toliau spręsti procesinio dokumento atitikties proceso įstatymui klausimo, nes bylos teismingumo nustatymo stadijoje dar nėra aišku, kokios kompetencijos teismas nagrinės ginčą ir kurio proceso (administracinio ar civilinio) įstatymui procesinis dokumentas turi atitikti. Pareiškėjas pastebi, kad pats teismas nutartyje nurodė, jog išankstine ginčo sprendimo ne teismo tvarka taikoma tik vienam iš visų pareiškėjo pareikštų reikalavimų. Jeigu sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini teismo kompetencijai, o kiti – ne teismo institucijų kompetencijai, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme (ABTĮ 19 str.1d.). Tai reiškia, kad teismas negalėjo atsisakyti priimti skundo vien dėl to, kad tarp sujungtų visų pareiškėjo reikalavimų yra vienas, kuriam taikoma išankstinė ginčo sprendimo ne teismo tvarka. Todėl teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, kuriame yra sujungti keli reikalavimai, pažeidė bylų priskyrimo teismams taisykles (ABTĮ 146 str.1 d.).

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas dėl vieno reikalavimo yra nepasinaudojęs išankstine ginčo sprendimo ne teismo tvarka. Tai, kad teismas pirminėje proceso stadijoje tokios informacijos neturėjo, nereiškia, kad pareiškėjas išankstine ginčo sprendimo ne teismo tvarka nesinaudojo. Jeigu teismui trūksta informacijos ar kyla abejonės, tai, spręsdamas procesinio dokumento priėmimo klausimą, prieš atsisakydamas priimti procesinį dokumentą, privalo naudotis trūkumų šalinimo institutu (ABTĮ 33 str.1 d.). Pareiškėjas pažymi, kad jis pasinaudojo išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, t. y. laiku (2021 m. liepos 28 d.) apskundė NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2021 m. liepos 20 d. raštą NŽT direktoriui. Patikrinus pašto siuntų viešą paiešką, matyti, kad skundą NŽT gavo 2021 m. rugpjūčio 2 d. Visiems kitiems reikalavimams ši tvarka netaikoma ir reikalavimai nagrinėtini teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, atsisakyta priimti pareiškėjo J. A. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė, nustatęs, kad pareiškėjas nėra pasinaudojęs Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta išankstine ginčo sprendimo ne per teismą tvarka, t. y. NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2021 m. liepos 20 d. rašto (sprendimo) ir NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymo Nr.34VĮ-961-(14.34.2.) „Dėl Tauragės apskrities Tauragės rajono savivaldybės Žygaičių seniūnijos Aukštupių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ neskundė NŽT vadovui.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad jis pasinaudojo išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka ir, nepraleisdamas terminų, 2021 m. liepos 28 d. pateikė skundą NŽT direktoriui dėl NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2021 m. liepos 20 d. rašto (sprendimo) panaikinimo. Pareiškėjo manymu, teismas pirmiausia turėjo išspręsti teismingumo klausimą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko, įskaitant) laikytis išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-822-492/2018, 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-318-520/2019).

Pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą (prašymą), t. y. teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.). Tačiau ši ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta procesinė prielaida kreiptis į teismą, kurios nesilaikius skundas negali būti priimtas nagrinėti teisme, nėra besąlyginė, t. y. gali būti pašalinta, tuomet suinteresuotas asmuo turės teisę kreiptis į teismą iš naujo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą išaiškinęs, kad skundų nagrinėjimo tvarka gali būti pripažinta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tik tais atvejais, kai įstatymai šią tvarką apibrėžia būtent kaip išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, o atitinkamą instituciją laiko tam tikros ginčų kategorijos išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (žr., pvz., 2009 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-609/2009). Privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta būtent aukščiausios teisinės galios akte – įstatyme (žr., pvz., 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007, 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-209/2010, 2019 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-319-261/2019).

Skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka įtvirtinta Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad: sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis asmenys gali apskųsti teismui (1 d.); skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai (2 d.); Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (3 d.); Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (4 d.).

Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas prašo panaikinti NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2021 m. liepos 20 d. raštą (sprendimą), kuriuo pateiktas atsakymas į pareiškėjo 2021 m. birželio 23 d. prašymą, taip pat prašo panaikinti NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymo Nr. 34VĮ-961-(14.34.2.) „Dėl Tauragės apskrities Tauragės rajono savivaldybės Žygaičių seniūnijos Aukštupių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį dėl asmenų, kuriems projekte suprojektuoti žemės sklypai sąrašo patvirtinimo, t. y. šio sąrašo poziciją Nr. 16, į kurią įrašytas pretendentas R. J., kuriam suprojektuotas 0,14 ha žemės sklypas Nr. 987-1.

Įvertinusi minėtą teisinį reglamentavimą, pareiškėjo skundo turinį ir kartu su juo pateiktus dokumentus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas, ginčydamas NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus aktus (sprendimą ir įsakymo dalį), pirmiausia turėjo kreiptis su skundu į NŽT vadovą aukščiau nurodyta ikiteisminio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2021 m. liepos 28 d. skundą, adresuotą NŽT direktoriui, kuriuo, be kita ko, prašo panaikinti NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2021 m. liepos 20 d. raštą (sprendimą). Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė NŽT 2021 m. rugsėjo 14 d. raštą Nr. 1SS-1417-(7.5.), kuriuo išnagrinėtas pareiškėjo 2021 m. liepos 28 d. skundas. Tačiau, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, šios aplinkybės neturi teisinės reikšmės, nes, teikiant skundą pirmosios instancijos teismui (2021 m. rugpjūčio 3 d.), NŽT vadovas dar nebuvo priėmęs sprendimo dėl minėto pareiškėjo 2021 m. liepos 28 d. skundo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu – jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5), kaip atskirajame skunde nurodo ir pats pareiškėjas, yra neatsiejamai susiję su pagrindiniais skundo reikalavimais panaikinti NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2021 m. liepos 20 d. raštą (sprendimą) ir 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymo Nr. 34VĮ-961-(14.34.2.) dalį, todėl, atsisakęs priimti skundo dalį dėl šių aktų panaikinimo priėmimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ir likusią jo dalį. Pažymėtina, kad ABTĮ 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas priskirtinumo nagrinėti teismams pirmenybės (pirmumo) principas, pagal kurį, sujungus kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus, iš kurių vieni priskirtini nagrinėti teismui, o kiti – ne teismo institucijų kompetencijai, visus reikalavimus nagrinėja teismas, netaikytinas situacijoms, kokia yra nagrinėjamu atveju: jei įstatymai imperatyviai ir aiškiai nustato, jog ginčui yra privaloma išankstinė ikiteisminė jo nagrinėjimo tvarka, tik pasinaudojus šia tvarka administracinis teismas įgyja kompetenciją nagrinėti tokio pobūdžio ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio mėn. 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-778/2009).

Atitinkamai pareiškėjo atskirojo skundo argumentai dėl teismingumo klausimo išsprendimo nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bylos aplinkybes ir teisės normas, reglamentuojančias skundo padavimą ir jo priėmimą, dėl to priėmė iš esmės teisingą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. A. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė