9ebf9dfa-ae18-4c9a-9ef7-6eb4dc2a0367 · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. M1-634-1109/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52955-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.4; 1.1.14; 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.2; 2.1.10.1; 2.10.1; 2.10.11 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 1 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, sekretoriaujant Jurgitai Leškevičienei, Rūtai Balčiūnaitei, dalyvaujant prokurorei Genovaitei Ročienei, asmeniui, kurio atžvilgiu sprendžiamas klausimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo – A.

G., jo gynėjams advokatams R. A., D. V., nukentėjusiesiems A. A., I. G., nukentėjusiųjų A. G., G. G., M. G. įgaliotam atstovui Kęstučiui Gudynui, Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistam V. I., Svetlanai Čumačenko, teismo ekspertams N. M., A. G., S. S., G. B., specialistams A. Å ., M. J., nevieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ , A.

G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, vedusiam, vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbančiam, Lietuvoje buvusi gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistam. Teismas n u s t a t ė : A. G. laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2019 m. gegužės 10 d., siekdamas sukelti psichologinį diskomfortÄ , baimę, stresÄ ir nerimÄ , sistemingai baugino savo Å¡eimos narius – sutuoktinę I. G. bei mažametes dukras A.

G., G. G. ir A. A.: jis 2018 m. rugpjūčio 14 d., 22.18 val., magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausiusį jo senelei J. G., pavojingai manevruodamas ir pavojingai artėdamas prie savo sutuoktinės I. G., tuo metu vairuojančios automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausiusį jos tėvui V. Ž., apie 10–15 km atstumu persekiojo jÄ , bandė nustumti nuo kelio; be to, 2018 m. spalio 14 d., 10.58 val., atėjęs pas savo sutuoktinę I.

G. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), iÅ¡sakė grasinimus, kad persekios jÄ visÄ gyvenimÄ , jos artimieji dings be žinios, tokiu bÅ«du baugino I. G., jog padarys jai ir jos Å¡eimos nariams pavojingÄ gyvybei ar sveikatai veikÄ ; be to, laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. spalio 25 d., naudodamasis savo mažamečių dukterų A. G. socialinio tinklapio „Facebook“ anketa „A. G.“, G. G. socialinio tinklapio „Facebook“ anketa „G. G.“, nukentėjusiajam A.

A. į jo socialinio tinklapio „Facebook“ anketÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ siuntė nenustatytÄ skaičių įžeidžiančio, žeminančio bei menkinančio asmenybę turinio praneÅ¡imų su keiksmažodžiais „bybį, asile, čiulpk, bybį“, taip pat, susitikęs nukentėjusįjį A. A., jam grasino, sakydamas „ilgai netempsi, iÅ¡veÅ¡im“, „ilgai ramybės neturėsi“, „pas tave atvažiuos“, reikalavo savo mažamečių dukterų, jog Å¡ios nukentėjusįjį A.

A. kviestų pokalbiui su juo, sakydamas, kad „eitų su juo kalbėtis, jeigu nori, kad gyvas liktų“, tokiu bÅ«du siekė nukentėjusiajam sukelti stresÄ , nerimÄ , nesaugumo jausmÄ , siekė priversti jo bijoti, kad dėl tolesnių jo veiksmų atsiras tam tikros neigiamos pasekmės; be to, laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2019 m. gegužės 10 d. susiraÅ¡inėjimo garso/vaizdo pokalbių programėlėse „Viber“, „Messenger“ I. G., mažametėms dukroms A. G., G. G., rašė bauginančius, grasinančius, I.

G. asmenybę menkinančius, žeminančius praneÅ¡imus „tik suprask, skyrybų jokių nėra, nebuvo ir nebus kol esu gyvas aÅ¡, kol esi gyva Tu; aiÅ¡ku vadinasi reikia cirkų; duosiu ko sieki, kÄ ji padaryti; dėkok tik sau Inga; stebėk dabar cirkus naktį; jei paduosi alimentams prasidės karas; patikėk pajusi Tu ir vaikas kas yra (duomenys neskelbtini) nedraugiÅ¡kas; rytoj pradėsim žaidynes; plius lauk mokesčių vizitų į masažus; sužlugdysiu Tavo veiklÄ ; ir viso Mergyt, eisi save pardavinėt; stengiuosi iÅ¡likti ramus, planuoju pavykęs bÅ«t taip pat ramus.

Bet po Tavo nebendravimo, neprižadu nieko; mergaitės liks be mamos ir tėčio. Toliau depresija ir panikos priepuoliai, ko pasekoje tampi nekontroliuojamas ir nebeatsakai už savo veiksmus. Ir visi tie žmones kurie vengė padėti, pasakydami tiesÄ , savotiÅ¡kai prisidės prie to kas bus; „live with bitch never smart choise, because all time smell dick from bitch muoth“; gal tavim nepasinaudos kaip pigia preke, nors mano jausmas bÅ«tent toks. Anyway ex darling gyvenimas tavo, o uz sudauzyta/nuzudytÄ meilę ir jausmus gi atsakyti savo kelyje.

Stokis pati ant savo kojų, nes su strijom ir mažais papais, bei kaulėtais klubais +3 vaikais jokio normalaus ir protingo vyro neturėsi, garantuoju. Tik padrožimui esi only value. Pagyvensi pajusi“, tokiu bÅ«du siekė sukelti stresÄ , nerimÄ , nesaugumo jausmÄ , siekė priversti jo bijoti, kad dėl tolesnių jo veiksmų atsiras tam tikros neigiamos pasekmės; be to, 2018 m. gruodžio 13 d., apie 18.00 val., PLC „(duomenys neskelbtini)“ esančioje parduotuvėje „Rimi“, esančioje (duomenys neskelbtini), bÅ«damas kartu su trimis mažametėmis dukromis A.

G., G. G. ir M. G., persekiojo tuo metu parduotuvėje „Rimi“ buvusius I. G. bei A. A., priėjęs prie jų, įžūliai I. G. bei A. A. pasakė „kurva, valkata, tu pasiėmei kurvÄ , kuri man visÄ gyvenimÄ bybį čiulpė“, A. A. pasakė „kÄ Å¡Å«striakas“, po ko, sekdamas jiems iÅ¡ paskos, mobilaus ryÅ¡io telefonu „Honor“, „Honor“, IMEI (duomenys neskelbtini) ir IMEI (duomenys neskelbtini), filmavo I. G. ir A. A., filmuodamas pastarÄ jį įžeidinėjo bei provokavo konfliktinę situacijÄ , sakydamas „tai gerai pas tave va va pas tave va va va narkomane narkomane Å¡liapa“, „ar tu žinai, kÄ reiÅ¡kia Å¡liapa palei panetkes?, „pratrÅ«k, pratrÅ«k, pratrÅ«k, nu pratrÅ«k, velnias“, „pratrÅ«k, velnias, Å¡liapa, Å¡lepė, eik tu, eik tu, eik bybį pačiulpk, niekas neuždrausta, niekas neuždrausta, niekas neuždrausta, veikėjau tu“, tokiu bÅ«du sukėlė nukentėjusiesiems I.

G. ir A. A. stresÄ , nerimÄ , nesaugumo jausmÄ , jie buvo priversti kreiptis į PLC „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojÄ , kad galėtų saugiai iÅ¡eiti iÅ¡ prekybos centro; be to, 2019 m. sausio 29 d., nuo 10.00 val. iki 13.30 val., Vilijampolės seniÅ«nijos, esančios (duomenys neskelbtini), kabinete Nr. 4, Å¡eimos atvejo peržiÅ«ros metu I. G. ranka parodė bauginantį gestÄ , t. y. rankos pirÅ¡tu perbraukė sau per kaklÄ , tokiu bÅ«du baugino I. G., jog padarys jai pavojingÄ gyvybei ar sveikatai veikÄ .

Å iais veiksmais A. G. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 2 dalyje. Be to, A. G. 2018 m. lapkričio 5 d., apie 07.40 val., prie (duomenys neskelbtini) ir P. V. mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), priėjęs prie automobilio „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsisėdo ant jo variklio gaubto, po to, priėjęs prie automobilio deÅ¡inės pusės priekinių durelių, jas atidaręs, įsėdo į automobilį, uždaręs dureles, suėmė vairuotojo saugos dirÅ¾Ä , kuriuo buvo prisisegusi automobilio vairuotojo vietoje sėdinti jo sutuoktinė I.

G., ir jį įtempė, taip spausdamas jos kÅ«nÄ , Å¡aukė, kad pasmaugs, tokiu bÅ«du smurtaudamas prieÅ¡ savo Å¡eimos narį – sutuoktinę I. G., sukėlė jai fizinį skausmÄ . Å iais veiksmais A. G. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. A. G. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 80 procentų kaltinimų yra iÅ¡galvoti, dėl 20 procentų prisipažįsta padaręs. Dėl I epizodo paaiÅ¡kino, kad buvo kÄ tik grįžęs iÅ¡ Norvegijos, sužinojo apie skyrybas, norėjo taikytis, buvo susiskambinę su žmona, kalbėjo telefonu ir važiavo vienas už kito, pokalbio metu sakė jai, kad nori sustoti pasikalbėti, paduoti gėles ir iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas vyksta, buvo nematęs žmonos tris mėnesius.

Jis yra profesionalus vairuotojas, atsižvelgia į saugų eismÄ , todėl pavojingai nemanevravo. I. G. sustojus kelkraÅ¡tyje, jis taip pat sustojo, jie ramiai Å¡nekučiavosi. Ji iÅ¡kvietė policijÄ , draugus. Kai atvyko pareigÅ«nai, I. G. pradėjo elgtis kitaip, t. y. tarsi bÅ«tų iÅ¡sigandusi, Å¡oko sukrėsta, prasidėjo vaidyba, drebėjimas, nors iki tol jie bendravo ramiai, buvo normalus buitinis dialogas. Nepamena, ar I. G. sakė jam, kad ji nenori su juo kalbėtis. Dėl II epizodo paaiÅ¡kino, kad buvo prasidėjęs skyrybų procesas, todėl galėjo bÅ«ti kažkokie žodžiai spontaniÅ¡kai pasakyti, tačiau, kad bÅ«tų grasinęs, nepamena.

Nepamena, kad bÅ«tų sakęs, jog persekios jÄ visÄ gyvenimÄ , dings jos artimieji, bet jei ir buvo tokie žodžiai pasakyti, jie buvo pasakyti spontaniÅ¡kai, nebuvo nukreipti prieÅ¡ I. G.. Tai buvo buitinio lygio dialogas, ginčas, nes ji kategoriÅ¡kai neleisdavo susitikti su dukromis. Dėl III epizodo paaiÅ¡kino, kad mergaitės gyveno pirmame aukÅ¡te, todėl, kad nekelti ginčų su I. G., jis pabelsdavo mergaitėm per langÄ ir jos iÅ¡eidavo į laukÄ . Jis belsdavo mergaitėms į langÄ , kad jos iÅ¡bėgtų į laukÄ , tačiau dabar traktuojama taip, kad jis mergaites baugino.

Ä® langus belsdavo po pamokų. Dėl IV epizodo paaiÅ¡kino, kad kai grįžo iÅ¡ Norvegijos, žmona visus pokalbius įraÅ¡inėjo, jam nežinant. Vykstant dialogui kažkas panaÅ¡aus, kaip nurodyta nutarime, galėjo bÅ«ti paminėta, bet čia iÅ¡traukta iÅ¡ konteksto, konkrečių grasinimų nebuvo. Grasinimų dukroms, kad mama negrįš iÅ¡ parduotuvės, pats nieko nedarys, draugai padarys, nesakė, prieÅ¡ingai, dukroms sakydavo, kad mamÄ reikia mylėti. Dėl V epizodo paaiÅ¡kino, jog iÅ¡ dukrų „Facebook“ anketų jokių žinučių A.

A. nesiuntė, nesakė ir žodžiu, prieÅ¡ingai, norėjo su A. A. iÅ¡siaiÅ¡kinti taikiai dėl dukterų. I. G. turėjo prisijungimÄ prie jo anketos nuorodÄ ir jis nežinojo, kad Å¡itas pasitikėjimas atsisuks prieÅ¡ jį. Buvo sukurtas jo ,,Facebook“ anketos dublikatas, iÅ¡ kurio paraÅ¡yti grasinimai draugams ir kitiems, tačiau jis tokios anketos nekÅ«rė. Norėjo su A. A. bendrauti dėl vaikų auklėjimo, bet nepavyko su juo pasikalbėti. Kvietė per dukras jį pasikalbėti, tačiau be grasinimų.

Buvo tokių situacijų, kada atsikėlęs iÅ¡ po nakties, rasdavo susiraÅ¡inėjimÄ su kitais asmenimis per „Mesanger“, nors jis nesusiraÅ¡inėdavo, žinučių turinys nebuvo iÅ¡likęs. Dėl VI epizodo paaiÅ¡kino, kad įžeidžiančių žinučių nei I. G., nei dukroms nesiuntė. I. G. nuo 2018 m. lapkričio 1 d. jį užblokavo, vėliau jį užblokavo ir A. A., net per telefonÄ buvo užblokuotas, todėl jis negalėjo nieko siųsti. Dėl VII epizodo paaiÅ¡kino, kad tuo metu buvo mirusi močiutė, jis dalyvavo jos laidotuvėse, todėl tuo metu jis fiziÅ¡kai niekaip negalėjo bÅ«ti prie A.

A. automobilio, kuris buvo parkuojamas ne vietoje, kaimynai buvo pikti, todėl mano, kad iÅ¡ kaimynų kažkas galėjo pradurti padangas. Dėl VIII A. G. paaiÅ¡kino, kad prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ su nukentėjusiaisiais susitiko netikėtai, prašė, kad duotų buto raktus ir jis galėtų mergaites parvežti namo, nes jau buvo vėlu. Tuo metu įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis keikėsi, keikėsi ir A. A., ir jie vienas kitÄ filmavo. Jis iÅ¡sakė tokias frazes, kokios nurodytos kaltinime, tačiau tai buvo tik aÅ¡tresnio konflikto apsižodžiavimas, bet negrasinimai.

Po Å¡io įvykio jis liko su mažamečiais vaikais, o žmona su A. A. iÅ¡važiavo. Ä® jo pusę buvo taip pat iÅ¡sakytos replikos, keiksmažodžiai ir mergaitės viskÄ girdėjo. Jo iÅ¡sakytos frazės kitÄ asmenį žemintų, įžeistų, tačiau jis taip pat buvo iÅ¡vadintas visokiais žodžiais, ne kartÄ apspjautas. Konfliktas užtruko 2-3 min., buvo iÅ¡kviesta apsauga, jie viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kino. Jeigu nukentėjusieji bÅ«tų buvę iÅ¡sigandę, matytųsi iÅ¡gÄ stis, bet A.

A. atgal replikavo, jokios baimės nebuvo, nes ten visur žmonės ir pilna kamerų. Dėl IX epizodo A. G. paaiÅ¡kino, kad 2019 m. sausio 12 d. atvažiavo pas I. G. senelę pasiimti mergaičių ir pajuokavo tarpusavyje, kad kiaulės metai, kad čia jo metai. Tokių frazių kaip „sudeginsiu“, „sudaužysiu“ nebuvo. Su močiute niekada nesipyko. Dėl X epizodo paaiÅ¡kino, kad parodė gestÄ pirÅ¡tu perbraukiant per kaklÄ , nes A. A. tokį gestÄ parodė jam prieÅ¡ tai. Frazės, kad „bus galas“ I.

G. nesakė. Dėl įvykių prie mokyklos paaiÅ¡kino, kad nebuvo taip, kad lipo ant automobilio ir užtraukė dirÅ¾Ä I. G. ir Å¡aukė, kad pasmaugs. Jis buvo prie mokyklos palydėti mergaičių pirmÄ dienÄ Ä¯ mokyklÄ , atvykus žmonai, jis priėjo prie automobilio, atidarė dureles ir įvyko žodinis konfliktas, kurio metu ji užsidarė automobilyje, užsirakino ir iÅ¡kvietė policijÄ . Jis atidarė keleivio dureles. Jis bandė aiÅ¡kintis, kodėl buvo slepiama, kur mergaitės mokosi, kodėl neatsiliepia į jo skambučius.

Žmona teigė, kad čia ne jo gyvenimas, sakė nesikiÅ¡ti. Pokalbio metu I. G. sėdėjo vairuotojo vietoje, o jis kalbėjo per dukrÄ pasilenkęs, jo galva buvo automobilio viduje. Pokalbis užtruko keletÄ minučių, po to dukra parodė pirÅ¡tais, kad žmona kviečia policijÄ , jis turėjo reikalų, todėl pasiÅ¡alino. Jeigu bÅ«tų buvęs smurtas, galėjo kreiptis į teismo medicinos ekspertizę, atlikti kapoto ekspertizę, kada jis buvo įlenktas. Šį įvykį matė A. V., kuri buvo į įvykio vietÄ atvykusi su juo.

Jis savo ligos nepripažįsta, jaučiasi psichiÅ¡kai sveikas, tačiau vaistų vartojimas jam padeda. Skyrybų byla buvo iÅ¡kelta 2018 m. rugpjÅ«tį. Kai susitiko kelyje su I. G., dokumentai dėl skyrybų jau buvo pradėti tvarkyti. Jis norėjo su (duomenys neskelbtini) pakalbėti kaip vyras su vyru, tačiau nepavykdavo. Buvo keliamos nuotraukos į socialines erdves, jam atsiuntė video kaip A. A. ir I. G. bučiavosi, glamonėjosi. Jis tai suprato kaip jo provokavimÄ . PedofilijÄ jis iÅ¡sigalvojo tam, kad gautų teisę auginti mergaites.

Jis turėjo tikslÄ suteikti mergaitėms gyvenimÄ Norvegijoje, suteikti joms iÅ¡silavinimÄ . Nukentėjusioji I. G. teismo posėdžio metu parodė, kad jos ir vyro A. G. skyrybų procesas vyksta nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. Dėl I epizodo parodė, kad rugpjūčio 9 d. buvo nuvežusi dokumentus skyryboms, žinojo, kad A. G. grįš apie 14 d. Tuo metu ji su mergaitėmis jau buvo persikrausčiusi į mamos butÄ . Žinojo, kad neturės ramybės, kad viskas ramiai nesibaigs, nes pradėtos skyrybos.

Ä®vykio dienÄ mergaitės buvo (duomenys neskelbtini). Vakare po darbo iÅ¡ Å iaulių ji važiavo namo, sustojusi degalinėje sulaukė A. G. skambučio, jis kalbėjo, kad grįš, bet neminėjo, kad važiuoja tuo pačiu keliu. Jiedu kalbėjo apie skyrybas, apie mergaites, tuo metu jis jai negrasino. Jis norėjo pakalbėti, o ji sakė, kad kalbės per advokatÄ . IÅ¡ degalinės RadviliÅ¡kyje ji pajudėjo keliu link Å eduvos, kalbėjo su A. G. telefonu, jautėsi įtampa, kai iÅ¡ prieÅ¡ais pamatė atvažiuojantį A.

G.. Tada pradėjo važiuoti greičiau, nes bijojo. Jie prasilenkė, A. G. apsisuko, padidino greitį ir pradėjo manevruoti ne pagal taisykles, jie važiavo link Å eduvos. Pravažiavus atkarpas, kur ribojamas greitis, A. G. prisivijo jÄ ir pradėjo stumti į kelkraÅ¡tį, didino greitį iÅ¡ galo, tarsi lenktynėse. Ji paskambino 112, nes jai buvo labai baisu. Policijos pareigÅ«nai jai sakė sustoti, tačiau ji žinojo, kad vienos automobilio durelės neužsirakina, todėl bijojo tÄ daryti. Paskambino draugei, kuri vėliau atvyko su draugu.

Tuo metu galvojo, kad gyva pas mergaites negrįš. Sustojo, kai prieÅ¡ save pamatė viadukÄ , nes manė, kad jÄ nuo jo nustums. Santykiai su A. G. buvo įtempti jau kurį laikÄ , dokumentų padavimas skyryboms buvo vilkinamas 3-4 metus, per tÄ laikÄ buvo visokių incidentų, nes, kai pradėdavo kalbėti apie skyrybas, prasidėdavo cirkai. Buvo smurto protrÅ«kių, bet jie nebuvo fiksuoti. Jo emocijų didžiulės kaitos. Naktį yra mėtęs svorius į duris, yra apipylęs jÄ Å¡altu vandeniu, laikęs uždaręs visÄ naktį tualete, kartÄ Å¾iemÄ su mergaitėm iÅ¡varė beveik neapsirengusias.

Visi tie įvykiai iÅ¡Å¡aukė baimę, kai važiavo keliu 2018 m. rugpjūčio 14 d. Visada buvo du (duomenys neskelbtini). Net jo mama yra sakiusi, kad ji į visÄ Å¡iÄ situacijÄ Å¾iÅ«rinti per Å¡velniai. Pas A. G. bÅ«davo įvairių pykčio priepuolių. Yra buvę, kad puolė jÄ , praskėlė lÅ«pÄ , kai ji gulėjo lovoje, po to ėmė plÅ«sti mamÄ , po to atsipraÅ¡inėdavo. Po to kai ji sustojo kelyje, sustojo ir A. G., labai greitai atvažiavo jos draugė ir policija. Ji kratėsi nuo tų emocijų, verkė, apsikabino draugę, policija tuo metu bendravo su A.

G.. Kai kalbėjo važiuodama su juo telefonu, jis jos negÄ sdino. Kai pamatė pravažiuojantį, iÅ¡sigando dėl visų buvusių ankstesnių gÄ sdinimų ir tų žinučių. Ji yra skyrybų iniciatorė. A. G. yra dvilypis žmogus. NenorÄ skirtis jis rodė per manipuliacijas, per vaikus, įžeidinėjimus. TÄ patį vakarÄ atvažiavęs (duomenys neskelbtini) beldėsi į duris. Apie šį įvykį ji pasakojo artimiesiems. Tuo metu ji bendravo su A. A. ir jam pasakė apie įvykį. Jis žinojo, kad ji kelyje ir dingo susisiekimas su visais.

Dėl II epizodo – 2018 m. spalio 14 d. įvykio, nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad A. G. tiesiogiai grasino iÅ¡sakydamas kaltinime nurodytus žodžius, paminėdamas ir giminaičius. Å io poelgio esmė buvo skyrybos. Tiksliai visų aplinkybių neprisiminė. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti nukentėjusiosios I. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 84–88), kuriuose I. G. parodė, kad 2018 m. spalio 14 d. A. G. parvedė M. G. pas jÄ Ä¯ namus ir norėjo pasikalbėti su G.

G., kuri tuo metu sirgo, todėl ji pasakė, kad G. G. į laiptinę neleis, nes Å¡i guli lovoje ir su ja galės pasikalbėti, kai ji pasveiks. A. G. į butÄ neįleido. A. G., bÅ«damas buto koridoriuje, pasakė, kad jis jÄ persekios visÄ gyvenimÄ , jos artimieji po vienÄ dings be žinios. Ji taip ir suprato, kad A. G. eis visur iÅ¡ paskos, stovės po langais, kur ji eis su mergaitėmis, ten ir jis eis, ateidinės prie namų ir panaÅ¡iai. Ji suprato, kad ramiai gyventi negalės, kad A. G. baugins ir terorizuos.

Žodžius, kad jos artimieji dings be žinios po vienÄ , suprato tiesiogiai, t. y. kad jis po vienÄ jos artimÄ jį paliks be gyvybės. Ji A. G. grasinimų iÅ¡sigando, nes ji visÄ laik jo bijojo, kadangi A. G. neprognozuojamas, pavojingas ir neadekvatus. TÄ , kÄ jis sako, ji tiki, kad jis taip ir padarys. Tiki dėl to, kad jau buvo taranavimas kelyje, užpuolimas per D. V. kelyje, pradurtos automobilio padangos, sudegintas A. A. automobilis Vilniuje, padegtas butas Baisogaloje ir panaÅ¡iai (2 t., b. l. 84–88). Nukentėjusioji patvirtino, kad Å¡ie parodymai teisingi.

Patvirtino, kad dėl įvykio pateikė pareiÅ¡kimÄ (1 t., b. l. 105). Papildomai paaiÅ¡kino, kad Å¡io įvykio metu dukra filmavo, o ji galimai norėjo atimti iÅ¡ dukters telefonÄ . Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti nukentėjusiosios I. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (2 t., b. l. 16), kur ji parodė, kad iki kol atėjo A. G., tarp jos ir dukros A. G. jokio konflikto nebuvo. A. G. buvo užėjęs į jos buto koridorių, bendravo su dukra A. G.. Viso konflikto su A. G. metu A. G. buvo Å¡alia, viskÄ girdėjo, rankose laikė savo telefonÄ .

A. G. išėjus, A. G. nukentėjusiosios paklausė, kodėl ji taip daro, sakė, kad paskambins į policijÄ . Kad dukra be reikalo nekviestų policijos, iÅ¡ dukters rankų paėmė telefonÄ . Kai grįžo į koridorių, pajuto smÅ«gį į kaklÄ . Atsisukusi pamatė, kad už 2 metrų stovi dukra A. G., suprato ir pamatė, kad dukra į jÄ metė „slaimÄ â€œ. Ji supykusi pasakė, kad dukra eitų pas tėvÄ ir į rankas įdavė megztinį. VisÄ Å¡Ä¯ vaizdÄ buto koridoriuje nufilmavo A.

G.. Apie tai, kad dukrai užgavo rankÄ , dukra užsiminė tik tada, kai A. G. grįžo prie jos buto durų ir, atidaręs duris, pradėjo filmuoti momentÄ , kai I. G. liepė A. G. eiti pas tėtį ir davė jai į rankas megztinį. I. G. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad tai tos pačios dienos įvykis. Grasinantys A. G. žodžiai buvo iÅ¡sakyti iki telefono paėmimo iÅ¡ dukters. Å ie grasinimai buvo skaudÅ«s, buvo baimė ir aÅ¡aros. Ji prašė A. G. iÅ¡eiti iÅ¡ mamos buto ir palikti patalpas.

Dėl Å¡io įvykio kreipėsi į policijÄ . Dėl III epizodo I. G. parodė, kad A. G. ateidavo ir belsdavo į namų langus ir duris. Jis baugino, gÄ sdino ir kartu buvusias mergaites. Dažniausiai belsdamas nieko nesakydavo. BÅ«davo, kad daužydavo su kumščiais ir su kojomis į duris, bÅ«davo, kad skambina jai, ji nekelia telefono ragelio, mergaitės irgi nekelia ir po kiek laiko ateidavo ir belsdavo į duris. Dažniausiai taip bÅ«davo sutemus, vėlai vakare. IÅ¡ pradžių iÅ¡sigÄ sdavo, vėliau stengėsi nekreipti dėmesio.

Mergaites irgi reikėdavo raminti, jos nemiegodavo, klausdavo, kas čia vyksta, gerdavo raminančias arbatas, nes į mokyklÄ reikėdavo kitÄ dienÄ . Policija atvažiuodavo dažnai, tačiau ne visada ji raÅ¡ydavo pareiÅ¡kimus ir ne visada policija priimdavo jos pareiÅ¡kimus. Policija atvažiuodavo, pasijuokdavo, nes A. G. bÅ«davo blaivus. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti nukentėjusiosios I. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (2 t., b. l. 84–88), kur ji parodė, kad A. G. baugino jÄ ir dukras, ateidamas prie jos mamos buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų, laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. spalio 15 d.

A. G. taip pradėjo elgtis visų atžvilgiu nuo tada, kai sužinojo apie skyrybas ir grįžo iÅ¡ Norvegijos į LietuvÄ . Bauginantys baladojimai į langus buvo į savaitę po 2–3 kartus. Minėtu laikotarpiu toks A. G. elgesys buvo apie 20 kartų. Dukros bijojo tokio A. G. elgesio. Kai A. G. baladodavosi, ji su mergaitėmis apsikabindavo ir laukdavo, kas bus, mergaitės net apsiverkdavo. KartÄ A. G., paskambinęs telefonu, kažkuriai dukrai sakė žiÅ«rėti, kas bus su stiklu ir daugiau nieko nesakė.

BÅ«damos namuose jos bijojo ir laukė, kas nutiks, tačiau tÄ kartÄ nieko nebuvo. KitÄ rytÄ , eidama su mergaitėmis į mokyklÄ , prie laiptinės durų matė gulintį didžiulį luitÄ â€“ senovinę didelę Å¡aligatvio plytÄ ir suprato, kad A. G. ketino minėtÄ luitÄ mesti joms į langus. Kai ji su dukromis gyveno (duomenys neskelbtini), A. G. atėjęs baladodavosi į duris, tačiau tie baladojimaisi nebebuvo tokie bauginantys, kaip gyvenant Baisogaloje. Nukentėjusioji patvirtino, kad Å¡ie parodymai teisingi ir paaiÅ¡kino, kad baladojimai nebuvo dienos metu, ar tuo laiku, kai reikia mergaites pasiimti.

Tai bÅ«davo vakariniai baladojimai, kai mergaitės bÅ«davo lovose. Nebuvo taip, kad pabaladojama siekiant mergaites pakviesti į kiemÄ . Tuo metu A. G. nebuvo nustatytas bendravimas su dukromis. BÅ«davo, kad A. G. gražiai pabaladodavo dienos metu, spardymai su kojomis bÅ«davo vakare. Ne visus kartus matė, kad A. G. daužė duris, bet po to jau nežiÅ«rėdavo. Ji bijodavo beldimų, nes jie bÅ«davo vakare ir ne su tikslu pasiimti mergaites, todėl ir iÅ¡vyko iÅ¡ (duomenys neskelbtini). PirmÄ kartÄ buvo beldimas, kai pas jÄ buvo pusbrolis G.

Ž.. Tada buvo iÅ¡kviesta policija, kuriai pasakė, kad nenori, jog A. G. bÅ«tų. Tyrimas nepradėtas, nes (duomenys neskelbtini) buvo blaivus ir gražiai Å¡nekėjo. Dėl IV epizodo – 2018 m. rugpjūčio 14 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. grasinimų telefonu I. G. ir dukterų bauginimo I. G. parodė, kad viskas buvo taip, kaip nurodyta kaltinime. A. G. skambindavo jai į telefonÄ ir grasindavo, taip pat baugino mažametes dukras. Jo numeris buvo užblokuotas, tačiau jis skambinėdavo iÅ¡ naujų numerių.

BÅ«davo, kad A. G. skambindavo į mergaičių numerius, o jos jai perduodavo. Taip pat praÅ¡ydavo, jog dukros įjungtų laisvų rankų įrangÄ , kad ir ji viskÄ girdėtų, kÄ jis sakydavo. Mergaitės pradėdavo verkti, kai girdėdavo, kÄ A. G. sakydavo. Jo tikslas buvo gÄ sdinti ir dukras. RaÅ¡ydavo ir į elektroninį paÅ¡tÄ , tačiau tiksliai neprisiminė kokios frazės buvo iÅ¡sakytos. G. G. buvo labai įbauginta, todėl teko lankytis pas psichologus. Dažniausiai girdėdavo visos mergaitės, mažiausiai paveikta bÅ«davo (duomenys neskelbtini), nes ji buvo susivienijusi su tėvu, bet po to jÄ tai labai paveikė.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti nukentėjusiosios I. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (2 t., b. l. 84–88), kur jis parodė, kad A. G. grasinimai, iÅ¡sakyti žodžiu „aÅ¡ taip padarysiu, kad tu pati pasidarysi sau galÄ , mergaičių nebus nei tau, nei man, aÅ¡ su jomis garaže užsidusinsiu“ buvo pasakyti Baisogaloje, telefonu, tuo pačiu laikotarpiu kaip ir baladojimaisi į langus ir duris, t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. spalio 15 d. (per klaidÄ nurodyta 2019 m., tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad 2018 m.).

Jei ji nekeldavo telefono, tada A. G. skambindavo kažkuriai iÅ¡ dukrų, kurios perduodavo telefonÄ I. G. ir jis grasindavo. Grasinimai buvo iÅ¡sakyti mažiausiai 3–4 kartus. GrasinimÄ , kad su mergaitėmis garaže užsidusins, jis sakė ir savo dukroms. Apie tai jai sakė G. G., kuri bijojo, jautėsi nesaugi. Žodžius, kad „Aleksoto turguje nusipirkti ginklÄ už 100 eurų paprasta“ A. G. sakė telefonu, kai ji gyveno (duomenys neskelbtini), iki 2019 metų pradžios, t. y. nuo 2018 m. spalio 25 d. iki 2018 m gruodžio 31 d.

I. G. patvirtino, kad Å¡ie parodymai teisingi, paaiÅ¡kino, kad įvardinti veiksniai padidino baimę mergaitėms. Ir po Å¡itų žodžių A. G. susitikdavo su mergaitėmis. G. G. reikėdavo įtikinėti, kad sutiktų važiuoti, kitos dukros buvo paveiktos ir vykdavo su juo dėl pinigų. Dukros ne visada, tačiau važiuodavo bijodamos. G. G. dažnai likdavo namuose, ji jausdavo baimę ir nenorėdavo vykti su tėvu. A. G. dukras per langÄ iÅ¡sikeldavo ir į kavinę nusiveždavo, jai nežinant.

A. G. kontaktas su mergaitėmis buvo ne kaip vaikų ir tėvo, mergaitės buvo informacijos Å¡altinis. Dukros bÅ«davo papirkinėjamos, gaudavo pinigus, kad tam tikrus dalykus darytų namuose, pavyzdžiui: karpydavo dokumentus, drabužius, laistydavo vandenį, dažus ant sienų. Mergaites emociÅ¡kai žlugdė, nes jos su mama gyvendavo ir dar norėdavo pinigų gauti. Mergaitės jausdavo įtampÄ , kai matydavo A. G. ir jos santykius, jo beldimus į duris. Manipuliacijos vyko pinigais, tačiau ne visos mergaitės eidavo kartu su A.

G.. A. G. mažiausiai parodydavo baimę ir nerimÄ . A. G. skambindavo mergaitėms, kalbindavo važiuoti kartu su juo, sakydavo, ar jos nori, jog mama gyva bÅ«tų, jei jos nevažiuos. Dėl V epizodo – įžeidžiančių ir žeminančių žinučių A. A. atžvilgiu, I. G. parodė, kad dėl žinučių ir komentarų matytų vieÅ¡oje erdvėje yra pati sakiusi A. A.. Pastebėjo, nes buvo pamėgusi puslapį ,,(duomenys neskelbtini)“, kur paraÅ¡ytus komentarus iÅ¡ karto parodo.

Pati yra mačiusi kaltinime nurodytas žinutes ir komentarus. A. A. yra sakęs, kad A. G. rašė tiesiogiai jam. Mergaitės negalėjo rašyti tokių tekstų, kadangi rašysena buvo suaugusio žmogaus, t. y. su keiksmažodžiais, su kableliais. Paklausus dukrų, ar jos rašė, pasakė, kad nėra rašiusios A. A. ir nurodė, kad A. G. paimdavo telefonus ir rašydavo. Iš A. A. sužinojo, kad A. G. jam sakė, jog jis ilgai netemps, išveš, ilgai ramybės neturės. Taip pat A. G. yra kvietęs A.

A. į laiptinę iÅ¡eiti pasikalbėti, tačiau jis neidavo kalbėtis. A. G. yra sakęs mergaitėms, kad ateitų A. A., jei nori likti gyvas, taip pat ir ji yra gavus tokio pobÅ«džio žinučių. A. G. norėdavo įbauginti ne tik jÄ , bet ir AidÄ . Visi Å¡ie pasisakymai sustiprindavo įtampÄ , nerimÄ , nesaugumo pojÅ«tį. Yra su A. A. kalbėjusi dėl galimybės kreiptis į psichologus. A. A. pas psichologÄ pagalbos nesikreipė, tačiau baimė buvo jaučiama. Abu turėjo dujų balionėlius apsaugai, vienas buvo namuose.

A. A. dėl žinučių į policijÄ nesikreipė. Prasidėjus skyryboms, iÅ¡ A. G. profilio buvo paraÅ¡yta žinutė, nes Å¡alia nukentėjusiosios atsirado partneris, todėl A. G. iÅ¡liejo savo pyktį ant A. A.. Dėl VI epizodo – 2018 m. rugpjūčio 9 d. – 2019 m. gegužės 10 d. susiraÅ¡inėjimo garso ir vaizdo pokalbių programėlėse, I. G. parodė, kad žinutės buvo siųstos iÅ¡ A. G. telefono dukroms su tikslu, kad jos paskaitytų ir duotų jai paskaityti. Buvo žinutės siųstos ir draugei.

Tokiu bÅ«du jis norėjo įbauginti jÄ ir dukras. Žinutės apie lygius (angl. „level“) sekdavo po kiekvieno įvykio. Antras įvykis buvo, kai sudegė jos mamos butas, tada A. G. parašė žinutę, po to A. A. automobilis sudegė ir vėl parašė žinutę. Visos žinutės ateidavo po įvykių. Visos žinutės buvo siųstos mergaitėms ir su fotografijomis. Žinutes siuntė A. G.. Ji matė susiraÅ¡inėjimus. IÅ¡ tos pačios anketos vyko ir ankstesni susiraÅ¡inėjimai su tėvu.

Ta pati rašysena, tas pats braižas, todėl nekilo abejonių. Nekilo abejonių, kad tai A. G., nes iš tos pačios anketos buvo susirašinėjimai ir dėl susitikimų. Dėl VII epizodo – automobilio „Audi“ pradurtų padangų, I. G. parodė, kad pamatė, jog buvo nuleistos visos keturios padangos. Ant kapoto buvo braižiniai, panašūs kaip kaukolės siluetas. Iš jokių kaimynų nėra gavusi įspėjimų ir nusiskundimų dėl ne vietoje statomo automobilio. Toje vietoje stovėjo daug automobilių, niekam netrukdė.

Automobilis stovėjo palei keliÄ , kur ir kitų kaimynų automobiliai buvo. A. G. parvežė mergaites iÅ¡ vakaro. Patys (nukentėjusieji) nematė, kad A. G. bÅ«tų pradÅ«ręs padangas, bet mano, kad tai A. G. darbas, kadangi aplinkybės veda į jį. Jokių priešų neturėjo, tame name iÅ¡silavinę žmonės gyveno, o A. G. buvo atvykęs iÅ¡ vakaro. Nukentėjusioji civilinį ieÅ¡kinį palaiko, nes parduodant automobilį kainÄ reikėjo nuleisti, naujų padangų nepirko, automobilio netvarkė.

Dėl VIII epizodo – įvykio prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „Rimi“, I. G. parodė, kad renkantis daržoves pamatė ateinantį A. G. su mergaitėmis. Ji tuo metu buvo kartu su A. A.. A. G. sekė juos, keikė, įžeidinėjo, vartojo necenzÅ«rinius žodžius, dukros viskÄ girdėjo. Ji pradėjo filmuoti. Priėjus prie apsaugos, pasikalbėjo ir nukentėjusiajai su A. A. leido iÅ¡eiti, A. G. pasiliko pasikalbėti. Tuo metu buvo kviečiama policija, kad saugiai palikti patalpas.

Tai buvo psichologinė ataka prie vaikų, buvo nesmagu, kad tai vyko vieÅ¡oje vietoje ir prie mergaičių, joms girdint. Mergaitės liko su A. G., po to jas parvežė namo. A. G. ėjo iÅ¡ paskos nuo „Rimi“ parduotuvės iki centrinio išėjimo. VisÄ tÄ laikÄ jautė įtampÄ , ėjo sparčiu žingsniu, kad iÅ¡vengtų įtemptos situacijos ir kad mergaitės nematytų. Nepamena, ar A. G. filmavo, bet telefonÄ jis laikė. Dėl IX epizodo I. G. paaiÅ¡kino, kad įvykis buvo 2019 m. sausio 11 d. naktį.

TÄ dienÄ buvo sesers gimtadienis. Ji su Aidu mergaites paliko pas močiutę, nes kitÄ dienÄ reikėjo važiuoti į Vilnių dirbti. VisÄ keliÄ A. G. bendravo su mergaitėmis, norėdamas sužinoti, kur jie yra, kada pasieks močiutę. Apie 21–22 val. vakaro atvažiavo iki močiutės, kur paliko mergaites. Po to ji kartu su A. A. važiavo atgal į KaunÄ . Važiuojant atgal, ties Kėdainiais A. G. draugas užpuolė juos kelyje, buvo apdaužytas automobilis. Jai paskambino močiutė E. V. ir pasakė, kad buvo atėjęs įpykęs A.

G., kuris sakė, kad kiaulės metai, sudaužys, sudegins juos iÅ¡ visų pusių. Jei močiutė nebÅ«tų pasakiusi, ji apie tokius žodžius bÅ«tų nežinojusi. Nukentėjusiajai tokių žodžių nesakė, su pačiu A. G. nesusidÅ«rė. Močiutė buvo iÅ¡sigandusi, to neiÅ¡sigalvojo. Mano, kad A. G. susijęs su įvykiu kelyje, nes kai degė automobilis (duomenys neskelbtini) vasario mėnesį, jie (nukentėjusieji) buvo su mergaitėmis, jis irgi labai domėjosi, kur jie yra, mergaitės nufotografavo vietÄ (duomenys neskelbtini), balandžio mėnesį degė mamos butas.

Dėl X epizodo – 2019 m. sausio 29 d. įvykio (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje, I. G. parodė, kad vyko Å¡eimos atvejo peržiÅ«ra, kurios metu visi buvo kviečiami po vienÄ . Vyko chaosas, rodė visokius ženklus. Kur viskas įvyko – koridoriuje ar laukiant prie kabineto, nepamena. Daugiausiai viskas vyko laukiamajame. A. G. tÄ patį rytÄ ar iÅ¡ vakaro buvo grįžęs iÅ¡ Egipto, kur buvo su A. G.. Parvežė dukrÄ ryte įpykusiÄ , įtūžusiÄ , ji smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ ja, buvo nusiteikusi negeranoriÅ¡kai.

Tuo metu ir rodė (duomenys neskelbtini) ženklÄ su pirÅ¡tu. Nukentėjusioji seniÅ«nijoje nuėjo į kabinetÄ , A. G., A. G. ir A. A. liko laukiamajame, ten toliau vyko konfliktas. Darbuotojai girdėjo, viskÄ matė ir po to nutraukė tÄ situacijÄ , nes pamatė, kad A. G. manipuliuoja vaiku. Laukiamajame A. G. parodė gÄ sdinantį gestÄ , kuris visuomenėje yra suprantamas kaip gyvybės netekimas. Ji suprato, kad visiems bus galas, bus blogai, jÄ tai gÄ sdino, kėlė įtampÄ . Visi įvykiai iki to laiko leido manyti, kad kažkas realiai gali bÅ«ti padaryta.

Dėl 2018 m. lapkričio 5 d. įvykio I. G. paaiÅ¡kino, kad tai turėjo bÅ«ti pirma diena naujoje mokykloje, buvo gerai nusiteikusios. Parkuojant automobilį prie mokyklos iÅ¡girdo, kad mergaitės Å¡aukia, jog A. G. ateina. Jis užšoko su sėdmenimis ant kapoto, nuÅ¡oko ir priėjo prie automobilio iÅ¡ keleivio pusės. Keleivio sėdynėje sėdėjo A. G., gale kitos dvi mergaitės. Nukentėjusioji buvo su saugos diržu, automobilis net nebuvo užgesintas. A. G. atidarė duris, rėkė ant mergaičių, kodėl jos neatsiliepia, kodėl vienos į mokyklÄ atvyko.

A. G. pasitraukė link nukentėjusiosios, A. G. atsisėdo Å¡alia, pusiau ant jos, toliau rėkė, spjaudė į veidÄ . Visos iÅ¡sigando, dukros rėkė, verkė, ėmė praÅ¡yti A. G., kad Å¡is baigtų. Jis griebė I. G. už diržo ir tempė, taip bandydamas pasmaugti, sakė, jog visi važiuotų, kad visi užsidusins. A. G. sugriebė už diržo ties jos krÅ«tine ir tempė dirÅ¾Ä Ä¯ savo pusę, link apačios ir jÄ spaudė, kad prismaugtų jos kaklÄ . Ji buvo Å¡oke. Po to jis nuėjo, ji užsirakino automobilį ir kvietė policijÄ , o A.

G. pasiÅ¡alino. Tuo metu nukentėjusioji jautė skausmÄ ir baimę. Žymių neliko. Fizinį skausmÄ jautė krÅ«tinėje ir per kaklÄ . Tuo metu buvo apsirengusi plona striuke. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad yra mačiusi A. G. smurto atakÄ prieÅ¡ patėvį. Tuo metu jo akys persivertė, pabalo, žmogus pasikeitė per akimirkÄ . Airijoje bÅ«nant yra mačiusi jo smurtavimÄ prieÅ¡ tetÄ . BÅ«davo, kad jis bÅ«damas ramybės bÅ«senoje, staiga pasikeičia, jam kažkas susiÅ¡viečia, kažkÄ padaro ir vėl grįžta į ramybės bÅ«senÄ , kaip nebuvę to žmogaus.

Kartais net neigdavo, kad kažkÄ padarė, sakė, nekontroliavo savęs, tada atsipraÅ¡inėja. Pas (duomenys neskelbtini) pasireikÅ¡davo du žmonės. Kai skaitė diagnozę, viskas jai buvo pažįstama. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti nukentėjusiosios I. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (2 t., b. l. 70–72, 78–83), kur ji parodė, kad A. G. iÅ¡ pradžių raÅ¡inėjo praneÅ¡imus jos seserims bei V. Ž. T. ir jos vyrui J. T., kurie gyvena Anglijoje. A. G. nukentėjusiosios seserims rašė apie tai, kad yra pedofilijos ir narkotikų klanas, kad I.

G. blogai, mergaitės maitinamos narkotikais ir jas reikia gelbėti. Sesuo A. G. rašė, kad jis pateiktų įrodymus, jog taip vyksta, o V. Ž. T. ir J. T. nesileido į jokias kalbas su A. G.. TÄ patį sakė ir socialinė darbuotoja, kuri skaitė A. G. atsiųstÄ laiÅ¡kÄ Ä¯ Socialinių paslaugų centrÄ . Dėl pedofilijos A. G. rašė, kad I. G. su mergaitėmis parduotos kažkam į KaunÄ už 12 000 Eur, kaltino dėl to A. A. Å¡eimÄ . Dėl narkotikų rašė, kad I. G. priklausoma nuo heroino, o mergaitėms į maistÄ barsto miltelius.

A. G. psichika nestabili, su kažkokiais Å¡izofrenijos požymiais. Anksčiau ji yra pastebėjusi A. G. elgesyje asmenybių susidvejinimų su filmų herojais, bet anksčiau į tai nekreipė dėmesio, dabar tai gÄ sdina. Ji visuomet viskÄ suvesdavo į jo zodiako ženklÄ . A. G. yra dvynys, todėl jo neadekvatų elgesį visuomet priskirdavo jo zodiako ženklui, nekreipdavo į tai dėmesio. BÅ«davo, kad A. G. sakydavo ,,nenorėkite pažadinti manyje to tikrojo (duomenys neskelbtini)“. A. G. visuomet buvo toks, kad vienÄ minutę jis gali užmuÅ¡ti žmogų, kitÄ minutę tÄ patį žmogų gali neÅ¡ioti ant rankų.

Jeigu A. G. elgesyje bÅ«davo agresijos priepuoliai, tai momentais jo veidas bÅ«davo baltas, akys perkreiptos, ir jis savęs visiÅ¡kai nekontroliuodavo. Dėl filmų herojų, tai A. G. sakydavo, kad jis kaip ,,D. W.“, jis taip pat kovos už savo Å¡eimÄ , už teisybę. Nukentėjusioji nekreipė į jo žodžius dėmesio, tačiau Å¡iuo metu bijo, kad A. G. nedarytų visko kaip tame filme. A. G. sakydavo, kad jis žemaitis, kad jis nieko nebijo, jam nėra ribų. Be to, jis yra sakęs kad, jeigu neturėtų Å¡eimos ir neturėtų ko prarasti, nusipirktų daug įvairių ginklų ir iÅ¡ pasalų iÅ¡Å¡audytų Seimo narius, nes eitų ir kovotų už teisybę, kadangi jam tai įdomu.

Nukentėjusioji patvirtino, kad Å¡ie parodymai teisingi, paaiÅ¡kino, kad bendrauja su A. G. nuo 14 metų, nepamena, kad A. G. bÅ«tų gydomas ligoninėje dėl psichinių sutrikimų. Diagnozė gali bÅ«ti teisinga ir nusakyti jo bÅ«klę. Mano, kad A. G. gydymas reikalingas. IÅ¡ A. G. fizinį smurtÄ patyrusi ir anksčiu, pažinties pradžioje ir be policijos įsikiÅ¡imo. Kai jai buvo 14-15 metų, jai sėdint ant grindų A. G. spardė jÄ ir negalėjo sustoti, atrodė, kad jis nevaldė savęs. Paskui atsiprašė.

Po to buvo iÅ¡vykimas į AirijÄ . Tada smurtavo prieÅ¡ tetÄ . Po to prasidėjo gimdymai, 8-9 metai buvo gana ramu, po to vėl prasidėjo. Kai pradėjo kalbas apie skyrybas, buvo smÅ«gių kumščiu į veido sritį, į rankas, buvo mėlynių, bet į policijÄ nesikreipė. A. G. yra kerÅ¡tingas žmogus. Pasakydavo, kad niekas jam ant galvos nelips, niekas nelaimės, jis laimės. Nukentėjusysis A. A. teisiamojo posėdžio metu dėl I epizodo 2018 m. rugpjūčio 14 d. parodė, kad vakare susiraÅ¡inėjo su I.

G. per ,,Messenger“ ir I. G. dingo, todėl atsirado jausmas, kad kažkas negerai. Po kelių valandų I. G. parašė, paskambino ir papasakojo visÄ istorijÄ . Pasakojo, kad jÄ A. G. persekiojo kelyje, bandė nustumti nuo kelio, į kitus automobilius, ji iÅ¡sikvietė draugus, atvažiavo policija. Ji buvo labai iÅ¡sigandusi. I. G. sakė, kad važiavo iÅ¡ darbo Å iauliuose ar RadviliÅ¡kyje ir iÅ¡ prieÅ¡ais pamatė A. G. automobilį, kuris apsisuko ir pradėjo jÄ sekti. A. G. pavojingai manevravo, bandė nustumti jÄ nuo kelio.

Tuo metu jis su I. G. buvo tik draugai. I. G. jam buvo pasakojusi, kad vyras grįžta iÅ¡ užsienio ir ji jo bijo. Jis taip elgėsi, nes I. G. nusprendė skirtis. Tai buvo vyro nenoras skirtis. Ji pasakojo, kad senai norėjo skirtis, tačiau neiÅ¡eidavo, nes vyras prieÅ¡taraudavo, bÅ«davo psichologinis, fizinis smurtas. Dėl II epizodo, įvykio kai 2018 m. spalio 14 d. buvo iÅ¡sakyti grasinimai I. G. namuose, nieko negali pasakyti, nepamena. Dėl III epizodo parodė, jog I. G. jam raÅ¡ydavo, kad A. G. belsdavo į duris, langus, gÄ sdindavo, daužydavo naktį į duris ir į langus, ji kviesdavo policijÄ .

Taip vyko dėl skyrybų. Apie grasinančio turinio žinutes nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., ginklo pirkimÄ (IV epizodas) yra girdėjęs iÅ¡ I. G.. IÅ¡ jo pusės nebuvo iniciatyvos susitikti su A. G. susitarti dėl skyrybų, dėl bendravimo su vaikais, nes jis jo bijojo. Dėl V epizodo parodė, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. spalio 25 d. į savo ,,Facebook“ anketÄ ,, (duomenys neskelbtini)“ gavo žeminančius praneÅ¡imus, po to užblokavo.

Å ias žinutes jam rašė A. G. iÅ¡ A. G. anketos. Taip sprendžia, nes žinutės buvo necenzÅ«rinio turinio, su nosinėmis raidėmis, skyrybos ženklais, A. G. stiliumi. Vaikas taip neraÅ¡ytų. A. G. praÅ¡ydavo žinutes persiųsti I. G., liepdavo mergaitėms padaryti nuotraukas, ar tikrai jai iÅ¡siuntė žinutes. Tuo laikotarpiu buvo susitikęs su A. G., kuomet jam grasino, tačiau policijai pasakojo tik apie vienÄ atvejį, kur sakė, kad iÅ¡veÅ¡im, keiksmažodžiai buvo, tiksliai nepamena, nors buvo ir daugiau grasinimų ir keikimų.

Su A. G. bendraudavo, kai Å¡is atvažiuodavo paimti savo vaikų. Tiek bendravo, kiek jis spėdavo pasakyti keiksmažodžius prie savo vaikų. Yra buvęs atvejis, kai jam (A. A.) iÅ¡eidinėjant iÅ¡ namų, laiptinėje A. G. iÅ¡sakė grasinimus ir keiksmažodžius. Tokiu bÅ«du A. G. darė jam psichologinį spaudimÄ . BÅ«davo, kad A. G. grasinančius žodžius jam iÅ¡sakydavo be jokios aiÅ¡kios priežasties, taip iÅ¡liedavo savo pyktį. A. G. skambindavo į mergaičių telefonus ir praÅ¡ydavo, kad telefonÄ paduotų jam, kad Å¡is iÅ¡eitų su juo pasikalbėti.

A. G. balso tonas nebÅ«davo geras. Pamena, kad A. G. I. G. sakė, kad jis iÅ¡eitų su juo kalbėti, jeigu A. A. nori likti gyvas. Jis bijojo A. G., todėl nenorėjo su juo bendrauti. A. G. ,,Facebook“ prisijungimo duomenų nežinojo. Ä® A. G. žinutes jis nieko neatraÅ¡ydavo, vėliau užblokuodavo A. G.. Kiekvieno atvejo neskundė policijai. Dėl grasinimų ir įžeidinėjimų ėjo į policijÄ , bet ne dėl visų žinučių. Jam tai kėlė baimę. A. G. raÅ¡ydavo jam ne tik iÅ¡ mergaičių anketų, bet ir iÅ¡ savo anketos.

Po to kai užblokavo, asmeniÅ¡kai jam nebuvo raÅ¡oma, tačiau buvo jam adresuotų žinučių per kitus asmenis. Dėl VI epizodo parodė, jog yra daug matęs tokio pobÅ«džio žinučių, tačiau tiksliai negali įvardinti, ar matė Å¡ias konkrečias žinutes. Dėl VII epizodo parodė, kad iÅ¡ vakaro su I. G. grįžo iÅ¡ Vilniaus apie 21-22 val. Automobilį pastatė Å¡alia savo kito automobilio. Laiptinėje susitiko su A. G. ir mergaitėmis, viskas buvo ramiai. KitÄ dienÄ rado nuleistas padangas.

IÅ¡ vakaro ant automobilio buvo nupieÅ¡ta kaukolė. Pagalvojo, kad tai padarė A. G., nes jis buvo iÅ¡ vakaro. Meistras automobilių servise apžiÅ«rėjęs pasakė, kad yra durta su peiliu, taisyti neapsimoka. Dėl įvykio kreipėsi į policijÄ ir rašė pareiÅ¡kimÄ . Jam buvo padaryta turtinė žala, kokia, nepamena, tÄ automobilį pardavė. Kad tai A. G. darbas, sprendė iÅ¡ visų įvykių: A. G. iÅ¡ vakaro buvo prie jų namų, prieÅ¡ tai buvo dingę automobilio numeriai. A. G. buvo sakęs, kad sugadins automobilį.

Tokius teiginius iÅ¡sakė prekybos centre ,, (duomenys neskelbtini)“– minėjo, kad sugadins ir kito automobilio padangas, iÅ¡ to ir suprato, jog tai jis pradÅ«rė „Audi“ automobilio padangas. PraÅ¡o atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Iki 2018 m. gruodžio 8–9 d. neprisiminė, kad bÅ«tų buvę grasinimai dėl automobilio. Dėl VIII epizodo parodė, kad A. G. buvo prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikęs, skambinėjo mergaitėms, bandė A. A. iÅ¡sikviesti pasikalbėti į laiptinę, tačiau jis nėjo, nes bijojo, po to, A.

G. pasiėmė mergaites į kavinę. Jis (A. A.) su I. G. buvo prekybos centre ,, (duomenys neskelbtini)“, kur parduotuvėje ,,Rimi“ pamatė atbėgančias mergaitės, A. G.. A. G. iÅ¡sitraukęs telefonÄ pradėjo filmuoti. I. G. taip pat pradėjo jį filmuoti. A. G. filmuodamas kėlė spaudimÄ , klausė, kodėl jį persekioja, iÅ¡sakė nukentėjusiajam žodžius, kurie nurodyti nutarime perduoti bylÄ teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Tokius žodžius jis priėmė kaip įžeidinėjimus, buvo psichologinis smurtas iÅ¡ A.

G. pusės, jautėsi nesaugus, nes kai A. G. pradėjo sakyti eiti į laukÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, galvojo, jog bus fizinis veiksmas iÅ¡ jo pusės, kadangi A. G. buvo agresyvus. Dėl IX epizodo parodė, kad buvo atvejis, kai 2019 m. sausio 12 d. nuvežė mergaites į BaisogalÄ pas močiutę ir kartu su I. G. važiavo į KaunÄ . Po to, kai jis su I. G. buvo užpulti kelyje, I. G. susiskambino su močiute, kuri ir persakė A. G. iÅ¡sakytas frazes, nurodytas kaltinime. Dėl X epizodo parodė, kad atėjo į seniÅ«nijÄ ir ten buvo I.

G., kuri verkė, A. G. sėdėjo kažkur toliau. I. G. papasakojo, kad A. G. rodė gestus, t. y. pirÅ¡tu braukdamas per kaklÄ , kad neleido praeiti, užstojo keliÄ , po to A. G. jam rodė vidurinį pirÅ¡tÄ ir gestÄ braukdamas pirÅ¡tu per gerklę. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti nukentėjusiojo A. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (2 t., b. l. 165–171), kur jis parodė, kad 2019 m. sausio 29 d. buvo surengtas posėdis (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje, kuriame turėjo dalyvauti socialinė darbuotoja, vaiko teisių specialistė, seniÅ«nijos atstovai bei I.

G. ir A. G.. Posėdžio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl situacijos Å¡eimoje, t. y. dėl A. G. gyvenamosios vietos. PrieÅ¡ pat posėdį A. G. su tėvu buvo kelionėje Egipte. PrieÅ¡ kelionę I. G. buvo paėmusi iÅ¡ A. G. jos telefonÄ , todėl dukra grįžusi iÅ¡ kelionės buvo suirzusi, reikalavo grÄ Å¾inti telefonÄ , lindo į I. G. krepÅ¡ius, mėtė daiktus, keikė, stumdė, po ko Å¡i nukrito. Tada A. G. vaikÅ¡tinėjo iÅ¡ buto į laiptinę, kur sėdėjo A. G., kuris reikalavo, kad I.

G. iÅ¡eitų pasikalbėti, grasino, kad ateitų, jeigu nori, kad jis liktų gyvas. Tačiau I. G. atsisakė su juo kalbėtis, o nukentėjusysis išėjęs į tarpdurį, liepė jam negÄ sdinti ir iÅ¡eiti. Tuomet A. G. Å¡oko prie A. A., tarp jų buvo apie porÄ metrų atstumas. A. G. bėgdamas nusiėmė Å¡varkÄ , suspaudė kumščius, ketindamas A. A. muÅ¡ti, tačiau tarp jų įšoko A. G., kuri sutrukdė A. G., o nukentėjusysis tuo tarpu uždarė ir užrakino duris, todėl A.

G. jo nesugriebė. TÄ pačiÄ dienÄ nukentėjusysis su I. G. vyko į posėdį seniÅ«nijoje. Kol statė automobilį atokiau nuo seniÅ«nijos pastato, nenorėdamas, kad A. G. vėl subadytų padangas, į seniÅ«nijos pastatÄ I. G. nuėjo viena, jis atėjo po 5–10 minučių. Atėjęs į seniÅ«nijÄ pamatė I. G. vienÄ bendroje patalpoje, prie kabineto, verkiančiÄ . Paklausus, kas nutiko, ji pasakė, kad A. G. prie jos prisikabino, užstojo keliÄ , neleido eiti kabineto link, grasino nužudyti, rodė gestÄ pirÅ¡tu, braukdamas skersai sau per kaklÄ , kas reiÅ¡kia, kad ji liks be galvos ar kitaip jÄ nužudys.

A. G. tuo tarpu buvo kabinete. Netrukus A. G. išėjo iÅ¡ kabineto, o jis su I. G. nuėjo į kabinetÄ . Prasilenkdamas A. G. nukentėjusiajam parodė nepadorų gestÄ , atlenkdamas vidurinį pirÅ¡tÄ ir pasakydamas necenzÅ«rinius žodžius, iÅ¡vadino narkomanu. Šį gestÄ A. A. nufilmavo telefonu. Nukentėjusysis patvirtino, kad Å¡ie parodymai teisingi, paaiÅ¡kino, kad jis A. G. filmavo, kai Å¡is rodė gestÄ pirÅ¡tu, o per kaklÄ perbraukto pirÅ¡tu gesto nespėjo nufilmuoti. Apie A. G. parodytÄ gestÄ â€“ perbraukimÄ pirÅ¡tu per kaklÄ , žino iÅ¡ I.

G. pasakojimo, pats tokio gesto nematė. A. A. apie įvykį prie mokyklos žino, nes jam pasakojo I. G.. Ji sakė, kad vežė mergaites į mokyklÄ , pasistatė automobilį netoli mokyklos. Mergaitės pasakė, kad atbėga A. G., kuris Å¡oko ant kapoto su sėdimÄ jÄ dalimi, atidarė keleivio pusėje dureles, kur sėdėjo A. G., įlindo į vidų, keikėsi, rėkė, griebė dirÅ¾Ä ir su juo spaudė I. G. per krÅ«tinę ir per kaklÄ . Diržas tuo metu buvo prisegtas. Mergaitės verkė, A.

G. rėkė važiuoti į garaÅ¾Ä ir visiems užsidusinti, visiems galas. Po to priėjo kažkoks žmogus ir A. G. pabėgo. Vėliau atvyko policija, tačiau A. G. pagauti nespėjo. Mažametė nukentėjusioji A. G. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , parodė, kad su tėčiu nebendrauja, nes tėvai skiriasi, ir pradėjo ja manipuliuoti. Tėtis sakydavo jai paimti A. A. pasÄ . Buvo nupirkęs ryÅ¡kių dažų, kad nupurkÅ¡tų salone sienas, sakė Å¡aukti jai gelbėkit, kad jÄ muÅ¡a.

A. G. kalbėdavo negražiai apie mamÄ , sakydavo, kad nori jas parduoti, kad mama dirba prostitucijoje, kad mama jų neprižiÅ«ri, kad A. A. nori jas iÅ¡vežti. Tėtis liepė paimti ir karpyti rÅ«bus, ypatingai A. A.. Ji norėjo, kad A. A. supyktų ir iÅ¡eitų iÅ¡ mamos gyvenimo. Ji yra sukarpiusi A. A. marÅ¡kinėlius. Tėtis už tai duodavo pinigų. A. G. už sukarpytus marÅ¡kinėlius davė 50 eurų ir iÅ¡sivežė į kelionę. Egipte jÄ sukandžiojo uodai, tačiau tėtis liepė sakyti, kad jÄ primušė mama.

Egipte, kai eidavo pavalgyti, tėtis paimdavo jos telefonÄ ir raÅ¡ydavo visokius komentarus iÅ¡ jos „Facebook“ paskyros „A. G.“, komentuodavo jos draugams. Jis sakydavo, kad lygis kyla. Antras lygis pasakė, kad skriaus mamÄ , kad, kai mama eis kažkur, jai kažkÄ padarys jo draugai, bet pats nieko nedarys. A. G. pradÅ«rė mamos automobilio padangas. Tėtis telefonu pasakė paimti mamos ir A. A. pasus. Ji pasakė, kad nežino, kur jie yra, tėtis sakė „melagė kaip ir mama“ ir padėjo ragelį.

Joms buvo pirma diena, kai reikėjo važiuoti į mokyklÄ , ir tėtis vis skambinėjo. Po to jos sustojo prie mokyklos. Jos iÅ¡lipinėjo ir pamatė, kad tėvas ateina, todėl užsidarė duris, tačiau A. G. užšoko ant maÅ¡inos kapoto. Visos apsiverkė ir iÅ¡sigando. Jis sakė, kad gali jas palydėti į mokyklÄ , tačiau jos sakė eis su mama. Tėtis pradėjo spjaudyti ant mamos, jie susiginčijo, ir A. G. išėjo. Kai gyveno Baisogaloje, tėvas prieÅ¡ mamÄ dažnai smurtaudavo, yra iÅ¡varęs jas iÅ¡ namų, jie dažnai pykdavosi.

Buvo situacija, kai ji buvo kambaryje ir atvažiavo tėčio mama. Kai iÅ¡girdo Å¡Å«ksnius, pamatė mamos prakirstÄ lÅ«pÄ . Tėčio mama bandė ginti mamÄ , tada jis ir jai sudavė, trenkė į Å¡onÄ . Kai tėtis grįžo iÅ¡ Tailando, jie iÅ¡sikraustė. Buvo, kad tėtis maÅ¡inoje mamÄ smaugė diržu. Buvo atvejis, kai ji išėjo iÅ¡ policijos ir A. G. paklausė, kÄ ji pasakė, nurodė, kad reikėjo pasakyti kitaip, rėkė ant jos, jog turi jam bÅ«ti geriau, nes kitaip uždarys į kalėjimÄ .

Jis liepė sakyti, kad mama jÄ stipriai muÅ¡Ä , neleidžia niekur iÅ¡eiti. Ji bijo tėtį susitikti. Tėtis jai sakydavo, kad, jeigu mama neleidžia eiti į laukÄ ar neduoda telefono, tai reikia padaryti kažkÄ blogo. Ji yra sudavusi mamai. Kai mama paėmė iÅ¡ jos telefonÄ , ji pradėjo ant mamos rėkauti, pastÅ«mė jÄ . Psichologė yra sakiusi jai, kad tėtis ja manipuliuoja. Gyvenant su mama, nėra buvę tokių atvejų, kad nėra kÄ valgyti, tačiau ji pasakydavo, kad nėra kÄ valgyti.

Jeigu ji kažkur nukrisdavo, užsigaudavo, jai atsirasdavo mėlynės, tėtis sakydavo, kad jÄ sumušė mama. Yra buvusi situacija, kad mama jÄ pastÅ«mė laiptinėje, ji užsikabino už durų slenksčio, nukrito. Apie tai papasakojo tėčiui. Ä®vykis buvo rugsėjo mėnesį, gyveno Baisogaloje. Tada tėtis jos galvÄ patrynė į laiptinės turėklus, kad ji bÅ«tų raudona. Ji verkė, jai skaudėjo. Tėtis pasakė, kad tai yra bÅ«tina, jis norėjo iÅ¡kviesti policijÄ , kad mamai bÅ«tų blogai (2 t., b. l. 121–122, 142–146).

Mažametė nukentėjusioji G. G. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ parodė, kad tėtis su jais negyvena, nes mama su juo iÅ¡siskyrė. Ji nenori, kad tėtis skambintų, nes priÅ¡neka visokių nesÄ monių. Tėtis yra prašęs sukarpyti A. A. Å¡ortus. Tėtis paprašė pavogti 250 eurų, kuriuos buvo susitaupius. Už minėtus pinigus nupirks telefonÄ . BÅ«davo, kad jos su tėčiu važiuodavo kažkur pavalgyti. Jis gÄ sdindavo, kad jas paliks. Kodėl jis taip sakė, nežino.

Tuo metu buvo iÅ¡sigÄ sdinusi. Tėtis gÄ sdindavo, nes jos su juo nenorėjo bÅ«ti kelias dienas. Jis ant mamos keikdavosi, pravardžiuodavo. A. G. sudegino A. A. automobilį, o mamos automobilio padangas susprogdino. Po atostogų pirmÄ dienÄ važiavo prie mokyklos, kur prie jų atėjo tėtis, užšoko ant automobilio kapoto. A. G. sėdėjo automobilio priekyje, tėtis prie jos spaudėsi, jis apspjovė mamÄ , ant jos rėkė, kodėl neatsiliepia telefonu. Jis pradėjo mamÄ smaugti diržu per jos kaklÄ , įtempdamas automobilio saugos dirÅ¾Ä .

Mama rėkė ir verkė. Po to buvo iÅ¡kviesta policija ir tėtis pabėgo. Po to A. G. vėl atėjo, tačiau jos neatidarė durų, nes bijojo. VienÄ kartÄ tėtis mamÄ mušė, mėtė maistÄ Ä¯ sienas, joms sakė iÅ¡sikraustyti ir tada jos nuėjo į mamos sesės butÄ . Ä®vykis įvyko (duomenys neskelbtini). Ji matė, kaip A. G. sudavė mamai į Å¡onÄ . Ji gyvena su mama, sutaria gerai. Buvo atvejis, kai mama susibarė su A. G., kuri daužė duris, mušėsi rankomis, mušė mamÄ , sudavė į veidÄ .

Buvo atvejis, kad kai atvažiavo tėtis, o ji su sesėmis iÅ¡lipo pro langÄ , nors mama neleido. Mama skambino, klausė, kur jos yra, tačiau ji nenorėjo sakyti ir iÅ¡jungė telefonÄ . Tėtis jÄ privertė mamai sakyti, kad ji visada jas palieka namuose, jas užrakina, ir jos turi laukti, kada sugrįš. Tėtis yra filmavęs mamÄ , bet nėra neprašęs, kad ji su sesėmis filmuotų mamÄ . Mama taip pat nėra praÅ¡iusi. A. G. yra vienÄ kartÄ mušęs jÄ , kai jai buvo 5–6 metai, jai buvo ant akies mėlynė (2 t., b. l. 148–151).

Mažametė nukentėjusioji M. G. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ parodė, kad gyvena su mama, jos draugu ir sesėmis. Buvo A. G. susipykusi su mama, sesė sudraskė mamai rankÄ , jÄ mušė, viskas įvyko naktį. Po to verkė ir mama, ir A. G.. Tėtis pradÅ«rė mamos automobiliui padangas, sudegino butÄ ir A. A. automobilį. Jai apie tai pasakė mama. Kai jos su tėčiu bÅ«davo kartu, jis apie mamÄ nieko nesakydavo. Tėtis yra prašęs, kad jam duotų A. A. rÅ«bus, prašė įpilti kažko į batus ir, kai jis užsidės batus, bus neÅ¡varios jo kojos.

Ji A. A. į batus buvo įpylusi aliejaus, pieno ir vandens, nes jai taip liepė padaryti tėtis. Taip pat tėtis liepė paimti A. A. marÅ¡kinius ir jam atneÅ¡ti. Ji ieÅ¡kojo A. A. dokumentų, tačiau nerado. Tėtis sakė, kad, jeigu ji A. A. pripils kažkÄ Ä¯ batus, tai kai jis atvažiuos, duos pinigų. Kai ji pripylė A. A. į batus, A. G. davė 5 eurus ir 10 eurų. Buvo atvejis, kuomet ji su sesėmis ir mama buvo prie mokyklos, kur tėtis lipo ant maÅ¡inos priekinio kapoto, po to atidarė duris ir pasakė „važiuojam pasidusinti į garaÅ¾Ä â€œ.

Po to jis su diržu, kuris prisisega maÅ¡inoje, smaugė mamÄ ir ant jos spjovė, klausė kodėl ji neatsiliepia. Mama pasakė, kad kvies policijÄ . Ji verkė, nes tėtis kankino mamÄ su diržu ir ant jos spjovė. Mama sakė su tėčiu nebendrauti, kadangi jis yra negeras, darė visokius dalykus. Ji nežino, ar pasiilgo tėčio (2 t., b. l. 153–155). Liudytoja I. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiksliai datų ir faktų neprisimena, tačiau pamena, kad I. G. jai paskambino verkdama, prašė atvažiuoti, nes jÄ vejasi A.

G., o policija vėlavo, liepė jai sustoti kelkraÅ¡tyje. Jos paprašė atvažiuoti, nes I. G. bijojo. Ji į įvykio vietÄ nuvažiavo su D. V.. Atvažiavus policijai, jie iÅ¡važiavo. Kai jie atvažiavo, I. G. ir A. G. buvo sustoję kelyje Å eduva – Baisogala, abu buvo iÅ¡lipę iÅ¡ automobilių. I. G. buvo apsiverkusi, drebėdama atbėgo pas I. V., o D. V. iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio A. G. sakė negÄ sdinti I. G.. Kiek jai žinoma, A. G. nukentėjusiÄ jÄ dažnai persekiodavo, žino, kad I.

G. bijojo A. G.. A. G. liudytojai yra siuntęs žinutę su bažnyčia ir užraÅ¡u melskis, bet taip ir nepaaiÅ¡kino kodėl. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojos I. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (3 t., b. l. 51–52), kur ji parodė, kad 2018 m. vasarÄ jai paskambino I. G. klykdama, Å¡aukdama, verkdama, ir sakė, kad jÄ automobiliu persekioja vyras, nori jÄ nustumti nuo kelio, jÄ taranuoja ir yra paskambinusi policijai. Pas jÄ tuo metu buvo D. V., todėl jie kartu nuvažiavo (duomenys neskelbtini) link.

Nuvažiavus už viaduko, kelkraÅ¡tyje rado stovinčius I. G. ir A. G. automobilius. I. G. automobilis nebuvo apgadintas. Jai iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, prie jos pribėgo I. G., kuri jÄ apsikabino. D. V. priėjo prie A. G. ir pasiteiravo, kÄ jis čia daro, kodėl gÄ sdina moteris. A. G. atrodė labai ramus, stovėjo ir sakė, kad jis tik nori pakalbėti su I. G.. Tarp D. V. ir A. G. nebuvo jokio fizinio kontakto. IÅ¡ karto po liudytojos atvykimo, atvažiavo ir policijos pareigÅ«nai. Girdėjo, kaip A. G. sakė pareigÅ«nams, kad jis tik norintis pakalbėti su žmona I.

G., nesuprantantis, kodėl ji verkia. Tuo momentu liudytoja su D. V. iÅ¡važiavo, nes I. G. žadėjo raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ policijai dėl A. G. veiksmų. Vėliau I. G. sakė, kad tyrimas buvo nutrauktas dėl įrodymų trÅ«kumo. Liudytoja iÅ¡ A. G. yra gavusi grasinantį praneÅ¡imÄ â€žMELSKIS“, todėl jo bijo. Liudytoja I. V. patvirtino, kad Å¡ie parodymai teisingi. Liudytojas D. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prieÅ¡ porÄ metų, vasarÄ , vakare, buvo pas draugę I. V., kai (duomenys neskelbtini)G.

I. V. pranešė, kad jÄ kelyje vejasi jos vyras, galėjo bÅ«ti, kad taranuoja, blokuoja keliÄ . Kai nuvažiavo, automobiliai buvo sustoję kelkraÅ¡tyje, atrodė, kad buvo bandyta nustumti nuo kelio, automobilis buvo priekiu užstatytas. Automobiliai buvo kelyje tarp Å eduvos ir (duomenys neskelbtini). I. G. automobilis buvo pastatytas lygiagrečiai važiavimo krypties, A. G. automobilis buvo kaip užstatytas priekyje, užlindęs, jo automobilis stovėjo įstrižai I. G. automobilio atžvilgiu. IÅ¡ to, kaip buvo sustoję automobiliai, sprendė, kad A.

G. norėjo nustumti nuo kelio I. G.. A. G. buvo iÅ¡lipęs, o I. G. iÅ¡lipo tik tada, kai pasirodė liudytojas su I. V.. I. G. apsiverkė. Jis A. G. klausė, kodėl Å¡is taip elgiasi, tačiau Å¡is pasakė, jog čia ne jų reikalas ir liepė jiems važiuoti iÅ¡ ten. Jie palaukė kol atvažiavo policija ir iÅ¡važiavo. Jis negirdėjo kÄ I. G. kalbėjo su I. V.. Jis bandė užstoti keliÄ A. G., kad Å¡is neitų arčiau I. G., fizinio kontakto tarp jo ir A. G. nebuvo. Liudytojas J. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. rudenį dirbo RadviliÅ¡kio policijos komisariate, operatyvinėje grupėje, pamaina prasidėjo nuo 20 val.

Tarnybos metu vykdė patruliavimÄ kartu su kolega, kai gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ Å iaulių VPK, kad (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas, persekiojama moteris automobiliu ir reikia pagalbos. Ä®vykio dalyviai buvo rasti kelyje nuo Å eduvos link (duomenys neskelbtini), sustoję Å¡alikelėje. Policijos pareigÅ«nams nuvykus, kelkraÅ¡tyje stovėjo du automobiliai. VienÄ automobilį vairavo moteris, kuri kvietėsi pagalbos ir buvo susijaudinusi, iÅ¡sigandusi. JÄ pasikvietė į tarnybinį automobilį ir ji paaiÅ¡kino, kad Å¡eimoje vyksta skyrybų procesas ir jos vyras jÄ persekioja.

IÅ¡ moters buvo priimtas pareiÅ¡kimas dėl vyro elgesio. IÅ¡ vyro buvo paimtas paaiÅ¡kinimas, kad jis nori taikytis su žmona ir su ja norėjo pabendrauti. Konfliktas iÅ¡spręstas vietoje ir medžiaga buvo pristatyta į policijos komisariatÄ . Liudytojas neprisiminė, ar buvo kitų asmenų. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo J. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (3 t., b. l. 121–123), kur jis parodė, kad, kai su kolega nuvyko į įvykį, kelkraÅ¡tyje pamatė stovinčius 2 automobilius, už kurių sustojo.

Viename automobilyje sėdėjo moteris, kitame vyras, nei vienas asmuo iÅ¡ savo automobilių iÅ¡lipę nebuvo. Pirmo automobilio, kuriame sėdėjo moteris, priekinė dalis buvo nukreipta į antro automobilio, kuriame sėdėjo vyras, galinę automobilio dalį. Jis priėjo prie automobilio, kuriame sėdėjo moteris, ji prisistatė ir paaiÅ¡kino, kad jos vyras trukdė jai vairuoti, bandė jÄ stabdyti, ji su juo bendrauti nenori, vyksta skyrybos. Jis pasiÅ«lė paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ dėl vyro elgesio, moteris sutiko.

Po to jis nuėjo kalbėtis su vyru, buvo patikrinta jo asmenybė. Vyras paaiÅ¡kino, kad norėjo su žmona aiÅ¡kintis dėl skyrybų, norėjo su ja taikytis, galėjo jis turėti gėlių. IÅ¡ vyro buvo paimtas paaiÅ¡kinimas dėl jo elgesio. Nors praneÅ¡imas buvo apie tai, kad vyras trukdė moteriai vairuoti, bandė jÄ stabdyti, tačiau už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ dėl chuliganiÅ¡ko vairavimo ar avarinės situacijos sudarymo poveikio priemonės taikytos nebuvo, kadangi nebuvo jokių objektyvių duomenų.

Atvykus į įvykio vietÄ , automobiliai stovėjo, policijos pareigÅ«nai paties važiavimo fakto nematė. Bendravimo su moterimi metu, ji buvo normalios emocinės bÅ«klės, kažkiek iÅ¡sigandusi, tačiau, bendraudama su liudytoju neverkė, nedrebėjo. Vyras taip pat elgėsi ramiai. Jis nepamena, ar į įvykio vietÄ buvo atvykę kokie nors paÅ¡aliniai asmenys. Abiem pravedė profilaktinio pobÅ«džio pokalbį, paaiÅ¡kino elgesio taisykles, ir iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡vyko. Liudytojas J. M. patvirtino, kad Å¡ie jo parodymai teisingi.

Liudytojas G. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prieÅ¡ du metus jis, patruliuodamas kartu su kolega, gavo praneÅ¡imÄ , kad Baisogaloje sugyventinis braunasi į namus. Namuose buvo nukentėjusioji, kuri paaiÅ¡kino situacijÄ , vyro nebuvo įvykio vietoje. Bute buvo mažamečiai vaikai, kurie žaidė. Policijos pareigÅ«nai priėmė iÅ¡ nukentėjusiosios pareiÅ¡kimÄ ir aiÅ¡kinosi aplinkybes. IÅ¡kvietimas buvo gautas dienos metu, jis buvo B kategorijos, pobÅ«dis – vyras braunasi į namus pas pranešėjÄ .

Nukentėjusioji sakė, kad tėvas atvedė vaikÄ , moteris pasiėmė vaikÄ , vyras kiÅ¡o kojÄ pro duris ir iÅ¡sakė grasinimus. Po įvykio liudytojas sutiko vyrÄ , jis buvo blaivus, ramus, atvedė dukrytę. Vyras buvo įspėtas dėl atsakomybės. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo G. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (3 t., b. l. 63–64), kur jis parodė, kad 2018 m. spalio 14 d., dienos metu kartu su kolega nuvyko pas I. G. į namus, į (duomenys neskelbtini).

Jiems atvykus prie namo, kieme jokių paÅ¡alinių asmenų nebuvo, įėjus į laiptinę triukÅ¡mo ar pagalbos Å¡auksmo negirdėjo. I. G. buto durys buvo uždarytos, iÅ¡oriÅ¡kai be jokių mechaninių pažeidimų. Buto duris atidarė I. G., kuri buvo susijaudinusi, akys buvo raudonos. I. G. paaiÅ¡kino, kad į jos namus atėjo A. G., kuris atvedė jai dukrÄ , jis norėjo pabendrauti su jaunesne dukra, kuri tuo metu sirgo. I. G. pasakė, kad buto viduje A. G. bendrauti su dukra neleidžia, jei jis nori bendrauti, gali su dukra pabendrauti laiptinėje.

A. G. bendravo su dukra laiptinėje, tačiau I. G. neleido bendrauti jiems ilgai, kadangi dukra sirgo. Dukrai grįžus į namus, A. G. norėjo ateiti pas jÄ Ä¯ butÄ , tačiau jam neleido užeiti, po ko A. G. pagrasino. A. G. jai sakė, kad persekios jÄ visÄ gyvenimÄ ir kad jos artimieji dings be žinios. I. G. keletÄ kartų pabrėžė, kad toks A. G. elgesys ne pirmÄ kartÄ . I. G. parašė pareiÅ¡kimÄ . I. G. dukros tuo metu buvo kambaryje, žaidė, jų emocinė bÅ«klė buvo normali. Po pareiÅ¡kimo priėmimo, liudytojas iÅ¡ I.

G. namų išėjo ir prie namo susitiko A. G.. Paklausus jo, kas tarp jo ir jo buvusios žmonos įvyko, jis atsakė, kad parvedė dukrÄ Ä¯ namus, o namuose sukonfliktavo su buvusia žmona I. G.. A. G. neigė, kad grasino, sakė, kad I. G. meluoja, nes jie skiriasi, ir ji nori jam pakenkti. A. G. buvo blaivus. Liudytojas G. A. patvirtino, kad Å¡ie jo parodymai teisingi. Liudytojas J. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prieÅ¡ du metus, Baisogaloje, Å¡eimoje įvyko konfliktas tarp vyro ir žmonos. Ä®vykio vietoje buvo pranešėja ir galimai dvi mergaitės. Pranešėja sakė, kad nepasidalina vaikų.

Liudytojo kolega priėmė iÅ¡ pranešėjos pareiÅ¡kimÄ . Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo J. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (3 t., b. l. 66–67), kur jis parodė, kad 2018 m. spalio 14 d. patruliuodamas kartu su kolega, apie 10.38 val. iÅ¡ Å iaulių AVPK budėtojo buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini), vyras braunasi pro duris, bando patekti į vidų. Greitosios medicinos pagalbos pranešėja atsisakė, nurodė, kad vyksta skyrybos, kad vyras praneÅ¡imo metu yra lauke, o jos dukros namuose.

Apie 10.58 val. nuvykus nurodytu adresu, buto duris atidarė I. G., kuri atrodė iÅ¡sigandusi, buvo blaivi, ant jos iÅ¡orės sužalojimų nesimatė, fiziniu smurtu moteris nesiskundė, A. G. buvo pasiÅ¡alinęs. PareigÅ«nai užėjo į buto vidų, grumtynių pėdsakų ar iÅ¡vartytų daiktų nebuvo. Moteris paaiÅ¡kino, kad ji buvo namuose su savo nepilnametėmis dukromis A. G. ir G. G., kuomet vyras A. G. parvedė namo jauniausiÄ dukrÄ namo. I. G. nurodė, kad A. G. kartu negyvena, nes vyksta skyrybos, su vyru sukonfliktavo dėl dukros, nes per ilgai dukrÄ laikė pas save, o dukra sirgo.

Parvedus dukrÄ namo, A. G., bÅ«damas laiptinėje, įkiÅ¡o kojÄ Ä¯ jos buto tarpdurį, taip neleisdamas uždaryti jai buto durų, tokiu bÅ«du įsibrovė į butÄ . A. G. grasino moteriai, jog persekios jÄ visÄ gyvenimÄ , o jos artimieji dings be žinios. I. G. teigė, kad iÅ¡sigando, pajuto baimę, nes tikėjo, kad vyras gali nuskriausti jÄ ar artimuosius, be to, vyras įsibrovė į butÄ prieÅ¡ jos valiÄ , todėl, bijodama jo ir jo galimo susidorojimo, pranešė policijai. Paminėjo, kad vyras jai grasina ir taip elgiasi ne pirmÄ kartÄ , tačiau konkrečiai apie kitus smurto ar grasinimo atvejus nekalbėjo.

Moteris neminėjo, kad konfliktÄ bÅ«tų filmavusi ar įraÅ¡iusi mobiliuoju telefonu. Liudytojas neprisiminė kokia vaikų buvo emocinė bÅ«sena, ar jie buvo iÅ¡sigandę, ar kÄ nors kalbėjo patys apie konfliktÄ , tėvo ar motinos elgesį. IÅ¡ moters buvo paimtas pareiÅ¡kimas. Liudytojas J. L. patvirtino, kad Å¡ie parodymai teisingi. PaaiÅ¡kino, kad įvykio vietoje namai buvo tvarkingi, jokių įsibrovimo pėdsakų nematė. Liudytoja G. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad socialinio pobÅ«džio ugdymo palaikymo paslauga Å¡eimai buvo teikiama nuo 2018 m. spalio 3 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d.

Å eima gyveno (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje. Å eima – A. G. ir I. G.. Å eimai buvo teiktos paslaugos dėl prasidėjusių skyrybų proceso, dėl nuolatinių konfliktų, įtampos Å¡eimoje. Buvo gauta informacija iÅ¡ vaikų teisių, kad organizuoti atvejo vadybos posėdį. Vaiko teisės gaudavo informacijÄ iÅ¡ policijos dėl konfliktinių situacijų. Per paslaugas buvo siÅ«lyta psichologo paslauga, sprendžiamas konfliktas dėl vaikų paskirstymo, lankymo. I. G. su mergaitėmis lankėsi pas psichologę, o A.

G. atsisakė. Å eima nerasdavo kompromiso, kaip tinkamai pasiskirstyti vaikų grÄ Å¾inimÄ , pasiėmimÄ . Kildavo konfliktinės situacijos, kad A. G. ne laiku grÄ Å¾indavo mergaites namo. Ji tikslios datos nepamena, bet buvo atvejis kai 08.00 val. paskambino I. G. ir pranešė, kad A. G. negrÄ Å¾ino mergaičių, neatsiliepia į skambučius. Buvo kartu nuvažiuota į A. G. namus, buvo kviečiama policija, kadangi durų niekas neatidarė, bet girdėjosi, kad namuose kažkas vaikÅ¡to. A. G. juos įsileido, reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ dėl situacijos, nes jis turi teisę pasiimti vaikus.

Liudytoja neįžvelgė, kad mergaitės bÅ«tų patyrusios blogÄ elgesį. A. G. teigimu, mergaitės sirgo, todėl nebuvo parvestos laiku namo. Mama pasiėmė mergaites ir nuvedė jas į gydymo įstaigÄ , tačiau nepasitvirtino, kad mergaitės bÅ«tų sirgusios. Tuo metu nebuvo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka. Buvo bendru susitarimu, kad mergaitės bus parvestos namo iÅ¡ vakaro. I. G. nesulaukusi mergaičių, kreipėsi į darbuotojus, buvo patikrintos ugdymo įstaigos, kur mergaičių nebuvo, iÅ¡skyrus A.

G.. Jaunesnės mergaitės turėjo eiti į ugdymo įstaigÄ . A. G. teigimu, mergaitės kosėjo, todėl jis jų neleido į ugdymo įstaigÄ . Liudytojas J. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tikslaus laiko neprisimina, galėjo bÅ«ti 2018 m. gruodžio mėnesis, kai atėjo vaikinukas ir paprašė apžiÅ«rėti automobilį, kuris yra netoli serviso „(duomenys neskelbtini)“, kuriame liudytojas dirbo. Automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini). Liudytojas priėjo apžiÅ«rėti automobilį ,,Audi“, kuris buvo su nuleistais ratais.

Vyras sakė, kad ratai subadyti. Liudytojui pasiteiravus vyro, iÅ¡ kur jis žino, Å¡is nurodė, kad spėja, jog ratai buvo subadyti, kadangi jis nuviliojo panelę ir jos buvęs vyras dabar kerÅ¡ija. Jis pasiÅ«lė automobilį pristatyti į autoservisÄ , vyras atsakė, kad pagalvos. Vėliau minėtas vaikinas dar kartÄ atėjo su draugais ir paprašė liudytojo automobilį sutvarkyti pigiau. Tuo viskas baigėsi. Jis padangų detaliau neapžiÅ«rėjo. Vyras tik teigė, kad automobilio ratai buvo subadyti, tačiau, ar jie subadyti, yra sunku pastebėti vizualiai.

Vyrui paslaugų nebuvo suteikta, o minėtas automobilis matė stovėjo gatvėje apie 2 mėnesius. Liudytoja V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad neprisimina įvykio, prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojos V. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (3 t., b. l. 182–185), kur ji parodė, kad dirba apsaugos darbuotoja, peržiÅ«rėjo vaizdo įraÅ¡Ä . PeržiÅ«rėtame vaizdo įraÅ¡e matė momentais save, matė, kad kolega kažkÄ kalba, matė vyrÄ ir moterį stovinčius kiek toliau, girdėjo kalbantį kitÄ vyrÄ , matė 3 mergaites, stovinčias Å¡alia.

Kaip buvo tÄ kartÄ , kuomet ji su kolegomis buvo prie Å¡eimos, neprisiminė. Kiek yra dirbanti, niekada ir niekas nėra prašę padėti iÅ¡spręsti problemÄ , kurios metu kažkas kažkÄ filmavo, persekiojo, įžeidinėjo. Liudytoja V. B. patvirtino, kad Å¡ie jos parodymai teisingi, paaiÅ¡kino, kad neprisimena, kur buvo užfiksuotas vaizdo įraÅ¡as. Liudytojas N. E. parodė, kad įvykio detalių nepamena. PareigÅ«nai buvo jį iÅ¡sikvietę ir rodė filmuotÄ medžiagÄ dėl kažkokio konflikto.

Medžiagoje buvo I. G., du vyrai, keli vaikai. Kai jis atėjo, buvo jau antras ar trečias apsaugos darbuotojas, pasakė, kad konfliktÄ spręstų ne „(duomenys neskelbtini)“. Tai buvo prie centrinio įėjimo, parduotuvės „Mango“. Asmenys išėjo pro centrinį įėjimÄ . Ar visi išėjo, nepamena. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo N. E. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (3 t., b. l. 179–180), kur jis parodė, kad prekybos centre ,, (duomenys neskelbtini)“ dirba apsaugos darbuotoju.

PeržiÅ«rėjęs vaizdo įraÅ¡Ä , jis atpažino save. Prisiminė, kad per radijo ryšį gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ apsaugos posto apie tai, kad prie informacijos centro vyksta konfliktas. Jis atbėgo prie informacijos centro, ties centriniu įėjimu į prekybos centrÄ , ir pamatė, kad ten stovi moteris, du vyrai ir vaikai. Vienas vyras filmavo savo iÅ¡maniuoju telefonu, kurį buvo nukreipęs į moterį. Konflikto vietoje buvo liudytojo kolegė. Jokių muÅ¡tynių, stumdymosi nebuvo. Paklausus, kas vyksta, moteris pasakė, kad vyras, kuris filmavo, kimba prie jų, įkyriai filmuoja, su minėtu vyru yra iÅ¡siskyrusi.

Jis paaiÅ¡kino, kad vieÅ¡oje vietoje, prekybos centre, negali vykti jokie konfliktai, paprašė jų visų taikiai iÅ¡siskirstyti, paprašė filmavusio vyro, kad iÅ¡trintų visus vaizdo įraÅ¡us, bet nereikalavo ir netikrino, ar jis vaizdo įraÅ¡us iÅ¡trynė. Moterį ir jos draugÄ palydėjo per centrinį išėjimÄ Ä¯ laukÄ , o filmavęs vyras liko prekybos centro ,, (duomenys neskelbtini)“ viduje. Jis neprisiminė ar vaikai liko prekybos centre ar išėjo. Liudytoja R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra Socialinių paslaugų atvejo vadybininkė.

Metus laiko buvo teikiamos centro paslaugos A. G.. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) gavo iÅ¡vadÄ , kad buvo teikiamos paslaugos tokiai Å¡eimai ir ji persikėlė į KaunÄ . Kalbant su asmeniu, atrodė mandagus, tačiau kai ateidavo žmona, elgesys bÅ«davo labai nemandagus, žeminantis jos atžvilgiu, jÄ visaip iÅ¡vadindavo. Buvo problemų mokykloje dėl vyriausiosios mergaitės, kadangi ji buvo agresyvi ir apie šį elgesį pranešė mokykla. Dukra buvo vežama į klinikas ir bÅ«davo kviečiami psichiatrai.

Kiek aiÅ¡kinosi, tai buvo agresyvus ir smurtinis elgesys prieÅ¡ mamÄ , buvo labai konfliktiniai santykiai. Buvo pastebėta, kad tai buvo paskatinta iÅ¡ tėvo pusės. Pradžioje A. G. ir vyriausios dukros santykiai gruodžio mėnesį buvo artimi, kovo mėnesį pablogėjo. Kai nutrÅ«ko bendravimas su tėvu, nebuvo iÅ¡ mokyklos jokių nusiskundimų dėl A. G. elgesio. Buvo situacija, kai A. G. ryte parvežė mergaitę, kilo pykčio priepuolis, po to I. G. atėjo apdraskyta. Atvejo peržiÅ«ros metu A.

G. parodė netinkamÄ gestÄ , parodė sau į akis, parodė į žmonÄ ir per kaklÄ perbraukė ir vėl vienu pirÅ¡tu į žmonÄ parodė. Žmona atsisakė bÅ«ti vienoje patalpoje su juo, todėl A. G. buvo papraÅ¡ytas iÅ¡eiti, kol bus apklausta žmona. Darbuotojai pasakė, kad A. G. sakė mergaitei, kÄ sakyti, kai išėjo į koridorių. Posėdis tęsėsi, apklausė žmonÄ , po to pasakė rekomendacijas. Kai A. G. suėmė, sumažėjo problemų Å¡eimoje, mergaičių santykiai su mama geri.

IÅ¡ gydymo įstaigos ir mokyklos atsiliepimai buvo geri, paslaugų poreikio nebuvo, todėl jas nutraukė. I. G. su mergaitėmis gyveno (duomenys neskelbtini), kai jos Å¡eimai buvo teikiamos paslaugos. Vidurinė mergaitė nenorėjo bendrauti su tėvu, mažoji bendravo su tėčiu, tačiau su juo gyventi nenorėjo. Su A. G. gyventi norėjo A. G., bet posėdžio metu jis atsisakė pasiimti mergaitę, parašė atsisakymÄ , bet po to jį suplėšė. Liudytojos nuomone, A. G. kerÅ¡tavo žmonai per dukrÄ A.

G.. Liudytoja S. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiÄ ja specialiste. Ji 2018 m. rudenį buvo susidÅ«rusi 3 kartus su I. G. ir dukromis dėl gautų iÅ¡kvietimų arba vaikų teisių pažeidimų nagrinėjimo. VienÄ kartÄ buvo iÅ¡kvietimas, kad vaikai palikti vieni, tačiau vaiko teisių pažeidimas nebuvo nustatytas. Vėliau vyko du kartus iÅ¡klausyti vaikų nuomonę, užpildyti vaikų grėsmės lentelę. Buvo kalbėta su mergaitėmis, kad tėvai skiriasi, kad atvyko gyventi į KaunÄ .

Mama pasakojo, kad prieÅ¡ kelias dienas buvo įvykęs įvykis automobilyje, kai vaikai buvo kartu, ir buvo kviesta policija dėl Å¡io įvykio. Dėl galimai panaudoto smurto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tik trečiÄ kartÄ nuvykus, vyriausioji pyko ant tėčio, kad jis taip elgiasi, nenorėjo su juo bendrauti. Vyriausioji mergaitė skundėsi, kad tėtis rašė negražias žinutes, bet mergaitė jį ignoravo. Buvo praneÅ¡imas ir dėl smurto prieÅ¡ vienÄ iÅ¡ dukrų, tačiau iÅ¡siaiÅ¡kinus aplinkybes, smurto nebuvo nustatyta.

KitÄ kartÄ A. G. pranešė dėl galimos pornografijos žurnalų turinio žiÅ«rėjimo ir galimai, kad mama duoda kažkokius vaistus mergaitėms. Mergaitės neigė Å¡ituos dalykus. Vyresnė dukra pyko ant tėčio, kad dažnai policija važiuoja, pasakojo, kad gerai sutaria su mamos draugu. Mergaitės bÅ«davo labai kalbios, atviros. TrečiÄ kartÄ mergaitės darėsi piktos ant tėčio ir norėjo, kad viskas baigtųsi, nes pavargo nuo policijos. Policijai bÅ«davo praneÅ¡ta, kad vaikai vieni, verkia, iÅ¡sigandę, tačiau policijai nuvažiavus pasižiÅ«rėti, niekada nebÅ«davo tokia situacija, kaip nurodyta praneÅ¡ime.

Mergaitės neiÅ¡sakė, kad buvo smurtauta. Nebuvo žinomas atvejis dėl balionėlio panaudojimo mokykloje. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojos S. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (3 t., b. l. 95–96), kur jis parodė, kad lapkričio pradžioje, galėjo bÅ«ti 2018 m. lapkričio 1 d., apie 19.00 val. nuvyko į I. G. ir jos vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini) ir bute rado visas tris mergaites. Vyriausia mergaitė paminėjo, jog mama PLC „(duomenys neskelbtini)“.

Ji buvo liÅ«dna, iÅ¡balansuota, atrodė labiausiai paveikta situacijos. Visos trys mergaitės pasakojo, kad jos iÅ¡sigandusios, nes tėtis prie jų mokyklos, prie maÅ¡inos užpuolė mamÄ ir mama kvietė policijÄ . Mergaitės sakė, kad tai buvo pirma jų diena mokykloje, bet dėl to įvykio į mokyklÄ nenuėjo. Netrukus grįžo I. G., kuri pasakojo, kad jos ir A. G. santykiai įtempti, jis jÄ terorizuoja telefonu, keikia, skambina, raÅ¡o mergaitėms, negražiai apie jÄ kalbėdamas, smurtavo prieÅ¡ jÄ , kai ji vežė vaikus į mokyklÄ , užblokavo keliÄ , A.

G. įsėdo į automobilį, mušė ar smaugė, todėl iÅ¡kvietė policijÄ . I. G. buvo pavargusi, prislėgta, nuliÅ«dusi, sakė, kad nebežino kÄ daryti, iÅ¡ nieko nesulaukia pagalbos. Tuo metu jai paskambino iÅ¡ Moterų krizių centro, pasiÅ«lė pagalbÄ ir I. G. sutiko. Liudytoja S. K. patvirtino, kad Å¡ie jos parodymai teisingi. Liudytoja V. Ž. – T teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jai žinoma, kad jos sesuo kreipėsi dėl persekiojimo, terorizavimo, panaudoto fizinio smurto, įvairių iÅ¡puolimų.

Žino, kad buvo išpuolis dėl automobilio kelyje, prie mokyklos, kai mergaitėms buvo pirma diena, atėjimas prie namų, persekiojimas parduotuvėje. Situacijas žino iš sesers I. G. pasakojimų, nes pati iš Lietuvos išvykusi apie 11 metu, su A. G. nebendrauja apie 4-5m. I. G. ir A. G. vis dar sutuoktiniai. Jų santykiai su laiku keitėsi. Ji A. G. pažįsta tiek, kiek jie kartu su Inga – apie 17-18 metų. Anksčiau jis buvo visiškai kitoks žmogus, iš pradžių viskas buvo gerai, tokių dalykų, kas vyksta dabar, nebuvo, bent jau jie nematė.

Tik po kurio laiko Inga pradėjo kalbėti, kad nėra taip gerai. IÅ¡lįsdavo (duomenys neskelbtini) pavydas, pykčiai, nepastovumas. Buvo lyg asmenybės susidvejinimas. Lūžis įvyko kai Inga atvyko padirbėti į užsienį. Tada (duomenys neskelbtini) pradėjo pavyduliauti dėl jos laisvės, nes ji norėjo iÅ¡laikyti Å¡eimÄ , bÅ«ti pilnaverte moterimi. Buvo grasinimai iÅ¡ jo pusės, kad atims vaikus, nes tai didžiausia Ingos silpnybė ir jis tuo naudojosi. BÅ«davo paimti vaikų tapatybės dokumentai, kad jie negalėtų iÅ¡važiuoti.

Psichologinis smurtas pasireikÅ¡davo tuo, kad, jei A. G. vaikų neturės, tai jie eis į vaikų namus, dėl iÅ¡vaizdos, kaip I. G. atrodo po gimdymo. VienÄ minutę viskas bÅ«davo gerai, o kitÄ jau blogai. KažkÄ nupirkdavo, o kitÄ minutę norėdavo jau atgauti. Psichologinis smurtas visada buvo susijęs su vaikais. Jeigu I. G. iÅ¡važiuodavo į miestÄ , jis visada jÄ susirasdavo. Žino, kad I. G. atvežė mergaites į mokyklÄ , o A. G. sužinojęs, kur mergaitės eis į mokyklÄ , puolė į automobilį ir pradėjo smaugti I.

G. automobilio diržu, mergaitės verkė. I. G. norėjo skambinti policijai, bet A. G. pasiÅ¡alino iÅ¡ mokyklos. Žinomas ir įvykis kelyje, neva A. G. bandė pasikalbėti, susitaikyti, tačiau jis bandė jÄ nustumti į kelkraÅ¡tį, į priekį, į Å¡onÄ , kol I. G. sustabdė automobilį. I. G. bijojo likti su juo viena, visada turėdavo apsaugos priemones – dujų flakonėlį. Taranavimas kelyje vyko 2018 m., vasaros-rudens metu. Jai įvykiai žinomi, nes I. G. atsiųsdavo nuotraukas ir filmuotus vaizdus.

Taip pat I. G. yra radusi 4 subadytas automobilio ,,Audi“ padangas. Inga pati apie tai jai parašė, atsiuntė nuotraukÄ . Ji bijojo iÅ¡eiti, paskutiniu metu buvo gavusi pagalbos mygtukÄ . I. G. gyveno su mergaitėmis moterų krizių centre per visus įvykius. A. G. vertė vyresniÄ jÄ mergaitę daryti negerus dalykus. A. G. sužinodavo, kur ji gyvena. BÅ«davo (duomenys neskelbtini) visada vaikus pasiimdavo – naktį atveža, naktį pasiima. (duomenys neskelbtini) nebuvo saugu gyventi, visada buvo baimė.

Kol buvo Baisogaloje, jie gyveno atskirai, nes A. G. jÄ iÅ¡varė, po to persikėlė I. G. į (duomenys neskelbtini), nes A. G. jÄ terorizavo, t. y. jis daužydavo langus, prie langų stovėdavo, dingdavo elektra namuose, nes skaitiklis laiptinėje. (duomenys neskelbtini) policija lankydavosi vos ne kiekvienÄ dienÄ , į savaitę po kelis kartus. Yra prieÅ¡ jį panaudojusi ir dujas. Kai I. G. padavė dokumentus skyryboms, prasidėjo visiÅ¡kas kabinėjimasis. A. G. visada kviesdavo vaikų teises, policijÄ , kad neva I.

G. bloga mama. Buvo užpuolimas Baisogaloje – kaimynas iÅ¡kvietė IngÄ dėl neva bėgančio vandens, kai Inga atvyko, vanduo nebėgo, tad A. G. puolė jÄ smaugti, ji panaudojo dujas. Jai yra kilę įtarimų, kad A. G. gali turėti psichiatrinių problemų. Buvo įvykiai, kai sudegė mamos butas, I. G. draugo automobilis susprogo. Visi įvykiai sustojo, kai A. G. uždarė psichiatrijos ligoninėje. Kai sesuo iÅ¡sikėlė gyventi į KaunÄ , A. G. sakydavo, kad vaikai yra ruoÅ¡iami iÅ¡vežti plačiajai rinkai, I.

G. parsidavinėja save, nes jai tai patinka, jai to reikia. Teigė, kad liudytojos mama ir močiutė yra senosios profesijos atstovės. Buvo sukurta ,,Facebook“ grupė, buvo renkami kažkokie faktai, įtraukta jos vyro šeima, buvo apkaltintas liudytojos vyro tėvas, kad yra (duomenys neskelbtini) klanas, kad jiems patinka su mergaitėmis. A. G. skambino liudytojos vyrui, prašė padėti I. G., nes ji yra nimfomanė, narkomanė, ji degraduoja ir išveš mergaites į užsienį. Mergaitėms buvo atlikti DNR tyrimai, pasakė mergaitėms, kad jos nėra jo dukros, tačiau A.

G. jas vis tiek mylės, nes užaugino. Po to, kai viskas pradėjo lįsti, pasakė, kad čia išsigalvojo. Liudytoja nustojo bendrauti su A. G. prieš penkis metus, nes jis rašė kliedesius, todėl visur jį užblokavo, tačiau jis bandydavo susisiekti su liudytoja. Jis atsiųsdavo I. G. pinigų, nusipirkdavo automobilį, po savaitės pasakydavo, kad parduoti automobilį, o jei ne, jis susprogdins jį, padegs ir I. G. jo neturės. Rašinėdavo, kad I. G. kalta, kad jis turėjo parduoti automobilį.

Jis siuntė savo nuogos žmonos nuotraukas liudytojai ir jos sesei. Liudytoja nurodė, kad močiutė pasakojo, kad buvo sulaukusi A. G., jis buvo perpykęs, išsakė, kad I. G. sudaužys ir jai bus blogai. Tuo metu įvyko įvykis kelyje, kai buvo sudaužytas automobilis. Liudytojos vyrui buvo siųstos žinutės dėl pedofilijos klano, prostitucijos, prašymo. Liudytoja S. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino, jog byla nagrinėjama dėl buto padegimo, padangų pradūrimo, sekiojimo, A.

G. elgesio. Žino, kad jos sesuo I. G. vedė vaikus į mokyklÄ , o A. G. įšoko į automobilį ir su diržu jÄ bandė pasmaugti. A. G. persekiojo ir jos Å¡eimÄ . Girdėjo A. G. ir I. G. pokalbį dėl automobilio perraÅ¡ymo. Vėliau bandė A. G. iÅ¡praÅ¡yti iÅ¡eiti iÅ¡ namų, tačiau jis atsisakė, matė, kaip A. G. trenkė tėčio draugei B. S. į veidÄ , po ko ji pradėjo verkti. A. G. nubėgo į virtuvę, pasiėmė didelį peilį, po ko visi dalyvavę situacijoje asmenys užrėmė duris, kol jis paleido peilį.

B. S. sakė, kad ji neraÅ¡ys dėl to pareiÅ¡kimo, jeigu A. G. pasiraÅ¡ys sutartį ir nebelįs prie I. G.. Tuo metu juo visi patikėjo, nes klaupėsi ant kelių, kad daugiau tai nepasikartos, bet po Å¡io incidento įvykiai kartojosi. Sesuo viena niekur negalėjo iÅ¡eiti, jis visur jÄ sekiodavo. Kai I. G. persikėlė į mamos butÄ , A. G. sėdėdavo tame kieme ir jos laukdavo, nes norėjo pasiÅ¡nekėti, bet I. G. nenorėjo bendrauti su A. G., jo vengė. Taip pat buvo įvykiai: padangų pradÅ«rimas, persekiojimas prekybos centre ,, (duomenys neskelbtini)“, kur A.

G. ėjo iÅ¡ paskos liudytojos sesei ir Å¡nekėjo Å¡lykščiai. Žino tai iÅ¡ sesers I. G.. Prie mokyklos buvo užpuolimas. A. G. priekaiÅ¡taudavo I. G. žodžiais ir žinutėmis. Sesė yra siuntusi filmuotÄ medžiagÄ , kur A. G. persekioja sesę ir A. A. prekybos centre ,, (duomenys neskelbtini)“. A. G. buvo atvykęs pas liudytojÄ Ä¯ darbÄ , ji nenorėjo su juo kalbėti, nebuvo jokio susitarimo dėl susitikimo, be to, po visų įvykių, liudytoja A. G. bijojo. Ji jo paklausė, ar yra normalu pradurti padangas, užpulti kelyje, A.

G. atsakė, kad to nedarė, tik užsakė, kad užpultų kelyje. Liudytoja yra mačiusi pas I. G. mėlynę po akimis, sesuo buvo pasakojusi, kad yra miegojusi tualete, buvo jÄ užrėmęs su Å¡luota. BÅ«davo A. G. duris užrakindavo ir jos neįleisdavo į namus. Anksčiau A. G. buvo normalus iki tol, kol sesuo nepadavė jo skyryboms. Atrodė, kad jis normalus, normali Å¡eima, normalÅ«s vaikai, tačiau sesuo prisipažino, kad ir ankščiau yra buvę tokių įvykių. I. G. bijodavo, neprisipažindavo pati mums, jai buvo gėda, kas vyksta.

Yra ir jÄ pagriebęs už kaklo, kai ji žaidė su dukterėčia ir pataikė į jÄ kamuolį. Po to įvykio kelias savaites pas juos nesilankė, nes bijojo A. G.. Po dokumentų padavimo skyryboms I. G. gyveno su vaikais Baisogaloje, po to sesuo persikėlė į KaunÄ dėl persekiojimų. Buvo langų daužymai, stovėjimai prie langų, skambinėjimai. Jis buvo labai pavydus, sakė, kad Inga su visais (duomenys neskelbtini) vyrais permiegojusi, kad jos netikros sesės, kad mama ir močiutė yra prostitutės, ir kad sesuo tokia pati.

Jis rimtai kalbėjo apie tai, tačiau tai buvo dideli išsigalvojimai. Sakė, kad Inga vartoja narkotikus, tačiau tai visiškas absurdas. Jos manymu, A. G. turi didelių psichikos sutrikimų ir turėtų būti gydomas. Mano, kad toks jo elgesys buvo iš keršto, antra – dėl psichikos sutrikimo, trečia – dėl vaikystėje persirgtos ligos. A. G. pablogėjo nuo to momento, kai prasidėjo skyrybų procesas, ir prasidėjo visi tie įvykiai. (duomenys neskelbtini) netenkino ta situacija, kad (duomenys neskelbtini) yra su (duomenys neskelbtini).

Liudytoja R. N. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad yra A. G. sesuo, todėl atsisako duoti parodymus. Liudytoja paaiškino, kad A. G. yra pavyzdys, jų tarpusavio bendravimas yra geras, su broliu bendrauja dažnai, juo rūpinasi. Liudytoja D. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad atsisako duoti parodymus prieš savo sūnų. Paaiškino, kad anksčiau pas sūnų nėra pastebėjusi jokių psichinės ligos požymių. Nėra mačiusi, kad A. G. elgtųsi neadekvačiai, niekada neteko kreiptis paauglystėje, vaikystėje į psichiatrus dėl sūnaus.

A. G. matė 2018 m. gruodžio 3 d., kai mirė liudytojos mama, po to jį matė, kai buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) ir vėliau (duomenys neskelbtini). Kai dukros iÅ¡važiavo į KaunÄ , sÅ«nus buvo pasimetęs, nes iÅ¡ gražios Å¡eimos nieko neliko. Jis negalėjo patikėti, kad Inga jį paliko. Kai mergaitės buvo mažos, I. G. palikdavo vienas ir iÅ¡važiuodavo į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini). I. G. prižiÅ«rėdavo liudytojos mamÄ , kuri buvo insulto, nevaikščiojo, už tai jai mokėjo po 1000 eurų per mėnesį.

Kai buvo iÅ¡vykusi į AnglijÄ , pati marti jai sakė, kad turėjo draugÄ LukÄ , lenkÄ . Liudytojas R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra A. G. patėvis. Kai (duomenys neskelbtini) pradėjo draugauti su Ž (I. G.), savo žmona, jų santykiai visada buvo geri, susilaukė mergaičių. Jis nematė, kad bÅ«tų smurtas prieÅ¡ mergaites ar prieÅ¡ žmonÄ . IÅ¡ Lietuvos liudytojas iÅ¡vyko iki 2006 m. Nuo 2000 m. iki 2006 m. su A. G. susitikdavo rečiau. Po 2006 metų su juo bendraudavo, kai jis grįždavo į LietuvÄ atostogų.

Tai bÅ«davo du-tris kartus per metus. Kiek bendravo, pas A. G. nematė neadekvatumo požymių. Vaikystėje nepastebėjo jokio iÅ¡skirtinio elgesio, iÅ¡ protinės pusės buvo panaÅ¡us į savo bendraamžius. Kai paskutinį kartÄ gyvai matėsi su A. G. (duomenys neskelbtini), liudytojas norėjo aplankyti mergaites, tačiau tada įvyko konfliktas. A. G. paskambino vyriausioji dukra ir pasakė, kad prieÅ¡ jÄ buvo panaudotas fizinis smurtas. Liudytojas tuo metu buvo su A. G., važiavo į ligoninę. Mergaitės buvo truputį sutrikusios, kaip iÅ¡sigandusios, kad kažkas bÅ«tų įvykę Å¡eimoje, liÅ«desys matėsi.

Kai išvažiavo iš ligoninės, mergaitės pasiliko prie mamos. Jis nepastebėjo psichinių sutrikimų pas A. G., jis bendravo normaliai, jokių nukrypimų nebuvo iš jo kalbos. Liudytojas A. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra A. G. biologinis tėvas, todėl atsisakė duoti parodymus. Liudytojas paaiškino, kad sūnus yra sveikas žmogus, jie bendrauja nedažnai, elgesio pokyčių pas A. G. nepastebėjo. Liudytojas V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. G. pažįsta daugiau kaip 10 metų, kai jis atvyko į Smilgių pirties bendruomenę.

A. G. propagavo sveikÄ gyvensenÄ , pasakodavo apie save, apie keliones, bÅ«davo draugiÅ¡kas. Susitikdavo kiekvienÄ Å¡eÅ¡tadienį pirtyje. Jis domėjosi kelionėmis, turėjo savo nuomonę, bet buvo taktiÅ¡kas. Pasakojo apie savo Å¡eimÄ , apie sveikÄ gyvenimÄ , kad maitinasi vegetariÅ¡kai, kad žmona gerai ruoÅ¡ia vegetariÅ¡kus patiekalus. Matė ir jo Å¡eimÄ , pasakė, kad viena iÅ¡ pavyzdingiausių Å¡eimų. A. G. sakė, kad Å¡eima auga, laikys tolimųjų vairuotojų kursus ir važiuos dirbti į užsienį.

VienÄ kartÄ atvažiavo, pabendravo ir sakė, kad po dviejų mėnesių vėl susimatys, tačiau jis grįžo po dviejų savaičių ir pasakė, kad žmona padavė dokumentus skyryboms ir nesupranta kodėl. Po to sužinojo, kad A. G. uždarytas į psichiatrinę ligoninę. Mano, kad taip įvyko per klaidÄ . Jis sutiktų A. G. priimti į namus, jei bÅ«tų skirtas ambulatorinis gydymas. Jis galėtų užtikrinti A. G. lankymÄ si gydymo įstaigoje, kur bÅ«tų užtikrinama, jog jis gaus vaistus.

Liudytoja A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra A. G. pusseserė. Su A. G. buvo labai artimi, palaikydavo ryšį, nieko blogo apie jį negali pasakyti. Žino, kad A. G. yra Rokiškyje, tačiau nežino kodėl. Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Žino, kad jis skyrėsi su savo žmona. A. G. elgesyje nėra pastebėjusi kažkokių dalykų, kurie būtų susiję su jo psichine sveikata. Sutiktų A. G. pasiimti iš ligoninės, jei būtų skirtas ambulatorinis gydymas. Liudytojas A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su A.

G. kartu gyveno viename name. Kieme pasikalbėdavo, kartais ateidavo su žmona kavos atsigerti, pasiskolindavo automobilį, kai sugesdavo. A. G. apibūdina teigiamai – mergaitės turėjo dviratukus, sūpynes, batutus, jis jas tikrai mylėjo, buvo geras tėvas. Kiek su juo bendravo, buvo viskas logiškai išvedama. Negali pasakyti, kad A. G. turėjo psichinių nukrypimų. A. G. parašė jam žinutę, kad jau buvo (duomenys neskelbtini). Negirdėjo apie pykčius ar smurtų pas A. G. ir I. G. šeimoje.

Jų Å¡eimÄ visi kaimynai laikė idealia. Liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su A. G. gyveno vienas Å¡alia kito, ėjo į tÄ pačiÄ mokyklÄ . Bendraudavo tol, kol A. G. bÅ«davo Lietuvoje, kai bÅ«davo užsienyje, bendraudavo per „Messenger“ programėlę. Dirbo kartu su juo Airijoje, RadviliÅ¡kyje, Vilniuje. Jis su A. G. bendrauja kiekvienÄ dienÄ telefonu, buvo su juo susitikęs RokiÅ¡kyje. A. G. stengėsi dėl Å¡eimos, viskÄ darė dėl jos, nesiskundė, kad kažkas bÅ«tų blogai.

Inga taip pat nebuvo skundusis, nei mergaitės. Jis nematė, kad A. G. ketintų kažkÄ padaryti I. G. ar keltų pavojų. A. G. neÅ¡nekėjo apie grasinimus. I. G. pozicijÄ Å¾ino iÅ¡ spaudos, medijos. Nėra girdėjęs kalbų, kad Inga turėjo ryÅ¡ių su kitais vyrais. Jis sutiktų pasiimti A. G. iÅ¡ ligoninės, jei bÅ«tų skirtas ambulatorinis gydymas. Ekspertė N. M. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ji dirba Utenos ekspertiniame skyriuje, yra vyriausioji teismo psichiatrė - ekspertė.

Patvirtino teismo psichiatrijos, tesimo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-I-31/2018 iÅ¡vadas. PaaiÅ¡kino, kad A. G. buvo atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė, visÄ mėnesį stebėjo A. G. Utenos ekspertiniame skyriuje, buvo atliktas psichologinis vertinimas. IÅ¡vadoje remtasi tuo, kas surinkta per stebėjimo laikotarpį, psichologinį vertinimÄ ir bylos medžiaga. Atliktame psichologiniame įvertinime stebimi mÄ stymo, emocijos, asmenybės pakitimai, kurie rodo, kad pakitimai nėra Å«maus proceso pasekmė, o lėtinė psichikos sutrikimo iÅ¡raiÅ¡ka.

Žmogaus elgesys buvo neprognozuojamas, veiksmai vyko mažamečių vaikų akivaizdoje, tai visiems sukeldavo ir psichologinį stresÄ , ir fizinę baimę. A. G. psichikos bÅ«klė buvo labai sudėtinga ir jo liguisti pasisakymai, mintys buvo labai emociÅ¡kai nuspalvinti ir galėjo sÄ lygoti jo elgesį ateityje. Psichologinio vertinimo metu iÅ¡ryÅ¡kėję pakitimai, kurie yra objektyviai nustatomi, liudija apie tai, kad tai nėra žmogaus iÅ¡sigalvojimai, o pakitimai, kurie leidžia nustatyti psichikos sutrikimÄ .

Nustatant gydymo režimÄ svarbÅ«s du faktoriai, t. y. įstatymų pažeidimai ir asmens psichikos bÅ«klė. Tuo metu, kai buvo atlikta ekspertizė, asmens bÅ«klė bylojo apie tai, kad psichikos bÅ«klė yra sutrikusi ir yra iÅ¡reikÅ¡ti pakitimai, kurie yra apraÅ¡yti teismo psichiatrijos akte. Jeigu praÅ¡oma priverstinių med. priemonių, tai žmogus bÅ«na pažeidęs baudžiamÄ jį įstatymÄ , nėra kritiÅ¡kas savo elgesiui, veikai, ir žiÅ«rima, kiek toli yra pažengęs psichikos sutrikimas, ar yra požymių, kurie leidžia įtarti, kad žmogus apimtas liguistų iÅ¡gyvenimų (kliedesių, haliucinacijų), kurie sÄ lygoja jo elgesį ir kurių vedamas jis gali bÅ«ti neprognozuojamas, pavojingas visuomenei.

Tuo metu asmuo buvo socialiai pavojingas. A. G. nepripažino savo kaltės, nebuvo jokios kritikos savo atžvilgiu, jis tuo metu negalėjo suprasti savo veiksmų. Ekspertė psichologė A. G. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad dalyvavo A. G. ekspertizės atlikime ir tvirtina teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-I-31/2018 iÅ¡vadas. Buvo atliktas pilnas psichologinis įvertinimas. Tyrimo metu problemų su A. G. nebuvo, kontaktas buvo geras, noriai dalyvavo tyrime. Psichologinio įvertinimo metu atminties, dėmesio proceso sutrikimų nenustatyta, tačiau iÅ¡ryÅ¡kėjo mÄ stymo nenuoseklumas ir mÄ stymo turinio sutrikimas.

Tai svarbiausi momentai, kurie patvirtina diagnozę. Asmenybė egocentriÅ¡ka, nekritiÅ¡ka, iÅ¡reikÅ¡ti paranoidiniai bruožai, socialinė adaptacija sutrikusi. Socialinės adaptacijos sutrikimas konstatuojamas iki ekspertizės ir jos atlikimo metu. Tiriamasis iÅ¡sakė nekoreguojamas koncepcijas apie sutuoktinę, jos artimiausiÄ aplinkÄ , kalbėjo, kad visi priklauso pedofilijos klanui, kad vaikai tvirkinami, tyrimo eigoje tas ratas plėtėsi. Socialinės adaptacijos sutrikimÄ Ä¯rodo inkriminuojamos veikos epizodai, tai yra neadekvatus elgesys, nes tiriamasis yra nekritiÅ¡kas situacijos aplinkybių atžvilgiu.

Tyrimo metu pasireiÅ¡kė neadekvatus tiek savęs, tiek aplinkinių vertinimas. IÅ¡vados daromos remiantis baudžiamosios bylos medžiaga, medicininės dokumentacijos medžiaga, pokalbiu su tiriamuoju, stebėjimo metodu, psichologinio vertinimo instrumentų pagalba. Kliedesinis sutrikimas yra ilgalaikis sutrikimas. Visa medžiaga ir visa situacija skyriuje tikrai rodė paciento pavojingumÄ . MÄ stymo turinio sutrikimai – sunkiai koreguojami dalykai. Ekspertas S. S. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 2021 m. vasario 5 d. buvo atlikta pakartotinė ekspertizė A.

G.. Atliko kompleksinę ekspertizę kartu su psichologiniu tyrimu. IÅ¡ tiriamosios medžiagos – medicininės dokumentacijos, bylos medžiagos duomenų ir tyrimų, aiÅ¡kėjo, kad nekyla klausimų dėl diagnostikos. A. G. diagnozuojamas lėtinis psichikos sutrikimas, t. y. kliedesinis sutrikimas. Tai yra, santykių, poveikių, reikÅ¡mingumo kliedesiai, ypač persekiojimo kliedesiai, kurie plečiasi. Laikytina, kad Å¡iuo metu taip pat yra mÄ stymo sutrikimai, valios sutrikimai. A. G. pristačius į Utenos ekspertinį skyrių, prasidėjo dissimuliacijos reiÅ¡kiniai, t. y. klinikiniai požymiai, kas reiÅ¡kia, kad bandoma pateikti save tik iÅ¡ teigiamos pusės ir nepasakoti apie savo psichinius iÅ¡gyvenimus.

Po ilgo laiko buvimo psichiatrijos ligoninėje, žmogus pradeda slėpti savo psichinius iÅ¡gyvenimus. Atliekant psichologinį tyrimÄ , nustatyta aukÅ¡ta smurto rizika. A. G. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – kliedesiniu sutrikimu, todėl nusikalstamos veikos metu jis negalėjo suprasti savo veiksmų, negali jų suprasti ir Å¡iuo metu. Buvo pastebėta, kad visi kliedesiai yra nukreipti prieÅ¡ tam tikrus asmenis ir sudaro pavojų, A. G. yra socialiai pavojingas ir bÅ«tent prieÅ¡ tam tikrus asmenis. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad yra fizinis, ir psichologinis pavojus.

Buvo atliktas ir psichologinį tyrimas, kurio metu nustatomos rizikos. IÅ¡vada tokia, kad rizika yra ir iÅ¡lieka aukÅ¡ta. Kiek gali tęstis gydymas, nėra žinoma, tačiau kliedesiai, jų apimtis turi mažėti. Rekomenduojama taikyti priverčiamÄ sias medicinos pobÅ«džio priemones – stacionarinį gydymÄ RokiÅ¡kio psichiatrinėje ligoninėje. Ekspertas G. B. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jo užduotis buvo įvertinti mÄ stymÄ , asmenybę, smurto rizikos metodikÄ derinyje su klinikiniais simptomais, kurie yra pagrindas iÅ¡vadai apie asmens pavojingumÄ .

Konstatuota, kad remiantis metodikomis, baudžiamosios bylos duomenimis, asmeniui yra bÅ«dingi specifiniai mÄ stymo pakitimai, kurie dažniausiai pasireiÅ¡kia impulsyviai kylančiomis idėjomis, atsitiktinių aplinkybių interpretacija, intuityvus iÅ¡kreiptas realybės suvokimas, asmens bazinis nepasitikėjimas. Å iuo atveju, mÄ stymo sistema pakankamai stipri, todėl kritiÅ¡kas įvertinimas yra labai minimalus ir reikalaujantis darbo stacionare. Asmens elgesys yra neprognozuojamas, tai reiÅ¡kia, kad gali kilti nebÅ«tinai fiziniai smurtiniai veiksmai, tačiau ir psichologiniai smurtiniai veiksmai.

Asmuo gali bÅ«ti pavojingas, jei galvoja, kad kiti asmenys tyčia pažeidžia jo interesus, norėdami jam pakenkti. Bet koks stacionarinio gydymo tikslas yra pasiekti medikamentinę remisijÄ . Tada, kai tai bus užfiksuota gydančių gydytojų, gydymas bus keičiamas į ambulatorinį. Å iuo metu medikamentinės remisijos nėra. MÄ stymo sutrikimai vieni iÅ¡ sunkesnių, nes paliečia mÄ stymÄ , nėra kritikos, dėl to trÅ«ksta motyvacijos pačiam gydymui. Specialistė A. Å . 2020 m. gegužės 12 d. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ji yra gydytoja psichiatrė, A.

G. gydo nuo kovo 17 d., iki tol sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis gydė gydytojas M. J.. A. G. bÅ«klė nepasikeitė, jam iÅ¡lieka mÄ stymo turinio pakitimai, persekiojimo kliedesiai, nekritiÅ¡kumas savo elgesiui. Asmuo nepripažįsta ligos, pradžioje iÅ¡ vis atsisakinėjo nuo gydymo. A. G. vartoja vaistus skirtus mÄ stymo korekcijai, agresijos, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo nebuvo. Tikslinga koreguoti gydymÄ , tačiau reikalingas paciento sutikimas, kadangi vaistų dozės nepakanka. A. G. mÄ stymo turinio pakitimai iÅ¡lieka tokie patys, kliedesių apimtis plečiasi, pacientui reikalingas gydymas.

Specialistas M. J. paaiÅ¡kino, kad A. G. ligos nepripažįsta. Atvykus A. G. į skyrių buvo stebėta kliedesių apimties padidėjimas, buvo įtrauktas vienas iÅ¡ personalo narių, kurių atžvilgiu A. G. turėjo įsitikinimus, kad Å¡is jam kenkia, kad filmuoja, stebi, kelia į ,,Facebook“ grupes. Kliedesių apimtis buvo didėjanti ir jei negautų vaistų, kliedesių apimtis gali didėti. Mano, kad sustiprintomis stebėjimo sÄ lygomis nėra bÅ«tinybės laikyti asmens, nes nei agresijos, nei reikÅ¡mingų tvarkos pažeidimų nebuvo nustatyta.

Nebuvo, kad A. G. bÅ«tų kažkÄ užpuolęs, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo. Liudytoja D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra I. G. motina, žino, jog dukra dėl A. G. iÅ¡puolių kvietėsi policijÄ , rašė pareiÅ¡kimus, buvo labai įbauginta A. G., nes jis nuolat jÄ skųsdavo, kerÅ¡taudavo, terorizuodavo. Kai dukra padavė dokumentus skyryboms, pasakojo, kad, tai sužinojęs, A. G., jai važiuojant vienai automobiliu už Å eduvos, kažkokiu bÅ«du susirado, pasivijo kitu automobiliu, jÄ taranavo, bandė nustumti nuo kelio.

Dukra tada persigandusi viena ranka vairavo, kita kvietėsi pagalbÄ . I. G. iÅ¡sigandusi į pagalbÄ pasikvietė savo draugę, kuri atvyko su savo draugu, buvo atvykusi ir policija (3 t., b. l. 8–11). Liudytoja E. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. po Kalėdų, I. G. su draugu buvo pas jÄ atvažiavę, paliko prižiÅ«rėti anÅ«kes ir iÅ¡važiavo. Buvo vėlu, mergaitės buvo atsigulusios, kai atėjo A. G. ir dukroms pasakė, kad eitų pas jį, ir jas iÅ¡sivedė. Apie 23.00 val., jam telefonu paskambino I.

G., papasakojo, kad, jai važiuojant su A. A. automobiliu, keliu iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kažkas kitu automobiliu jiems užtvėrė keliÄ , jiems sustojus, kažkokiu gelžgaliu sudaužė automobilio langus. I. G. sakė, kad iÅ¡sigando. Liudytoja parodė, kad 2018 m. gruodį, per Kalėdas, (duomenys neskelbtini) su mergaitėmis buvo atėjęs pas jÄ Ä¯ svečius. Ji su juo nesipyksta, sutaria normaliai. Ji paklausė, kodėl jis nepalieka Ingos ramybėje, neleidžia jai ramiai gyventi, o jis atsakė, kad kitos tokios daugiau neras.

Paskui pasakė „Jinai kalta, aÅ¡ viskÄ nuÅ¡luosiu“. KÄ reiÅ¡kia „nuÅ¡luosiu“, ji neklausė, o jis neaiÅ¡kino. Bet vėliau sistemiÅ¡kai ėmė vykti įvykiai, buvo gadinamas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) turtas. Ji pati niekada negirdėjo jokių (duomenys neskelbtini) tiesioginių grasinimų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jai tokių niekada nebuvo įvardijusi (3 t., b. l. 13–17). Liudytoja A. V. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. lapkričio 14 d. parodė, kad A.

G. ir I. G. pažįsta kaip buvusius kaimynus. A. G. apibÅ«dintų kaip ramų, nekonfliktiÅ¡kÄ . 2018 m. lapkričio 5 d., apie 8.00 val., buvo susitarusi su A. G. susitikti (duomenys neskelbtini), jis buvo minėjęs, kad prieÅ¡ susitikimÄ jis nuvyks į mokyklÄ palydėti dukras, kadangi tai buvo pirmoji diena naujoje mokykloje. 2018 m. lapkričio 5 d., apie 7.30 val., ji paskambino A. G., paklausė kur susitikti, jai A. G. atsiuntė žinutę su adresu. A. G. atsiuntė, kad jis yra (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mokyklos.

Jai nuvykus į minėtÄ vietÄ , pamatė prie perėjos stovintį A. G.. Jai sustojus, A. G. įlipo į jos automobilį, jai pasakė, kad dukros neatsiliepia telefonais, kad prie mokyklos jos nepasirodė. Pradėjus judėti, netoli mokyklos ji pamatė I. G. automobilį ,,Audi A3“. Ji sustojo, A. G. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir nuėjo link I. G., kuri parkavosi automobilį. Ji taip pat prisiparkavo ir laukė A. G.. Pro automobilio veidrodėlį matė, kaip A. G. nuėjo prie I. G. automobilio, tačiau nematė, kad jis bÅ«tų užkliuvęs ar kitaip palietęs I.

G. automobilį kÅ«nu. Jis atidarė automobilio deÅ¡inės pusės keleivio dureles. Ji matė, kad keleivio sėdynėje sėdėjo A. G., o A. G. abejomis rankomis buvo pasirėmęs ant automobilio stogo ties keleivio durelių virÅ¡umi ir, taip bÅ«damas pasirėmęs, įkiÅ¡o galvÄ Ä¯ automobilio salonÄ . Taip pat matė, kad A. G. kelis kartus buvo atsitraukęs nuo automobilio, gestikuliavo rankomis. Ji suprato, kad A. G. ir I. G. kalbasi, negirdėjo jokių riksmų. Nematė, kad A. G. bÅ«tų kÅ«nu įlindęs į I.

G. automobilio salonÄ ar bÅ«tų atsisėdęs į automobilio salonÄ , tuo labiau, kad jis neturėjo galimybės atsisėsti į automobilį, kadangi keleivio sėdynėje sėdėjo A. G.. Kai nuėjo prie I. G. automobilio, girdėjo I. G. sakant, kad A. G. jÄ smaugė, spjovė jai į veidÄ . Tuomet ji A. G. pasakė, kad reikia važiuoti, jis atsakė, jog tuoj ateis ir liudytoja nuėjo atgal į savo automobilį. Matė, kad A. G. nuėjo į mokyklos vidų, už kelių minučių grįžo dar prie I.

G. automobilio, jis skambino telefonu, tačiau niekas jam neatsiliepė. Tuomet A. G. grįžo į jos automobilį, ir jie iÅ¡važiavo. Policijos automobilio ar pareigÅ«nų nematė. Paklausus (duomenys neskelbtini), kas atsitiko, Å¡is pasakė, kad I. G. su mergaitėmis užsirakino automobilyje ir jam nepavyks palydėti dukrų į mokyklÄ . A. G. buvo susierzinęs, kažkiek nuliÅ«dęs (3 t., b. l. 31–32). Liudytoja A. V. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. spalio 2 d. parodė, kad 2018 m. rudenį buvo susitikusi su A.

G. prie prekybos centro ,, (duomenys neskelbtini)“, jis savo automobilį buvo palikęs prie I. G. namų. Jie pasivaikščiojo, po to naktį praleido vieÅ¡butyje. Ä®vykio rytÄ A. G. iÅ¡ vieÅ¡bučio iÅ¡važiavo apie 07.00 val., ji iÅ¡vyko vėliau – apie 09.00 val. Kadangi ji netinkamoje vietoje buvo pastačiusi automobilį, ėjo jį perstatyti ir matė A. G. stovintį prie gatvės, todėl mano, kad gal jis iki mergaičių mokyklos vyko taksi automobiliu. Kas vyko prie mokyklos, ji nežino.

ViskÄ Å¾inojo iÅ¡ A. G. pasakojimo. Pirmos apklausos metu ji melavo, kad buvo įvykio vietoje, kadangi to prašė A. G. prašė, o ji sutiko, tikėdama, jog jam padės (3 t., b. l. 34–38). IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės (ROIK 0118000438875) matyti, kad apie įvykį Å iaulių AVPK RadviliÅ¡kio r. PK praneÅ¡ta 2018 m. rugpjūčio 14 d., 22.18 val. Pranešėja I. G.. Policijos pareigÅ«nai į įvykio vietÄ atvyko 2018 m. rugpjūčio 14 d., 22.53 val. I. G. pranešė, jog jai trukdo vairuoti automobilį jos vyras, ji bijo sustoti, nes jis smurtaus, vyksta skyrybų procesas, jis bando sustabdyti jos automobilį, važiuoja priekyje jos, bando I.

G. stabdyti automobiliu „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Važiuoja kelyje nuo Å . B. link, kÄ tik iÅ¡važiavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 7–9). IÅ¡ 2018 m. rugpjūčio 14 d. A. G. paaiÅ¡kinimo matyti, jog jis 2018 m. rugpjūčio 14 d., apie 15.00 val., skambino I. G., sužinojęs, jog vyksta skyrybų procesas, ir norėjo su ja susitikti, pasikalbėti. Bendraujant telefonu, I. G. atsisakė su juo susitikti, siÅ«lė susitikti kitÄ dienÄ . Pokalbio metu jis labai susijaudino, supyko, kad žmona su juo nenorėjo susitikti, todėl pagÄ sdino pas jÄ atvykti į namus, belstis į duris, kalbėdamas keikėsi, vartojo necenzÅ«rinius žodžius, dėl savo veiksmų labai gailisi (4 t., b. l. 14).

Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra V. Ž. (4 t., b. l. 3–5). Iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 14 d. pranešimo Nr. 41D(K)-1426 matyti, kad buvo pateikta 2018 m. rugpjūčio 14 d., 22.18 val., centro informacinėje sistemoje užfiksuoto I. G. pranešimo iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini) skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija.

Nurodyta, kad garso įraÅ¡o rinkmenos pavadinimas sudarytas pagal įraÅ¡o datÄ , įraÅ¡o pradžios laikÄ bei abonento telefono numerį (3 t., b. l. 193). IÅ¡ 2019 m. liepos 17 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo iÅ¡klausyti Bendrojo pagalbos centro 2019 m. liepos 17 d. pateikti garso įraÅ¡ai, sudaryta stenograma. Nustatyta, kad garso įraÅ¡o trukmė 02.36 min. IÅ¡ garso įrašų stenogramos matyti, kad I. G. (pranešėja) telefonu vairuodama automobilį praneÅ¡a bendrojo pagalbos centro darbuotojai, jog jai reikalinga pagalba, ji važiuoja automobiliu iÅ¡ Å iaulių, o jos vyras su savo automobiliu jÄ taranuoja, nurodo, kad „psichuoja“, nes grįžo iÅ¡ užsienio, ji bijo sustoti, nes neužsirakina automobilis.

Pokalbio metu I. G. iÅ¡sigandusi, verkia, verkia garsiai, balsu. Bendrojo pagalbos centro darbuotoja iÅ¡siuntė pagalbÄ (7 t., b. l. 178–180). IÅ¡ 2018 m. spalio 14 d. I. G. pareiÅ¡kimo matyti, kad ji pranešė apie tai, jog 2018 m. spalio 14 d. apie 10.30 val. bÅ«nant namuose (duomenys neskelbtini), kartu su nepilnametėmis G. G. ir A. G., jos sutuoktinis A. G. atvedė kitÄ jų dukrÄ M. G. ir pasikvietė G. G. pasiklabėti į laiptinę. Kadangi (duomenys neskelbtini) iÅ¡ vakaro karščiavo, ji neleido ilgai kalbėti laiptinėje, norėjo parvesti mergaitę į namus, A.

G. taip pa norėjo užeiti į namus, tačiau ji neleido, nes jie kartu negyvena. Jai uždarant duris, A. G. užkiÅ¡o kojÄ tarp durų ir durų slenksčio, taip neleisdamas jų uždaryti ir atitraukęs duris pateko į butÄ . Patekęs į butÄ sakė, kad jÄ (I. G.) persekios visÄ gyvenimÄ , teigė, kad jos artimieji dings be žinios, tada ji paėmusi telefonÄ pasakė iÅ¡eiti iÅ¡ namų arba ji skambins policijai. Kai jos vyras iÅ¡eidinėjo iÅ¡ namų dukra (duomenys neskelbtini) iÅ¡ nugaros jai kažkÄ metė į sprandÄ .

PraÅ¡o tiri šį įvykį, nes ji nesijaučia saugi (1 t., b. l. 105). IÅ¡ Å iaulių apskrities VPK RadviliÅ¡kio rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus pareigÅ«no G. A. 2018 m. spalio 14 d. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2018 m. spalio 14 d. policijos pareigÅ«nui dirbant RadviliÅ¡kio rajone kartu su kolega, 10.38 val. iÅ¡ Å iaulių apskrities VPK budėtojo buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini), pro duris braunasi vyras, bando patekti į vidų. Policijos pareigÅ«nai į įvykio vietÄ atvyko apie 10.58 val.

I. G. paaiÅ¡kino, kad A. G. parvedęs dukrÄ M. G. į namus mamai, nes ji buvo pas jį, jie kartu negyvena, pateko į A. G. butÄ nepraÅ¡omas, teigdamas, kad I. G. persekios visÄ gyvenimÄ , o jos artimieji dings be žinios. I. G. buvo iÅ¡sigandusi. Detalesnė informacija suraÅ¡yta priimtame pareiÅ¡kime (1 t., b. l. 104). IÅ¡ Å iaulių apskrities VPK RadviliÅ¡kio r. policijos komisariato tyrėjos 2018 m. spalio 19 d. tarnybinio praneÅ¡imo dėl aplinkybių patikslinimo, matyti, jog 2018 m. spalio 19 d., dalyvaujant RadviliÅ¡kio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro socialinei darbuotojai G.

S., gavus I. G. žodinį leidimÄ , buvo bendrauta su A. G., namuose, esančiuose Maironio g. 42-16, Baisogala, RadviliÅ¡kio raj. Pokalbio tikslas buvo iÅ¡siaiÅ¡kinti 2018 m. spalio 14 d. kilusio konflikto tarp I. G. ir A. G. įvykio aplinkybes. A. G. pokalbio metu nurodė, kad tarp jos tėvų namuose kyla žodiniai konfliktai dėl to, kad mama nenori bendrauti su tėvu. 2018 m. spalio 14 d. tėvas buvo atėjęs į mamos namus, tačiau mama su juo bendrauti nenorėjo, jį vijo iÅ¡ namų. Kai mama varė tėvÄ iÅ¡ namų, A.

G. mamos prašė pabendrauti su tėčiu, tačiau mama jos neklausė. Nurodė, kad pyksta ant mamos, kad ji su tėčiu nebendrauja, o tik pykstasi su juo. Po to, kai mama iÅ¡varė tėtį, ji supyko ant mamos dėl to, kad ji taip elgiasi. Mama tuo metu iÅ¡sitraukė telefonÄ ir norėjo jÄ nufilmuoti pykstančiÄ . Tai pamačiusi, A. G. taip pat pasiėmė savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , norėjo nufilmuoti savo piktÄ mamÄ . Kai ji iÅ¡sitraukė telefonÄ , mama pagriebė jį, iÅ¡traukė jai iÅ¡ rankos.

Mama norėjo tik atimti iÅ¡ jos telefonÄ , tačiau traukdama jai užgavo pirÅ¡tÄ . Nenurodė, kad jai skaudėjo pirÅ¡tÄ , kai mama jai traukė iÅ¡ rankos telefonÄ . Po telefono atėmimo A. G. metė į mamÄ â€žslaimÄ - Å¡lykÅ¡tukÄ â€œ, bet mamai neturėjo skaudėti (2 t., b. l. 17–18). IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėtas vaizdo įraÅ¡as, kuris pateiktas A. G. 2018 m. spalio 18 d. apklausos metu. Jame užfiksuotas I. G. ir A. G. pokalbis dėl to, kad A.

G. metė į I. G. slaimÄ , I. G. verkia (2 t., b. l. 19–20). IÅ¡ 2019 m. rugpjūčio 28 d. vaizdo įrašų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėti I. G. pateiki vaizdo įraÅ¡ai, kuriuose užfiksuota, kad A. G. atėjo pas I. G. į namus, sakė, jog nori pakalbėti su mergaitėmis. Mergaitės nurodė, kad su tėčiu važiuoti nenori. Pas A. G. atėjo mažesnioji mergaitė, kuriÄ jis pakėlė ant rankų. Mergaitė, bÅ«dama pas A. G. ant rankų, viena ranka bando laikyti buto duris, kad A.

G. jų neuždarytų, tačiau jis buto duris uždarė, su mažesniÄ ja dukra pasilieka laiptinėje. Kitame įraÅ¡e užfiksuota kaip A. G. stovi buto tarpduryje, I. G. sako, kad A. G. apspjovė jai veidÄ , sakė, jog mergaitės pakalbėjo, prašė iÅ¡eiti, uždaryti duris. A. G. pakviečia G. G., paima ant rankų. A. G. mergaites iÅ¡siveda į bendro naudojimo koridorių, buto durys užsidaro. Kitame vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kad A. G. stovi buto tarpduryje, vyksta pokalbis tarp I. G., A. G. ir A.

G.. Kitame vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas pokalbis tarp A. G. ir I. G.. A. G. stovi buto tarpduryje, I. G. stovėdama buto viduje filmuoja A. G.. I. G. sako neÅ¡aldyti namų, o A. G. sako, kad atėjo aplankyti sergančios dukros. Sako, kad kiekvienÄ mėnesį moka po 300 eurų. Kitame vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas pokalbis tarp A. G. ir A. G., kurio metu A. G. sako, kad nepasiruoÅ¡usi žaisti teisėsaugos žaidimo, „dar truputį palaukiam ir žiÅ«rim, stebim tave, teisėsauga labai paprastas dalykas, ir va Å¡ita mergina, kuri buvo iÅ¡mesta per balkonÄ , ir net nepradėtas ikiteisminis tyrimas, o A.

G. sako, kad neapsimoka jai jungti, kad jis pašnekėtų su mama, nes ne ji dabar savo telefone, Feisbuke. Visų vaizdo įrašų sukūrimo datos nėra aiškios, kuriuo metu buvo filmuojama, nėra duomenų (2 t., b. l. 21–26). Iš 2019 m. liepos 17 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo išklausyti Bendrojo pagalbos centro 2019 m. liepos 17 d. pranešimu Nr. 41D(K)-1426 pateikti CD įrašyto garso įrašai. Nustatyta, kad I. G. 2018 m. rugpjūčio 19 d. apie 21.21 val. pranešė dėl smurto artimoje aplinkoje adresu Maironio g. 42-16, Baisogala.

I. G. pranešė, kad agresyvus vyras tranko duris, gÄ sdino, moteris jo neįsileidžia, jis vaikÅ¡to kieme. Apie tai informuoti pareigÅ«nai (7 t., b. l. 178–180). IÅ¡ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Kauno miesto VTAS 2018 m. lapkričio 26 d. praneÅ¡imo Kauno miesto socialinių paslaugų centrui matyti, kad 2018 m. spalio 15 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Å iaulių apskrities VTAS A. G., G. G. ir M. G. nustatė I grėsmės lygį (5 t., b. l. 144).

IÅ¡ 2020 m. sausio 3 d. tarnybinio praneÅ¡imo dėl A. G. naudoto mobilaus ryÅ¡io telefono telekomunikacinių įvykių iÅ¡klotinės analizės matyti, kad, iÅ¡analizavus mobilaus ryÅ¡io telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), buvusių telekomunikacinių įvykių (iÅ¡einančių, įeinančių skambučių, SMS žinučių) iÅ¡klotines, nustatyta, kad į A. G. naudotÄ mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 19 d. 09.42.06 val., iki 2019 m. balandžio 15 d. 07.26.31 val., buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini).

Nurodytu laikotarpiu A. G. su I. G. bendravo 4 kartus, o būtent: 2019 m. sausio 19 d., 19.45.53 val., iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini), buvo skambinta abonentui Nr. (duomenys neskelbtini); šiuo abonentu naudojosi I. G.; pokalbio trukmė 0 s; abonentas jungėsi prie bazinės stoties Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); 2019 m. sausio 27 d., 15.22.18 val., iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini), buvo skambinta abonentui Nr. (duomenys neskelbtini); šiuo abonentu naudojosi I. G.; pokalbio trukmė 0 s; 2019 m. vasario 18 d., 10.47.11 val., iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini), buvo skambinta abonentui Nr. (duomenys neskelbtini);

Å¡iuo abonentu naudojosi I. G.; pokalbio trukmė 0 s; 2019 m. vasario 18 d., 10.47.12 val., iÅ¡ abonento Nr. (duomenys neskelbtini), buvo skambinta abonentui Nr. (duomenys neskelbtini); Å¡iuo abonentu naudojosi I. G.; pokalbio trukmė 0 s (7 t., b. l. 131–134). IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės matyti, jog A. A. 2018 m. lapkričio 13 d. pranešė apie tai, kad buvęs sugyventinės sutuoktinis A. G. jam į telefonÄ raÅ¡o grasinančias sms žinutes, grasina susidoroti, nurodė, kad kreipsis dėl to į Santakos PK 2018 m. lapkričio 16 d. (2 t., b. l. 33).

IÅ¡ 2018 m lapkričio 16 d. A. A. praneÅ¡imo Kauno apskrities VPK Santakos PK virÅ¡ininkui matyti, kad A. A. pranešė apie tai, kad nuo 2018 m. spalio vidurio į jo „Facebook“ darbo anketÄ jo dabartinės draugės I. G. buvęs vyras A. G. iÅ¡ I. G. vaiko anketos rašė žinutes su keiksmažodžiais, A. G. skambinėja jam į telefonÄ , persekioja (1 t., b. l. 39). IÅ¡ A. A. apklausos protokolo matyti, kad 2018 m. lapkričio 16 d. buvo apklaustas Santakos PK, kur davė parodymus apie žinutes „Facebook“, parodė, jog nuo 2018 m. spalio mėn. į socialinį tinklÄ â€žFacebook“ darbo ir asmeninę anketas A.

G. iÅ¡ savo dukters (duomenys neskelbtini) „Facebook“ anketos koneveikė jį necenzÅ«riniais žodžiais, o apklausos dienÄ pasakė „ilgai netempsi, iÅ¡veÅ¡im“ (2 t., b. l. 38–39). IÅ¡ 2018 m. lapkričio 20 d. tarnybinio praneÅ¡imo dėl įvykio ROIK 0118000618596, matyti, kad, tikslinant praneÅ¡imo aplinkybes, A. G. paaiÅ¡kino, kad jam yra žinoma, kad jo nepilnametė dukra A. G. iÅ¡ savo „Facebook“ paskyros raÅ¡inėjo mamos I. G. draugui A. A., kadangi A. A. nemėgsta, labai pergyvena dėl tėvų A.

G. ir I. G. skyrybų. Taip pat A. G. nurodė, kad dėl Å¡io raÅ¡inėjimo jis su dukra kalbėjosi, pravedė jai profilaktinį pokalbį. Kodėl A. A. teigė, kad tai A. G. raÅ¡inėja, nežino. A. G. nurodė, kad yra skambinęs A. A., su juo kalbėjo vienÄ kartÄ dėl A. A. dingusio galinio valstybinio automobilio numerio. Pokalbio metu necenzÅ«rinių žodžių nevartojo. Kitus kartus skambinant A. A., jis neatsiliepdavo. A. G. skambino A. A., nes jis bendrauja su I. G., kartu su juo auga dukros, todėl tarpusavio bendravimas yra neiÅ¡vengiamas.

A. G. nepersekioja A. A., neturi tikslo taip elgtis, jam rÅ«pi jo vaikai, todėl jis atvyksta jų pasiimti į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur ir gyvena jo žmona I. G. ir jo nepilnametės dukros (2 t., b. l. 40). IÅ¡ 2019 m. rugpjūčio 28 d. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad Å¡ioje byloje ikiteisminio tyrimo metu I. G. buvo iÅ¡duotas pagalbos iÅ¡kvietimo elektroninis įrenginys, tikslu užtikrinti pakartotinio smurto prieÅ¡ smurtÄ artimoje aplinkoje patyrusį asmenį prevencijÄ (2 t., b. l. 108, 110).

IÅ¡ 2018 m. gruodžio 10 d. I. G. pareiÅ¡kimo matyti, kad 2018 m. gruodžio 9 d. išėjusi į laukÄ ryte, pamatė sugadintÄ automobilį, priklausantį A. A.. Automobilis buvo tuščiomis padangomis. Ji kreipėsi pagalbos į Å¡alia esantį servisÄ . Buvo pasakyta, kad padangos supjaustytos nepataisomai. Kas tai padarė, gali teigti drÄ siai, nes tai jau ilgÄ laikÄ trunkančios ir nesibaigiančios atakos A. G. atakos. Pateikė ieÅ¡kinį 200 Eur sumai (1 t., b. l. 52–55). IÅ¡ 2018 m. gruodžio 19 d. tarnybinio praneÅ¡imo su fotolentele matyti, kad, tikslinant įvykio aplinkybes, 2018 m. gruodžio 12 d. buvo vizualiai apžiÅ«rėtas automobilis „Aaudi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jo padangos.

Apžiūros metu vizualiai matomų požymių, kad automobilio padangos būtų supjaustytos ar pradurtos, nenustatyta (2 t., b. l. 49–55). Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas-valdytojas yra A. A. (4 t., b. l. 1). Iš Kauno AVPK KTV 2019 m. rugsėjo 20 d. specialisto išvados Nr. 20-IS1-1029, su fotolentele matyti, kad automobilio „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keturių ratų padangų pašalinio įrankio poveikio pažeidimai padaryti, jas praduriant.

Kiti pažeidimai susidarė, eksploatuojant padangas su nepakankamu kiekiu oro. PaÅ¡alinio įrankio poveikio pažeidimai padaryti smailiu, aÅ¡triu, briaunas turinčiu įrankiu. Ä® padangas smÅ«giuota 4 kartus – po vienÄ kartÄ Ä¯ kiekvienÄ padangÄ . Nustatyti, vienu ar keliu įrankiais padaryti kiauryminiai pažeidimai, negalima (8 t., b. l. 47–53). IÅ¡ 2018 m. gruodžio 18 d. tarnybinio praneÅ¡imo dėl I. G. praneÅ¡imo aplinkybių tikslinimo (ROIK 0118000667348) matyti, kad dėl subadytų automobilio padangų buvo bendrauta su A.

G., kuris paaiÅ¡kino, kad, atvykęs aplankyti dukrų, žmonos automobilį „Audi“ su nuleistomis padangomis matė jau 2018 m. gruodžio 6 d., apie 12.00 val. A. G. neigė subadęs žmonos automobilio padangas (2 t., b. l. 48). IÅ¡ 2018 m. gruodžio 17 d. savanoriÅ¡ko daiktų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. A. pateikė CD diskÄ su 2018 m. gruodžio 13 d. įvykio vaizdo įraÅ¡u (2 t., b. l. 60–62). IÅ¡ 2018 m. gruodžio 18 d. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, jog buvo peržiÅ«rėtas nukentėjusiojo A.

A. pateiktas CD diskas, kuriame užfiksuota, kaip paskui telefonu filmuojantį asmenį prekybos centre eina A. G. su rankoje laikomu mobilaus ryÅ¡io telefonu, kuris, paklaustas filmuojančio asmens, kodėl jį persekioja, juokėsi, teigė, kad nepersekioja, o su vaikais atėjo į prekybos centrÄ , be to, filmuojantis asmuo jam grasina, kreipiasi į filmuojantį asmenį „narkomane tu“, „šliapa“, klausia, ar jis žino, kÄ reiÅ¡kia žodis „šliapa“ pagal „panetkes“. Po to tarp abiejų vyrų įvyksta žodinis ginčas, vartojami necenzÅ«riniai žodžiai.

Fone girdimas moters balsas, raginantis A. G. atstoti, tačiau jis akivaizdžiai eina paskui filmuojantį asmenį ir keletÄ kartų ragina jį pratrÅ«kti, pakeltoje į viršų deÅ¡inėje rankoje nuolat laikydamas mobilaus ryÅ¡io telefonÄ su į filmuojančio asmens pusę atsukta telefono kamera. Filmuojančiam asmeniui pareikalavus pasitraukti per 5 m, A. G. teigė, kad to jam niekas neuždraus. Å alia besiginčijančių asmenų viso ginčo metu eina ir mažamečiai vaikai. Ä®raÅ¡as baigiamas filmuojančiam asmeniui praėjus pro parduotuvės „Rimi“ kasas (2 t., b. l. 63).

Iš 2019 m. spalio 22 d. – 2019 m. spalio 23 d., 2019 m. lapkričio 18 d. apžiūros protokolai patvirtina, jog buvo apžiūrėtos skaitmeninės laikmenos su vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuota, kaip A. G. prekybos centre ,, (duomenys neskelbtini)“ vaikščiojo paskui I. G., A. A. ir juos filmavo, tarp jų vyko žodinis konfliktas, A. G. provokuoja sakydamas, pratrūk, pratrūk, taip pat apžiūrėtos 24 nuotraukos, t. y. mobilaus ryšio telefono ekrano atvaizdai su žeminančio, įžeidžiančio bei grasinančio turinio žinutėmis (7 t., b. l. 181–194, 8 t., b. l. 1–21).

Iš 2019 m. birželio 18 d. apžiūros protokolo matyti, kad 2019 m. birželio 18 d. 21.00 val. –22.00 val., prie pastato A. J. g. 13, Vilniuje, buvo apžiūrėtas automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojosi A. G.. Automobilyje rastas mobilaus ryšio telefonas „HONOR“, IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) bei atminties kortele „SanDisk“ (8 t., b. l. 25–33). Iš Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2019 m. gruodžio 4 d. pranešimo Nr. 2-2-2/29 matyti, kad 2019 m. sausio 29 d.

Vilijampolės seniūnijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), 4-tame kabinete, 10.00–13.35 val., vyko I. G. ir A. G. šeimos atvejo nagrinėjimo posėdis (4 t., b. l. 168). Iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2018 m. gruodžio 3 d. pranešimo Nr. 41D(K)-2158 matyti, kad buvo pateikta 2018 m. lapkričio 5 d., 07.45 val., centro informacinėje sistemoje užfiksuoto I. G. pranešimo iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) dėl smurto artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini), skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija.

Nurodyta, kad garso įraÅ¡o rinkmenos pavadinimas sudarytas pagal įraÅ¡o datÄ , įraÅ¡o pradžios laikÄ bei abonento telefono numerį (3 t., b. l. 191). IÅ¡ 2018 m. gruodžio 6 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo iÅ¡klausytas Bendrojo pagalbos centro garso įraÅ¡as. Nustatyta, kad I. G. 2018 m. lapkričio 5 d. 07.45 val. skambino į bendrÄ jį pagalbos centrÄ ir pranešė, kad jÄ užpuolė vyras, ji stovi prie Kauno Jono ir P. V. mokyklos, vyras nueina iÅ¡sigandęs. Ä®vykis įvyko prie mokyklos.

I. G. apspjaudė, vyras daužėsi, smaugė, tačiau greitosios nereikia. Moteris yra su trimis mergaitėmis, sėdi užsirakinusios automobilyje ,,Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) mergaitės nesužalotos, vyras baladojasi, eina aplink langus, skambinėja. Garso įrašo trukmė 02.77 min. Skambinusiosios balso tonas verksmingas, kalba rišli. Garso įrašo pradžioje girdėjosi vaikų balsai (2 t., b. l. 67–69, 3 t., b. l. 31–32, 7 t., b. l. 175–177). Iš 2019 m. liepos 4 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji I.

G. pateikė USB raktÄ â€žKingston“ (3 t., b. l. 194). IÅ¡ 2018 m. lapkričio 5 d. apžiÅ«ros protokolo su fotolentele matyti, kad 2018 m. lapkričio 5 d., 09.51–09.58 val., prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rastas stovintis dviejų durų automobilis „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Ant variklio gaubto rastas įlenkimas (1 t., b. l. 1–4, 6–9). IÅ¡ 2018 m. lapkričio 5 d. tarnybinio praneÅ¡imo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2018 m. lapkričio 5 d. policijos pareigÅ«nas tarnybiniame praneÅ¡ime pažymėjo, kad nukentėjusioji I.

G. buvo susijaudinusi, Å¡oko bÅ«senoje, akivaizdžioje baimėje. Nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad jai atvažiavus automobiliu ,,Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prie mokyklos, prie (duomenys neskelbtini) namo, staiga į minėtÄ automobilį įlipo A. G., kuris su automobilio saugos diržu pradėjo jÄ smaugti, grasino, kad nuvežęs nukentėjusiÄ jÄ ir vaikus į garaÅ¾Ä ir uždarius, juos uždusins bei pasidarys pats sau galÄ . Nurodė, kad vyksta skyrybų procesas, nukentėjusioji dėl sutuoktinio pakeitusi gyvenamÄ jÄ vietÄ .

A. G. buvo pasiÅ¡alinęs iÅ¡ įvykio vietos (1 t., b. l. 174–177). IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės matyti, kad registruoti praneÅ¡imai: 2018 m. spalio 8 d. – moteris pageidauja raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ dėl netinkamo vyro elgesio; 2018 m. spalio 9 d. – pranešėjai 12 m., mergaitė iÅ¡sigandusi, nes prieÅ¡ mamÄ smurtauja tėtis, galimai muÅ¡a; 2018 m. spalio 18 d. – dėl negrÄ Å¾intų dukrų pranešėjai (2 t., b. l. 98–99). IÅ¡ ,,Facebook“ žinutės matyti, kad A.

G. siuntė žinutę ,,MELSKIS“ liudytojai I. V. (3 t., b. l. 53). IÅ¡ A. G. susiraÅ¡inėjimo su dukra matyti, kad vartodamas anglų kalbÄ raÅ¡o įžeidžiančius, žeminančius I. G. praneÅ¡imus, raÅ¡o, jog dukra pakalbėtų su mama, kad jie visi gyventų kartu, nes I. G. nesugebės sukurti ateities su dukromis, bÅ«dama prostitute, nutemps dukras į dugnÄ , vartoja necenzÅ«rinius žodžius bendraudamas su dukra, raÅ¡o, „show must go on“, „now next level 3 from 10 levels“ ir pan. (4 t., b. l. 121–132, 162–160, 5 t., b. l. 63–103).

IÅ¡ A. G. susiraÅ¡inėjimo su I. G. matyti, kad A. G. rašė, jog I. G. stebėtų cirkus naktį, klausia ar ji nori gražios pabaigos, ar karo, vartoja necenzÅ«rinius žodžius, teigė, kad pajus I. G. ir vaikas, kas yra A. G. nedraugiÅ¡kas (4 t., b. l. 133–138). IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės matyti, kad gautas praneÅ¡imas, kuriame asmuo teigia, jog jo žmona I. G. buvo parduota su visa Å¡eima. Ji ir 3 dukros už 12 000 eurų. V. B. banditai pastatė jÄ ant kokaino ir prostitucijos nuo 2015 m.

Å iai dienai dirba tik už dozes, namuose maisto trÅ«kumas, vaikai paliekami vieni. (duomenys neskelbtini) G. Ž. ir A. A. yra vartojantys narkotines medžiagas. Galimai vaikams į maistÄ beria, mergaitės skundžiasi galvos svaigimu ir ypač dažnu Å¡lapinimusi. Gyvena adresu, kur kitame bute gyvena vienas iÅ¡ sutenerių su savo Å¡eima. Jis organizuoja mergaičių iÅ¡ vaikų namų paėmimus ir atveža į (duomenys neskelbtini) žaisti su jo dukromis (5 t., b. l. 165–166). IÅ¡ A. G. el.laiÅ¡kų Vaiko teisių apsaugos tarnybai matyti, kad A.

G. praneÅ¡a apie 3 tvirkinamas mergaites, jo dukras. Teigia, jog jos svaiginamos medikamentų pagalba, po to atliekami tvirkinamieji veiksmai, mama tai žino ir toleruoja, nes dirba prostitute, vartoja narkotines medžiagas, vaikai įtraukti į pedofilijÄ ir iÅ¡naudojami (6 t., b. l. 64–70). Teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-31/2018 nurodyta, kad A. G. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio iki 2019 m. sausio mėnesio, nustatomas lėtinis psichikos sutrikimas – kliedesinis sutrikimas, dėl kurio jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

A. G. Å¡iuo metu taip pat nustatomas lėtinis psichikos sutrikimas – kliedesinis sutrikimas, dėl kurio jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. G. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, jam rekomenduojamas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis, t. y. VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje (8 t., b. l. 156–162). Pakartotinės Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2021 m. sausio 25 d.

– vasario 21 d. ekspertizės akte Nr. 82TPK-1/2021 konstatuota, jog A. G. inkriminuojamų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – kliedesiniu sutrikimu (F22.0), dėl ko jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Å iuo metu jis taip pat negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Stebima tendencinga elgsena – turimo psichikos sutrikimo slėpimas –dissimuliacija. Dėl turimo psichikos sutrikimo socialiai pavojingas. Rekomenduojama skirti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – priverčiamÄ jį stebėjimÄ ir gydymÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje gydymo įstaigoje – RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje (15 t., b. l. 118–137).

BK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones. Ä®statymo uždraustų veikų padarymo aplinkybes įrodo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, paaiÅ¡kinimai teisme, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, pareiÅ¡kimai apie padarytas nusikalstamas veikas, įvykio vietos apžiÅ«ros, daiktų apžiÅ«ros protokolai ir kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga.

Byloje nenustatyta, kad Å¡ie duomenys bÅ«tų gauti pažeidžiant įstatymo reikalavimus, jie nuosekliai ir logiÅ¡kai tarpusavyje susiję, vienas kitÄ papildo, todėl laikytini tinkamais įrodymais, nustatyti faktines veikų padarymo aplinkybes. IÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad A. G. 2018 rugpjūčio 14 d. apie 22.00 val. magistraliniame kelyje persekiojo savo sutuoktinę I.

G. pavojingai manevruodamas ir pavojingai artėdamas link jos automobilio, bandė nustumti nuo kelio. Å ios aplinkybės nustatytos ir įrodytos aukščiau iÅ¡dėstytais įrodymais, t. y. I. G. parodymis, liudytojų I. V., D. V. parodymais, A. A., J. M. parodymais, I. G. praneÅ¡imu, skambučio bendrojo pagalbos centro darbuotojoms stenograma. I. G. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė, kad iÅ¡ pradžių ji su A. G. kalbėjo telefonu, po to staiga pamatė, kad jis važiuoja tame pačiame kelyje prieÅ¡ais jÄ , pravažiavęs apsisuko, važiavo iÅ¡ paskos, pavojingai manevravo, stÅ«mė jÄ Ä¯ kelkraÅ¡tį, kitus automobilius.

Ji bijojo, kvietė pagalbÄ 112, kvietė draugę, nes bijojo sustoti, kadangi automobilio durelės neužsirakino. Netikėti Å¡iais parodymais teismas neturi pagrindo, nes juos patvirtina bendrojo pagalbos centro skambučio stenograma iÅ¡ kurios matyti, kad I. G. kviečiasi pagalbÄ , nes jÄ persekioja jos sutuoktinis, trukdo vairuoti, ji jo bijo, bijo sustoti, nes neužsirakina durelės, iÅ¡kvietė draugę. I. G. kalbėdama verkia, yra iÅ¡sigandusi, verkia garsiai, balsu, sako, kad yra anksčiau patyrusi smurtÄ Å¡eimoje.

Liudytoja I. V. ir D. V. taip pat patvirtino, kad įvykio metu I. G. skambino I. V. ir prašė atvykti į pagalbÄ , nes jÄ kelyje persekioja sutuoktinis, taranuoja, bando nustumi nuo kelio. I. G. tai sakė verkdama, Å¡aukdama. Atvykus I. G. buvo apsiverkusi, drebėdama atbėgo pas liudytojÄ I. V., o D. V. klausė A. G., kodėl jis gÄ sdina I. G., I. G. buvo iÅ¡sigandusi. Liudytojas pareigÅ«nas J. M., atvykęs į įvykio vietÄ , patvirtino, jog buvo gauta informacija, kad kelyje kažkas trukdo vairuoti, persekioja.

Nuvykus į įvykio vietÄ , rado du stovinčius automobilius, kurių viename buvo I. G. ir sakė, kad jos vyras trukdė jai vairuoti, bandė jÄ stabdyti, ji su juo nenorinti bendrauti, vyksta skyrybos. IÅ¡ skambučio bendrajam pagalbos centrui matyti, kad skambučio trukmė daugiau nei 2,5 min., pokalbis vyksta pranešėjai vairuojant, važiuojant, iÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad magistraliniame kelyje per šį laikÄ tikrai buvo nuvažiuotas ne vienas kilometras, ir visÄ tÄ laikÄ I. G. patyrė pavojingas situacijas kelyje dėl A.

G. vairavimo, dėl ko turėjo pagrindÄ jo bijoti, juo labiau, kad buvo pasakiusi, kad nenori su juo bendrauti – bendraus per advokatÄ . Apibendrinant darytina iÅ¡vada, kad byloje nustatyta ir įrodyta, jog A. G. 2018 m. rugpjūčio 14 d., 22.18 val., magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausiusį jo senelei J. G., pavojingai manevruodamas ir pavojingai artėdamas prie savo sutuoktinės I. G., tuo metu vairuojančios automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausiusį jos tėvui V.

Ž., apie 10–15 km atstumu persekiojo jÄ , bandė nustumti nuo kelio. Baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti įrodymai taip pat patvirtina, kad A. G. 2018 m. spalio 14 d. apie 10.58 val. grasino I. G., kad persekios jÄ visÄ gyvenimÄ , jos artimieji dings be žinios. Å ios aplinkybės nustatytos ir įrodytos nukentėjusiosios I. G. parodymais, kuriuos patvirtina liudytojų pareigÅ«nų J. L., G. A. parodymai, tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytos aplinkybės. I. G. parodė, jog tÄ dienÄ I.

G. parvedė dukrÄ MildÄ Ä¯ namus, norėjo pabendrauti su G. G., jÄ pasikvietė į laiptinę. Kai ji pakvietė G. G. sugrįžti, A. G. irgi norėjo patekti į namus, tačiau ji to nenorėjo, norėjo uždaryti duris, tačiau A. G. įkiÅ¡o tarp durų kojÄ ir iÅ¡sakė grasinančius žodžius, kad persekios jÄ visÄ gyvenimÄ , o jos artimieji dings be žinios. Netikėti Å¡iais I. G. parodymais teismas neturi pagrindo, nes, kaip matyti iÅ¡ kitų įrodymų, I. G. pranešė apie tai policijai, tÄ pačiÄ dienÄ parašė pareiÅ¡kimÄ .

Liudytojas pareigÅ«nas G. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad patruliuodamas kartu su kolega, gavo praneÅ¡imÄ , jog Baisogaloje sugyventinis braunasi į namus. Nuvykus nukentėjusioji sakė, kad tėvas atvedė vaikÄ , moteris pasiėmė vaikÄ , po to vyras kiÅ¡o kojÄ pro duris ir iÅ¡sakė grasinimus. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metus duotus parodymus, kad nukentėjusioji paaiÅ¡kino, jog dukrai grįžus į namus, A. G. norėjo ateiti pas jÄ Ä¯ butÄ , tačiau jam neleido užeiti, po ko A.

G. pagrasino, sakė, kad persekios jÄ visÄ gyvenimÄ ir kad jos artimieji dings be žinios, I. G. keletÄ kartų pabrėžė, kad toks A. G. elgesys ne pirmÄ kartÄ , parašė pareiÅ¡kimÄ . Liudytojas pareigÅ«nas J. L. taip pap patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad, nuvykus pagal iÅ¡kvietimÄ , pranešėja I. G. paaiÅ¡kino, kad parvedus dukrÄ namo, A. G., bÅ«damas laiptinėje, įkiÅ¡o kojÄ Ä¯ jos buto tarpdurį, taip neleisdamas uždaryti jai buto durų, tokiu bÅ«du įsibrovė į butÄ ir grasino, kad persekios jÄ visÄ gyvenimÄ , o jos artimieji dings be žinios.

I. G. teigė, kad iÅ¡sigando, pajuto baimę, nes tikėjo, kad vyras gali nuskriausti jÄ ar artimuosius, be to, vyras įsibrovė į butÄ prieÅ¡ jos valiÄ , todėl, bijodama jo ir jo galimo susidorojimo, pranešė policijai. Konflikto eigÄ , t. y. kad A. G. atvedė MildÄ , norėjo pasikalbėti su G. G., su kuria išėjo į laiptinę, po to A. G. metė į I. G. „slaimÄ â€œ (Å¡lykÅ¡tukÄ ), patvirtina ir vaizdo įraÅ¡ai bei G. S. parodymai. Nors Å¡iuose įraÅ¡uose neužfiksuoti grasinimai persekioti visÄ gyvenimÄ , pakenkti nukentėjusiosios artimiesiems, tačiau juose užfiksuota įvykių eiga atitinka I.

G. parodymus apie įvykių eigÄ , sekÄ ir leidžia tikėti jos parodymų tikrumu ir teisingumu, juo labiau, kad I. G. paaiÅ¡kino, jog Å¡ie grasinimai buvo iÅ¡sakyti po to, kai G. G. grįžo į namus (Å¡is epizodas vaizdo įraÅ¡uose neužfiksuotas), o dar vėliau įvyko I. G. konfliktas su dukra A. G. su „slaimu“ (Å¡lykÅ¡tuku). Nors I. G. teigia, kad nepamena, jog bÅ«tų iÅ¡sakęs minimus grasinimus, o jeigu ir pasakė kažkÄ panaÅ¡aus, tai nebuvo nukreipta pakenkti I. G., tačiau teismas konstatuoja, jog situacijoje kai nukentėjusioji iÅ¡reiÅ¡kė nenorÄ , kad jis užeitų į butÄ , o jis prievarta (įkiÅ¡damas kojÄ ) stengėsi į jį pateikti, be to, prieÅ¡ tai vykę įvykiai - persekiojimas kelyje, 2018 m. spalio 9 d. vienos iÅ¡ dukterų praneÅ¡imas, kad tėtis smurtauja prieÅ¡ mamÄ , rodo, kad I.

G. turėjo pagrindÄ bijoti A. G. grasinimų tiek dėl savęs, tiek ir dėl savo artimųjų, juo labiau, jog nukentėjusiosios mažametės yra parodžiusios, kad A. G. yra vartojęs fizinį smurtÄ I. G. atžvilgiu. Å iuo atveju didesnę įtampÄ ir baimę dėl galimų netinkamų A. G. veiksmų kėlė ir tai, kad A. G. negalėjo susitaikyti su I. G. ketinimu skirtis. Apibendrinant darytina iÅ¡vada, kad byloje nustatyta ir įrodyta, jog A. G. 2018 m. spalio 14 d., 10.58 val., atėjęs pas savo sutuoktinę I.

G. į namus, esančius Maironio g. 42-16, Baisogala, RadviliÅ¡kio r., iÅ¡sakė grasinimus, kad persekios jÄ visÄ gyvenimÄ , jos artimieji dings be žinios, tokiu bÅ«du baugino I. G., jog padarys jai ir jos Å¡eimos nariams pavojingÄ gyvybei ar sveikatai veikÄ . Nutarime dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. G. inkriminuota tai, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. spalio 15 d., ne mažiau kaip 20 kartų atėjo prie I. G. namų, esančių Maironio g. 42-16, Baisogala, RadviliÅ¡kio r., beldė į langus ir duris, tokiu bÅ«du baugino ne tik I.

G., bet ir kitus savo Å¡eimos narius – dukras A. G., G. G. ir M. G., tačiau teismas iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog byloje Å¡ios aplinkybės neįrodytos. Nors I. G. teigė, kad A. G. dažnai belsdavo į langus, duris vakarais, taip siekdamas įbauginti jÄ ir dukras, tačiau tokių nukentėjusiosios, kuri yra suinteresuota bylos baigtimi, parodymų nepatvirtina jokie kiti objektyvÅ«s duomenys. Byloje užfiksuotas tik vienas I. G. praneÅ¡imas dėl bauginančio spardymo į duris 2018 m. rugpjūčio 19 d. vakarÄ .

IÅ¡ bendrojo pagalbos centro skambučio stenogramos matyti, kad I. G. klausia, ar bÅ«tų galima iÅ¡kviesti policijÄ dėl agresyvaus vyro, kuris tranko duris, o ji jo neįsileidžia. IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės taip pat matyti, kad pareigÅ«nams reaguojant į šį įvykį, pati A. G. A. G. pati jau buvo įsileidusi į namus, jokių pretenzijų neturėjo, skundų, pareikÅ¡imų raÅ¡yti nenorėjo. A. G. teigė, kad atėjo aplankyti vaikų. Jokių pažeidimų neužfiksuota, iÅ¡siaiÅ¡kinta vietoje (6 t., b. l. 57).

Pažymėtina, jog 2018 m. spalio 14 d. buvo atvykę pareigÅ«nai dėl garsinimų persekioti nukentėjusiÄ jÄ , tačiau apie grasinančius beldimus I. G. nei savo pareiÅ¡kime, nei pareigÅ«nams nenurodė. Be to, iÅ¡ vaizdo įrašų, kurie daryti 2018 m. spalio 14 d., nenustatyta, kad mergaitės bÅ«tų bijojusios savo tėvo. Nors I. G. teigia, kad toks elgesys gÄ sdino jÄ ir dukras, tačiau aplinkybių dėl dukrų bauginimo jokie kiti surinkti duomenys nepatvirtina. Pažymėtina, jog nei viena iÅ¡ dukrų nenurodė tokių aplinkybių, kad bÅ«tų buvę sistemingi barbenimai ar daužymai į duris, kurių jos bijotų, Å¡iuo laikotarpiu Å¡eima jau buvo žinoma vaiko teisių apsaugos specialistams, tačiau nebuvo nustatyta jokių apribojimų A.

G. bendrauti su dukromis. Todėl A. G. paaiškinimas, kad jis barbendamas į langus, duris kitais kartais siekė bendrauti, susitikti su dukromis, lieka nepaneigtas. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog neįrodyta, kad I. G. laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. spalio 15 d. ne mažiau kaip 20 kartų beldė į langus ir duris adresu (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gyveno I. G. su dukromis ir taip baugino I. G. ir dukras, todėl šie epizodas šalinamas iš kaltinimo. Nutarime dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A.

G. inkriminuota tai, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. iÅ¡ savo iÅ¡ savo mobilaus ryÅ¡io telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinęs I. G. į jos naudojamÄ mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 3–4 kartus grasino jai, sakydamas ,,aÅ¡ taip padarysiu, kad tu pati pasidarysi sau galÄ , mergaičių nebus nei tau, nei man, aÅ¡ su jomis garaže užsidusinsiu, Aleksoto turguje nusipirkti ginklÄ už 100 eurų paprasta“, tokiu bÅ«du baugino I.

G. bei mažametes dukras A. G., G. G. ir M. G., jog padarys joms pavojingÄ sveikatai ir gyvybei veikÄ , be to, paskambinęs telefonu baugino ir savo mažametes dukras, sakydamas joms, kad „vienÄ dienÄ mama negrįš iÅ¡ parduotuvės“, „pats nedarysiu nieko, draugai viskÄ padarys, tačiau teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, jog jų nepakanka daryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , jog A. G. padarė tokius veiksmus. Å ias aplinkybes patvirtino tik I. G., kuri yra suinteresuota bylos baigtimi, tačiau tokių jos parodymų nepatvirtina jokie kiti patikimi įrodymai.

Byloje nėra duomenų, kad dėl šių konkrečių grasinimų I. G. būtų pranešusi teisėsaugai iš karto po jų pareiškimo, mažamečių nukentėjusiųjų naudotų telefonų ir I. G. naudoto telefono telekomunikaciniai įvykiai šiuo laikotarpiu netirti, o iš 2020 m. sausio 3 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad atlikus telefono abonemento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi A. G., telekomunikacinių įvykių analizę, nustatyta kad iš šio numerio į I. G. numerį laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 19 d. iki 2019 m. vasario 18 d. skambino 4 kartus, visų pokalbių trukmė nurodyta 0 s (7 t., b. l. 131–134).

Pažymėtina, jog apie tokias aplinkybes nenurodė ir apklausiamos mažametės. Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog byloje neįrodyta, kad A. G. laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. iÅ¡ savo mobilaus ryÅ¡io telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinęs I. G. į jos naudojamÄ mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 3–4 kartus grasino jai, sakydamas ,,aÅ¡ taip padarysiu, kad tu pati pasidarysi sau galÄ , mergaičių nebus nei tau, nei man, aÅ¡ su jomis garaže užsidusinsiu, Aleksoto turguje nusipirkti ginklÄ už 100 eurų paprasta“, baugino savo sutuoktinę ir dukras bei baugino dukras, paskambinęs telefonu, sakydamas joms, kad „vienÄ dienÄ mama negrįš iÅ¡ parduotuvės“, „pats nedarysiu nieko, draugai viskÄ padarys“, todėl Å¡is epizodas Å¡alinamas iÅ¡ kaltinimo.

Baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtina, kad A. G. baugino nukentėjusįjį (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. spalio 25 d. iš A. G. ir G. G. socialinio tinklapio paskyrų siųsdamas įžeidžiančias, žeminančias žinutes su keiksmažodžiais, taip pat sutikęs grasino, sakydamas, kad ilgai netempsi, išvešim, reikalavo, kad jis išeitų pasikalbėti, jeigu nori likti gyvas. Šios aplinkybės nustatytos ir įrodytos nukentėjusiojo A.

A. parodymais, I. G. parodymais, kurie tarpusavyje iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja, kitais įrodymais. A. A. tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu vienodai parodė, kad nutarime nurodytu laikotarpiu į socialinio tinklapio „Facebook“ paskyrÄ Ä—mė gauti įžeidžiančio, žeminančio turinio žinutes su keiksmažodžiais, be to, A. G. yra kvietęs pasikalbėti, sakydamas, kad A. A. ateitų pasikalbėti, jeigu nori likti gyvas. Å ias aplinkybes patvirtino ir I. G.. Tiek I. G., tiek ir A. A.

įsitikinę, kad žinutes jam rašė ne mergaitės, o A. G., nes buvo su keiksmažodžiais, raÅ¡yba taisyklinga. Be to, A. G. patvirtino, jog jos tėtis bÅ«nant Egipte yra rašęs iÅ¡ jos „Facebook“ paskyros. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad A. A. dėl tokio pobÅ«džio praneÅ¡imų buvo kreipęsis į teisėsaugÄ , o tikslinant įvykio aplinkybes A. G. neneigė, kad iÅ¡ dukrų paskyrų galėjo bÅ«ti raÅ¡ytos tokio pobÅ«džio žinutės, tačiau nepripažino, kad tai darė jis.

Vis dėlto, įvertinus visas Å¡ias aplinkybes, nukentėjusiųjų parodymus, tai, kad žinutės atitiko suaugusio žmogaus braiÅ¾Ä , A. G. patvirtino, kad A. G. naudojosi jos paskyra, darytina iÅ¡vada, kad byloje surinktų įrodymų pakanka daryti iÅ¡vadÄ , kad A. G. iÅ¡ tiesų pasinaudodamas mažamečių paskyromis rašė įžeidžiančio turinio praneÅ¡imus, adresuotus A. A.. A. A. gyvenant kartu su nukentėjusiÄ ja I. G. ir jos dukterimis ir žinant iki tol vykusius įvykius dėl I.

G. persekiojimo kelyje, beldimo, grasinimų, darytina iÅ¡vada, jog A. A. turėjo pagrindÄ bijoti A. G., jaustis nesaugiai. Byloje taip pat nustatyta, kad A. G. laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2019 m. gegužės 10 d. susiraÅ¡inėjimo garso/vaizdo pokalbių metu programėlėse „Viber“, „Messenger“, I. G. ir mažametėms dukroms rašė I. G. asmenybę žeminančius nutarime nurodyto turinio praneÅ¡imus, taip pat rašė I. G. grasinančio pobÅ«džio žinutes.

Å ios aplinkybės įrodytos I. G. parodymais ir raÅ¡ytiniais įrodymais – nufotografuotais ir byloje pateiktais susiraÅ¡inėjimais (4 t., b. l. 121–132, 133–138, 162–160, 5 t., b. l. 63–103). Sakydamas, kad skyrybų nėra ir nebus kol gyvas jis, kol gyva ji, jei paduos alimentams, sužinos, kas yra (duomenys neskelbtini) nedrugiÅ¡kas, kad stengiasi iÅ¡likti ramus, bet po jos nebendravimo, neprižada nieko, mergaitės liks be mamos ir tėčio ir pan. neabejotinai kėlė baimę, nesaugumo jausmÄ I.

G., kad dėl jo tolimesnių veiksmų atsiras jo nurodytos pasekmės, kils pavojus I. G. sveikatai ir gyvybei, raÅ¡ydamas dukroms, kad na ir show must go on, now next level 3 from 10 levels,pagalvok pati, kad gyventi su manimi jums geriausias variantas, iÅ¡ prostitucijos mama turėtų uždirbti, live with bitch never smart choise, because all timesmell dick from bitch mouth, neabejotinai buvo įžeidžiančios, žeminančios, ne tik mamÄ (I. G.), tačiau ir sukeliančios nesaugumo jausmÄ , siekiant priversti bijoti, kad be jo gyvenimas bus dukroms labai blogas, o kalba apie lygius, Å¡ou tęsinį neabejotinai kėlė baimę ir nerimÄ dėl galimų jo neteisėtų veiksmų gadinant turtÄ ar siekiant pakenkti nukentėjusiosioms, nes Å¡ios žinutės buvo paraÅ¡ytos pokalbio apie sudegintÄ butÄ , dėl ko I.

G. įtarė A. G., kontekste. Nors I. G. bandė sukelti abejones, jog tai iš tikrųjų rašė ne jis, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad minėtus susirašinėjimus pateikė I. G., pamačiusi juos dukros telefone, jai nekilo abejonių, kad tai A. G. pranešimai, nes mergaitės ten pat susirašinėdavo su tėvu dėl susitikimų. Be to, iš žinučių turinio, kreipimosi, kad mergaitės liks be mamos ir tėčio, dėl alimentų padavimo, tiesioginis kreipinys „Inga“, patvirtina, jog žinutes rašė A.

G.. Apibendrinant darytina iÅ¡vada, kad byloje įrodyta, jog A. G. atliko jam inkriminuotus veiksmus, t. y. laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2019 m. gegužės 10 d. susiraÅ¡inėjimo garso/vaizdo pokalbių metu programėlėse „Viber“, „Messenger“, I. G. ir mažametėms dukroms rašė bauginančius, grasinančius, I. G. asmenybę menkinančius, žeminančius praneÅ¡imus, tokiu bÅ«du siekdamas sukelti stresÄ , nerimÄ , nesaugumo jausmÄ , siekė priversti jo bijoti.

Nutarime inkriminuota tai, kad A. G. laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 8 d. iki 2019 m. gruodžio 9 d. 14 val. pradūrė A. A. priklausančio automobilio Audi, kuriuo naudojosi I. G., visas keturias padangas 100 eurų vertės. Byloje nukentėjusiųjų A. A., A. G. parodymais, specialisto išvada, iš dalies liudytojo J. K. parodymais neabejotinai nustatyta ir įrodyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 8 d. iki 2018 m. gruodžio 9 d. aštriu duriančiu daiktu buvo sugadintos visos minėto automobilio, kuris stovėjo adresu prie (duomenys neskelbtini), padangos.

Nukentėjusieji vienodai parodė, kad iÅ¡ vakaro matė, kad automobilio padangos buvo sveiktos, o kitÄ dienÄ pastebėjo, kad visos jos nuleistos. Liudytojas J. K. patvirtino A. A. parodymus, kad jis kreipėsi į servisÄ , kad patikrintų padangas. Liudytojas matė, kad padangos nuleistos, tačiau detalesniam tyrimui automobilio pas jį neatvežė. Vis dėlto specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad padangos buvo pradurtos aÅ¡triu daiktu, t. y. sugadintos tyčia. Nors I. G. ir A. A. teigė, kad tai padarė A. G., tačiau Å¡ių jų parodymų nepatvirtina jokie kiti patikimi duomenys.

Tai yra tik jų prielaida, padaryta atsižvelgiant į tai, kad A. G. nuolat konfliktavo su nukentėjusiaisiais, tačiau vien aplinkybė dėl konfliktų nesuteikia pagrindo daryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , kad tai padarė A. G., juo labiau, kad nukentėjusieji patvirtino, jog jokių konfliktų iÅ¡ vakaro su A. G., kuris atvežė dukrÄ , nebuvo kilę. Atsižvelgiant į tai, kad byloje neįrodyta, jog automobilio padangas pradÅ«rė bÅ«tent A. G., Å¡is epizodas Å¡alinamas iÅ¡ kaltinimo. Teismas iÅ¡analizavęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus taip pat konstatuoja, jog byloje surinkti duomenys patvirtina, kad A.

G. 2018 m. gruodžio 13 d. apie 18 val. prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ persekiojo įkyriai filmuodamas A. A. ir A. G., įžeidinėjo ir provokavo konfliktÄ taip sukeldamas nukentėjusiesiems I. G. ir A. A. stresÄ , nerimÄ , nesaugumo jausmÄ . Å ios aplinkybės nustatytos ir įrodytos iÅ¡ dalies paties A. G. paaiÅ¡kinimais, kad jis iÅ¡ tiesų filmavo ir sakė nurodytas frazes, tarpusavyje sutampančiais nukentėjusiųjų I. G., A. A. parodymais, kurių nurodytos aplinkybės visiÅ¡kai atitinka ikiteisminio tyrimo metu pateiktuose vaizdo įraÅ¡uose užfiksuotÄ Ä¯vykių eigÄ ir kitas aplinkybes, o taip pat ir liudytojo N. E., apsaugos darbuotojo, parodymais, kad buvo tokia konfliktinė situacija, kai moteris skundėsi, jog vyras, kuris filmuoja, kimba prie jų, įkyriai filmuoja, jis moterį ir jos draugÄ palydėjo per centinį išėjimÄ Ä¯ laukÄ , o filmavęs vyras liko prekybos centre.

Filmavimo metu A. G. iÅ¡sakytos frazės ne tik buvo įžeidžiančios, žeminančios, tačiau ir bauginančios, nes vartojo žargonÄ ir provokuojančiai klausė, ar A. A. supranta, kÄ jis reiÅ¡kia, žodžiais provokavo konfliktÄ , sakydamas „pratrÅ«k, pratrÅ«k, velnias, Å¡lepė“ ir pan. Nors A. G. teigė, kad jis tokiu bÅ«du nebaugino, tačiau žargono vartojimas, klausimai, ar nukentėjusysis suprantantis Å¡io žodžio reikÅ¡mę, įžeidinėjimai rodo, kad turėjo tikslÄ sukelti nesaugumo, nejaukumo jausmÄ , stresÄ , baimę dėl galimų jo kitų veiksmų, o ne dėl to, kad jis kÄ nors bloga padarys vieÅ¡oje vietoje filmavimo metu.

Pažymėtina, jog sistemingo bauginimo objektyvioji pusė ir nereikalauja nustatyti, kad asmuo turėtų realų ketinimÄ pakenkti, pakanka nustatyti, jog asmuo siekė, kad jo bijotų, kad neigiamos pasekmės gali atsirasti ateityje. Apibendrinant darytina iÅ¡vada, jog byloje įrodyta ir nustatyta, kad A. G. nutarime nurodytomis aplinkybėmis filmavo nukentėjusiuosius, įžeidinėjo, provokavo konfliktinę situacijÄ ir sukėlė nerimÄ , stresÄ , nesaugumo jausmÄ . Å ias aplinkybes patvirtina ir tai, jog A.

G. kreipėsi į apsaugos darbuotojus, vienas iš kurių juos palydėjo link išėjimo. Nutarime dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. G. taip pat inkriminuota, kad jis 2019 m. sausio 12 d. apie 23 val. būdamas I. G. S. E. V. bute Baisogaloje, siekdamas įbauginti I. G. pasakė, „dabar yra kiaulės metai, t. y. mano metai, pridarysiu jiems kiaulysčių, sudeginsiu iš visų pusių“, po ko tai E. V. pranešė I. G.. Tačiau teismas, išanalizavęs ir ištyrę surinktus įrodymus, konstatuoja, jog byloje surinkti įrodymai šių aplinkybių nepatvirtina.

Liudytoja E. V. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog iÅ¡ tiesų A. G. buvo atvykęs pas jÄ pasiimti mergaičių, ji klausė jo kodėl jis nepaliekÄ s I. G. ramybėje, į kÄ jis atsakęs, kad tokios kitos neras, paskui pasakė „Jinai kalta, aÅ¡ viskÄ nuÅ¡luosiu“, tačiau kÄ reiÅ¡kia „nuÅ¡luosiu“, ji neklausė, o jis neaiÅ¡kino. Apie jokius kiaulės metu, kiaulystes ar sudeginimus liudytoja neminėjo, nors ir parodė, kad I. G. jai pranešė, kad buvo užpulta kelyje.

Be to, E. V. parodė, kad ji pati niekada negirdėjo jokių (duomenys neskelbtini) tiesioginių grasinimų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jai tokių niekada nebuvo įvardijusi. Esant šioms aplinkybėms, remtis vien I. G. parodymais, kurių nepatvirtina liudytojos, kuriai neva A. G. tiesiogiai pasakė grasinimus, parodymai, nėra pagrindo, kaip ir nėra pagrindo remtis netiesioginiais nukentėjusiojo A. A. parodymais, kuris taip pat suinteresuotas bylos baigtimi ir pats tokių žodžių iš E. V. negirdėjo.

Ä®vertinus, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, jog Å¡is epizodas byloje neįrodytas, todėl Å¡alintinas iÅ¡ kaltinimo. Byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai taip pat patvirtina, jog A. G. 2019 m. sausio 29 d. nuo 10 val. iki 13.30 val. Vilijampolės seniÅ«nijos patalpose I. G. ranka parodė bauginantį gestÄ , t. y. pirÅ¡tu perbraukė sau per kaklÄ . Å ios aplinkybės nustatytos ir įrodytos tiek paties A. G. paaiÅ¡kinimais, kad jis iÅ¡ tiesų tokį gestÄ parodė, tiek ir nukentėjusiųjų A.

A. ir I. G. parodymais bei neÅ¡aliÅ¡ko asmens – seniÅ«nijos darbuotojos, liudytojos R. S. parodymais, kad Å¡eimos atvejo peržiÅ«ros metu A. G. parodė sau į akis, parodė į žmonÄ , perbraukė sau per kaklÄ ir vėl parodė pirÅ¡tu į žmonÄ . Žmona atsisakė bÅ«ti vienoje patalpoje su juo. Nors nukentėjusiųjų nurodyta vieta ir įvykių seka atvejo peržiÅ«ros metu nevisiÅ¡kai sutampa, tačiau dalyje dėl to, kad I. G. A. G. parodė ženklÄ pirÅ¡tu braukdamas per kaklÄ , kuris visuomenėje suprantamas kaip gyvybės atėmimas, buvo vienodi.

Be to, Å¡iÄ aplinkybę patvirtino ir R. S., kuriai nekilo abejonių, kad A. G. šį ženklÄ skyrė bÅ«tent I. G., o ne, kaip teigia A. G., A. A.. Tokio, neabejotinai bauginančio, gÄ sdinančio ir sukeliančio nerimÄ dėl savo gyvybės gesto parodymas neabejotinai I. G. neigiamai paveikė, kėlė jai baimę, nerimÄ ir stresÄ , ypač atsižvelgiant į tai, kad A. G. dar iki Å¡io įvykio gÄ sdino ir baugino nukentėjusiÄ jÄ kitų, jau aptartų įvykių, metu. Toks elgesys nukentėjusiajai suteikė realų pagrindÄ nerimauti, nuogÄ stauti, bijoti, kad jai gali nutikti kažkas bloga, A.

G. gali jai pakenkti. Todėl konstatuojama, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad A. G. 2019 m. sausio 29 d. laikotarpiu nuo 10 val. iki 13.30 val. Vilijampolės seniÅ«nijoje Å¡eimos atvejo peržiÅ«ros metu I. G. ranka parodė bauginant gestÄ , t. y. rankos pirÅ¡tu perbraukė sau per kaklÄ , ir taip baugino I. G., jog padarys jai pavojingÄ gyvybei veikÄ . Byloje nei A. A., nei įvykio metu buvusi ir įvykį mačiusi liudytoja R. S., kuri labai tiksliai nurodė įvykių sekÄ , neparodė, kad A. G. baugino nukentėjusiÄ jÄ Å¾odžiu, teigdamas, kad jai bus galas.

Å i aplinkybė neįrodyta, todėl Å¡alintina iÅ¡ kaltinimo. BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokiÄ pavojingÄ gyvybei, sveikatai ar turtui veikÄ arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartÄ . Taigi, BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kelios alternatyvios veikos:

1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokiÄ pavojingÄ gyvybei, sveikatai ar turtui veikÄ ; ir 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartÄ (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-627/2012, 2K-116/2014), todėl bet kurios iÅ¡ jų padarymas leidžia teigti apie baigtÄ Å¾mogaus terorizavimo veikÄ (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-62-976/2017). Bauginimas – tai grasinimai (psichinė prievarta). Vadovaujantis teismų praktika, bauginimas gali reikÅ¡tis grasinimais nužudyti ar sutrikdyti sveikatÄ , sunaikinti ar sugadinti turtÄ .

Bauginimas – tai tokie veiksmai, kurie sukelia kitam žmogui baimę, nerimÄ , įtampÄ , nesaugumo jausmÄ . Bauginimu gali bÅ«ti pripažįstami įvairaus pobÅ«džio veiksmai, kaip antai: įžeidinėjimai, grasinimai, kai kurie chuliganiÅ¡ki veiksmai, kaip antai: gÄ sdinantys telefono skambučiai, triukÅ¡mo kėlimas, siekiant sukelti baimę, nerimÄ Â ir pan.). Be to, baudžiamajai atsakomybei pagal minimÄ požymį kilti bÅ«tinas bauginančių veiksmų sistemingumas. Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobÅ«džio veiksmų, padarytų per tam tikrÄ , ne labai ilgÄ laiko tarpÄ , ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumÄ , o subjektyviai rodo kaltininko siekį įbauginti asmenį.

Nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, požiÅ«riu sistemingumas reikalauja bendro sumanymo įbauginti asmenį. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikÅ¡mės neturi. Konflikto, dėl kurio prasidėjo žmogaus bauginimas, priežastis gali bÅ«ti siekis užvaldyti turtÄ , atsikratyti kaimynais siekiant, kad jie iÅ¡sikeltų gyventi kitur, ir pan. (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-327-326/2016). Kaip jau aptarta aukščiau, byloje nustatyta ir įrodyta, kad A. G.: 2018 m. rugpjūčio 14 d. persekiojo nukentėjusiÄ jÄ I.

G. kelyje pavojingai manevruodamas, bandė nustumti jÄ nuo kelio, 2018 m. spalio 14 d. iÅ¡sakė tiesioginius grasinimus, kad persekios jÄ visÄ gyvenimÄ , jos artimieji dings be žinios; 2018 m. gruodžio 13 d. įkyriai filmavo, įžeidinėjo jÄ ir A. A., provokavo konfliktÄ prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, 2019 m. sausio 29 d. Å¡eimos atvejo peržiÅ«ros metu matant ir kitiems asmenims rodė ranka bauginantį gestÄ , kuris visuomenėje suprantamas, kaip gyvybės atėmimas, be to per vaizdo ir garso pokalbių programėles „Viber“, „Messenger“ siuntė I.

G. bauginančius, grasinančius, I. G. asmenybę žeminančius praneÅ¡imus, t. y. mažiausiai 6 kartus per 9 mėnesius savo veiksmais baugino nukentėjusiÄ jÄ savo sutuoktinę I. G.. Ä®vykiai sekė vienas paskui kitÄ , o praneÅ¡imai per programėles buvo siunčiami įvairiu laiku. Visi Å¡ie A. G. veiksmai neabejotinai kėlė nukentėjusiajai baimę, nerimÄ , stresÄ ir suteikė pagrindÄ jo bijoti, bijoti, kad gali nutikti kažkas bloga jai ar jos turtui. PagrindÄ Å¡itaip jaustis nukentėjusiajai suteikė kai veiksmų pobÅ«dis dalis jų (persekiojimas kelyje) kėlė realiÄ grėsmę jos sveikatai, anksčiau vartotas fizinis smurtas, apie kurį nurodė tiek pati nukentėjusioji, tik ir mažametės dukros, tiek ir I.

G. seserys. Visa tai patvirtina, kad A. G. nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2019 m. gegužės 10 d. sistemingai vartojo psichinį smurtÄ ir tai atitinka sistemingo bauginimo, naudojant psichinį smurtÄ , objektyviosios pusės požymius. Byloje taip pat nustatyta, kad psichinis A. G. smurtas buvo nukreiptas ne tik į savo sutuoktinę, bet ir į jos gyvenimo draugÄ A. A.. Nustatyta, kad A. G. laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m spalio 25 d. iÅ¡ dukrų „Facebook“ paskyrų siuntė A.

A. nenustatytÄ skaičių įžeidžiančio, žeminančio, menkinančio asmenybę turinio praneÅ¡imų, grasino, 2018 m. gruodžio 13 d. įkyriai filmavo prekybos centre, įžeidinėjo ir provokavo konfliktÄ . Visi Å¡ie veiksmai neabejotinai A. A. kėlė nerimÄ , baimę, jį žemino, menkino jo asmenybę, kėlė stresÄ , nesaugumo jausmÄ . Visi Å¡ie veiksmai buvo pasikartojantys, todėl atitinka sisteminio psichinio smurto naudojimo – bauginimo požymius. Byloje taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2019 m. gegužės 10 A.

G. susiraÅ¡inėjimo programėlėse mažametėms dukroms A. G., G. G. rašė mamos I. G. asmenybę, autoritetÄ Å¾eminančias, įžeidžiančias, o kartu ir nukentėjusiÄ sias bauginančias žinutes, kurios taip pat neabejotinai dukroms kėlė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, nesaugumo, baimės jausmÄ . Nors pradžioje mergaitės su jomis dirbančioms specialistėms nenurodė bijojusios tėvo, tačiau iÅ¡ paskutinių Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketų (5 t., b. l.1–32) matyti, kad mergaitės jautė baimę, buvo pavargę nuo konfliktų, o jų emocinė bÅ«sena buvo geresnė, kai A.

G. nebuvo Å¡alia. Visa tai patvirtina, kad A. G. sistemingai baugino, vartodamas psichinį smurtÄ , taip pat ir savo mažametes dukras A. G. ir G. G.. Nors byloje buvo inkriminuota, kad A. G. sistemingai baugino ir mažametę mažiausiÄ dukrÄ M. G., tačiau tokių aplinkybių nenustatyta. Nenustatyta, kad M. G. bÅ«tų mokėjusi skaityti ir perskaičiusi kitoms sesėms siunčiamas žinutes, be to, ji buvo labai maža, todėl nuolatinės konfliktinės situacijos neabejotinai jÄ veikė neigiamai, tačiau tiesioginio jos bauginimo, jos atžvilgiu vartoto psichinio smurto, grasinimo fiziniu smurtu nenustatyta, todėl Å¡i aplinkybė iÅ¡ kaltinimo Å¡alintina.

Visi aukščiau aptarti A. G. veiksmai buvo jungiami vieningo siekio įbauginti nukentėjusiuosius, kurie taip pat kartu gyveno. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog A. G. veiksmai atitinka sistemingo bauginimo naudojant psichinę prievartÄ požymius, todėl jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, požymius. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Å iuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatÄ . Objektyviai jis pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas smurtavo ir sukėlė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui. Tai kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, nes įstatymo leidėjas smurtÄ prieÅ¡ savo Å¡eimos narį ar artimÄ giminaitį laiko pavojingesne veika.

Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs rodymus, konstatuoja, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad A. G. 2018 m. lapkričio 5 d. apie 7.40 val. prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)mokyklos vartojo fizinį smurtÄ savo Å¡eimos nario – sutuoktinės I. G., atžvilgiu, t. y. suėmęs vairuotojo saugos dirÅ¾Ä , kuriuo I. G. buvo prisisegusi, jį tempė ir taip spausdamas jos kÅ«nÄ sukėlė jai fizinį skausmÄ . Nors A. G. neigė, kad jis atliko kaltinime nurodytus veiksmus, t. y. užšoko ant automobilio, kuriame sėdėjo I.

G. su dukromis, variklio gaubto, po to atidaręs dureles ir atsisėdęs prie keleivio sėdynėje sėdinčios A. G., suėmęs už I. G. saugos diržo jį tempė žemyn ir taip sukėlė fizinį skausmÄ nukentėjusiajai I. G., tačiau Å¡ios aplinkybės įrodytos nukentėjusiosios parodymais, mažamečių dukrų parodymais, I. G. skambučio bendrajam pagalbos centrui stenograma. I. G. parodė, kad jai parkuojant automobilį prie mokyklos mergaitės pamatė ateinantį A. G., kuris sėdmenimis užšoko ant variklio dangčio, po to nuÅ¡okęs atidarė keleivio dureles, Å¡aukė ant mergaičių, kodėl jos neatsiliepia, atsisėdo Å¡alia A.

G., toliau rėkė, spjaudė į veidÄ , dukros iÅ¡sigando, pradėjo verkti, prašė A. G. baigti, o jis griebė už diržo, kuriuo nukentėjusioji buvo prisisegusi, ir tempė jį žemyn bandydamas pasmaugti, sakė, kad visi važiuotų, kad visi užsidusins, po to jis pasiÅ¡alino, o ji iÅ¡kvietė policijÄ . G. G. taip pat patvirtino, kad prie mokyklos atėjęs tėtis užšoko ant variklio dangčio, spaudėsi prie Austėjos, kuri sėdėjo priekyje, apspjovė mamÄ , rėkė, kodėl neatsiliepia telefonu, pradėjo smaugti mamÄ diržu įtempdamas saugos dirÅ¾Ä , mama rėkė ir verkė, buvo iÅ¡kviesta policija.

M. G. taip pat parodė, kad buvo toks atvejis kai prie mokyklos tėtis lipo ant maÅ¡inos priekinio kapoto, po to atidarė duris ir sakė „važiuojam pasidusinti į garaÅ¾Ä â€œ, po to jis su diržu, kuris prisisega maÅ¡inoje, smaugė mamÄ , spjovė ant jos, klausė, kodėl ji neatsiliepia. IÅ¡ Bendrojo pagalbos centro pateikto skambučio įraÅ¡o matyti, kad I. G. pranešė, kad jÄ kÄ tik užpuolė vyras, ji stovi prie Petro ir P. V. mokyklos, jÄ apspjaudė, daužėsi, puolė smaugti, nukentėjusioji kalbėjo verksmingu balsu.

Be to, ant variklio gaubto apžiÅ«ros metu rastas įlenkimas. Nors vyriausioji dukra A. G. apklausta nenurodė, kad tėtis tampė dirÅ¾Ä , kuriuo buvo prisisegusi mama, tačiau, vertinant jos parodymus, teismas atsižvelgia, jog A. G. buvo labiausia paveikta A. G.. Vertinant Å¡iuos jos parodymus asižvelgiama ir į tai, kad vaikui gyvenime svarbus tiek tėtis, tiek ir mama, todėl pagrįstai manytina, kad siekdama iÅ¡laikyti gerus santykius tiek su tėčiu, tiek su mama vyriausioji dukra stengėsi nutylėti tuos dalykus, dėl kurių galėtų sugadinti santykius su tėvu.

Nors A. G. parodymus, kad jis buvo tik įkišęs galvÄ Ä¯ salonÄ , į visų nebuvo įsėdę, o kartu ir nevartojo fizinio smurto, patvirtino liudytoja A. V., tačiau nei viena iÅ¡ nukentėjusiųjų nenurodė mačiusios liudytojÄ Ä¯vykio vietoje, be to, vėliau liudytoja paneigė Å¡iuos savo parodymus, nurodydama, kad melavo, jog buvo įvykio vietoje ir viskÄ matė, tai darė papraÅ¡yta A. G. ir norėdama jam padėti. Apibendrinant darytina iÅ¡vada, kad byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai pakankami daryti iÅ¡vadÄ , kad A.

G. 2018 m. lapkričio 5 d. apie 7.40 val. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mokyklos automobilyje Audi, spaudė nukentėjusiÄ jÄ prisegtu saugos diržu, tempdamas jį žemyn ir taip jai sukėlė fizinį skausmÄ . Å ie jo veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius, nes smurtas buvo nukreiptas prieÅ¡ savo Å¡eimos narį – sutuoktinę. BÅ«tina asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sÄ lyga yra pakaltinamumas. Tik pakaltinamas asmuo gali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir jam gali bÅ«ti skiriama bausmė, nes tik toks asmuo suvokia savo veikos pavojingumÄ ir bausmės paskirtį bei prasmę.

Tuo tarpu nepakaltinamiems asmenims gali bÅ«ti skiriamos priverčiamojo medicinos priemonės. BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustÄ veikÄ dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Byloje teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu ir pakartotinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės metu nustatyta, kad, baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu ir Å¡iuo metu A. G. konstatuojamas psichikos sutrikimas – kliedesinis sutrikimas, dėl kurio jis baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų metu ir Å¡iuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, t. y. yra nepakaltinamas.

Pirminės ekspertizės akte rekomenduota priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, pakartotinės ekspertizės akte – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendrojo stebėjimo sÄ lygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje. Teismo posėdžio metu ekspertai psichiatrai N. M., S. S., psichologai A. G., G. B. patvirtino, kad ekspertizių iÅ¡vados yra teisingos ir A.

G. rekomenduojama taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje. Teismo psichiatrė ekspertė N. M. paaiÅ¡kino, kad pichologiniame įvertinime stebimi mÄ stymo, emocijų asmenybės pakitimai, kurie rodo, kad pakitimai nėra Å«maus proceso pasekmė, o lėtinio psichikos sutrikimo iÅ¡raiÅ¡ka. IÅ¡ryÅ¡kėję mÄ stymo pakitimai rodo, jog tai nėra žmogaus iÅ¡sigalvojimai, o pakitimai, kurie leidžia nustatyti psichikos sutrikimÄ .

Ekspertas psichiatras S. S., dalyvavęs atliekant pakartotinę ekspertizę, paaiÅ¡kino, kad pasireiÅ¡kia santykių, poveikio, reikÅ¡mingumo kliedesiai, ypač persekiojimo kliedesiai, kurie plečiasi, nustatyti mÄ stymo, valios sutrikimai, pasireiÅ¡kė dissimuliacijos (ligos slėpimo) požymiai. Visi kliedesiai nukreipti prieÅ¡ tam tikrus asmenis ir tai kelia jiems pavojų, nustatyta aukÅ¡ta smurto rizika, rekomenduojama taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ ir gydymÄ VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje.

Psichologė A. G. taip pat paaiÅ¡kino, jog atminties, dėmesio sutrikimų nenustatyta, tačiau nustatyti mÄ stymo turinio sutrikimai, kurie patvirtina diagnozę. Asmenybė egocentriÅ¡ka, nekritiÅ¡ka, iÅ¡reikÅ¡ti paranoidiniai bruožai, sutrikusi socialinė adaptacija, tiriamasis iÅ¡sakė nekoreguojamas koncepcijas apie sutuoktinę, jos artimiausiÄ aplinkÄ , eigoje tas ratas plėtėsi, pasireiÅ¡kė neadekvatus tiek savęs, tiek aplinkinių vertinimas, asmuo nekritiÅ¡kas situacijos aplinkybių atžvilgiu, mÄ stymo turinio sutrikimai sunkiai koreguojami, visa situacija skyriuje ir medžiaga rodė asmens pavojingumÄ .

Teismo ekspertas psichologas G. B. taip pat paaiÅ¡kino, kad jo užduotis buvo įvertinti mÄ stymÄ , asmenybę, smurto rizikos metodikÄ derinyje su klinikiniais simptomais, kuri yra pagrindas iÅ¡vadai apie pavojingumÄ . Nustatyta, kad asmeniui bÅ«dingi specifiniai mÄ stymo pakitimai, kurie pasireiÅ¡kia impulsyviai kylančiomis idėjomis, atsitiktinių aplinkybių interpretacija, intuityvus iÅ¡kreiptas realybė suvokimas. KritiÅ¡kas vertinimas yra minimalus, todėl reikalingas gydymas stacionare. Stacionarinio gydymo tikslas pasiekti medikamentinę remisijÄ , kurios Å¡iuo metu nėra.

Ä®vertinęs ekspertizės aktų iÅ¡vadas, ekspertų paaiÅ¡kinimus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas A. G. padarė bÅ«damas nepakaltinamas, todėl spręstinas klausimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Veikų pobÅ«dis, t. y. nuolatinis persekiojimas, psichologinis smurtas, bauginimas sau artimų Å¡eimos narių, o taip pat ir fizinio smurto naudojimas, po to sekę elektroniniai laiÅ¡kai bei pasisakymai apie akivaizdžiai tikrovės neatitinkančius reiÅ¡kinius apie pedofilijos klanÄ , prostitucijÄ , narkotikų vartojimÄ , dukrų lytinį iÅ¡naudojimÄ , kas visiÅ¡kai nepasitvirtino, rodo, kad asmuo yra socialiai pavojingas ir ypač artimiausiems žmonėms – savo Å¡eimos nariams.

Nors yra duomenų, kad sutuoktinė ir dukros galimai iÅ¡vykę į užsienį, tačiau tai nėra objektyvi kliÅ«tis A. G. keliauti ir susitikti su Å¡iais asmenimis, be to, Lietuvoje yra likę I. G. giminaičių, kuriems I. G. taip pat gali kenkti. Nukentėjusiųjų iÅ¡vykimas į užsienį nėra priežastis A. G. laikyti nepavojingu visuomenei, nes jo pavojingumÄ lemia psichikos bÅ«sena, sutrikęs mÄ stymas, kuris Å¡iai dienai dar nėra pakankamai pakoreguotas medikamentais. Pažymėtina, jog ekspertai net ir po metų gydymo stacionare pažymėjo aukÅ¡tÄ asmens smurto rizikÄ , nurodė, kad asmens kliedesiai plečiasi, o kritika dar nepakankama ir asmuo nėra pasiekęs medikamentinės remisijos, kad galėtų bÅ«ti gydomas ambulatoriÅ¡kai.

Taip pat pažymėtina, jog prieÅ¡ingas teisei A. G. elgesys įtakotas bÅ«tent mÄ stymo sutrikimų, kliedesių, kurie pasireiÅ¡kia nekoreguojamomis koncepcijomis sau artimų asmenų atžvilgiu, eigoje kliedesių apimtis plėtėsi, pasireiÅ¡kė neadekvatus tiek savęs, tiek aplinkinių vertinimas. Be to, pakartotinės ekspertizės metu pasireiÅ¡kė dissimuliacijos, t. y. savo ligos slėpimo, požymiai, kas tik patvirtina, jog asmuo nėra kritiÅ¡kas savo ligos atžvilgiu, o jo sutikimas su medikamentiniu gydymu vienÄ kartÄ Ä¯ mėnesį suleidžiant ampulę su vaistais, įtakotas ne pasikoregavusio mÄ stymo, ne tikslo pasveikti, o iÅ¡imtinai siekio iÅ¡vengti gydymo stacionare.

Taip pat teismas, spręsdamas dėl priverčiamųjų medicinos pobÅ«džio priemonių, atsižvelgia ir įvertina tai, kad nors byloje apklausti liudytojai D. G., A. G. mama, V. P., A. M., A. B. sutiko prisiimti atsakomybę ir užtikrinti A. G. ambulatorinį gydymÄ si, jo lankymÄ si pas medikus, tačiau teismas pažymi, jog visi Å¡ie asmenys su A. G. bendravo epizodiÅ¡kai, nėra artimi jo draugai, nes jis dažnai bÅ«davo iÅ¡vykęs į užsienį dirbti, apie neteisėtus A. G. veiksmus nežinojo kaip ir nežinojo apie jo problemas Å¡eimoje, o mama gyvena Airijoje.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, byloje nėra pagrindo teigti, kad tinkamas A. G. gydymas gali bÅ«ti užtikrintas paskiriant jam ambulatorinį gydymÄ . Ä®vertinus visa tai, kas aptarta, teismas konstatuoja, jog A. G. yra socialiai pavojingas, jam bÅ«tinas gydymas specializuotos įstaigos stacionare, todėl jam skirtina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis gydymas ir stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje.

Teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, jos taikomos kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos bÅ«klė bei iÅ¡nyksta jo pavojingumas. Kiekvienu atveju teismas pagal sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ (BK 98 straipsnio 6 dalis) ne rečiau kaip per Å¡eÅ¡is mėnesius privalo spręsti klausimÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rÅ«Å¡ies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. A. G. taikoma procesinė prievartos priemonė – atidavimas į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ â€“ VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninę bendrojo stebėjimo sÄ lygomis, paliktina galioti iki nutarties įsiteisėjimo, nutarčiai įsiteisėjus ir pradėjus jÄ vykdyti, panaikintina.

I. G. dėl sugadintų automobilio „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padangų pareiÅ¡kė 200 eurų civilinį ieÅ¡kinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 54). Kadangi byloje neįrodyta, kad automobilio padangas sugadino A. G., civilinis ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurioje nurodoma, jog antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos, teikiant antrinę teisinę pagalbÄ A.

G., G. G., M. G. šioje byloje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio 4 dalimi, sudaro 658,47 eur. Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje byloje teismas įvertinęs tai, kad A. G. pripažintas nepakaltinamu, nesuprato, savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, negali būti baudžiamas, nes nesuvoks bausmės esmės, sprendžia, jog teisinės pagalbos nukentėjusiosioms išlaidoms iš A.

G. taip pat negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: USB „Kingston“ skaitmeninė laikmena, CD ir DVD diskai, iÅ¡ viso 13 vnt., paliktini saugoti su byla; A. G. mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Honor“ IMEI 1 (duomenys neskelbtini) ir IMEI2 (duomenys neskelbtini) su telefono įkrovikliu, grÄ Å¾intini A. G.; padangų iÅ¡pjovos, supakuotos į paketÄ Nr. 435179, sunaikinto; raktų ryÅ¡uliai, 2 vnt., spyna, grÄ Å¾inti saugoti I. G., paliktini disponuoti I.

G.. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 107 straipsniu, 112 straipsniu, 318 straipsnio 1 dalimi, 392 straipsniu, 400–404 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, n u t a r i a : iš kaltinimo kaip neįrodytas pašalinti šias aplinkybes: – A. G. laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. spalio 15 d., ne mažiau kaip 20 kartų atėjo prie I. G. namų, esančių Maironio g. 42-16, Baisogala, Radviliškio r., beldė į langus ir duris, tokiu būdu baugino ne tik I.

G., bet ir kitus savo Å¡eimos narius – dukras A. G., G. G. ir M. G.; – A. G. laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. iÅ¡ savo mobilaus ryÅ¡io telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinęs I. G. į jos naudojamÄ mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 3–4 kartus grasino jai, sakydamas ,,aÅ¡ taip padarysiu, kad tu pati pasidarysi sau galÄ , mergaičių nebus nei tau, nei man, aÅ¡ su jomis garaže užsidusinsiu, Aleksoto turguje nusipirkti ginklÄ už 100 eurų paprasta“, tokiu bÅ«du baugino I.

G. bei mažametes dukras A. G., G. G. ir M. G., jog padarys joms pavojingÄ sveikatai ir gyvybei veikÄ , be to, paskambinęs telefonu baugino ir savo mažametes dukras, sakydamas joms, kad „vienÄ dienÄ mama negrįš iÅ¡ parduotuvės“, „pats nedarysiu nieko, draugai viskÄ padarys“; – A. G. laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 8 d., 21.00 val., iki 2019 m. gruodžio 9 d., 14.00 val., tiksliau nenustatytu metu, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia smailiu, aÅ¡triu, briaunas turinčiu įrankiu smÅ«giuodamas po vienÄ kartÄ Ä¯ kiekvienÄ padangÄ , pradÅ«rė automobilio „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio nukentėjusiajam A.

A., 4 padangas, 100 eurų vertės; – A. G. 2019 m. sausio 12 d., apie 23.00 val., tikslesnis laikas nenustatytas, būdamas prie I. G. senelės E. V. buto, esančio Grinkiškių g. 13-1, Baisogala, Radviliškio r., siekdamas dar labiau įbauginti I. G., E. V. pasakė „dabar yra kiaulės metai, t. y. mano metai, pridarysiu jiems kiaulysčių, sudaužysiu, sudeginsiu iš visų pusių“, po ko E. V. apie tai pranešė I. G.; – A. G. 2019 m. sausio 29 d., nuo 10.00 val. iki 13.30 val., (duomenys neskelbtini) seniūnijos, esančios (duomenys neskelbtini), kabinete Nr. 4, šeimos atvejo peržiūros metu I.

G. sakė, kad jai bus galas; – A. G. sistemingai baugino mažametę nukentėjusiÄ jÄ M. G.. Pripažinti, kad A. G., bÅ«damas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, ir taikyti A. G. priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ ir gydymÄ specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrinėje ligoninėje, bendro stebėjimo sÄ lygomis.

Ä®pareigoti sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ ne rečiau nei kartÄ per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius teikti teismui iÅ¡vadÄ apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rÅ«Å¡ies pakeitimo ar panaikinimo bÅ«tinumÄ . A. G. paskirtÄ procesinę prievartos priemonę – atidavimÄ Ä¯ sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ â€“ VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninę bendrojo stebėjimo sÄ lygomis, palikti galioti iki nutarties įsiteisėjimo, nutarčiai įsiteisėjus ir pradėjus jÄ vykdyti, panaikinti.

I. G. civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ . Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų už antrinę teisinę pagalbÄ nukentėjusiosioms A. G., G. G., M. G. Å¡ioje baudžiamojoje byloje iÅ¡ A. G. neiÅ¡ieÅ¡koti. BylÄ dėl automobilio „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padangų sugadinimo perduoti prokurorui, siekiant nustatyti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: USB „Kingston“ skaitmeninę laikmenÄ , CD ir DVD diskus, iÅ¡ viso 13 vnt., palikti saugoti su byla;

A. G. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žHonor“ IMEI 1 (duomenys neskelbtini) ir IMEI2 (duomenys neskelbtini) su telefono įkrovikliu, grÄ Å¾inti A. G.; padangų iÅ¡pjovas, supakuotas į paketÄ Nr. 435179 perduoti ikiteisminį tyrimÄ atlikusiai įstaigai; raktų ryÅ¡ulius, 2 vnt., spynÄ , palikti disponuoti I. G.. Nutartį per 20 dienų Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus apeliacine tvarka gali apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymÄ , Å¡eimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras.

Teisėja Jolanta Ramonienė