9ebbe3bb-b65c-4df7-a721-09276e461eee · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Pranešėjas L Baudžiamoji byla Nr. 1-269-369/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44245-2020-6 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.2. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugpjūčio 2 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, sekretoriaujant Dianai Sabinai Bakaitytei, Vilmai Žičkienei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai, kaltinamajam R. B., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Žviniui, nukentėjusiajam A. L., jo atstovui advokatui Jevgenij Bogdanov, nukentėjusiajai G.

I., jos atstovams advokatams Romualdui MikliuÅ¡ui, Sigitai Galbuogienei, Sigitui MikliuÅ¡ui, civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovams T. Ž., E. O., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimo, nevedęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį.

Teismas n u s t a t ė : R. B. 2020 m. lapkričio 5 d. apie 20.46 val., vairuodamas jam priklausantį automobilį „BMW M4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vokiÅ¡ki numeriai), pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 181 punkto reikalavimus, numatančius, kad kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta marÅ¡rutiniam transportui“ ir (arba) raide „A“, kitoms transporto priemonėms važiuoti Å¡ia eismo juosta draudžiama, 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio, ir 128 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, važiavo (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) gatve, marÅ¡rutiniam transportui skirta ir „A“ raide pažymėta eismo juosta, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės, virÅ¡ydamas leistinÄ toje kelio atkarpoje nustatytÄ 50 km/h greitį, važiuodamas apie 89 km/h greičiu, buvo neatidus ir neatsargus, ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)-u namu, atsiradus priekyje kliūčiai - prieÅ¡prieÅ¡ais (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės važiavusiam ir į kairę, į (duomenys neskelbtini)-o namo kiemÄ , apie 15 km/h greičiu sukusiam automobiliui „Toyota Auris“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam A. L., nesugebėjo laiku iki kliÅ«ties sulėtinti greičio ir sustabdyti vairuojamo automobilio „BMW M3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vokiÅ¡ki numeriai) ir automobilio priekine dalimi atsitrenkė į automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), deÅ¡inį Å¡onÄ . Ä®vykusio eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „Toyota Auris“ keleivė G. I., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, ir Å¡io automobilio vairuotojas A.

L., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Å iais veiksmais R. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 3 dalyje. Apklaustas teisme kaltinamasis R. B. kaltu neprisipažino. Nurodė, kad automobilį, kurį vairuojamas pateko į eismo įvykį, įsigijo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gyvenančio pažįstamo. Ä®sigijęs automobilį jį sutvarkė ir ruošėsi parduoti. KeletÄ dienų prieÅ¡ įvykį buvo pasibaigęs Å¡io automobilio draudimas, kurį jis pamirÅ¡o pratęsti.

Kaltinime nurodytu laiku, vairuodamas minėtÄ automobilį važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link PC „Y“. Toje sankryžoje, kur (duomenys neskelbtini) gatvė, yra kelio ženklas greitis 40 km/h, bet jis galioja iki 20.00 val. Nors ir buvo leidžiama važiuoti greičiau, nes laikas buvo po 20.00 val., tačiau kiti vairuotojai važiavo labai lėtai, todėl juos aplenkė važiuodamas marÅ¡rutiniam transportui skirta „A“ eismo juosta. Juos aplenkęs sugrįžo į savo eismo juostÄ ir važiuodamas toliau pamatė, kaip ties (duomenys neskelbtini) namu link jo, prieÅ¡inga eismo juosta važiuojantis automobilis pradėjo sukti į kairę, norėdamas įvažiuoti į kiemo įvažiavimÄ .

Pamatęs šį automobilį atleido akceleratoriaus pedalÄ ir pradėjo stabdyti. Tuo metu į kairę sukantis automobilis nebaigęs manevro sustojo ir užkirto jam keliÄ . Jis galėjo sukti tik į kairę, tačiau gretima eismo juosta važiavo kiti automobiliai. Tada nuspaudė stabdžio pedalÄ , tačiau nespėjo sustabdyti ir atsitrenkė į prieÅ¡ jį sukantį ar sustojusį automobilį. Po susidÅ«rimo paklausė, ar viskas gerai kartu su juo važiavusiam keleiviui K. K., ir iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio nuėjo prie automobilio, į kurį atsitrenkė.

Jis paklausė „taksi“ vairuotojo: „kÄ tu darai, kur tu suki?“. Prie jo priėjęs K. K. jam parodė netoliese ant Å¡aligatvio gulintį žmogų, o Å¡alia klanÄ kraujo. Jis bijo kraujo, todėl arčiau gulinčio žmogaus - moters nėjo ir paėmęs telefonÄ Ä—mė kviesti policijÄ . Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus kaltinamasis nurodė, kad neturėjo teisės važiuoti „A“ juosta ir dėl įvykdyto pažeidimo sutinka sumokėti piniginę baudÄ . Å ia juosta važiavo, nes skubėjo.

Vairuodamas nežiÅ«rėjo į spidometrÄ , tačiau jo automobilis važiavo ne didesniu kaip 50-60 km/h. Jis nesutinka su byloje esančia specialisto iÅ¡vada, kad jo vairuojamo automobilio greitis buvo apie 89 km/h ir, kad eismo įvykis įvyko „A“ juostoje. Kokiu greičiu važiavo automobiliai, kuriuos aplenkė „A“ juosta, negali pasakyti, tačiau juos aplenkęs jis sugrįžo į įprastÄ eismo juostÄ ir ja važiuojant įvyko susidÅ«rimas. Jo nuomone, dėl eismo įvykio kaltas „Toyota Auris“ vairuotojas A.

L., kuris suko į kairę ir jo nepraleido. Toje vietoje matomumas geras ir jam nežinoma, kodėl A. L. nepastebėjo jo vairuojamo automobilio. Jo (R. B.) pasirinktas greitis negalėjo bÅ«ti priežastis įvykiui kilti. Jeigu jis truputį ir važiavo greičiau, tai A. L. vis tiek turėjo jį pamatyti. Kai pamatė, kad A. L. vairuojamas automobilis suka į kairę pradėjo stabdyti, bet stabdymo neužteko. Jo vairuojamas automobilis trenkėsi į „taksi“ automobilio deÅ¡inės pusės galinį sparnÄ .

Automobiliai po eismo įvykio stovėjo taip, kaip užfiksuota sudarytoje schemoje. Jis turėjo galimybę iÅ¡važiuoti į kitÄ eismo juostÄ , bet ten važiavo kiti automobiliai. Kad jų neužkliudytų, tikėjosi, kad suspės sustoti. Ä® įvykio vietÄ atvykusiam A. L. darbdaviui kalbėjo, kad nesupranta, kodėl A. L. nepraleido jo automobilio. Darbdavys jam atsakė, kad gal A. L. buvo pavargęs, nes dirbo nuo 8.00 val. ryto. Byloje pateiktų civilinių ieÅ¡kinių nepripažino ir prašė juos atmesti. 2021 m. vasario 22 d. apklaustas įtariamuoju, R.

B. kaltės nepripažino. Parodė, kad 2020 m. lapkričio 5 d. apie 20.40 val., vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (numeriai vokiÅ¡ki), važiavo (duomenys neskelbtini) gatve „A“ eismo juosta, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) gatvės. Ä® „A“ juostÄ iÅ¡ pirmos eismo juostos persirikiavo už (duomenys neskelbtini) sankryžos, taip padarė, nes priekyje jo važiavę automobiliai judėjo lėtai, apie 40 km/h greičiu, nors toje gatvės atkarpoje nuo 19.00 val. jau galiojo leidimas, leidžiantis važiuoti didesniu nei 50 km/h greičiu.

Persirikiavęs į „A“ juostÄ aplenkė pirma eismo juosta jo važiavimo kryptimi važiavusias transporto priemones. Jo judėjimo greitis buvo apie 50 km/h. Staiga pamatė, kaip prieÅ¡inga eismo juosta, link jo važiavęs „X“ įmonės automobilis „Toyota“ pasuko į kairę, tiesiai prieÅ¡ jo automobilį. Koks tuo metu tarp jų buvo atstumas, negali pasakyti. Jis įvertino, kad „Toyota“ automobilis spės įvažiuoti į įvažiavimÄ , todėl nemažino savo automobilio važiavimo greičio.

Kai atstumas tarp jų sumažėjo iki 2-3 m, „Toyota“ automobilis arba sustojo, arba iki minimumo sulėtino savo greitį, vis dar bÅ«damas jo judėjimo juostoje. Tai pamatęs, jis stabdė savo automobilį ir suko vairÄ Ä¯ kairę, bet iÅ¡vengti susidÅ«rimo nepavyko. Savo automobilio priekiniu deÅ¡iniuoju kampu atsitrenkė į „Toyota“ automobilio galinę deÅ¡inę pusę. Po smÅ«gio abu automobilius apsuko ir sukdamasis savo automobilio galiniu deÅ¡iniuoju sparnu galimai dar atsitrenkė į „Toyota“ automobilio priekinę dalį.

„BMW“ automobiliui pilnai sustojus kartu su juo automobilyje važiavusiu K. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir nuėjo prie „Toyota“ automobilio. Ar jo vairuotojas jau buvo iÅ¡lipęs, tiksliai pasakyti negali, tačiau jie kalbėjosi lauke. Netikėtai pastebėjo deÅ¡iniajame Å¡aligatvyje gulinčiÄ moterį, kuri nejudėjo ir kraujavo. Jis buvo Å¡oke ir prie jos arčiau nėjo. Jis paklausė „Toyota“ automobilio vairuotojo, kas ta moteris? Å is atsakė, kad ji važiavo su juo. Kaip ji atsidÅ«rė ant Å¡aligatvio, nežino.

Pamatęs nukentėjusiÄ moterį surinko 112 ir prašė atsiųsti medikus. Ä® įvykio vietÄ atvykę medikai moterį ir automobilio „Toyota“ vairuotojÄ iÅ¡vežė į ligoninę. Jis ir K. liko įvykio vietoje su pareigÅ«nais. Savo kaltės dėl jam įteikto praneÅ¡imo apie įtarimÄ , pagal BK 281 straipsnio 3 dalį nepripažįsta, nes mano, jog dėl eismo įvykio kilimo kaltas „Toyota“ vairuotojas, kuris atlikdamas kairį posÅ«kio manevrÄ neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nepraleido jo vairuojamo automobilio.

Automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (numeriai vokiÅ¡ki), priklauso jam. 2020 m. rugpjūčio mėnesį praeidinėjo Å¡io automobilio techninę apžiÅ«rÄ ir buvo apdraudęs automobilį laikinuoju draudimu (1 mėnesiui). 2020 m. lapkričio 5 d. sėdo prie Å¡io automobilio vairo, pamiršęs, kad jo draudimas yra pasibaigęs (t.1, b.l. 148, 149). Apklaustas teisme nukentėjusysis A. L. nurodė, kad gal trys mėnesiai iki įvykio jis įsidarbino pavėžėju. Jo vairuotojo stažas nuo 1983 m. 2020 m. lapkričio 5 d. apie 20.00 val. pagal užsakymÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) paėmė klientę – G.

I.. Klientė atsisėdo į galinę jo automobilio sėdynę. Jai įsėdus liepė prisisegti saugos diržu. Matė, kad rankoje ji laikė saugos dirÅ¾Ä , bet ar prisisegė, negali pasakyti. G. I. turėjo nuvežti adresu (duomenys neskelbtini). Ä®sukęs į (duomenys neskelbtini) gatvę pažiÅ«rėjo į galinį vaizdo veidrodį. Jokių maÅ¡inų nebuvo. Jis įjungė kairį posÅ«kį. Priekyje nieko nebuvo. Ä®sitikinęs, kad niekam nesukels kliūčių, pradėjo sukti į kairę.

Tik įsuko į tÄ juostÄ ir viskas. Po įvykio buvo kažkiek praradęs sÄ monę. Atsigavęs pamatė, kad jo automobilyje iÅ¡siskleidusios saugos pagalvės. Pažvelgęs atgal automobilio salone nebematė ten buvusios keleivės. IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio pastebėjo ant vejos stovinčius du vaikinus. Vienas iÅ¡ jų pasakė, kad viskÄ matė. Pamatė, kad gal 20 metrų nuo automobilio stovi susirinkę žmonės. Å alia jų gulėjo, aimanavo moteris. Suprato, kad tai jo keleivė. Ar iÅ¡ jo automobilio ji iÅ¡krito ar pati iÅ¡lipo, negali pasakyti.

Kažkiek metrų nuo tos moters kalbėjosi du vaikinai. Vienas sakė, kad jį pralenkė dideliu greičiu važiavęs „BMW“ automobilis, kuris dabar pateko į autoįvykį. Kalbėjo, kad „BMW“ greitis buvo apie 110 km/h. Vaikinas dvejojo, ar jam bÅ«ti liudytoju. Jis jau negalėjo kalbėti, jį dusino, prašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ . Jam pasakė, kad greitoji atvykusi. Jis priėjo prie GMP automobilio, į kurį tuo metu talpino jo keleivę. Jam pasakė, kad dviejų pacientų jie negali vežti, kad tuojau atvažiuos antras ekipažas.

Atvažiavus kitam GMP automobiliui su medikų pagalba įlipo į jų automobilį. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus nukentėjusysis nurodė, kad įvykio metu buvo tamsus paros metas. Darydamas kairį posÅ«kį jis nematė iÅ¡ priekio atvažiuojančio automobilio. Å iuo metu jam nustatytas neįgalumas ir jis nebedirba pavėžėju. Važiuodamas suko į (duomenys neskelbtini) namo kiemÄ , kirto prieÅ¡prieÅ¡inę juostÄ ir daugiau nieko neatsimena. Negali pasakyti, ar jo automobilis įvažiavo į „A“ juostÄ , ar buvo kažkur tarp „A“ juostos ir pagrindinės eismo juostos.

PrieÅ¡ atlikdamas posÅ«kio manevrÄ nematė kaltinamojo vairuojamo automobilio. Nebuvo jokių automobilių nei gale, nei priekyje. Veždamas klientę važiavo pagal navigacijÄ , tačiau daugiau mažiau keliÄ Å¾inojo. Ä®vykio metu jo regėjimas buvo normalus, o kaltinamojo vairuojamo automobilio negalima buvo pastebėti, jeigu jis važiavo tokiu greičiu. Jei bÅ«tų matęs kaltinamojo vairuojamÄ automobilį, tai bÅ«tų jį praleidęs. 2021 m. vasario 11 d. apklaustas liudytoju A. L. paaiÅ¡kino, kad 2020 m. lapkričio 5 d., apie 20.40 val., vairuodamas automobilį „Toyota Auris“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį MB „(duomenys neskelbtini)“, važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini)-o namo, kur vežė keleivę. Jis važiavo prisisegęs saugos diržu. Ar jo keleivė buvo prisisegusi saugos diržu, nežino, nes kai ji įsėdo į jo vairuojamÄ automobilį, buvo jau gana tamsu. KÄ ji darė galinėje sėdynėje, nestebėjo. Ji sėdėjo už priekinio keleivio sėdynės. Pamena, kad privažiuodamas prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini)-o namo kiemÄ , jis įjungė kairiojo posÅ«kio signalÄ ir greitį sumažino iki minimalaus, kažkur iki 10 km/h.

Artėdamas prie minėto įvažiavimo, matė, kad prieÅ¡ingos krypties eismo dalyje nei viena eismo juosta (nei bendra eismo juosta, nei „A“ juosta) transporto priemonės link jo neartėja. BÅ«damas tikras, kad sukti į kairę jam saugu, pradėjo manevrÄ . Paskutinis dalykas, kurį pamena, kad jo automobilis įvažiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo dalį. Kas vyko toliau, kaip įvyko atsitrenkimas ir kuria eismo juosta važiavo į jo automobilį atsitrenkęs kitas automobilis, nežino. Eismo įvykio metu prarado sÄ monę.

Kiek laiko buvo be sÄ monės, pasakyti negali. Atsigavęs pamatė, kad sprogusios jo ir kito automobilio oro pagalvės. Suvokęs, kad įvyko susidÅ«rimas, atsisuko atgal ir pamatė, kad jo keleivės automobilyje nėra. Kur ji dingo, nežino. IÅ¡lipęs iÅ¡ savo automobilio pamatė ant vejos stovinčius du 20-30 metų jaunus vyrus be kaukių. Jis paklausė jų, kas jie tokie. Vienas iÅ¡ vaikinų su trumpa juoda barzdele pasakė, kad jis viskÄ matė. Kitas nieko nesakė. Tada jis pastebėjo maždaug 20 m nuo jo automobilio, ant Å¡aligatvio, gulintį žmogų.

Priėjęs arčiau pamatė moters rankinę ir atpažino gulinčiÄ savo keleivę. Moteris buvo sÄ moninga, aimanavo. Prie jos buvo keli žmonės, kurie ja rÅ«pinosi ir neleido atsikelti. Kažkas iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Policijos pareigÅ«nams forminant eismo įvykį, iÅ¡girdo besikalbančius du vyrus. Tai buvo ne tie jauni vyrai, kuriuos pamatė iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio stovinčius ant vejos, bet kiti. Vienas iÅ¡ vyrų kitam sakė, kad „BMW“ automobilis aplenkė jį didžiuliu, apie 110 km/h greičiu.

Å is vyras, kiek pamena, minėjo, kad pats važiavo „Audi“ automobiliu. Vyras tarėsi su paÅ¡nekovu, ar jam eiti liudyti. Jis priėjo prie jų ir paprašė iÅ¡kviesti medikus. Vyrai pasakė, kad medikai jau važiuoja. Daugiau su jais nesikalbėjo, nes nebeturėjo jėgų. Kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, jam buvo sulaužyti 6 Å¡onkauliai, pradurtas plautis. Atvykę į įvykio vietÄ medikai pirma iÅ¡vežė moterį į ligoninę, kitas GMP ekipažas iÅ¡vežė jį. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ Â (t.1, b.l. 94, 95). 2020 m. gruodžio 1 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad specialistė J.

M. – Č. susipažinusi su A. L. medicininiais dokumentais: gydymo stacionare ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini), 76 puslapiai ir CD Nr. 1694 iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pateikė iÅ¡vadÄ , kad <...> A. L. nustatyta deÅ¡inės pusės 5-11 Å¡onkaulių lūžiai, skysčio ir oro susikaupimas deÅ¡inėje krÅ«tinplėvės ertmėje, kepenų antro laipsnio plyÅ¡imas. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 103).

Apklausta teisme nukentėjusioji G. I. paaiÅ¡kino, kad ji svečiavosi pas gimines, kurie jai iÅ¡kvietė taksi automobilį. Ä®sėdusi į atvykusį taksi automobilį prisisegė saugos dirÅ¾Ä , nes visada taip daro. Automobilis pradėjo važiuoti ir daugiau ji nieko neprisimena. Praėjus savaitei gydytojai pasakė, kad ji ligoninėje. Neturi supratimo, kaip po eismo įvykio atsidÅ«rė gatvėje. Pati negalėjo iÅ¡lipti, nes iki jos namų taksi neprivažiavo. Visada jÄ atveždavo iki laiptinės durų.

Ä®vykio metu patyrė sunkius sužalojimus. Dvi savaites iÅ¡buvo reanimacijoje, paskui reabilitacija. Dabar jos galva kaip puodynė, svaigsta, nėra koordinacijos, be lazdų negali vaikščioti. Jos balsas buvo dingęs, dabar jos kalba (balsas) atsigavo. Pablogėjo jos klausa, nebegali skaityti. Nebegali pati nueiti į parduotuvę ir turi praÅ¡yti, kad jai viskÄ atneÅ¡tų. Nors po eismo įvykio praėjo nemažai laiko, tačiau jos sveikata į buvusį lygį nesugrįžo. Ji negali bÅ«ti pasilenkusi, nes nugriÅ«na, o nugriuvus negali atsikelti.

Labai skauda kojas. Vienoje kojoje pažeistas meniskas, o kitoje kojos raiščiai nutrūkę. Prašė patenkinti jos civilinį ieškinį. 2021 m. vasario 24 d. apklausta nukentėjusioji G. I. parodė, kad apie 2020 m. lapkričio 5 d. įvykusį eismo įvykį, kurio metu ji nukentėjo, papasakoti nieko negali, nes neprisimena Dėl patirtų kūno sužalojimų jai padaryta turtinė ir neturtinė žala (t. 1, b.l. 73). 2020 m. gruodžio 15 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad specialistė J.

M. – Č. susipažinusi su G. I. medicininiais dokumentais: gydymo stacionare ligos istorija ir CD Nr. 1728, Nr. 1730 su radiologinio tyrimo vaizdais iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pateikė iÅ¡vadÄ , kad <...> G. I. nustatyta kirstinė žaizda galvos plaukuotoje dalyje, kraujo iÅ¡siliejimas virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo deÅ¡inėje momeninėje-kaktinėje srityje (paÅ¡alinta 4,5 cm storio kraujo sankaupa), kraujo iÅ¡siliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu abipuskaktinėje-momeninėje, deÅ¡inėje smilkininėje srityse, smulkios sumuÅ¡imo zonos deÅ¡inėje smilkininėje skiltyje, deÅ¡inio smilkinkaulio lūžis, nusitęsiantis į kaktikaulį ir momenkaulį iki kairės pusės, deÅ¡inio skruostakaulio lūžis, deÅ¡inės pusės 4-11 Å¡onkaulių lūžis, oro susikaupimas deÅ¡inėje krÅ«tinplėvės ertmėje, skysčio susikaupimas deÅ¡inėje krÅ«tinplėvės ertmėje, deÅ¡inio plaučio sumuÅ¡imo židiniai, kepenų sumuÅ¡imo židinys, daugybiniai blužnies įplyÅ¡imai, nedidelis kiekis laisvo kraujo pilvo ertmėje.

Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi atitinka Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4 punktÄ Â (t. 1, b.l. 80). Apklaustas teisme per „Zoom“ platformÄ liudytojas K. K. nurodė, kad kaltinamÄ jį R. B. pažįsta apie 10 metų. Jų santykiai draugiÅ¡ki. Ä®vykio dienÄ jie sutarė susitikti. Vakare jis atėjo iki (duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini) gatvės. Susitikę jie įsėdo į pilkos spalvos, dviejų durų automobilį M4 ir pradėjo važiuoti link PC „Y“.

Už automobilio vairo sėdėjo R. B.. Liudytojas prisimena, kad važiuojant link PC „Y“ R. B. vairuojamas automobilis iÅ¡važiavo į visuomeniniam transportui skirtÄ važiuoti juostÄ , kad aplenktų automobilius ir tada sugrįžo į savo juostÄ . Tuomet jis pajuto staigų stabdymÄ ir pakėlė galvÄ , nes „sėdėjo telefone“. Pamatė prieÅ¡ juos tarsi sustojusį automobilį, kuris perkirto jiems keliÄ ir sustojo prieÅ¡ įvažiavimÄ Ä¯ kiemÄ . R. B. bandė stabdyti, bandė apvažiuoti prieÅ¡ jį atsiradusį automobilį, bet nepavyko.

Po susidÅ«rimo jie iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. R. B. pirmas nuėjo link tos kitos maÅ¡inos ir bendravo su jos vairuotoju. Tuo metu pamatė gulinčiÄ moterį. R. B. paskambino į policijÄ ar į greitÄ jÄ . Atsimena, kad į įvykio vietÄ atvažiavo ir kaip pats prisistatė autoįvykyje dalyvavusio „taksi“ automobilio savininkas. Jis pasakė, kad maÅ¡inÄ iÅ¡nuomojo. Å io asmens paklausė, kaip „taksi“ vairuotojas galėjo taip padaryti. Jiems atsakė, kad vairuotojas buvo pavargęs, nes dirbo nuo 8.00 ryto, o tada jau buvo apie 20.00 val. vakaro.

Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas nurodė, kad negali pasakyti, kokiu greičiu iki įvykio važiavo R. B. vairuojamas automobilis, nes į automobilio spidometrÄ nežiÅ«rėjo. Tačiau jis nejautė, kad jie bÅ«tų lėkę ar kažkas tokio. Mano, kad važiavo normaliu greičiu. Atsimena, kad automobilių susidÅ«rimas įvyko normalioje juostoje. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu Å¡ios aplinkybės neakcentavo. Gal tuo metu tai „iÅ¡lėkė iÅ¡ galvos“. 2020 m. lapkričio 11 d. apklaustas liudytojas K.

K. parodė, kad 2020 m. lapkričio 5 d., apie 20.40 val., važiavo automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo jo draugas R. B.. Jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje ir nuleidęs galvÄ , naršė telefone. Jie važiavo (duomenys neskelbtini) gatvės „A“ juosta, kryptimi link PC „Y“. Kad važiavo „A“ juosta, matė, bet daugiau į keliÄ dėmesio nekreipė, todėl kas vyko priekyje, pasakyti negali. Nežino, kokiu greičiu jie važiavo. Pajutęs, kad R. pradėjo staigiai stabdyti automobilį, pakėlė akis ir pasižiÅ«rėjo į priekį.

Pamatė priekyje, tiesiai prieÅ¡ juos stovintį skersÄ , deÅ¡iniuoju Å¡onu į juos, automobilį „Toyota“ su „X“ įmonės lipdukais. Ar Å¡is automobilis stovėjo, ar lėtai judėjo, tiksliai pasakyti negali. Tuo metu jam pasirodė, kad stovi. Pamena, kad prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ su „Toyota“ automobiliu R. pasuko vairÄ Ä¯ kairę, todėl į „Toyota“ automobilį „BMW“ automobilis atsitrenkė deÅ¡iniuoju kampu. Po susidÅ«rimo automobilį „BMW“ apsuko ir jis sustojo kelyje skersas.

Su R. iÅ¡lipę iÅ¡ automobilio ir supratę, kad nenukentėjo, nuskubėjo prie „Toyota“ automobilio. Priėjęs pamatė, kad Å¡io automobilio vairuotojas iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir eina link Å¡aligatvio. Priėjęs arčiau, pamatė ant deÅ¡inio Å¡aligatvio, žiÅ«rint jų važiavimo kryptimi gulinčiÄ sužalotÄ ir kruvinÄ moterį. Tai pamatęs R. iÅ¡ karto surinko telefone 112 ir Bendrojo pagalbos centro operatoriui pranešė apie įvykį, paprašė atsiųsti medikus.

Su automobilio „Toyota“ vairuotoju jis nebendravo. Ä® įvykio vietÄ atvykę medikai moterį ir automobilio „Toyota“ vairuotojÄ apžiÅ«rėjo ir iÅ¡vežė į ligoninę. Jis ir R. liko įvykio vietoje su policijos pareigÅ«nais (t.1, b.l. 110).   Apklaustas teisme liudytojas A. P. paaiÅ¡kino, kad stovėjo prie Å¡viesoforo ir laukė žalios spalvos Å¡viesoforo signalo. Matė, kad gatve važiavo dvi ar trys maÅ¡inos. Žalias Å¡viesoforo signalas pradėjo mirksėti ir tada „BMW“ visas maÅ¡inas aplenkė.

Ä®sijungus žaliam Å¡viesoforo signalui jis nuėjo per gatvę pusę atstumo ir iÅ¡girdo į sprogimÄ panašų garsÄ . Link garso nėjo, nes ne pirmÄ kartÄ ten kažkas sprogsta. Ar koks automobilio duslintuvas, ar kas petardÄ numeta. Parėjęs į namus pamatė, kad žmona prie lango stovi. Sakė, kad net namie iÅ¡girdo tÄ sprogimÄ . Pamatęs, kad atvažiavo policija, nusprendė nueiti pažiÅ«rėti, kas atsitiko. Atėjęs pamatė, kad stovi sudaužytas „taksi“ automobilis, o už kažkiek metrų „BMW“.

Apžiūrėjo „BMW“. Jo lieti ratlankiai buvo gražūs. Tada prisiminė, kad tai tas pats „BMW“ automobilis, kuris pro jį pravažiavo ir kuris aplenkė kitus automobilius. Priėjęs prie įvykio vietoje buvusių pareigūnų paklausė, kas ir kaip. Jiems sakė, kad stovėjo gatvėje ir matė pravažiuojantį „BMW“. Pareigūnai atsakė, kad liudininkų užtenka. Įvykio vietoje buvo žmonių. Šalikelėje stovėjo „Audi“ ar kažkokia kita mašina ir jis nuėjo į namus.

Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas nurodė, kad yra „A“ juosta, tada yra visuomeninio transporto stotelė ir yra paprasta juosta. O kitoje pusėje paprasta eismo juosta. „BMW“ aplenkė kitas maÅ¡inas „A“ juosta. Greičio „BMW“ negali pasakyti. Jeigu kitos maÅ¡inos buvo pagreitėjusios ant 40-50 km/h, tai tas „BMW“ jas normaliai lenkė. Maždaug gali pasakyti, kad „BMW“ greitis buvo 80-90 km/h. Pro jį „BMW“ pravažiavo „A“ juosta, o toliau jis nežiÅ«rėjo, ar persirikiavo į normaliÄ eismo juostÄ .

Å ito jis nematė. Jeigu ir rikiavosi, tai iki posÅ«kio. Ten yra Å¡viesoforas, truputį nuokalnė, paskui įkalnė, o dar pavažiavus dar vienas posÅ«kis į kiemÄ , ir kitas posÅ«kis į kiemÄ . Tas tolimesnis posÅ«kis gan toli ir buvo tamsu. Nuo pėsčiųjų perėjos iki eismo įvykio vietos kokie 300 metrų. Daugiau tame tarpe Å¡viesoforų nebuvo. Yra tik du posÅ«kiai į kiemus.  2020 m. lapkričio 11 d. apklaustas liudytojas A. P. parodė, kad 2020 m. lapkričio 5 d., apie 20.40 val., priėjo prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos per (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamÄ jÄ dalį, ties (duomenys neskelbtini).

Priėjęs paspaudė Å¡viesoforo mygtukÄ ir laukė, kol jam užsidegs žalias signalas. Jam stovint ir laukiant, pamatė nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, (duomenys neskelbtini) gatvės „A“ juosta, kryptimi link (duomenys neskelbtini) gatvės dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį „BMW“. Minėtas automobilis, važiuodamas „A“ juosta, aplenkė pirma eismo juosta jo važiavimo kryptimi važiavusias kitas transporto priemones ryÅ¡kiai didesniu greičiu negu leistinas.

Mano, kad Å¡io automobilio greitis galėjo bÅ«ti apie 80 km/h, bet tai tik tai jo nuomonė. „BMW“ automobilis kirto pėsčiųjų perėjÄ , degant jam dar mirksinčiam žaliam Å¡viesoforo signalui arba jau geltonam. Atkreipė į tÄ automobilį dėmesį, nes jo ratų ratlankiai buvo gražūs ir neįprasti. Jam pravažiavus, užsidegė žalias signalas pėstiesiems ir jis įžengė į kelio važiuojamÄ jÄ dalį ir pradėjo eiti link kitos gatvės pusės. Padaręs kelis žingsnius staiga iÅ¡girdo kažkokį sprogimÄ .

Kad susidÅ«rė automobiliai, jis tuo metu nepagalvojo. Atėjęs namo pamatė, kad žmona pro langÄ stebi besirenkančius žmones ir atvažiuojančius policijos automobilius. PasižiÅ«rėjęs pro langÄ pamatė skersai kelio (duomenys neskelbtini) gatvėje stovintį automobilį. Jis vėl išėjo į kiemÄ ir nuėjo prie įvykio vietos. Priėjęs arčiau pamatė, kad skersai kelio sudaužytas stovi anksčiau jo matytas „BMW“ automobilis, kurio ratlankiai patraukė jo dėmesį.

BÅ«damas įvykio vietoje pasakė policijos pareigÅ«nui, kad yra liudininkas ir paklausė, ar jis reikalingas. PareigÅ«nas atsakė, kad čia viskas aiÅ¡ku ir jis sugrįžo namo. Vėliau per TV pamatė laidÄ , kurioje buvo sakoma, kad kaltas „X“ įmonės automobilio vairuotojas. Kadangi jis pats matė, kaip automobilis „BMW“ važiavo, akivaizdžiai virÅ¡ydamas leistinÄ važiavimo greitį, todėl nutarė paraÅ¡yti „www epolicija.lt“ tinklapyje, kÄ matė (t. 1, b.l. 114).

Apklaustas teisme liudytojas N. Z. paaiÅ¡kino, kad vairuodamas automobilį važiavo nuo „M“ link PC „Y“. Jam atrodo, kad įvažiavus į (duomenys neskelbtini) gatvę, iÅ¡ paskos važiavo geltonos spalvos „BMW“, kuris nuo jo nesilaikė tinkamo atstumo ir jį nervino. Taip važiuojant jis pasuko į deÅ¡inę, į (duomenys neskelbtini) gatvę link PC „Y“. Å iek tiek pavažiavus prasideda „A“ juosta. IÅ¡ paskos jam sekęs „BMW“ padidino greitį ir iÅ¡važiavo į „A“ juostÄ .

Priekyje jo automobilio buvo dar keletas maÅ¡inų, bet važiuodamas „A“ juosta „BMW“ visus juos pralenkė. Pas „BMW“ buvo triukÅ¡mingas dujų iÅ¡metimas. Pravažiavęs porÄ Å¡viesoforų jis pamatė ant važiuojamosios kelio dalies stovinčiÄ apsuktÄ â€žToyota“ ir jį pralenkusį „BMW“, kuris buvo apdaužytas. Jis vos ne pirmas atvažiavo į įvykio vietÄ . Kelio vidury stovėjo vyras, kuris jam mojavo ranka ir prašė pagalbos. Jis sustojo įvažiavime į kiemÄ ir pamatė veidu į žemę gulinčiÄ moterį, o Å¡alia jos daug kraujo.

Nuo Å¡io vaizdo jį iÅ¡tiko Å¡okas. Jis sėdėjo savo maÅ¡inoje. Prie jo priėję aplinkiniai žmonės pradėjo stuksenti į jo automobilio langÄ , kad jis kviestų pagalbÄ . Jis paskambino 112. Tada paklausė prie moters buvusių vyrų, ar ji gyva. Moteris pradėjo Å¡Å«kauti, rėkauti. Jam atrodo, jis buvo priėjęs prie „Toyotos“ vairuotojo, kuris, atrodo, tuo metu kalbėjosi su „BMW“ vairuotoju. Jis paklausė, kas čia atsitiko. „Toyota“ vairuotojas nelabai galėjo kažkÄ pasakyti.

Jis buvo Å¡oko bÅ«senoje. „Toyota“ vairuotojui jis liepė nesijaudinti, nes jis kažkÄ matė ir galės apie tai pasakyti policijai. Tai pasakęs sugrįžo prie savo automobilio ir kalbėjosi su kitais vyrais. Tuo metu prie jo priėjo „BMW“ vairuotojas ir Å¡iek tiek agresyvia forma pasakė: „kÄ tu susiruoÅ¡ei įrodinėti, nei tu matei eismo įvykį, nei tu įrodysi, kad aÅ¡ „A“ juosta važiavau ar virÅ¡ijau greitį“. Jis atsakė, kad jo reikalas bus pasakyti, o teismas iÅ¡spręs. Netrukus jis priėjo prie įvykio vietoje buvusių policijos pareigÅ«nų.

Jam pasirodė šiek tiek keista, kai jiems pasakė, kad matė, kaip „BMW“ jį aplenkė ir „A“ juosta važiavo. Pareigūnai jam atsakė, kad jo žodžiai nieko verti, nes jis nematė eismo įvykio ir neįrodysit, kad „BMW“ važiavo „A“ juosta ir viršijo greitį. Jam tai pasirodė keista, nes jis buvo liudytojas ir mano, kad tokie jo žodžiai turėjo būti įrašyti. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas nurodė, kad paties eismo įvykio jis nematė, tačiau įvykio vietoje buvo nuo pradžios iki valandos laiko.

Kai „BMW“ automobilis „A“ juosta jį pralenkė, atstumas nuo tos vietos iki eismo įvykio galėjo bÅ«ti apie 500 m. Tik prasidėjus „A“ juostai „BMW“ atliko lenkimÄ . Jis važiavo 40-50 km/h greičiu. Greičio nevirÅ¡ijo, nes buvo vakaras ir intensyvus eismas. Mano, kad „BMW“ greitis galėjo bÅ«ti virÅ¡ 100 km/h. Ä®vykio vietoje „Toyota“ vairuotojas sakė, kad suko į kairę, į kiemÄ ir pajuto smÅ«gį. Jis negalėjo visko riÅ¡liai papasakoti, kalbėjo tik atkarpomis.

Sakė, kad iÅ¡kritusi moteris važiavo su juo, bet po smÅ«gio moteris iÅ¡krito pro jo automobilio duris. Apklausta teisme policijos pareigÅ«nė liudytoja G. S. (buvusi B.) paaiÅ¡kino, kad tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini). Kiek prisimena, ji su kolega pagal gautÄ praneÅ¡imÄ atvyko į eismo įvykį, kuriame dalyvavo „taksi“ automobilis ir „BMW“. „BMW“ vairuotojas važiavo pagrindiniu keliu, o „taksi“ bandė pasukti į kiemÄ ir įvyko eismo įvykis. Kiek pamena, moteris iÅ¡ „taksi“ automobilio iÅ¡krito per langÄ .

Kiek jai žinoma, „BMW“ greitai važiavo, o „taksi“ vairuotojas suko į kiemÄ , tačiau nespėjo, nes „BMW“ vairuotojas važiavo dideliu greičiu. Nežino, ar prieÅ¡ eismo įvykį „BMW“ automobilis važiavo „A“ juosta. „Taksi“ vairuotojas buvo pasimetęs. Dabar negali tiksliai pasakyti, kÄ jis aiÅ¡kino ir kodėl moteris iÅ¡krito iÅ¡ „taksi“ automobilio. Jei gerai pamena, tai eismo įvykio metu ji buvo neprisisegusi saugos diržu ir iÅ¡krito per automobilio langÄ . 2021 m. sausio 22 d.

Lietuvos Teismo Ekspertizės Centro specialisto išvadoje Nr. 11-2648 (20) konstatuota, kad:

1. Automobilis „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ susidÅ«rimÄ judėjo kairiojo posÅ«kio kreive trajektorija, pavaizduota tiriamosios dalies 7 pav.

2. PrieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ automobilis „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjo apie 15 km/h greičiu.

3. Automobilis „BMW M4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ susidÅ«rimÄ vairuotojo buvo nusuktas į kairę ir judėjo trajektorija, kuri pavaizduota tiriamosios dalies 7 pav.

4. PrieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ automobilis „BMW M4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjo apie 89 km/h greičiu.

5. Automobilis „BMW M4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su automobiliu „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė ties įvažiavimo į namo su Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo tolimesniu kraštu, žiūrint link (duomenys neskelbtini) g., ant važiuojamosios dalies horizontalaus ženklinimo linijos KET 1.8.

6. Automobilio „BMW M4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas važiuodamas maksimaliu leistinu tuo paros laiku minėtame kelio ruože 50 km/h greičiu pagal kelio trajektorijÄ ir nelėtindamas greičio turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio kilimo, kadangi automobiliui „BMW M4“ priartėjus prie įvažiavimo į namo su Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo artimojo kraÅ¡to, automobilis „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«tų atlaisvinęs (duomenys neskelbtini) g. važiuojamÄ jÄ dalį. Automobilio „BMW M4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas važiuodamas nustatytu apie 89 km/h greičiu ir reaguodamas stabdymui, kada iki susidÅ«rimo vietos buvo apie 71 m atstumas, neturėjo techninės galimybės sustabdyti automobilio ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti susidÅ«rimo su automobiliu „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

7. Jeigu prieš pasukant į kairę automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas turėjo galimybę nustatyti, kad priešpriešais (duomenys neskelbtini) maršrutinio transporto eismo juosta artėjusio automobilio vairuotojas važiuoja žymiai didesniu, kaip leistinu tuo paros laiku maksimaliu 50 km/h greičiu bei nelėtina greičio, tai automobilio „Toyota Auris“ vairuotojas prieš pasukdamas į kairę, praleidęs priešpriešais važiavusį ir grėsmę eismo saugumui kėlusį automobilį į „BMW M4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio kilimo.

8. Å io eismo įvykio mechanizmas buvo toks. Automobilio „BMW M4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas (duomenys neskelbtini) g. marÅ¡rutinio transporto eismo juosta link (duomenys neskelbtini) g. važiuodamas apie 89 km/h greičiu, kada iki susidÅ«rimo vietos buvo apie 71 m atstumas, nusuko automobilį į kairę. Automobilis „BMW M4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėdamas lanko trajektorija, ties įvažiavimo į namo su Nr. (duomenys neskelbtini) kiemÄ tolimesniuoju kraÅ¡tu, žiÅ«rint automobilio „BMW M4“ vairuotojo važiavimo kryptimi, ant važiuojamosios dalies horizontalaus ženklinimo linijos KET 1.8, susidÅ«rė su prieÅ¡prieÅ¡ais važiavusio ir į kairę, į namo su Nr. (duomenys neskelbtini) kiemÄ sukusio vairuotojo automobiliu „Toyota Auris“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), judėjusiu apie 15 km/h greičiu, priekinės dalies deÅ¡iniu kraÅ¡tu, žibinto sritimi, atsitrenkdamas į automobilio „Toyota Auris“ deÅ¡inio Å¡ono galinę sritį, - galines dureles, sparno Å¡oninį pavirÅ¡ių, ratÄ , susidÅ«rimo pradžios momentu tarp automobilio „BMW M4“ deÅ¡iniojo Å¡ono plokÅ¡tumos ir automobilis „Toyota Auris“ deÅ¡iniojo Å¡ono plokÅ¡tumos esant smailiam apie 30 laipsnių kampui, atviram link automobilio „Toyota Auris“ priekio.

Po pirminio susidūrimo, automobiliui „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukantis pagal laikrodžio rodyklę, šis automobilis priekiu dešiniuoju kampu susidūrė su automobilio „BMW M4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešiniuoju šonu galinio rato srityje. Po antrinio susidūrimo automobilis „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atblokštas atgal į padėtį, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio, o automobilis „BMW M4“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), sukdamasis pagal laikrodžio rodyklę taip pat nuslinko į padėtį, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio.

9. Automobilio „BMW M4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai, - važiavo (duomenys neskelbtini) g. marÅ¡rutinio transporto priemonių eismo juosta, keldamas grėsmę eismo saugumui apie 89 km/h greičiu, dėl ko jo vairuojamas automobilis susidÅ«rė su prieÅ¡prieÅ¡ais važiavusio ir į kairę sukusio vairuotojo automobiliu „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kada automobilio „BMW M4“ vairuotojui pagal kelio trajektorijÄ važiuojant nedidesniu kaip tuo paros laiku leistinu maksimaliu 50 km/h greičiu ir nelėtinant greičio, Å¡is susidÅ«rimas nebÅ«tų įvykęs, - buvo nepriimtini ir techniniu požiÅ«riu sudarė pagrindinę sÄ lygÄ Å¡iam eismo įvykiui kilti.

Jeigu prieš pasukant į kairę automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas turėjo galimybę nustatyti, kad priešpriešais (duomenys neskelbtini) g. maršrutinio transporto eismo juosta artėjusio automobilio vairuotojas važiuoja žymiai didesniu, kaip leistinu tuo paros laiku maksimaliu 50 km/h greičiu bei nelėtina greičio, tai automobilio „Toyota Auris“ vairuotojo veiksmai, - suko į kairę, kada tai daryti buvo nesaugu, - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu  (t.1, b.l. 121-130).

IÅ¡kviestas į teismo posėdį Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas V. Å . atsakydamas į proceso dalyvių klausimus nurodė, kad eismo įvykis, kurio tyrimÄ atliko ir pateikė 2021 m. sausio 22 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr.11-2648(19), įvyko ant linijos, ties „A“ juostos kraÅ¡tu. Tai nurodyta jo pateiktos iÅ¡vados 6 pav. Automobilių susidÅ«rimo metu automobilis „Toyota Auris“ didžiÄ jÄ savo kėbulo dalimi (daugiau kaip puse) buvo įvažiavęs į „A“ eismo juostÄ .

Toje eismo juostoje, kurioje gali važiuoti visi kiti eismo dalyviai, buvo likęs tik „Toyota Auris“ galinis deÅ¡inys kampas ir galinis deÅ¡inys sparnas. Didesnė automobilio „Toyota Auris“ pusė jau buvo „A“ juostoje. Automobilio „Toyota Auris“ ir „BMW“ judėjimo greičiai iki susidÅ«rimo buvo nustatyti pagal Å¡ių automobilių padėtį po eismo įvykio. Po susidÅ«rimo automobilis „BMW“ sÄ lyginai didelį atstumÄ persislinko ir atbloÅ¡kė atgal automobilį „Toyota Auris“.

Modeliuojant tokį susidÅ«rimÄ gaunasi, kad tos transporto priemonės atsidurtų tose padėtyse, kurios užfiksuotos po eismo įvykio, turėjo bÅ«ti tokie atitinkami jų judėjimo greičiai. Automobilio „BMW“ greitis 89 km/h greitis, „Toyota Auris“ - 15 km/h. Toks „Toyota Auris“ greitis tikėtinas. Å io automobilio vairuotojas prieÅ¡ pasukdamas į kiemÄ , tikėtina, sulėtino savo automobilį greitį. Ekspertas patvirtino savo iÅ¡vadoje nurodytÄ aplinkybę, kad buvo nustatyta, jog prieÅ¡ pat automobilių susidÅ«rimÄ automobilio „BMW“ greitis buvo 89 km/h.

Ekspertas nurodė, kad jam nėra žinoma, kokia situacija buvo prieš eismo įvykį. Ar automobilis „BMW“ buvo vienintelė transporto priemonė, kuri važiavo nuo (duomenys neskelbtini) g. link automobilio „Toyota Auris“, ar buvo ir kitos transporto priemonės ir kokiame atstume automobilio „Toyota Auris“ vairuotojas galėjo pamatyti „BMW“ automobilį. Norint įvertinti važiuojančio automobilio greitį, reikia nustatyti, kad atvažiuojantis automobilis važiuoja greičiau, negu leistinas greitis.

Reikia kažkiek sekundžių stebėti judantį objektÄ . PakankamÄ laikÄ stebint artėjančiÄ transporto priemonę, galima nustatyti, kad ji važiuoja ženkliai greičiau, negu leistinas maksimalus greitis, kaip važiuoja visos kitos transporto priemonės. Greičiau važiuojantis automobilis iÅ¡siskiria iÅ¡ automobilių srauto. Stebint, galima nustatyti, kad jis nevažiuoja 50 km/h, bet tai priklauso nuo konkrečios situacijos. Jeigu automobilio „Toyota Auris“ vairuotojas bÅ«tų įsukęs į kiemÄ , tai nesusidarytų reali kliÅ«tis.

Jei matai, kad atvažiuoja transporto priemonė, darai kairį posÅ«kį, spėji įsukti ir atlaisvini atvažiuojančio automobilio krypties eismo juostÄ . Tačiau jeigu neįvertini, kad jis važiuoja žymiai greičiau, tada nebespėji tai padaryti. Å iuo atveju, jeigu automobilis „BMW“ bÅ«tų važiavęs 50 km/h greičiu, nebÅ«tų įvykęs susidÅ«rimas. Eismo įvykio schemoje nebuvo užfiksuota stabdymo pėdsakų, todėl jis (ekspertas) negalėjo pasakyti, ar „BMW“ vairuotojas stabdė automobilį.

Jeigu „BMW“ bÅ«tų važiavęs bet kuria eismo juosta, tačiau 50 km/h greičiu, tai eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs, nes bÅ«tų pakankamas atstumas „Toyota Auris“ vairuotojui atlikti kairį posÅ«kį. Jeigu „BMW“ automobilis važiuotų 89 km/h greičiu, bet ne „A“ juosta, tikėtina, kad automobilių susidÅ«rimas nebÅ«tų vykęs, nes „Toyota Auris“ automobilis jau buvo beveik atlaisvinęs tÄ eismo juostÄ , tačiau negalima to pasakyti vienareikÅ¡miÅ¡kai.

Nedaug buvo likę pravažiuoti automobiliui „Toyota Auris“, kad atlaisvintų eismo juostÄ , skirtÄ važiuoti link (duomenys neskelbtini) gatvės. Modeliuojant situacijÄ , jei prieÅ¡ susidÅ«rimÄ automobilis „Toyota Auris“ nebÅ«tų judėjęs, o stovėtų, tai po eismo įvykio bÅ«tų užfiksuotos visai kitokios automobilių „BMW“ ir „Toyota Auris“ padėtys. Tada gautųsi, kad automobilis „BMW“ atsitrenkė į stovinčio automobilio „Toyota Auris“ galinę dalį, jÄ nublokÅ¡tų, o pats nuvažiuotų ta kryptimi, kuria važiavo prieÅ¡ eismo įvykį.

Tačiau buvo nustatyta, kad „BMW“ automobilis po susidÅ«rimo buvo priverstas suktis, nes automobilis „Toyota Auris“ susidÅ«rimo metu turėjo judėjimo greitį ir „BMW“ automobilis užsikabino už judančios transporto priemonės. Savo skaičiavimais jis (ekspertas) pasirinko 71 m atstumÄ , nes tokiu atstumu galima saugiai automobilį pasukti į kairę pozicijÄ . Jeigu manevras bus atliekamas mažesniu atstumu, automobilis neteks judesio. Iki automobilio susidÅ«rimo likus 3 sekundėms, automobilio „Toyota Auris“ vairuotojas nebÅ«tų spėjęs atlaisvinti eismo juostos automobiliui „BMW“ važiuojant 89 km/h greičiu.

Jeigu prieÅ¡ susidÅ«rimÄ automobilio „BMW“ vairuotojas nebÅ«tų manevravęs, tikėtina, kad bÅ«tų įvykęs smÅ«gis į automobilio „Toyota Auris“ priekines deÅ¡inės pusės dureles. Jis negali pasakyti, prieÅ¡ kiek laiko „Toyota Auris“ vairuotojas galėjo pamatyti „BMW“ automobilį ir nustatyti, kad jis važiuoja virÅ¡ydamas greitį. Apklausta teisme liudytoja J. Å . paaiÅ¡kino, kad dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ gydytoja - eksperte. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pats neadministruoja įvykio metu patirtų žalų bei, jei nustatyta, kad eismo įvykyje dalyvavęs automobilis nedraustas privalomuoju draudimu, tada transporto priemonių draudikų biuras už tai atsako.

Nukentėjęs asmuo gali kreiptis į bet kuriÄ draudimo kompanijÄ ir draudimo iÅ¡moka derinama su Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuru. Ji kaip gydytoja - ekspertė atstovauja AB „(duomenys neskelbtini)“. Pateikia nukentėjusiojo asmens medicininę iÅ¡vadÄ , įvertina gydymo iÅ¡laidas ir paskaičiuoja moralinę žalÄ . Neturtinė žala apskaičiuojama remiantis nustatytomis rekomendacijomis ir gydymo laikotarpiu. Nukentėjusysis A. L. gydėsi stacionare 2020 m. lapkričio 5-16 d.

Ji neturėjo dokumentų, kiek A. L. buvo nedarbingas, todėl rėmėsi raÅ¡tiÅ¡ku paaiÅ¡kinimu ir tai nurodė savo iÅ¡vadoje. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus liudytoja nurodė, kad draudimo bendrovė nenustato patirtų sužalojimų mÄ sto. Tai nustato teismo ekspertas. Draudimo bendrovė vadovaudamasi LR Vyriausybės rekomendacijomis ir gydymosi laikotarpiu nustato nukentėjusiajam moralinę žalÄ . Tai atlikdama, kaip draudimo bendrovės darbuotoja ji vertina medicininius dokumentus. Savo pateiktoje iÅ¡vadoje ji nurodė, kad draudimo bendrovė nekompensuoja nukentėjusiosios G.

I. įsigytų maisto papildų, nes jie nebuvo jai bÅ«tini. Jeigu papildai pacientui bÅ«tini, tada jie įraÅ¡omi į jo medicininius dokumentus. Jeigu asmuo po patirtos traumos negali vairuoti automobilio, jis turi pateikti tai patvirtinančius medicininius dokumentus bei pasinaudoto „taksi“ automobilio apmokėtus kvitus. Tada Å¡i turtinė žala bÅ«tų kompensuojama. Jeigu asmuo „taksi“ automobiliu vyksta pas gydytojÄ , tai jo apsilankymÄ fiksuoja jį apžiÅ«rėjęs gydytojas ir atitinkamas įraÅ¡as bÅ«na elektroninėje sistemoje „esveikata“.

Vertinant A. L. medicininius dokumentus, juose nebuvo duomenų apie jam skirtÄ reabilitacijÄ , o įsigyto kuro čekiai buvo iÅ¡raÅ¡yti 4 mėnesiai po eismo įvykio. Liudytoja nurodė, kad jos pagrindinė darbo vieta AB „(duomenys neskelbtini)“. Ji turi (duomenys neskelbtini) specialybę, tačiau draudimo bendrovėje įdarbinta kaip ekspertė - gydytoja. Kaip draudimo darbuotojai jai nereikia turėti teismo medicinos eksperto kvalifikacijos ir ji nėra įraukta į ekspertų sÄ raÅ¡us. Jai žinoma, kad nukentėjusiajam A.

L. buvo nustatytas nedarbingumas. Iš 2021 m. gegužės 5 d. medicininių dokumentų nustatyta, kad A. L. buvo konsultuojamas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, konsultacijų centre, planinės pagalbos centre. Jis buvo konsultuotas dėl nugaros, abiejų kojų ir kairio peties skausmų. Pateiktoje anamnezėje buvo nurodyta, kad A. L. 2008 m. skilo stuburas. Buvo paskirta reabilitacija, sunkiau padirbus atsirasdavo skausmas. Prieš tris savaites 2021 m. balandžio pabaigoje dirbant, peršalus, atsirado kairės kojos skausmas, traukimas.

Yra pridėtas MRT tyrimas, balandžio 2 d., kuriame yra aprašyti lėtiniai pakitimai Iš A. L. medicininių dokumentų buvo nustatyta, kad eismo įvykio metu jam buvo sulaužyti šonkauliai, sumušta krūtinė, tačiau stuburo traumos, kuri galėtų paūminti jam nustatytas lėtines ligas, nebuvo. Tai, kad A. L. neteko tam tikro laipsnio darbingumo, buvo nustatyta praėjus pusei metų po eismo įvykio. Jos nuomone, jei eismo įvykis, kurio metu nukentėjo A. L., nebūtų įvykęs, jam vis tiek būtų nustatytas nedarbingumas.

Ä®rodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas. Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Už šį nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Kaltinamasis R. B. ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylÄ kaltės nepripažino.

Jis neneigė, kad vairuodamas „BMW“ lenkdamas kitas transporto priemones važiavo „A“ juosta. Pripažino, kad tokiais veiksmais pažeidė atitinkamas kelių eismo taisykles ir galėtų bÅ«ti nubaustas administracine tvarka. Kaltinamasis kategoriÅ¡kai nesutiko, kad eismo įvykis įvyko dėl jo kaltės. R. B. tvirtino, kad eismo įvykis įvyko jam sugrįžus iÅ¡ „A“ juostos į visiems transporto dalyviams leidžiančiÄ važiuoti eismo juostÄ ir atsitrenkus į netikėtai kliÅ«tį sukėlusį A.

L. vairuojamÄ automobilį „Toyota“. Kaltinamasis kategoriÅ¡kai nesutiko, kad virÅ¡ijo leistinÄ greitį ir nesutiko su specialisto iÅ¡vadoje nustatytu jo automobilio greičiu. Kaltinamojo įsitikinimu, ne jo veiksmai, o nukentėjusiojo A. L. atliktas posÅ«kio manevras į kairę buvo pagrindinė priežastis Å¡iam eismo įvykiui kilti. Teismas, sistemiÅ¡kai analizuodamas ir visumoje vertindamas byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad R. B. įvykdė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kaltinamojo duoti parodymai nėra nuoseklÅ«s. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad prieÅ¡ save pamatęs kairio posÅ«kio manevrÄ atliekantį „X“ automobilį, nusprendė, kad galės jį „praÅ¡okti“ ir padidino „BMW“ automobilio greitį.

„PraÅ¡okti“ nukentėjusiojo vairuojamÄ automobilį jam nepavyko ir įvyko eismo įvykis. Kitaip tariant, kaltinamasis pripažino, kad „X“ automobilis judėjo, o prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ jis nemažino savo automobilio greičio, tikėdamasis, kad „X“ automobilio vairuotojas suspės atlikti savo manevrÄ Ä¯ kairę. Duodamas parodymus teisme R. B. ėmė tvirtinti, kad A. L. vairuojamas automobilis sustojo ir užtvėrė jam keliÄ . Neturėdamas laisvės manevrui ir negalėdamas jo apvažiuoti į jį atsitrenkė.

Å iuos kaltinamojo parodymus paneigia eksperto A. Å . pateikta specialisto iÅ¡vada bei eksperto paaiÅ¡kinimai teisme. Ekspertas argumentuotai paaiÅ¡kino, kad jeigu A. L. vairuojamas automobilis bÅ«tų stovėjęs, tai po įvykusio automobilių susidÅ«rimo jų iÅ¡sidėstymas eismo įvykio schemoje bÅ«tų visiÅ¡kai kitoks. Ekspertas patvirtino, kad R. B. vairuojamas automobilis kliudė judėjusį A. L. vairuojamÄ automobilį, kuris faktiÅ¡kai didžiÄ ja dalimi savo korpuso buvo įvažiavęs į „A“ juostÄ .

Teismas neturi jokio pagrindo abejoti ar netikėti eksperto A. Å . kompetencija bei pateikta jo specialisto iÅ¡vada. Apklaustas teisme kaltinamojo pažįstamas, liudytojas K. K. pateikė palankius kaltinamajam parodymus nurodydamas, kad norėdamas aplenkti lėtai judančius automobilius R. B. iÅ¡važiavo į „A“ juostÄ ir atlikęs lenkimÄ sugrįžo į savo eismo juostÄ ir staiga prieÅ¡ save pamatė sustojusį „X“ automobilį. R. B. stabdė vairuojamÄ â€žBMW“, tačiau smÅ«gio neiÅ¡vengė.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu minėtas liudytojas nurodė, kad važiuodamas „naršė“ telefonÄ ir kelio nestebėjo. GalvÄ pakėlė kai R. B. pradėjo staigiai stabdyti. Tada prieÅ¡ save 3-5 metrų atstumu pamatė stovintį ar lėtai judantį „X“ automobilį ir įvyko automobilių kontaktas. Pripažindamas kaltinamÄ jį kaltu teismas remiasi pagrindiniu byloje esančiu įrodymu - tai 2021 m. sausio 22 d. Lietuvos Teismo Ekspertizės Centro specialisto iÅ¡vada Nr. 11-2648 (20), kurioje konstatuota, kad automobilio „BMW M4“, vairuotojo R.

B. veiksmai, važiavimas (duomenys neskelbtini), marÅ¡rutinio transporto priemonių eismo juosta, apie 89 km/h greičiu, sukeliant grėsmę eismo saugumui, dėl ko jo vairuojamas automobilis susidÅ«rė su prieÅ¡prieÅ¡ais važiavusio ir į kairę sukusio vairuotojo automobiliu „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kada automobilio „BMW M4“ vairuotojui pagal kelio trajektorijÄ važiuojant ne didesniu kaip tuo paros laiku leistinu maksimaliu 50 km/h greičiu ir nelėtinant greičio, Å¡is susidÅ«rimas nebÅ«tų įvykęs, - buvo nepriimtini ir techniniu požiÅ«riu sudarė pagrindinę sÄ lygÄ Å¡iam eismo įvykiui kilti.

Apklausti teisme liudytojai A. P., N. Z., pastebėję kaltinamojo vairuojamÄ â€žBMW“ kelios minutės iki eismo įvykio, nurodė, kad kaltinamojo vairavimo stilius buvo įžūlus ir bravÅ«riÅ¡kas. Kaltinamasis demonstratyviai nesilaikė atstumo nuo priekyje jo važiuojančio N. Z. automobilio ir vos tik atsirado galimybė persirikiavo į „A“ juostÄ ir didindamas greitį aplenkė N. Z. ir kitų vairuotojų automobilius, kirto sankryÅ¾Ä mirksinčiam ar degant geltonam Å¡viesoforo signalui, kÄ patvirtino liudytojas A.

P. ir po kelių sekundžių trenkėsi į nukentėjusiojo automobilį. Kaltinamasis nepaaiškino teisme tokio savo skubėjimo priežasties, o jo viršytas greitis ir buvo pagrindinė vada eismo įvykiui kilti. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad R. B. pažeidė kaltinamajame akte nurodytus Kelių eismo taisyklių 181, 127, 128 punktų reikalavimus ir šis pažeidimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu. Pasisakydamas baigiamosiose kalbose kaltinamojo R. B. gynėjas įvardino eilę ikiteisminio tyrimo metu neatliktų veiksmų ir neištirtų aplinkybių, kas, jo įsitikinimu, trukdys teismui priimti objektyvų nuosprendį.

Gynėjas akcentavo, kad ikiteisminis tyrimas buvo Å¡aliÅ¡kas, nes buvo pasirinkta tik viena versija, kaltinant jo ginamÄ jį. Kito eismo įvykio dalyvio A. L. veiksmų pareigÅ«nai iÅ¡ viso netyrė. Gynėjas nurodė, kad gatvė, kurioje įvyko eismo įvykis, filmuojama vaizdo kameromis, bet vaizdo įraÅ¡ai nebuvo iÅ¡imti. Specialisto iÅ¡vadoje automobilių greičiai pasirinkti pagal liudytojų parodymus ir nenustatyti modeliuojant situacijÄ ar skaičiuojant pagal kelyje likusius pėdsakus. Nenustatyta, kurioje kelio vietoje konkrečiai įvyko automobilių susidÅ«rimas.

Ekspertas neapžiÅ«rėjo įvykio vietos. Nepatvirtinta, kad prieÅ¡ susidÅ«rimÄ â€žToyota“ automobilis judėjo, o ne stovėjo užtvėręs keliÄ ir tuo metu nepriiminėjo naujų užsakymų kliento pervežimui. NeiÅ¡tirta „Toyota“ automobilyje buvusi įranga, kuri leistų nustatyti A. L. veiksmus iki įvykio ir įvykio metu. NeiÅ¡tirtas ir net neapžiÅ«rėtas A. L. naudotas planÅ¡etinis kompiuteris, kuriame galėjo bÅ«ti tyrimui svarbÅ«s duomenys. Kaltinamojo gynėjas teigė, kad neiÅ¡tirtas nukentėjusiosios G.

I. iÅ¡kritimo iÅ¡ A. L. automobilio mechanizmas. Pasisakydamas dėl kaltinamojo gynėjo baigiamojoje kalboje iÅ¡sakytų argumentų teismas pažymi, kad atstovaudamas įtariamÄ jį R. B. ikiteisminio tyrimo metu jo gynėjas 2021 m. birželio 14 d. reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ dėl ikiteisminio tyrimo papildymo (t.2 b.l. 81). Advokatas prašė iÅ¡tirti, ar A. L. turėjo galiojančiÄ sveiktos patikrinimo medicininę pažymÄ , prašė nustatyti A. L. kaip pavėžėjo telefono ir turėto kompiuterio įeinančius bei iÅ¡einančius ryÅ¡io duomenis prieÅ¡ ir po susidÅ«rimÄ , nustatyti, kaip G.

I. iÅ¡krito iÅ¡ automobilio ir atsidÅ«rė 20 m atstumu nuo eismo įvykio vietos, atlikti liudytojo A. P. parodymų patikrinimÄ Ä¯vykio vietoje, nustatyti, ar A. L. vairuojamame automobilyje buvo vaizdo registratorius ir jo buvimo atveju iÅ¡tirti jo duomenis, nustatyti, kokia vaizdo ir ryÅ¡io įranga buvo MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame „X“ automobilyje, kurį vairavo A. L., atlikti eksperimentÄ , kurio metu patikrinti, ar „Toyota“ automobilyje, vairuotojo vietoje sėdintis asmuo, kuris prisisegęs saugos diržu, iÅ¡siskleidus oro apsaugos pagalvėms, turi galimybę apsisukti ir apžvelgti užpakalines minėto automobilio sėdynes. 2021 m. birželio 23 d. nutarimu prokuroras įtariamojo R.

B. gynėjo skundÄ atmetė (t.2 b.l. 95). 2022 m. sausio 6 d. teismo posėdyje nusprendus bylÄ pradėti nagrinėti iÅ¡ esmės kaltinamojo R. B. advokatas jokių praÅ¡ymų teismui nepateikė (t.3 b.l. 53). 2022 m. sausio 20 d. teismo posėdžio metu kaltinamojo R. B. advokatas pateikė teismui praÅ¡ymÄ Ä¯pareigoti nukentėjusįjį į kitÄ teismo posėdį pateikti eismo įvykio metu galiojusiÄ vairuotojo medicininę pažymÄ (t.3 b.l. 74). Teismas šį praÅ¡ymÄ patenkino. 2022 m. vasario 1 d. teismo posėdžio metu kaltinamojo R.

B. advokatas pateikė teismui praÅ¡ymÄ iÅ¡kviesti į teismo posėdį MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovÄ V. S. ir įpareigoti nukentėjusįjį A. L. teismui pateikti 2020 m. pajamų mokesčio deklaracijÄ bei pakartotinį praÅ¡ymÄ dėl A. L. vairuotojo medicininės pažymos pateikimo, nes A. L. teismui pateikė tik medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä (t.3 b.l. 107). Teismas Å¡iuos advokato praÅ¡ymus patenkino. 2022 m. kovo 24 d. įvykusio posėdžio metu, teismas informavo proceso dalyvius, kad pagal teismui pateiktÄ policijos pareigÅ«no 2022 m. kovo 24 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ , kaltinamojo gynėjo praÅ¡omas į posėdį iÅ¡kviesti liudytojas V.

S. nuo 2021 m. rugsėjo 29 d. iÅ¡vykęs į (duomenys neskelbtini) (t.3 b.l. 121). Teismui taip pat buvo pateikta nukentėjusiojo A. L. pajamų mokesčių deklaracija už 2020 metus (t.3 b.l. 124). 2022 m. kovo 24 d. įvykusio teismo posėdžio metu kaltinamojo R. B. gynėjas vėl pakartotinai teismui pateikė praÅ¡ymÄ , kad nukentėjusysis A. L. teismui pateiktų tinkamos formos jam iÅ¡duotÄ vairuotojo medicininę pažymÄ (t.3 b.l. 126). Ä®vertinęs, kad Å¡is gynybos praÅ¡ymas teikiamas jau trečiÄ kartÄ , teismas pats nusprendė atlikti paklausimÄ Ä¯ gydymo įstaigÄ , kurioje gydosi A.

L. (t.3 b.l. 131). Teismui minėtas dokumentas buvo pateiktas (t.3 b.l. 144-150). 2022 m. gegužės 19 d. nusprendus byloje baigti įrodymų tyrimÄ kaltinamojo R. B. advokatas teismui jokių praÅ¡ymų nepateikė (t.4 b.l. 19). Vertindamas kaltinamojo R. B. advokato pasirinktÄ gynybos taktikÄ , teismas atkreipia dėmesį, kad baigiamojoje kalboje jo iÅ¡sakyti pastebėjimai nagrinėjant bylÄ teisme nebuvo pateikti per praÅ¡ymų prizmę. Kita vertus gynybos nurodyti duomenys apie A. L. įvykio metu vairuoto automobilio bei jo asmeninės vaizdo ir garso įrangos suradimÄ ir ten esančių duomenų iÅ¡tyrimÄ vargu ar dabartiniu metu realiai įmanomi, nes nuo eismo įvykio praėjo beveik du metai.

MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis eismo įvykio metu buvo sudaužytas, jame buvusi įranga galimai demontuota, o ir pats bendrovės vadovas iÅ¡vykęs į (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo gynėjas nuolatos tvirtina, kad eksperto V. Å . nustatytas kaltinamojo vairuojamo automobilio greitis iki įvykio neparemtas objektyviais duomenimis, kad A. L. vairuojamas automobilis sustojo važiuojamoje dalyje pradėjęs manevrÄ Ä¯ kairę. BÅ«damas tokioje padėtyje su savimi turėtoje įrangoje ieÅ¡kojo naujo užsakymo ir tokiais veiksmais sukėlė avarinę situacijÄ ir užtverdamas keliÄ sudarė kliÅ«tį link jo važiavusiam R.

B.. Tačiau kaip jau buvo teismo pažymėta, ekspertas V. Å . pateikdamas ikiteisminio tyrimo metu specialisto iÅ¡vadÄ bei iÅ¡kviestas į teismÄ argumentuotai paaiÅ¡kino, pagal kokiÄ metodikÄ ir kaip buvo apskaičiuotas R. B. vairuojamo automobilio greitis, kad automobilių kontakto metu A. L. vairuojamas automobilis lėtai judėjo, o ne stovėjo. Ekspertas įvardino automobilių susidÅ«rimo vietÄ , todėl kaltinamojo advokato iÅ¡vedžiojimai, kad nukentėjusysis A. L. sustabdė savo automobilį judrios gatvės viduryje ir ten iÅ¡leidęs nukentėjusiÄ jÄ G.

I. ieÅ¡kojo planÅ¡etėje ar gavo naujÄ užsakymÄ , nepagrįsti faktiniais bylos duomenimis. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamojo gynėjas savo baigiamojoje kalboje nebuvo nuoseklus, nes tuo pačiu pasisakė, kad automobilių susidÅ«rimo metu G. I. nebuvo prisisegusi saugos diržu, todėl iÅ¡ automobilio galimai iÅ¡krito. Nukentėjusysis A. L. tvirtino, kad G. I. atsisėdus į jo vairuojamo automobilio galinę sėdynę, vienu metu jis pažvelgė į keleivę ir matė, kad G. I. rankoje laikė saugos dirÅ¾Ä .

Ar ji buvo tinkamai prisisegusi saugos dirÅ¾Ä , tvirtinti negali. Tyrimo eigoje G. I. nurodė, kad po eismo įvykio ji nieko neatsimena. Duodama parodymus teisme nurodė, kad įlipdama į automobilį ji visada prisisega saugos dirÅ¾Ä . Pažymėtina, kad pagal KET taisykles už tai, kad automobilyje važiavęs keleivis nesegėjo saugos diržo, yra baudžiamas ne automobilio vairuotojas, o pats keleivis. Kita vertus saugos diržo nesegėjimo ar jo nepanaudojimo aplinkybė galėtų bÅ«ti svarbi sprendžiant dėl G.

I. pateikto civilinio ieÅ¡kinio, vertinant jos pačios veiksmus kaip didelį neatsargumÄ ar nerÅ«pestingumÄ , tačiau, ne nukentėjusiojo A. L. atsakomybės klausimÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad iÅ¡ byloje esančių „Toyota“ automobilio fotonuotraukų matyti, kad automobilių susidÅ«rimo metu pagrindinis smÅ«gis teko į A. L. vairuojamo automobilio „Toyota“ deÅ¡inės pusės galines dureles (t 1b.l.30), kur akivaizdžiai sėdėjo nukentėjusioji G. I., nes pagal specialisto iÅ¡vada, tarp kitų jai nustatytų kÅ«no sužalojimų buvo konstatuota kirstinė žaizda galvos plaukuotoje dalyje, kraujo iÅ¡siliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu abipuskaktinėje-momeninėje, deÅ¡inėje smilkininėje srityse, smulkios sumuÅ¡imo zonos deÅ¡inėje smilkininėje skiltyje, deÅ¡inio smilkinkaulio lūžis, nusitęsiantis į kaktikaulį ir momenkaulį iki kairės pusės, deÅ¡inio skruostakaulio lūžis, deÅ¡inės pusės 4-11 Å¡onkaulių lūžis.

Kitaip tariant, G. I. smÅ«gį patyrė iÅ¡ deÅ¡inės pusės. Jeigu ji nebÅ«tų prisisegusi saugos diržu, automobilių susidÅ«rimo metu ji bÅ«tų nusviesta iÅ¡ savo sėdėjimo vietos, todėl tikėtina, kad kÅ«no sužalojimai bÅ«tų atsiradę ir kairėje jos kÅ«no pusėje. Manytina, kad po eismo įvykio patyrusi didžiulį Å¡okÄ ir sukrėtimÄ , nukentėjusioji G. I. pati iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio per galines deÅ¡ines dureles, nes iÅ¡ foto nuotraukos matyti, kad tokia galimybė buvo, arba per kaires galines „Toyota“ dureles.

Taip pat lieka neatmestina, kad kažkas iš įvykio vietoje buvusių asmenų galėjo padėti jai išlipti iš automobilio. Liudytojas N. Z. nurodė, kad prie gulinčios moters buvo kažkokie vyrai, kurie jam liepė skambinti į BPC. Jis matė, kaip gulinti moteris pradėjo šūkauti bei rėkauti, bandė atsikelti. Tai, kad pasak kaltinamojo advokato, A. L. automobilyje nerado kraujo, neatmestina, kad jo niekas paprasčiausiai ir neišieškojo, nes tai buvo eismo įvykis, o ne tyčinė smurtinė nusikalstama veika.

Nagrinėjant bylÄ teisme kaltinamojo gynėjas akcentavo, kad įvykio metu nukentėjusysis A. L. neturėjo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos, leidžiančios vairuoti automobilį ir vykdyti žmonių pervežimÄ . Tačiau Å¡ioje byloje atnaujinus įrodymų tyrimÄ , nukentėjusiojo A. L. atstovas teismui pateikė jo ginamajam iÅ¡duotÄ ir galiojančiÄ vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymÄ (t.4 b.l. 000). Tokiu bÅ«du R. B. veiksmai, įvertinus sukeltas pasekmes, teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, nes kaltinamasis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai G.

I. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o nukentėjusiajam A. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Bausmės skyrimas. BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymÄ , bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Kadangi R. B. teisiamas pirmÄ kartÄ , jam turi bÅ«ti taikomos BK 55 straipsnio nuostatos, numatančios, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su areÅ¡tu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Skirdamas areÅ¡to arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimÄ . Kaltinamasis R. B. Lietuvos Respublikoje neteistas, tačiau buvo teistas užsienio Å¡alyse (t.1 b.l. 157), padarė neatsargų nusikaltimÄ , baustas administracine tvarka (t.1 b.l. 165). Kaltinamasis nevedęs, dirbantis, duomenų apie jo iÅ¡laikytinius ar gydymÄ si psichiatrine tvarka ar buvimÄ priklausomybės ligų įskaitose nepateikta. R. B. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, į tai, kad veikos padarymo metu nukentėjusiajai G. I. buvo padaryti daugybiniai kÅ«no sužalojimai, kuriuos teismo medikas įvertino kaip sunkų sveikatos sutrikdymÄ , o nukentėjusiajam A. L. buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata. Ä®vertinus tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmÄ kartÄ , jam skirtina Å¡velniausia iÅ¡ sankcijoje numatytų bausmių rÅ«Å¡ių - piniginė bauda, parenkant jos dydį mažesnį nei BK 47 straipsnio 3 dalyje nustatytas vidurkis už neatsargius nusikaltimus.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali bÅ«ti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise, Å¡iuo atveju – teise vairuoti kelių transporto priemones), skyrimo bÅ«tinumÄ , teismas pirmiausia pažymi, kad R. B. naudodamasis Å¡ia teise padarė BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , kaip minėta, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė KET taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta G.

I. sveikata, o A. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ä®vertinus nusikalstamos veikos aplinkybes (ypač kokio sunkumo padarinius sukėlė kaltinamojo padaryta nusikalstama veika), kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančias aplinkybes, Å¡iuo atveju R. B. skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant artimÄ minimaliam – 2 (dviejų) metų Å¡ios priemonės taikymo terminÄ , šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teismo vertinimu, nustatytas terminas, mažesnis nei vidurkis, atsižvelgus, be kita ko, ir į paminėtas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimÄ . Dėl (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio Pagal BPK 109 straipsnį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam bÅ«tų atlyginta nusikalstama veika padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala ir dėl to pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį.

BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas, kuris reiÅ¡kia, kad padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotÄ atsakomybę.

IeÅ¡kinio pagrįstumÄ ir dydį turi pagrįsti civilinis ieÅ¡kovas (kasacinė nutartis Nr. 2K-119-489/2017). Å ioje byloje civiliniu ieÅ¡kovu pripažinta (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 11 721,38 Eur civilinį ieÅ¡kinį dėl eismo įvykio metu nukentėjusių G. I. ir A. L. gydymo iÅ¡laidų, bei praÅ¡ymÄ priteisti 5% metinių palÅ«kanų už teismo priteistÄ sumÄ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo (t.2 b.l.9). Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu kaltinamasis vairavo automobilį „BMW M4“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (vokiški numeriai), kuris nebuvo apdraustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Šioje byloje civiliniu atsakovu buvo pripažintas Lietuvos Respublikos transporto priemonių Draudikų biuras, kuris teismui raštu pateikė paaiškinimus dėl (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos pateikto civilinio ieškinio (t. 4 b.l 25). Biuras nurodė, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalies nuostatomis, (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa negali reikšti reikalavimų biurui.

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausio Teismo suformuotose teises aiÅ¡kinimo taisyklėse civilinėse ir baudžiamosiose bylose. Byloje nustatyta, kad eismo įvykio, kuris įvyko dėl R. B. kaltės, metu G. I. buvo padarytas sunkus kÅ«no sužalojimas, o A. L. buvo padarytas kÅ«no sužalojimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Nukentėjusieji G. I. ir A. L. buvo gydomi sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje ir gydymo iÅ¡laidos sudarė 11 721,38 Eur. Å ias gydymo iÅ¡laidas gydymo įstaigai atlygino (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa iÅ¡ privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kaip institucija, vykdanti privalomÄ jį sveikatos draudimÄ (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 9 straipsniai) (2 t., b. l. 54, 57, 58).

IÅ¡mokėjusi Å¡iÄ sumÄ (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa įgijo teisę pareikÅ¡ti atgręžtinį reikalavimÄ turėtoms nukentėjusiųjų G. I. ir A. L. gydymo iÅ¡laidoms padengti (CK 6.290 straipsnis). Taip pat byloje nustatyta, kad kaltinamojo R. B. automobilis, kuriuo buvo sužaloti nukentėjusieji, nebuvo apdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pažymėtina, kad teisė pareikÅ¡ti atgręžtinį reikalavimÄ nepriklauso nuo to, ar kaltininkas savo transporto priemonę buvo apdraudęs civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ar neapdraudęs. Draudimo sutarties sudarymo faktas lemia tik tinkamo atsakovo nustatymÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 punktÄ , kai civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis sudaryta, o draudžiamasis įvykis įvyko sutarties galiojimo metu, atsakovu trauktinas draudikas, o jo nesant, eismo įvykio kaltininkas. Tais atvejais, kai tokia sutartis nebuvo sudaryta arba nėra atsakingo draudiko (taip pat kai jis negali vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų), atsakovu trauktinas transporto priemonės valdytojas (CK 6.270 straipsnis).

Pažymėtina, kad toks įstatyminis reglamentavimas reiÅ¡kia tai, jog nagrinėjamoje byloje Valstybinė ligonių kasa, kaip socialinio draudimo institucija, neturi regreso teisės į Draudikų biurÄ , kuris ir nesutiko bÅ«ti pripažintas atsakovu dėl Ligonių kasos pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio nukentėjusiųjų gydymo iÅ¡laidoms atlyginti. Tokių nuostatų laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2009). Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nurodytÄ teismų praktikÄ ir įstatyminį reglamentavimÄ sprendžia, jog nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos pateiktas 11 721,38 Eur civilinis ieÅ¡kinys dėl nukentėjusiųjų gydymo iÅ¡laidų atlyginimo bei 5% metinių palÅ«kanų nuo Å¡ios sumos turi bÅ«ti priteisiamas iÅ¡ kaltinamojo R.

B.. Byloje esantys raÅ¡ytiniai duomenys patvirtina Å¡io ieÅ¡kinio dydį ir jo pagrįstumÄ , todėl pateiktas civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas pilnai. Dėl nukentėjusiosios G. I. civilinio ieÅ¡kinio Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji G. I. civilinio ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė. Perdavus bylÄ Ä¯ teisiamÄ jį posėdį 2021 m. spalio 26 d. nukentėjusioji pateikė 10 099,16 eurų civilinį ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinyje nurodė, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų bei gydymo patyrė 10 000 eurų neturtinę ir 99,16 eurų turtinę žalÄ , kuriÄ prašė priteisti iÅ¡ kaltinamojo (t.2 b.l.162-165).

IeÅ¡kinyje nurodyta, kad gydymo eigoje ji pirko maistÄ bei vaistus ir pateikė tai patvirtinančius kasos čekius (t. 2 b.l. 177-178). Nukentėjusioji G. I. savo ieÅ¡kinyje praÅ¡ydama priteisti neturtinės žalos kompensacijÄ nurodė, kad eismo įvykio metu patyrė sunkų kÅ«no sužalojimÄ . Ji ilgai gydėsi, Å¡iuo metu jaučia įtampÄ , nemigÄ , stresÄ ir baimę. Duodama paaiÅ¡kinimus teisme G. I. teigė, kad po eismo įvykio dvi savaites buvo reanimacijoje, vėliau vyko į reabilitacijÄ .

Nors praėjo nemažai laiko, tačiau ir dabar jai svaigsta galva, nėra koordinacijos, be lazdų negali vaikščioti. Pablogėjo jos klausa, nebegali skaityti ar lankytis parduotuvėje ir turi prašyti aplinkinių pagalbos. Jos sveikata į buvusį lygį nesugrįžo. Ji negali būti pasilenkusi, nes nugriūna, o nugriuvus negali atsikelti. Labai skauda kojas. Vienoje kojoje pažeistas meniskas, o kitoje nutrūkę kojos raiščiai. Nukentėjusiosios nuomone, reikalaujama jai priteisti 10 000 eurų suma už moralinius išgyvenimus atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. 2021 m. lapkričio 19 d., 2022 m. sausio 5 d.

LR transporto priemonių Draudikų biuras teismui pateikė Žalų administravimo departamento iÅ¡vadÄ dėl nukentėjusiosios G. I. pateikto civilinio ieÅ¡kinio (t.3 b.l.11, t.3 b.l. 41). Draudikų biuras iÅ¡ esmės nesutiko atlyginti G. I. civilinio ieÅ¡kinio dėl jai padarytos turtinės žalos atlyginimo (iÅ¡laidos vaistams, veido kremui, arbatai, maisto papildams, suyrančiam krepÅ¡eliui), teigdamas, kad Å¡ios iÅ¡laidos nepagrįstos medicininiais dokumentais, todėl nesiejamos su tiesioginiu eismo įvykio patirtų sužalojimų gydymu.

Draudikų biuras pripažino ir sutiko atlyginti G. I. tik 5,58 eurus už receptinio vaisto skausmui malÅ¡inti „Skudexa 75 MG/25 MG“ įsigijimÄ . Draudikų biuras laikėsi pozicijos, kad jeigu G. I. gydantys gydytojai jai neiÅ¡rašė maisto papildo „Folkepillen“, žolelių arbatos „Dr. Benedictus sold“, kremo veidui „Urtage Hysaec“, tablečių „Omep 20“, vadinasi Å¡ie vaistiniai produktai buvo įsigyti jos pačios ar jos artimųjų iniciatyva ir nuožiÅ«ra, todėl negali bÅ«ti sietini su G.

I. patirtų kūno sužalojimų gydymu. Dėl G. I. pateikto 10 000 Eur civilinio ieškinio, jai padarytos neturtinės žalos atlyginimo, Draudikų biuras prašė ieškinį tenkinti iš dalies. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų 4.3 punktu reglamentuota, kad esant sunkiam sveikatos sutrikdymui, neturtinės žalos dydis gali būti skaičiuojamas iki 12 MMA (minimalus mėnesinis atlyginimas).

Todėl vadovaujantis Å¡iuo teisės aktu bei įvertinus, kad teismo nagrinėjamo eismo įvykio metu MMA siekė 607 eurus, nukentėjusiajai G. I. turi bÅ«ti atlyginta 7 284 Eur (12 MMA x 607 Eur) jai padarytos neturtinės žalos. Vertinant nukentėjusiosios G. I. pateiktÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl jai padarytos 99,16 eurų turtinės žalos atlyginimo, teismas nesutinka su Draudikų biuro iÅ¡reikÅ¡ta pozicija, kad iÅ¡ Å¡ios sumos jai atlygintina tik 5,58 eurų suma. Teismas sutinka, kad nukentėjusiosios įsigytas maisto papildas „Folkepillen“, žolelių arbata „Dr. Benedictus sold“, kremas veidui „Urtage Hysaec“, tabletės „Omep 20“, nebuvo nurodytos jos medicininiuose dokumentuose kaip paskirti vartoti jÄ gydančių gydytojų, tačiau atsižvelgus į nukentėjusiosios amžių, jos patirtus kÅ«no sužalojimus: kirstinę žaizdÄ galvos plaukuotoje dalyje, kraujo iÅ¡siliejimÄ virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo deÅ¡inėje momeninėje-kaktinėje srityje (paÅ¡alinta 4,5 cm storio kraujo sankaupa), kraujo iÅ¡siliejimÄ po voratinkliniu galvos smegenų dangalu abipuskaktinėje-momeninėje, deÅ¡inėje smilkininėje srityse, smulkias sumuÅ¡imo zonas deÅ¡inėje smilkininėje skiltyje, deÅ¡inio smilkinkaulio lūžį, nusitęsiantį į kaktikaulį ir momenkaulį iki kairės pusės, deÅ¡inio skruostakaulio lūžį, deÅ¡inės pusės 4-11 Å¡onkaulių lūžius, oro susikaupimÄ deÅ¡inėje krÅ«tinplėvės ertmėje, skysčio susikaupimÄ deÅ¡inėje krÅ«tinplėvės ertmėje, deÅ¡inio plaučio sumuÅ¡imo židinius, kepenų sumuÅ¡imo židinį, daugybinius blužnies įplyÅ¡imus, nukentėjusiajai teiktos medicininės pagalbos trukmę, daro iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent dėl Å¡io eismo įvykio patirtų sužalojimų buvo įsigytas maisto papildas, veido kremas, arbata ir kiti nukentėjusiosios ieÅ¡kinyje nurodyti vaistiniai produktai.

Teismas nesutinka su Draudikų biuro formalia pozicija, kad nesant G. I. nurodytų įsigytų vaistinių produktų medicininio gydytojų pagrindimo, Å¡ios sumos negali bÅ«ti priteistinos iÅ¡ Draudikų biuro, tuo labiau, kad nukentėjusiosios praÅ¡oma jai priteisti suma 99,16 eurų yra visiÅ¡kai nedidelė ir neprieÅ¡tarauja teisingumo ir protingumo principui. Tokiu bÅ«du teismas G. I. civilinį ieÅ¡kinį dėl jai padarytos turtinės žalos - 99,16 eurų atlyginimo tenkina pilnai ir Å¡iÄ sumÄ priteisia iÅ¡ Draudikų biuro.

Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo, kad nukentėjusioji G.

I. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . CK nėra nustatytas konkretus atlygintinos neturtinės žalos minimumas ar maksimumas, todėl neturtinės žalos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikÅ¡mingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017).

Taigi, teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad teismų nustatyti neturtinės žalos dydžiai konkrečiose bylose negali bÅ«ti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, neanalogiÅ¡kos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-697/2018).

Å iuo konkrečiu atveju, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, dėl neatsargiais nusikalstamais nuteistojo veiksmais nukentėjusiajai G. I. buvo sukeltas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji patyrė fizinį skausmÄ , buvo gydoma ligoninės stacionare bei 24 dienas iÅ¡buvo reabilitacijoje (duomenys neskelbtini) sanatorijoje. G. I. teisme nurodė, kad jos sveikata pilnai neatsistatė į iki eismo įvykio buvusį lygį. Ji ir toliau patiria buvusių traumų pasekmes, kurios riboja jos galimybes dalyvauti įprastame gyvenime, ji negali be pagalbinių priemonių judėti, savarankiÅ¡kai apsipirkti.

Ji patiria dvasinius iÅ¡gyvenimus, nes atsirado baimė dėl tolimesnės jos sveikatos, jaučia psichologines pasekmes. Teismų praktikoje pažymima, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkÅ«s bÅ«tų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumÄ ir taip nustatyti maksimaliai teisingÄ , situacijÄ atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-252-697/2020).

Teismų praktikoje eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, baudžiamosiose bylose priteisiama nuo 5 792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017, Nr. 2K-276-458/2019). Bylos duomenimis nustatyta, kad eismo įvykio metu G. I. patyrė sunkius sužalojimus, tačiau teismui, iÅ¡skyrus pačios nukentėjusiosios duotÄ paaiÅ¡kinimÄ , kad po įvykusios avarijos jos sveikata neatsistatė į prieÅ¡ tai buvusį lygį ir žymiai pablogėjo, teismui nebuvo pateikta tai patvirtinančių objektyvių duomenų.

Tokiu bÅ«du teismas sutinka su Draudikų biuro iÅ¡sakyta pozicija dėl G. I. padarytos neturtinės žalos atlyginimo. G. I. civilinis ieÅ¡kinys dėl jai padarytos neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies. Kaip moralinė kompensacija iÅ¡ Draudikų biuro jai priteistina 7 284 eurų suma. Dėl nukentėjusiojo A. L. civilinio ieÅ¡kinio Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju pripažintas A. L. civilinio ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė. Perdavus bylÄ Ä¯ teisiamÄ jį posėdį, 2021 m. lapkričio 3 d.

A. L. teismui pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl jam padarytos turtinės žalos – 190,61 eurų atlyginimo. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad jo patirtos kelionės (kuro) iÅ¡laidos sudaro 25,00 eurus, gydymo iÅ¡laidos (įsigyti vaistai) sudaro 15,98 eurus, pradedant dirbti pavėžėju už automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomÄ MB „(duomenys neskelbtini)“ jis sumokėjo 128,36 eurus, valstybinei mokesčių inspekcijai jis sumokėjo 8,55 eurus. Viso 177,89 eurus. Už baudžiamosios bylos dokumentų nuorašų gavimÄ teismui sumokėjo 12,72 eurus (t.2 b.l. 192).

Nukentėjusysis A. L. teismui pateiktame ieÅ¡kinyje nurodė, kad jo negautos pajamos, dėl įvykusio eismo įvykio sudaro 17 020,51 eurus neatskaičius mokesčių. Jis patyrė ir neturtinę žalÄ , kuriÄ Ä¯vertino 5 000 eurų suma. Nurodė, kad dėl kaltinamojo R. B. kaltės įvykusio eismo įvykio, kurio metu jis buvo sužalotas, kentėjo stiprius fizinius skausmus bei iÅ¡gyveno psichologines kančias dėl savo likimo ir ateities. Jis nebegrįžo dirbti pavėžėju, todėl pablogėjo jo gyvenimo kokybė, sumažėjo judėjimo ir bendravimo galimybės (t.2 b.l. 183-203). 2022 m. sausio 19 d. nukentėjusiojo A.

L. atstovas advokatas J. Bogdanov teismui pateikė „IeÅ¡kinio pagrindo ir dalyko patikslinimÄ â€œ. Advokatas nurodė, kad praÅ¡o iÅ¡ LR Transporto priemonių draudikų biuro ir kaltinamojo R. B. priteisti 1 495,54 eurus (atskaičius mokesčius) kaip kompensacijÄ už A. L. negautas pajamas, jo gydymo ir nedarbingumo laikotarpyje bei 13 698,85 eurus (atskaičius mokesčius) už ateityje A. L. negautas pajamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki darbingumo lygio pažymoje nurodyto termino, 2022 m. birželio 29 d. indeksuojant iÅ¡mokos dydį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (t.3 b.l. 86-87). 2022 m. gegužės 16 d.

LR transporto priemonių Draudikų biuras teismui pateikė Žalų administravimo departamento galutinę 2022 m. gegužės 13 d. iÅ¡vadÄ Nr. V-1707-22-(5.9.) dėl nukentėjusiojo A. L. pateikto civilinio ieÅ¡kinio (t.4 b.l.4). IÅ¡vadoje nurodyta, kad sprendžiant klausimÄ dėl atlygintinos 190,61 Eur turtinės žalos, vertinami Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiantys dokumentai bei nustatomas priežastinis ryÅ¡ys tarp iÅ¡laidų ir eismo įvykio metu padarytos žalos. A. L. praÅ¡omÄ atlyginti 190,61 Eur turtinę žalÄ sudaro (kartu pateikiamas Žalų administravimo departamento vertinimas dėl iÅ¡laidų pagrįstumo) - 25 Eur kuro iÅ¡laidos pagal 2021 m. kovo 12 d. degalinės UAB „AlauÅ¡a“ kvitÄ , patirtos vykstant į gydymo ir reabilitacijos įstaigas – Å¡ios iÅ¡laidos neatlygintinos, nes patirtos vėlesniu laikotarpiu nei galėjo trukti gydymas dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų. 15,98 Eur iÅ¡laidos dėl maisto papildo „Glucosamin“ įsigijimo (pagal 2021 m. kovo 24 d. vaistinės „Eurovaistinė“ kasos kvitÄ â€“ Å¡ios iÅ¡laidos neatlygintinos, nes nepagrįstos medicininiais dokumentais ir nesiejamos su tiesioginiu eismo įvykio sužalojimo gydymu). 128,36 Eur iÅ¡laidos už automobilio nuomÄ MB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini)– Å¡ios iÅ¡laidos neatlygintinos.

A. L. sudarė veiklos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 18 d., žymiai anksčiau, nei įvyko eismo įvykis. Be to, nėra pateikta jokios informacijos, kad Å¡i sutartis yra nutraukta. 8,55 Eur iÅ¡laidos dėl 2020 m. rugsėjo 18 d. mokėjimo Valstybinei mokesčių inspekcijai – Å¡ios iÅ¡laidos neatlygintinos, nes nesusijusios su eismo įvykio metu patirta žala. 12,72 Eur iÅ¡laidos už baudžiamosios bylos dokumentų kopijavimÄ â€“ Å¡ios iÅ¡laidos neatlygintinos, nes nesusijusios su eismo įvykio metu patirta žala.

Todėl įvertinus patirtų iÅ¡laidų sÄ sajÄ su eismo įvykiu metu patirta žala, ieÅ¡kovui A. L. 190,61 Eur turtinė žala neatlygintina. Ä®vertinęs nukentėjusiojo A. L. civiliniame ieÅ¡kinyje bei Draudikų biuro iÅ¡vadoje pateiktus argumentus, teismas pritaria Biuro iÅ¡vadai, kad A. L. praÅ¡omos atlyginti patirtos kelionės iÅ¡laidos – 25 Eur bei sumokėtas 8,55 Eur mokestis Valstybinei mokesčių inspekcijai neturi bÅ«ti priteistos iÅ¡ Draudikų biuro, nes jos nėra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiu eismo įvykiu, kurio metu nukentėjo A.

L.. Kaip teisingai buvo pažymėta Draudikų biuro iÅ¡vadoje, 25 Eur kuro iÅ¡laidos pagal 2021 m. kovo 12 d. degalinės UAB „AlauÅ¡a“ kvitÄ negali bÅ«ti atlygintinos, nes patirtos vėliau, nei truko A. L. gydymas dėl patirto eismo įvykio, o A. L. sumokėtas 8,55 Eur mokestis Valstybinei mokesčių inspekcijai nesusijęs su teismo nagrinėjamu eismo įvykiu. Draudikų biuras nesutiko atlyginti A. L. pairtų iÅ¡laidų 15,98 Eur sumai dėl maisto papildo įsigijimo, nes nukentėjusiojo medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, kad po eismo įvykio nukentėjusįjį gydę medikai bÅ«tų jam iÅ¡rašę tokio vaistinio preparato naudojimÄ .

Teismas įvertinęs po eismo įvykio nukentėjusiojo patirtus kÅ«no sužalojimus, daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo įsigyti maisto papildai buvo susiję su jo gydymu ir nežiÅ«rint į tai, kad jie nebuvo nurodyti A. L. medicininiuose dokumentuose, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principu jų įsigijimo iÅ¡laidos turi bÅ«ti atlygintinos ir 15,98 Eur suma priteistina iÅ¡ Draudikų biuro. Teismui pateiktoje Draudikų biuro iÅ¡vadoje nurodyta, kad A. L. reikalaujamos atlyginti 128,36 Eur iÅ¡laidos už automobilio nuomÄ MB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini)– negali bÅ«ti atlygintos, nes Å¡i suma buvo sumokėta dar iki eismo įvykio ir A.

L. nepateikė informacijos, kad Å¡i sutartis nenutraukta ir jis toliau MB „(duomenys neskelbtini)“ moka periodines iÅ¡mokas už automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomÄ . Kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktos MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nuomos sutarties, 2020 m. rugsėjo 18 d. sudarytos tarp nuomininko A. L. ir nuomotojo MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo V. S., grafoje nuomos kaina nurodyta, kad nuomininkas, o Å¡iuo atveju A. L. moka nuomotojui MB „(duomenys neskelbtini)“ 40% nuo bendros nuomininko surinktos apyvartos be „X“ administravimo mokesčio sumokant kiekvienos savaitės trečiadienį.

Ä®vertinus sutarties sÄ lygas, kaip teisingai pažymėjo Draudikų biuras 128,36 Eur suma buvo sumokėta dar iki 2020 m. lapkričio 5 d. įvykusio eismo įvykio. Akivaizdu, kad daugiau pinigų už automobilio nuomÄ A. L. nemokėjo, nes Å¡iuo automobiliu nesinaudojo. Neatmestina, kad po eismo įvykio Å¡is automobilis nebuvo tinkamas tolesnei jo eksploatacijai ir galimai MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iÅ¡mokėta draudimo kompensacija, nes nuomos sutartyje nurodyta, kad automobilis draustas Kasko draudimu.

Draudikų biuras nesutiko atlyginti A. L. patirtų iÅ¡laidų - 12,72 eurų, susijusių su baudžiamosios bylos dokumentų nuorašų gavimu, jas vertindamas kaip nesusijusias su eismo įvykiu, tačiau teismas jas vertina ne kaip turtinę žalÄ , o kaip proceso iÅ¡laidas, kurios turi bÅ«ti priteistos iÅ¡ kaltinamojo R. B.. Teismui pateiktame civiliniame ieÅ¡kinyje nukentėjusysis A. L. ir jo atstovas advokatas J. Bogdanov pateikė savo paskaičiavimÄ , kuriuo remiantis prašė teismo iÅ¡ kaltinamojo ir Draudikų biuro priteisti ryÅ¡ium su eismo įvykiu, kurio metu nukentėjo A.

L., jo negautas pajamas gydymo ir nedarbingumo laikotarpyje -1 495,54 Eur bei ateityje - 13 698,85 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki darbingumo lygio pažymoje nurodyto termino 2022 m. birželio 29 d. indeksuojant išmokos dydį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Draudikų biuras prašė teismo A. L. teikiamus reikalavimus tenkinti iš dalies, o kaltinamojo R. B. advokatas – atmesti. Teismui pateiktoje Draudikų biuro išvadoje nurodyta, kad teisinis reglamentavimas, skaičiuojant nukentėjusio asmens draudžiamojo įvykio metu patirtas negautas pajamas – vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 8 ir 10 punktu: 1.

„8. Nukentėjusio trečiojo asmens negautas pajamas, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, apskaičiuoja atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo. Žalos dydis dėl negautų pajamų nustatomas atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų iÅ¡raÅ¡us apie nedarbingumo laikotarpį bei priežastis ir (ar) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos iÅ¡duotus darbingumo ir neįgalumo lygio dokumentus, nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus arba iÅ¡ nukentėjusio trečiojo asmens darbovietės gautus dokumentus, įrodančius turėtas pajamas iki sveikatos sužalojimo (negautas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, atskaičius nukentėjusio trečiojo asmens mokamÄ gyventojų pajamų mokestį ir dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo pagal teisės aktus mokamas socialinio draudimo iÅ¡mokas, ligos paÅ¡alpas, netekto darbingumo pensijas ar kompensacijas)“. 2.

„10. Asmeniui, kuris vertėsi individualia veikla, negautos pajamos apskaičiuojamos pagal 12 paskutinių mėnesių iki individualios veiklos nutraukimo dėl sveikatos sužalojimo vidutines apmokestinamÄ sias pajamas arba, jeigu Å¡ių pajamų negalima tiksliai nustatyti, pagal pajamas, deklaruotas už praėjusį mokestinį laikotarpį iki sveikatos sužalojimo (Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje ir jos patvirtintoje metinėje pajamų deklaracijoje nurodytas gautas individualios veiklos pajamas).

Å ios pajamos, atskaičius sumokėtÄ ar mokėtinÄ gyventojų pajamų mokestį ir nukentėjusio trečiojo asmens turėtas iÅ¡laidas, vykdant individualiÄ veiklÄ , dalijamos iÅ¡ 12 paskutinių mėnesių arba praėjusio mokestinio laikotarpio kalendorinių dienų skaičiaus ir dauginamos iÅ¡ kalendorinių dienų, kurias asmuo dėl sveikatos sužalojimo negalėjo dirbti, skaičiaus. Jeigu asmuo individualia veikla vertėsi trumpiau negu 12 mėnesių, žalos dydis apskaičiuojamas ta pačia tvarka už visÄ individualios veiklos laikotarpį“.

Skaičiavimai dėl A. L. negautų pajamų atlikti vadovaujantis turimais dokumentais:

1. Pajamų mokesčio deklaracija už 2020 metus, kuria nurodyta, kad A. L., vykdydamas individualiÄ veiklÄ , gavo 1 157 Eur pajamų. Atėmus pajamų mokesčio už 2020 metus sumÄ (40,50 Eur), pajamų gauta 1 116,50 Eur.

2. A. L. pajamos, gautos vykdant individualiÄ veiklÄ , mažintinos 128,36 Eur suma pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Serija SF Nr. (duomenys neskelbtini) už įsigytÄ automobilio nuomos paslaugÄ pavėžėjo veiklai vykdyti. A. L. veiklos nuomos sutartį dėl automobilio „Toyota Auris“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos pasirašė 2020 m. rugsėjo 18 d..

3. Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) iÅ¡duota nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuria patvirtinama, kad A. L. veiklÄ vykdė nuo 2020 m. rugsėjo 7 d.. Vadovaujantis VMI tinklapyje pateikiama informacija, individuali veikla buvo vykdoma nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. iki 2020 m. lapkričio 17 d. Laikotarpis nuo individualios veiklos vykdymo pradžios (2020 m. rugsėjo 7 d.) iki įvykio datos (2020 m. lapkričio 5 d.) vertintinas kaip laikotarpis, kurio metu A. L. gavo pajamas, deklaruotas Pajamų mokesčio deklaracijoje už 2020 metus, t.y. pajamos gautos per 60 dienų.

4. Atsižvelgus į 1 – 3 punkte turimÄ informacijÄ , teigtina, kad A. L. vienos dienos pajamos iki eismo įvykio buvo 16,47 Eur: (1 116,50 Eur – 128,36 Eur ) / 60 dienų.

5. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) (duomenys neskelbtini) skyriaus 2022 m. balandžio 19 d. raštu Nr. (8.5E) DV_S-37578 A. L. dėl 2020 m. lapkričio 5 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 6 d. iki 2020 m. gruodžio 18 d., tačiau ligos išmoka jam nebuvo paskirta, kadangi asmuo neturi reikiamo ligos socialinio draudimo stažo, būtino ligos išmokai gauti, taip pat nebuvo draustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.

VSDFV papildomai 2022 m. gegužės 6 d. raÅ¡tu Nr. (8.5E) DV_S-45608 pateikė A. L. nedarbingumo pažymėjimų nuoraÅ¡us už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 6 d. iki 2020 m. gruodžio 18 d.. Vadovaujantis pateiktais VSDFV raÅ¡tais bei nedarbingumo pažymėjimų nuoraÅ¡ais, laikytina, kad dėl eismo įvykio metu patirtos traumos A. L. buvo nedarbingas laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 6 d. iki 2020 m. gruodžio 18 d., t.y. 43 dienas ir Å¡is laikotarpis taikytinas negautoms pajamoms apskaičiuoti. IeÅ¡kovas dėl eismo įvykio metu patirtų traumų negavo pajamų sumai 708,21 Eur (16,47 Eur/dienÄ x 43 dienos).

Draudikų biuras sutiko nukentėjusiajam A. L. atlyginti 708,21 Eur sumÄ , kaip negautas pajamas dėl įvykusio eismo įvykio. Pasisakydamas baigiamosiose kalbose kaltinamojo R. B. advokatas nurodė, kad iÅ¡ A. L. pateikto banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad jam buvo mokamos Valstybinio socialinio draudimo (Sodros) iÅ¡mokos dėl nedarbingumo, todėl akivaizdu, kad negautų pajamų A. L. nepatyrė. Pagal A. L. pateiktÄ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä matyti, kad A. L. gavo 949,43 eurus pajamų, iÅ¡ kurių turėjo susimokėti mokesčius VMI ir Sodrai.

IÅ¡ Sodros atsakymo A. L., matyti, kad jo draudžiamosios pajamos sudaro 728,91 eurÄ iÅ¡ kurių 12,52 % (91,36 Eur) reikia sumokėti Sodrai ir 15% (109,33 Eur) GPM VMI. Tokiu bÅ«du, pajamos sudaro 528,22 eurų per laikotarpį - 31 darbo dienÄ . Dienos pajamos 17,04 eurų. Nedarbingumo laikotarpis 43 d., iÅ¡ jų 30 darbo dienų. Po 17,04 Eur negautos pajautos sudaro 511,2 Eur. Tuo metu Sodra A. L. sumokėjo po 260,75 Eur per mėn. 2 mėn. 60 dienų - 521,50 Eur. Tai reiÅ¡kia, kad A. L. negautų pajamų nepatyrė.

Pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. L. sutartį 20 % pajamų tenka administratoriui „X“ tai reiÅ¡kia, kad A. L. realiai gautos pajamos yra dar 20 % mažesnės. Pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. L. sudarytÄ sutartį, A. L. gavo automobilį tik po 2020 m. rugsėjo 18 d., o veiklÄ pradėjo nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. dienos. Pateikdamas ieÅ¡kinyje neteisingas datas A. L. klaidina teismÄ . A. L. iki eismo įvykio buvo mokamos Sodros ligos iÅ¡mokos, todėl kaip nurodė Draudikų biuras, nukentėjusiojo A.

L. neįgalumas nesusijęs su eismo įvykiu. Ä®vertinęs byloje surinktus įrodymus, Draudikų biuro iÅ¡vadÄ , prokuroro, nukentėjusiojo atstovo, kaltinamojo R. B. advokato iÅ¡sakytus argumentus manytina, kad Draudikų biuro iÅ¡vadoje pateikti apskaičiavimai dėl A. L. negautų pajamų jo nedarbingumo laikotarpyje, susijusiame su eismo įvykiu yra teisingi. Nors kaltinamojo R. B. advokatas akcentavo, kad iÅ¡ Draudikų biuro paskaičiuotų A. L. negautų pajamų sumos turėtų bÅ«ti iÅ¡skaičiuotos A.

L. gautos Valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokos, tačiau Draudikų biuras nurodė, kad A. L. dėl 2020 m. lapkričio 5 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo buvo iÅ¡duoti nedarbingumo pažymėjimai laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 6 d. iki 2020 m. gruodžio 18 d., tačiau ligos iÅ¡moka jam nebuvo paskirta, kadangi asmuo neturi reikiamo ligos socialinio draudimo stažo, bÅ«tino ligos iÅ¡mokai gauti, taip pat nebuvo draustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Pats A. L. teisme pripažino, kad Valstybinio socialinio draudimas jam moka pensijÄ bei nedarbingumo iÅ¡mokÄ pagal neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) V teritorinio skyriaus 2021 m. liepos 19 d. sprendimÄ (t.2 b.l. 200- 203).

Teismui pateiktame ieÅ¡kinyje ir nagrinėjant bylÄ teisme A. L. nurodė, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jis neteko dalies darbingumo. Prašė iÅ¡ Draudikų biuro ir kaltinamojo jam priteisti negautas pajamas, kurias jis bÅ«tų gavęs toliau dirbdamas pavėžėju. Teismas su tokia pozicija nesutinka. Draudikų biuro atstovas T. Ž. teisme tvirtino, kad A. L. nustatytas darbingumo lygis susijęs su anksčiau nustatytais jo stuburo pakitimais ir negali bÅ«ti sietinas su įvykusiu eismo įvykiu.

Eismo įvykio metu A. L. patyrė krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imÄ , deÅ¡inės pusės Å¡onkaulių lūžius, kepenų sumuÅ¡imus ir hematomÄ . Å ių sužalojimų Draudikų biuras nesieja su A. L. nustatytu darbingumo lygiu, nes tai nėra eismo įvykio pasekmė. Tokios pat pozicijos laikėsi ir teisme apklausta liudytoja J. Å ., dirbanti gydytoja - eksperte AB „(duomenys neskelbtini)“. Minėta liudytoja nurodė, kad A. L. nustatytas darbingumas buvo vėliau, praėjus pusei metų nuo patirto eismo įvykio ir Å¡is įvykis tam įtakos neturėjo.

Atsižvelgiant į Draudikų biuro pateiktÄ iÅ¡vadÄ bei AB „(duomenys neskelbtini)“ ekspertės paaiÅ¡kinimus teismas sutinka su jų pozicija, kad nukentėjusiajam A. L. praÅ¡omos priteisti jo negautos pajamos, kurias jis bÅ«tų gavęs toliau dirbdamas pavėžėju, negali bÅ«ti atlygintinos ir Å¡ioje dalyje nuketėjusiojo civilinio ieÅ¡kinio teismas netenkina. Tokiu bÅ«du teismas A. L. civilinį ieÅ¡kinį dėl jam padarytos turtinės žalos atlyginimo tenkina iÅ¡ dalies ir iÅ¡ Draudikų biuro jam priteisia 15,98 eurus.

Dėl nukentėjusiojo A. L. pateikto civilinio ieÅ¡kinio susijusio su 5 000 eurų neturtinės žalos kompensavimu kaltinamojo R. B. gynėjas nepasisakė, o Draudikų biuras prašė teismo Å¡ioje dalyje A. L. reikalavimÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Teismui pateiktoje iÅ¡vadoje Draudikų biuras nurodė, kad A. L. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų 4.2.2 punktu reglamentuota, kad, esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, kai sveikatos sutrikdymo laikotarpis trunka nuo 1 iki 3 mėnesių, neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti skaičiuojamas iki 5 MMA (minimalus mėnesinis atlyginimas).Todėl Vadovaujantis teisės akto nuostatais bei įvertinus, kad eismo įvykio metu MMA dydis siekė 607 Eur, A.

L. turėtų bÅ«ti atlygintina 3 035 Eur (5 MMA x 607 Eur) jam padarytos neturtinės žalos. Neturtinės žalos kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje ir detalizuoti teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397/2012 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus patvirtinta teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ , taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga).

Be to, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (Lietuvos Respublikos 2007 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. X-1137 redakcija) 2 straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad neturtinė eismo įvykio žala – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos piniginės išraiškos neturinčios pasekmės, atsiradusios dėl padarytos per eismo įvykį žalos asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

Teismui nekyla abejonių, kad autoįvykio metu nukentėjusysis A. L. patyrė fizinį ir dvasinį skausmÄ , emocinius iÅ¡gyvenimus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai iÅ¡reikÅ¡ti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma.

Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi bÅ«ti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais.

Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės bÅ«tų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu bÅ«tina teisėtam ir visuotinai reikÅ¡mingam, konstituciÅ¡kai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ ir nustatydamas A. L. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad eismo įvykis tik nesunkiai sutrikdė jo sveikatÄ . Draudikų biuras sutinka, kad A.

L. turėtų bÅ«ti atlygintina 3 035 Eur jam padarytos neturtinės žalos. Ä®vertinęs A. L. padarytus kÅ«no sužalojimus, jų laipsnį, jo nedarbingumo laikotarpį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais bei teismų praktika, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad A. L. reikalavimas iÅ¡ Draudikų biuro ir kaltinamojo priteisti 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo yra neadekvatus įvykusiam eismo įvykiui, iÅ¡ to kilusioms pasekmėms ir turi bÅ«ti tenkintinas iÅ¡ dalies iÅ¡ Draudikų biuro priteisiant jų surodytÄ sumÄ - 3 035 Eur.

Dėl proceso iÅ¡laidų atlyginimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai už nukentėjusiojo A. L. atstovavimÄ 2021 m. rugsėjo 21 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo buvo nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbÄ pareiÅ¡kėjui A. L. parengiant procesinius dokumentus, atstovauti pirmos instancijos teisme ir parengti apeliacinį skundÄ (esant poreikiui). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, 20 straipsnio 1 dalimi A.

L. 100% buvo atleistas nuo BPK 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų proceso iÅ¡laidų, o jo atstovu paskirtas advokatas Jevgenij Bogdanov (t.2 b.l. 134-135). 2022 m. liepos 13 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų ir nurodė, kad advokato J. Bogdanov teiktos antrinės teisinės pagalbos A. L. iÅ¡laidos sudaro 923,88 Eur ir jas prašė priteisti iÅ¡ kaltinamojo (t.4 b.l. 90-92). BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Kasacinėje teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-192-489/2019, 2K-313-489/2019, 2K-144-222/2020 ir kt.).

Teismas, spręsdamas dėl tokio pobÅ«džio iÅ¡laidų atlyginimo, privalo įvertinti tokių iÅ¡laidų bÅ«tinumÄ ir pagrįstumÄ , be kita ko, atsižvelgdamas į proceso stadijÄ , kurioje yra sprendžiama dėl tokių iÅ¡laidų atlyginimo. Reikia pabrėžti tai, kad nukentėjusiojo A. L. atstovas advokatas J. Bogdanov aktyviai atstovavo nukentėjusįjį teisminio nagrinėjimo metu. Teismas, atsižvelgdamas proceso trukmę, bylos apimtį, protingumo ir proporcingumo kriterijus, daro iÅ¡vadÄ , kad advokato J.

Bogdanov teiktos antrinės teisinės pagalbos A. L. iÅ¡laidos nėra per aiÅ¡kiai per didelės ar neprotingos, todėl pilnai priteistinos iÅ¡ kaltinamojo. Teismas taip pat iÅ¡ kaltinamojo R. B. priteisia nukentėjusiojo A. L. patirtas iÅ¡laidas 12,72 eurų, už jo praÅ¡omų baudžiamosios bylos dokumentų nuorašų iÅ¡davimÄ , pripažindamas Å¡ias iÅ¡laidas procesinėmis. Daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra CD laikmena su vaizdo įraÅ¡ais, prisegtas prie bylos 1 tomo virÅ¡elio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.

Å ioje baudžiamojoje byloje kardomosios priemonės nebuvo skirtos, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas. Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-305, 307-308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 80 (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imties) MGL (BBND), t.y. 4 000 Eur (keturių tÅ«kstančių eurų) dydžio baudÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, R. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. B. kardomosios priemonės neskirti. (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti pilnai. Priteisti iÅ¡ R. B. 11 721,38 eurų nukentėjusiųjų A. L. ir G.

I. gydymo iÅ¡laidų ir 5% metinių palÅ«kanų už teismo priteistÄ sumÄ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai. Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės G. I. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jai iÅ¡ civilinio atsakovo LR Transporto priemonių draudikų biuro 99,16 eurų turtinės žalos atlyginimÄ bei 7 284 eurus neturtinės žalos atlyginimÄ . Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo A. L. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jam iÅ¡ civilinio atsakovo LR Transporto priemonių draudikų biuro 15,98 eurų turtinės žalos atlyginimÄ bei 3 035 eurus neturtinės žalos atlyginimÄ .

Tenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo už nukentėjusiojo A. L. atstovavimÄ ir iÅ¡ kaltinamojo R. B. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priteisti 923,88 Eur. Priteisti nukentėjusiajam A. L. iÅ¡ kaltinamojo R. B. 12,72 eurų proceso iÅ¡laidų. DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokÄ , kuriame yra CD laikmena su vaizdo įraÅ¡ais, prisegtÄ prie bylos 1 tomo galinio virÅ¡elio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

IÅ¡aiÅ¡kinti R. B., kad bauda turi bÅ«ti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (bÅ«tina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801): LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB Å iaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ â€žSwedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ UAB Medicinos banke.

Baudos sumokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ bÅ«tina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukÅ¡tas) arba teismo elektroniniu paÅ¡tu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji antstolio bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtÄ baudÄ , teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu Å¡iÄ bausmę gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybės jÄ iÅ¡ieÅ¡koti, teismas gali pakeisti baudÄ laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Ovidijus Ramanauskas