Legislator Case Law & Legislation
2022-11-16 Nr. AB-27951-3-65-3-00068-2021-6 AI generated

2022-11-16 Nr. AB-27951-3-65-3-00068-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2022-11-16 Nr. AB-27951-3-65-3-00068-2021-6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. A. ir V. V. (V. V.), atstovaujamiems Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. A. ir V. V. (V. V.), atstovaujamiems Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos, skundą atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2022-11-16 Nr. AB-27951-3-65-3-00068-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjai R. A. ir V. V. (V. V.) (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti atsakovo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Utenos AVPK) 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. 89-TE-235 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. A.“ (toliau – ir 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 89-TE-235) ir 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. 89-TE-236 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. V.“ (toliau – ir 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 89-TE-236), kuriais pareiškėjams paskirtos tarnybinės nuobaudos – papeikimai (toliau – ir įsakymai).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-639-789/2022

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00068-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. A. ir V. V. (V. V.), atstovaujamiems Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. A. ir V. V. (V. V.), atstovaujamiems Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos, skundą atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai R. A. ir V. V. (V. V.) (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti atsakovo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Utenos AVPK) 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. 89-TE-235 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. A.“ (toliau – ir 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 89-TE-235) ir 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. 89-TE-236 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. V.“ (toliau – ir 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 89-TE-236), kuriais pareiškėjams paskirtos tarnybinės nuobaudos – papeikimai (toliau – ir įsakymai).

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad 2020 m. gruodžio 4 d. Utenos AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrius surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 89-IS-23 „Dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmų“ (toliau – ir Išvada), kurioje nurodyta, kad pareiškėjai, 2020 m. spalio 8 d. nuo 14.00 val. iki 22.00 val. dirbdami ekipaže „U6095“, apie 19.20 val. pristatė sulaikytąjį V. V. (gim. duomenys neskelbtini) (toliau – ir sulaikytasis, V. V. (vyresnysis)), įtariamą nusikalstamos veikos padarymu, į Zarasų rajono policijos komisariatą (toliau – ir Zarasų rajono PK) ir uždarė jį į laikino sulaikymo kamerą. Tą pačią dieną apie 20.17 val. sulaikytasis, laikytas laikino sulaikymo patalpoje Zarasų rajono PK, atliko savižudiškus veiksmus, kurių pasekoje mirė. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjai netinkamai atliko savo tarnybines funkcijas, kadangi iš pristatyto į policijos įstaigą V. V. (vyresniojo) nepaėmė jo kelnėse įverto raištelio, taip neužtikrindami jo apsaugos, dėl to sulaikytasis, laikino sulaikymo patalpoje pasinaudojęs turėtu kelnių raišteliu, pasikorė. Išvadoje konstatuota, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjai pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 5-V-359 patvirtintos „Darbo su į policijos įstaigą pristatytais asmenimis organizavimo instrukcijos“ (toliau – ir Instrukcija) 19 ir 20.2 punktus bei Zarasų rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo ir Zarasų rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjo pareigybių aprašymų (toliau – ir pareigybių aprašymai) 6.10 punktą.

3. Pareiškėjai skunde nurodė, kad nesutinka su jiems paskirtomis tarnybinėmis nuobaudomis, jų atžvilgiu atliktas tarnybinis patikrinimas atliktas vienpusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai.

4. Pareiškėjai skunde teigė, kad Išvadoje nepagrįstai nebuvo nagrinėjamos labai svarbios aplinkybės, susijusios su V. V. (vyresniojo) sulaikymo aplinkybėmis ir pareigūnų, dalyvavusių jo metu, konkrečiais vaidmenimis bei jų veiksmus ir pareigas reglamentuojančiais teisės aktais. Pareiškėjai skunde nurodė, kad 2020 m. spalio 9 d. į įvykį dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu: (duomenys neskelbtini), dėl artimoje aplinkoje galimai smurtavusių V. V. (vyresniojo) ir V. V. (toliau – ir V. V. (jaunesnysis)) pirmi sureagavo Operatyvinės grupės pareigūnai – Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas V.

B. ir Reagavimo skyriaus vyriausias patrulis D. S., dirbę ekipaže „U5076“. Tai reiškia, kad ekipažas „U5076“ buvo pirmasis ekipažas, reagavęs į pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, todėl, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 5-V-420 patvirtinto „Policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo aprašo“ (toliau – ir 2020 m. gegužės 28 d. aprašas) 33 punktu, pirmojo į įvykio vietą atvykusio policijos pajėgų vieneto vyresnysis pareigūnas (aptariamu atveju tai buvo V.

B.) vadovauja policijos pajėgoms įvykio vietoje, kol bus baigti visi darbai. Nustatyta, kad į įvykį dėl smurto artimoje aplinkoje pirmas sureagavo ekipažas „U5076“, kurio pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, nutarė pasitelkti kitų pareigūnų pagalbą (šiuo atveju pareiškėjų ekipažą „U6095“), siekiant sulaikyti V. V. (vyresnįjį) ir V. V. (jaunesnįjį). Pareiškėjai pabrėžė, kad įvykio vietoje V. V. (vyresnįjį) sulaikė ir antrankiais surakino pareigūnai V. B. ir D. S.. Nagrinėjamų faktinių aplinkybių dėl V.

V. (vyresniojo) sulaikymo kontekste pareiškėjai pabrėžė, kad, vadovaujantis 2020 m. gegužės 28 d. aprašo 43 punktu, sulaikius ar pristatant asmenį, įtariamą padarius nusikalstamą veiką, policijos pajėgų vienetas privalo atlikti dalinę asmens apžiūrą, už kurią atsako policijos pajėgų vieneto vyresnysis pareigūnas. Taigi nagrinėjamu atveju už dalinę V. V. (vyresniojo) apžiūrą buvo atsakingas pareigūnas V. B.. Pareiškėjai skunde pabrėžė, kad, pagal V. B. nurodymą, įvykio metu jie vykdė V. V. (jaunesniojo) apžiūrą, atliko jo dalinę apžiūrą, o V.

V. (vyresniojo) apžiūrą vykdė V. B. ir D. S.. Pareiškėjai pabrėžė, kad V. V. (vyresnysis) jau surakintas buvo atvestas iki pareiškėjų tarnybinio automobilio, todėl jie tik vykdė V. V. (vyresniojo) konvojavimą iki Zarasų rajono PK.

5. Pareiškėjai skunde nurodė, kad, pristačius V. V. (vyresnįjį) į Zarasų PK, jie padėjo operatyvinės grupės pareigūnui A. O. patalpinti V. V. (vyresnįjį), surakintą antrankiais už nugaros, į laikino sulaikymo patalpą. Jie pabrėžė, kad V. V. (vyresnysis), vežamas tarnybiniu automobiliu, elgėsi agresyviai, todėl nuo jo nebuvo nuimti antrankiai. Perdavus V. V. (vyresnįjį) operatyvinės grupės žinion, maždaug po 9 minučių pareiškėjų ekipažas išvyko iš Zarasų rajono PK vykdyti priskirtų jiems tiesioginių funkcijų, todėl už tolimesnę V. V. (vyresniojo) priežiūrą buvo atsakingi Operatyvinės grupės pareigūnai.

6. Pareiškėjai skunde nurodė, kad operatyvinės grupės pareigūnas A. O., vesdamas V. V. (vyresnįjį) į tualetą, nuėmė jam antrankius ir vėliau jų nebeuždėjo, nevertindamas, jog, būdamas agresyvus, V. V. (vyresnysis) gali sukelti sau ar kitiems asmenims pavojų. Pareiškėjų manymu, operatyvinės grupės pareigūnas A. O., grąžinęs V. V. (vyresnįjį) į laikino sulaikymo patalpą, turėjo atlikti jo dalinę apžiūrą, siekdamas nustatyti, ar jis iš tualeto neatsinešė daiktų, kuriais gali susižaloti pats ar sužaloti kitus asmenis. Tokia pareiga yra numatyta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 patvirtintos „Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos“ 60 punkte.

7. Pareiškėjai skunde nurodė, kad įvykio metu į jų tarnybines funkcijas neįėjo darbas su į policijos įstaigą pristatytais asmenimis, nes šios funkcijos yra priskirtos operatyvinės grupės pareigūnams. Pareiškėjai pabrėžė, kad yra būtina atriboti pristatymo / konvojavimo į policijos įstaigą funkciją bei tolimesnio darbo su tokiais asmenimis funkcijas, kurios negali būti sutapatintos. Pareiškėjai skunde nurodė, kad jie vykdė tik jų pareigybių aprašymų 6.10 punkte nustatytą konvojavimo funkciją, t. y. pristatė jau sulaikytą V. V. (vyresnįjį) į Zarasų rajono PK ir padėjo operatyvinės grupės pareigūnams nuvesti V. V. (vyresnįjį) į laikino sulaikymo patalpą.

8. Pareiškėjai skunde taip pat nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo vertinamos svarbios aplinkybės, susijusios su tuo, ar buvo pildomi dokumentai dėl V. V. (vyresniojo) sulaikymo, kas juos pildė, ar buvo užpildytas daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolas, ar iš V. V. (vyresniojo) buvo paimti draudžiami turėti daiktai laikino sulaikymo patalpoje.

9. Pareiškėjai mano, kad tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas neatsižvelgė į visas faktines bei teisines aplinkybes, susidariusią situaciją vertino vienpusiškai, paviršutiniškai, nenustatė visų tarnybinio nusižengimo sudėčiai konstatuoti būtinų elementų ir neįrodė jų kaltės. Pareiškėjai prašė panaikinti jiems paskirtas tarnybines nuobaudas.

10. Pareiškėjas R. A.teismo posėdžio metu iš esmės pakartojo skunde nurodytas aplinkybes. Jis pažymėjo, kad policijos įstaigoje laikino sulaikymo patalpos raktus paėmė ir ją atrakino V. V. (V. V.), nematė paties momento, ar buvo atlikta V. V. (vyresniojo) apžiūra, tačiau paklausė V. V (V. V), ar jis ją atliko. Jis nurodė, kad policijos įstaigoje pareiškėjai buvo apie 10 minučių. Pareiškėjas manė, kad V. V. (vyresniojo) apžiūrą policijos įstaigoje turėjo atlikti operatyvinės grupės pareigūnas A. O.. Jis nepildė jokių sulaikymo dokumentų.

11. Pareiškėjas V. V. (V. V.) teismo posėdžio metu iš esmės pakartojo skunde nurodytas aplinkybes. Pareiškėjas nurodė, kad tiek vesdamas V. V. (vyresnįjį) į policijos įstaigą, tiek policijos įstaigoje apžiūrėjo sulaikytąjį, pakėlė jo marškinėlius, patempė už jo kelnių. Pareiškėjas nurodė, kad sulaikytojo kelnėse jokių raiščių nebuvo, buvo tik kelnių guma. Pareiškėjas nurodė, kad jis paėmė raktą nuo laikino sulaikymo patalpos ir padėjo operatyvinės grupės pareigūnui A. O. uždaryti V. V. (vyresnįjį) į laikino sulaikymo patalpą, nes sulaikytasis elgėsi agresyviai. Uždarant V. V. (vyresnįjį), šalia laikino sulaikymo patalpos buvo ir pareiškėjas R. A. Jis užrakino laikino sulaikymo patalpą pareiškėjas ir po to atidavė raktą operatyvinės grupės pareigūnui A. O.. Jis manė, kad V. V. (vyresniojo) apžiūrą policijos įstaigoje turėjo atlikti operatyvinės grupės pareigūnas A. O.. Pareiškėjas V. V. (V. V.) nurodė, kad nepildė jokių sulaikymo dokumentų, byloje nėra vaizdo įrašo, kuris parodytų, kad buvo atlikta sulaikytojo apžiūra.

12. Pareiškėjų atstovo Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovė Margarita Bakienė teismo posėdžio metu palaikė pareiškėjų skundą. Pareiškėjų atstovė manė, kad tarnybinis patikrinimas, kurio pagrindu pareiškėjų atžvilgiu buvo surašyta Išvada, buvo atliktas netinkamai, neišsamiai ir neobjektyviai. Pareiškėjų atstovė manė, kad pareiškėjų atžvilgiu selektyviai buvo parinkti Instrukcijos 19 ir 20.2 punktai, kuriuos, kaip nurodyta, pažeidė pareiškėjai. Pareiškėjų atstovės manymu, minėta Instrukcija turi būti aiškinama lingvistiškai ir išsamiai, nes joje aiškiai nurodyta, kad, pristačius sulaikytą asmenį, įgaliotas pareigūnas turi atlikti eilę veiksmų, numatytų Instrukcijoje. Šiuo atveju pareiškėjai nebuvo įgalioti pareigūnai, jie nedirbo operatyvinėje grupėje, jie tik atliko pastiprinimo / konvojavimo funkciją, iškviesti policijos pareigūnų V. B. ir D. S.. Pareiškėjų atstovė pažymėjo, kad V. V. (vyresnįjį) sulaikė ne pareiškėjai, o policijos pareigūnai V. B. ir D. S., kurie ir turėjo atlikti išsamią sulaikytojo apžiūrą. Pareiškėjų atstovė nurodė, kad pareiškėjai pristatė V. V. (vyresnįjį) į policijos įstaigą, atliko jo dalinę apžiūrą. V. V. (vyresnysis) policijos įstaigoje elgėsi agresyviai, todėl pareiškėjai tik padėjo operatyvinės grupės pareigūnams nuvesti V. V. (vyresnįjį) į laikino sulaikymo patalpą. Pareiškėjai išvyko praėjus 10 minučių po V. V. (vyresniojo) pristatymo į policijos įstaigą, todėl tolimesnę sulaikytojo apsaugą turėjo užtikrinti operatyvinėje grupėje dirbę V. G. ir A. O. Pareiškėjų atstovas manė, kad V. V. (vyresniojo) atliktus savižudiškus veiksmus labiau įtakojo policijos pareigūno A. O. veiksmai, kuris nuėmė nuo V. V. (vyresniojo) antrankius ir tam tikrą laiką netinkamai jį stebėjo. Pareiškėjų atstovė taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kas pildė dokumentus ir ar jie buvo užpildyti.

13. Atsakovas Utenos AVPK atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjų minimi teiginiai, kad jie tik padėjo operatyvinės grupės pareigūnui nuvesti sulaikytąjį V. V. (vyresnįjį) į laikino sulaikymo patalpą, todėl jie nebuvo atsakingi už sulaikytojo asmens apsaugą, draudžiamų turėti sulaikymo patalpoje daiktų paėmimą, paneigti tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga, t. y. pareigūnų V. G., A. O. parodymais. Utenos AVPK paaiškino, kad pareiškėjų skunde minimi teiginiai, kad jie nėra įgalioti pareigūnai, kurie uždarydami pristatytąjį į sulaikymo patalpą, iš jo privalo paimti daiktus, kuriuos draudžiama turėti sulaikymo patalpoje, tvirtindami, jog tam įgalioti yra operatyvinės grupės pareigūnai, yra nepagrįsti ir vertinami kaip siekis išvengti tarnybinės atsakomybės. Utenos AVPK akcentavo, kad pareiškėjų skunde minima Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d.

įsakymu Nr. 5-V-139 patvirtinta „Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija“ nagrinėjamu atveju netaikoma, nes ši instrukcija nustato tik į areštines, o ne į laikino sulaikymo patalpas uždarytų asmenų apsaugos ir priežiūros tvarką. Utenos AVPK atsiliepime nurodė, kad užtikrinti į policijos įstaigą pristatytų asmenų apsaugą ir priežiūrą tenka ne išimtinai operatyvinei grupei, kurios pagrindinė funkcija yra operatyviai reaguoti į pranešimus apie teises pažeidimus, todėl jie dažnai būna išvykę, tačiau būtent patiems sulaikytus asmenis pristatantiems pareigūnams.

Atsakovas pažymėjo, kad Utenos AVPK vadovų išvažiuojamojo pasitarimo 2020 m. birželio 5 d. protokoliniu nutarimu Nr. 89-P1-69, svarstant darbotvarkės 5 punktą „Dėl laikino ar ilgalaikio sulaikymo patalpų įrengimo (renovavimo) Utenos AVPK. Dėl darbo organizavimo su pristatytais asmenimis panaudojant Utenos AVPK struktūriniuose padaliniuose (policijos komisariatuose) esančias laikino ar ilgalaikio sulaikymo patalpas“, buvo nutarta laikinai sulaikytus asmenis pristatyti į arčiausiai esančio policijos komisariato laikino sulaikymo patalpas, o šių asmenų apsaugą vykdyti juos atvežusiems pareigūnams (2 punktas).

Minėtas protokolinis nutarimas dokumentų valdymo sistemoje 2020 m. birželio 11 d. buvo perduotas ir pareiškėjų žiniai. Dėl pareiškėjų skundo teiginio, kad pareigūnai V. B. ir D. S., sulaikę V. V. (vyresnįjį), neatliko jo dalinės apžiūros, Utenos AVPK atsiliepime nurodė, kad dalinė apžiūra – tai tik paviršutinis asmens drabužių apieškojimas, tačiau nuodugnią V. V. (vyresniojo) apžiūrą turėjo atlikti pareiškėjai, uždarydami V. V. (vyresnįjį) į laikino sulaikymo patalpą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Utenos AVPK nurodė, kad tarnybinis patikrinimas, kurio pagrindu pareiškėjams buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos (papeikimai), atliktas visupusiškai ir objektyviai, tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti teisės aktų pažeidimai yra pagrįsti patikimais ir pakankamais įrodymais, todėl tarnybinių nuobaudų paskyrimas pareiškėjams yra teisėtas ir pagrįstas.

14. Utenos AVPK atstovai teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Utenos AVPK atstovai nurodė, kad pareiškėjai buvo atsakingi už V. V. (vyresniojo) apsaugą nuo to momento kai jis buvo patalpintas į pareiškėjų tarnybinį automobilį iki to momento, kai V. V. (vyresnysis) buvo uždarytas į laikino sulaikymo patalpą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai turėjo pareigą atlikti sulaikytojo išsamią apžiūrą, paimti iš jo draudžiamus turėti laikino sulaikymo patalpoje daiktus.

II. 15. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. liepos 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjų R. A. ir V. V. (V. V.) skundą.

16. Teismas byloje surinktais įrodymais nustatė, kad:

16.1. Pareiškėjai yra policijos pareigūnai, t. y. statutiniai valstybės tarnautojai, todėl tarnyboje privalo vadovautis pareigybės aprašymu, įstatymais bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais jų, kaip statutinių valstybės tarnautojų, veiklą.

16.2. Utenos AVPK Zarasų rajono PK Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas V. B. 2020 m. spalio 8 d. tarnybiniame pranešime Nr. 89-PR2-3416 „Dėl V. V. mirties“ nurodė, kad 2020 m. spalio 8 d. Utenos AVPK Zarasų rajono PK Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas V. B. ir Utenos AVPK Zarasų rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausias patrulis D. S., dirbę ekipaže „U5076“, iš Utenos AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą apie tai, kad adresu: (duomenys neskelbtini), nepilnametės pranešėjos neblaivus tėvas ir brolis namuose sumušė motiną. Nuvykus minėtu adresu, nepilnametė pranešėja V. V. ir nukentėjusioji G. V. paaiškino, kad prieš G. V. smurtavo jos vyras V. V. (vyresnysis) ir jos sūnus V. V. (jaunesnysis). Policijos pareigūnai V. B. ir D. S. iš anksčiau žinojo, kad V. būna agresyvūs, todėl paprašė ekipažo „U6095“, kuriame dirbo policijos pareigūnai R. A. ir V. V. (V. V.), pagalbos sulaikant V. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad policijos pareigūnai V. B. ir D. S. sulaikė V. V. (vyresnįjį), uždėjo jam antrankius, ir nuvedė jį į ekipažo „U6095“ tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą, o tuo metu policijos pareigūnai R. A.ir V. V. (V. V.) atvedė sulaikytą V. V. (jaunesnįjį), kurį patalpino į ekipažo „U5076“ tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą. Tada ekipažas „U6095“ į Zarasų rajono PK išvežė V. V. (vyresnįjį), o ekipažas „U5076“ į Zarasų rajono PK išvežė V. V. (jaunesnįjį). Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad policijos pareigūnas D. S. apžiūrėjo V. V. (jaunesnįjį) ir uždarė jį į sulaikymo kamerą. Tuo metu policijos pareigūnas V. B. procesinių apklausų kambaryje priėmė iš nukentėjusiosios G. V. pareiškimą ir nuvedė ją apklausai pas Utenos AVPK Zarasų rajono PK vyresniąją tyrėją V. G. Nustatyta, kad, policijos pareigūnui V. B. kabinete vedant duomenis į IBPS, jis išgirdo Utenos AVPK Zarasų rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. O. riksmą iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Pareigūnas V. B. išbėgo iš kabineto ir pamatė prie laikino sulaikymo kameros ant grindų gulintį V. V. (vyresnįjį), o pareigūnas A. O. jį gaivino. Pareigūnas V. B. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kol atvyko greitoji medicinos pagalba pareigūnai A. O. ir D. Statys darė dirbtinį kvėpavimą. Atvykusi greitoji medicinos pagalba dar gaivino V. V. (vyresnįjį) ir netrukus pasakė, kad jis mirė.

16.3. 2020 m. spalio 9 d. Utenos AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriuje buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas.

16.4. Pranešimai dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo pareiškėjams įteikti 2020 m. spalio 27 d. Pareiškėjai pateikė paaiškinimus dėl jų galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo.

16.5. Baigus tarnybinį patikrinimą, 2020 m. gruodžio 4 d. surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 89-IS-23 „Dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmų“. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjai netinkamai atliko savo tarnybines funkcijas, kadangi iš pristatyto į policijos įstaigą V. V. (vyresniojo) nepaėmė šio kelnėse įverto raištelio, taip neužtikrinant jo apsaugos, dėl to sulaikytasis, pasinaudojęs turėtu kelnių raišteliu, laikino sulaikymo patalpoje pasikorė. Išvadoje konstatuota, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjai pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 5-V-359 patvirtintos „Darbo su į policijos įstaigą pristatytais asmenimis organizavimo instrukcijos“ 19 ir 20.2 punktus bei Zarasų rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo, Zarasų rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo 6.10 punktą.

16.6. Byloje nustatyta, kad Išvada patvirtina 2020 m. gruodžio 4 d.

16.7. Utenos AVPK viršininkas nusprendė skundžiamais 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymais Nr. 89-TE-235 ir Nr. 89-TE-236 pareiškėjams skirti tarnybines nuobaudas. Įsakymai priimti vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu bei atsižvelgiant į Išvadoje nurodytas aplinkybes.

17. Teismas pastebėjo, kad vienas iš pareiškėjų nesutikimo su padarytais tarnybiniais nusižengimais motyvų yra susijęs su aplinkybe, kad V. V. (vyresnįjį) pirmi sulaikė policijos pareigūnai V. B. ir D. S., kurie turėjo atlikti dalinę sulaikytojo apžiūrą, paimti iš jo draudžiamus turėti daiktus. Vertindamas šį pareiškėjų teiginį, teismas pažymėjo, kad dalinė asmens apžiūra – tai tik paviršutinis asmens drabužių apieškojimas, tačiau dalinės apžiūros metu ją atliekantys pareigūnai neprivalo paimti tokį daiktą kaip kelnėse esantis raištelis. Teismo vertinimu, tokie veiksmai dalinės apžiūros metu yra netikslingi, nes nustatyta, kad, sulaikius V. V. (vyresnįjį), aplinkinių ir jo paties saugumas buvo užtikrintas jam uždėjus antrankius. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjų argumentą, kad, sulaikius V. V. (vyresnįjį), policijos pareigūnai V. B. ir D. S. netinkamai atliko sulaikytojo dalinę apžiūrą.

18. Teismas pažymėjo, kad dar vienas iš pagrindinių pareiškėjų nesutikimo su padarytais tarnybiniais nusižengimais motyvų yra susijęs su ta aplinkybe, kad įvykio metu į pareiškėjų tarnybines funkcijas neįėjo darbas su į policijos įstaigą pristatytais asmenimis, nes šios funkcijos yra priskirtos operatyvinės grupės pareigūnams. Pareiškėjai nurodė, kad įvykio metu jie tik atliko pastiprinimo ir konvojavimo funkcijas. Pareiškėjų atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad, pagal Instrukciją, pareiškėjai nėra įgalioti pareigūnai, todėl įvykio metu jie neturėjo pareigos atlikti funkcijų, susijusių į policijos įstaigą pristatytais asmenimis. Teismas, vertindamas šį teiginį, pažymėjo, kad nors Instrukcijoje nėra apibrėžta, kas yra įgaliotas pareigūnas, tačiau vien ta aplinkybė neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjai įvykio metu neturėjo pareigos dirbti su sulaikytuoju V. V. (vyresniuoju). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatant, kas yra įgaliotas pareigūnas pagal Instrukciją, reikia vertinti byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą.

19. Teismas darė išvadą, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės neginčijamai įrodo, kad įvykio metu pareiškėjai pagal Instrukciją buvo įgalioti pareigūnai, todėl jie turėjo pareigą dirbti su į policijos įstaigą pristatytais asmenimis, nagrinėjamu atveju – su sulaikytuoju V. V. (vyresniuoju).

20. Byloje nustatyta, kad sulaikytasis V. V. (vyresnysis) pareiškėjų žinioje buvo nuo jo patalpinimo į pareiškėjų tarnybinį automobilį iki jo uždaryto į laikino sulaikymo patalpą. Teismo vertinimu, tuo metu už darbą su sulaikytuoju V. V. (vyresniuoju) buvo atsakingi pareiškėjai, todėl jie turėjo pareigą atlikti išsamią V. V. (vyresniojo) apžiūrą ir paimti iš jo draudžiamus turėti daiktus laikino sulaikymo patalpoje, kaip tai numato Instrukcijos 19.2 punktas.

21. Teismas pareiškėjo V. V. (V. V.) teiginį, kad, apžiūrėjus sulaikytąjį V. V. (vyresnįjį), jo kelnėse nerado jokio raištelio, nurodydamas, kad kelnėse buvo tik kelnių guma, vertino kaip siekį išvengti tarnybinės atsakomybės. Byloje esančiais duomenimis neginčijamai nustatyta, kad V. V. (vyresnysis) atliko savižudiškus veiksmus kelnių raišteliu. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjų teiginius, kad sulaikytasis galėjo gauti kelnių raištelį jam būnant tualete, nes iš byloje esančios vaizdo medžiagos matyti, kad sulaikytasis raištelį išsiėmė būtent iš savo kelnių, ši aplinkybė buvo paminėta ir Išvadoje. Teismas konstatavo, kad sulaikytojo V. V. (vyresniojo) apžiūra buvo atlikta paviršutiniškai ir neišsamiai, ko pasekoje iš sulaikytojo nebuvo paimtas kelnių raištelis, kurį pagal Instrukcijos 19.2 punktą draudžiama turėti laikino sulaikymo patalpoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Išvadoje pagrįstai buvo konstatuota, kad pareiškėjai, vykdydami savo tarnybines funkcijas, pažeidė Instrukcijos 19.2 punktą.

22. Teismas pažymėjo, jog V. V. (vyresniojo) atliktus savižudiškus veiksmus įtakojo tiek pareiškėjų, tiek operatyvinės grupės pareigūno A. O. veiksmai, tai ir buvo atskleista Išvadoje. Teismas atkreipė dėmesį, kad Išvadoje atskleista, kad pareigūno A. O. kaltė pasireiškė tuo, kad, pareiškėjams išvykus iš policijos įstaigos, jis neužtikrino sulaikytojo apsaugos, t. y. tinkamai jo nestebėjo, tačiau, teismo vertinimu, operatyvinės grupės pareigūnui A. O. parvedus sulaikytąjį iš tualeto, jam nekilo pareiga dar kartą išsamiai apžiūrėti V. V. (vyresnįjį), nes jis matė, kaip pareiškėjas V. V. (V. V.), prieš uždarydamas V. V. (vyresnįjį) į laikino sulaikymo patalpą, jį apžiūrėjo. Teismo vertinimu, minėta aplinkybė rodo, kad pareigūnas A. O. turėjo pagrįstą įsitikinimą, kad V. V. (vyresniojo) išsami apžiūra buvo atlikta tinkamai.

23. Teismo vertinimu, byloje nustačius, kad, pagal Instrukciją, pareiškėjai yra įgalioti pareigūnai, jie turėjo pareigą užpildyti daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolą, nepaisant to, kad policijos įstaigoje jie buvo trumpą laiko tarpą. Byloje nustatyta, kad jokie daiktai iš V. V. (vyresniojo) nebuvo paimti, daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolas nebuvo surašytas, todėl Išvadoje pagrįstai buvo konstatuota, kad pareiškėjai pažeidė Instrukcijos 20.2 punktą.

24. Teismas konstatavo, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, kuriems esant yra pagrindas konstatuoti padarytą tarnybinį nusižengimą, sukeliantį pareiškėjams tarnybinę atsakomybę. Tačiau teismas, išnagrinėjęs administracinės bylos medžiagą, darė išvadą, kad Išvadoje nepagrįstai buvo konstatuota, kad pareiškėjai pažeidė pareigybių aprašymų 6.10 punktą, kuris numato, kad šias pareigas einantys asmenys vykdo asmenų konvojavimą, konvojuojamųjų apsaugą, užtikrina policijos įstaigoje laikomų sulaikytų, suimtų ir nuteistų asmenų apsaugą ir priežiūrą. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, kad, konvojuojant V. V. (vyresnįjį), jo saugumas buvo užtikrintas, nustatyta, kad pareiškėjai užtikrino sulaikytojo saugumą iki jis buvo uždarytas į laikino sulaikymo patalpą. Teismas pabrėžė, kad byloje nustatyta, kad pareiškėjų kaltė padarius tarnybinį nusižengimą pasireiškė tuo, kad jie tinkamai neatliko išsamios sulaikytojo apžiūros. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjų pareigybių aprašymų 6.10 papunkčio pažeidimai šalinami iš Išvados, šios aplinkybės šalinamos ir iš 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymų Nr. 89-TE-235, Nr. 89-TE-236, kadangi Išvada yra sudėtinė skundžiamų Įsakymų dalis. Teismas darė išvadą, kad tarnybinis patikrinimas dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo pareiškėjams ta apimtimi, kuria buvo konstatuota, kad pareiškėjai pažeidė Instrukcijos 19 ir 20.2 punktus, atliktas nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos tvarkos ir nustatytų pagrindinių procedūrų, pareiškėjų veiksmuose atskleista tarnybinių nusižengimų sudėtis.

25. Teismas vertino, kad pareiškėjams paskirtos tarnybinės nuobaudos (papeikimai) yra adekvačios ir proporcingos jų padarytam pažeidimui.

III. 26. Pareiškėjai R. A.ir V. V. (V. V.) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą patenkinti.

27. Pareiškėjai nesutinka, kad jie buvo įgalioti pagal Instrukciją. Anot pareiškėjų, teismas nepagrįstai padarė tokias išvadas remdamasis vien tuo, kad vienas iš pareiškėjų paėmė laikinojo sulaikymo kameros raktus, jais atrakino ir užrakino laikinojo sulaikymo kamerą. Pareiškėjų vertinimu, logiškai ir lingvistiškai aiškinant Instrukcijos nuostatas, akivaizdžiai matyti, kad joje yra atribotos į policijos įstaigą pristačiusio pareigūno ir įgalioto pareigūno pareigos, kurių vienas ir tas pats pareigūnas negali atlikti vienu metu. Pareiškėjų įsitikinimu, patruliavimo funkcijas vykdantys pareigūnai, kokie jie buvo, privalo reaguoti į įvykius, dirbti įvykio vietose, pristatyti į policijos įstaigą asmenis, o policijos įstaigose dirbantys įgalioti pareigūnai privalo dirbti su į policijos įstaigą pristatytais asmenimis ir būtent jų darbą reglamentuoja Instrukcijos nuostatos. Pareiškėjai pastebi, kad tai, jog naują pamainą pradedantys Operatyvinės grupės pareigūnai V. G. ir A. O. atliko pagal Instrukciją įgalioto pareigūno funkcijas, patvirtina šios faktinės aplinkybės, jog V. G. ir A. O. atliko pagal Instrukcijos 10.1 p. įgaliotam pareigūnui priskiriamą funkciją, t. y. mėgino patikrinti V. V. (vyresniojo) blaivumą alkotesteriu. Pareiškėjai taip pat akcentuoja, kad Instrukcijos 5 punktas numato pareigą kiekvienu atveju, kai pristatomas asmuo įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, įforminti sulaikymą teisės aktų nustatyta tvarka. Anot pareiškėjų, nagrinėjamu atveju nėra aišku, ar buvo pildomas protokolas, jeigu taip, tuomet iš jo galima būtų spręsti, kas jį užpildė ir kas atliko įgalioto asmens funkcijas.

28. Pareiškėjai akcentuoja, kad 2020 m. spalio 8 d. į jų tarnybinės funkcijas neįėjo darbas su į policijos įstaigą pristatytais asmenimis, nes šios funkcijos yra priskiriamos Operatyvinės grupės pareigūnams, kurie betarpiškai yra atsakingi už darbą su pristatytais asmenimis. Pareiškėjų nuomone, yra svarbu atskirti pristatymo / konvojavimo į policijos įstaigą funkciją bei tolimesnio darbo su tokiais asmenimis funkcijas, nes jos savo esme negali būti sutapatinamos ir subendrintos.

29. Pareiškėjai taip pat nesutinka su teismo išvada, kad jie privalėjo vadovautis Utenos AVPK vadovų išvažiuojamojo pasitarimo 2020 m. birželio 5 d. protokoliniu nutarimu Nr. 89-P1-69. Pareiškėjai akcentavo, kad minėtas protokolinis nutarimas galiojo tol, kol bus remontuojamos Utenos AVPK areštinės patalpos, o 2020 m. spalio mėnesį Utenos AVPK areštinės patalpos jau buvo suremontuotos ir sulaikytieji jau buvo vežami į Utenos AVPK, Zarasuose jie nebuvo saugomi ir būdavo tik tiek, kol buvo pildomi reikiami dokumentai. Anot pareiškėjų, teismo posėdžio metu atsakovo atstovai tam neprieštaravo. Kartu pareiškėjai pažymi, kad minėtu protokoliniu nutarimu atsakovas pradėjo remtis tik bylos nagrinėjimo teisme metu, Išvadoje juo nesivadovauta.

30. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad A. O. turėjo pagrįstą įsitikinimą, kad pareiškėjai atliko išsamią V. V. (vyresniojo) apžiūrą. Anot pareiškėjų, šie teismo teiginiai prieštarauja Išvadoje nustatytoms aplinkybėms, kurios patvirtina, kad A. O. nematė, kaip pareiškėjai atliko asmens apžiūrą, todėl nebuvo galima teigti, kad jis turėjo pagrįstą įsitikinimą, jog asmuo su savimi neturėjo neleistinų daiktų.

31. Pareiškėjai teigia, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl teismo posėdžio metu pareiškėjų nurodytų argumentų, rėmėsi tik atsakovo pateikta informacija, buvo neaktyvus ir todėl padarė klaidingas išvadas.

32. Pareiškėjų įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas ir įvertintas nusižengimo sudėties elementas – kaltė (nei valinis, nei intelektualinis). Anot pareiškėjų, šis elementas nebuvo nagrinėjamas ir Išvadoje. Pareiškėjai akcentuoja, kad šis aspektas buvo nurodytas ir skunde, ir teismo posėdžio metu. Pareiškėjai akcentuoja, kad neturėjo informacijos, kad asmuo yra linkęs į suicidinius veiksmus. Kita vertus, net jei jie būtų turėję tokią informaciją, tai, kad jie asmenį paliko sulaikymo vietoje su antrankiais už nugaros, buvo pakankamos ir adekvačios priemonės, jų pasekoje jis niekaip negalėtų nei nusižudyti, nei susižaloti, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti kito tarnybinio nusižengimo elemento – priežastinio ryšio tarp pareiškėjų veiksmų ir kilusių pasekmių.

33. Anot pareiškėjų, tarnybinė atsakomybė yra individuali, todėl Išvadoje bei teismo sprendime turėjo būti individualizuoti kiekvieno iš pareiškėjų veiksmai, tačiau nagrinėjamu atveju to nebuvo padaryta.

34. Pareiškėjų vertinimu, teismas nukrypo nuo LVAT suformuotos praktikos dėl surinktų įrodymų sąsajumo, leistinumo bei pakankamumo.

35. Atsakovas Utenos AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentų visuma ir mano, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

36. Atsakovas akcentuoja, kad nuo to momento, kai į pareiškėjų automobilį buvo patalpintas V. V. (vyresnysis), pareiškėjai tapo atsakingi už sulaikytojo apsaugą. Nežiūrint į tai, kad prieš tai buvo atlikta dalinė apžiūra, pareiškėjai, prieš uždarydami asmenį į laikino sulaikymo patalpą, privalėjo jį nuodugniai apžiūrėti ir paimti iš jo draudžiamus turėti laikino sulaikymo patalpoje daiktus. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo gauta duomenų, kad pareiškėjai, uždarydami V. V. (vyresnįjį), būtų atlikę jo išsamią apžiūrą ar paėmę iš jo kokius nors daiktus, dėl to būtų surašę daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolą. Nors pareiškėjas R. A. pateikė paaiškinimą, kad matė, kaip prieš uždarydamas V. V. (vyresnįjį) į galinę sulaikymo patalpą, V. V. (V. V.) prie šios sulaikymo patalpos atliko uždaromo asmens apžiūrą, tačiau ši aplinkybė paneigta vaizdo įrašu, fiksuojančiu sulaikymo patalpos prieigas, kuriame aiškiai matyti, jog nei vienas iš pareiškėjų tuo metu neatliko jokios sulaikytojo apžiūros. Atsakovo vertinimu, Tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai įvertinti kaip nepakankami V. V. (V. V.) veiksmai, kai jis, vesdamas V. V. (vyresnįjį)į komisariatą, pakėlė jo marškinėlius iš nugaros pusės, norėdamas patikrinti, ar V. V. neturi su savimi draudžiamų daiktų, bei prieš patalpindamas sulaikytąjį į sulaikymo patalpą dar patikrino šio kišenes,

37. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjai savo neprofesionaliais ir aplaidžiais veiksmais padarė tarnybinius nusižengimus, o jų kaltė pasireiškė neatsargumu (nerūpestingumu), t. y. pareigūnai nenumatė, jog, neatlikus šių veiksmų, kils padariniai – sulaikyto asmens suicidiniai veiksmai ir mirtis. Akivaizdu, kad jei patalpinant sulaikytąjį į laikino sulaikymo patalpą iš sulaikytojo būtų paimtas jo kelnėse įvertas raištelis, nebūtų kilusios tokios skaudžios pasekmės.

38. Atsakovas pažymi, jog Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 patvirtinta Policijos apsaugos ir priežiūros instrukcija, kuri įtvirtina, kad uždaryto į sulaikymo patalpą apsaugos bei priežiūros funkcijos yra priskirtos operatyvinės grupės pareigūnams, nustato vyriausiųjų policijos komisariatų ir policijos komisariatų areštinėse dirbančių policijos pareigūnų teises ir pareigas, taip pat į tokias areštines, o ne į laikino ar ilgalaikio sulaikymo patalpas uždarytų asmenų apsaugos ir priežiūros tvarką. Kadangi Utenos AVPK Zarasų rajono PK nėra atskiro struktūrinio padalinio, kuris šios policijos įstaigos patalpose veiktų nepertraukiamai visą parą ir kurio pareigūnai priimtų bei uždarytų į šios policijos įstaigos patalpose įrengtas sulaikymo patalpas į policijos įstaigą policijos pareigūnų sulaikytus ir pristatytus asmenis, pareiga užtikrinti pristatytų, policijos įstaigoje laikomų sulaikytų asmenų apsaugą ir priežiūrą tenka ne išimtinai policijos operatyvinei grupei, kurios pagrindinė funkcija yra operatyviai reaguoti į pranešimus apie teisės pažeidimus, ir kurios pareigūnai dažnai būna išvykę į įvykių vietas ar užtikrina viešąją tvarką ir visuomenės saugumą įstaigos aptarnaujamoje teritorijoje, todėl policijos įstaigos patalpose būna retai, tačiau būtent patiems sulaikytus asmenis pristatantiems pareigūnams.

39. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad V. V. (vyresniojo) atliktus savižudiškus veiksmus įtakojo tiek pareiškėjų, tiek operatyvinės grupės pareigūno A. O. veiksmai. Šios aplinkybės išsamiai aptartos tarnybinio patikrinimo išvadoje. Atsakovas akcentuoja, kad virvelė, kuria V. V. atliko suicidinius veiksmus, buvo kelnėse ir jos nepastebėjo apeliantas V. V. (V. V.), atlikęs apžiūrą ir nepaėmęs pagal Instrukcijos 19 punktą neteisėtus daiktus, t. y. daiktai, kuriais galima susižaloti (rūbuose esantys raišteliai).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 40. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 89-TE-235 ir 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 89-TE-236, kuriais pareiškėjams paskirtos tarnybinės nuobaudos – papeikimai – pagrįstumo ir teisėtumo.

41. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, pripažino, kad tarnybinės nuobaudos pareiškėjams R. A. ir V. V. (V. V.) skirtos pagrįstai, todėl atmetė pareiškėjų skundą. Teismas darė išvadą, kad pareigybių aprašymų 6.10 papunkčio pažeidimai šalintini iš Išvados, šios aplinkybės šalintinos ir iš 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymų Nr. 89-TE-235, Nr. 89-TE-236, tarnybinis patikrinimas dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo pareiškėjams ta apimtimi, kuria buvo konstatuota, kad pareiškėjai pažeidė Instrukcijos 19 ir 20.2 punktus, atliktas nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos tvarkos ir nustatytų pagrindinių procedūrų, pareiškėjų veiksmuose nustatyta tarnybinių nusižengimų sudėtis.

42. Apeliaciniame skunde pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad teismas neįvertino bylai reikšmingų aplinkybių. Pareiškėjai mano, kad, pagal Instrukciją, jie nelaikytini įgaliotais asmenimis. Anot pareiškėjų, patruliavimo funkcijas vykdantys pareigūnai, kokie jie buvo, privalo reaguoti į įvykius, dirbti įvykio vietose, pristatyti į policijos įstaigą asmenis, o policijos įstaigose dirbantys įgalioti pareigūnai privalo dirbti su į policijos įstaigą pristatytais asmenimis ir būtent jų darbą reglamentuojama Instrukcijos nuostatos. Pareiškėjų nuomone, pastarąsias pareigas atliko Operatyvinės grupės pareigūnai V. G. ir A. O. Pareiškėjai taip pat nesutinka su teismo išvada, kad jie privalėjo vadovautis Utenos AVPK vadovų išvažiuojamojo pasitarimo 2020 m. birželio 5 d. protokoliniu nutarimu Nr. 89-P1-69, kadangi jis negaliojo. Pareiškėjų įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas ir įvertintas nusižengimo sudėties elementas – kaltė (nei valinis, nei intelektualinis). Anot pareiškėjų, šis elementas nebuvo nagrinėjamas ir Išvadoje. Pareiškėjai pažymėjo, kad tarnybinė atsakomybė yra individuali, todėl Išvadoje bei teismo sprendime turėjo būti individualizuoti kiekvieno iš pareiškėjų veiksmai, tačiau nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta.

43. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

44. Nagrinėjamoje byloje, be kita ko, nustatyta, kad:

44.1. 2020 m. spalio 8 d. tarnybiniu pranešimu Utenos AVPK Zarasų rajono PK Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas V. B. pranešė, kad 2020 m. spalio 8 d., vykdant tarnybines pareigas nuo 7 val. iki 19 val., Zarasų m. ir Zarasų r. kartu su vyriausiuoju patruliu D. S. apie 17.26 val. iš Utenos AVPK Operatyvinės veiklos skyriaus specialisto gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje. Pareigūnas pažymėjo, kad ankstesnių įvykių jiems buvo žinoma, kad smurtaujantys asmenys būna agresyvūs, todėl paprašė kito ekipažo pagalbos juos sulaikant. Pareigūnas pažymėjo, kad ekipažas „U6095“ V. V. (vyresnįjį) išvežė į Utenos AVPK Zarasų rajono PK, o jis ir kolega išvežė V. V. (jaunesnįjį).

44.2. 2020 m. spalio 20 d. liudytojo apklauso protokolu užfiksuoti A. O. apklausos rezultatai. Liudytojas paaiškino, kad jo pamaina turėjo prasidėti 2020 m. spalio 8 d. 19 val. ir baigtis 2020 m. spalio 9 d. 7 val.; apie 19 val. pareiškėjai į komisariato pristatė sulaikytąjį V. V. (vyresnįjį); sulaikytajam buvo uždėti antrankiai; sulaikytasis elgėsi agresyviai, norėjo patekti į operatyvinės grupės patalpas, todėl jis paėmė jį už parankės ir nuvedė prie laikino sulaikymo kameros. Pareigūnas teigė, kad pasakė V. V. (V. V.) apžiūrėti sulaikytąjį prieš uždarant jį iš laikino sulaikymo kamerą, ar jis neturi draudžiamų daiktų. Pareigūnas nurodė, kad po to jis nuėjo į operatyvinės grupės patalpas ruoštis tarnybai, o V. V. (V. V.) ir R. A. liko su V. V. (vyresniuoju) prie laikino sulaikymo kameros. Pareigūnas nurodė, kad nematė, kaip sulaikytasis buvo patalpintas į laikino sulaikymo kamerą. Paaiškino, kad po pusvalandžio sulaikytasis paprašė jį nuvesti į tualetą. Vyriausiasis patrulis D. S. sulaikytajam nusegė antrankius. V. V. nuėjo į tualetą, o po to pareigūnas A. O. jį palydėjo į kamerą. Taip pat jis nurodė, kad vizualiai apžiūrėjo sulaikytąjį, ar jis neturi draudžiamų daiktų, ir patalpino jį į sulaikymo kamerą, pats nuėjo į operatyvinės grupės patalpas ir stebėjimą vykdė per vaizdo stebėjimo kamerą.

44.3. 2020 m. spalio 20 d. liudytojo apklausos protokolu užfiksuoti V. V (V. V) apklausos rezultatai. V. V. (V. V.) nurodė, kad, dirbdamas kartu su tyrėju R. A., į Utenos AVPK Zarasų rajono PK automobiliu pristatė dėl smurto artimoje aplinkoje pareigūnų V. B. ir D. S. sulaikytąjį V. V. (vyresnįjį).Vedant į Zarasų rajono PK patalpas, jis V. V. (vyresniajam) pakėlė marškinėlius iš nugaros pusės, kad patikrintų, ar V. V. neturi su savimi draudžiamų daiktų. Patempęs už V. V. (vyresniojo) kelnių juosmens srityje, pajuto, kad kelnėse įsiūta guma, tačiau juosmens srityje jokio raištelio nepastebėjo ir nepajuto. Pareigūnai nusprendė policijos komisariate V. V. patalpinti į galinę laikino sulaikymo kamerą, todėl prieš patalpinant dar patikrino V. V. (vyresniojo) kišenes, tačiau jose nieko nerado. Kadangi V. V. (vyresnysis) buvo agresyvus, į laikino sulaikymo kamerą jį patalpino su už nugaros uždėtais antrankiais. Netrukus juos kartu su R. A. iškvietė patruliuoti.

44.4. 2020 m. spalio 20 d. liudytojo apklauso protokolu užfiksuoti R. A. apklausos rezultatai. R. A. nurodė, kad dirba Utenos AVPK Zarasų rajono PK Veiklos skyriaus tyrėju. 2020 m. spalio 8 d. nuo 14 val. iki 22 val. dirbo pamainoje su Veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju V. Vu (V. V). 17.40 val. jam į mobilų telefoną paskambino Utenos AVPK Zarasų rajono PK Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas V. B. ir paprašė pagalbos, t. y. atvykti į įvykio vietą ir padėti sulaikyti įtariamuosius dėl smurto artimoje aplinkoje. Apie 18.20 val. atvyko į vietą. V. B. paaiškino, kad reikės sulaikyti du asmenis. Pareigūnas nurodė, kad jie su kolega sulaikė V. V. (jaunesnįjį), uždėjo jam antrankius, padarė dalinę apžiūrą. V. B. paprašė į komisariatą nuvežti V. V. (vyresnįjį). Tarnybinio automobilio sulaikymo kameroje sulaikytasis buvo agresyvus. Atvažiavus į komisariatą, V. V. (V. V.) nusivedė V. V. (vyresnįjį) į laikino sulaikymo kamerą, o jis tuo metu apžiūrėjo automobilio sulaikymo kamerą. Nuėjus į policijos komisariatą, ten taip pat buvo vyr. patrulis A. O.. Prie galinės laikino sulaikymo patalpos V. V. (V. V.) apžiūrėjo pristatytąjį V. V. ir uždarė jį į laikino sulaikymo patalpą. Kadangi V. V. (vyresnysis) buvo agresyvus, jis į sulaikymo kamerą buvo pasodintas su antrankiais. Pareigūnas nurodė, kad 19.30 val. jam paskambino Utenos AVPK OVS budėtojas ir paklausė, ar jie galės reaguoti į įvykius. Jie sutiko ir išvažiavo patruliuoti į miestą. Apie V. V. (vyresniojo) mirtį jis sužinojo iš kitų pareigūnų.

44.5. 2020 m. spalio 21 d. liudytojo apklausos protokolu užfiksuoti D. S. apklausos rezultatai. Pareigūnas paaiškino, kad 2020 m. spalio 8 d. jis dirbo operatyvinės grupės sudėtyje kartu su reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju V. B.. Gavę pranešimą apie neblaivaus tėvo ir sūnaus smurtavimą prieš motiną, reagavo į jį ir, kadangi V. B. asmenis pažinojo kaip agresyvius, paprašė kito ekipažo pagalbos (V. V ir R. A.). Liudytojas nurodė, kad, atvykę į vietą ir sulaikę agresyvius asmenis, R. A.V. V. (vyresnįjį) įsodino į savo tarnybinį automobilį ir jie išvažiavo pirmieji. Kai jie atvyko į policijos komisariatą, tai V. V. (vyresnysis) jau buvo patalpintas į laikino sulaikymo kamerą. Anot liudytojo, jis koridoriuje sutiko R. A. ir V. V. (V. V), o operatyvinės grupės patalpoje tuo metu buvo Reagavimo skyriaus vyresnioji tyrėja V. G. ir vyriausiasis patrulis A. O., kurie pradėjo pamainą nuo 19 val.

44.6. 2020 m. spalio 22 d. liudytojo apklauso protokolu užfiksuoti V. G. apklausos rezultatai. Ji nurodė, kad per vaizdo stebėjimo kamerą matė, kaip V. V. (V. V.) ir R. A. patalpino V. V. (vyresnįjį) į laikino sulaikymo kamerą. Ji nurodė, kad nematė, kas atliko sulaikytojo apžiūrą. Liudytoja nurodė, kad V. B. dirbo su nukentėjusiąja apklausos kabinete. Ji paaiškino, kad V. V (V. V.) ir R. A. nebuvo, nes jie išvyko dirbti į Zarasų miestą. Ji kartu su A. O. bandė nustatyti V. V. girtumą, tačiau jis kategoriškai atsisakė.

44.7. 2022 m. gruodžio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas siūlė Utenos AVPK Zarasų rajono PK Veiklos skyriaus vyresniajam tyrėjui V. V. (V. V.) ir tyrėjui R. A. už padarytus tarnybinius nusižengimus (Instrukcijos 19 p., 20.2 p. ir pareigybės aprašymo 10.6 p. pažeidimus) skirti tarnybines nuobaudas. Vertindamas vyresniojo tyrėjo V. V (V. V) ir tyrėjo R. A. veiksmus (veikimą ar neveikimą), tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas pažymėjo, kad būtent šie pareigūnai pristatė sulaikytąjį V. V. (vyresnįjį) į policijos komisariatą bei patalpino į laikino sulaikymo patalpą, todėl jie buvo atsakingi už pristatytojo apžiūrą bei daiktų, draudžiamų turėti laikino sulaikymo patalpoje, paėmimą. Tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas konstatavo, kad nagrinėjamoje situacijoje pareigūnai V. V. (V. V.) ir R. A., nesielgdami taip, kaip to reikalauja Instrukcijos 19 punktas ir 20.2 punktas bei jų pareigybės aprašymų 10.6 punktas, netinkamai atliko savo pareigas, kadangi iš pristatyto į policijos įstaigą V. V. (vyresniojo) nepaėmė šio kelnėse įverto raištelio, taip neužtikrindami V. V. apsaugos, dėl to sulaikymo patalpoje jis atliko nepageidaujamus veiksmus, t. y. kilo materialūs padariniai – pasinaudojęs turėtu kelnių raišteliu, sulaikytasis pasikorė. Tokiais savo neprofesionaliais ir aplaidžiais veiksmais pareigūnai V. V. (V. V.) ir R. A. padarė tarnybinius nusižengimus, o jų kaltė pasireiškė neatsargumu (nerūpestingumu).

44.8. Utenos AVPK viršininko V. V. 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 89-TE-235 R. A. paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

44.9. Utenos AVPK viršininko V. V. 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 89-TE-236 V. V. (V. V.) paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

45. Ginčas kyla dėl minėtų įsakymų pagrįstumo. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjai V. V. (V. V.) ir R. A. netinkamai atliko sulaikytojo apžiūrą, neapžiūrėjo sulaikytojo kelnių ir neišvėrė iš jų raištelio, kuris sulaikymo patalpose yra draudžiamas turėti. Tarnybinį patikrinimą atlikusio pareigūno vertinimu, tokiu būdu pareiškėjai pažeidė Instrukcijos 19, 20.2 punktus bei pareigybės aprašymų 6.10 punktą (pažymėtina, kad Išvadoje klaidingai nurodytas 10.6 punktas, pirmosios instancijos ištaisė šį neatitikimą). Pirmosios instancijos teismas pašalino iš Išvados dalį dėl pareigybių aprašymų 6.10 punkto pažeidimo. Teismas pripažino, kad padaryti Instrukcijos 19 ir 20.2 punktų pažeidimai.

46. Pagal Instrukcijų 19 punktą, asmenims, uždarytiems į laikino ar ilgalaikio sulaikymo patalpas, leidžiama su savimi turėti daiktus ir reikmenis, kuriuos pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus leidžiama su savimi turėti tardymo izoliatoriuose laikomiems suimtiems asmenims, išskyrus maisto produktus ir daiktus, kuriais galima susižaloti ar sužaloti (skutimosi priemones, šalikus, diržus, petnešas, kaklaraiščius, batuose ar rūbuose esančius raištelius ir pan.). Instrukcijų 20.2 punktas numato, kad uždarydamas pristatytąjį į sulaikymo patalpas, įgaliotas pareigūnas pagal daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolą (3 priedas) paima iš jo daiktus, kuriuos draudžiama turėti sulaikymo patalpose.

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis konstatuoti pareiškėjų padaryti pažeidimai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nors Instrukcijoje nėra konkrečiai apibrėžta, kas yra įgaliotas pareigūnas, tačiau nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste vien tai neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjai, patalpindami sulaikytąjį į laikino sulaikymo kamerą, neturėjo pareigos atlikti veiksmų, numatytų Instrukcijos 19 ir 20.2 punktuose.

48. Pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog pareigūnams V. V. (V. V.) ir R. A. buvo pavesta pristatyti sulaikytąjį V. V. (vyresnįjį) į Utenos AVPK Zarasų rajono PK. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjų teiginiai, kad jie atliko tik konvojavimo veiksmus, byloje susiklosčiusių aplinkybių kontekste nėra pagrįsti. Juos paneigia faktinės aplinkybės, kad pareiškėjai padėjo sulaikyti asmenis ne tik įvykio vietoje, tačiau atliko ir kitus veiksmus – atvežę V. V. (vyresnįjį) Zarasų rajono PK, jį nuvedė į laikino sulaikymo patalpą ir jį ten patalpino. Teisėjų kolegijos vertinimu, Instrukcijų 19 ir 20.2 punktai aiškiai nustato, kad asmenims, uždarytiems į laikino sulaikymo patalpas, turi būti paimti draudžiami daiktai, be kita ko, rūbuose esantys raišteliai. Atliekant pareiškėjo V. V, kaip liudytojo, apklausą, jis, be kita ko, nurodė, kad jis pakėlė V. V. (vyresniojo) marškinėlius iš nugaros pusės, kad patikrintų, ar V. V. neturi su savimi draudžiamų daiktų; patempęs už V. V. (vyresniojo) kelnių juosmens srityje, jis pajuto, kad kelnėse įsiūta guma, tačiau juosmens srityje nepastebėjo ir nepajuto jokio raištelio; patikrino V. V. (vyresniojo) kišenes, tačiau jose nieko nerado. Atliekant pareiškėjo R. A., kaip liudytojo, apklausą, jis, be kita ko, nurodė, kad, atvažiavus į komisariatą, V. V. (V. V.) nusivedė V. V. (vyresnįjį) į laikino sulaikymo kamerą; prie galinės laikino sulaikymo patalpos V. V. (V. V.) apžiūrėjo V. V. (vyresnįjį) ir uždarė jį į laikino sulaikymo kamerą. Atliekant A. O., kaip liudytojo, apklausą, jis, be kita ko, nurodė, kad pareiškėjai pristatė sulaikytąjį V. V. (vyresnįjį) apie 19 val.; jis pasakė V. V. (V. V) apžiūrėti sulaikytąjį prieš uždarant jį iš laikino sulaikymo kamerą, ar jis neturi draudžiamų daiktų; po to jis nuėjo į operatyvinės grupės patalpas ruoštis tarnybai, o V. V. (V. V.) ir R. A. liko su V. V. (vyresniuoju) prie laikino sulaikymo kameros; nematė, kaip sulaikytasis buvo patalpintas į laikino sulaikymo kamerą.

49. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai savo veiksmais atliko V. V. (vyresniojo) apžiūrą (sutiko ją atlikti). Šiuo atveju nėra reikšminga aplinkybė, ar jie buvo įgalioti atlikti šiuos veiksmus. Patys pareiškėjai patvirtino, kad pareiškėjas V. V. (V. V.) apžiūrėjo V. V. (vyresnįjį), pareiškėjas R. A. taip pat dalyvavo stebėdamas šiuos veiksmus, pareiškėjai uždarė sulaikytąjį į laikino sulaikymo kamerą. Byloje nustatyta, kad iš sulaikytojo kelnių nebuvo paimtas raištelis, kuris pagal Instrukcijos 19 punktą priskirtinas draudžiamiems turėti daiktams. Vertinant šiuos konkrečius pareiškėjų veiksmus, nėra svarbu, kokias funkcijas turėjo atlikti ir kokius veiksmus atliko kiti pareigūnai, kurių veiksmų vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

50. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjų apeliacinio skundo argumentu, kad Išvadoje neanalizuotas pareiškėjų kaltės aspektas. Išvadoje aiškiai nurodyta, kad pareiškėjų kaltė pasireiškė neatsargumu (nerūpestingumu), t. y. pareigūnai nenumatė, jog, netinkamai atlikus Instrukcijoje ir pareigybės aprašyme įtvirtintas funkcijas, sulaikytasis pasikars, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Išvadoje pripažinta, kad šiuo atveju pareigūnai turėjo visas realias galimybes veikti taip, kaip to reikalauja vidaus tarnybos veiklą reglamentuojantys teisės aktai, nenustatytos objektyvios priežastys, kurioms esant patikrinimo metu toks veikimas būtų neįmanomas. Tai, kad pareiškėjai neįtarė, kad sulaikytasis atliks suicidinius veiksmus, savaime nepaneigia jų neatsakingo ir nerūpestingo elgesio atliekant veiksmus (apžiūrint sulaikytąjį). Taigi darytina išvada, kad pareiškėjai, savo veiksmais pažeisdami Instrukcijos 19, 20.2 punktus, padarė tarnybinius pažeidimus.

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjams paskirtos tarnybinės nuobaudos (papeikimai) atitinka tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principus bei teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.

52. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pasisakė dėl kitų pareigūnų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, nors tai nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas, šie pareigūnai nėra bylos šalys. Pirmosios instancijos teismas vertino pareigūnų V. B. ir D. S. veiksmus atliekant V. V. (vyresniojo) dalinę apžiūrą ir, konstatavęs, kad dalinės apžiūros metu ją atliekantys pareigūnai neprivalo paimti tokį daiktą kaip kelnėse esantis raištelis, tokie veiksmai dalinės apžiūros metu yra netikslingi, nes nustatyta, kad, sulaikius V. V. (vyresnįjį), aplinkinių ir jo paties saugumas buvo užtikrintas jam uždėjus antrankius, atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjų argumentą, kad, sulaikius V. V. (vyresnįjį), policijos pareigūnai V. B. ir D. S. netinkamai atliko sulaikytojo dalinę apžiūrą. Teismas taip pat vertino operatyvinės grupės pareigūno A. O. veiksmus ir, konstatavęs, kad, parvedus sulaikytajį iš tualeto, nekilo pareiga dar kartą jį išsamiai apžiūrėti, nes A. O. matė, kaip pareiškėjas V. V. (V. V.), prieš uždarydamas V. V. (vyresnįjį) į laikino sulaikymo patalpą, jį apžiūrėjo, darė išvadą, kad pareigūnas A. O. turėjo pagrįstą įsitikinimą, kad V. V. (vyresniojo) išsami apžiūra buvo atlikta tinkamai. Šie pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti motyvai, kuriais pasisakyta dėl kitų pareigūnų veiksmų, šalintini iš ginčijamo teismo sprendimo.

53. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, šia nutartimi iš pirmosios instancijos teismo sprendimo pašalinus teismo motyvus ir išvadas dėl kitų pareigūnų veiksmų, pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo, kuriuo nuspręsta atmesti pareiškėjų skundą, esmė nesikeičia, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjų skundą. Teisėjų kolegija, neaptardama kitų apeliacinio skundo argumentų, neturinčių teisinės reikšmės bylos išsprendimui, palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų R. A. ir V. V. (V. V.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis