9eba2e02-5d11-4ae0-9edf-9f8bbb030642 · Vilniaus apygardos teismas

Nuorašas                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-414/2016 m.Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01140-2014-6                                                        Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                 1.1.7.1.; 1.2.25.4.4.; 2.1.15;2.4.6.3.1; 2.4.6.3.2.; 2.4.7.;

                               VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S Lietuvos Respublikos vardu 2016 m. gruodžio 19 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės, teisėjų Virginijos Švedienės, Stasio Lemežio, sekretoriaujant Linai Butkuvienei, Agnei Lopuchinai, Ingai Šaranovai,                                                        dalyvaujant prokurorams Ingridai Gureckienei, Sigitui Jankauskui,gynėjai adv.

Renatai Narbutienei,nuteistajam R. G.,nukentėjusiesiems M. Ž. P., A. L. S.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. G. (toliau – apeliantas) bei civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovo (toliau – atsakovas) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal LR BK 281 str. 4 d. 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant R.

G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams.IÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ A. L. S. naudai priteista 349,51 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.IÅ¡ R. G. A. L. S. naudai priteista 3500 eurų neturtinės žalos atlyginimo.Byla dalyje dėl A L. S. civilinio ieÅ¡kinio dalies dėl jo negautų pajamų priteisimo nutraukta.IÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ M. Ž. P. naudai priteista 1203,67 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo.IÅ¡ R.

G. A L. P. naudai priteista 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.Nukentėjusiesiems už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ iÅ¡ R. G. priteista 231,61 Eur proceso iÅ¡laidų valstybei.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : R. G. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos ir pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai bei nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o bÅ«tent:jis 2014-11-08, apie 4:11 val., Vilniuje, bÅ«damas apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos (jo Å¡lapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rÅ«gÅ¡ties), vairavo V.

G. priklausantį automobilį „BMW 530D“, valst. Nr. T13131, ir važiavo Kalvarijų gatve nuo Žalgirio gatvės pusės link Konstitucijos prospekto. Važiuodamas apie 71 km/h greičiu ir virÅ¡ydamas didžiausiÄ leistinÄ 50 km/h greitį bei artėdamas prie susikirtimo su Lvovo gatve buvo neatidus ir neatsargus, atsiradus kliūčiai, kuriÄ galėjo pastebėti, t.y. į kelio važiuojamÄ jÄ dalį jo atžvilgiu iÅ¡ kairės pusės įžengė pėstieji A L. S. ir M. Ž. P., kurie ėjo link kitos gatvės pusės, ir iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio ir automobilio nesustabdė, o automobiliu pėsčiuosius partrenkė ir sužalojo.

Dėl patirtų sužalojimų pėsčiajam A. L. S. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o pėsčiajam M. Ž. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.Apeliaciniu skundu nuteistasis R. G. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-05 nuosprendį pakeisti, sutrumpinti jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ iki vienerių metų bei maksimaliai sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminÄ arba visiÅ¡kai Å¡io draudimo netaikyti.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų M. Ž. P. ir A L. S. civilinius ieÅ¡kinius atmesti arba tenkinti juos iÅ¡ dalies.Apeliantas skunde nurodo manantis, kad Å¡iuo konkrečiu atveju, nagrinėjant bylÄ , buvo neteisingai įvertinti joje surinkti įrodymai ir dėl to pastarojo atžvilgiu priimtas neteisingas apkaltinamasis nuosprendis. Apeliantas nurodo atsakingai pareiÅ¡kiantis, kad apie tai, jog vairuodamas automobilį buvo apsvaigęs nuo kaltinime nurodytos narkotinės medžiagos, nežinojo ir iki Å¡iol negali įsivaizduoti, kokiu bÅ«du jo organizme Å¡i medžiaga galėjo atsirasti, kadangi jokių narkotinių ar kitokių žmogaus psichikÄ veikiančių medžiagų nurodo nevartojantis.

Be to, nurodo, kad jo darbas susijęs su didžiule atsakomybe – keleivių pervežimu. Taip pat pabrėžia, kad ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylÄ teisme, davė iÅ¡samius ir nuoseklius parodymus apie visas autoavarijos aplinkybes, teigia, kad jo vairuojamos transporto priemonės – BMW 530D greitis tikrai negalėjo siekti ir virÅ¡yti 70 km/h. Apeliantas nurodo nesutinkantis ir su tuo, kad autoavarijos priežastimi yra iÅ¡imtinai tik jo veiksmai, kadangi teigia, kad autoavarijÄ didžia dalimi nulėmė ir neteisėti pėsčiųjų M.

Ž. P. ir A L. S. veiksmai, pažeidžiant kelių eismo taisykles. Teigia, kad Å¡i aplinkybė konstatuota ir teismo nuosprendyje aptartais įrodymais – eismo įvykio vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolu, LTEC specialisto iÅ¡vada Nr. 11-3110(14), pačių nukentėjusiųjų parodymais, apelianto parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais, iÅ¡ kurių, pasak apelianto, matyti, kad M. Ž. P. ir A L. S. įžengė staiga į važiuojamÄ jÄ kelio dalį neleistinoje vietoje, bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio.

Pasak apelianto, jie tiesiog metėsi/krito po atvažiuojančio automobilio ratais, todėl pastarasis neturėjo jokių objektyvių galimybių pastebėti Å¡iuos asmenis. Skunde apeliantas pažymi ir tai, kad dėl įvykusios autoavarijos, kurioje nukentėjo du žmonės, labai gailisi.Skunde apeliantas nurodo taip pat kategoriÅ¡kai nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl civilinių ieÅ¡kinių patenkinimo. Teigia, kad teismas visiÅ¡kai nevertino aplinkybės, kad žalos atsiradimÄ nulėmė pačių nukentėjusiųjų didelis neatsargumas.

Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 6.282 str. 1 d. nuostatos, mano, kad žalos atlyginimas turėjo bÅ«ti maksimaliai sumažintas, kadangi LTEC specialisto iÅ¡vada buvo nustatyta, kad patys nukentėjusieji pažeidė Kelių eismo taisykles. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tiek turtinės, tiek neturtinės žalos priteisimo klausimÄ , privalėjo vertinti aplinkybes, jog pėsčiųjų M. Ž. P. ir A. L. S. veiksmai, einant per (duomenys neskelbtini) g. važiuojamÄ jÄ kelio dalį ne pėsčiųjų perėja, nesustojant ties važiuojamosios dalies horizontalaus ženklinimo dviguba iÅ¡tisine linija, o prieÅ¡ingai, itin nesaugiai ir neatsargiai įžengiant į apelianto vairuojamo automobilio BMW 530D, v.n. (duomenys neskelbtini) judėjimo eismo juostÄ , kada tai daryti buvo nesaugu, didele dalimi nulėmė žalos atsiradimÄ ir yra su jiems patiems padaryta žala tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje.

Be to, nurodo, kad teismas turėjo atsižvelgti ir į VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vadų rezultatus dėl nukentėjusiųjų apsvaigimo.Apelianto teigimu, nepagrįstai pirmosios instancijos teismas netaikė CK 6.282 str. 3 d. nuostatos, kadangi pažymi neturintis jokio turto – nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo, nėra įgijęs jokio iÅ¡silavinimo, iÅ¡skyrus vidurinį, verčiasi privačia veikla, susijusia su keleivių pervežimo paslaugų teikimu, kadangi kitokio darbo (protinio ar fizinio) dėl sveikatos bÅ«klės dirbti negali, kadangi dar bÅ«damas paauglys patyrė sunkiÄ galvos traumÄ ir rimtus sveikatos sužalojimus.

Šių aplinkybių dėl sunkios turtinės padėties pirmosios instancijos teisme neakcentavo, kadangi buvo įsitikinęs, kad bus išteisintas iš jam inkriminuotos neatsargios nusikalstamos veikos.Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-05 nuosprendį dalyje pakeisti, atmetant M. Ž. P. ieškinį dėl 954,50 eurų negautų pajamų iš AB „Lietuvos draudimas“ priteisimo. Nurodo, kad pagal CK 6.290 str. 1 d., socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomas į atlygintinos žalos dydį.

Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas vertino faktÄ , jog M. Ž. P. negavo valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokų už laikinÄ jį nedarbingumÄ ir todėl priteisė viso gaunamo atlyginimo dydžio kompensacijÄ . Tačiau pažymi, kad teismas neįvertino, jog Å¡iuo atveju gali susiklostyti situacija, kad žala M. Ž. P. bus atlyginta du kartus – vienÄ kartÄ AB „Lietuvos draudimas“, kitÄ kartÄ â€“ valstybinio socialinio draudimo.Skunde nurodoma, kad teismas, priteisdamas iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 954,50 eurų negautų pajamų, neįvertino, kad pagal Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų iÅ¡davimo taisyklių 50 punktÄ , pateikus teisėsaugos institucijų (teismo, prokuratÅ«ros ir kt.) iÅ¡vadÄ , kad neblaivumas ar apsvaigimas traumai atsirasti įtakos neturėjo, medicininę pažymÄ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos GKK keičia pažymėjimÄ tik gavusi Fondo valdybos teritorinio skyriaus leidimÄ raÅ¡tu.

Nurodoma, esant akivaizdu, kad, jeigu įsiteisėtų nuosprendis, kuriuo R. G. yra pripažintas kaltu, M. Ž. P. Å¡iuo pagrindu turėtų teisę kreiptis į valstybinio socialinio draudimo fondÄ dėl neiÅ¡mokėtų iÅ¡mokų už laikinÄ jį nedarbingumÄ . Taip susiklostytų situacija, jog AB „Lietuvos draudimas“ M. Ž. P. iÅ¡mokėtų 954,50 eurų negautų pajamų, vėliau, jeigu įsiteisėtų nuosprendis, tÄ pačiÄ sumÄ pastarasis gautų ir iÅ¡ valstybinio socialinio draudimo valdybos.

Atitinkamai, Sodra Å¡iÄ sumÄ regresuotų iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“. Tokiu bÅ«du AB „Lietuvos draudimas“ žalÄ atlygintų du kartus, o M. Ž. P. kompensacijÄ už teismo nurodomÄ laikotarpį taip pat gautų du kartus, kas sudaro pagrindÄ nepagrįstam praturtėjimui bei prieÅ¡tarauja teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo principams. Teismo posėdžio metu nuteistasis R. G. savo apeliacinį skundÄ Â prašė tenkinti, dėl civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovo apeliacinio skundo nuomonės neiÅ¡sakė.

Nuteistojo gynėja pastarojo apeliacinį skundÄ prašė tenkinti, dėl civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovo apeliacinio skundo prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra. Prokuroras prašė tiek nuteistojo, tiek civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovo apeliacinius skundus atmesti. Nukentėjusieji prašė palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, o apeliacinius skundus atmesti. Dėl nuteistojo R. G. apeliacinio skundo:Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.IÅ¡ apeliacinio skundo turinio aiÅ¡ku, kad apeliantas R.

G. praÅ¡o patikrinti bylÄ jam paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės aspektu, tuo pačiu akcentuodamas, jog bylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme nebuvo tinkamai iÅ¡spręstas priežastinio ryÅ¡io klausimas bei neteisingai įvertinti įrodymai dėl jo apsvaigimo. Pagrindinių eismo įvykio kilimo aplinkybių, t.y. kad savo automobiliu nutrenkė du pėsčiuosius, apeliantas neginčija, jas pripažino ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tačiau tiek tuomet, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad apie tai, jog vairuodamas transporto priemonę buvo apsvaigęs nuo kaltinime nurodytos narkotinės medžiagos (tetrahidrokanabinolio karboksi rÅ«gÅ¡ties), jis nežinojo, kadangi jokių narkotinių ar kitokių žmogaus psichikÄ veikiančių medžiagų teigia nevartojęs. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas padarė teisingÄ bei bylos medžiagÄ atitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , jog R.

G. vairavo automobilį bÅ«damas apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos ir pastarojo versijÄ vertino kaip gynybinę. Baudžiamojoje byloje esanti VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vada Nr. T-N 2972/14(01) (b.t. 1, b.l.

44) ir Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 1908 (b.t. 1, b.l.

46) patvirtina, kad 2014-11-08, 06.10 val. apeliantas buvo apsvaigęs nuo kanabinoidų, o 2014-11-08, 06.20 val. paimtame pastarojo šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rugšties. Taip pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apklaustas specialistas Algirdas L. M. patvirtino, jog apelianto R. G. šlapime buvo rasta būtent kanapių, o ne jų pėdsakų, paaiškino, kad kanabinoidai organizme gali atsirasti tik pavartojus, o ne įkvėpus aplinkoje, kur jie vartojami (b.t. 2, b.l. 69-70). Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas D.

M. taip pat nurodė, kad apelianto neadekvatus elgesys po eismo įvykio kėlė įtarimų dėl jo apsvaigimo, kadangi pastarasis labiau pergyveno dėl savo brangaus automobilio remonto, o ne dėl nukentėjusiųjų būklės, jo teiginys tarnybiniame automobilyje, kad jis partrenkė moterį, kuri mirė, todėl jaučiasi ramus, taipogi judesių nekoordinuotumas, per didelis aktyvumas, judrumas, sutrikimas, išsiplėtusios akys (b.t. 2, b.l. 68-69). Šios aplinkybės buvo patvirtintos ir specialisto Algirdo L.

M..BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme metu, tiek apeliantas, tiek jo gynėja kėlė versijÄ , kad R. G. dėl sveikatos sutrikimo vartoja įvairius vaistus, kurių sudėtyje galimai yra kanabinoidų, o jokia ekspertizė dėl to nebuvo atlikta. Tikslu iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡iÄ aplinkybę, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas, iÅ¡ gydymo įstaigų buvo iÅ¡reikalautos apelianto R. G. ligos istorijos, kuriomis remiantis buvo nustatinėjama, kokius vaistus apeliantas vartoja, dėl apelianto vartojamų medikamentų užklausta Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos.

Taip pat apie apelianto gydymÄ ir vartojamus medikamentus buvo apklausta ir pastarojo motina R. G.. Ä®vertinusi gautų duomenų visumÄ , kolegija konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo tikėti apelianto bei jo gynėjos keliama versija, kadangi iÅ¡ Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos buvo gauta oficiali informacija, kad teismo nurodytų apelianto R. G. vartojamų vaistinių preparatų, tokių kaip Finlepsin (veiklioji medžiaga karbamazepinas), Carbamazepin Actavis (veiklioji medžiaga karbamazepinas), Phezam (veikliosios medžiagos: piracetamas, cinarizinas), Vertigoheel (veikliosios medžiagos:

Anamirta cocculus D4, Conium maculatum D3, Ambra grisea D6, Petroleum rectificatum D8), Mellaril (Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre neregistruotas, tačiau jo sudėtyje esanti veiklioji medžiaga tioridazinas gali būti naudojama vaistinių preparatų gamyboje) sudėtyje tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties nėra (2016-10-10 raštas Nr. //.19/2R-1492). Akivaizdu, kad byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad apeliantas R. G. 2014-11-08 apie 4.11 val. Vilniuje vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos.

Skunde apeliantas taip pat nurodė nesutinkantis ir su pirmosios instancijos teismo nustatyta ta aplinkybe, kad eismo įvykio priežastimi yra iÅ¡imtinai tik jo veiksmai, teigdamas, kad didžia dalimi autoavarijÄ nulėmė ir neteisėti pėsčiųjų M. Ž. P. ir A L. S. veiksmai, pažeidžiant kelių eismo taisykles.Pagal BK 281 str. 4 d. atsako tas, kas vairuodamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Å ios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl nusikaltimo sudėties konstatavimui be kitų objektyvių požymių bÅ«tina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, t.y. žmogaus sveikatos sutrikdymo. Tais atvejais, kai eismo saugumo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio KET pažeidimas buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga ir buvo bÅ«tiname priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiais padariniais.

Pažymėtina, kad padaryta veika (kelių eismo taisyklių pažeidimas) pripažįstama bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga tuo atveju, jei analogiÅ¡koje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų.Ä®vertinus byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas padarė teisingÄ bei bylos medžiagÄ atitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , jog esminė sÄ lyga kaltinime nurodytam eismo įvykiui kilti buvo bÅ«tent apelianto R.

G. veiksmai, vairuojant automobilį „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, kad R. G., važiuodamas kelyje, kuriame maksimalus važiavimo greitis 50 km/h, važiavo apie 71 km/h greičiu ir, turėdamas galimybę stabdyti automobilį, laiku jo nesustabdė, dėl ko ir įvyko eismo įvykis. Tai kad pastarasis virÅ¡ijo leistinÄ greitį, neginčijo ir jis pats, teigdamas, kad galėjo važiuoti apie 62-67 km/h greičiu. Taip pat nurodė, kad apvažinėjo duobę, kanalizacijos dangčius ir nukentėjusiuosius pamatė staiga, iki jų bÅ«nant 70-100 metrų atstumu.

Jam pasirodė, kad nukentėjusieji sustojo prie dvigubos kelio ženklinimo linijos, jis nesitikėjo, kad jie eis toliau ir lįs po automobilio ratais, galvojo sustos, praleis jo vairuojamÄ automobilį, todėl greičio nemažino (b.t. 2, b.l. 49-50). Atkreipiamas apelianto dėmesys, kad laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai yra visų eismo dalyvių pareiga (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 str. 5 d.) ir tai kad apeliantas stengėsi apvažiuoti duobes ar kanalizacijos Å¡ulinių dangčius, neatleidžia jo, kaip vairuotojo nuo pareigos vairuoti saugiai kitų eismo dalyvių atžvilgiu.

Be to, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas iÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o, kelio danga, jos nelygumai nebuvo tokie dideli, pavojingi vairuoti, netikėtai sudarantys kliÅ«tį ir blaÅ¡kantys vairuotojo dėmesį. Å iÄ teismo iÅ¡vadÄ patvirtina byloje esanti LTEC specialisto iÅ¡vada Nr. 11-3110(14), kurioje nurodyta, kad vairuotojas R. G. savalaikiai nestabdė automobilio, kad iÅ¡vengti pėsčiųjų partrenkimo, kada tokiÄ galimybę turėjo, todėl pastarojo veiksmai techniniu požiÅ«riu sudarė pagrindinę sÄ lygÄ eismo įvykiui kilti (b.t. 1, b.l. 147-152).

Å iÄ aplinkybę specialistas V. Å akėnas patvirtino ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme, paaiÅ¡kinęs, kad vairuotojas R. G., turėjęs objektyviÄ galimybę matyti pėsčiuosius, privalėjo mažinti greitį, įsitikinti, ar pastarieji praleidžia automobilį, vertinti situacijÄ (b.t. 2, b.l. 71). Kita vertus, pėsčiųjų nukentėjusiųjų M. Ž. P. ir A. L. S. veiksmus specialistas įvertino taip pat esant nepriimtinus, nesaugius, kadangi pastarieji nagrinėjamoje situacijoje privalėjo sustoti, nes iÅ¡ deÅ¡inės pusės važiavo automobilis jų matomumo zonoje ir eiti per gatvę buvo nesaugu.

Tokie nukentėjusiųjų veiksmai buvo įvertinti kaip techniniu požiÅ«riu turėję tiesioginį priežastinį ryšį su nagrinėjamo eismo įvykio kilimu, kuomet ir patys pėstieji pažeidė KET reikalavimus (b.t. 1, b.l. 147-152, b.t. 2, b.l. 71). Akivaizdu, kad apelianto skundo teiginys dėl nukentėjusiųjų neteisėtų veiksmų pagrįstas. TÄ skundžiamame nuosprendyje pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad ir patys nukentėjusieji pripažino bandę kirsti gatvę neleistinoje vietoje, t.y. ne per pėsčiųjų perėjÄ ir tuo pažeidė KET 42, 48.1 punktų reikalavimus, buvo neblaivÅ«s. Teismas Å¡iuos nukentėjusiųjų veiksmus įvertino kaip itin nerÅ«pestingÄ elgesį, tačiau Å¡iÄ aplinkybę nurodė tik formaliai, nevertino jos apeliantui skiriamos bausmės nei priteisiamų civilinių ieÅ¡kinių kontekste, tuo netinkamai taikydamas baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Esant tokioms aplinkybėms bei įvertinusi byloje esančių įrodymų visumÄ , teisėjų kolegija lengvinančia apelianto R. G. atsakomybę aplinkybe nustato nukentėjusiųjų M. Ž. P. ir A. L. S. itin nerÅ«pestingÄ elgesį, įtakojusį veikos padarymÄ , kuomet pastarieji eismo įvykio metu gatvę kirto neleistinoje vietoje, taip pažeisdami KET reikalavimus, bÅ«dami neblaivÅ«s staiga metėsi po automobilio ratais (BK 59 str. 2 d.). Minėtos lengvinančios aplinkybės nustatymas turi įtakos tiek apeliantui paskirtos bausmės dydžiui, tiek civilinių ieÅ¡kinių iÅ¡sprendimui.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytÄ bei pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bausmės skyrimui, taip pat į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius apelianto asmenybę bei nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, mažina pastarajam už jo padarytÄ nusikaltimÄ apylinkės teismo paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, nustatydamas jÄ mažesnę nei BK 281 str. 4 d. sankcijoje numatytas vidurkis (BK 61 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę, parenkant bausmės vykdymo atidėjimo termino trukmę, nustatydamas tik šio termino ribas – nuo 1 iki 3 metų. Teismų praktikoje, bausmės vykdymo atidėjimo terminas paprastai priklauso nuo skiriamos bausmės dydžio, padaryto nusikaltimo bei kilusių padarinių sunkumo, galimybės pasiekti bausme įgyvendinamus tikslus. Nagrinėjamoje byloje apelianto padaryta nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių, tačiau dėl jos kilo itin sunkūs padariniai – nukentėjusiųjų sunkus ir nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Atsižvelgusi į Å¡ių aplinkybių, apibÅ«dinančių padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , apelianto asmenybę, jo socialinę padėtį, visumÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad BK 41 str. reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta apeliantui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, taikant BK 75 str. 1 d. nuostatas, terminÄ sutrumpinus iki minimalaus, numatyto įstatyme. Tokiu bÅ«du, pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmės vykdymo atidėjimo terminas R.

G. trumpinamas iki 1 metų.Skundžiamu nuosprendžiu apeliantui R. G. taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams, kuriÄ jis apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti arba sutrumpinti jos taikymo terminÄ iki 1 metų. BK 67 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 str. nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Taigi pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai (nes nuteistasis vairuodamas automobilį Å¡iurkščiai pažeidė KET reikalavimus) ir teisėtai apeliantui uždraudė naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, tinkamai parinkdamas Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminÄ . BK 68 str. paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 str. numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs KET ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas sistemingai pažeidinėjo KET, buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už greičio virÅ¡ijimÄ , už vairavimÄ esant neblaiviam, kartÄ jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones (b.t. 1, b.l. 65-68).

Akivaizdu, kad apeliantui taikytų administracinių nuobaudų tikslai jo atžvilgiu pasiekti nebuvo, jis ir toliau pažeidinėjo KET, kas galų gale sÄ lygojo nusikalstamos veikos padarymÄ , dėl kurios kilo itin sunkÅ«s padariniai. Apeliantas skundžiamu nuosprendžiu nustatytÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«tent naudojantis teise vairuoti transporto priemones, Å¡iÄ veikÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, bÅ«damas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.

Esant tokioms aplinkybėms bei įvertinus apelianto padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, taip pat atsižvelgiant į aktualiÄ teismų praktikÄ , sprendžiama, kad trumpesnis baudžiamojo poveikio priemonės terminas neturės teigiamos įtakos apelianto elgesiui, juo labiau, minėtos baudžiamojo poveikio priemonės neskyrimas. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, kad BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 str. numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę (net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas kaltininkui iÅ¡ esmės reikÅ¡tų atėmimÄ teisės dirbti šį darbÄ ).Apeliantas skunde nurodė nesutinkantis ir su pilnai pirmosios instancijos teismo patenkintais nukentėjusiųjų civiliniais ieÅ¡kiniais, teigdamas, kad dėl pačių nukentėjusiųjų neteisėtų veiksmų, ieÅ¡kiniai turi bÅ«ti sumažinti minimaliai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiesiems nustatyta priteistina kiekvienam iÅ¡ jų padaryta neturtinė žala M. Ž. P. už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ 5000 eurų, o A. L. S. už sunkų sveikatos sutrikdymÄ 7000 eurų yra pagrįsta, atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei aktualiÄ teismų praktikÄ , tačiau teismui nustačius, kad nusikalstamos veikos padarymÄ Ä¯takojo ir pačių nukentėjusiųjų itin nerÅ«pestingas elgesys, ji turėjo bÅ«ti mažinama.

Atsižvelgiant į tai, taip pat apeliacinės instancijos teismui tokį nukentėjusiųjų elgesį pripažinus apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe, teisėjų kolegijos nuomone, tikslinga kiekvienam nukentėjusiajam padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ sumažinti 30 procentų. Toks vertinimas dėl neturtinės žalos dydžio , teismo nuomone, atitinka Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2d. numatytus  neturtinės žalos dydžio nustatymo principus bei šioje normoje numatytus sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Apelianto argumentai dėl jo blogos turtinės padėties nėra lemiantys , nustatant  neturtinės žalos dydį , be to jis nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų tokius jo argumentus.  Dėl aukščiau iÅ¡dėstytų teismo argumentų skundžiamas teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo , dėl netinkami iÅ¡spręstų klausimų dėl civilinių ieÅ¡kinių dydžio nustatymo. Dėl civilinio Atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovo apeliacinio skundo:Skundas netenkinamas.Ä®statymų nuostatos numato, kad, jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡inamas ar kitaip sužalojama jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ (CK 6.249 str., 6.283 str.).

Nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi (b.t. 2, b.l. 28-29) civiliniu atsakovu įtraukta draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“, kadangi eismo įvykio metu transporto priemonė BMW 350D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriÄ vairuodamas apeliantas R. G. sukėlė eismo įvykį, buvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“. Tokiu bÅ«du, pagal galiojančius teisės aktus, draudimo bendrovė privalo betarpiÅ¡kai atlyginti apelianto veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , tiek turtinę, tiek neturtinę.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad likusi dalis žalos, kiek tai virÅ¡ija įstatymo nustatytÄ iÅ¡ draudiko priteistinÄ sumÄ , iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ kaltininko (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 3 p.).Nors Atsakovo skunde praÅ¡oma nukentėjusiojo M. Ž. P. ieÅ¡kinį dalyje dėl 954,50 eurų negautų pajamų atmesti ir Å¡ios sumos nepriteisti iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“, tačiau teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, kad Å¡i suma turi bÅ«ti priteista minėtam nukentėjusiajam.Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. prasme nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos.

Teisingai pažymėjo apylinkės teismas ir tai, kad žalos dydis dėl negautų pajamų nustatomas atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų iÅ¡raÅ¡us apie nedarbingumo laikotarpį bei priežastis ir (ar) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos iÅ¡duotus darbingumo ir neįgalumo lygio dokumentus, nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus arba iÅ¡ nukentėjusio trečiojo asmens darbovietės gautus dokumentus, įrodančius turėtas pajamas iki sveikatos sužalojimo (negautas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, atskaičius nukentėjusio trečiojo asmens mokamÄ gyventojų pajamų mokestį ir dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo pagal teisės aktus mokamas socialinio draudimo iÅ¡mokas, ligos paÅ¡alpas, netekto darbingumo pensijas ar kompensacijas).

Atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju byloje buvo gautas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus raÅ¡tas, kuriame nurodyta, jog nukentėjusiajam M. Ž. P. nebuvo paskirtos ir mokamos valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos iÅ¡mokos (b.t. 1, b.l. 159), taip pat nukentėjusiojo M. Ž. P. darbo sutartis, įrodanti, kad pastarasis buvo dirbantis (b.t. 1, b.l. 101-106) bei medicininiai dokumentai, pažymos, pagrindžiantys nukentėjusiojo hospitalizavimÄ , neatvykimÄ Ä¯ darbÄ (b.t. 2, b.l. 78-92).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis M. Ž. P. dėl eismo įvykio nedirbo UAB „K“ ir negavo sutarto darbo užmokesčio nuo eismo įvykio iki darbo sutarties nutraukimo. Taigi bylos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis M. Ž. P. negavo pajamų dėl eismo įvykio, todėl negautos pajamos vertintinos kaip žala, kuri turi bÅ«ti atlyginta (CK 6.249, 6.283 str.). Esant tokiems įrodymams, pagrįstai apylinkės teismas, pagal galiojančius teisės aktus paskaičiavęs priteistinų negautų pajamų sumÄ , atskaitęs mokesčius, jÄ priteisė nukentėjusiajam M.

Ž. P..Teisingai skunde nurodo Atsakovas, kad vadovaujantis CK 6.290 str. 1 d., socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, tačiau nagrinėjamu atveju jos nebuvo iÅ¡mokėtos nukentėjusiajam M. Ž. P.. Ir nors skunde nurodoma, kad draudimui atlyginus teismo priteistÄ turtinę žalÄ (negautas pajamas) gali susidaryti situacija, kuomet nukentėjusiajam žala už laikinÄ jį nedarbingumÄ bus iÅ¡mokėta du kartus, kuomet gavus teisėsaugos institucijų (teismo, prokuratÅ«ros ir kt.) iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo neblaivumas ar apsvaigimas traumai įtakos neturėjo, galės bÅ«ti keičiamas ir pažymėjimas, taip iÅ¡mokant valstybinio socialinio draudimo paÅ¡alpÄ , teisėjų kolegijos vertinimu, tai tėra tik prielaida.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 d., asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalÄ padariusį asmenį, pretenzijÄ dėl iÅ¡mokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jeigu tokio nėra, žalÄ padariusiam asmeniui. Tokiu bÅ«du, SoDra į draudimo bendrovę AB „Lietuvos draudimas“ regreso teise galėtų kreiptis tik tuomet, jeigu nukentėjusiajam M.

Ž. P. dėl 2015-11-08 eismo įvykio bÅ«tų paskirta socialinio draudimo iÅ¡moka. Nagrinėjamu atveju aukÅ¡tesnysis teismas iÅ¡aiÅ¡kina, kad teismui priteisus iÅ¡ apelianto R. G. civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko AB „Lietuvos draudimas“ turtinę žalÄ (negautas pajamas) nukentėjusiajam M. Ž. P., pastarasis nebeturės teisės kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių dėl iÅ¡mokų už laikinÄ jį nedarbingumÄ gavimo, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, savo ruožtu, neturės pagrindo regresuoti Å¡ių iÅ¡mokų iÅ¡ bendrovės AB „Lietuvos draudimas“.Esant aukščiau iÅ¡dėstytam, Atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.Kitų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nuosprendžio nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindų kolegija nenustatė.Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1d. 3p., 2d. 2p., 328 str. 1d. 1p., 2p., 3 p., n u s p r e n d ė :Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundÄ Â atmesti.

Nuteistojo  R. G. apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5d. nuosprendį, priimtÄ Â R. G. atžvilgiu pakeisti :R. G., nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BVK 281 str. 4d., paskirtÄ Â laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 2 metų.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str.1d.,  paskirtÄ Â laisvės atėmimo  bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ R. G. sumažinti iki 1 metų. IÅ¡ R. G. A L. S. priteistÄ Â neturtinę žalÄ sumažinti iki 2300 Eurų .IÅ¡Â R.

G. M. Ž. P. priteistÄ neturtinę žalÄ sumažinti iki 2300 Eurų. KitÄ Â nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Å is nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Kolegijos pirmininkė                                         (paraÅ¡as)                                                Laureta Ulbienė Teisėjai                                                                         (paraÅ¡ai)                                 Virginija Å vedienė                              Stasys Lemežis                                                                                                                  NuoraÅ¡as tikras:

Kolegijos pirmininkė                                                                                 Laureta Ulbienė