9eb9e60e-eacd-4da8-9e68-7187cc187766 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-932-302/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-06885-2011-7 Procesinio sprendimo kategorijos 35.2; 35.5; 45.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo AB „Lesto“ ieÅ¡kinį atsakovams O.

K., Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė: IeÅ¡kovas AB „Lesto“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo O. K., subsidiariai iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės, 1 483,52 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlime teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos. Nurodė, kad ieÅ¡kovas tiekė elektros energijÄ adresu (duomenys neskelbtini) . Å is butas nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei.

SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ duomenimis Å¡iame bute savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs O. K.. Nors elektros energijos pirkimo-pardavimo santykiai nebuvo įforminti raÅ¡ytine sutartimi, tačiau sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie elektros tinklų. Paskutinį kartÄ už sunaudotÄ elektros energijÄ mokėta 2009-08-31, o 2009-11-02 nutrauktas elektros energijos teikimas ir užfiksuota 1483,52 Lt skola. Nurodė, kad patalpų savininkas yra subsidiariai atsakingas už tinkamÄ atsiskaitymÄ su elektros energijos tiekėju.Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutiko.

Jo manymu, ieÅ¡kovas negaudamas mokesčių už tiektÄ elektros energijÄ iÅ¡ faktinio elektros energijos vartotojo ir reikÅ¡damas ieÅ¡kinį Vilniaus miesto savivaldybei, pažeidžia Vilniaus miesto savivaldybės teises ir teisėtus interesus ir atsakovas neprivalo padengti susidariusių įsiskolinimų, nes faktiÅ¡kai negauna jokių paslaugų. Vilniaus miesto savivaldybė yra įsteigusi savarankiÅ¡kÄ juridinį asmenį SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“, kurio veiklos pagrindinė sritis yra Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų administravimas ir priežiÅ«ra.

Atsižvelgiant į tai, kad SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ valdo patikėjimo teise visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamÄ sias patalpas iÅ¡ieÅ¡koti subsidiariai iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės skolÄ už elektros energijÄ nėra teisinio pagrindo, nes Vilniaus miesto savivaldybė nėra tinkamas atsakovas Å¡ioje civilinėje byloje. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Priteisė iÅ¡ atsakovo O. K. ir subsidiariai iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ieÅ¡kovo AB „Lesto” naudai 1 483,52 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2011-04-28 dienos nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Teismas, atsižvelgdamas į elektros energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojančius CK 6.383-6.388 str. normas ir LR Energetikos ministro 2010 vasario 11 d.

įsakymÄ Nr.1-38 “Dėl elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo”, sprendė, kad yra pagrindas ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovo O. K., kuris buvo elektros vartotojas, ieÅ¡kovui 1 483,52 Lt skolÄ . Teismas nurodė, kad atsakovui O. K. skolos nesumokėjus, Vilniaus miesto savivaldybė subsidiariai atsako už suvartotÄ elektros energijÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas grindė Taisyklėmis bei tuo, kad socialinio bÅ«sto nuoma yra viena iÅ¡ socialinės paramos teikimo (savivaldybės vykdomos pagal Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 4 punktÄ priskirtosios (ribotai savarankiÅ¡kos) funkcijos) formų, todėl nekeičia savivaldybės teisinės padėties civiliniuose nuomos teisiniuose santykiuose.

Savivaldybė, vykdydama socialinės politikos funkcijÄ â€“ nuomodama socialinį bÅ«stÄ , atsako už tinkamÄ tokios funkcijos vykdymÄ ir neturi pagrindo vienaÅ¡aliÅ¡kai perkelti rizikos dėl asmenų, kuriems ji privalo suteikti socialinį bÅ«stÄ , veiksmų Å«kio subjektams, tiekiantiems elektros energijÄ savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms, kurias Å¡i nuomoja kaip socialinį bÅ«stÄ , nes tai prieÅ¡tarautų ne tik teisės aktams, reglamentuojantiems elektros energijos tiekimo teisinius santykius, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijams.

Teismas atmetė savivaldybės argumentÄ dėl netinkamos Å¡alies – jo kaip atsakovo pakeitimo CPK 45 str. nustatyta tvarka, kadangi tai paneigia Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as, kuriame nurodyta, kad nuosavybės teisė įregistruota Vilniaus miesto savivaldybės vardu 1998-07-13 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 870 pagrindu (b.l. 5-6, LR CPK 177-197 str. str., 178 str.). Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., iÅ¡ atsakovų priteisė 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme - 2011-04-28 dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 3 d.).Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu praÅ¡o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kinį atmesti.

Taip pat praÅ¡o kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ dėl Taisyklių 83 ir 84 p. nuostatų teisėtumo iÅ¡tyrimo. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, nesilaikė Civilinio proceso kodekse numatytos pareigos visapusiÅ¡kai, objektyviai ir teisingai nustatyti reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes (CPK 176 str., 185 str.). Nurodo, kad teismas, aiÅ¡kindamas ir taikydamas reikÅ¡mingas įstatymo ar kito teisės akto nuostatas, turi atsižvelgti į ginčui taikytinų elgesio taisyklių priėmimo momentÄ ir jų galiojimÄ laiko atžvilgiu.

Kadangi ieÅ¡kovo nurodomo įsiskolinimo, kuris susidarė laikotarpiu nuo 2009-08-31 iki 2009-11-02, metu elektros energijos pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentavo CK 6.383-6.388 str., Elektros energijos įstatymas ir Ūkio ministro 2005-10-07 įsakymu patvirtintos Elektros tiekimo ir naudojimo taisyklėmis, todėl Å¡iais teisės aktais teismas turėjo vadovautis. Kadangi bute, esančiame Naujininkų g. 12-9, Vilniuje, nuo 1981-07-31 gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs O. K., tačiau elektros energijos pirkimo – pardavimo santykiai nebuvo įforminti, todėl Å¡is vartotojas patvirtino elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį konkliudentiniais veiksmais, todėl objekto savininkas – Vilniaus miesto savivaldybė nėra Å¡ios sutarties Å¡alis, tarp ieÅ¡kovo ir apelianto nėra susiklostę jokių prievolinių teisinių santykių.

Vadovaudamasis įstatyminiu reguliavimu ir teismų praktika apeliantas mano, kad už susidariusiÄ skolÄ yra atsakingas atsakovas O. K. kaip galutinis ir faktinis elektros energijos vartotojas. Apeliantas nurodo, kad įstatymai nenumato, jog objekto savininkas yra subsidiariai atsakingas tiekėjui už nuomininkų prievolių pagal sutartį tinkamÄ vykdymÄ , o poįstatyminiuose aktuose nustatytas reguliavimas, kai objekto savininkas, faktiÅ¡kai negaudamas jokių paslaugų, yra subsidiariai atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , akivaizdžiai prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktų nuostatoms, pažeidžia ne tik objekto savininko teises ir teisėtus interesus, bet iÅ¡kreipia civilinių teisinių santykių stabilumÄ .

Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su teismo iÅ¡vada, kad savivaldybė, vykdydama socialinės politikos funkcijÄ â€“ nuomodama socialinį bÅ«stÄ , atsako už tinkamÄ tokios funkcijos vykdymÄ ir neturi pagrindo vienaÅ¡aliÅ¡kai perkelti rizikos dėl asmenų, kuriems privalo suteikti socialinį bÅ«stÄ veiksmų Å«kio subjektams, tiekiantiems elektros energijÄ savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms. Ä®statymų leidėjas aiÅ¡kiai nustatė pareigÄ nuomininkui mokėti už elektros energijÄ (CK 6.576 str., 6.584 str.).

Tuo tarpu savivaldybei įstatymų leidėjas neperkėlė pareigos teikti socialinę paramÄ , t.y. prisiimti nuomininkų, nevykdančių pareigos mokėti nuomos, komunalinių ir kitų paslaugų mokesčių, prievolės. Nurodo, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė yra netinkamas atsakovas, kadangi SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ valdo patikėjimo teise visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamÄ sias patalpas. Atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovas dėl informacijos suteikimo kreipėsi bÅ«tent į nurodytÄ Ä¯monę, o ne į atsakovÄ .

Apeliantas nesutinka su teismo priteistomis procesinėmis palÅ«kanomis, nes tam, kad bÅ«tų galima taikyti CK 6.210 str. 1 d., turi bÅ«ti 3 sÄ lygos, t.y. neįvykdyta prievolė turi bÅ«ti piniginė, turi bÅ«ti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas ir įstatyme ar sutartyje neturi bÅ«ti nustatyta, kad palÅ«kanos Å¡iuo atveju nemokamos. Nagrinėjamu atveju tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo nėra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.210 str. nuostatų.

IeÅ¡kovas AB Lesto atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas pritaikė netinkamÄ teisės aktÄ , nes tiek ankstesnė, tiek vėlesnė Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių redakcija įtvirtino tapatų savininko subsidiarios atsakomybės reglamentavimÄ . Kadangi ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas 2011 m., todėl teismas pagrįstai vadovavosi bÅ«tent vėlesne redakcija. IeÅ¡kovas nesutinka su apeliantu, kad CK 6.388 str.

įtvirtina tik vartotojo (Å¡iuo atveju nuomininko) pareigÄ sumokėti už sunaudotÄ elektros energijÄ , nes elektros energijos pirkimo – pardavimo santykius reglamentuoja tiek bendrosios normos visų rÅ«Å¡ių energijos pirkimo – pardavimo santykiams (CK normos), tiek specialiosios – Elektros energijos įstatymas ir jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai (Taisyklės). Taisyklės, skirtingai nei nurodo apeliantas, skirtos detalizuoti įstatymÄ , jos nekeičia ir nekonkuruoja su įstatyminiu reglamentavimu.

Taip pat nurodo, kad kreditorius tinkamai įvykdė CK 6.245 str. 5 d. numatytÄ pareigÄ prieÅ¡ pareiÅ¡kiant reikalavimÄ subsidiariam skolininkui, pareikÅ¡ti reikalavimÄ pagrindiniam skolininkui. Tai patvirtinama tuo, kad pagrindiniam skolininkui pagal Taisyklių 134.5 p. mažiausiai vienÄ kartÄ buvo pareikÅ¡tas reikalavimas apmokėti skolÄ , kai buvo siunčiamas įspėjimas dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo. Apelianto pozicija, kad nuomodamas socialinį bÅ«stÄ , jis tik privalo suteikti socialinį bÅ«stÄ nuomininkui, tačiau domėtis, ar yra mokamos įmokos, susijusios su buto iÅ¡laikymu, jis neprivalo, nepagrįsta ir neteisėta, prieÅ¡taraujanti teisės aktams ir teismų praktikai.

Ieškovas taip pat nesutinka su apeliantu, kad jis yra netinkamas atsakovas šioje byloje, nes viešajame registre jokių duomenų apie tai, kad ginčo butas yra perduotas valdyti patikėjimo teise tretiesiems asmenims, nėra, taigi ši aplinkybė negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Teismas visiškai pagrįstai priteisė prašomas procesines palūkanas. Apeliacinis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės pareigos vykdant socialinės politikos funkcijÄ subsidiariai atsakyti už elektros energijos vartotojo skolÄ elektros energijos tiekėjui.

Vilniaus miesto savivaldybė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kur konstatuota jos tokia pareiga ir apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija sutinka.Byloje nustatyta ir ginčo nėra, kad apeliantui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 5, 6). GyvenamÄ jÄ vietÄ Å¡iame bute nuo 1981-03-31 yra deklaravęs O. K. (b.l. 7, 13). RaÅ¡ytinės sutarties dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo sudaryta nėra, bent jau tokie duomenys į bylÄ nepateikti, tačiau Å¡iam butui elektros energija buvo tiekiama ir ji apskaitoma pagal skaitiklio duomenis.

Už butui, esančiam (duomenys neskelbtini) , suteiktÄ elektros energijÄ laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 31 d. iki 2009 m. lapkričio 2 d. susidarė 1 483,52 Lt skola (b. l. 8). Ginčo tarp bylos Å¡alių dėl minėto skolos dydžio nėra. IeÅ¡kovas prašė priteisti skolÄ vadovaudamasis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr.1-38 (toliau Taisyklės), 97 punktu iÅ¡ bute deklaruoto asmens O. K. subsidiariai su Vilniaus miesto savivaldybe.

Teismas tenkindamas ieškinį vadovavosi ne šiuo Taisyklių punkto, o 96 p., tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jį šioje konkrečioje byloje aiškino ir taikė neteisingai. Šio ginčo teisingam išsprendimui svarbi aplinkybė, jog pagal bylos jau minėtus duomenis nustatyta, jog ginčo laikotarpiu bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , buvo deklaruotas O. K., su kuriuo elektros energijos tiekimo sutartis sudaryta nebuvo sutartis nebuvo sudaryta. Todėl ieškovo prašomų taikyti Taisyklių 97 p. negali būti taikomas dėl dviejų priežasčių: pirma, kad ši Taisyklių redakcija yra patvirtinta po nagrinėjamų byloje šalių santykių; antra, kad nurodytas punktas reikalauja, kad tarp nuomininko butų sudaryta elektros energijos tiekimo sutartis.

Tuos atvejus, kai tarp elektros energijos tiekėjo ir jos vartotojo nėra sudaryta sutartis reglamentuoja kitas Taisyklių punktas. Pagal Taisyklių (redakcija iki 2010 m. vasario 11 d.), patvirtintų Ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350, 83 punktÄ tuo atveju, jei su visuomeniniu tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektÄ elektros energijÄ , reaktyviÄ jÄ elektros energijÄ ir (ar) elektros energijos persiuntimÄ , kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.

AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir nuo 2010 m. vasario 11 d. galiojančių taisyklių redakcijos 96 punkte. Toks teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas privalo atsiskaityti su elektros energijos tiekėju visais atvejais, kai su elektros energijos tiekėju nėra sudaryta raÅ¡ytinė sutartis arba neįmanoma nustatyti vartotojo. Tai reiÅ¡kia, kad pagal bendrÄ taisyklę, nepaisant to, kas naudojasi objektui teikiama elektros energija, jeigu su tuo asmeniu nėra sudaryta raÅ¡ytinė elektros energijos pirkimo sutartis, elektros energijos pirkimo – pardavimo santykių dalyviu turėtų bÅ«ti laikomas objekto savininkas.

Kadangi butas, esantis (duomenys neskelbtini) , laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 31 d. iki 2009 m. lapkričio 2 d. kai susidarė ginčo įsiskolinimas už elektros energijÄ , nuosavybės teise priklausė apeliantui, raÅ¡ytinės elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis tarp ieÅ¡kovo ir bute ginčo laikotarpiu gyvenusio asmens sudaryta nebuvo, tačiau pats ieÅ¡kovas nustatė ir ieÅ¡kinyje nurodė, kad O. K. buvo elektros energijos vartotojas, bei prašė iÅ¡ jo priteisti skolÄ , todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliantÄ laikė subsidiariu skolininku pagal nurodytÄ Taisyklių punktÄ .

Pažymėtina ir tai, kad įstatymai taip pat nenumato bÅ«sto savininko subsidiarios atsakomybės kartu su elektros energijos vartotoju už vartotojo sunaudotÄ elektros energijÄ (CK 6.383-6.388 str.).Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino apelianto, kaip vykdančio socialinę politikÄ , pareigÄ atsiskaityti už vartotojo sunaudotÄ elektros energijÄ . Savivaldybė vykdydama socialinės politikos funkcijÄ â€“ nuomodama socialinį bÅ«stÄ , atsako už\ tinkamÄ tokios funkcijos vykdymÄ , tame tarpe atsako už betarpiÅ¡kai ir neatsiejamai tokio bÅ«sto iÅ¡laikymui, kaip Å¡ildymas, tinkamÄ atsiskaitymÄ už bÅ«stui teikiamÄ paslaugÄ , tačiau atsakovas negali atsakyti už socialiniame bÅ«ste gyvenančių kaip vartotojų prisiimtus įsipareigojimus kitiems asmenims, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovui, kuris bÅ«sto gyventojui parduodavo elektros energijÄ .Apeliantas skunde prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ dėl Taisyklių 83 ir 84 punktų nuostatų iÅ¡tyrimo, tačiau Å¡iuo metų galiojančių Taisyklių redakcijos (nuo 2010 m. vasario 11 d.) kolegija netaikė, o prieÅ¡ tai galiojusi redakcija yra negaliojanti, todėl kreiptis dėl negaliojančios redakcijos iÅ¡aiÅ¡kinimo į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ nėra pagrindo.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Dėl iÅ¡dėstyto apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimas dalyje naikintinas ir panaikintoje dalyje priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. teismas n u s p r e n d ė : Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieÅ¡kovo reikalavimas ir priteista subsidiariai iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ieÅ¡kovo AB „Lesto“ naudai 1483,82 Lt skolos ir 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme nuo priteisto sumos iki teismo sprendimo įvykdymo, panaikinti ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                    Romualda Janovičienė