2024-11-27 Nr. AB-17477-3-61-3-00476-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2497-415/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00476-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos P. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos P. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja P. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. 24S33478 (toliau – ir 2024 m. sausio 29 d. Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2024 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 24S35136 (toliau – ir 2024 m. sausio 30 d. Sprendimas).

2. Skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

2.1. 2024 m. sausio 29 d. Sprendimas, kuriuo panaikintas leidimas nuolat gyventi, priimtas motyvuojant tuo, kad leidimas nuolat gyventi gautas apgaulės būdu. 2024 m. sausio 29 d. Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir faktais, nepagrįstai yra konstatuotas apgaulės faktas.

2.2. Siekdama gauti leidimą nuolat gyventi pareiškėja nepateikė melagingų, tikrovės neatitinkančių duomenų apie savo kilmę. Priešingai, pateikė dokumentus, įrodančius teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ir gauti leidimą nuolat gyventi. Išvadą, kad P. K. nėra A. P. anūkė, tai yra ji nėra asmens, ištremto iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. palikuonis, Migracijos departamentas padarė remiantis paaiškinimu anūkės, kuri Migracijos departamentui svarbią informaciją gavo paklaususi senelio A. P.. Remiantis tokia subjektyvia informacija apie antaninystės ryšį, gauta ne iš paties A. P., o iš šališko subjektyvaus asmens – anūkės, nežinant A. P. sveikatos būklės, gebėjimo dėl savo garbingo amžiaus duoti tokius svarbius paaiškinimus, buvo padaryta išvada, kad pareiškėja nėra A. P. anūkė. Tai, kad senelis nenori pripažinti anūkės, neturi būti pagrindas atimti iš pareiškėjos teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ar gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, tuo labiau, kad pareiškėja šias teises grindžia dokumentais.

2.3. 2024 m. sausio 30 d. Sprendimas turi būti panaikintas, kadangi buvo priimtas remiantis 2024 m. sausio 29 d. Sprendimu, kuris yra neteisėtas.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo Migracijos departamento atliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

4.1. 2023 m. sausio 13 d. pareiškėja Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 53 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu (turiu teisę atkurti Lietuvos pilietybę arba esu lietuvių kilmės asmuo). Pareiškėjos pateikti dokumentai atitiko Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindą ir pateko į Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytų dokumentų, kurie patvirtina iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, kategoriją ir šių dokumentų pakako užsienietei įrodyti jos teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ir gauti leidimą nuolat gyventi. Migracijos departamentas priėmė 2023 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. 23S14567 išduoti pareiškėjai leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, t. y. lietuvių kilmės pagrindu.

4.2. 2023 m. sausio 12 d. pareiškėja Migracijos departamentui pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, o kartu su šiuo prašymu ji pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad jos senelis iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir giminystės ryšį su seneliu patvirtinančius dokumentus. Migracijos departamentas atliko pakartotinį pareiškėjos pateiktų dokumentų patikrinimą ir nustatė, kad užsienietė nėra A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), anūkė, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad duomenys, kuriuos užsienietė pateikė, siekdama gauti leidimą nuolat gyventi, neatitinka tikrovės ir jos leidimas nuolat gyventi yra gautas apgaulės būdu.

4.3. Tyrimo metu iš duomenų bazėje esančių duomenų buvo nustatyta, kad A. P. yra gyvas ir šiuo metu gyvena Lietuvoje. Susisiekus su A. P. anūke, Lietuvos Respublikos piliete, ji buvo paprašyta paklausti A. P. ir pateikti informaciją apie jo tremtį, nurodyti, ar jis pažįsta P. N., L. K. ir P. K., ar jis buvo sudaręs santuoką tremtyje ir ar tremtyje susilaukė vaikų. A. P. anūkė informavo, kad jis patvirtino, jog 1941 m. jis buvo ištremtas į Altajaus kraštą, o 1965 m. sugrįžo į Lietuvą. Taip pat nurodė, kad 1961 m. jis tremtyje sudarė santuoką su O. B. (P.), su kuria draugauti pradėjo dar 1959 m., o (duomenys neskelbtini) jiems gimė duktė E. P.. Anot A. P., moterų, kurių vardai yra P. N., L. K. ir P. K. jis nepažįsta. Patikrinus duomenis, esančius Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo Sovietų Sąjungoje svetainėje https://www.lietuviaisibire.lt/lt/represuotieji, rastas tik vienas įrašas apie A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenusio (duomenys neskelbtini), tremtį į Altajaus kraštą 1941 m., represijų pabaiga 1957 m., ir kad jis sugrįžo į Lietuvą. Taigi, žodiniai paaiškinimai laikytini tik papildomais duomenimis, patvirtinančiais rašytinius įrodymus. Ginčijamo sprendimo duomenis patvirtina Gyventojų registro duomenys, Lietuvos archyvuose esantys įrašai apie A. P. tremtį ir jo grįžimą į Lietuvą. Pareiškėja giminystės ryšiui nustatyti pateikė L. N., gimusios (duomenys neskelbtini), kartotinį gimimo liudijimą, išduotą 1999 m. birželio 9 d. Rusijoje. Pareiškėja nepateikė originalių pirminių dokumentų, kitų dokumentų, kurie galėtų patvirtinti giminystės ryšį. Esant tokiai situacijai, kai vienintelis įrodantis dokumentas – kartotinis gimimo liudijimas, išduotas po 40 m. nuo įvykio, Rusijoje (t. y. ne Lietuvos institucijos) ir jokie Lietuvos archyvuose esantys duomenys nepatvirtina šio fakto, laikytina, kad dokumento įrodomoji reikšmė yra nepakankama. Įvertinus pareiškėjos pateiktus dokumentus taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus, atskirų dokumentų įrodomąją galią, duomenų visumą, laikyta, kad pateiktų dokumentų nepakanka giminystės ryšiui patvirtinti.

4.4. Atsižvelgus į tai, buvo padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėja nėra A. P., anūkė, t. y. ji nėra asmens, ištremto iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. palikuonė ir nėra lietuvių kilmės asmuo, todėl konstatuota, kad ji leidimą nuolat gyventi gavo apgaulės būdu, leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindui pagrįsti pateikusi tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl jai išduotas leidimas nuolat gyventi yra panaikinamas (Įstatymo 54 str. 1 d. 1 p.).

4.5. Priimant 2024 m. sausio 30 Sprendimą buvo įvertinta, kad pareiškėjai panaikintas leidimas nuolat gyventi Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, ji neturi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, nenustatyti socialiniai ir ekonominiai ryšiai, pareiškėjui nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, kuris vertintinas kaip proporcingas.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

6. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, pažymėjo, kad pareiškėja savo kilmę įrodo tik pakartotinai po 40 metų Rusijos Federacijoje išduotais dokumentais, kurių teisingumo patikrinti teismas neturi jokios galimybės. Teismas akcentavo, jog A. P., kurio anūkė pareiškėja tariamai yra, giminystės faktą neigia, ir nors šie duomenys gauti per kitą A. P. anūkę, bet šių duomenų teisingumas nekelia abejonių, nes juos patvirtina teismui pateikti įslaptinti duomenys, jog pareiškėja, teikdama Migracijos departamentui informaciją apie savo kilmę, pateikė melagingus duomenis.

7. Teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo dienos 36 mėnesius (3 metus), ir pareiškėja įtraukta į Šengeno informacinę sistemą nuo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo dienos 36 mėnesius (3 metus), nes jai leidimas nuolat gyventi buvo panaikintas esant Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems pagrindams – pareiškėja leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje gavo panaudojusi apgaulę. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjai nustatytas 3 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką ir jos įtraukimas 3 metams į Šengeno informacinę sistemą, yra proporcingos priemonės, atitinkančios teisinį reglamentavimą.

8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos P. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 26 d. sprendimo panaikinimo, 2024 m. birželio 19 d. nutartimi pareiškėjos P. K. apeliacinį skundą tenkino iš dalies; Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog pareiškėja savo kilmę įrodinėja tik pakartotinai, po 40 metų Rusijos Federacijoje išduotais dokumentais, o A. P., kurio anūkė pareiškėja teigia esanti, byloje pateiktais netiesioginiais duomenimis, giminystės faktą neigia, yra pakankamas pagrindas suabejoti pareiškėjos paaiškinimo apie jos motinos tėvą teisingumu bei Rusijos Federacijoje išduoto civilinės būklės akto dokumento teisėtumu ar įrodomąją reikšme (nėra žinomas pirminio civilinės būklės akto turinys, kada ir kokių duomenų pagrindu padarytas įrašas apie tai, kad A. P. yra pareiškėjo motinos tėvas ir pan.), tačiau nemano esant pagrindą konstatuoti, kad tokių duomenų teisingumo patikrinti nėra galima. Teisėjų kolegija vertino, kad atsižvelgiant į byloje pateiktų duomenų dėl pareiškėjos giminystės su A. P. prieštaringumu, teismas privalėjo būti aktyvus, t. y. pasiūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, bylą skirti nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti A. P. ir pan. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl Migracijos departamento 2024 m. sausio 29 d. Sprendimo, kuris savo ruožtu buvo pagrindas atsakovui priimti ir 2024 m. sausio 30 d. Sprendimą, priimtas pažeidžiant procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymus ir įrodinėjimą pirmosios instancijos teisme, todėl negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Atsižvelgdamas į tai, kad bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų, apeliacinės instancijos teismas perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

III. 10. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė:

11.1. Pareiškėja yra Rusijos Federacijos pilietė, gim. (duomenys neskelbtini), kuri 2023 m. sausio 12 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo Nr. 2211-PIL ATK-0001. Šiame prašyme pareiškėja nurodė, kad jos motina yra L. K., gim. (duomenys neskelbtini), o senelis A. P., gim. (duomenys neskelbtini). Kartu su šiuo prašymu pareiškėja pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad jos senelis A. P. iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir giminystės ryšį su A. P. patvirtinančius dokumentus.

11.2. Pareiškėja prašymams pagrįsti pridėjo šiuos dokumentus: 1) savo gimimo liudijimą (duomenys neskelbtini), 2) motinos L. N. gimimo liudijimą (duomenys neskelbtini) (išduotą (duomenys neskelbtini) pakartotinai), kuriame nurodyta, kad L. N. gimė (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijoje, (duomenys neskelbtini), o jos tėvai yra A. P. A. (tautybė – lietuvis) ir P. N. F. (tautybė – rusė), 3) pareiškėjos tėvų santuokos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotą pakartotinai 1999 m. birželio 3 d.); 4) Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2022 m. spalio 27 d. išduotą pažymą apie A. P. gimimą Nr. (P1-7361) P2-11742, kurioje nurodyta, kad A. P. gimė (duomenys neskelbtini), o jo tėvai yra A. ir S. (iki santuokos M.) P.; 5) santuokos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad A. P. ir P. N. susituokė (duomenys neskelbtini) Barnaulo mieste, išduotą 1999 m. birželio 10 d. pakartotinai.

11.3. Migracijos departamentas 2023 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. 23S14567 nutarė išduoti pareiškėjai leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, tai yra lietuvių kilmės pagrindu, kadangi pareiškėjos pateikti dokumentai atitiko Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindą ir pateko į Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytų dokumentų, kurie patvirtina iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, kategoriją ir šių dokumentų pakako pareiškėjai įrodyti jos teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ir gauti leidimą nuolat gyventi.

11.4. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2024 m. sausio 29 d. Sprendimu nusprendė panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą nuolat gyventi, nes leidimas nuolat gyventi gautas apgaulės būdu. 2024 m. sausio 29 d. Sprendime nurodoma, kad Migracijos departamentas atliko pakartotinį pareiškėjos pateiktų dokumentų patikrinimą ir nustatė, kad ji nėra A. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nuo 1941 m. iki 1965 m. buvo tremtyje Altajaus krašte, anūkė, todėl padarė išvadą, kad duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė, siekdama gauti leidimą nuolat gyventi, neatitinka tikrovės ir jos leidimas nuolat gyventi yra gautas apgaulės būdu.

11.5. Migracijos departamentas 2024 m. sausio 30 d. Sprendimu nusprendė uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo dienos 36 mėnesius, ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikoma Šengeno acquis (Šveicarija, N. K., Lichenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo dienos 36 mėnesius, nes leidimas gyventi buvo panaikintas.

12. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant administracinę bylą žodinio proceso tvarka teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. P., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad nei vieno asmens teismo posėdyje nepažįsta. Turi du vaikus – sūnus J. P., miręs, dukra – E. P.. L. A. nepažįsta. P. N. F. nepažinojo. Sibire buvo 25 metus.

13. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja nepateikė neginčijamų įrodymų, kad ji yra Lietuvos Respublikos piliečio A. P., gim. (duomenys neskelbtini), anūkė. Pareiškėja savo kilmę įrodinėja tik pakartotinai po 40 metų Rusijos Federacijoje išduotais dokumentais, tačiau nepaaiškina, kodėl šie dokumentai buvo išduoti pakartotinai. Šių dokumentų nepatikimumą patvirtina ir Migracijos departamento į bylą pateiktas Rusijos Federacijos Altajaus krašto Barnaulo centrinio rajono civilinės metrikacijos skyriaus 2024 m. balandžio 25 d. atsakymas į teisinės pagalbos prašymą, kuriame nurodoma, kad patikrinus civilinės metrikacijos fonduose ir vieningame valstybiniame civilinės metrikacijos registre nuo 1956 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. L. A. N., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo ir santuokos įrašų nerasta. Nagrinėjamo laikotarpio archyvinis fondas visiškai išsaugotas.

14. Teismas pažymėjo, kad Valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD), vykdydamas Regionų administracinio teismo įpareigojimą, į bylą pateikė išslaptintą 2024 m. vasario 19 d. rašto Nr. 19-168S nuorašą. Šiame rašte nurodyta, kad VSD, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teikia gautus duomenis apie tai, kad Rusijos Federacijos pilietė P. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, sprendimų priėmėjams pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo senelį ir nurodė, kad pareiškėjos senelis (pareiškėjos motinos L. A. K., mergautinė pavardė – N., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas) yra ne A. P., gim. (duomenys neskelbtini), o A. A. N. (kiti asmens duomenys nežinomi).

15. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 104 punktu teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas 2024 m. sausio 29 d. Sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėja, siekdama gauti leidimą nuolat gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir jos leidimas nuolat gyventi yra gautas apgaulės būdu, todėl pagrįstai panaikintas.

16. Vertindamas 2024 m. sausio 30 d. Sprendimo teisėtumą teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas 2024 m. sausio 30 d. Sprendime įvertino visas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 11 punkte nurodytas aplinkybes, t. y. įvertino tai, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjai buvo panaikintas Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, pareiškėjos ryšius (jų nebuvimą) su Lietuvos Respublika ir pagrįstai nusprendė 36 mėnesiams (3 metams) uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvą, kaip tai nustatyta Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkte. Teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką pažeidžia pareiškėjos teises ir yra neproporcingas.

17. Iš 2024 m. sausio 30 d. Sprendimo turinio teismas nustatė, kad sprendimas įtraukti pareiškėją į SIS informacinę sistemą buvo priimtas sistemiškai kartu taikant 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas) 24 straipsnio 1 dalies a punktą ir SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, t. y. nustačius, kad pareiškėja, norėdama gauti leidimą gyventi, panaudojo apgaulę pateikdama tikrovės neatitinkančius duomenis, ir padarius išvadą, kad asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai pagrįstai taikomas draudimas atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje, jos duomenys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo pagrįstai teikiami centrinei Šengeno informacinei sistemai. Teismo vertinimu, byloje nepateikta jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti parinkto 3 metų termino teisingumu ar proporcingumu. Teismas taip pat nenustatė savarankiškų pagrindų sprendimo uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi panaikinimui, todėl 2024 m. sausio 30 d. Sprendimas paliktas galioti.

IV. 18. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

19.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl akivaizdžių prieštaravimų, esančių rašytiniuose dokumentuose (nors pareiškėja tai akcentavo bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir atkreipė į tai teismo dėmesį bei prašė kreiptis pakartotinai į Rusijos Federaciją su prašymu patikslinti gautą informaciją arba sudaryti galimybę tokius įrodymus surinkti ir teismui pateikti pačiai pareiškėjai), kuriais teismas grindė savo sprendimą. Atsakovas kreipėsi į Rusijos Federacijos Altajaus krašto Barnaulo centrinio rajono civilinės metrikacijos skyrių ir prašė pateikti informaciją apie p. L. A. N., gim. (duomenys neskelbtini), o iš Valstybės saugumo departamento pažymos matyti, kad pareiškėjos motina p. L. A. K., mergautinė pavardė – N., gimė (duomenys neskelbtini), kas leidžia objektyviai teigti, kad buvo kreiptasi ir atsakymas buvo gautas ne dėl to asmens. Šis esminis prieštaravimas taip ir liko nepašalintas.

19.2. Teismas nesprendė pareiškėjos atstovo 2024 m. rugsėjo 27 d. pateikto prašymo dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo ir ekspertizės skyrimo, o tai laikytina proceso teisės normų pažeidimu, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šioje byloje esminė nustatinėtina faktinė aplinkybė yra klausimas, ar A. P. yra pareiškėjos senelis. Šiuolaikiniai DNR tyrimai gali patikimai nustatyti ryšį tarp senelio ir anūkės, tačiau teismas ne tik nepasiūlė pareiškėjai atlikti šį tyrimą, tačiau netenkino pareiškėjos prašymo dėl teismo ekspertizės skyrimo.

19.3. Likus keletui dienų iki teismo posėdžio į bylą buvo pateikta išslaptinta VSD pažyma, su kuria susipažinusi pareiškėja objektyviai neturėjo laiko reaguoti ir surinkti bei teismui pateikti oficialius rašytinius įrodymus dėl teisingos pareiškėjos mamos gimimo datos, todėl pareiškėja posėdžio metu prašė teismo surinkti įrodymus arba leisti tai padaryti jai pačiai, tačiau teismas prašymo netenkino.

20. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

21. Atsakovas pažymi, kad duomenų rinkimo užklausos buvo atliekamos remiantis būtent pareiškėjos pateiktais duomenimis apie motiną, t. y. pati pareiškėja pateikė atsakovui L. N., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo liudiją, šių duomenų pagrindu ir buvo kreiptasi teisinės pagalbos. Atsakovo vertinimu, teismas motyvuotai atmetė pareiškėjos prašymą pateikti naujas užklausas dėl neatitikimo, susijusio su L. N. gimimo data. Atsakovo teigimu, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja ėmėsi veiksmų, siekdama gauti duomenis iš Rusijos Federacijos Altajaus krašto Barnaulo rajono Civilinės metrikacijos skyriaus. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių motinos gimimo datą (pvz., paso). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes atsakovas mano, kad pareiškėjos argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimo yra nepagrįsti.

22. Vertindamas pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus dėl ekspertizės skyrimo atsakovas pažymi, kad prašymas skirti ekspertizę buvo pateiktas teismui išėjus į pasitarimų kambarį, o įstatymas nenumato galimybės proceso dalyviams šioje proceso stadijoje teikti prašymus ir teismui pareigos juos spręsti. Pareiškėja nepaaiškino, kodėl šio prašymo nepateikė bylos nagrinėjimo metu. Be to, atsakovo vertinimu, pareiškėjai jokiais įrodymai nepaneigus liudyto A. P. parodymų, kad pareiškėja nėra jo anūkė, teismui nebuvo pagrindo skirti ekspertizę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 23. Byloje nagrinėjimas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. sausio 29 d. Sprendimo, kuriuo pareiškėjai panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, bei 2024 m. sausio 30 d. Sprendimo, kuriuo pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo dienos 36 mėnesius bei nuspręsta įtraukti į Šengeno sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo dienos 36 mėnesius, teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Šios Nutarties 11.1 ir 11.2 punktuose nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis pareiškėja grindė savo 2023 m. sausio 12 d. prašymą Migracijos departamentui dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Prašyme pareiškėja nurodė, kad jos motina yra L. K., gim. (duomenys neskelbtini), o senelis A. P., gim. (duomenys neskelbtini).

25. Migracijos departamentas 2023 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. 23S14567 nutarė išduoti pareiškėjai leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, t. y. lietuvių kilmės pagrindu, kadangi pareiškėjos pateikti dokumentai atitiko Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindą ir pateko į Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytų dokumentų, kurie patvirtina iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, kategoriją ir šių dokumentų pakako pareiškėjai įrodyti jos teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ir gauti leidimą nuolat gyventi.

26. 2024 m. sausio 29 d. Sprendimu Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nusprendė panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą nuolat gyventi, nes leidimas nuolat gyventi gautas apgaulės būdu. Sprendimas priimtas atsakovui atlikus pakartotinį pareiškėjos pateiktų dokumentų patikrinimą ir nustačius, kad ji nėra A. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nuo 1941 m. iki 1965 m. buvo tremtyje Altajaus krašte, anūkė. Todėl padaryta išvada, kad duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė siekdama gauti leidimą nuolat gyventi, neatitinka tikrovės ir jos leidimas nuolat gyventi yra gautas apgaulės būdu.

27. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą procesinių teisės normų, reguliuojančių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles administracinėse bylose, pagal kurias, remiantis ABTĮ 56 straipsnio 1 dalimi, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu; įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas; vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas, neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

28. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad neįrodyta, jog pareiškėja yra Lietuvos Respublikos piliečio A. P., gim. (duomenys neskelbtini), anūkė. Pareiškėja savo kilmę įrodinėja tik pakartotinai po 40 metų Rusijos Federacijoje išduotais dokumentais, kurių patikimumą paneigia Migracijos departamento į bylą pateiktas Rusijos Federacijos Altajaus krašto Barnaulo centrinio rajono civilinės metrikacijos skyriaus 2024 m. balandžio 25 d. atsakymas į teisinės pagalbos prašymą, kuriame nurodoma, kad patikrinus civilinės metrikacijos fonduose ir vieningame valstybiniame civilinės metrikacijos registre nuo 1956 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. L. A. N., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo ir santuokos įrašų nerasta; nagrinėjamo laikotarpio archyvinis fondas visiškai išsaugotas. Šie iš Rusijos Federacijos kompetentingų institucijų gauti duomenys nepaneigiami jokiais kitais byloje esančiais įrodymais. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi dvi svarbias išvadas, kad byloje neįrodyta, jog pareiškėja yra Lietuvos Respublikos piliečio A. P., gim. (duomenys neskelbtini), anūkė: pirma, liudytoju byloje apklaustas A. P. neigia pareiškėjos įrodinėjamus faktus; antra, L. A. K., pareiškėjos motina, kurios mergautinė pavardė N., yra tas pats asmuo, o atsakovui kreipiantis į Rusijos Federacijos kompetentingas institucijas prašant pateikti informaciją apie L. A. N., gim. (duomenys neskelbtini), buvo remiamasi duomenimis, atsakovui pateiktais pačios pareiškėjos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, nurodytais šios Nutarties 19.1 punkte, kad rašytiniuose dokumentuose yra akivaizdžių prieštaravimų. Minėta, kad pati pareiškėja atsakovui teikė duomenis, kad jos motina – L. N., gim. (duomenys neskelbtini). Prašyme pareiškėja nurodė, kad jos motina yra L. K., gim. (duomenys neskelbtini). Taigi, pati pareiškėja pripažįsta, kad tai tas pats asmuo, todėl VSD pažymoje pateikiama informacija ir kiti byloje surinkti įrodymai atitinka vieni kitus. VSD lydraštyje nurodoma, kad pareiškėjos motina yra gimusi (duomenys neskelbtini), o VSD pažymoje – kad ji gimusi (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija remiasi pačios pareiškėjos pateiktais duomenimis apie savo motiną vertindama šiuos duomenis kaip pirminį ir patikimą šaltinį.

29. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas, nespręsdamas pareiškėjos atstovo 2024 m. rugsėjo 27 d. pateikto prašymo dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo ir ekspertizės skyrimo, padarė proceso teisės normų pažeidimą, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla, teisėjų kolegija pareiškėjai ir jos atstovui pabrėžia iš įstatymo kylančią pareigą procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 52 str. 3 d.). Ši pareiga, be kita ko, suponuoja ir ginčo šalių bei jų atstovų (ypač profesionalų) pareigą apeliacinį skundą grįsti argumentais, atitinkančiais procesinį teisinį reguliavimą, kas yra svarbu šioje byloje. Šiame Nutarties punkte aptariamų apeliacinio skundo argumentų kontekste pažymėtina, kad pareiškėjos atstovo prašymas dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo ir ekspertizės skyrimo pateiktas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą ir įstatymo nustatyta tvarka bei pagrindais atidėjus teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą (ABTĮ 84 str. 5 d.). Vadovaujantis ABTĮ 81 straipsniu, proceso šalis ir/ar jos atstovas turi teisę pateikti procesinius prašymus iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Prašymas, kaip matyti iš teismo posėdžio garso įrašo, byloje skirti ekspertizę iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo pateiktas, o aplinkybė, kad teismui išnagrinėjus bylą (ABTĮ 84 str. 5 d.) pasikeitė pareiškėjos atstovas, kuriam priimtina kitokia procesinė atstovavimo taktika, bylos nagrinėjimui taikomų procesinių nuostatų nekeičia. Todėl konstatuotina, kad toks, nesilaikant ABTĮ reikalavimų pateiktas, prašymas pirmosios instancijos teismui nesukėlė jokių procesinių įpareigojimų.

30. Atsižvelgiant į tai, kad ekspertizė administracinėse bylose gali būti skiriama ne tik ginčo šalių ir/ar jų atstovų prašymu, tačiau ir teismo iniciatyva, jeigu tam yra teisinis pagrindas (ABTĮ 61 str. 1 d.), teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byloje nesurinkta jokių įrodymų, kuriais remiantis galima būtų daryti prielaidą, kad pareiškėja galėtų būti Lietuvos Respublikos piliečio A. P., gim. (duomenys neskelbtini), anūkė, pripažįsta, kad teismas neturi pagrindo spręsti klausimą dėl ekspertizės byloje skyrimo.

31. Dėl pareiškėjos prašymų, teiktų pirmosios instancijos teismui, sudaryti sąlygas rinkti įrodymus atmetimo pagrįstumo.

31.1. Pareiškėja nurodo, kad objektyviai neturėjo laiko reaguoti į VSD pateiktą informaciją ir surinkti bei teismui pateikti oficialius rašytinius įrodymus dėl teisingos pareiškėjos mamos gimimo datos.

31.2. Iš pareiškėjos atsakovui pateiktų duomenų matyti, kad jos motina – L. N., gim. (duomenys neskelbtini). VSD pateiktoje pažymoje nurodyta ta pati informacija dėl pareiškėjos motinos gimimo, todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo procesinio pagrindo imtis rinkti įrodymus ar sudaryti sąlygas įrodymus rinkti pareiškėjai.

32. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Todėl teisėjų kolegija kitais pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo aspektais, nei nurodyta apeliaciniame skunde, šioje byloje nepasisako.

33. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

34. Atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą nėra pagrindo tenkinti jos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys