Legislator Case Law & Legislation
9eb7fea9-dc4a-4623-a430-8b4fc8a8e3db AI generated

9eb7fea9-dc4a-4623-a430-8b4fc8a8e3db · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 9eb7fea9-dc4a-4623-a430-8b4fc8a8e3db
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                    Administracinė byla Nr. I-58-142/2017                    Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06498-2013-6                 Procesinio sprendimo kategorijos: 22.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos O.

Legislator headnote

AI generated

9eb7fea9-dc4a-4623-a430-8b4fc8a8e3db · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Nusprendus tenkinti pareiÅ¡kėjos skundÄ , praÅ¡o teismo atidėti sprendimo įvykdymÄ vieneriems metams. PaaiÅ¡kina, kad VSAT, apskaičiuodama pareiÅ¡kėjai darbo užmokestį, veikė pagal tuo metu galiojančius įstatymus. Teismo posėdyje VSAT atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.Skundas netenkintinas.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjai ginčo laikotarpiu neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėja ginčo laikotarpiu ėjo karjeros valstybės tarnautojos pareigas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                    Administracinė byla Nr. I-58-142/2017                    Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06498-2013-6                 Procesinio sprendimo kategorijos: 22.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos O.

K. skundÄ atsakovams Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,n u s t a t ė :Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2013 m. lapkričio 7 d. gautas O. K. (toliau – pareiÅ¡kėja) skundas (b. 1. 1–3). PareiÅ¡kėja praÅ¡o teismo priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį (8 502,77 Lt) už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. (toliau – ginčo laikotarpis).

PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o priteisti teisės aktų nustatyto dydžio delspinigius.PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kina, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Užsieniečių registracijos centre ėjo karjeros valstybės tarnautojos pareigas. VSAT ginčo laikotarpiu jai mokėjo sumažintÄ darbo užmokestį. Sumažintas darbo užmokestis (sumažinus pareiginės algos koeficientus bei priedus už kvalifikacines klases) buvo skaičiuojamas pagal įstatymus, kurie buvo pripažinti prieÅ¡taraujantys Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija).

PareiÅ¡kėjos teigimu, toks sumažinimas buvo neteisėtas ir nepagrįstas. Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarimu. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja nedalyvavo, apie posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. VSAT atsiliepime (b. l. 9–10) paaiÅ¡kina, kad Å¡iuo metu neturima duomenų, kokiais teisės aktų pakeitimais įstatymo leidėjas nustatys Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo įgyvendinimo procedÅ«ras ir kokiais konkrečiais bÅ«dais bus kompensuojamos negautos pajamos, todėl Å¡iuo metu nėra galimybės įvykdyti pareiÅ¡kėjos reikalavimo dėl negautos darbo užmokesčio dalies iÅ¡mokėjimo.

Nusprendus tenkinti pareiÅ¡kėjos skundÄ , praÅ¡o teismo atidėti sprendimo įvykdymÄ vieneriems metams. PaaiÅ¡kina, kad VSAT, apskaičiuodama pareiÅ¡kėjai darbo užmokestį, veikė pagal tuo metu galiojančius įstatymus. Teismo posėdyje VSAT atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.Skundas netenkintinas.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjai ginčo laikotarpiu neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėja ginčo laikotarpiu ėjo karjeros valstybės tarnautojos pareigas.

Minėtu ginčo laikotarpiu pareiškėjai buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis (b. l. 11–13). Neišmokėtos darbo užmokesčio dalies susidarymo pagrindu buvęs teisinis reguliavimas įvertintas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – 2013 m. liepos 1 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai pripažino Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, kuriomis buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai. Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime taip pat nurodė, kad, Konstituciniam Teismui pripažinus teisinį reguliavimÄ , kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų sumažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, iÅ¡ Konstitucijos 23 straipsnio įstatymų leidėjui kyla reikalavimas be nepagrįsto delsimo nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ .

Kad bÅ«tų užtikrintas deramas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo vykdymas, Konstitucinis Teismas 2014 m. balandžio 16 d. priėmė sprendimÄ Nr. KT14-S-9/2014 dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo. Å iame sprendime Konstitucinis Teismas nurodė, kad „asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais“, o „įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę Å¡iuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka“.Patirtų praradimų kompensavimo dydžius, terminus ir kitus esminius elementus nustato Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymas (toliau – Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojęs 2015 m. rugsėjo 1 d.

Å iame įstatyme patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas yra nustatytas taip pat ir karjeros valstybės tarnautojams. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog įstatymų leidėjas, nustatydamas vienerių metų terminÄ , kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmÄ nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nepagrįstai delsė. Taigi Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatymas buvo priimtas be nepagrįsto delsimo. Kompensavimo tvarka Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatyme yra grindžiama proporcingumo principu (2 straipsnio 2 dalis), kuris yra reikÅ¡mingas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatas.

Praradimų kompensavimas, nesilaikant Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatyme nustatytų dydžių ir terminų, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendime pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , nebÅ«tų konstituciÅ¡kai teisingas, pažeistų konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu (žr. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendimus administracinėse bylose Nr. A602-669/2016 ir Nr. A-668-602/2016).

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ priteisti ginčo laikotarpiu neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį ir delspinigius nėra pagrindo. PareiÅ¡kėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a :PareiÅ¡kėjos O. K. skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                                    Halina Zaikauskaitė