2016-04-28 Nr. AB-10233-3-62-3-02435-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLaikinai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pareigas einantis Irmantas Jarukaitis, susipažinęs su pareiškėjo G. K. pareikštu nušalinimu visiems Kauno apygardos administracinio teismo teisėjams nuo administracinės bylos Nr. I-2232-644/2016 pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo nagrinėjimo,
Legislator headnote
AI generated2016-04-28 Nr. AB-10233-3-62-3-02435-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. raštas, kuriame prašoma, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas G. K. administracinėje byloje Nr. I-2232-644/2016 pareiškė nušalinimą visiems Kauno apygardos administracinio teismo teisėjams, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 471 straipsnio 4 dalimi išspręsti pareikšto nušalinimo klausimą.
Full text
LIETUVOS RESPUBLIKOS
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. balandžio 28 d.
Vilnius
Laikinai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pareigas einantis Irmantas Jarukaitis, susipažinęs su pareiškėjo G. K. pareikštu nušalinimu visiems Kauno apygardos administracinio teismo teisėjams nuo administracinės bylos Nr. I-2232-644/2016 pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo nagrinėjimo,
n u s t a t ė:
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. raštas, kuriame prašoma, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas G. K. administracinėje byloje Nr. I-2232-644/2016 pareiškė nušalinimą visiems Kauno apygardos administracinio teismo teisėjams, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 471 straipsnio 4 dalimi išspręsti pareikšto nušalinimo klausimą.
Pažymėtina, kad Kauno apygardos administraciniame teisme 2016 m. balandžio 18 d. buvo gautas pareiškėjo G. K. pareiškimas, kuriuo pareikštas nušalinimas visiems Kauno apygardos administracinio teismo teisėjams nuo administracinės bylos Nr. I-2232-644/2016 nagrinėjimo. Prašyme nurodyta, kad Kauno apygardos administracinio teismo teisėjai yra nagrinėję kitas administracines bylas pagal jo skundus ir priėmę pareiškėjui nepalankius sprendimus. Pareiškėjo teigimu, teisėjų priimti nepalankūs sprendimai tiesiogiai sąlygojo tolesnius pareiškėjo teisių pažeidimus. Nurodo, jog priimant sprendimus, visiškai neatsižvelgta į su įkalinimu susijusias aplinkybes, jos nebuvo objektyviai vertinamos, nebuvo atsakyta į visus pareiškėjo argumentus.
Pareiškėjo G. K. pareiškimas netenkinamas.
ABTĮ 471 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai apygardos administraciniame teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas arba teismo pirmininko pavaduotojas, arba teismo pirmininko ar teismo pirmininko pavaduotojo paskirtas teisėjas nedelsdami, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo gavimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dienos. Atsižvelgus į šią nuostatą, pareiškėjo prašymas dėl visų Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų nušalinimo nagrinėtinas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo, laikinai einančio teismo pirmininko pareigas.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje yra tiesiogiai įtvirtinta asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime išaiškino, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių, teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus: teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, todėl turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. Be to, ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad teisėjas, teismo posėdžių sekretorius, specialistas, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu. Taigi, įvertinus paminėtas teisės normas, darytina išvada, kad įstatymai nenustato baigtinio aplinkybių, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi, sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne tų asmenų samprotavimais ar prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2012 ir kt.).
Laikinai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pareigas einantis teismo pirmininko pavaduotojas, išanalizavęs pareiškėjo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, kad byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad Kauno apygardos administracinio teismo teisėjai, taip pat ir paskirtas nagrinėti administracinę bylą teisėjas, turi išankstinį nusistatymą ar yra suinteresuotas bylos baigtimi (subjektyvusis teisės į nešališką teismą aspektas), ar kad yra kitos prielaidos, kurios objektyviuoju aspektu kelia abejonių dėl Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų nešališkumo. Pažymėtina, kad pareiškėjo G. K. pareiškimas dėl Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų nešališkumo grindžiamas tik deklaratyviomis prielaidomis ir yra paremtas iš esmės vien tik pareiškėjo nesutikimu su teismo priimtais procesiniais sprendimais, t. y. iš esmės pareiškime yra keliamos abejonės dėl teisėjų vykdomos jurisdikcinės veiklos – teisingumo vykdymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje jau ne kartą buvo pažymėta, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimais ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjų nušalinimo pagrindas.
Taigi, atsižvelgus į tai, kad pagal įstatymo nuostatas ir susiformavusią praktiką teisėjas (teismas) gali būti nušalinimas nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo nešališkumo, o nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių faktiniais duomenimis pagrįstų argumentų dėl Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų šališkumo, jo pareiškimas nušalinti nuo administracinės bylos Nr. I-2232-644/2016 pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo nagrinėjimo visus Kauno apygardos administracinio teismo teisėjus netenkinamas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 471 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Pareiškėjo G. K. pareiškimo nušalinti visus Kauno apygardos administracinio teismo teisėjus nuo administracinės bylos Nr. I-2232-644/2016 pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo nagrinėjimo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Laikinai einantis teismo pirmininko pareigas Irmantas Jarukaitis