2023-07-25 Nr. BB-5085-1-01-1-00063-2020-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3467/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00063-2020-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. liepos 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, spręsdama nuteistojo K. M. gynėjo advokato Viačeslavo Žarkovo (Viačeslav Žarkov) kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 19 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 20 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistojo K. M. gynėjas advokatas V. Žarkovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 20 d. nutartį ir priimti naują nuosprendį - pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 19 d. nuosprendį ir K. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisinti; nukentėjusiojo J. M. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti; civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą; likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Taip pat prašo iki kasacinio skundo išnagrinėjimo sustabdyti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 19 d. nuosprendžiu paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjant bylą žemesniųjų instancijų teismuose, buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo teisme ribas ir įrodinėjimą, pažeidimai, taip pat teismai pažeidė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias bausmės skyrimą.

Pirmosios instancijos teismas, savo iniciatyva, neinformavęs proceso dalyvių, pakeisdamas BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis nuo kaltinamajame akte išdėstytų, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 255 straipsnio, 256 straipsnio 3 dalies pažeidimus ir suvaržė kaltinamojo K. M. teisę į gynybą. Apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai konstatuodamas, kad nėra pagrindo pripažinti, jog dėl pasikeitusių aplinkybių gynyba galėjo būti kitokia, ir nepripažindamas kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių keitimo teisės į gynybą varžančiu, šių pažeidimų neištaisė. Nusikaltimo padarymo būdas bei sužalojimo atsiradimo mechanizmas aprašytas kaltinamajame akte (J. M. sužalojimą patyrė nuo ne mažiau kaip trijų smūgių į galvą) ir apkaltinamajame nuosprendyje (J. M. sudavus smūgį kumščiu į galvą, šis pargriuvo ant grindinio ir patyrė sužalojimą) skirtingi. Viso proceso metu kaltinamasis turėjo gintis nuo aplinkybių, susijusių su J. M. sumušimu, t. y., kad jis sudavė tris smūgius J. M. į galvą, nuo kurių šis patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Po nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pakeitimo, pats smūgio sudavimo faktas jokių pasekmių nesukėlė, o galimai įtakojo J. M. kritimą. Todėl toks nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pakeitimas, iš anksto nepranešus nagrinėjimo teisme dalyviams, laikytinas esminiu baudžiamojo proceso normų pažeidimu, suvaržiusiu K. M. teisę į gynybą.

Pirmosios instancijos teismas, gynėjo teigimu, taip pat padarė esminius BPK 20 straipsnio 1-5 dalių pažeidimus, nes įrodymus vertino atsietai, selektyviai ir fragmentiškai, rėmėsi prieštaringais duomenimis, kurių nepatvirtina BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka surinkti įrodymai, klaidingai vertino K. M., liudytojų R. G., R. J., M. K., R. G., M. M. parodymų turinį, kaltinantiems liudytojų parodymams suteikė pranašumą prieš kitus įrodymus (liudytojos E. Z. parodymams prieš liudytojo R. G. parodymus), neanalizavo įrodymų tarpusavio ryšio bei sąsajų. Apeliacinės instancijos teismas šių klaidų neištaisė, gynėjo paduotą apeliacinį skundą išnagrinėjo formaliai, neįsigilindamas į įrodymų esmę ir turinį, ir nemotyvuotai, remdamasis pirmosios instancijos teismo išvadomis, jį atmetė, taip pažeidė ir BPK 320 straipsnio, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas, nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde ir dėl apeliacinio skundo argumentų nepateikė motyvuotų išvadų. Tai sukliudė teismams dėl BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyto nusikaltimo priimti teisingus procesinius sprendimus.

Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai nukentėjusiųjų provokuojančio elgesio nepripažino K. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), tai turėjo įtakos tiek bausmės paskyrimui, tiek civilinių ieškinių išsprendimui. Nuteistojo dalies žalos atlyginimas taip pat teismų nepagrįstai nepripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, abu teismai nevykdė BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reikalavimo, skiriant bausmę atsižvelgti į nusikalstamos veikos kaltės formą ir rūšį. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad nuteistasis veikė netiesiogine tyčia, nepagrįstai paliko jam pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę. Kasatoriaus teigimu, byloje esančios bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės teismams leido K. M. skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Baudžiamojo proceso kodekso 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Pripažįstama, kad buvo padaryti esminiai BPK nuostatų pažeidimai tais atvejais, kai dėl jų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, pažeidimai (BPK 255 straipsnio, 256 straipsnio 3 dalies), taip suvaržyta kaltinamojo K. M. teisė į gynybą. Apeliacinės instancijos teismas šių apygardos teismo padarytų pažeidimų neištaisė. Teisėjų atrankos kolegija nurodytus nuteistojo gynėjo teiginius pripažįsta deklaratyviais, prieštaraujančiais skundžiamos nutarties turiniui, o taip pat ir kasacinės instancijos teismą klaidinančiais, todėl jie negali būti bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyku. Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas, remdamasis BPK 255, 256 straipsnių nuostatomis ir teismų praktikoje dėl jų taikymo suformuotais išaiškinimais, juos sugretinęs su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, motyvuotai pasisakė dėl kaltinime nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teisme pakeitimo, nepranešus apie tai proceso dalyviams, teisėtumo ir apelianto kelto kaltinamojo teisės į gynybą suvaržymo. Šis teismas konstatavo, kad apygardos teismas BPK 255 straipsnio, 256 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepažeidė.

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, gynėjas nesutinka ir su K. M. nuteisimu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Ginčydamas žemesniųjų instancijų teismų priimtus procesinius sprendimus, kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė esminius BPK 20 straipsnio 1-5 dalių nuostatų pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas esmingai pažeidė dar ir BPK 320 straipsnio, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir K. M. nepagrįstai nuteisė už J. M. sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, o šiuos argumentus pagrindžia nesutikimu su teismų atliktu nuteistojo K. M., liudytojų R. G., R. J., M. K., R. G., M. M., E. Z. parodymų, kitų bylos įrodymų vertinimu, be kita ko, pateikdamas ir savą selektyvių įrodymų bei bylos aplinkybių kaip visumos vertinimą.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo, jų patikimumo bei pakankamumo kaltei pagrįsti nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008 ir paskesnės kasacinės nutartys, pavyzdžiui, baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-75-511/2022). Kasacinės instancijos teismas bylas nagrinėja teisės taikymo aspektu, kai yra bent vienas iš pirmiau paminėtu BPK 369 straipsnyje nustatytų kasacijos pagrindų, ir nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas teisės taikymo aspektu patikrina bylą pagal žemesnių instancijų teismų nustatytas aplinkybes.

Pirmiau paminėti bei su jais susiję kasaciniame skunde išdėstyti argumentai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais neva padarytą teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, pripažįstant K. M. kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Kasaciniame skunde apie padarytus procesinius pažeidimus taip pat nurodoma deklaratyviai, nepateikiant teisinių argumentų, suteikiančių pagrindą manyti, kad byloje buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kad teismas išnagrinėjo bylą neišsamiai ar šališkai. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tik tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais. Kasatorius iš esmės siekia, kad kasacinės instancijos teismas aptariamoje dalyje atliktų pakartotinį byloje esančių įrodymų vertinimą, nustatytų kitokias faktines aplinkybes ir padarytų kitokias išvadas, nei padarė bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai, o tai, kaip minėta, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas ir dalykas. Kartu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas motyvuotai pasisakė dėl kasaciniame skunde nuteistojo gynėjo pakartotinai nurodomų argumentų, susijusių su gynėjo minimų asmenų proceso metu duotų parodymų vertinimu tiek atskirai, tiek tarpusavyje, tiek ir kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, jų įrodomąja reikšme bei pakankamumu K. M. kaltei pagrįsti. Šis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, yra motyvuotas, nustatytos nusikaltimo padarymo aplinkybės pagrįstos byloje BPK nustatyta tvarka surinktų ir teisme tinkamai, laikantis BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma.

Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to bausmės dydžio klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas ne konkretaus dydžio nustatymo aspektu, o išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Tačiau tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345-507/2015, 2K-337-489/2017). Kasatoriaus teiginiai dėl nuteistajam K. M. neteisingai paskirtos bausmės taip pat nepagrįsti teisiniais argumentais, patvirtinančiais netinką baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies), taikymą ar esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų padarymą. Be to, jie prieštarauja skundžiamų teismų procesinių sprendimų turiniui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo K. M. gynėjo advokato Viačeslavo Žarkovo (Viačeslav Žarkov) kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Artūras Ridikas

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė