9eb719bf-8f4e-4253-878c-9f6e472d3d7d · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=DC7A9D0B-6417-4D06-B734-91F299697C11">Nr. 2S-74-777/2017</a> Civilinė byla Nr. e2A-304-777/2023 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01146-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.3; 2.6.10.5.2.8; 2.6.10.8; 2.6.10.9; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 30 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo J. V. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022  m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui J. V., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Mano BÅ«stas Baltija“ dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, juo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 860 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , 38,17 Eur palÅ«kanas, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo ieÅ¡kinio sumos už laikotarpį nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog: 2.1. 2020 m. liepos 31 d. įvykio metu vandeniu buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris įvykio metu ieÅ¡kovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ buvo apdraustas bÅ«sto draudimu. Pažymėjo, kad vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. 2.2. Apskaičiuodama nuostolį ir mokėdama draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovė vadovavosi BÅ«sto draudimo taisyklėmis Nr. 067, pagal kurių nuostatas nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis suraÅ¡ytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiÅ«ra buvo vykdoma ir aktas buvo suraÅ¡ytas), gautais iÅ¡ draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, bÅ«tinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. 2.3.

Žalos dydis buvo apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. ND1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtinta „Sistela“ programa sÄ matoms sudaryti. Teigia, jog sudarydama lokalinę sÄ matÄ ieÅ¡kovė apskaičiavo, kad jos apdraustų patalpų remonto kaina sudaro 900 Eur, ir iÅ¡mokėjo draudėjai 860 Eur draudimo iÅ¡mokÄ (900 Eur buto remonto kaÅ¡tai – 40 Eur besÄ lyginė iÅ¡skaita). Nurodė, kad ieÅ¡kovės apdraustas turtas buvo aplietas iÅ¡ buto Nr. 11, kuris priklauso atsakovui.

IeÅ¡kovė siuntė atsakovui pretenzijÄ dėl žalos atlyginimo, tačiau žala nebuvo atlyginta. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino – priteisė iÅ¡ atsakovo 860 Eur žalos atlyginimÄ , 38,17 Eur palÅ«kanas, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 898,17 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 14 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 94,08 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovei.

Taip pat priteisė iÅ¡ atsakovo 14,96 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimÄ .

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai: 4.1. Nurodė, kad į bylÄ yra pateiktas namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), antro aukÅ¡to planas bei antro aukÅ¡to schema, kurioje pažymėta bendro naudojimo vandens stovų buvimo vieta draudėjos nuosavybės teise priklausančiame bute ir vieta, sutampanti su draudėjos bute užlieta siena. Pažymėjo, kad iÅ¡ jų matyti, jog draudėjos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), užliejimo vieta yra siena tarp buto svetainės ir virtuvės, o bendro naudojimo vandens stovų buvimo vieta atsakovo bute yra koridoriuje. 4.2.

Pažymėjo, kad nors atsakovas tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu savo kaltės dėl po jo butu esančio ieÅ¡kovės apdrausto buto apliejimo nepripažino, tačiau teismas nusprendė, jog jo paaiÅ¡kinimai byloje yra prieÅ¡taringi. Atkreipė dėmesį, kad iÅ¡ pradžių jis nurodė, jog pastebėjo vandens pratekėjimÄ savo bute ties virtuve bei vonia, vandenį pats pavalė, vėliau teigė, kad vanduo į jo butÄ netekėjo, o ieÅ¡kovės apdrausto buto apipylimas įvyko dėl bendro naudojimo namo vandens stovo bÅ«klės (surÅ«dijusių ventilių).

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai yra prieÅ¡taringi dėl aplinkybių, susijusių su namo administratoriaus informavimu apie name įvykusį vandens pratekėjimÄ ir bendro naudojimo namo vandens ventilių užsukimÄ . Akcentavo, kad teismo posėdžio metu iÅ¡ pradžių atsakovas teigė, jog vandenį namui užsuko kaimynai, kurių butÄ apliejo, tačiau vėliau nurodė, kad vandens sklendę rÅ«syje užsuko pats. Atsižvelgė ir į tai, kad nors atsakovas teigė, jog pats paÅ¡alino bendro stovo gedimus, savo lėšomis pakeisdamas surÅ«dijusius bendro naudojimo stovo ventilius, tačiau apie Å¡iÄ aplinkybę namo administratorius nebuvo informuotas. 4.3.

Taip pat prieÅ¡taringai vertino aplinkybes, susijusias su Å¡ių darbų atlikimo data. Draudžiamasis įvykis, dėl kurio ji atlygino turtinę žalÄ apdrausto buto savininkei, įvyko 2020 m. liepos 31 d., atsakovas nurodė, kad jis su liudytoju V. V. keitė bendro naudojimo vamzdį, tačiau teismo posėdžio metu liudytojas V. V. nurodė, kad stovo keitimo darbus padėjo atsakovui atlikti 2020 m. rugsėjo mėnesį. Atkreipė dėmesį, kad trečiasis asmuo UAB „Mano BÅ«stas Baltija“ į bylÄ pateiktuose paaiÅ¡kinimuose patvirtino, kad nebuvo informuotas apie jokius namo bendro vandens stovo remonto darbus. 4.4.

Nurodė, kad iÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieÅ¡kovė gavo apdrausto buto savininkės praneÅ¡imÄ apie tai, kad iÅ¡ atsakovo buto bėga vanduo į buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpas. Teismo vertinimu, bylos duomenys (žalos nustatymo metu darytos fotonuotraukos, namo antro aukÅ¡to bei buto schemos) patvirtina, kad turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo aplietas iÅ¡ buto, esančio virÅ¡ ieÅ¡kovės apdraustos patalpos, t. y. iÅ¡ atsakovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Teigia, kad atsakovo argumentus, jog avarijos Å¡altinis buvo ne jo bute, teismas vertina kaip atsakovo pasirinktÄ gynybinę pozicijÄ . 4.5. Konstatavo, kad byloje nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, iÅ¡ atsakovo buto buvo apipiltas butas, esantis (duomenys neskelbtini), padaryta žala. Teigia, kad atsakovas, bÅ«damas buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, turėjo tinkamai ir laiku pasirÅ«pinti vamzdžių priežiÅ«ra, t. y. matydamas, kad vamzdžiai yra seni, surÅ«diję, tinkamai informuoti namÄ administratorių, kad bÅ«tų imtasi priemonių užkirsti keliÄ avarijos kilimui ir žalos atsiradimui.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryÅ¡ys. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 5. Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimÄ panaikinti (pakeisti).

6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: 6.1. Nurodė, kad ieÅ¡kovė nepagristai mano, jog žala apdraustam turtui atsirado dėl kokių nors atsakovo veiksmų, todėl nepateikė teismui pakankamų įrodymų apie bylos esmę bei atsakovo kaltę. Mano, kad Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ atmesti jos reikalavimus kaip neįrodytus. 6.2. Pažymi, kad atsakovo kaltei pagrįsti ieÅ¡kovė nurodo Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalį ir savaip interpretuoja kasacinės instancijos praktikÄ t. y. (liaudiÅ¡kai kalbant) jei užpylė kažkas iÅ¡ virÅ¡aus, vadinasi, kaltas tas, kuris gyvena virÅ¡uje.

Mano, kad Å¡iuo konkrečiu atveju buvo tikrai ne taip, nes prakiuro ne atsakovo (jam priklausantis) koks nors vamzdis, o viso namo laiptinės stovas, už kurį atsakomybė tenka jau ne atsakovui, o namÄ eksploatuojančiai priežiÅ«ros bendrovei, kuri, gaudama pinigus iÅ¡ gyventojų už bendro turto – stovo priežiÅ«rÄ , privalo tinkamai prižiÅ«rėti bendrus namo įrenginius, ir tik ji kalta dėl avarijos. 6.3. Teigia, kad kasaciniame teisme minimas tik tas atvejis, kai patalpų virÅ¡uje dėl kokių nors priežasčių yra neįmanoma apžiÅ«rėti (į jas patekti).

Nurodo, kad Å¡iuo atveju taip nėra, nes bute tuo metu gyveno atsakovo marti su dukromis, tačiau niekas nesiteikė nei fotografuoti, nei kÄ nors aiÅ¡kintis. Mano, kad teismui nutartis reikėjo skaityti atidžiau. 6.4. Nurodė, kad byla, atsakovo manymu, tampa labai sudėtinga, nes ieÅ¡kovė taip ir nenurodo tiksliai, iÅ¡ kur tokie dideli nuostoliai ir kaip bÅ«tent atsakovas konkrečiai yra su jais susijęs kokia nors kalte, nors apie kaltę (kaip bÅ«tinÄ atsakomybės taikymo sÄ lygÄ ) sprendime Å¡ventvagiÅ¡kai Å¡neka.

Pažymi, kad ieÅ¡kovė raÅ¡tu Å¡iuo klausimu per dvejus metus į atsakovÄ niekada nesikreipė, kad jis gera valia nors iÅ¡ dalies pripažintų ieÅ¡kinį ar Å¡is klausimas bÅ«tų iÅ¡spręstas per atstovus, kÄ Ä¯statymai leidžia atlikti. 6.5. Teigia, kad teismas iÅ¡klausė atsakovo liudytojÄ , nors kitų liudytojų – jo marčios, anÅ«kės ir apdrausto buto gyventojų – apklausti kažkodėl nepanoro. Mano, kad tokiu atveju liko neatskleista bylos esmė. 6.6. Nurodė, kad yra gana senyvo amžiaus, pasimetęs ir susinervinęs, todėl praÅ¡o pagailėti atsidÅ«rusio tokioje situacijoje.

Atkreipia dėmesį, kad beveik visÄ gyvenimÄ pats dirbo santechnikos darbus ir todėl žino, kas ir kaip turėtų atsakyti. Yra silpnesnioji teisinių santykių pusė, todėl, nesant jokios atsakovo kaltės dėl įvykio, neteisėtai (be teisinio pagrindo) reikalaujama atlyginti didžiules remonto iÅ¡laidas.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Taip pat praÅ¡o priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai: 8.1. Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismas įvertino visus byloje surinktus įrodymus, juos analizavo ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl turtinės žalos dydžio. Teigia, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis numato, jog Å¡alis, kuri teigia, privalo pateikti įrodymus savo teiginiams pagrįsti. Pažymi, kad ieÅ¡kovė, reikÅ¡dama reikalavimÄ priteisti turtinės žalos atlyginimÄ , pateikė įrodymus, patvirtinančius žalos dydį, – nuotraukas, lokalinę sÄ matÄ ir t. t.

Atsakovas, teigdamas, kad žalos dydis buvo apskaičiuotas nepagrįstai, turėjo pareigÄ tokius savo teiginius pagrįsti, t. y. jam tenka įrodinėjimo pareiga siekiant paneigti ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus, tačiau atsakovas tokios pareigos neįvykdė. 8.2. Taip pat atkreipė dėmesį, jog atsakovas neprašė apklausti papildomų liudytojų, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nenorėjo iÅ¡klausyti atsakovo liudytojų, yra nepagrįstas. Teismas savo iniciatyva įrodymų Å¡ioje byloje neturėjo teisės rinkti. 8.3.

Pažymėjo, kad atsakovas, teigdamas, jog žala atsirado dėl bendro naudojimo objekto avarijos, turėjo Å¡ias aplinkybes įrodyti, tačiau to nepadarė. Mano, kad teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , atkreipė dėmesį į tai, kad namo administratorius neturėjo duomenų apie neva atsakovo bute įvykusiÄ avarijÄ , neremontavo stovo ir apskritai nebuvo informuotas apie blogÄ stovo bÅ«klę. Sprendime teismas akcentavo ir tai, kad paties atsakovo paaiÅ¡kinimai dėl įvykio buvo prieÅ¡taringi, ir pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktikoje nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, kurios taikomos tokio pobÅ«džio bylose.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , tai, kad atsakovas dalyvavo nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, o apeliantas bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka nepraÅ¡o, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo priteistas žalos atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų iÅ¡taisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktikÄ , apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iÅ¡ naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo Å¡alys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

13. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2020 m. liepos 31 d. įvykio metu vandeniu buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Dėl įvykio buvo pradėtas žalos bylos Nr. 2460261 administravimas, jo metu buvo atlikta apgadinto turto apžiÅ«ra. Ä®vykis pripažintas draudžiamuoju. IÅ¡ viso dėl įvykio draudikas iÅ¡mokėjo 860 Eur draudimo iÅ¡mokÄ ir įgijo subrogacijos teisę į atsakingus už žalos atsiradimÄ asmenis. Žalos bylos administravimo metu nustatyta, kad butas buvo užlietas iÅ¡ virÅ¡ esančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui.

14. CK 6.1015 straipsnyje nurodyta, jog draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama, laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Tai reiÅ¡kia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančiÄ nukentėjusįjį ir žalÄ padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). 15.

Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės. IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovui dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Pareiga įrodyti apelianto neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių (buto užliejimo) tenka ieÅ¡kovui. Šiuo atveju kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, yra preziumuojama.

16. IÅ¡analizavus apeliacinio skundo argumentus matyti, kad atsakovas iÅ¡ esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad žala apdraustam turtui atsirado dėl kokių nors atsakovo veiksmų. Mano, jog teismas neatskleidė bylos esmės ir nepasisakė dėl atsakovo kaltės. Nors, apelianto nuomone, jis jokių neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju neatliko, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rÅ«pestingas, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju apeliantas teigia, kad prakiuro ne atsakovo (jam priklausantis) koks nors vamzdis, o viso namo laiptinės stovas, už kurį atsakomybė tenka jau ne atsakovui, o namÄ eksploatuojančiai priežiÅ«ros bendrovei, kuri, gaudama pinigus iÅ¡ gyventojų už bendro turto – stovo priežiÅ«rÄ , privalo tinkamai prižiÅ«rėti bendrus namo įrenginius, ir tik ji kalta dėl avarijos.

Tačiau tokie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

17. Visų pirma, byloje nėra objektyvių įrodymų, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), vandeniu aplietas dėl atsakovui priklausančiame bute įvykusios stovo avarijos. Byloje nėra jokių įrodymų apie atsakovo bute įvykusiÄ stovo avarijÄ . Taip pat byloje pateiktas namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), antro aukÅ¡to planas bei antro aukÅ¡to schema, kurioje pažymėta bendro naudojimo vandens stovų buvimo vieta draudėjos nuosavybės teise priklausančiame bute, tačiau draudėjos bute užlieta siena nesutampa su namo vandens stovų buvimo vieta. IÅ¡ minėto plano bei antro aukÅ¡to schemos matyti, kad draudėjos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), užliejimo vieta yra siena tarp buto svetainės ir virtuvės, o bendro naudojimo vandens stovų buvimo vieta atsakovo bute yra koridoriuje.

18. Antra, net jei stovo buvimo vieta sutaptų su buto užliejimo vieta, net ir tokiu atveju byloje bÅ«tų pagrindas nustatyti atsakovo neteisėtus veiksmus. Kaip minėta, neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali pasireikÅ¡ti ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimu. Todėl Å¡iuo atveju akcentuotina, kad Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte nurodyta, jog bendrosios pastato inžinerinės sistemos yra pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, Å¡ilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, Å¡ilumos punktÄ , Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankÅ¡luosčių džiovintuvus). Įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad buto savininkas, naudodamasis bendrosios dalinės nuosavybės objektais, turi tinkamai naudoti ir prižiÅ«rėti bendrojo naudojimo objektus. Tai, kad vandens sistemų vamzdynai priskiriami bendrojo naudojimo inžinerinei sistemai, neatleidžia atsakovo nuo pareigos juos tinkamai prižiÅ«rėti ir laiku informuoti namo administratorių apie kilusias eksploatavimo problemas.

19. Nors atsakovas teigia, jog apie vandens stovo avarinę bÅ«klę bandė praneÅ¡ti namo administratorei, tačiau telefonu susisiekti su namÄ administruojančia administratore nepavyko, o nuvykti į administratorės buveinę negalėjo dėl taikomo karantino, tačiau tokių apelianto teiginių nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktikÄ , kad patalpų užliejimo atvejais griežtoji deliktinė atsakomybė patalpų, kuriose įvyko vandentiekio avarija, savininkui gali kilti ir neįrodžius konkrečių trÅ«kumų, lėmusių žalos atsiradimÄ , – ieÅ¡kovui užtenka įrodyti, kad žala kilo iÅ¡ atsakovo valdomų patalpų, nes ieÅ¡kovas turi ribotas galimybes apžiÅ«rėti atsakovui priklausančias patalpas.

Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iÅ¡ virÅ¡uje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi bÅ«ti suprantami kaip virÅ¡uje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017). Nurodytos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad jei atsakovas pastebėjo vandens stovų avarinę bÅ«klę, jis privalėjo kuo skubiau informuoti namo administratorę apie susidariusiÄ situacijÄ , kad bÅ«tų iÅ¡vengta galimo žalos atsiradimo.

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovo neteisėtus veiksmus, o skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, atmestini kaip nepagrįsti.

20. Apeliaciniu skundu taip pat nurodoma, kad byla tampa labai sudėtinga, nes ieÅ¡kovė taip ir tiksliai nenurodo, iÅ¡ kur tokie dideli nuostoliai ir kaip bÅ«tent atsakovas konkrečiai yra su jais susijęs kokia nors kalte, nors apie kaltę (kaip bÅ«tinÄ atsakomybės taikymo sÄ lygÄ ) sprendime Å¡ventvagiÅ¡kai Å¡neka. Apeliacinės instancijos teismas atmeta Å¡iuos skundo argumentus kaip nepagrįstus. Akcentuotina, jog Å¡ios nutarties 17–19 punktuose nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, o kaltė Å¡iuo atveju yra preziumuojama.

Nors atsakovas teigia, kad jam nėra aiÅ¡ku, kaip byloje apskaičiuojami nuostoliai, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad į bylÄ pateikti įrodymai, jog dėl apipylimo nukentėjo ieÅ¡kovės apdrausto buto virtuvės lubos, vientisos su koridoriumi, 12,13 kv. m, virtuvės siena (5,58 x 2,5 = 11,95 kv. m), svetainės lubos, svetainės tapetai, 35,6 kv. m. Atsakovas turėjo galimybę susipažinti su Å¡iais įrodymais bei jos analizuoti, tačiau nei apeliaciniame skunde, nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas nenurodė jokių argumentų, kodėl ieÅ¡kovės atliktas žalos apskaičiavimas yra klaidingas.

Nesant objektyvių įrodymų, kad atsakovė netinkamai suskaičiavo dėl buto apliejimo padarytos žalos dydį, apelianto argumentai dėl nepagrįsto nuostolių dydžio laikytini deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

21. Taip pat atmestinas ir skundo argumentas, jog ieÅ¡kovė raÅ¡tu per dvejus metus į atsakovÄ niekada nesikreipė, kad jis gera valia nors iÅ¡ dalies pripažintų ieÅ¡kinį ar klausimas bÅ«tų iÅ¡spręstas per atstovus. Ä® bylÄ buvo pateiktas 2020 m. spalio 18 d. ieÅ¡kovės raÅ¡tas atsakovui „Dėl iÅ¡mokos iÅ¡ieÅ¡kojimo“ Nr. R0002498781, kuriuo ieÅ¡kovė siÅ«lė atsakovui taikiai susitarti dėl žalos atlyginimo, tačiau bÅ«tent atsakovas į šį raÅ¡tÄ niekaip neatsakė, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovė nesiekė ginčo iÅ¡spręsti gera valia.

22. Apeliaciniu skundu, be kita ko, teigiama, kad teismas iÅ¡klausė atsakovo liudytojÄ , nors kitų liudytojų – jo marčios, anÅ«kės ir apdrausto buto gyventojų – apklausti kažkodėl nepanoro. Mano, kad tokiu atveju liko neatskleista bylos esmė. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iuo skundo argumentu. Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodo jokių argumentų, kokias aplinkybes neapklausti liudytojai galėtų nurodyti, kurios galėtų turėti reikÅ¡mę Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimui. Taip pat apeliantas turėjo teisę praÅ¡yti bylÄ nagrinėti apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka bei apklausti minėtas liudytojas, tačiau tokia savo teise nepasinaudojo. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, jog apeliantas nepagrįstai teigia, kad, neapklausus apelianto marčios ir anÅ«kės, liko neatskleista bylos esmė.

23. Ä®vertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog kiti skundo argumentai teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

24. Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir nuodugniai iÅ¡tyrė byloje pateiktus įrodymus, juos tinkamai įvertino, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurio keisti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 25. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

26. Nors atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau į bylÄ jokių tokias iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nespręstinas.

27. Apeliacinį skundÄ atmetus, atsakovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2022  m. gruodžio 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja Jolanta Gailevičienė