9eb6bd4c-15f8-4d8d-9357-8f0a694fc9a6 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-616-891/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08602-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.5.4.,1.2.27.1., 1.2.22.9.(S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 21 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, sekretoriaujant Agnei Sarnačinskaiei ir Živilei Osipovai,dalyvaujant prokurorui Renaldui Budriui,kaltinamojo gynėjui advokatui Valerijui Kirpičnikovui,nukentėjusiems A. L. (dabar A.), K. A. ir A.

L.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, iÅ¡situokęs, nedirbantis, turintis invalidumÄ , gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas: 1) 2003-06-18 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 221 straipsnį, 323 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo ir 5 MGL dydžio baudos bausmėmis, vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviem) metams, 2004-09-21 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas; 2) 2005-04-13 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 3 d., nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2003-06-18 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė - 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 3) 2005-06-07 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė; 4) 2005-07-18 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, subendrinus su 2005-06-07 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė; 5) 2009-11-09 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 10 MGL dydžio baudos bausme; 6) 2010-02-12 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 7) 2010-12-02 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį – 20 MGL dydžio baudos bausme; 8) 2015-04-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį – 30 parų areÅ¡to bausme, subendrinus su 2010-12-02 nuosprendžiu skirta bausme, paskirta subendrinta 30 parų areÅ¡to ir 20 MGL dydžio baudos bausmė (nuosprendis neįsiteisėjęs); 9) 2015-04-16 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 4 nusikalstamų veikų) – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo ir 31 MGL dydžio baudos bausmėmis, vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį ir 258 straipsnio 2 dalį.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

V. L. 2015-02-09 apie 23.30 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.29 %o girtumo laipsnis), gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), grasino nužudyti buvusiÄ sugyventinę A. L. (dabar A.), po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kieme, turėdamas rankoje peilį bei peilį demonstruodamas – mosuodamas grasino nužudyti A. L. ir K. A. (K. A.), esant pakankamam pagrindui nukentėjusiesiems A. L. ir K. A. manyti, kad grasinimai gali bÅ«ti realiai įvykdyti.Taip pat, V.

L., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje neteisėtai įgijo neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ kastetÄ , ir taip neteisėtai įgijęs pastarÄ jį neÅ¡iojo, kol neÅ¡aunamasis ginklas – kastetas, 2015-02-10 apie 0.10 val. buvo rastas jo kuprinėje Vilniaus miesto 2 policijos komisariate, esančiame Algirdo g. 20, Vilniuje, daiktų paėmimo laikinai saugoti metu.Kaltinamasis V. L. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino iÅ¡ dalis.

Jis paaiÅ¡kino, jog pripažįsta, kad iÅ¡traukė peilį ir turėjo kastetÄ , bet A. L. negrasino, tiesiog norėjo, kad K. A. iÅ¡eitų iÅ¡ namų, dėl policijos pareigÅ«nų nesuprato – pamanė, kad tai K. A. draugai, tik apsisukęs pamatė, kad tai pareigÅ«nai. Su sugyventine A. L. jis pragyveno kartu 13 m. KartÄ ji paprašė sutvarkyti rÅ«sį ir besitvarkydamas jis rado tÄ kastetÄ . Jis įmetė jį į dėžę, o kai ruošėsi iÅ¡eiti iÅ¡ namų, įsidėjo į rankinę ir pasiėmė kartu su visais daiktais.

Å iuo metu jis su A. L. nesusitaikė ir nuo kovo 2 d. nuomojasi butÄ (duomenys neskelbtini), o nukentėjusioji gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvenant kartu buvo visko, bet ne smurto. KartÄ ji pasakė, kad nenori su juo gyventi ir davė dvi savaites jam iÅ¡eiti iÅ¡ namų. Vasario 9 d. 23.30 val. jis buvo iÅ¡gėręs alaus, nors jam griežtai draudžiama gerti. TÄ vakarÄ A. L. atnešė telefonÄ iÅ¡ remonto. Sėdėjo A. L., jos dukra A. L. ir jo mažoji dukra. Jis priėjo prie sugyventinės, nes norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti santykius.

K. A. paskambino A. L. ir paklausė ar namie viskas ramu. Maždaug pusę dvylikos A. L. atidarė duris ir K. A. liepė jam iÅ¡eiti iÅ¡ buto, o jis sakė, jog liks. Pradėjo jam aiÅ¡kinti, kad jie pora jau 2 mėn. ir ji nuo jo laukiasi. Jį tai supykdė. Jis liepė gražiuoju K. A. iÅ¡eiti, tačiau jis neišėjo. Jis pasakė jiems, kad jo ryte nebus. Tuomet K. A. jam spyrė koja, todėl jis iÅ¡sitraukė atlenkiamÄ peilį iÅ¡ kiÅ¡enės ir išėjo į kiemÄ . Liepė iÅ¡eiti ir K. A..

Jis jam vėl spyrė, o jis su peiliu stovėjo. IÅ¡girdęs žodžius „mesk peilį, policija“, atsisukęs pasakė, kad peilio nemes, o K. A. tegu iÅ¡eina. Jie perspėjo, kad Å¡aus į kojÄ , o jis sakė, kad Å¡autų į galvÄ . Tuomet vėl atsisuko į K. A., bet kÄ jam pasakė – nepamena. K. A. nebuvo užėjęs į butÄ , dukros A. L. lauke jis nematė. Tik pajuto smÅ«gį į nugarÄ . PareigÅ«nai reikalavo mesti peilį, jis pasakė, kad peilį mes tik tada, kai K. A. iÅ¡eis.

Tuomet pareigÅ«nai sakė Å¡aus į kojÄ , bet jis sakė jiems, „kam į kojÄ , iÅ¡ karto į galvÄ â€œ ir tada jį sulaikė. Nuvežė jį į areÅ¡tinę ir ryte apklausė tyrėjas. Tyrėjas paskambino A. L. ir paklausė, ar gali jis grįžti namo, A. L. paprašė jį paleisti. Jis nepamenu kaip tiksliai vyko konfliktas. Gal ir grasino, kad papjaus, bet buvo strese, todėl nepamena. Peilį jis atlenkė po K. A. smÅ«gio. Jis K. A. grasino, sakė, kad dingtų, bet nepamena ar sakė, jog užmuÅ¡.

Peilis pastoviai buvo jo striukės kiÅ¡enėje. Jis pareigÅ«nų tik prašė Å¡auti ne į kojÄ , o į galvÄ , jis jiems aktyviai nesiprieÅ¡ino, nesigrÅ«mė, nes neturėjo galimybės. Link pareigÅ«nų jis mosuodamas peiliu nėjo. Su A. L. dabar bendrauja. Yra registruotas Darbo biržoje, dar gauna pensijÄ . Jo elgesį įtakojo alkoholis – alus.Nepaisant to, jog kaltinamasis V. L. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino tik iÅ¡ dalies, kaltinamojo kaltė pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 258 straipsnio 2 dalį pilnai yra įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismo įvertintais įrodymais: nukentėjusiųjų parodymais, liudytojų parodymais, specialisto iÅ¡vada, apžiÅ«ros protokolais, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kitais įrodymais.Nukentėjusioji A.

L. (Å¡iuo metu A.) teismo posėdžio metu nurodė, jog su kaltinamuoju buvo sugyventiniais. Turi bendrÄ vaikÄ . Iki įvykio buvo Å¡eimÄ . TÄ dienÄ , grįžus iÅ¡ darbo apie 21 val., rado V. L. neblaivų. Tuo metu jų santykiai nebuvo geri. Ji turėjo draugÄ ir norėjo su V. L. gražiuoju iÅ¡siskirti, tačiau įvyko konfliktas. PrieÅ¡ atvykstant K. A., ji sėdėjo su dukromis, o jis įlindo į jos telefonÄ . V. L. tuomet suprato, kad ji turi kitÄ draugÄ ir ėmė aiÅ¡kintis. Smurto nebuvo.

Anksčiau nei prieÅ¡ jÄ , nei prieÅ¡ vaikus nesmurtavo, tik žodiniai konfliktai buvo. Virtuvėje jie ėmė aiÅ¡kintis, kas tas vyras, kodėl taip, o vaikai išėjo į kitÄ kambarį. Nei namie, nei lauke V. L. jai negrasino. Ji neprisimena kokiais žodžiais V. L. keikėsi, jis pastoviai keikiasi. Jai bekalbant su K. A. telefonu, jam pasigirdo, kad namie lyg ir skandalas, todėl pastarasis atvažiavo. K. A. duris atidarė berods ji. K. A. stovėjo lauke, o V. L. jį pamatęs liepė jam dingti. Po to kažkaip jie atsirado lauke.

Lauke buvo V. L., ji ir K. A., vaikai buvo namie. Negalėjo niekaip nuraminti V. L.. Po to pamatė policijÄ . Kaltinamasis buvo su sportinėmis kelnėmis ir striuke. Peilį ji pamatė lauke. Jis visÄ gyvenimÄ sako „arba jo, arba niekieno“. Ji nelaiko to grasinimu, peilio nebijojo. Ji stojo tarp V. L. ir K. A., kad jie nesimuÅ¡tų. Labai greitai atvažiavo policija ir V. L. sulaikė. Ji nebijojo jo, tie žodžiai jai nebuvo grasinimas. Ji baimės nejautė. PolicijÄ gal iÅ¡kvietė kaimynai. V. L. rankoje ji peilį matė.

PareigÅ«nai jam liepė mesti peilį, nes atvykus pareigÅ«nams jis rankoje peilį laikė, o jis pasakė, kad mes išėjus K. A.. Ä®vykio metu agresyvus buvo V. L., o K. A. buvo ramus. Peilio geležtė buvo atlenkta ir jis laikė jÄ nukreipęs į priekį. V. L. ėjo link jų, todėl ji stojo tarp jų. Ji nekvietė policijos, dukrai liepė iÅ¡kviesti dėl vaikų. Vaikai nematė įvykio. Å iuo metu ji gyvena su K. A., jie yra susituokę.Siekiant patikrinti nukentėjusiosios A. L. teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, taip pat taip pat kitus byloje esančius įrodymus, buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiosios parodymai.Nukentėjusioji A.

L. ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, jog V. L. yra jos buvęs sugyventinis. Su juo negyvena maždaug nuo 2015-02-01. 2015-02-09 apie 21 val. ji grįžo į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuriame ji anksčiau gyveno su V. L., pasiimti savo asmeninių daiktų. Namuose rado V. L., kuris buvo visiÅ¡kai girtas. V. L. jai pradėjo priekaiÅ¡tauti, kad ji išėjo ir negyvena su pastaruoju. V. L. pradėjo jÄ keikti, grasino nužudyti. Konflikto metu jai paskambino jos draugas K. A.. K. A. ji pasakė, kad yra pas mamÄ .

Netrukus K. A. atvažiavo pas jÄ Ä¯ IeÅ¡mininkų gatvę. V. L. pamatęs, kad atėjo K. A. tapo nevaldomas, pradėjo rėkti. V. L. puolė link K. A. ir norėjo su juo muÅ¡tis. Viskas vyko lauke, kadangi ji išėjo su K. A. iÅ¡ buto, o V. L. nusekė jiems iÅ¡ paskos į laukÄ . Ji bandė sutrukdyti konfliktui. Tada V. L. iÅ¡ drabužių iÅ¡sitraukė peilį ir reikalavo, kad K. A. su juo eitų aiÅ¡kintis. Ji iÅ¡sigando ir pamanė, kad V. L. gali kÄ nors sužeisti. Po to, pamatė, kad atvyko policija.

V. L. atsisuko į policininkus ir pradėjo eiti link jų. V. L. nepakluso jų reikalavimams mesti peilį. Policininkai pagrasino ginklu, tačiau V. L. nepakluso. Jis buvo pargriautas ir iÅ¡vežtas į komisariatÄ . Ji nežinojo, kad V. L. neÅ¡iojasi peilį ir turi kastetÄ . Pamačiusi peilį ji iÅ¡sigando ir tikrai manė, kad V. L. gali jį panaudoti, kadangi tuo peiliu jis mosavo. Peilis buvo sulankstomas, nedidelis. V. L. anksčiau taip nesielgdavo, grasindavo tik žodžiais, bet ne peiliu (t.1, b. l. 18, 19).Nukentėjusioji A.

L. teisminio nagrinėjimo metu papildomai paaiÅ¡kino, jog peilio neiÅ¡sigando. V. L. buvo neblaivus, piktas, bet nebuvo baisu, anksčiau jis peiliu negrasino. Namie peilio nebuvo iÅ¡sitraukęs. BÅ«nant namie jis jÄ Ä¯Å¾eidinėjo. V. L. dažnai iÅ¡eidavo iÅ¡ namų. Jis buvo išėjęs ir tuo metu, bet dar neiÅ¡sikraustęs. Ji jam leido dar pagyventi iki kovo 2 d., nes nebuvo kur jam eiti. Ji jo nebijojo, todėl ir leido pagyventi. Å iuo metu su V. L. bendrauja kasdien, nes turi bendrÄ vaikÄ , kurį jis myli, konfliktų nėra, jis padeda jį iÅ¡laikyti, nuveža ar paima iÅ¡ mokyklos.

V. L. santykiai su K. A. geri, jie nekonfliktuoja, susidraugavo. V. L. negrasino pareigūnams, nesigrūmė – neturėjo jėgų, nes buvo girtas. Ji žino, kad V. L. serga, jam reikalingas gydymas. Serga 5 m., kas pusę metų važinėja į ligoninę. Kai susirgo, metus laiko jis negėrė, o po to nežino kas jam nutiko.Nukentėjusysis K. A. teismo posėdžio metu nurodė, jog A. L. jam paskambino, jis išgirdo kažkokius neaiškius garsus, lyg ir konfliktas, todėl nusprendė nuvažiuoti. Jis atvažiavo vienas, su taksi.

Ji jam atidarė duris ir jis pamatė V. L.. Pastarasis liepė jam iÅ¡eiti, bet jis nesutiko. V. L. buvo su striuke ir jie išėjo į laukÄ . Ä® namus jis užėjęs nebuvo. Lauke buvo tamsu, žiema. Jie ėmė konfliktuoti žodžiais, liejosi emocijos. V. L. ėmė link jo eiti, o jis trauktis. A. L. stojo tarp jų. Jam buvo nejauku, kai jis ėjo link jo, todėl jis jam sudavė į pilvÄ , kad pasitrauktų, tačiau jis ėmė vėl eiti, todėl sudavė dar sykį, po to jį sulaikė pareigÅ«nai.

Peilį V. L. iÅ¡sitraukė lauke, t. y. prieÅ¡ jam suduodant smÅ«gius. IÅ¡ pradžių to peilio jis nematė, tiesiog jis artėjo prie jo, todėl ir sudavė, kad nebeartėtų. Gal kažkÄ ir rėkė V. L., kad jį nužudys. Jis rusiÅ¡kai kalbėjo. Nelabai jo iÅ¡sigando, tiesiog pasitraukė ir sudavė smÅ«gį. V. L. artėjo prie jo su peiliu, todėl ir sudavė jam. Peilis buvo jo rankoje, tačiau nematė kaip jį atlenkė. A. L. tuo metu buvo tarp jų, bet jis jÄ patraukė link savęs. Kas iÅ¡kvietė policijÄ â€“ nežino.

Jis V. L. sudavė smūgį, pasitraukė ir jį parklupdė policija. Jis nespėjo atsisukti į policininkus ir negrasino jiems peiliu. Vaikai buvo namie, jis jų nematė. Į namus nebuvo užėjęs, vaikų lauke tikrai nebuvo. Jis nesakė V. L., kad jo laukia kažkokie vyrai, o tiesiog atvažiavo pažiūrėti kokia situacija. Jis nevažiavo muštis, o tenorėjo pažiūrėti. Kaltinamasis buvo su striuke ir rankine. Jis nematė iš kur kaltinamasis ištraukė peilį, kadangi buvo tamsu.Nukentėjusioji A.

L. teisminio nagrinėjimo metu atsisakė duoti parodymus. Teisminio nagrinėjimo metu, siekiant patikrinti kitus byloje esančius įrodymus, buvo pagarsinti A. L. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu – 2015-03-27.Ikiteisminio tyrimo metu A. L. paaiÅ¡kino, jog ankščiau gyveno pas močiutę, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su ja gyveno močiutė, mama A. L. ir buvęs mamos sugyventinis V. L.. Mamos A. L. sugyventinis buvo labai konfliktiÅ¡kas, piktas, atrodė, kad gali kÄ nors nuskriausti. Maždaug du kartus per savaitę tarp mamos A.

L. ir sugyventinio V. L. vykdavo nesutarimai, barniai. 2015-02-09 apie 20.30 val. mama A. L. grįžo iÅ¡ darbo. Neužilgo prie mamos priėjo V. L. ir pradėjo priekaiÅ¡tauti. PriekaiÅ¡tavimas peraugo į barnį. Ji tuo metu su močiute ir sesute buvo kitame kambaryje. Vėliau ji iÅ¡girdo, kaip ant grindų kažkas nukrito. IÅ¡ karto iÅ¡bėgo iÅ¡ kambario ir pamatė mamÄ A. L. koridoriuje, kuri nuo grindų kėlė savo telefonÄ . Tada ji kartu su mama A. L. grįžo į kambarį. Matė, kad mama yra apsiverkusi.

Mama iÅ¡ savo telefono paskambino savo draugui Konstantinui ir pasiskundė, kad V. L. yra konfliktiÅ¡kas, keikiasi necenzÅ«riniais žodžiais. Konstantinas atsakė, kad pas jÄ atvažiuos, tačiau mama pasakė, kad Å¡is nevažiuotų, kadangi bijojo, kad V. L. gali KonstantinÄ nuskriausti. Neužilgo į kambarį atėjo V. L., kuris toliau Å¡Å«kavo ir keikėsi. Mama A. L. paprašė V. L. iÅ¡eiti į virtuvę ir pasikabėti. Ji girdėjo, kaip V. L. virtuvėje Å¡aukė, o mama tuo tarpu verkė.

Mama paprašė V. L. susirinkti daiktus ir iÅ¡eiti iÅ¡ namų. V. L. užsidėjo striukę ir po truputį pradėjo krautis daiktus. Mama tyliai pasakė, kad ji iÅ¡kviestų policijÄ . Ji iÅ¡kvietė policijÄ . Maždaug po deÅ¡imties min., nuo policijos iÅ¡kvietimo, atvažiavo K.. Mama A. L. iÅ¡ karto priėjo prie K., kad V. L. pastarojo neužpultų. Tai pamatęs V. L. iÅ¡ striukės kiÅ¡enės iÅ¡traukė atlenkiamÄ peiliukÄ ir laikė ji nuleidęs. Peiliuko atlenkęs nebuvo. Jie tarpusavyje kalbėjosi apie tris minutes ir visi kartu išėjo į laukÄ .

Pamačiusi per langÄ , kad atvažiavo policija, iÅ¡bėgo į laukÄ . Nubėgo prie pareigÅ«nų ir kartu su jais nuėjo prie lauke stovinčių mamos su K. ir V.. Stovėjo už pareigÅ«nų ir matė, kaip V. L. atlenkė peilį, kurį laikė vis dar nuleistoje rankoje. PareigÅ«nai liepė V. L. numesti peilį ant žemės, tačiau pastarasis nepakluso pareigÅ«nų reikalavimams. Tuomet pareigÅ«nas pasakė, kad jeigu V. L. nemes peilio, bus panaudotas Å¡aunamasis ginklas. V. L. pasakė, kad jam tas pats ir netgi atkiÅ¡o kojÄ .

PareigÅ«nė iÅ¡sitraukė elektroÅ¡okÄ , kelis kartus bandė iÅ¡Å¡auti, tačiau nesėkmingai. Jai pabandžius iÅ¡Å¡auti trečiÄ kartÄ , V. L. rankÄ su peiliu sulenkė ir staigiai pradėjo artintis prie mamos su K.. K. greitai griebė mamÄ A. L. už rankos ir patraukė pastarÄ jÄ sau už nugaros. V. L. priartėjęs kelis kartus peiliu užsimojo. K., siekdamas iÅ¡vengti dÅ«rio, koja trenkė V. L. į pilvÄ . Pastarasis užkliuvo už pertvaros ir pargriuvo. Greitai pribėgo policijos pareigÅ«nai ir iÅ¡ V.

L. rankos iÅ¡mušė peilį. V. L. buvo iÅ¡vežtas į komisariatÄ (t. 1, b. l. 33, 34).Liudytoja I. V. teisminio nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, jog nieko nematė, nes buvo su anÅ«kėmis kambaryje. Nežino kur vyko ginčas, pro langÄ nieko nematė. Ji nedalyvavo ir lauke nebuvo. Namas yra jos, su ja gyvena anÅ«kės ir dukra. Kaltinamasis buvo dukros sugyventinis, gyveno bute, bet nebuvo registruotas. Jos dukra ir kaltinamasis pragyveno daugiau nei 10 m, per tuos metus buvo visko kaip ir kiekvienoje Å¡eimoje, bet didelių konfliktų nebuvo.Teisminio nagrinėjimo metu, siekiant patikrinti kitus byloje esančius įrodymus, buvo pagarsinti I.

V. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu – 2015-03-27.Ikiteisminio tyrimo metu I. V. paaiÅ¡kino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). PrieÅ¡ mėnesį laiko kartu gyveno jos dukra A. L. su dukromis – A. ir K. bei savo buvusiu sugyventiniu V. L.. Dukters santykiai su V. L. buvo įtempti, jie dažnai barėsi, konfliktavo. V. L. dažnai vartojo alkoholinius gėrimus, bÅ«davo agresyvus. Kuomet V. L. tapdavo visiÅ¡kai nekontroliuojamas, ji dukrÄ A. L. apgindavo. 2015-02-09 apie 20.30 val. jos dukra A. grįžo į namus iÅ¡ darbo.

V. L. dėl kažko A. priekaiÅ¡tavo. Po valandos laiko ji iÅ¡ kambario išėjo į virtuvę. Buto koridoriuje pamatė A., kuri vis dar barėsi su V. L.. Netrukus pamatė, kaip į jų butÄ norėjo užeiti nepažįstamas vyriÅ¡kis, kaip dukra A. L. vėliau pasakė, tai buvo jos draugas K.. Dukra A. L. pastarajam neleido įeiti, kadangi V. L. buvo labai agresyvus. Kas vyko lauke ji nežino, kadangi ji tuo metu buvo namuose kartu su savo maÅ¾Ä ja anÅ«ke K.. Vėliau dukra A. papasakojo, kad V. L. grasino pastarajai ir dar kažkam peiliu ir buvo sulaikytas policijos (t. 1, b. 1. 37).Papildomai teisminio nagrinėjimo metu I.

V. nurodė, jog savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ji neatsisako. V. L. vartojo alkoholį, bet ne visÄ laikÄ . Bute vyko žodinis konfliktas, bet jokių muÅ¡tynių nebuvo. TÄ dienÄ kaltinamasis buvo pavartojęs alkoholio.Liudytojas A. V. teisminio nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, jog kaltinamojo ir nukentėjusiosios namuose buvo ne kartÄ . 2015-02-09 įvykį su peiliu pamena. Jie gavo iÅ¡kvietimÄ , kad buvęs vyras nori sužaloti peiliu. Nuvyko ir eidami į kiemÄ prie namo pamatė kaltinamÄ jį, kuris mosikavo peiliu prieÅ¡ moterį.

Buvo su vyriÅ¡kiu kalbėta, sakyta padėti peilį, tačiau tada jis atsisuko į juos mosikuodamas peiliu. Jis jį perspėjo ir iÅ¡sitraukė tarnybinį ginklÄ , tačiau asmuo nereagavo. Tuomet gumine lazda iÅ¡mušė peilį, paguldė su porininke jį ant žemės. Atvyko dar vienas ekipažas ir jį sulaikė. Jis tiesiogiai jiems negrasino, bet sakė, kad jam vienodai ir kÄ nori tÄ ir daryk. Jis atsisuko į juos su peiliu ir artėdamas juo mosikavo, jie jautė grėsmę, todėl iÅ¡sitraukė ginklÄ .

Jis nereagavo į jo nurodymus mesti peilį. Teko panaudoti fizinę prievartÄ . Radus galimybę, jie jį pargriovė. Buvo panaudota guminė lazda suduodant per rankÄ , kad peilis nukristų. Ä®vykio vietoje jis buvo su pareigÅ«ne A. K.. Lauke buvo tamsu, žiema. Rankoje jis tikrai matė peilį. Teritorija kažkiek apÅ¡viesta nuo gatvės, bet peilį matė gerai. Konfliktas jiems atvykus dar vyko 4-5 min., o į įvykio vietÄ nuvyko kažkur per 5 min. Jis atsimena replikas, kad jam vienodai ir jam niekas nieko nepadarys.

Konkretaus grasinimo konkrečiam asmeniui jis nepamena, bet jeigu tarnybiniame praneÅ¡ime yra paraÅ¡yta, taip galėjo bÅ«ti. Jiems atvažiavus buvo kaltinamasis ir netoliese moteris. Kaltinamasis nuo jų stovėjo 3 m atstumu, o po to ėmė artėti mosikuodamas peiliu. Jis iÅ¡kvietė dar vienÄ ekipaÅ¾Ä , nes asmuo atrodė neadekvatus. Kai sulaikė, peilį pasiėmė kartu, o apžiÅ«ra buvo atlikta komisariate. Atvykus jie prisistatė, kad yra pareigÅ«nai, tiesioginių grasinimų, kad nužudys nebuvo.

Jis peiliu mosikavo ir peilis buvo iÅ¡tiestas į priekį. Kaltinamasis nevykdė jų reikalavimų, nes buvo įniršęs. Norėjo moteriÅ¡kei kažkÄ blogo padaryti, o kadangi jie įsikiÅ¡o, tai jis supyko ir ant jų. IÅ¡ kaltinamojo pusės replikų buvo daug, bet kÄ konkrečiai sakė – nepamena. Jie buvo su uniformomis.Liudytoja A. K. teisminio nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, jog kaltinamÄ jį kažkiek pamena. Tai buvo įvykis IeÅ¡mininkų gatvėje, žiemos metu. Kiek pamena, buvo iÅ¡kvietimas, kadangi buvęs sugyventinis atėjo į namus ir grasino peiliu.

Jiems atvažiavus, kaltinamasis turėjo peilį, todėl įspėjo, kad jį mestų, tačiau jis nereagavo ir peiliu mosikavo prieÅ¡ A. A., po to atsisuko į juos. Porininkas garsiai suÅ¡uko mesti peilį. Galėjo bÅ«ti, kad jie panaudojo guminę lazdÄ siekiant sulaikyti kaltinamÄ jį. Kartu su kolega pargriovė jį ir atėmėme iÅ¡ asmens peilį. Jis nevykdė jų teisėto reikalavimo nusiraminti ir mesti peilį. Grasinimai buvo nukreipti ir prieÅ¡ juos. Tuo metu buvo tamsu, gal vakaras. Jie prisistatė, kad yra pareigÅ«nai, taip pat buvo su uniformomis.

Tarp jų ir kaltinamojo buvo kažkur 3 m atstumas. Grasinimas nužudyti berods buvo pasakytas. Jis garsiai rėkė, keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais. PareigÅ«nų atžvilgiu grasinimo nebuvo. Jis buvo nusisukęs į pilietę, tačiau kai suÅ¡uko mesti ginklÄ , jis atsisuko į juos, artėjo. Tuomet moteris suriko ir jis nusisuko į jÄ , o ji pasinaudojo tuo momentu, kad jis prarado budrumÄ .Teisminio nagrinėjimo metu, siekiant patikrinti kitus byloje esančius įrodymus, buvo pagarsinti A. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu.Ikiteisminio tyrimo metu A.

K. paaiÅ¡kino, kad ji dirba Vilniaus AVPK patrulių rinktinėje patrule. 2015-02-09 patruliavo kartu su vyr. patruliu A. V.. Apie 22.30 val. iÅ¡ Vilniaus AVPK OVS gavo praneÅ¡imÄ , kad adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus pranešėjos patėvis muÅ¡asi bei puola motinÄ su peiliu. Atvykus į įvykio vietÄ , kieme pastebėjo tris asmenis – du vyrus ir vienÄ moterį. Moteris su vienu vyru stovėjo kartu, o kitas vyras stovėjo prieÅ¡ais juos bei deÅ¡inėje rankoje, kuri buvo nuleista, laikė peilį.

Vyras su peiliu stovėjo atsukęs patruliams nugarÄ . Priėjus arčiau, moteris, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo yra A. L., pareigÅ«nus perspėjo bÅ«ti atsargiems, kadangi buvęs sugyventinis, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo V. L., yra ginkluotas peiliu. A. V. liepė V. L. nejudėti bei ant žemės mesti peilį. V. L. į raginimus nereagavo, kolegos iÅ¡reikÅ¡tiems reikalavimams nepakluso bei mosikuodamas peiliu artinosi prie A. L. su vyriÅ¡kiu. Besiartindamas jis grasino A. L., kad pastarÄ jÄ papjaus. V. L. nepaklusus reikalavimams, pastarasis buvo įspėtas, kad gali bÅ«ti panaudotas Å¡aunamasis ginklas.

V. L. tuomet atsakė, kad „nušauk mane, man vienodai“, atsisuko ir pradėjo artintis prie patrulių, toliau mosikuodamas peiliu, tačiau staigiai nusisuko. Ji stvėrė V. L. už striukės ar megztinio apykaklės, pastarasis susvyravo ir pargriuvo. Iš V. L. dešinės rankos buvo išmuštas peilis, pastarajam buvo uždėtos spec. priemonės – antrankiai. V. L. buvo pristatytas į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato budėtojų dalį. Jai jokia žala nepadaryta, ji pretenzijų V.

L. neturi (t. 1, b. l. 41).Liudytoja I. T. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog kaltinamojo nepamena. Nepamena kÄ jis su savimi turėjo, kai buvo pristatytas į PK. Pagarsinos liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino, jog pas kaltinamÄ jį galėjo bÅ«ti rastas kastetas.2015-02-09 A. L. pareiÅ¡kime nurodyta, kad 2015-02-09 apie 22 val., buvęs sugyventinis V. L. puolė jÄ rankoje turėdamas peilį, grasino visiems susidorojimu, papjauti (t. 1, b. 1. 6).Daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuota iÅ¡ V.

L. paimto peilio apžiūra, iš kurio matyti, kad paimtas peilis yra atlenkiamas, geležtės ilgis 11,5 cm (bendras ilgis su atlenkta geležte 24,5 cm), plačiausioje vietoje geležtės plotis 3 cm (t. 1, b. l. 63-65).Specialisto išvadoje konstatuota, kad tyrimui pateiktas peilis, paimtas 2015-02-09 iš kaltinamojo V. L. yra buitinės paskirties lenktinis peilis, pagamintas gamykliniu būdu, prie nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas (t. 1, b. l. 68).Specialisto išvadoje konstatuota, kad tirti pateiktas kastetas yra smogiamojo pobūdžio šaltasis nešaunamasis ginklas, kuris priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams (t. 1, b. l. 59, 60).Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotas nukentėjusiosios A.

A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), patikra. Parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu A. A. tiksliai parodė vietÄ idiniame kieme prie išėjimo durų, kur vyko konfliktas, kur kaltinamasis iÅ¡sitraukė peilį ir grasino tiek jai, tiek jos draugui (t. 1, b. l. 50-56).IÅ¡ byloje esančio 2015-02-10 V. L. neblaivumo patikrinimo kvito matyti, jog V. L. 2015-02-10 0.03 val. buvo nustatytas 1,29 promilės neblaivumas (t. 1, b. l. 152). Dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino žmogų nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Grasinimas nužudyti turi bÅ«ti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumÄ reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Nustatant grasinimo realumÄ , bÅ«tina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl Å¡io asmens ketinimų ir kad jis siekė įbauginti nukentėjusįjį.Nors kaltinamasis ir neprisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje, tačiau byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma visiÅ¡kai patvirtino kaltinamajam V.

L. pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ . Kaltinamasis pirminės apklausos ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu davė skirtingus paaiÅ¡kinimus. Ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino grasinęs sugyventinei, tik teigė neketinęs jos žudyti, o norėjęs tik pagÄ sdinti, kad ji iÅ¡sigÄ stų. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis kiek kitaip, dviprasmiÅ¡kai, nurodė, jog tarp jo, jo sugyventinės ir jos naujo draugo įvyko konfliktas, jis tiesiog norėjo, kad K. A. iÅ¡eitų iÅ¡ namų, tačiau pastarasis jam spyrė, todėl jis iÅ¡sitraukė peilį, bet A.

L. negrasino. Apklausos pabaigoje kaltinamasis nurodė, jog gal ir grasino, kad papjaus, bet buvo strese, todėl nepamena. Peilį jis atlenkė po K. A. smūgio. Jis K. A. grasino, sakė, kad dingtų, bet nepamena ar sakė, jog užmuš. Teismas tokius kaltinamojo parodymus, jog jis atlenkęs peilį niekam negrasino nužudyti, vertina kaip nelogiškus, prieštaringus ir prieštaraujančius kitiems bylos duomenims bei jais nesiremia. Pats kaltinamasis teisme pripažino, jog grasinimai galėjo būti išsakyti, bet jis buvo streso būsenoje ir kaltas alus.

Liudytojai policijos pareigÅ«nai patvirtino, jog kaltinamasis atrodė neadekvatus, buvo su peiliu, netoli jo buvo moteris, jai buvo iÅ¡sakyti grasinimai, buvo galima manyti, kad jis padarys kažkÄ blogo. Netikėti tokiai policijos pareigÅ«nų parodymais pagrindo nėra. Taip pat, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog įvykio vietoje buvo paimtas peilis, kurio geležtės ilgis 11,5 cm, o bendras ilgis 24,5 cm, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog su tokiu peiliu galima padaryti sunkių sužalojimų žmogui ar netgi nužudyti.

Kad situacija buvo grėsminga liudija ir tas faktas, kad pareigÅ«nams netgi teko iÅ¡sitraukti Å¡aunamÄ jį ginklÄ . Be to, įvykio metu apie V. L. buvo neblaivus, jam 2015-02-10 0.03 val. nustatytas 1,29 promilės neblaivumas. Nukentėjusioji teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡ esmės pakeitė parodymus ir nurodė, jog namuose jis jÄ tik įžeidinėjo, peilio iÅ¡sitraukęs nebuvo, o kai peilį iÅ¡sitraukė, jai baisu nebuvo. Nors tiek pareiÅ¡kime policijai, tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodė, jog V.

L. jÄ nužudyti grasino namuose, dar net neatvažiavus jos naujajam draugui, o atvažiavus jam, kaltinamasis visiÅ¡kai pasiuto. Kuomet ji tarp jų įlindo, kad nebÅ«tų muÅ¡tynių, V. L. iÅ¡sitraukė peilį ir ji labai iÅ¡sigando. Nukentėjusysis K. A. teisminio nagrinėjimo metu savo parodymus taip pat iÅ¡ dalies pakeitė ir nurodė, jog V. L. kažkÄ rėkė, kad jį nužudys, artėjo prie jo su peiliu, bet nelabai jo iÅ¡sigando, tiesiog pasitraukė ir sudavė smÅ«gį. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, jog dėl neadekvataus V.

L. buvo iÅ¡sigandęs, pastarasis galėjo pulti jį ir A.. Liudytoja I. V. patvirtino, jog tÄ dienÄ tarp jos dukros A. L. ir V. L. įvyko konfliktas, o V. L. buvo labai agresyvus. Be to, jos dukra paskui jai papasakojo, kad V. L. grasino pastarajai ir dar kažkam peiliu ir buvo sulaikytas policijos. A. L. teisminio nagrinėjimo metu atsisakė duoti parodymus, tačiau iÅ¡ jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog tarp jos mamos ir patėvio įvyko konfliktas, pastarasis buvo agresyvus, o mama jos paprašė iÅ¡kviesti policijÄ , kÄ ji ir padarė.

Ji matė, kaip V. L., atvažiavus mamos draugui, iÅ¡sitraukė peiliukÄ . Kai pareigÅ«nai bandė V. L. sulaikyti, jis staigiai sulenkė rankÄ su peiliu ir pradėjo artintis prie mamos su jos draugu, V. L. netgi buvo užsimojęs. Esant tokiai situacijai, kitų įrodymų kontekste, teismas nesivadovauja nukentėjusiųjų K. A., tiek ir A. L. parodymais duotais teisminio nagrinėjimo metu toje dalyje, jog jie neiÅ¡sigando V. L. ir pastarasis jiems negrasino nužudymu, kadangi tokie jų parodymai prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems aukščiau aptartiems įrodymams.

Kaip matyti iÅ¡ A. L. parodymų, pati nukentėjusioji paprašė jos iÅ¡kviesti dukros policijÄ , nes kaltinamasis buvo agresyvus. Nustatytos, faktinės įvykio aplinkybės rodo, jog buvo ne tik pagrindas bijoti V. L., bet ir reali grėsmė nukentėjusiųjų sveiktai, kadangi V. L. buvo iÅ¡sitraukęs pakankamai didelį peilį, manė esÄ s iÅ¡duotas savo ilgametės sugyventinės, peiliu mosikavo, buvo neblaivus, jo itin agresyvų elgesį patvirtino policijos pareigÅ«nai, bei kiti liudytojai, juo labiau, jis netgi nereagavo į policijos pareigÅ«nų reikalavimus mesti peilį ir toliau bandė artintis užsimojęs peiliu link nukentėjusiųjų.

V. L. veiksmai su peiliu akivaizdžiai parodo, kad jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. sÄ moningai grasino nukentėjusiesiems K. A. ir A. L. siekdamas juos įbauginti, todėl jo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Tos aplinkybės, jog nukentėjusieji suÅ¡velnino savo pozicijas duodami parodymus teisminio nagrinėjimo metu yra suprantamos, kadangi kaltinamasis turi bendrÄ vaikÄ su nukentėjusiÄ ja, Å¡iuo metu jie turi bendrauti ir palaikyti santykius, kaip nurodė pati nukentėjusioji, kaltinamasis netgi susidraugavo su K.

A.. Dėl kaltinimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį Pagal BK 258 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo ar neÅ¡iojo neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytÄ daiktÄ . V. L. savo kaltę dėl Å¡io baudžiamojo nusižengimo pripažino pilnai, nurodė, jog kartÄ jo paprašė sutvarkyti rÅ«sį ir besitvarkydamas jis rado tÄ kastetÄ , kurį įmetė į dėžę, o kai ruošėsi iÅ¡eiti iÅ¡ namų, įsidėjo į rankinę bei pasiėmė kartu su visais daiktais.

Specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, jog tirti pateiktas kastetas yra smogiamojo pobÅ«džio Å¡altasis neÅ¡aunamasis ginklas, kuris priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams. Tokia V. L. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, kaip neteisėtas neÅ¡aunamojo ginklo įgijimas ir neÅ¡iojimas. Å io baudžiamojo nusižengimo sudėtis formalioji. Nusižengimas laikomas baigtu nuo ginklo įgijimo ir neÅ¡iojimo pradžios, o pasekmės nėra bÅ«tinasis veikos požymis. Svarbu, kad kaltininkas suvokia aplinkybes, kurios sudaro nusikalstamos veikos dalykÄ bei objektyviÄ jÄ pusę ir nori veikti.

Norėjimas veikti yra sÄ moningas asmens valios nukreipimas nesilaikyti įstatyme numatyto draudimo, kai pažeidimo pavojingumÄ ir prieÅ¡ingumÄ teisei lemia veikimas. Byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo psichinis santykis su daroma veika pasireiÅ¡kė tyčine kaltės forma. Smogiamosios paskirties, specialiai pritaikyto žmonėms žaloti daikto laikymas savo rankinėje atspindi nuteistojo tiesioginės tyčios turinį. Pagal BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai Kaltinamojo V. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).Kaltinamojo V. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl kaltinimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ bei nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Skirdamas V. L. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimÄ , panaudodamas peilį ir baudžiamÄ jį nusižengimÄ , materialinė žala nepadaryta), kaltės formÄ ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis ankščiau teistas 8 kartus, nedirba), kitas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bausmės skyrimui aplinkybes.

V. L. yra teisiamas 9 kartÄ , jis teistas 8 kartus, dažniausiai už nusikaltimus nuosavybei, naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė neiÅ¡nykus teistumui (2010-12-02 nuosprendžiu skirtos bausmės nesumokėjo). Tai leidžia spręsti, kad ankščiau skirtos bausmės ir nuobaudos savo prevencinės paskirties neatliko. V. L. nedirba, neregistruotas darbo biržoje. Teismas, įvertinęs visumÄ reikÅ¡mingų skiriamos bausmės individualizavimui aplinkybių, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta už nusikaltimÄ kaltinamajam skiriant tik laisvės atėmimo, o už baudžiamÄ jį nusižengimÄ areÅ¡to bausmę, tačiau artimesnes sankcijoje numatytų bausmių minimumui.Baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali bÅ«ti taikomas vienÄ kartÄ , tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sÄ lygos suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pakartotinis Å¡io instituto taikymas galimas tik iÅ¡imtiniais atvejais.

Teismas iÅ¡imtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimÄ privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013). Priimdamas pakartotinį sprendimÄ atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-56/2014).Vertinant BK 75 straipsnio taikymo galimybes, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kaltinamasis prieÅ¡ padarant Å¡ioje baudžiamojoje byloje inkriminuotas nusikalstamas veikas buvo teistas 2010-12-02 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį 20 MGL dydžio baudos bausme.

Ir nors skirtos baudos kaltinamasis nesumokėjo, ilgÄ laikÄ Ä¯statymų laikėsi. 2015-04-16 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu kaltinamasis buvo nuteitas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 4 nusikalstamų veikų padarytų 2013 m.) – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir bausmės vykdymas buvo atidėtas. Å ioje byloje inkriminuojamas nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė dar iki minėto nuosprendžio priėmimo. Teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo V.

L. klausimÄ , taip pat atkreipia dėmesį ir į nusikaltimų padarymo aplinkybes, o bÅ«tent į kilusį konfliktÄ su sugyventine dėl to, kad sugyventinė susirado kitÄ vyrÄ . Kadangi V. L. padarytas nusikaltimas susijęs su jo smurtu Å¡eimoje, tai pirmas tokio pobÅ«džio nusikaltimas jo gyvenime, Å¡eima Å¡iuo metu yra iÅ¡irusi, jo sugyventinė iÅ¡tekėjusi už kito vyro, jie kartu negyvena, tai mažina analogiÅ¡kų nusikalstamų veikų tikimybę. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog V.

L. serga sunkia kepenų liga – ciroze (t. 2, b. l. 7-10). Kita vertus, V. L. nevykdant Å¡iuo nuosprendžiu teismo paskirtų įpareigojimų, jam gali bÅ«ti taikomos Probacijos įstatymo nuostatos, tarp jų ir bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas.Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam V. L. bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Todėl kaltinamajam V. L. taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, įpareigojant kaltinamÄ jį bausmės atidėjimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 11 punktu, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, o vadovaujantis BK 722 straipsniu, per pirmus 6 laisvės atėmimo atidėjimo bausmės mėnesius, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.Be Å¡ioje byloje inkriminuojamų nusikalstamų veikų, V.

L. yra nuteistas 2015-04-16 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 4 nusikalstamų veikų) – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Minėtu nuosprendžiu skirtos bausmės subendrintos su 2003-06-18 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta 5 MGL (625 Lt), 2009-11-09 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta 10 MGL (1300 Lt) ir 2010-12-02 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta 20 MGL (2600 Lt) bauda. V.

L. paskirta subendrinta galutinė bausmė – 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo ir 31 MGL (1167,46 €) bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Be to, 2015-04-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu V. L. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį – 30 parų areÅ¡to bausme.

Minėtu nuosprendžiu V. L. skirta bausmė subendrinta su 2010-12-02 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta 20 MGL (2600 Lt) bauda bei jam paskirta subendrinta 30 parų areÅ¡to ir 20 MGL dydžio baudos bausmė. Å iuo metu minėtas 2015-04-09 nuosprendis yra neįsiteisėjęs, o pagal LITEKO duomenis Vilniaus apygardos teismo sprendimas bus skelbiamas 2016-03-29. Kaip matyti iÅ¡ Å¡ių duomenų, 2010-12-02 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta 20 MGL bauda subendrinta dviem nuosprendžiais, be to, akivaizdu, kad paskelbus Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ bus bÅ«tinybė dar kartÄ bendrinti skirtas bausmes, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo metu netikslinga bendrinti Å¡iuo nuosprendžiu skirtos bausmės su 2015-04-16 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme iki kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl 2015-04-09 nuosprendžio.V.

L. laikino sulaikymo 2015-02-10 (t. 1, b l. 151) klausimas spręstinas BK 66 straipsnyje numatyta tvarka.Civiliniai ieÅ¡kiniai baudžiamojoje byloje nepareikÅ¡ti.Peilis, patalpintas saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklÄ (b. l. 69, 70), ir kastetas, patalpintas saugojimui į Vilniaus apskrities VPK daiktinių įrodymų saugyklÄ (b. l. 61, 62), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini (BK 72 straipsnis) ir sunaikinti. Dėl kaltinimo pagal BK 286 straipsnį Kaltinamajam V.

L. yra pateiktas kaltinimas pagal BK 286 straipsnį dėl to, jog jis 2015-02-09 apie 23.30 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.29 %o girtumo laipsnis), gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kieme, nepakluso Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato patrulių rinktinės vyr. patrulio A. V. ir patrulės A. K. teisėtiems reikalavimams nutraukti neteisėtus veiksmus A. A. ir K. A. atžvilgiu, turėdamas rankoje peilį bei peilį demonstruodamas – mosuodamas, artinosi link policijos pareigÅ«nų, tokiu bÅ«du grasindamas panaudoti fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojams – Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato patrulių rinktinės vyr. patruliui A.

V. ir patrulei A. K., atliekantiems savo pareigas, dėl ko jis buvo sulaikytas.Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ , pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. PasiprieÅ¡inimas pagal objektyviuosius nusikaltimo požymius pasireiÅ¡kia dviem alternatyviais bÅ«dais: panaudojant fizinį smurtÄ arba grasinant tuoj pat jį panaudoti. PasiprieÅ¡inimas taip pat gali pasireikÅ¡ti valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo subjekto muÅ¡imu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dÅ«rimu peiliu, Å¡aunamojo ginklo panaudojimu prieÅ¡ jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2013, 2K-229/2014).

Kaltinamajame akte nurodyta, kad V. L. nepakluso policijos pareigÅ«nų teisėtiems reikalavimams nutraukti neteisėtus veiksmus ir turėdamas rankoje peilį bei peilį demonstruodamas – mosuodamas, artinosi link policijos pareigÅ«nų, tokiu bÅ«du grasindamas panaudoti fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojams. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių įrodymų, V. L. iÅ¡ tikrųjų turėjo rankoje peilį, juo grasino A. L. ir K. A., atvykus policijos pareigÅ«nams, jų teisėtų nurodymų mesti peilį nevykdė, su peiliu buvo atsisukęs į policininkus, mosikavo peiliu, o vėliau nuo jų nusisuko ir pradėjo vėl artėti prie A.

L. ir K. A.. Tuo metu, panaudojant fizinę prievartÄ , policijos patruliai V. L. sulaikė. Teismui nekyla abejonių, kad policijos pareigÅ«nai vykdė savo pareigas, matydami pavojingÄ kaltinamojo elgesį reikalavo jį nutraukti (taip pat ir mesti peilį), o reikalavimo neįvykdžius, pavojingus V. L. veiksmus teisėtai ir pagrįstai nutraukė panaudodami fizinę prievartÄ . Kad V. L. neiÅ¡sakė tiesiogiai jokių grasinimų policijos pareigÅ«nams ir jų su peiliu nepuolė, teisminio nagrinėjimo metu patvirtino tiek policijos pareigÅ«nai, tiek ir kiti liudytojai.

Tačiau policijos pareigÅ«nas A. V. nurodė, jog kaltinamasis atsisuko į juos su peiliu ir artėdamas juo mosikavo, kaltinamais buvo iÅ¡tiesęs rankÄ , o jis jautė grėsmę, todėl iÅ¡sitraukė ginklÄ . Kadangi kaltinamasis nereagavo į jo nurodymus mesti peilį, sakė „daryk kÄ nori“, teko panaudoti fizinę prievartÄ . Visgi policijos pareigÅ«nė A. K. nurodė Å¡iek tiek kitokias aplinkybes, jog policijos pareigÅ«nų atžvilgiu grasinimo nebuvo. V. L. buvo nusisukęs į pilietę, tačiau kai porininkas suÅ¡uko mesti ginklÄ , jis atsisuko į juos, artėjo.

Tuomet moteris suriko ir kaltinamasis nusisuko į jÄ , o ji pasinaudojo tuo momentu, kad jis prarado budrumÄ ir jį sulaikė. Tokius pat parodymus liudytoja davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojai, policijos pareigÅ«nai, teisminio nagrinėjimo metu konkrečiai nepatvirtino, jog V. L. jiems peiliu grasino. Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog vien atsisukimas į policininkų pusę su peiliu, bÅ«nant 3 m atstumu nuo policijos pareigÅ«nų, visų baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų kontekste nelaikytini pasiprieÅ¡inimu policijos pareigÅ«nams grasinant panaudoti fizinį smurtÄ , juo labiau, jog nukentėjusiajai surikus, kaltinamasis vėl pradėjo judėti prie nukentėjusiųjų ir buvo sulaikytas.

Vien tai, jog kaltinamasis laikė rankoje peilį, juo mosikavo ir policininkams surikus atsisuko į jų pusę su peiliu, negali bÅ«ti vertinamas kaip tyčinis grasinimas panaudoti fizinį smurtÄ policijos pareigÅ«nų atžvilgiu, kadangi V. L. su peiliu nebandė jiems suduoti, nesiekė jų sužaloti ar pan. Toks V. L. elgesys vertintinas kaip natÅ«rali neblaivaus asmens spontaniÅ¡ka ir neadekvati reakcija į įvykio metu susiklosčiusiÄ situacijÄ , juo labiau, kad policijos pareigÅ«nas buvo iÅ¡sitraukęs ginklÄ , sakė Å¡ausiÄ s jam į kojÄ , o kaltinamasis prašė Å¡auti jam į galvÄ .

Atsižvelgiant į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nustatyti ir kaltinamajam inkriminuojami veiksmai neatitinka BK 286 straipsnyje numatytos grasinimo panaudoti fizinį smurtÄ sampratos. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms V. L. iÅ¡teisintinas pagal BK 286 straipsnį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio l dalies l punktas).Pažymėtina, kad ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už policijos pareigÅ«no teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymÄ . Å iuo atveju V.

L. veiksmai galėtų bÅ«ti vertinami kaip turintys administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, požymių.Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : V. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 258 straipsnio 2 dalyje, bei jam paskirti:pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;pagal BK 258 straipsnio 2 dalį – 30 (trisdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, griežčiausia bausme apimant Å¡velnesnes ir paskirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 7 (septyniems) mėnesiams.Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dviem) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant V.

L., vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 11 punktu, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, o vadovaujantis BK 722 straipsniu, per pirmus 6 laisvės atėmimo atidėjimo bausmės mėnesius, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti V. L. laikino sulaikymo laikÄ â€“ 2015-02-10 (viena diena, prilyginama 2 MGL).KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistas, o pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.V.

L. pagal BK 286 straipsnį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo požymių.Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, patalpintÄ saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklÄ (b. l. 69, 70), ir kastetÄ , patalpintÄ saugoti į Vilniaus apskrities VPK daiktinių įrodymų saugyklÄ (b. l. 61, 62), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas             (parašas)             Arūnas Budrys Nuorašas tikrasteisėjas Arūnas Budrys