9eb392be-3e57-4161-91b4-d474fc98538b · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generated? CivilinÄ byla Nr. 2A-1526-254/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15011-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 3.4.5.2. (S) Kauno apygardos teismas S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkriÄio 5 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja DalÄ BurdulienÄ, raÅ¡ytinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal suinteresuoto asmens NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal pareiÅ¡kÄjos V.
Legislator headnote
AI generated9eb392be-3e57-4161-91b4-d474fc98538b · Kauno apygardos teismas: po sutuoktinÄs (duomenys neskelbtini) mirties bÅ«tų paveldÄjÄs jai priklausanÄiÄ Å¡io turto dalį. Teismas sprendÄ, kad pareiÅ¡kÄja pagrįstai kreipÄsi į teismÄ dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo, nes nesant duomenų kas tapo Z. S. priklausiusios žemÄs sklypo dalies savininku po jos mirties, t. y. kas paveldÄjo jai priklausiusiÄ Å¾emÄs sklypo dalį, gauti tokius duomenis ne teismo nustatyta tvarka nÄra galimybÄs, todÄl žemÄs valdymo nuosavybÄs teise fakto nustatymas turÄs juridinÄ reikÅ¡mÄ.
Full text
? CivilinÄ byla Nr. 2A-1526-254/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15011-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 3.4.5.2. (S) Kauno apygardos teismas S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkriÄio 5 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja DalÄ BurdulienÄ, raÅ¡ytinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal suinteresuoto asmens NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal pareiÅ¡kÄjos V.
M. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemÄs tarnybai prie ŽemÄs Å«kio ministerijos, I. V. dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t Ä: I. GinÄo esmÄ 1. PareiÅ¡kÄja V. M. kreipÄsi į teismÄ ir praÅ¡Ä nuosavybÄs teisÄs atkÅ«rimo tikslu nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad (duomenys neskelbtini) mirus Z. S., S. I., J.paveldÄjo 1/2 dalį (duomenys neskelbtini) dydžio žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir nuosavybÄs teise valdÄ (duomenys neskelbtini) ploto žemÄs sklypÄ (duomenys neskelbtini) bei atnaujinti terminÄ pareiÅ¡kÄjai pateikti nuosavybÄs teises patvirtinanÄius dokumentus.
2. NurodÄ, kad suinteresuotas asmuo I. V. yra jos sesuo. Jų senelis I. S. iki nacionalizacijos nuosavybÄs teise valdÄ (duomenys neskelbtini) ploto žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Senelis buvo vedÄs tris kartus. PirmÄ kartÄ jis buvo vedÄs (duomenys neskelbtini), antrÄ kartÄ â (duomenys neskelbtini), su kuria ir įsigijo nurodytÄ Å¾emÄs sklypÄ , ir treÄiÄ kartÄ senelis vedÄ (duomenys neskelbtini). Senelis su pirmÄ ja sutuoktine turÄjo sÅ«nus: pareiÅ¡kÄjos tÄvÄ (duomenys neskelbtini) ir sÅ«nų (duomenys neskelbtini), kuris yra I.
V. tÄvas. NurodÄ, kad tiek senelis (duomenys neskelbtini), tiek pareiÅ¡kÄjos ir suinteresuoto asmens I. V. tÄvai gyveno kartu su seneliu. Senelis mirÄ (duomenys neskelbtini). Po jo mirties abu jo sÅ«nÅ«s paveldÄjo tÄvo turtÄ . Nei senelis (duomenys neskelbtini), nei jos ir I. V. tÄvai po Z. S. ir senelio I. S. mirties teisiÅ¡kai nepriÄmÄ palikimo į 1/2 dalį santuokos metu įgyto (duomenys neskelbtini) ploto žemÄs sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini), taÄiau palikimÄ priÄmÄ pradÄdami faktiÅ¡kai valdyti turtÄ .
PažymÄjo, kad pretendentu atkurti nuosavybÄs teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ buvo pareiÅ¡kÄjos tÄvas I. S., kuris mirÄ (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kÄjos teigimu, ji yra jo turto paveldÄtoja ir teisÄs į nuosavybÄs teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimÄ perÄmÄja.
3. Suinteresuotas asmuo NacionalinÄ Å¾emÄ tarnyba prie ŽemÄs Å«kio ministerijos (toliau â NŽT) praÅ¡Ä pareiÅ¡kimÄ atmesti. NurodÄ, kad praÅ¡omas nustatyti juridinis faktas nesukels teisinių pasekmių. PažymÄjo, kad pareiÅ¡kÄjos tÄvas I. S. nebuvo bendraturtÄs Z. S. sÅ«nus, jos turto po mirties nepaveldÄjo pagal testamentÄ , todÄl jis negali bÅ«ti laikomas tinkamu nuosavybÄs teisÄs atkÅ«rimo subjektu. Z. S. mirÄ (duomenys neskelbtini), t. y. po žemÄs nacionalizacijos, todÄl jos žemÄs niekas negalÄjo paveldÄti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 3. Kauno apylinkÄs teismas 2020 m. liepos 2 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ tenkino. Teismas nuosavybÄs teisÄs į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo tikslu nustatÄ juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad po Z. S. mirties, (duomenys neskelbtini), S. I., J. paveldÄjo 1/2 dalį (duomenys neskelbtini) ploto, t. y. (duomenys neskelbtini) ir viso nuosavybÄs teise valdÄ (duomenys neskelbtini) žemÄs sklypÄ bei atnaujino pareiÅ¡kÄjai V. M. terminÄ pateikti nuosavybÄs teises į nekilnojamÄ jį turtÄ â žemÄ â patvirtinanÄius dokumentus.
4. Teismas nustatÄ, kad S. I., J. yra pareiÅ¡kÄjos ir suinteresuoto asmens I. V. senelis â pareiÅ¡kÄjos tÄvo I. ir suinteresuoto asmens I. V. tÄvo P. tÄvas. PareiÅ¡kÄjos tÄvas ir I. V. tÄvas yra gimÄ iÅ¡ senelio pirmosios santuokos. NustatÄ ir tai, kad iÅ¡ karto po pirmosios sutuoktinÄs mirties senelis I. S. susituokÄ antrÄ kartÄ su (duomenys neskelbtini). Su Å¡ia sutuoktine jie kartu lygiomis dalimis įsigijo (duomenys neskelbtini) žemÄs sklypÄ dabartiniu adresu (duomenys neskelbtini).
Å iame žemÄs sklype buvo pastatytas vieno aukÅ¡to gyvenamasis namas ir Å«kio pastatas, priklausÄ I. S.. Su Å¡ia sutuoktine, kuri mirÄ (duomenys neskelbtini) I. S. vaikų neturÄjo, po jos mirties dÄl palikimo priÄmimo pas notarÄ niekas nesikreipÄ. Teismas nustatÄ, kad po sutuoktinÄs (duomenys neskelbtini) mirties I. S. liko gyventi minÄtame žemÄs sklype, vedÄ treÄiÄ kartÄ sutuoktinÄ (duomenys neskelbtini) ir gyveno su nauja sutuoktine ir abiem sÅ«numis iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini).
Po sutuoktinÄs (duomenys neskelbtini) mirties senelis I. S. faktiÅ¡kai naudojosi visu 531 kv. m ploto žemÄs sklypu, už šį žemÄs sklypÄ mokÄjo mokesÄius. Teismas pažymÄjo, kad tuo metu, kai mirÄ I. S. antroji sutuoktinÄ, žemÄ jau buvo nacionalizuota, todÄl dÄl jos paveldÄjimo I. S. negalÄjo kreiptis ir teisiÅ¡kai iÅ¡sprÄsti Å¡io žemÄs sklypo paveldÄjimo klausimus. Po I. S. mirties palikimÄ priÄmÄ abu jo sÅ«nÅ«s (duomenys neskelbtini); jiems mirus â palikimÄ priÄmÄ pareiÅ¡kÄja ir suinteresuotas asmuo I.
V..
5. Teismas nustatÄ, kad pareiÅ¡kÄjos tÄvas I. S. kreipÄsi dÄl nuosavybÄs teisÄs atkÅ«rimo į jo tÄvo I. S., J. iki nacionalizacijos nuosavybÄs teise valdytÄ (duomenys neskelbtini) namų valdos žemÄs sklypÄ . NuosavybÄs į nacionalizuotÄ turtÄ tvarkanÄios institucijos jis buvo pripažintas pretendentu atkurti nuosavybÄs teisÄs į ½ dalį jo tÄvo valdytÄ (duomenys neskelbtini) ploto žemÄs sklypÄ , motyvuojant tuo, kad į kitÄ pusÄ Å¡io turto negali atkurti nuosavybÄs teisių dÄl to, kad nÄra įrodymų, jog I.
S. po sutuoktinÄs (duomenys neskelbtini) mirties bÅ«tų paveldÄjÄs jai priklausanÄiÄ Å¡io turto dalį. Teismas sprendÄ, kad pareiÅ¡kÄja pagrįstai kreipÄsi į teismÄ dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo, nes nesant duomenų kas tapo Z. S. priklausiusios žemÄs sklypo dalies savininku po jos mirties, t. y. kas paveldÄjo jai priklausiusiÄ Å¾emÄs sklypo dalį, gauti tokius duomenis ne teismo nustatyta tvarka nÄra galimybÄs, todÄl žemÄs valdymo nuosavybÄs teise fakto nustatymas turÄs juridinÄ reikÅ¡mÄ.
6. Teismas pažymÄjo, kad pareiÅ¡kÄjos tÄvas grįžÄs iÅ¡ tremties sunkiai sirgo. Jam mirus, reikalavimo teises atkurti nuosavybÄs teises perÄmÄ pareiÅ¡kÄja, kuri taip pat turi sunkių sveikatos problemų. Teismas, įvertinÄs tai, kad pareiÅ¡kÄja nuolat raÅ¡tu bendravo su Nacionaline žemÄs tarnyba dÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo į žemÄs sklypÄ dydžio, kreipÄsi į įvairius archyvus, ieÅ¡kodama papildomų įrodymų apie nuosavybÄ, sprendÄ, kad pareiÅ¡kÄja terminÄ pateikti dokumentus nuosavybÄs teisei atkurti praleido dÄl svarbios priežasties, todÄl šį terminÄ atnaujino.
7. Teismas nurodÄ, kad ginÄas iÅ¡ esmÄs kilo dÄl to, ar pareiÅ¡kÄjos senelis I. S. po savo sutuoktinÄs (duomenys neskelbtini) mirties priÄmÄ palikimÄ , t. y. ar jo palikuonis galima laikyti pretendentais atkurti nuosavybÄs teise ir į Z. S. priklausiusiÄ Å¾emÄs sklypo dalį. PažymÄjo, kad teritorijoje, kurioje I. S. nusipirko žemÄs sklypÄ galiojo ir paveldÄjimo teisinius santykius reglamentavo Rusijos Imperijos Civilinių įstatymų sÄ vado X tomo 1 dalies nuostatos. Jo 1255 straipsnis reglamentavo, kad palikimas įgyjamas jį priimant.
Å ių normų taikymo praktikÄ taip pat reglamentavo Lietuvos Vyriausiasis tribunolas, kuris nustatÄ, kad palikimo priÄmimo faktui konstatuoti pakanka įrodyti, jog įpÄdinis po palikimo atsiradimo pradÄjo palikimÄ faktiÅ¡kai valdyti (Vyriausiojo Tribunolo 1927 m. sausio 3 d. sprendimas byloje Nr. 217). Teismas, atsižvelgÄs į tai, kad palikÄja Z. S. mirÄ jau po nacionalizacijos, laikÄ, kad jos sutuoktinis bei pareiÅ¡kÄjos ir suinteresuoto asmens senelis I. S. paveldÄti Z. S. priklausiusios 1/2 žemÄs sklypo dalies negalÄjo.
Teismas sprendÄ, kad po Z. S. mirties jos daiktais naudojosi jÄ pergyvenÄs sutuoktinis I. S.. Teismas, vadovaudamasis Civilinių įstatymų sÄ vado X tomo 1255 straipsniu bei minÄto Vyriausiojo Tribunolo sprendimu, konstatavo, kad I. S. po sutuoktinÄs Z. S. mirties faktiÅ¡kai priÄmÄ ir valdÄ jos palikimÄ .
8. Teismas pažymÄjo, kad byloje nustatyta, jog I. S. visÄ laikÄ gyveno (duomenys neskelbtini) naudojosi Å¡iame žemÄs sklype esanÄiu turtu, tame tarpe ir užgyventu kartu su sutuoktine Z. S., todÄl jis laikytinas jos kilnojamojo turto dalies paveldÄtoju. Po Z. S. mirties dÄl palikimo priÄmimo niekas nesikreipÄ, taip pat niekas nesikreipÄ ir dÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ . IV. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 9. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo NŽT praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkÄs teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â pareiÅ¡kimÄ atmesti.
Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Teismas netinkamai vertino byloje esanÄius įrodymus. PažymÄjo, kad teismo sprendimas prieÅ¡tarauja teismo sprendimo dÄstomajai daliai, kurioje konstatuota, jog Z. S. mirÄ po žemÄs nacionalizacijos, todÄl jai priklausiusios žemÄs sklypo dalies niekas negalÄjo paveldÄti. 9.2. Teismas neįvertino suinteresuoto asmens NŽT argumentų, kad praÅ¡omas nustatyti juridinis faktas neturÄs juridinÄs reikÅ¡mÄs. Å iuo aspektu nurodÄ, kad Z.
S. buvo ginÄo žemÄs sklypo dalies savininkÄ iki žemÄs nacionalizacijos, t. y. žemÄ buvo nacionalizuota dar jai esant gyvai. PažymÄjo, kad vykdant nuosavybÄs teisių atkÅ«rimÄ bÅ«tina nustatyti, kas buvo žemÄs savininkas jos nacionalizavimo metu. Pasak suinteresuoto asmens atstovÄs, (duomenys neskelbtini) žemÄs sklypo savininkais 1940 m. liepos 22 d. buvo I. S. ir Z. S., todÄl pirmosios instancijos teismas negalÄjo nustatyti, kad po Z. S. mirties (duomenys neskelbtini). I. S. paveldÄjo 1/2 dalį minÄto žemÄs sklypo, nes žemÄ jau tuo metu buvo iÅ¡imta iÅ¡ civilinÄs apyvartos ir negalÄjo bÅ«ti paveldÄta, t. y. ji buvo valstybinÄ.
10. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens NŽT apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kÄja V. M. praÅ¡o jį atmesti, priteisti visas bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Teismas tinkamai įvertino byloje esanÄius įrodymus. PažymÄjo, kad I. S. iki žemÄs nacionalizacijos valdÄ (duomenys neskelbtini) žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo su sutuoktine Z. S., o po sutuoktinÄs mirties paveldÄjo jos turtÄ pradÄdamas faktiÅ¡kai jį valdyti.
Pasak pareiÅ¡kÄjos, nurodytÄ aplinkybÄ patvirtina Kauno valstybinio archyvo 1992 m. rugsÄjo 16 d., 2019 m. rugpjÅ«Äio 20 d. pažymose nurodyta informacija, kad dokumentų fonde yra 1939 metų nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) priklausiusio I. S. byla. MinÄtoje byloje yra 1939 m. lapkriÄio 9 d. Kauno mokesÄių inspekcijos praneÅ¡imas, kad I. S. priklauso (duomenys neskelbtini) nuosavos žemÄs sklypas, 1939 m. â 1941 m. mokesÄius mokÄjo I. S.. 10.2. PažymÄjo, kad okupacinÄs valstybÄs priimti norminiai teisÄs aktai, tarp jų ir dÄl visuotinÄs nacionalizacijos, negalioja nuo jų priÄmimo momento.
Pasak pareiÅ¡kÄjos, nors žemÄ nacionalizuota iki Z. S. mirties, taÄiau viso jo turto paveldÄtojas buvo tik sutuoktinis I. S.. PažymÄjo, kad tiek pareiÅ¡kÄja, tiek jos tÄvas aktyviai siekÄ nuosavybÄs teisÄs atkÅ«rimo į visÄ ginÄo žemÄs sklypÄ ir nuosavybÄs teisÄs buvo neatkurtos tik dÄl klaidinanÄių valstybÄs institucijų veiksmų. Teismas k o n s t a t u o j a: X. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.
Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje civilinÄje byloje absoliuÄių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todÄl apeliacinÄs instancijos teismas pagal apeliacinių skundų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ .
12. Byloje kilo ginÄas dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo tikslu.
13. ApeliacinÄs instancijos teismas nustatÄ, kad 1934 m. liepos 7 d. I. S. (pareiÅ¡kÄjos senelis) ir jo sutuoktinÄ Z. S. nuosavybÄs teise įsigijo (duomenys neskelbtini) dydžio žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 39). Å iame žemÄs sklype buvo pastatytas vieno aukÅ¡to gyvenamasis namas ir Å«kio pastatas. PareiÅ¡kÄjos senelis I. S. turÄjo du vaikus: P. S. (suinteresuoto asmens I. V. tÄvas) ir I. S. (pareiÅ¡kÄjos tÄvas), Z. S. vaikų neturÄjo. Z. S. mirÄ (duomenys neskelbtini)., dÄl jos palikimo priÄmimo į notarÄ niekas nesikreipÄ. Po sutuoktinÄs Z. S. mirties I. S. liko gyventi minÄtame žemÄs sklype iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini)., po jo mirties jo turtÄ paveldÄjo P. S. (suinteresuoto asmens I. V. tÄvas) ir I. S. (pareiÅ¡kÄjos tÄvas), o Å¡iems mirus palikimÄ priÄmÄ pareiÅ¡kÄja ir suinteresuotas asmuo I. V..
14. Nustatyta ir tai, kad pareiÅ¡kÄjos tÄvas I. S. 1992 m. kovo 26 d. pateikÄ praÅ¡ymÄ dÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo į tÄvo I. S. turÄtÄ Å¾emÄ (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Suinteresuotas asmuo NŽT 2012 m. balandžio 18 d. pažymoje dÄl pilieÄių nuosavybÄs teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo atliko taisymus, kad I. S. turi teisÄ atkurti tik į 1/2 dalį minÄto žemÄs sklypo, t. y. tik į jo tÄvui priklausiusiÄ Å¾emÄs sklypo dalį (b. l. 4).
15. PareiÅ¡kÄja V. M. kreipÄsi į teismÄ praÅ¡ydama nuosavybÄs teisÄs atkÅ«rimo tikslu nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad po Z. S. mirties ((duomenys neskelbtini).), S. I., J. paveldÄjo 1/2 dalį (duomenys neskelbtini) dydžio žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir nuosavybÄs teise valdÄ (duomenys neskelbtini) ploto žemÄs sklypÄ (duomenys neskelbtini) bei atnaujinti terminÄ pareiÅ¡kÄjai pateikti nuosavybÄs teises patvirtinanÄius dokumentus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiÅ¡kÄjos pareiÅ¡kimÄ tenkino. Suinteresuotas asmuo NŽT, nesutikdamas su teismo sprendimu, pateikÄ apeliacinį skundÄ , teigdamas, kad teismo nustatytas juridinis faktas neturÄs juridinÄs reikÅ¡mÄs. NurodÄ, kad teismas negalÄjo nustatyti, jog po Z. S. mirties (duomenys neskelbtini). I. S. paveldÄjo 1/2 dalį minÄto žemÄs sklypo, nes žemÄ jau tuo metu buvo iÅ¡imta iÅ¡ civilinÄs apyvartos ir negalÄjo bÅ«ti paveldÄta.
16. ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybÄs:
1) praÅ¡omas nustatyti faktas turi turÄti juridinÄ reikÅ¡mÄ;
2) pareiÅ¡kÄjas neturi dokumentų, patvirtinanÄių tÄ juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ ;
3) pareiÅ¡kÄjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinanÄių atitinkamÄ juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kÄjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinanÄių juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinÄ reikÅ¡mÄ turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sÄ lygoms (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsÄjo 29 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-421/2008).
17. Ä®statymų leidÄjas Lietuvoje nustatÄ specialius nuosavybÄs teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo bÅ«dus, sÄ lygas ir tvarkÄ . NuosavybÄs teisių atkÅ«rimo procedÅ«ra numatyta Lietuvos Respublikos pilieÄių nuosavybÄs teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme (toliau â AtkÅ«rimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos pilieÄių nuosavybÄs teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turto atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1997 m. rugsÄjo 27 d. nutarimu Nr. 1057 âDÄl Lietuvos Respublikos pilieÄių nuosavybÄs teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turto atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygųâ (toliau â AtkÅ«rimo tvarka).
18. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad AtkÅ«rimo įstatymu ir AtkÅ«rimo tvarka siekiama bent iÅ¡ dalies atkurti pilieÄių nuosavybÄs teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ ir taip apginti pažeistas teises. Å iais įstatymais pirmiausia siekiama apginti asmens, kurio nuosavybÄs teisÄ buvo pažeista, t. y. savininko, teises ir interesus, nes juose asmeniu, kuriam atkuriama nuosavybÄs teisÄ Ä¯ iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , pirmiausiai įvardijamas bÅ«tent savininkas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-259/2010).
19. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad nustaÄius žemÄs valdymo nuosavybÄs teise iki jos nacionalizavimo faktÄ , asmuo AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkto, kuris nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo subjektu įvardija turto savininkÄ , pagrindu galÄtų pretenduoti į nuosavybÄs teisių atkÅ«rimÄ , t. y., atsirastų pasekmÄs, nurodytos CPK 444 straipsnio 1 dalyje. TaÄiau sprendžiant, kas buvo turto savininkas, kuriam galÄtų bÅ«ti atkurtos nuosavybÄs teisÄs, bÅ«tina nustatyti, kam turtas nuosavybÄs teise priklausÄ bÅ«tent jo nacionalizavimo metu (1940 m. liepos 22 d.).
Tai nustatyta ir AtkÅ«rimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte, savininkÄ apibrÄžiant kaip asmenį, kurio nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisÄtai nusavintas ir kuriam pagal šį įstatymÄ atkuriamos nuosavybÄs teisÄs į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ . Vadinasi, turto savininkas turÄtų bÅ«ti suprantamas kaip asmuo, kuriam turtas nuosavybÄs teise priklausÄ turto nacionalizavimo momentu ir kurio nuosavybÄs teisÄ buvo pažeista, kai jam priklausÄs turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuotas ar kitaip nusavintas.
DÄl to ir teismas, nagrinÄdamas bylÄ dÄl tokio juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo, turi aiÅ¡kintis, ar turtas, dÄl kurio praÅ¡oma nustatyti atitinkamÄ faktÄ , priklausÄ nuosavybÄs teise tam tikram asmeniui bÅ«tent tuo metu, kai buvo įvykdytas to turto nacionalizavimas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-375/2008, 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-105/2013).
20. NagrinÄjamoje byloje pareiÅ¡kÄja siekia nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad jos senelis I. S. po sutuoktinÄs Z. S. mirties ((duomenys neskelbtini) paveldÄjo 1/2 dalį ginÄo žemÄs sklypo, tuo tikslu, kad į Å¡iÄ Å¾emÄs sklypo dalį pareiÅ¡kÄjai bÅ«tų atkurtos nuosavybÄs teisÄs.
21. ApeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad vadovaujantis nurodytomis AtkÅ«rimo įstatymo nuostatomis ir teismų praktika, byloje bÅ«tina įvertinti, ar pareiÅ¡kÄjos praÅ¡omas nustatyti juridinis faktas turÄs juridinÄ reikÅ¡mÄ. Kaip minÄta, nagrinÄjant pareiÅ¡kimÄ dÄl juridinio fakto nustatymo nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo tikslu, reikia nustatyti kam nuosavybÄs teise priklausÄ Å¾emÄs sklypas, dÄl kurio praÅ¡oma nustatyti atitinkamÄ faktÄ , bÅ«tent tuo metu, kai buvo įvykdytas Å¡io turto nacionalizavimas, o ne aplinkybÄ, kas Å¡ia žeme naudojosi po žemÄs nacionalizacijos.
22. Kaip nustatyta Å¡io sprendimo 13 punkte, nuo 1934 m. liepos 7 d. (duomenys neskelbtini) žemÄs sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausÄ I. S. (pareiÅ¡kÄjos seneliui) ir Z. S.. Z. S. mirÄ (duomenys neskelbtini) t. y. jau po žemÄs nacionalizacijos (1940 m. liepos 22 d.). Atsižvelgiant į tai, kad Z. S. mirÄ jau po žemÄs nacionalizacijos, darytina iÅ¡vada, jog savo mirties dienÄ ji nebeturÄjo nuosavybÄs teisÄs į žemÄs sklypÄ , todÄl ir pareiÅ¡kÄjos senelis I. S. negalÄjo minÄtos žemÄs sklypo dalies paveldÄti, nes žemÄ jau buvo nacionalizuota ir paveldÄjimo teisiniai santykiai nesusiklostÄ.
Vadinasi, praÅ¡omas nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintis faktas, kad pareiÅ¡kÄjos senelis po savo sutuoktinÄs Z. S. mirties priÄmÄ visÄ jos palikimÄ , nesukels pareiÅ¡kÄjos siekiamo rezultato, t. y. toks teismo sprendimas nebus teisinis pagrindas atkÅ«rimÄ vykdanÄiai institucijai atkurti nuosavybÄs teises į Z. S. priklausiusiÄ Å¾emÄs sklypo dalį, nes nuosavybÄs teisÄs atkuriamos tam asmeniui, kuris buvo žemÄs savininkas jos nacionalizacijos metu (1940 m. liepos 22 d.). PažymÄtina, kad pareiÅ¡kÄja iÅ¡ esmÄs siekia atkurti nuosavybÄs teises į Z.
S. turÄtÄ turtÄ , dÄl ko galÄjo kreiptis tik jÄ pergyvenÄs sutuoktinis. NagrinÄjamu atveju kreipÄsi ne pareiÅ¡kÄjos senelis (Z. S. sutuoktinis), bet pareiÅ¡kÄjos tÄvas, kuris nÄra Z. S. įpÄdinis, todÄl pagal AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį jis negali bÅ«ti laikomas pretendentu atkurti nuosavybÄs teises į tÄvo sutuoktinÄs valdytÄ Å¾emÄ, todÄl ir praÅ¡omas nustatyti juridinis faktas nesukels siekiamų teisinių pasekmių (nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo į Z.
S. žemÄ). PažymÄtina, kad pareiÅ¡kÄjos seneliui, kaip savo sutuoktinÄs Z. S. įpÄdiniui, neįgyvendinus teisÄs atkurti nuosavybÄs teises į sutuoktinÄs valdytÄ Å¾emÄ, Å¡ios teisÄs nepaveldÄjo ir jo įpÄdiniai.
23. PažymÄtina, kad duomenų apie tai, jog Z. S. iki nacionalizacijos bÅ«tų perleidusi sau priklausanÄiÄ Å¾emÄs sklypo dalį ar viso ginÄo žemÄs sklypo priklausymÄ tik I. S., nÄra pateikta (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu pareiÅ¡kÄjos nurodytos Kauno valstybinio archyvo 1992 m. rugsÄjo 16 d., 2019 m. rugpjÅ«Äio 20 d. pažymos, 1939 m. lapkriÄio 9 d. Kauno mokesÄių inspekcijos praneÅ¡imas nepaneigia fakto, kad ginÄo žemÄs sklypas priklausÄ tiek I. S. (pareiÅ¡kÄjos seneliui), tiek ir Z. S.. PrieÅ¡ingai, Kauno valstybinio archyvo 2019 m. rugpjÅ«Äio 20 d. pažymoje nurodyta, kad âpatvirtintuoju 1394 m. liepos mÄnesio penktÄ dienÄ pirkimo aktu <...> turtas, esantis prie (duomenys neskelbtini) ir susidedantis iÅ¡ (duomenys neskelbtini) žemÄs perÄjo S. I. ir Z. nuosavybÄnâ (b. l. 36).
24. ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad aplinkybÄ, jog po Z. S. mirties jos daiktais naudojosi jÄ pergyvenÄs sutuoktinis I. S. ir po jos mirties priÄmÄ palikimÄ faktiniais veiksmais, nuosavybÄs teisÄs į žemÄ atkÅ«rimo tikslu neturi juridinÄs reikÅ¡mÄs dar ir dÄl to, jog asmenys, po žemÄs nacionalizacijos priÄmÄ palikimÄ po savininko mirties į kitÄ jo turtÄ (pastatus, kilnojamÄ jį turtÄ ar pan.) faktiniu valdymu, nelaikytini asmenimis, patenkanÄiais į AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnyje nurodytų subjektų, turinÄių iÅ¡vestines teises atkurti nuosavybÄs teises į žemÄ, ratÄ .
PažymÄtina, kad nors žemÄs nacionalizacija buvo neteisÄtas okupacinÄs valdžios aktas, kurio pagrindu negalÄjo atsirasti teisÄta valstybinÄ nuosavybÄ ir yra pripažįstamas iki nacionalizacijos turÄtos nuosavybÄs tÄstinumas, taÄiau asmenys, pradÄjÄ naudotis ir kurį laikÄ naudojÄsi žeme po jos nacionalizacijos datos, negalÄjo bÅ«ti pripažinti žemÄs savininkais pagal Lietuvos Respublikos pilieÄių nuosavybÄs teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-259/2010).
25. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad nustaÄius, jog ginÄo žemÄs sklypo dalis jos nacionalizavimo metu priklausÄ Z. S., juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymas, jog pareiÅ¡kÄjos senelis I. S. priÄmÄ Z. S. palikimÄ po jos mirties, t. y. jau po žemÄs nacionalizacijos, nesukels pareiÅ¡kÄjos siekiamų pasekmių, nes atkuriant nuosavybÄs teises buvo svarbu nustatyti, kas buvo žemÄs savininkas 1940 m. liepos 22 d. (AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). DÄl to pareiÅ¡kÄjos pareiÅ¡kimas dÄl juridinio fakto nustatymo atmestinas (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Atmetus pareiÅ¡kÄjos reikalavimÄ dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo atmestinas ir iÅ¡vestinis reikalavimas dÄl termino atnaujinimo pateikti nuosavybÄs teisÄ patvirtinanÄiu dokumentus.
26. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes ir padarytas teisines iÅ¡vadas Kauno apylinkÄs teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas â pareiÅ¡kimÄ atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
27. ValstybÄ už procesinių dokumentų įteikimÄ patyrÄ 3,59 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). NagrinÄjamoje byloje atlyginimas valstybei nepriteistinas, nes nurodyta suma yra mažesnÄ už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su finansų ministru 2011 m. lapkriÄio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidų sumÄ â 5 Eur. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: Kauno apylinkÄs teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â pareiÅ¡kÄjos V. M. pareiÅ¡kimÄ atmesti. Å is sprendimas įsiteisÄja nuo jo priÄmimo dienos. TeisÄja DalÄ BurdulienÄ