Legislator Case Law & Legislation
9eb392be-3e57-4161-91b4-d474fc98538b AI generated

9eb392be-3e57-4161-91b4-d474fc98538b · Kauno apygardos teismas

Case Number 9eb392be-3e57-4161-91b4-d474fc98538b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. 2A-1526-254/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15011-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 3.4.5.2. (S) Kauno apygardos teismas S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 5 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, raÅ¡ytinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos V.

Legislator headnote

AI generated

9eb392be-3e57-4161-91b4-d474fc98538b · Kauno apygardos teismas: po sutuoktinės (duomenys neskelbtini) mirties bÅ«tų paveldėjęs jai priklausančiÄ Å¡io turto dalį. Teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėja pagrįstai kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, nes nesant duomenų kas tapo Z. S. priklausiusios žemės sklypo dalies savininku po jos mirties, t. y. kas paveldėjo jai priklausiusiÄ Å¾emės sklypo dalį, gauti tokius duomenis ne teismo nustatyta tvarka nėra galimybės, todėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymas turės juridinę reikÅ¡mę.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. 2A-1526-254/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15011-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 3.4.5.2. (S) Kauno apygardos teismas S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 5 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, raÅ¡ytinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos V.

M. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, I. V. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja V. M. kreipėsi į teismÄ ir prašė nuosavybės teisės atkÅ«rimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad (duomenys neskelbtini) mirus Z. S., S. I., J.paveldėjo 1/2 dalį (duomenys neskelbtini) dydžio žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teise valdė (duomenys neskelbtini) ploto žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) bei atnaujinti terminÄ pareiÅ¡kėjai pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus.

2. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo I. V. yra jos sesuo. Jų senelis I. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė (duomenys neskelbtini) ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Senelis buvo vedęs tris kartus. PirmÄ kartÄ jis buvo vedęs (duomenys neskelbtini), antrÄ kartÄ â€“ (duomenys neskelbtini), su kuria ir įsigijo nurodytÄ Å¾emės sklypÄ , ir trečiÄ kartÄ senelis vedė (duomenys neskelbtini). Senelis su pirmÄ ja sutuoktine turėjo sÅ«nus: pareiÅ¡kėjos tėvÄ (duomenys neskelbtini) ir sÅ«nų (duomenys neskelbtini), kuris yra I.

V. tėvas. Nurodė, kad tiek senelis (duomenys neskelbtini), tiek pareiÅ¡kėjos ir suinteresuoto asmens I. V. tėvai gyveno kartu su seneliu. Senelis mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties abu jo sÅ«nÅ«s paveldėjo tėvo turtÄ . Nei senelis (duomenys neskelbtini), nei jos ir I. V. tėvai po Z. S. ir senelio I. S. mirties teisiÅ¡kai nepriėmė palikimo į 1/2 dalį santuokos metu įgyto (duomenys neskelbtini) ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau palikimÄ priėmė pradėdami faktiÅ¡kai valdyti turtÄ .

Pažymėjo, kad pretendentu atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ buvo pareiÅ¡kėjos tėvas I. S., kuris mirė (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjos teigimu, ji yra jo turto paveldėtoja ir teisės į nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimÄ perėmėja.

3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT) prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti. Nurodė, kad praÅ¡omas nustatyti juridinis faktas nesukels teisinių pasekmių. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjos tėvas I. S. nebuvo bendraturtės Z. S. sÅ«nus, jos turto po mirties nepaveldėjo pagal testamentÄ , todėl jis negali bÅ«ti laikomas tinkamu nuosavybės teisės atkÅ«rimo subjektu. Z. S. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. po žemės nacionalizacijos, todėl jos žemės niekas negalėjo paveldėti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 2 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ tenkino. Teismas nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo tikslu nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po Z. S. mirties, (duomenys neskelbtini), S. I., J. paveldėjo 1/2 dalį (duomenys neskelbtini) ploto, t. y. (duomenys neskelbtini) ir viso nuosavybės teise valdė (duomenys neskelbtini) žemės sklypÄ bei atnaujino pareiÅ¡kėjai V. M. terminÄ pateikti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemę – patvirtinančius dokumentus.

4. Teismas nustatė, kad S. I., J. yra pareiÅ¡kėjos ir suinteresuoto asmens I. V. senelis – pareiÅ¡kėjos tėvo I. ir suinteresuoto asmens I. V. tėvo P. tėvas. PareiÅ¡kėjos tėvas ir I. V. tėvas yra gimę iÅ¡ senelio pirmosios santuokos. Nustatė ir tai, kad iÅ¡ karto po pirmosios sutuoktinės mirties senelis I. S. susituokė antrÄ kartÄ su (duomenys neskelbtini). Su Å¡ia sutuoktine jie kartu lygiomis dalimis įsigijo (duomenys neskelbtini) žemės sklypÄ dabartiniu adresu (duomenys neskelbtini).

Å iame žemės sklype buvo pastatytas vieno aukÅ¡to gyvenamasis namas ir Å«kio pastatas, priklausę I. S.. Su Å¡ia sutuoktine, kuri mirė (duomenys neskelbtini) I. S. vaikų neturėjo, po jos mirties dėl palikimo priėmimo pas notarÄ niekas nesikreipė. Teismas nustatė, kad po sutuoktinės (duomenys neskelbtini) mirties I. S. liko gyventi minėtame žemės sklype, vedė trečiÄ kartÄ sutuoktinę (duomenys neskelbtini) ir gyveno su nauja sutuoktine ir abiem sÅ«numis iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini).

Po sutuoktinės (duomenys neskelbtini) mirties senelis I. S. faktiÅ¡kai naudojosi visu 531 kv. m ploto žemės sklypu, už šį žemės sklypÄ mokėjo mokesčius. Teismas pažymėjo, kad tuo metu, kai mirė I. S. antroji sutuoktinė, žemė jau buvo nacionalizuota, todėl dėl jos paveldėjimo I. S. negalėjo kreiptis ir teisiÅ¡kai iÅ¡spręsti Å¡io žemės sklypo paveldėjimo klausimus. Po I. S. mirties palikimÄ priėmė abu jo sÅ«nÅ«s (duomenys neskelbtini); jiems mirus – palikimÄ priėmė pareiÅ¡kėja ir suinteresuotas asmuo I.

V..

5. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjos tėvas I. S. kreipėsi dėl nuosavybės teisės atkÅ«rimo į jo tėvo I. S., J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytÄ (duomenys neskelbtini) namų valdos žemės sklypÄ . Nuosavybės į nacionalizuotÄ turtÄ tvarkančios institucijos jis buvo pripažintas pretendentu atkurti nuosavybės teisės į ½ dalį jo tėvo valdytÄ (duomenys neskelbtini) ploto žemės sklypÄ , motyvuojant tuo, kad į kitÄ pusę Å¡io turto negali atkurti nuosavybės teisių dėl to, kad nėra įrodymų, jog I.

S. po sutuoktinės (duomenys neskelbtini) mirties bÅ«tų paveldėjęs jai priklausančiÄ Å¡io turto dalį. Teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėja pagrįstai kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, nes nesant duomenų kas tapo Z. S. priklausiusios žemės sklypo dalies savininku po jos mirties, t. y. kas paveldėjo jai priklausiusiÄ Å¾emės sklypo dalį, gauti tokius duomenis ne teismo nustatyta tvarka nėra galimybės, todėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymas turės juridinę reikÅ¡mę.

6. Teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjos tėvas grįžęs iÅ¡ tremties sunkiai sirgo. Jam mirus, reikalavimo teises atkurti nuosavybės teises perėmė pareiÅ¡kėja, kuri taip pat turi sunkių sveikatos problemų. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiÅ¡kėja nuolat raÅ¡tu bendravo su Nacionaline žemės tarnyba dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemės sklypÄ dydžio, kreipėsi į įvairius archyvus, ieÅ¡kodama papildomų įrodymų apie nuosavybę, sprendė, kad pareiÅ¡kėja terminÄ pateikti dokumentus nuosavybės teisei atkurti praleido dėl svarbios priežasties, todėl šį terminÄ atnaujino.

7. Teismas nurodė, kad ginčas iÅ¡ esmės kilo dėl to, ar pareiÅ¡kėjos senelis I. S. po savo sutuoktinės (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimÄ , t. y. ar jo palikuonis galima laikyti pretendentais atkurti nuosavybės teise ir į Z. S. priklausiusiÄ Å¾emės sklypo dalį. Pažymėjo, kad teritorijoje, kurioje I. S. nusipirko žemės sklypÄ galiojo ir paveldėjimo teisinius santykius reglamentavo Rusijos Imperijos Civilinių įstatymų sÄ vado X tomo 1 dalies nuostatos. Jo 1255 straipsnis reglamentavo, kad palikimas įgyjamas jį priimant.

Å ių normų taikymo praktikÄ taip pat reglamentavo Lietuvos Vyriausiasis tribunolas, kuris nustatė, kad palikimo priėmimo faktui konstatuoti pakanka įrodyti, jog įpėdinis po palikimo atsiradimo pradėjo palikimÄ faktiÅ¡kai valdyti (Vyriausiojo Tribunolo 1927 m. sausio 3 d. sprendimas byloje Nr. 217). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad palikėja Z. S. mirė jau po nacionalizacijos, laikė, kad jos sutuoktinis bei pareiÅ¡kėjos ir suinteresuoto asmens senelis I. S. paveldėti Z. S. priklausiusios 1/2 žemės sklypo dalies negalėjo.

Teismas sprendė, kad po Z. S. mirties jos daiktais naudojosi jÄ pergyvenęs sutuoktinis I. S.. Teismas, vadovaudamasis Civilinių įstatymų sÄ vado X tomo 1255 straipsniu bei minėto Vyriausiojo Tribunolo sprendimu, konstatavo, kad I. S. po sutuoktinės Z. S. mirties faktiÅ¡kai priėmė ir valdė jos palikimÄ .

8. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog I. S. visÄ laikÄ gyveno (duomenys neskelbtini) naudojosi Å¡iame žemės sklype esančiu turtu, tame tarpe ir užgyventu kartu su sutuoktine Z. S., todėl jis laikytinas jos kilnojamojo turto dalies paveldėtoju. Po Z. S. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, taip pat niekas nesikreipė ir dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ . IV. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 9. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo NŽT praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 9.1. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Pažymėjo, kad teismo sprendimas prieštarauja teismo sprendimo dėstomajai daliai, kurioje konstatuota, jog Z. S. mirė po žemės nacionalizacijos, todėl jai priklausiusios žemės sklypo dalies niekas negalėjo paveldėti. 9.2. Teismas neįvertino suinteresuoto asmens NŽT argumentų, kad prašomas nustatyti juridinis faktas neturės juridinės reikšmės. Šiuo aspektu nurodė, kad Z.

S. buvo ginčo žemės sklypo dalies savininkė iki žemės nacionalizacijos, t. y. žemė buvo nacionalizuota dar jai esant gyvai. Pažymėjo, kad vykdant nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ bÅ«tina nustatyti, kas buvo žemės savininkas jos nacionalizavimo metu. Pasak suinteresuoto asmens atstovės, (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkais 1940 m. liepos 22 d. buvo I. S. ir Z. S., todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo nustatyti, kad po Z. S. mirties (duomenys neskelbtini). I. S. paveldėjo 1/2 dalį minėto žemės sklypo, nes žemė jau tuo metu buvo iÅ¡imta iÅ¡ civilinės apyvartos ir negalėjo bÅ«ti paveldėta, t. y. ji buvo valstybinė.

10. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens NŽT apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kėja V. M. praÅ¡o jį atmesti, priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Pažymėjo, kad I. S. iki žemės nacionalizacijos valdė (duomenys neskelbtini) žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo su sutuoktine Z. S., o po sutuoktinės mirties paveldėjo jos turtÄ pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti.

Pasak pareiÅ¡kėjos, nurodytÄ aplinkybę patvirtina Kauno valstybinio archyvo 1992 m. rugsėjo 16 d., 2019 m. rugpjūčio 20 d. pažymose nurodyta informacija, kad dokumentų fonde yra 1939 metų nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) priklausiusio I. S. byla. Minėtoje byloje yra 1939 m. lapkričio 9 d. Kauno mokesčių inspekcijos praneÅ¡imas, kad I. S. priklauso (duomenys neskelbtini) nuosavos žemės sklypas, 1939 m. – 1941 m. mokesčius mokėjo I. S.. 10.2. Pažymėjo, kad okupacinės valstybės priimti norminiai teisės aktai, tarp jų ir dėl visuotinės nacionalizacijos, negalioja nuo jų priėmimo momento.

Pasak pareiÅ¡kėjos, nors žemė nacionalizuota iki Z. S. mirties, tačiau viso jo turto paveldėtojas buvo tik sutuoktinis I. S.. Pažymėjo, kad tiek pareiÅ¡kėja, tiek jos tėvas aktyviai siekė nuosavybės teisės atkÅ«rimo į visÄ ginčo žemės sklypÄ ir nuosavybės teisės buvo neatkurtos tik dėl klaidinančių valstybės institucijų veiksmų. Teismas k o n s t a t u o j a: X. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinių skundų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

12. Byloje kilo ginčas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nuosavybės teisių atkūrimo tikslu.

13. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 1934 m. liepos 7 d. I. S. (pareiÅ¡kėjos senelis) ir jo sutuoktinė Z. S. nuosavybės teise įsigijo (duomenys neskelbtini) dydžio žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 39). Å iame žemės sklype buvo pastatytas vieno aukÅ¡to gyvenamasis namas ir Å«kio pastatas. PareiÅ¡kėjos senelis I. S. turėjo du vaikus: P. S. (suinteresuoto asmens I. V. tėvas) ir I. S. (pareiÅ¡kėjos tėvas), Z. S. vaikų neturėjo. Z. S. mirė (duomenys neskelbtini)., dėl jos palikimo priėmimo į notarÄ niekas nesikreipė. Po sutuoktinės Z. S. mirties I. S. liko gyventi minėtame žemės sklype iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini)., po jo mirties jo turtÄ paveldėjo P. S. (suinteresuoto asmens I. V. tėvas) ir I. S. (pareiÅ¡kėjos tėvas), o Å¡iems mirus palikimÄ priėmė pareiÅ¡kėja ir suinteresuotas asmuo I. V..

14. Nustatyta ir tai, kad pareiÅ¡kėjos tėvas I. S. 1992 m. kovo 26 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į tėvo I. S. turėtÄ Å¾emę (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Suinteresuotas asmuo NŽT 2012 m. balandžio 18 d. pažymoje dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo atliko taisymus, kad I. S. turi teisę atkurti tik į 1/2 dalį minėto žemės sklypo, t. y. tik į jo tėvui priklausiusiÄ Å¾emės sklypo dalį (b. l. 4).

15. PareiÅ¡kėja V. M. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nuosavybės teisės atkÅ«rimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po Z. S. mirties ((duomenys neskelbtini).), S. I., J. paveldėjo 1/2 dalį (duomenys neskelbtini) dydžio žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teise valdė (duomenys neskelbtini) ploto žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) bei atnaujinti terminÄ pareiÅ¡kėjai pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ tenkino. Suinteresuotas asmuo NŽT, nesutikdamas su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundÄ , teigdamas, kad teismo nustatytas juridinis faktas neturės juridinės reikÅ¡mės. Nurodė, kad teismas negalėjo nustatyti, jog po Z. S. mirties (duomenys neskelbtini). I. S. paveldėjo 1/2 dalį minėto žemės sklypo, nes žemė jau tuo metu buvo iÅ¡imta iÅ¡ civilinės apyvartos ir negalėjo bÅ«ti paveldėta.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinę reikÅ¡mę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sÄ lygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008).

17. Ä®statymų leidėjas Lietuvoje nustatė specialius nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo bÅ«dus, sÄ lygas ir tvarkÄ . Nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ra numatyta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme (toliau – AtkÅ«rimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turto atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turto atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų“ (toliau – AtkÅ«rimo tvarka).

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad AtkÅ«rimo įstatymu ir AtkÅ«rimo tvarka siekiama bent iÅ¡ dalies atkurti piliečių nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ ir taip apginti pažeistas teises. Å iais įstatymais pirmiausia siekiama apginti asmens, kurio nuosavybės teisė buvo pažeista, t. y. savininko, teises ir interesus, nes juose asmeniu, kuriam atkuriama nuosavybės teisė į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , pirmiausiai įvardijamas bÅ«tent savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2010).

19. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad nustačius žemės valdymo nuosavybės teise iki jos nacionalizavimo faktÄ , asmuo AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkto, kuris nuosavybės teisių atkÅ«rimo subjektu įvardija turto savininkÄ , pagrindu galėtų pretenduoti į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , t. y., atsirastų pasekmės, nurodytos CPK 444 straipsnio 1 dalyje. Tačiau sprendžiant, kas buvo turto savininkas, kuriam galėtų bÅ«ti atkurtos nuosavybės teisės, bÅ«tina nustatyti, kam turtas nuosavybės teise priklausė bÅ«tent jo nacionalizavimo metu (1940 m. liepos 22 d.).

Tai nustatyta ir AtkÅ«rimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte, savininkÄ apibrėžiant kaip asmenį, kurio nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kuriam pagal šį įstatymÄ atkuriamos nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ . Vadinasi, turto savininkas turėtų bÅ«ti suprantamas kaip asmuo, kuriam turtas nuosavybės teise priklausė turto nacionalizavimo momentu ir kurio nuosavybės teisė buvo pažeista, kai jam priklausęs turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuotas ar kitaip nusavintas.

Dėl to ir teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl tokio juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, turi aiÅ¡kintis, ar turtas, dėl kurio praÅ¡oma nustatyti atitinkamÄ faktÄ , priklausė nuosavybės teise tam tikram asmeniui bÅ«tent tuo metu, kai buvo įvykdytas to turto nacionalizavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2008, 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2013).

20. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėja siekia nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jos senelis I. S. po sutuoktinės Z. S. mirties ((duomenys neskelbtini) paveldėjo 1/2 dalį ginčo žemės sklypo, tuo tikslu, kad į Å¡iÄ Å¾emės sklypo dalį pareiÅ¡kėjai bÅ«tų atkurtos nuosavybės teisės.

21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vadovaujantis nurodytomis AtkÅ«rimo įstatymo nuostatomis ir teismų praktika, byloje bÅ«tina įvertinti, ar pareiÅ¡kėjos praÅ¡omas nustatyti juridinis faktas turės juridinę reikÅ¡mę. Kaip minėta, nagrinėjant pareiÅ¡kimÄ dėl juridinio fakto nustatymo nuosavybės teisių atkÅ«rimo tikslu, reikia nustatyti kam nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, dėl kurio praÅ¡oma nustatyti atitinkamÄ faktÄ , bÅ«tent tuo metu, kai buvo įvykdytas Å¡io turto nacionalizavimas, o ne aplinkybę, kas Å¡ia žeme naudojosi po žemės nacionalizacijos.

22. Kaip nustatyta Å¡io sprendimo 13 punkte, nuo 1934 m. liepos 7 d. (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė I. S. (pareiÅ¡kėjos seneliui) ir Z. S.. Z. S. mirė (duomenys neskelbtini) t. y. jau po žemės nacionalizacijos (1940 m. liepos 22 d.). Atsižvelgiant į tai, kad Z. S. mirė jau po žemės nacionalizacijos, darytina iÅ¡vada, jog savo mirties dienÄ ji nebeturėjo nuosavybės teisės į žemės sklypÄ , todėl ir pareiÅ¡kėjos senelis I. S. negalėjo minėtos žemės sklypo dalies paveldėti, nes žemė jau buvo nacionalizuota ir paveldėjimo teisiniai santykiai nesusiklostė.

Vadinasi, praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad pareiÅ¡kėjos senelis po savo sutuoktinės Z. S. mirties priėmė visÄ jos palikimÄ , nesukels pareiÅ¡kėjos siekiamo rezultato, t. y. toks teismo sprendimas nebus teisinis pagrindas atkÅ«rimÄ vykdančiai institucijai atkurti nuosavybės teises į Z. S. priklausiusiÄ Å¾emės sklypo dalį, nes nuosavybės teisės atkuriamos tam asmeniui, kuris buvo žemės savininkas jos nacionalizacijos metu (1940 m. liepos 22 d.). Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės siekia atkurti nuosavybės teises į Z.

S. turėtÄ turtÄ , dėl ko galėjo kreiptis tik jÄ pergyvenęs sutuoktinis. Nagrinėjamu atveju kreipėsi ne pareiÅ¡kėjos senelis (Z. S. sutuoktinis), bet pareiÅ¡kėjos tėvas, kuris nėra Z. S. įpėdinis, todėl pagal AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį jis negali bÅ«ti laikomas pretendentu atkurti nuosavybės teises į tėvo sutuoktinės valdytÄ Å¾emę, todėl ir praÅ¡omas nustatyti juridinis faktas nesukels siekiamų teisinių pasekmių (nuosavybės teisių atkÅ«rimo į Z.

S. žemę). Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjos seneliui, kaip savo sutuoktinės Z. S. įpėdiniui, neįgyvendinus teisės atkurti nuosavybės teises į sutuoktinės valdytÄ Å¾emę, Å¡ios teisės nepaveldėjo ir jo įpėdiniai.

23. Pažymėtina, kad duomenų apie tai, jog Z. S. iki nacionalizacijos bÅ«tų perleidusi sau priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį ar viso ginčo žemės sklypo priklausymÄ tik I. S., nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu pareiÅ¡kėjos nurodytos Kauno valstybinio archyvo 1992 m. rugsėjo 16 d., 2019 m. rugpjūčio 20 d. pažymos, 1939 m. lapkričio 9 d. Kauno mokesčių inspekcijos praneÅ¡imas nepaneigia fakto, kad ginčo žemės sklypas priklausė tiek I. S. (pareiÅ¡kėjos seneliui), tiek ir Z. S.. PrieÅ¡ingai, Kauno valstybinio archyvo 2019 m. rugpjūčio 20 d. pažymoje nurodyta, kad „patvirtintuoju 1394 m. liepos mėnesio penktÄ dienÄ pirkimo aktu <...> turtas, esantis prie (duomenys neskelbtini) ir susidedantis iÅ¡ (duomenys neskelbtini) žemės perėjo S. I. ir Z. nuosavybėn“ (b. l. 36).

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog po Z. S. mirties jos daiktais naudojosi jÄ pergyvenęs sutuoktinis I. S. ir po jos mirties priėmė palikimÄ faktiniais veiksmais, nuosavybės teisės į žemę atkÅ«rimo tikslu neturi juridinės reikÅ¡mės dar ir dėl to, jog asmenys, po žemės nacionalizacijos priėmę palikimÄ po savininko mirties į kitÄ jo turtÄ (pastatus, kilnojamÄ jį turtÄ ar pan.) faktiniu valdymu, nelaikytini asmenimis, patenkančiais į AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnyje nurodytų subjektų, turinčių iÅ¡vestines teises atkurti nuosavybės teises į žemę, ratÄ .

Pažymėtina, kad nors žemės nacionalizacija buvo neteisėtas okupacinės valdžios aktas, kurio pagrindu negalėjo atsirasti teisėta valstybinė nuosavybė ir yra pripažįstamas iki nacionalizacijos turėtos nuosavybės tęstinumas, tačiau asmenys, pradėję naudotis ir kurį laikÄ naudojęsi žeme po jos nacionalizacijos datos, negalėjo bÅ«ti pripažinti žemės savininkais pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2010).

25. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nustačius, jog ginčo žemės sklypo dalis jos nacionalizavimo metu priklausė Z. S., juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas, jog pareiÅ¡kėjos senelis I. S. priėmė Z. S. palikimÄ po jos mirties, t. y. jau po žemės nacionalizacijos, nesukels pareiÅ¡kėjos siekiamų pasekmių, nes atkuriant nuosavybės teises buvo svarbu nustatyti, kas buvo žemės savininkas 1940 m. liepos 22 d. (AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Dėl to pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas dėl juridinio fakto nustatymo atmestinas (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Atmetus pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo atmestinas ir iÅ¡vestinis reikalavimas dėl termino atnaujinimo pateikti nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentus.

26. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes ir padarytas teisines iÅ¡vadas Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiÅ¡kimÄ atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

27. Valstybė už procesinių dokumentų įteikimÄ patyrė 3,59 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nagrinėjamoje byloje atlyginimas valstybei nepriteistinas, nes nurodyta suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su finansų ministru 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ â€“ 5 Eur. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjos V. M. pareiÅ¡kimÄ atmesti. Å is sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėja Dalė Burdulienė