Legislator Case Law & Legislation
9eaeefac-2028-431f-aa1f-2f74a3cff093 AI generated

9eaeefac-2028-431f-aa1f-2f74a3cff093 · Kauno apygardos teismas

Case Number 9eaeefac-2028-431f-aa1f-2f74a3cff093
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl Å¡ių iÅ¡laidų. O pagal C K 4. 83 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatÄ , kurioje nustatytas teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, jog Å¡iose įstatymo aptartomis sÄ lygomis, t.y. siekiant iÅ¡vengti žalos ir paÅ¡alinti grėsmę bendrojo naudojimo objektams, butų ir kitų patalpų savininkas turi teisę be kitų bendraturčių sutikimo imtis bÅ«tinų priemonių ir reikalauti iÅ¡ kitų buto ar kitų patalpų savininkų atlyginti iÅ¡laidas, proporcingas Å¡ių savininkų bendrosios nuosavybės daliai.

Legislator headnote

AI generated

9eaeefac-2028-431f-aa1f-2f74a3cff093 · Kauno apygardos teismas: Tokia iÅ¡vada nepagrįsta, kadangi rekonstrukcija buvo baigta 1999 m., tai stogo remonto bÅ«tinumo dar nebuvo. Rekonstruojant palėpę stogo konstrukcija nebuvo keičiama ir jokie darbai ant stogo nebuvo atliekami.             7. Pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui bÅ«tinybė iÅ¡kilo, kadangi ieÅ¡kovas atsiliepime į ieÅ¡kinį stogo bÅ«klės neginčijo, o pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 179 straipsnio 1 dalį nepasiÅ«lė pateikti papildomų įrodymų dėl stogo bÅ«klės ir informavimo atsakovę apie bÅ«tinybę remontuoti stogÄ , tačiau sprendime pasisakė dėl Å¡ių aplinkybių.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1017-390/2012Pirmosios instancijos teismo teisėja Odeta RagauskienėProcesinio sprendimo kategorija: 30.9.1; 44.2.4.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 11 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (pranešėjas ir pirmininkaujantis), Algirdo Remeikos ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O.

U. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1362-568/2011 pagal ieÅ¡kovės O. U. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gedimino vaistinė“, tretieji asmenys – G. B., L. S., N. N., S. L. dėl deliktinės atsakomybės. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė O. U. prašė priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Gedimino vaistinė“ iÅ¡laidas namo priežiÅ«rai (stogo dangos keitimui) 13 749,59 Lt., 5 procentų metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PaaiÅ¡kino, jog stogo čerpės buvo sudėtos nekokybiÅ¡kai, laikui bėgant, stogas tapo pralaidus ir buvo bÅ«tina atlikti stogo remonto darbus. IeÅ¡kovė atliko apklausÄ , pasirinko pigiausiÄ rangovÄ ir gavusi sutikimÄ , atliko stogo remonto darbus, tačiau atsakovė nesutinka padengti turėtas iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, kad su atsakove nebuvo derinti jokie stogo remonto atlikimo darbai, nebuvo laikytasi LR CK 4.84 str. ir 4.85 str. imperatyvių reikalavimų, nebuvo suÅ¡auktas joks savininkų susirinkimas, nebuvo priimtas joks sprendimas ginčijamu klausimu, todėl sprendė, kad nėra pagrindo priteisti iÅ¡ atsakovės stogo remonto iÅ¡laidas.

Konstatavo, jog bylos duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė stogo remonto darbus atliko savo rizika, nesuderinusi nei su atsakove, nei su kitais savininkais. Teismo vertinimu, 2005-08-16 Centro butų Å«kio tarnybos pažyma apie pastato (duomenys neskelbtini), stogo bÅ«klės netinkamumÄ , nėra pakankama iÅ¡vadai dėl bÅ«tinybės atlikti stogo remontÄ , kadangi neaiÅ¡ku kokių duomenų pagrindu iÅ¡duota Å¡i pažyma, nėra pateiktas stogo apžiÅ«rėjimo aktas. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad iki stogo remonto atlikimo bÅ«tų bėgęs vanduo į butus ar kitas patalpas, ar stogo danga bÅ«tų kitaip trukdžiusi naudotis butų savininkams savo nuosavybe.

Tuo labiau, kad pastatas 1995 metais buvo kapitaliÅ¡kai suremontuotas.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai.              Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 24 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovės 13 749,59 Lt stogo remonto iÅ¡laidų bei bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. II, b.l. 47-51). Taip pat praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, prijungti prie bylos kartu su apeliaciniu skundu pateikiamus naujus raÅ¡ytinius įrodymus ir apklausti liudytoja ieÅ¡kovės dukrÄ J.

S.. Savo pozicijÄ grindžia Å¡iais argumentais:             1. Teismas netinkamai vertino Kauno savivaldybės įmonės „Santakos butų Å«kis“ Centro butų Å«kio tarnybos 2005-09-16 raÅ¡tÄ Nr. 5-4-U-227 ir taip pažeidė CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, t.y. teismas minėtÄ dokumentÄ vertino ne kartu su kitais byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir žodiniais paaiÅ¡kinimais, bet be pagrindo lygino su eksperto iÅ¡vada, kuri teismo manymu, turėjo bÅ«ti pateikta.

Teigia, jog ieškovė neužsakė stogo būklės vertinimo ekspertizės, kadangi stogo avarinė būklė buvo akivaizdi. Kad stogo būklė avarinė paaiškino tiek ieškovė tiek trečiasis asmuo S. L..              2. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinį remdamasis tuo, kad nebuvo kitų savininkų sutikimų. CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad buto savininkas turi teisę imtis būtinų priemonių be kitų savininkų sutikimų, kad būtu iš vengta žalos ar pašalinta grėsmė bendro naudojimo objektams, ir reikalauti iš kito buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas.

Dėl stogo avarinės bÅ«klės iki pagrindinių stogo konstrukcijų prasiskverbiantis vanduo galėjo pažeisti Å¡ias konstrukcijas ir sukelti grėsmę bendro naudojimo objektui – stogui, dėl bėgančio vandens buvo daroma žala ir bendro naudojimo laiptinei, todėl ieÅ¡kovė buvo priversta imtis stogo dangos remonto.              3. Atsakovei buvo iÅ¡siųsta tiek pasiÅ«lymas dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo tiek dėl remonto, tačiau jokio atsakymo nebuvo sulaukta, tas faktas, kad raÅ¡tas atsakovei buvo iÅ¡siųstas 2007-10-05, o stogo remonto sutartis sudaryta 2007-10-08 yra paaiÅ¡kinamas tuo, kad atsakovė visas aplinkybes žinojo, į pasiÅ«lymus nereagavo, o buvo vėlyvas ruduo ir stogo remonto darbus ne visada galima atlikti žiemÄ , todėl ieÅ¡kovė skubėjo sudaryti sutartį ir kuo greičiau pasamdyti įmonę, kuri atliktų stogo remontÄ iki stogo užsnigimo.

             4. IeÅ¡kovė neturėjo pakankamai lėšų suremontuoti visÄ namo stogÄ , todėl pakeitė stogo dalies, esančios virÅ¡ ieÅ¡kovės buto, dalies laiptinės bei atsakovės patalpų, dangÄ , nes ten daugiausiai bėgo vanduo. Ta dalis priklauso ieÅ¡kovei ir atsakovei, o likusi dalis priklauso atsakovei ir tretiesiems asmenims. Todėl patirtos iÅ¡laidos pagrįstai buvo paskaičiuotos pagal ieÅ¡kovės ir atsakovės naudojamus plotus.             5.

Ta aplinkybė, kad už medžiagas mokėjo ieÅ¡kovės dukra J. S. neturi jokios reikÅ¡mės, nes J. S. nėra jokios pareigos remontuoti stogÄ , sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ytos ieÅ¡kovės vardu ir mokėjimo dokumentuose nurodoma, kad mokama už ieÅ¡kovę. IeÅ¡kovė po vyro mirties labai blogai jautėsi ir negalėjo iÅ¡eiti iÅ¡ namų, todėl perduodavo pinigus dukrai.              6. Teismas iÅ¡imtinai rėmėsi atsakovės paaiÅ¡kinimais, kad dėl ieÅ¡kovės palėpės rekonstrukcijos reikėjo keisti stogo dangÄ .

Tokia iÅ¡vada nepagrįsta, kadangi rekonstrukcija buvo baigta 1999 m., tai stogo remonto bÅ«tinumo dar nebuvo. Rekonstruojant palėpę stogo konstrukcija nebuvo keičiama ir jokie darbai ant stogo nebuvo atliekami.             7. Pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui bÅ«tinybė iÅ¡kilo, kadangi ieÅ¡kovas atsiliepime į ieÅ¡kinį stogo bÅ«klės neginčijo, o pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 179 straipsnio 1 dalį nepasiÅ«lė pateikti papildomų įrodymų dėl stogo bÅ«klės ir informavimo atsakovę apie bÅ«tinybę remontuoti stogÄ , tačiau sprendime pasisakė dėl Å¡ių aplinkybių.

Pateikti jungtinės veiklos sutarties projektÄ bylos nagrinėjimo metu poreikio nebuvo, nes ieÅ¡kiniui pagrįsti buvo remiamasi kitais įrodymais ir tuo metu, klausimas ar buvo teikiamas jungtinės veiklos sutarties projektas nebuvo ginčijamas.              Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. II, b.l. 77-81). Atsakovė nesutinka su apeliaciniu skundu ir mano, kad jis turi bÅ«ti atmestas.

Savo nuomonę grindžia šiais argumentais:             1. Kauno savivaldybės įmonės „Santakos butų ūkis“ Centro butų ūkio tarnybos 2005-09-16 raštas Nr. 5-4-U-227 nėra laikytinas sprendimu, kuriuo nuspręsta, jog stogo būklė yra avarinė ir jam būtinas kapitalinis remontas. Ieškovės argumentas, jog ji paaiškino teismui, kad namo stogo būklė yra avarinė yra tik ieškovės samprotavimai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl atmestini.

Dokumentų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovės atliktas stogo remontas buvo bÅ«tinas – ieÅ¡kovė nepateikė. Apeliantės argumentai prieÅ¡taringi, nes ji tuo pačiu metu teigia, jog stogo bÅ«klė buvo avarinė ir tuo pačiu metu teigia, jog vanduo galėjo pažeisti pagrindines konstrukcijas. Galimybė, kad stogo konstrukcijos gali bÅ«ti pažeistos neįrodo fakto, kad stogas buvo avarinės bÅ«klės.             2. IeÅ¡kovė nesikreipė į visus namo bendraturčius dėl stogo remonto darbų, todėl nebuvo priimtas sprendimas atlikti dalies stogo pakeitimo darbus ir tuo pačiu nebuvo namo bendraturčių sutikimo atlikti dalies stogo pakeitimÄ .

Taigi, nesant bÅ«tinų sÄ lygų, pagal kurias ieÅ¡kovė turėtų teisę reikalauti pinigų už stogo remonto darbus, ieÅ¡kinys yra nepagrįstas (CK 4.83 str. 4d.).             3. ieÅ¡kovė teigia, kad apie namo stogo bÅ«klę informavo namo bendraturčius, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų tokių praneÅ¡imų egzistavimÄ .              4. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta butų ir kitų patalpų savininkų pareiga apmokėti jam proporcingai tenkančias iÅ¡laidas pačiam namui iÅ¡laikyti bei iÅ¡saugoti.

Å iuo pagrindu galima grįsti tik bÅ«tinų, t.y. neiÅ¡vengiamų iÅ¡laidų namui iÅ¡laikyti bei jo konstrukcijų patikimumui ir funkcionavimui pagal paskirtį užtikrinti, atskaitymų ir jų kaupimo reikalavimÄ .              5. Aplinkybė, kas pirko ir kas mokėjo už statybines medžiagas yra labai svarbi, nes kitu atveju ieÅ¡kovė galėtų prisirinkti sÄ skaitų ir apmokėjimo kvitų iÅ¡ įvairių žmonių ir juos pateikti kaip savo patirtas iÅ¡laidas.              6.

Nėra nei vienos iÅ¡imtinės sÄ lygos, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė turėtų teisę apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus. IeÅ¡kovė turėjo visas galimybes pateikti visus įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados.               Apeliantė apeliacinės instancijos teismo praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka ir prie bylos prijungti prie apeliacinio skundo pateiktus dokumentus: ieÅ¡kovės pensininko pažymėjimÄ , ieÅ¡kovės pažymÄ apie asmens gautas iÅ¡mokas iÅ¡ socialinio draudimo fondo, raÅ¡tÄ ( t 2., b.l.

56) bei fotonuotraukas, o taip pat apklausti liudytoja apeliantės dukrÄ J. S..  Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apelianto apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagÄ nepripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis).              CPK 314 straipsnyje yra įtvirtintas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi ieÅ¡kovės pateikti prie apeliacinio skundo dokumentai bei praÅ¡ymas apklausti praÅ¡omÄ liudytojÄ galėjo bÅ«ti pateikti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Dėl Å¡ių įrodymų pateikimo vėliau bÅ«tinybė negali atsirasti, todėl praÅ¡ymai netenkintini.              Apeliacinis skundas atmestinas.  Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos.

Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali iÅ¡plėsti skundo argumentų sÄ raÅ¡o ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Apeliantė byloje iÅ¡ esmės kelia klausimÄ dėl netinkamai byloje pateikto įrodymo, Kauno savivaldybės įmonės „Santakos butų Å«kis“ Centro butų Å«kio tarnybos 2005 m. rugpjūčio 16 d. raÅ¡to Nr. 5-4-U227 vertinimo, o taip pat CK 4. 83 straipsnio 2 dalies 1 punkto neteisingo taikymo priimant byloje sprendimÄ , todėl teisėjų kolegija dėl to pasisako.Kasacinio teismo praktikoje yra akcentuota, kad CK 4. 83 straipsnio 4 dalis nustato bendrosios taisyklės iÅ¡imtį, pagal kuriÄ butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo mokėti iÅ¡laidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4. 84 ir 4. 85 straipsniuose nustatyta tvarka.

Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais:

1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl Å¡ių iÅ¡laidų. O pagal C K 4. 83 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatÄ , kurioje nustatytas teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, jog Å¡iose įstatymo aptartomis sÄ lygomis, t.y. siekiant iÅ¡vengti žalos ir paÅ¡alinti grėsmę bendrojo naudojimo objektams, butų ir kitų patalpų savininkas turi teisę be kitų bendraturčių sutikimo imtis bÅ«tinų priemonių ir reikalauti iÅ¡ kitų buto ar kitų patalpų savininkų atlyginti iÅ¡laidas, proporcingas Å¡ių savininkų bendrosios nuosavybės daliai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai sprendimo atlikti namo stogo kapitalinį remontÄ nebuvo priėmę. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad buvo Å¡aukiamas ar mėginta suÅ¡aukti namo savininkų susirinkimÄ svarstyti klausimÄ dėl stogo remonto. Nustatyta, kad namo bendraturčiai netgi nesvarstė ar duoti sutikimÄ dėl ieÅ¡kovės turėtų iÅ¡laidų. IeÅ¡kovė pati pripažįsta, kad visiems namo bendraturčiams tokio klausimo ir nekėlusi tik nurodo, kad ieÅ¡kovės dukra elektroninėmis priemonėmis pasiÅ«lymÄ dėl jungtinės veiklos sudarymo ir projektÄ siuntė tik atsakovei, tačiau atsakymo negavo.

Esant nustatytoms aplinkybėms visiškai yra pagrįsta ir logiška pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė nesilaikė įstatyme numatytų reikalavimų ir atlikdama stogo remonto darbus veikė savo rizika. Kaip jau minėta, kad CK 4. 83 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra tiesiogiai nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę imtis priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams.

IeÅ¡kovės teigimu, jai buvo bÅ«tina atlikti namo stogo kapitalinį remontÄ ir apie tai patvirtina Kauno savivaldybės „Santakos butų Å«kis“ 2005-08-16 d. raÅ¡tas Nr. 5-4-U227. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieÅ¡kovės argumentus, o taip pat minimÄ raÅ¡tÄ nustatė, kad byloje nėra pateikta namo stogo apžiÅ«ros aktų, specialistų ir ekspertų iÅ¡vadų iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad ieÅ¡kovei buvo iÅ¡kilus reali bÅ«tinybė atlikti stogo rekonstrukcijÄ .

Teismas, įvertinęs Å¡ios butų Å«kio tarnybos raÅ¡tÄ , jį laikė neinformatyviu ieÅ¡kovės nurodytoms aplinkybėms pagrįsti. Taip pat teismas apžiÅ«rėjęs pastato, esančio (duomenys neskelbtini), inventorizacinę bylÄ gautÄ iÅ¡ VÄ® „Registrų centras“, Kauno filialo nustatė, kad pastatui 1995 metais jau buvo atliktas kapitalinis remontas. Teisėjų kolegija nesutikti su tokiomis nustatytomis aplinkybėmis ir nepritarti sprendime iÅ¡dėstytai argumentacijai neturi jokio teisinio pagrindo.

Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Ä®rodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 176 – 220 straipsniuose, todėl teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, jų pakankamumÄ , leistinumÄ ir sÄ sajumÄ turi vadovautis minėtuose straipsniuose nurodytomis taisyklėmis.

Teismo funkcija pasireiÅ¡kia tuo, kad jis tiria ir vertina Å¡alių pateiktus įrodymus ir jais remdamasis daro savo iÅ¡vadas apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Taigi, įrodymų pakankamumas ir ieÅ¡kovo ar atsakovo nurodomo fakto įrodytinumas, t.y. tam tikrų aplinkybių konstatavimas turi bÅ«ti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste. Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji pareiga Å¡alims įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus.

Ä®ro­di­nė­ji­mo pa­rei­ga įvyk­do­ma nu­ro­dant tei­siÅ¡­kai reikÅ¡­min­gus fak­tus ir juos pa­tvir­ti­nan­Äius įro­dy­mus, ren­kant ir pa­tei­kiant įro­dy­mus. Teisėjų kolegija konstatuoja, pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus visumoje įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė (CPK 185 straipsnis) ir pagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovė neįvykdė ieÅ¡kinio įro­di­nė­ji­mo pa­rei­gos. Kitaip įvertinti įrodymus negu juos įvertino apylinkės teismas teisinio pagrindo nėra, todėl teisėjų kolegija prižįsta teismo sprendimÄ teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 straipsnis).

Kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai galutiniam ginčo tarp Å¡alių iÅ¡spendimui neturi reikÅ¡mės, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja.Esant nurodytam pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.Atmetus apeliantės apeliacinį skundÄ iÅ¡ jos atsakovei pagal CPK 98 straipsnio taisykles priteistinos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, turėtos apeliacinės instancijos teisme.              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos C P K 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija, nutaria:

             Apeliacinį skundÄ atmesti.             Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             IÅ¡ ieÅ¡kovės O. U. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), priteisti atsakovui UAB „Gedimino vaistinė“ (į/k 133916457, (duomenys neskelbtini)) 1000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos teisėjai                                                    Algimantas Kukalis                                                                               Algirdas Remeika                                                                               Arvydas Žibas