9eaba404-bbad-4887-90b0-9b77c2ea6840 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-808-614/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20542-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.5.; (S) 2.3.5.2.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Rinkevičiaus, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R.

M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų P. L. ir B. L. ieÅ¡kinį atsakovui R. M., iÅ¡vadÄ teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečių vaikų atskyrimo nuo tėvo, globos ir rÅ«pybos vaikams nustatymo, globėjo ir rÅ«pintojo paskyrimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė              IeÅ¡kovai P. L. ir B. L. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami atskirti nepilnamečius vaikus R. M. ir R. M. nuo jų tėvo atsakovo R. M. dėl objektyvių priežasčių; nustatyti nepilnametei R. M. nuolatinę rÅ«pybÄ , jos rÅ«pintojais paskiriant P. L. ir B. L.; nustatyti nepilnamečiui R. M. nuolatinę globÄ , jo globėjais paskiriant P. L. ir B. L.; nustatyti nepilnamečių vaikų R. M. ir R. M. nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ su P. L. ir B.

L., jų gyvenamojoje vietoje; priteisti iÅ¡ atsakovo R. M. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams R. M. ir R. M. periodinėmis iÅ¡mokomis, atitinkančiomis pusę mokėjimo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos, bet ne mažiau, kaip po 175 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki vaikų pilnametystės, Å¡ias sumas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytojais uzufrukto teise P. L. ir B.

L.; priteisti iÅ¡ atsakovo R. M. nepilnamečių vaikų R. M. ir R. M. naudai 10 413,92 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės mėnesio iki kreipimosi į teismÄ dienos už 36 mėnesius; priteisti iÅ¡ atsakovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovų dukra R. M., mirusi 2009-11-24, santuokoje su atsakovu R. M. susilaukė dukros R. ir sÅ«naus R.. Mirus vaikų motinai, atsakovas pareiÅ¡kė, kad abu vaikai su juo negyvens, nes jis pats nepajėgs jais pasirÅ«pinti, liepė ieÅ¡kovams iÅ¡sivežti vaikus į savo namus Druskininkuose.

Nenorėdami, kad vaikai netektų tėvo, ieÅ¡kovai pažadėjo atsakovui padėti rÅ«pintis vaikais. IeÅ¡kovė pusę metų gyveno kartu su atsakovu ir vaikais jų namuose, padėjo buityje, prižiÅ«rėjo vaikus. Å alių bendru sutarimu vaikai 2010 m. pavasarį ėmė darbo dienomis gyventi su ieÅ¡kovais, kurie įkalbėjo atsakovÄ savaitgaliais pasiimti vaikus pas save. Toks tėvo ir vaikų bendravimas vyko apie metus, po to atsakovas pareiÅ¡kė, kad nori savaitgaliais pailsėti. Nusprendęs, kad vaikai nuolat gyvens su ieÅ¡kovais.

Nuo to laiko atsakovo ir vaikų ryÅ¡ys silpnėjo, bendravimas retėjo, pastaruoju metu vaikai kategoriÅ¡kai atsisako gyventi su tėvu. IeÅ¡kovai nuo 2009 m. lapkričio rÅ«pinasi vaikų auklėjimu, lavinimu, apmoka ugdymo priemones, rÅ«pinasi vaikų papildomu ugdymu, ieÅ¡kovė rÅ«pinasi vaikų sveikata, apmoka sveikatos priežiÅ«ros paslaugas. Nuo vaikų motinos mirties atsakovas tinkamai nesirÅ«pina vaikais, neteikia vaikams iÅ¡laikymo. Po ieÅ¡kovų praÅ¡ymų atsakovas 2014 m. gegužės mėnesį ėmė perduoti ieÅ¡kovams į atsakovo sÄ skaitÄ vaikams mokamÄ naÅ¡laičių pensijÄ .

Atsakovas niekada savo lėšomis neprisidėjo prie vaikų iÅ¡laikymo, motyvuodamas tuo, kad gauna mažas pajamas. Po ilgų ieÅ¡kovų praÅ¡ymų tik nuo 2015 m. pabaigos atsakovas ėmė skirti pinigus vaikų iÅ¡laikymui. Atsižvelgiant, kad atsakovas tinkamai ir atsakingai nesirÅ«pina vaikais, vaikai atsisako grįžti gyventi pas tėvÄ , atsakovas nenori ir negali vykdyti savo pareigų vaikams, užtikrinti vaikų interesų ir teisių apsaugos, ieÅ¡kovai praÅ¡o atskirti vaikus nuo tėvo. IeÅ¡kovai nuo 2009 m. lapkričio mėnesio visapusiÅ¡kai rÅ«pinasi vaikais, juos augina, todėl tikslinga nustatyti atsakovo sÅ«nui globÄ , o dukrai – rÅ«pybÄ , vaikų globėjais paskirti ieÅ¡kovus, kurie yra pilnai veiksnÅ«s, geros fizinės sveikatos, turi visas galimybes ir sÄ lygas tinkamai globoti ir rÅ«pintis anÅ«kais.

Ieškovai puikiai sutaria su anūkais, kartu gyvena 6 metus, nuolat jais rūpinasi, užsiima dvasiniu ir moraliniu auklėjimu, vieni kitus labai myli. Vaikams gyvenamoji aplinka pas ieškovus yra įprasta, atitinkanti reikalavimus normaliam vaikų vystymuisi, pas ieškovus vaikai jaučiasi saugūs. Įvertinus būtinus vaikų poreikius, jiems tenkančios išlaidos sudaro ne mažiau kaip 700 Eur per mėnesį arba ne mažiau kaip 350 Eur vienam vaikui per mėnesį. Iš atsakovo priteistinas išlaikymo vaikams įsiskolinimas nuo 2013 m. gegužės mėnesio.

Atsakovas R. M. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovai iÅ¡ dalies nutyli ir iÅ¡kraipo reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, nepagrindžia savo teiginių ir pagrindų CK 3.179 straipsnio taikymui. VisiÅ¡kai nepagrįsti yra ieÅ¡kovų teiginiai apie neteiktÄ iÅ¡laikymÄ vaikams. Neatitinka tikrovės aplinkybės, kad po sutuoktinės mirties atsakovas pareiÅ¡kė, kad vaikai su juo negyvens, kad liepė vaikus iÅ¡sivežti į ieÅ¡kovo namus Druskininkuose, kad 2010 metais atsakovo iniciatyva vaikai pradėjo nuolat gyventi su ieÅ¡kovais.

Mirus atsakovo sutuoktinei, vaikai buvo maži, jiems buvo reikalinga nuolatinė priežiūra, o atsakovas turėjo dirbti, vykti į komandiruotes, todėl atsakovo, jo artimųjų ir ieškovų susitarimu buvo nutarta, kad ieškovė ir atsakovo mama pasikeisdamos pusmetį padės atsakovui namų ūkyje. Visų santykiai buvo geri, ilgainiui ieškovė B. L. pradėjo ieškoti priekabių prie atsakovo mamos S. M., tarp jų 2010 m. birželį įvyko konfliktas, po kurio jų santykiai visiškai nutrūko.

Nuo to laiko ieÅ¡kovai pradėjo vis dažniau lankytis atsakovo ir vaikų namuose, o pastačius ir įrengus kitame kiemo gale ieÅ¡kovų sÅ«nui priklausantį namÄ , kuriame ieÅ¡kovai Å¡iuo metu nuolat gyvena, ieÅ¡kovai vis dažniau pasiimdavo vaikus į savo namus, kur vaikai ieÅ¡kovų praÅ¡ymu vis dažniau pasilikdavo nakvoti. Tokiam ieÅ¡kovų bendravimui su vaikais atsakovas neprieÅ¡taravo, tikėdamasis, kad tai leis vaikams lengviau iÅ¡gyventi mamos netektį. Dėl ieÅ¡kovų prieÅ¡iÅ¡ko elgesio atsakovas ir jo artimieji turi ribotas galimybes bendrauti su vaikais.

Dėl ieÅ¡kovų nuolatinės prieÅ¡prieÅ¡os atsakovo ir jo artimųjų atžvilgiu, nuolatinio persekiojimo, kontrolės, keliamo streso ir įtampos, susiklostė dabartinė situacija, kai vaikai yra nuteikti prieÅ¡ atsakovÄ , bijo iÅ¡reikÅ¡ti savo tikrÄ jÄ valiÄ , norÄ bendrauti su atsakovo artimaisiais, gyventi atsakovo ir vaikų namuose. BÅ«tent ieÅ¡kovės elgesys daro neigiamÄ Ä¯takÄ vaikams, jų normaliam vystymuisi. Atsakovas niekada nenusiÅ¡alino nuo bendravimo su vaikais, jų auklėjimo ir rÅ«pinimosi jais.

Atsakovas ir vaikai visÄ laikÄ gyvena Å¡alia, net tuo metu, kai ieÅ¡kovų praÅ¡ymu vaikai ėmė gyventi ieÅ¡kovų name. Atsakovas vaikus mato faktiÅ¡kai kiekvienÄ dienÄ , su vaikais bendravo ir bendrauja pagal galimybes, su vaikais žaidė kieme, leido ir esant galimybei leidžia vakarus, rÅ«pinasi vaikais, atsakovui yra svarbus vaikų kasdienis gyvenimas. Iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos atsakovas rÅ«pinosi vaikų ugdymu, kas rytÄ vežė dukrÄ Ä¯ mokyklÄ . Vežė sÅ«nų į darželį, vėliau kas vakarÄ pasiimdavo sÅ«nų iÅ¡ mokyklos.

Atsakovo namuose yra įrengti vaikų kambariai, tinkami vaikų poilsiui ir ugdymui. Anksčiau atsakovo namuose dukra ruoÅ¡davo pamokas, leisdavo laisvÄ laikÄ , į namus vaikai gali bet kada ateiti, kadangi turi raktus. Paskutinius penkerius metus iÅ¡ eilės atsakovas su vaikais važiuoja į PalangÄ . Su ieÅ¡kovais atsakovas stengiasi nekalbėti. IeÅ¡kovai nepateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovo negalėjimÄ gyventi su vaikais ir vykdyti tėvo pareigas. Atsakovo finansinė padėtis nėra ypatingai gera, tačiau prie vaikų iÅ¡laikymo atsakovas prisideda pagal turimas galimybes.

Atsakovo uždarbis sudaro apie 1300 Eur – 1500 Eur. Santuokos metu su sutuoktine paimtÄ kreditÄ namo statybai ir įrengimui atsakovas grÄ Å¾ina vienas, atsakovas turi kitus finansinius įsipareigojimus, viso per mėnesį finansų įstaigoms atsakovas sumoka 585 Eur, moka bÅ«sto ir kito turto draudimÄ , automobilio draudimÄ ir pan. Tai, kad vaikų iÅ¡laikymui skirtų pinigų tiesiogiai neperdavė ieÅ¡kovams, nėra iÅ¡saugojęs vaikams pirktų daiktų čekių, neįrodo ieÅ¡kovo teiginių, kad atsakovas neiÅ¡laiko vaikų. 2016 m. pradžioje atsakovas pirko baldus į dukters kambarį, jis nuolat apmoka dukters telefono sÄ skaitas, vaikų draudimus nuo nelaimingų atsitikimų.

Atsakovas nuolat prisideda prie vaikų atostogų, kurias vaikai praleidžia su ieÅ¡kovais. Atsakovas apmoka abiejų namų sunaudotÄ elektros energijÄ . Atsakovo namuose visada yra maisto, vaikai visada gali pavalgyti, kÄ dažnai darė. Å iuo metu susiklosčiusiems sudėtingiems santykiams esminės įtakos turėjo ieÅ¡kovų netinkamas elgesys, jų akivaizdžiai deklaruojamas prieÅ¡iÅ¡kumas atsakovo ir jo artimųjų atžvilgiu, ieÅ¡kovai visada siekė vaikams ir kitiems asmenims įteigti, kad vaikai nerÅ«pi atsakovui ir jo artimiesiems.

Tokia ieÅ¡kovų pozicija neatitinka vaikų interesų. Nėra jokio objektyvaus pagrindo atskirti atsakovÄ nuo vaikų. IeÅ¡kovai yra senyvo amžiaus, turi sveikatos problemų. IeÅ¡kovams įstatyme nenumatyta teisė reikÅ¡ti reikalavimus dėl vaikų nuolatinės globos, rÅ«pybos. Nustatant vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi vaiko interesais. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas negali užtikrinti vaikams bÅ«tinų, tinkamų, saugių ir vaikų poreikius atitinkančių vystymosi sÄ lygų, negali tinkamai pasirÅ«pinti vaikais, juos tinkamai auklėti.

Nėra pagrindo nustatyti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovais. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir atskyrė nepilnamečius vaikus R. M. ir R. M. nuo jų tėvo R. M.; paskyrė P. L. ir B. L. vaiko R. M. rÅ«pintojais, o vaiko R. M. globėjais ir vaikų turto bei gaunamų lėšų administratoriais; nustatė vaiko R. M. rÅ«pybos ir gyvenamÄ jÄ vietÄ , o vaiko R. M. globos ir gyvenamÄ jÄ vietÄ rÅ«pintojų ir globėjų P. L. ir B.

L. gyvenamojoje vietoje; priteisė iÅ¡ atsakovo R. M. iÅ¡laikymÄ vaikams R. M. ir R. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 190 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2016-06-08 iki vaikų pilnametystės; priteisė ieÅ¡kovams lygiomis dalimis 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovo. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovų sÅ«nui tame pačiame žemės sklype, kurį nuosavybės teise valdo ir atsakovas su nepilnamečiais vaikais, adresu (duomenys neskelbtini), vietoje buvusio Å«kio pastato pastačius gyvenamÄ jį namÄ (statinio paskirtis iki Å¡iol yra nepakeista), abu ieÅ¡kovai 2010 metais, praėjus 5-6 mėnesiams po atsakovo sutuoktinės R.

M. mirties, atsikraustė nuolat gyventi į sÅ«naus pastatytÄ namÄ (pastatÄ ). IeÅ¡kovams pradėjus gyventi sÅ«naus name, mažamečiai atsakovo vaikai faktiÅ¡kai taip pat buvo perkelti gyventi kartu su seneliais į gretimÄ namÄ , nes atsakovas dirbo, o tuo metu vaikus prižiÅ«rėjo ieÅ¡kovai. Susiklostė taip, kad atsakovas ir vaikai vis mažiau buvo kartu, vis mažiau kartu leido laikÄ . EpizodiÅ¡kai vaikai nakvojo su tėvu savo namuose savaitgaliais, bet akivaizdžiai didžiÄ jÄ laiko dalį vaikai augo su seneliais, senelių prižiÅ«rimi.

Teismas nustatė, kad atsakovo santykiai su vaikais ir ieÅ¡kovais pasidarė dar sudėtingesni atsakovo gyvenime atsiradus draugei. Po įvykusio atsakovo konflikto su vaikais, R. M. atsisakius bendrauti su tėvo drauge, atsakovas nuo 2016 m. vasario mėnesio su savo dukra, gyvenančia tame pačiame kieme gretimame name, nebendrauja visiÅ¡kai, epizodiÅ¡kai susitinka ir bendrauja tik su sÅ«numi.Teismas laikė nepateisinamu atsakovo, faktiÅ¡kai perleidusio ieÅ¡kovams savo pareigų vaikams vykdymÄ , elgesį, kuomet vaikams daug metų nuolat gyvenant su ieÅ¡kovais, atsakovas nesiėmė jokių realių veiksmų tam, kad susigrÄ Å¾inti vaikus.

Esanti situacija atsakovÄ akivaizdžiai tenkino, nes suteikė atsakovui laisvę rÅ«pintis vaikais, jų poreikiais, vaikus iÅ¡laikyti ir su jais bendrauti ne nuolat, bet pagal atsakovo galimybes.Teismas sprendė, kad vaikų nuomonės teisme iÅ¡klausymas (per psichologę) atskleidė itin artimÄ vaikų ryšį su ieÅ¡kovais, atskleidė, kad ieÅ¡kovai tapo artimiausi ir svarbiausi vaikams žmonės, kad tarp ieÅ¡kovų ir vaikų susiformavo stiprus emocinis ryÅ¡ys.Teismas pripažino, kad atsakovo ryÅ¡ys su vaikais nutrÅ«ko ne dėl ieÅ¡kovų kaltės, bet dėl atsakovo nusiÅ¡alinimo nuo vaikų auklėjimo.

Nustatytos aplinkybės visiÅ¡kai aiÅ¡kiai rodo, kad dėl objektyvių priežasčių, mirus vaikų motinai, dėl mažo vaikų amžiaus motinos mirties momentu, dėl užimtumo darbe atsakovas negalėjo savarankiÅ¡kai rÅ«pintis vaikais, vaikų auklėjimÄ ir priežiÅ«rÄ patikėjęs seneliams, su kuriais vaikai nuo 2010 m. nuolat gyvena.Teismas pažymėjo, kad vaikai gyvena su seneliais ir visiÅ¡kai aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo norÄ ir toliau su seneliais gyventi.Teismas sprendė, kad Å¡iuo metu nėra objektyvios galimybės, nepažeidžiant susiformavusių vaikų ryÅ¡ių, emocinės bÅ«klės, gyvenimo stabilumo, grÄ Å¾inti vaikus atsakovo globon (rÅ«pybon), nes vaikai tam kategoriÅ¡kai prieÅ¡inasi, o atsakovas yra nepasiruošęs savarankiÅ¡kai auginti, auklėti vaikus, rÅ«pintis kasdieniais vaikų poreikiais.

Atsakovo nepasiruoÅ¡imÄ atlikti tėviÅ¡kas pareigas vaikams aiÅ¡kiai patvirtina aplinkybė, kad atsakovas nuo 2016 m. vasario mėnesio visiÅ¡kai nebendrauja su dukra ir iki Å¡iol nesiima jokių veiksmų ar priemonių tam, kad atkurti ryšį. Teismas sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankama tam, kad teikti 190 Eur dydžio kiekvienam vaikui iÅ¡laikymÄ . Tokios teismo iÅ¡vados nepaneigia atsakovo turimi finansiniai įsipareigojimai.Byloje surinkti įrodymai, tame tarpe ir atsakovo paaiÅ¡kinimai, paneigia atsakovo teiginius, kad tik ieÅ¡kovų neigiamo nusistatymo atsakovo ir jo artimųjų atžvilgiu, neigiamos ieÅ¡kovų įtakos vaikams pasekmėje susidarė esanti situacija.

IeÅ¡kovų įtaka vaikams yra natÅ«rali. Vaikams gyvenant nuolat su seneliais, senelių įtaka vaikų nuomonei yra neiÅ¡vengiama, tačiau byloje surinkti įrodymai nesuteikia pagrindo laikyti pagrįstais atsakovo ieÅ¡kovams reiÅ¡kiamus kaltinimus dėl to, kad atsakovas ryšį su vaikais prarado dėl ieÅ¡kovų neigiamos įtakos vaikams. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atsakovas R. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o nepilnamečiams vaikams R. M. ir R. M. paskirti teismo psichologinę ekspertizę; priimti ir prijungti prie bylos papildomai pateikiamus raÅ¡ytinius įrodymus; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo metu ir priimdamas sprendimÄ atskirti nepilnamečius vaikus R. ir R. M. nuo jų tėvo, neanalizavo ir sprendime nenurodė nė vienos objektyvios aplinkybės, įtvirtintos CK 3.179 str. 1 d., dėl kurios vaikai negalėtų ar turėtų negyventi su atsakovu bei pateisintų tiek vaikų, tiek ir jų biologinio tėvo Å¡eimyninių santykių visiÅ¡kÄ nutraukimÄ . Faktas, jog po ieÅ¡kovų dukros mirties liko tik vienas iÅ¡ tėvų (atsakovas), realiai galintis pasirÅ«pinti nepilnamečiais vaikais, negali bÅ«ti laikoma objektyvia aplinkybe, siekiant atskirti vaikus nuo atsakovo.

PrieÅ¡ingai, nei teigiama skundžiamame sprendime, atsakovas, siekdamas patenkinti vaikų poreikius bei užtikrinti palankias sÄ lygas jų vystymuisi, rÅ«pinasi vaikų užimtumu, kasmet su vaikais važiuoja atostogauti, tenkindamas bÅ«tiniausius poreikius, juos apiperka drabužiais, mokyklinėmis prekėmis. Atsakovo rÅ«pinimÄ si vaikais patvirtina gausybė byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų ir liudytojų parodymų, kurių pirmosios instancijos teismas tinkamai nevertino. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovo gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos sÄ lygos vaikams augti ir vystytis.

Šiuo atveju byloje nebuvo objektyviai nustatyta, kad atsakovo ir vaikų santykiai būtų visiškai nutrūkę ar susiklostę sudėtingi atsakovo ir vaikų santykiai negali būti išspręsti bei atkurti jų šeimyniniai ryšiai, pasiteikiant atitinkamus specialistus. Teismas, padarydamas nepagrįstas išvadas, jog neva atsakovo ir vaikų ryšiai yra nutrūkę ir dėl to neva vaikai turi būti atskirti nuo atsakovo, netinkamai ištyrė ir įvertino byloje apklaustų vaikų paaiškinimus. Teismo posėdžio metu vaikai, kalbėdamiesi su teismo psichologe, nurodė faktus ir pabrėžė identiškas aplinkybių detales, apie kurias kalbėjo ir ieškovai.

Å is faktas kelia pagrįstų abejonių, jog galimai vaikai yra įtakojami ieÅ¡kovų, ieÅ¡kovai buvo aptarę su vaikais aspektus, apie kuriuos vaikams reikėtų kalbėti teismo posėdyje, tokiu bÅ«du formuojant neteisingÄ (klaidingÄ ) vaikų nuomonę ir neleidžiant jiems iÅ¡reikÅ¡ti tikrųjų savo norų, o ieÅ¡kovams siekiant savo savanaudiÅ¡kų tikslų, kad vaikai nepagrįstai bÅ«tų atskirti nuo jų tėvo. Pabaigus vaikų apklausÄ teisme, psichologė nesuformulavo ir nepateikė jokių galutinių iÅ¡vadų, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti, jog iÅ¡reikÅ¡tas vaikų noras gyventi su ieÅ¡kovais nebuvo grindžiamas ieÅ¡kovų daroma įtaka vaikams ir nuolatiniu nustatinėjimu prieÅ¡ atsakovÄ .

Tuo tarpu atsakovas į bylÄ pateikė kvalifikuotos specialistės doc. dr. S. B. komentarus dėl vykusios vaikų apklausos, kurie buvo priimti ir prijungti prie bylos. Å iuose raÅ¡ytiniuose komentaruose pabrėžiama, jog atsakovui „klijuojama“ blogo tėčio etiketė, o etikečių klijavimui didžiausiÄ reikÅ¡mę turi artimiausi žmonės. Å ioje iÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad nebuvo ir nėra iÅ¡naudotos visos galimybės atkurti vaikų ir jų tėvo ryÅ¡ius, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , šį įrodymÄ visiÅ¡kai ignoravo, kas taip pat lėmė neteisingas teismo iÅ¡vadas.Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti tikruosius nepilnamečių vaikų norus ir ketinimus, atsakovas mano, jog buvo (ir Å¡iuo metu yra) tikslinga Å¡ioje byloje nepilnamečiams vaikams R.

M. ir R. M. paskirti psichiatrinę-psichologinę ekspertizę.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 190 Eur iÅ¡laikymÄ kiekvienam vaikui kas mėnesį, visiÅ¡kai neanalizavo ir nevertino atsakovo realių galimybių teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ , neatsižvelgė į tai, kad atsakovas patiria nemažas iÅ¡laidas, mokėdamas mokesčius, susijusius su vaikų turtu bei jų dalies iÅ¡pirkimu. Teismas visiÅ¡kai neanalizavo ir neatsižvelgė į aplinkybę, jog mirus ieÅ¡kovų dukrai, vaikų motinai, nepilnamečiai vaikai R. ir R.

M. paveldėjo jų motinai priklausiusio turto dalį bei kartu su atsakovu tapo atitinkamo nekilnojamojo turto bendraturčiais. KiekvienÄ mėnesį atsakovo už šį nekilnojamÄ jį turtÄ mokama kredito suma sudaro daugiau nei 400 Eur. Akivaizdu, jog atsakovas, vykdydamas vaikams priklausančius vykdyti finansinius įsipareigojimus, tuo pačiu prisideda ir prie nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo. IeÅ¡kovai P. L. ir B. L. su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais argumentais:Teismo posėdžio metu, vaikai R.

M. ir R. M., apklausiami Vilniaus apygardos teismo psichologės, vienareikÅ¡miÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė norÄ likti gyventi su ieÅ¡kovais. Tai patvirtina ir įraÅ¡ytas garso įraÅ¡as, apklausiant vaikus teismo posėdžio metu. Nesuprantamas apelianto reikalavimas, kad pabaigus apklausÄ , kuriÄ stebėjo ir girdėjo teismo proceso dalyviai, Vilniaus apygardos teismo psichologė turėjo suformuluoti ir pateikti galutines iÅ¡vadas. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai – atsakovo motina S. M., sesuo Vaida ir kaimynė J.

B., patvirtinto, kad jie patys per metus tik 3-4 kartus epizodiÅ¡kai aplanko vaikus. IeÅ¡kovai niekada nedraudė ir nedraudžia vaikams lankytis pas apeliantÄ ir jo artimus giminaičius.IeÅ¡kovai pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kad ne apeliantas, o ieÅ¡kovai rÅ«pinasi vaikų mokslo pasiekimais, užimtumu, sveikata. Apeliantas per 8 metus vienÄ kartÄ 2015 metų rudenį R. nupirko sportbačius. Apeliantas 2 kartus t. y. 2014 ir 2015 mokslo metų pradžioje nupirko pusė mokyklinių prekių kiek reikia turėti einant į mokyklÄ .

Visais metais ir metų eigoje ieÅ¡kovai pirkdavo ir perka mokyklines prekes.Apeliantas nurodo, kad nuo 2010 iki 2015 praleisdavo atostogas Palangoje. Tačiau apeliantas nekonkretizuoja, kad Palangoje su vaikais praleisdavo tik septynias dienas savo kasmetinių atostogų. Likusias atostogas apeliantas praleidžia be vaikų.Apeliantas į bylÄ pateikė Lietuvos Edukologijos Universiteto socialinės edukacijos fakulteto socialinio ugdymo katedros vedėjos S. B. atsiliepimÄ apie posėdžio protokolo medžiagÄ , tačiau iÅ¡ Å¡ios iÅ¡vados nesimato kokiu pagrindu ir kieno praÅ¡ymu teikiama Å¡i iÅ¡vada teismui, nėra iÅ¡vados datos, registracijos numerio, iÅ¡ pateiktos iÅ¡vados nesimato ar Å¡i iÅ¡vada teikiama kaip privataus asmens ar jÄ teikia Edukologijos universitetas, iÅ¡vada padaryta, paimant iÅ¡ konteksto tam tikrus vaikų pasisakymus, apklausiant vaikus Vilniaus apygardos teismo psichologės S. B..

S. B. nematė pačių vaikų, jų gestų, veido iÅ¡raiÅ¡kos ir pan.2016 m. vasario 26 d. tarp vaikų ir atsakovo įvyko konfliktas dėl atsakovo draugės, po kurio R. išėjo iÅ¡ apelianto namo ir iki Å¡iol t. y. 1 metus ir 5 mėnesius visiÅ¡kai nebendrauja ir nenori bendrauti su tėvu. Dėl Å¡ios nenormalios padėties apeliantas nesikreipė nei į vaikų teisių apsaugos skyrių, nei į psichologus, kaip bÅ«tų galima iÅ¡spręsti susidariusiÄ situacijÄ . Apeliantas vengia pateikti duomenis apie gaunamÄ darbo užmokestį, didina paskolas, perka 2 metų naujumo automobilį „Tayota Avenssis” ir remdamasis savo didelėmis iÅ¡laidomis ir mokesčiais neteikia vaikams reikiamo iÅ¡laikymo.Nėra pagrindo priimti apelianto naujai pateikiamų įrodymų, kadangi apeliantas turėjo visas galimybes Å¡iuos dokumentus pateikti pirmos instancijos teisme.

Be to visų dokumentų kopijos, patvirtintos pačio apelianto.Apelianto praÅ¡ymas dėl ekspertizės paskyrimo yra perteklinis, kadangi vaikai vienareikÅ¡miÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė norÄ likti gyventi su ieÅ¡kovais, apklausiant juos Vilniaus apygardos teismo psichologės teismo posėdžio metu, dalyvaujant visiems proceso dalyviams.IÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais argumentais:Apeliantas R.

M. tėvų valdžios savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu neįgyvendina: kartu su vaikais negyvena (jau septynerius metus), nesirÅ«pina kasdieniais jų poreikiais, ugdymu, sveikata. Nepilnamečiai R. M. ir R. M. jau septynerius metus gyvena kartu su ieÅ¡kovais (seneliais) P. L. ir B. L.. Tarp ieÅ¡kovų ir nepilnamečių vaikaičių susiklostė labai artimi ir glaudÅ«s tarpusavio santykiai, ieÅ¡kovai visapusiÅ¡kai rÅ«pindamiesi ir besÄ lygiÅ¡kai mylėdami mamos netekusius vaikaičius, prisiėmė visas tėvams tenkančias pareigas, ko pasekmėje apelianto ir vaikų tarpusavio santykiai atitolo bei susilpnėjo.Apeliantas nesiėmė visų įmanomų priemonių ir veiksmų tam, kad įgyvendintų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintÄ prigimtinę tėvų pareigÄ auklėti ir iÅ¡laikyti savo vaikus, pilna apimtimi dalyvauti vaikų gyvenime, jų priežiÅ«roje, auklėjime bei iÅ¡laikyme.

Apeliantas leido susiklostyti situacijai, kuri yra Å¡iÄ dienÄ , jog vaikai nenori gyventi kartu su apeliantu, atsisako gyventi tėvo namuose ir yra aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kiÄ norÄ ir toliau gyventi kartu su ieÅ¡kovais.Apeliantas dėl sudėtingų jo ir vaikų tarpusavio santykių, galimos ieÅ¡kovų įtakos stengiantis jam kurti bei palaikyti Å¡iltus, artimus, tėviÅ¡kus tarpusavio ryÅ¡ius, nei karto į Vaiko teisių apsaugos skyrių nesikreipė, pagalbos padedant iÅ¡spręsti Å¡eimoje kilusias problemas neieÅ¡kojo.Sprendimas dalyje dėl R.

M. ir R. M. atskyrimo nuo apelianto yra pagrįstas, teisėtas ir atitinkantis vaikų interesus. Vaikų atskyrimas nuo apelianto suteikia pagrindÄ vaikams likti gyventi įprastoje aplinkoje, kurioje jie jaučiasi saugÅ«s, mylimi ir reikalingi, taip pat leidžia apeliantui pilnaverčiai bendrauti su vaikais, gerinti tarpusavio santykius, stiprinti tėviÅ¡kus ryÅ¡ius, siekti, kad vaikai norėtų gyventi ir ateityje gyventų kartu. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Nagrinėjamoje byloje tarp bylos Å¡alių – nepilnamečių vaikų tėvo (apelianto) ir senelių (ieÅ¡kovų) kilo ginčas dėl vaikų (vaikaičių) globos ir rÅ«pybos, gyvenamos vietos, iÅ¡laikymo teikimo.

IeÅ¡kovai P. L. ir B. L. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį teisme dėl tėvo R. M. atskyrimo nuo vaikų, jų paskyrimo vaikų globėjais / rÅ«pintojais, bei dėl iÅ¡laikymo vaikams priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamų sprendimu ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, atskyrė nepilnamečius vaikus R. M. ir R. M. nuo tėvo R. M., nustatė vaikui R. M. nuolatinę rÅ«pybÄ , vaikui R. M. - globÄ ir vaikų rÅ«pintojais paskyrė ieÅ¡kovus rÅ«pintojais ir globėjais, o taip pat vaikų turto bei gaunamų lėšų administratoriais paskyrė ieÅ¡kovus, vaikų senelius.Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (CK) 3.179 straipsnis nustato, jog tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaikÄ nuo tėvų (tėvo ar motinos).

Atskyrus vaikÄ nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grÄ Å¾inti iÅ¡ kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, jog vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra skirtos vaiko teisių ir interesų apsaugai. Tiek vaikų atskyrimo, tiek tėvų valdžios apribojimo atveju (CK 3.180 straipsnis) taikomos tos pačios vaiko teisių apsaugos priemonės – nuolatinės vaiko globos (rÅ«pybos) nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1423/2002; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-965/2003, 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-380-969/2017).

Tuo tarpu, remiantis CK 3.272 straipsnio 1 dalimi, vaiko globėjas (rÅ«pintojas) yra vaiko atstovas pagal įstatymÄ ir gina jo teises ir teisėtus interesus.Å alys nurodė, jog nepilnamečiai vaikai R. M. ir R. M. gimė R. M. (ikisantuokinė pavardė – Latvytė) ir apelianto R. M. Å¡eimoje. Å eima gyveno sutuoktiniams priklausiusiame name (duomenys neskelbtini). 2009 m. lapkričio 23 d. vaikų motina R. M. mirė. Motinos mirties metu vaikas R. M. buvo septynerių metų amžiaus, vaikas R. M. tuo metu buvo dvejų metų ir trijų mėnesių amžiaus.

Vaikai kartu su apeliantu paveldėjo bankui įkeistÄ Å¡eimos gyvenamÄ jį namÄ ir žemės sklypÄ dalimis. Abi ginčo Å¡alys nurodė, jog Å¡eimoje buvo nutarta, jog seneliai padės atsakovui auginti vaikus, atsakovas dirbo, vyko į komandiruotes. Mirusios vaikų motinos tėvai – ieÅ¡kovai iÅ¡ savo gyvenamos vietos Druskininkuose persikėlė gyventi į tame pačiame žemės sklype (duomenys neskelbtini)esantį jų sÅ«naus namÄ . Pirmus keturis mėnesius ieÅ¡kovė B. L. gyveno atsakovo ir vaikų namuose, vėliau kartu su sutuoktiniu P. L. apsigyveno Å¡alia esančiame jų Å¡eimos name, kartu su seneliais bendru sutarimu ten gyventi pradėjo ir apelianto vaikai R. ir R., kadangi atsakovas dirbo, seneliai prižiÅ«rėjo vaikus.

Kaip nurodė proceso dalyviai, vaikai kartais nakvodavo pas tėvÄ , tėvo namuose vaikams buvo įrengti kambariai, tam tikromis dienomis jis nuveždavo juos į darželį ar mokyklÄ , tačiau didžioji vaikų priežiÅ«ros ir auginimo naÅ¡ta buvo perkelta ieÅ¡kovams, kurie vykdė praktiÅ¡kai visas tėvų pareigas – rÅ«pinosi vaikų ugdymu, lavinimu, užklasine veikla, sveikata. Apeliantas neneigia, jog vaikų ugdymo įstaigose jis lankėsi vos keletÄ kartų, su mokytojais dėl vaikų ugdymo nebendraudavo, apeliantas net neturėjo prisijungimo prie elektroninio dienyno.

Apeliantas iÅ¡ esmės nepaneigė ieÅ¡kovų nurodytų faktų, jog kurį laikÄ vaikų poreikiams tenkinti pakankamai lėšų neskyrė, gavęs vaikams skirtÄ naÅ¡laičių pensijÄ Â keletÄ metų Å¡ias lėšas naudojo savo ir vaikų namo kreditui mokėti, statybai įteisinti. Nuo 2014 m. apeliantas perveda naÅ¡laičių pensijÄ vaikams, ieÅ¡kovams papraÅ¡ius iÅ¡ savo asmeninių lėšų apeliantas pradėjo mokėti vaikams apie 30 Eur, po 50 Eur, taip pat apmokėdavo už abiejų namų elektrÄ , Å¡iuo metu apeliantas vaikams skiria daugiau lėšų, tačiau Å¡alims nepavyko geranoriÅ¡kai sutarti dėl pakankamo iÅ¡laikymo vaikams.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi pirmosios instancijos teismo posėdžių metu Å¡alių duotus paaiÅ¡kinimus, vaikų nuomonę, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus teismo posėdžio metu pateiktÄ iÅ¡vadÄ (garso įraÅ¡ai) bei įvertinusi raÅ¡ytinius bylos įrodymus ir apelianto skundo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, jog egzistuoja pagrindai taikyti CK 3.179 straipsnio 1 dalyje numatytas priemones vaikų interesais.

Pažymėtina, jog vien tai, kad nustatytas aplinkybes teismas vertino ne apelianto naudai, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar padėtį traktavo netinkamai. Å iuo atveju sutiktina su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atsiliepime į skundÄ pateikta iÅ¡vada, jog apeliantas R. M. tėvų valdžios savo vaikų atžvilgiu laiku ir tinkamai neįgyvendino ir savo elgesiu faktiÅ¡kai jau yra atskyręs vaikus nuo savęs. Jau septynerius metus apelianto vaikai gyvena su seneliais (ieÅ¡kovais).

IeÅ¡kovai besÄ lygiÅ¡kai ir nuoÅ¡irdžiai mylėdami vaikaičius sudarė mamos netekusiems vaikams tinkamas ir reikiamas gyvenimo sÄ lygas savo namuose, tenkino visus vaikų poreikius – tiek fiziologinius, tiek dvasinius, sudarė vaikams saugiÄ ir ramiÄ aplinkÄ . Tarp vaikų ir senelių susiklostė artimas ir nuoÅ¡irdus pasitikėjimu grįstas tarpusavio ryÅ¡ys. IÅ¡klausius garso įraÅ¡Ä pirmosios instancijos teismo posėdžio metu psichologei kalbinant vaikus ir iÅ¡klausant vaikų norus, teisėjų kolegija bylos įrodymų kontekste susidarė nuomonę, jog tiek Å¡eÅ¡iolikmetės R.

M., tiek tuo metu beveik deÅ¡imtmečio R. M. norai buvo konkretÅ«s ir aiÅ¡kÅ«s, mintys brandžios, atsakymai argumentuoti. Tiek R., tiek R. nurodė norintys gyventi su seneliais, o su tėčiu – bendrauti. Nors tarp brolio ir sesers labai artimas tarpusavio ryÅ¡ys, net paklausti apie tai, kaip jie norėtų gyventi, jei kitas iÅ¡ jų nutartų gyventi su tėčiu, kiekvienas vaikas neabejodamas nurodė, jog vis tiek norėtų gyventi su seneliais. IÅ¡ tiesų vaikai minėjo keletÄ jiems nemalonių įvykių su tėčiu bei giminaičiais iÅ¡ tėčio pusės, apie kuriuos taip pat nurodė ir ieÅ¡kovai (vaikai nurodė, kad tėtis jiems pamelavo pristatydamas savo moterį, kad tėtis ir jo sesuo neigiamai atsiliepia apie jų senelius, kad kritikuoja R. norÄ dėvėti kai kuriuos likusios mamos drabužius), tačiau Å¡i padėtis natÅ«rali, kadangi vaikai su seneliais labai artimi, vaikai dalinasi su seneliais savo iÅ¡gyvenimais, liÅ«desiu, džiaugsmu ir bet kokia patirtimi.

PapraÅ¡ytas iÅ¡vardinti jam artimus žmones, R. pirmiausia mini močiutę, senelį, sesę, tada tėtį. Pasakojo, kad su močiute eina į teatrÄ , į baseinÄ su dėde. Paklaustas kaip jo gyvenime dalyvauja tėtis, vaikas atsakė - nu nelabai, nebuvau niekada su tėčiu nei kine, nei teatre. Ä® mokyklÄ tėtis neateina, vienais metais buvo per rugsėjo pirmÄ jÄ , neateidavo į spektaklį tėtis. Tėtis neturėdavo laiko, buvo kokie keturi spektakliai, tai tėtis nei į vienÄ neatėjo, nors jau bÅ«davo po darbo.

Vaikas nurodė, jog tik diedukai vaikÅ¡to visur. Tėtis tik parveža iÅ¡ mokyklos, per savaitę tris dienas. Diedukai visas dienas nuveža ir į kompiuterių akademijÄ Å¡eÅ¡tadieniais veža, nes tėtis turbÅ«t nori pailsėti. R. pasakė, jog jis norėtų, kad tėtis su juo daugiau bendrautų, bet gyventi nori su diedukais, jam geriau su diedukais. Paklaustas kas turėtų pasikeisti, kad jis panorėtų gyventi su tėčiu, R. atsakė: nežinau kas turėtų pasikeisti, aÅ¡ tiesiog nenoriu pas tėtį gyventi.

Tėtis nežaidžia su manim, ko paprašau tai nenuveža. Tėtis vadino senelius debilais, durniais, ir mane kartais negražiai pavadina. Vaikas svarstė - tėtis piktas gal dėl tų pinigų. Tėtis turbūt norėtų su manim gyventi, bet aš nenorėčiau. Seneliai tai nepyktų jei aš nuspręsčiau su tėčiu gyventi. Seneliai ragina nueiti pas tėtį. Apelianto dukra R. taip pat pasakė, kad ji nori gyventi su seneliais, su jais gyvena, priprato ir jai yra gerai, nurodė, kad tėčio nepasigenda.

Mergaitė aiÅ¡kino, kad seneliais ji pasitiki, o tėtis jai pameluoja. R. pasakojo jÄ sukrėtusį įvykį, kai jos manymu tėtis pasielgė blogai. Jis pasakė, kad atvažiuos draugai, o po to likus kelioms valandoms pasakė, kad atvažiuoja „ta moteris“. Gal jis galvojo, kad taip bus lengviau. Jei bÅ«tų anksčiau pasakęs – aÅ¡ nebūčiau pykus. Gal jis galvojo, kad aÅ¡ mažas vaikas. Skaudžiausia, kad jis pamelavo. Po to mes nekalbėjom apie tai. R. nurodė, kad ji buvau atėjus, bet tėtis nieko apie tai nesakė.

Tikėjousi, kad kažkÄ pasakys, ar paklaus kaip ji dėl to jaučiasi, bet nepaklausė. Nuo to įvykio ji nebendrauja su tėčiu. Net nenori, kad jis į mokyklÄ vežtų, geriau važiuoja autobusu. R. pasakojo, kad jų santykiai su tėčiu visiÅ¡kai nutrÅ«ko, nematė jo metus (pamato iÅ¡ tolo). Anksčiau tėtis veždavo į mokyklÄ , bet dabar jau negali bÅ«ti taip kaip buvo. R. sakė - taip gavosi, seneliai mumis rÅ«pinosi, tėtis tam pritarė. Dabar bendravimo su tėčiu mergaitė neįsivaizduoja.

Kažkokio artimo bendravimo niekada nebuvo ir nemano, kad tėtis pasikeistų. Viskas taip susiklostė, palaipsniui. Po mamytės mirties bendravimas vis rečiau ir rečiau buvo. Tėtis nerodo iniciatyvos, susidarė įspūdis, kad jis pats nenori bendrauti. Jei tėtis stengtųsi gal būti ir susitiktų su juo. Kada nors. Dabar pyksta ant tėčio dėl to, kad jis pameluodavo. Mergaitė aiškino, kad tėtis neklausia kas jai yra svarbu. Seneliai visada sakydavo nueikit, pabūkit, arbatos išgerkit, pakalbėkit.

Seneliai niekada nekalbėjo apie tėtį ar tetÄ negražiai. Močiutė kartais paklausia – ar mes tikrai nenorim nueiti pas tėtį, ar pernakvoti. VienÄ kartÄ močiutė net buvo supykus, kad mes nenorėjom eiti. Bet mes tiesiog nenorim. Gal todėl kad nėra to ryÅ¡io, to bendravimo, kad galėtum pasikalbėti apie viskÄ . Jie mes nuspręstume gyventi pas tėtį seneliai tikrai neprieÅ¡tarautų. Bet mes pripratę vieni prie kitų, mes vieni kitiems svarbÅ«s. Apie kitus giminaičius iÅ¡ tėčio pusės sakė, kad santykiai su jais nebÅ«davo dažni.

Jie kartais nemaloniai kalbėdavo apie senelius, sako, kad jie mus nuteikia, nors jie niekuomet to nedaro, todėl nemalonu bendrauti. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai išklausė vaikų nuomonių ir pagrįstai į jas atsižvelgė. Vaikai buvo apklausti tokiu būdu, kad nematytų bylos dalyvių ir jų emocijų, klausimai vaikams buvo perduodami per psichologę, vaikai kalbėjo ramiai, noriai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų vertinimu, apelianto prašymas skirti ekspertizę nėra pagrįstas, byloje yra pakankamai duomenų sprendimui priimti, todėl apelianto prašymas netenkintinas.Teisėjų kolegija pažymi, jog vaiko atskyrimas nuo tėvų – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

Tėvų valdžios apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaikams nevykdymo, pavyzdžiui, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, nesirūpina vaikais, piktnaudžiauja tėvų valdžia ir kt. Taigi, vaiko atskyrimas nuo tėvų, kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių, ir priešingai – tėvų valdžios apribojimas taikomas esant kaltei dėl tėviškų pareigų nevykdymo.

Teismo surinktais duomenimis nustatyta, kad R. M. ir R. kartu su tėvu negyvena nuo 2010 m. Apelianto dukra ir sÅ«nus yra auklėjami ir prižiÅ«rimi senelių iÅ¡ motinos pusės (ieÅ¡kovų). Taip pat byloje nustatyta, kad apeliantas ilgÄ laikÄ pakankamai nesirÅ«pino vaikais, materialiai juos iÅ¡laikė iÅ¡ dalies, bendravo epizodiÅ¡kai. Nors apeliantas nurodo, kad domisi vaikų gyvenimu ir žada, pasikeitus aplinkybėms, daugiau vaikus remti finansiÅ¡kai, kolegijos vertinimu Å¡iuo metu pakankamai pastangų tam nededa.

Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas CK 3.155 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiÅ«rimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę į pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę bÅ«klę, sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje.

Å ios bylos duomenimis tėvas Å¡ių pareigų tinkamai nevykdo, tačiau deklaruoja siekį rÅ«pintis sÅ«numi ir dukra, bet dėl susidėjusių aplinkybių nurodo negalintis savo pareigų tinkamai atlikti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai akcentavo tai, kad vaikai, dėl kurių priežiÅ«ros, auklėjimo ir iÅ¡laikymo vyksta ginčas, yra nepilnamečiai, vaikai vieni gyventi be kasdieninės suaugusių priežiÅ«ros ir iÅ¡laikymo negali, tėvas ilgÄ laikÄ vaikais tinkamai emociÅ¡kai nesirÅ«pino, dėl Å¡ios priežasties jų santykiai nėra artimi, vaikai gyventi su tėvu dėl susidėjusių aplinkybių nenori.

Teismas turėjo iÅ¡nagrinėti ginÄÄ vaiko interesais. Kaip jau buvo minėta, yra dvi tėvų valdžios apribojimo rÅ«Å¡ys – vaiko atskyrimas nuo tėvų ir laikinas arba neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Å ios vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonės (CK 3.179 ir CK 3.180 straipsniai) yra tarpusavyje susijusios, vaiko atskyrimas nuo tėvų yra Å¡velnesnė priemonė, kuri taikoma, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, ginčo teisiniams santykiams reguliuoti tinkamai taikė materialinės teisės normas ir pagrįstai nepilnamečius vaikus atskyrė nuo tėvo (įteisindamas faktiÅ¡kai nusistovėjusius santykius).

Apeliacinio skundo argumentus, jog teismas netinkamai taikė CK 3.179 straipsnio nuostatas, paneigia bylos duomenys. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras visais jį liečiančiais klausimais ir bÅ«ti iÅ¡klausytam bet kokio jį liečiančio nagrinėjimo metu. Vaikai iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi su ieÅ¡kovais bei norÄ , kad seneliai juos ir globotų ir jais rÅ«pintųsi. Å iai savo pozicijai patvirtinti vaikai nurodė argumentus, kurie atitinka byloje surinktiems įrodymams ir neprieÅ¡tarauja vaikų interesams.

CK 3.179 straipsnio 1 dalis, nustatanti vaikų ir tėvų atskyrimÄ , nenurodo apibrėžto sÄ raÅ¡o aplinkybių, kurioms esant vaikai gali bÅ«ti atskirti nuo tėvų, o numato tik bendrÄ principÄ , kad toks atskyrimas nuo tėvų gali bÅ«ti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į susiklosčiusias Å¡eimynines aplinkybes, vaikų norus bei jo interesus, byloje tinkamai taikė Å¡iÄ vaiko teisių apsaugos priemonę.

Priimdamas sprendimÄ atskirti vaikus nuo tėvo teismas pagrįstai kartu steigė nuolatinę vaiko R. M. globÄ ir vaiko R. M. rÅ«pybÄ (CK 3.257 str. 3 p.). Vaiko globos / rÅ«pybos tikslas yra užtikrinti vaiko teisių ir interesų įgyvendinimÄ ir gynybÄ . Globėjas (rÅ«pintojas) turi rÅ«pintis vaiku, jį auklėti, atstovauti jo teisėtiems interesams ir juos ginti. Bylos duomenimis Å¡ias pareigas vaikų atžvilgiu nuo 2010 m. atlieka vaiko seneliai. Remiantis aptartais argumentais, vaikų nuolatinė globa ir rÅ«pyba nustatyta pagrįstai.

Pažymėtina, kad atskirtiems nuo tėvų vaikams iÅ¡saugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 3 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad vaikų atskyrimas nuo tėvų iÅ¡ esmės atsižvelgiant į susiklosčiusiÄ padėtį neriboja vaikų teisių ir pareigų, susijusių su tėvais, t.y. jos lieka be ribojimų tokios, kokios nustatytos įstatyme. Taigi, apeliantas turi teisę ir pareigÄ su vaikais bendrauti, stengtis atkurti prarastÄ ryšį. Svarbu suvokti, kad Å¡eimoje susidariusi padėtis savaime nėra negrįžtamas procesas. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iÅ¡ apelianto iÅ¡laikymÄ vaikams po 190 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.

Apeliantas skunde nurodo, jog teismas netinkamai vertino įrodymus, netinkamai taikė materialines teisės normas, tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nepateikė pakankamų įrodymų Å¡iai pozicijai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai, nei nurodo apeliantas, analizavo apelianto turtinę padėtį, įvertino jo turimas finansines prievoles – SEB bankui mokamÄ kreditÄ už namÄ bei apelianto galimybes teikti iÅ¡laikymÄ vaikams. Apeliacinės instancijos teismas priima ir vertina apelianto kartu su skundu pateiktus papildomus raÅ¡ytinius įrodymus.

Apeliantas pateikė duomenis apie mokamÄ kreditÄ (kredito grÄ Å¾inimo grafikas), apie žemės mokesčio dydį, tačiau net nenurodė kokį gi iÅ¡laikymÄ jis galėtų skirti vaikams. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str.). Tėvai privalo teikti iÅ¡laikymÄ proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Tėvų pareiga iÅ¡laikyti vaikus yra asmeninė turtinė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti.

Å ios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali bÅ«ti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų Å¡eiminių ryÅ¡ių susiformavimu, iÅ¡vykimu, iÅ¡laikymo teikėjo nepakankamu rÅ«pestingu ar nesÄ Å¾iningu elgesiu. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad vaikų tėvas turi galimybes teikti iÅ¡laikymÄ po 190 Eur vaikams, teismas teisingai nurodė ir tai, kad mirus vaikų motinai apeliantui tenka didesnė finansinė naÅ¡ta iÅ¡laikyti vaikus.

Apeliantas byloje CPK leistinais įrodymais nepaneigė ieÅ¡kovų pateiktų apskaičiavimų vaikų poreikiams tenkinti. Svarbu paminėti ir tai, kad atsakovas kitų iÅ¡laikytinių neturi. Atsižvelgiant į tai, kad vienas iÅ¡ vaikų po dviejų metų taps pilnamečiu, kolegija sprendžia, jog priteisto dydžio iÅ¡laikymas ir jo trukmė nėra nepakeliama naÅ¡ta apeliantui. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir aptartu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant iÅ¡laikymo dydžio nustatymÄ reglamentuojančių materialiosios teisės normų ir nenukrypstant nuo jų iÅ¡aiÅ¡kinimų, pateiktų kasacinio teismo praktikoje.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikÅ¡mingas Å¡iai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias materialines teisės normas, nepažeidė proceso normų, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundÄ ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                Dainius Rinkevičius                                                                                                           Eglė Surgailienė                                                                                                        Jelena Å iÅ¡kina