Legislator Case Law & Legislation
9ea8f7f3-2901-484c-a48e-0ec2be37f70e AI generated

9ea8f7f3-2901-484c-a48e-0ec2be37f70e · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 9ea8f7f3-2901-484c-a48e-0ec2be37f70e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

T. K. 2017 m. rugpjūčio 21 d apie 5.29 val., Vilniaus r., ZujÅ«nų sen., BuivydiÅ¡kių k.. SÅ«duvių g.12, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo automobilį BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 2,11 promilės etilo alkoholio). II. Apeliacinio skundo argumentai                                  2.

Legislator headnote

AI generated

9ea8f7f3-2901-484c-a48e-0ec2be37f70e · Vilniaus apygardos teismas: Be to, pažymi, jog įmokos į fondÄ turėtų bÅ«ti taikomos asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl smurtinių, o ne dėl visų nusikaltimų padarymo. Nurodo, kad jo padaryta veika nėra priskiriama prie smurtinių veikų, jos padarymo metu asmenys sužaloti nebuvo, todėl įmokos paskirtis neatitinka įsteigto fondo tikslų. Pažymi, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad jis savo noru atlygino nukentėjusiesiems žalÄ ikiteisminio tyrimo metu ir jie jokių pretenzijų bylos nagrinėjimo teisme metu jam nepareiÅ¡kė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

 Nuorašas   Baudžiamoji byla Nr. 1A-234-195/2018                              Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42790-2017-5    Procesinio sprendimo kategorija:                                1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6.; 2.4.6.4.1; 2.4.7.   (S)                                                                                                                                                                                VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU    2018 m. balandžio 23 d. Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti išteisėjų Virginijos Pakalnytės – Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės ir Artūro Šumsko (kolegijos pirmininko),sekretoriaujant Gretai Serapinaitei, dalyvaujant prokurorui Marijui Normantui, asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės T.

K., jo gynėjai advokatei Birutei Strimaitytei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal T. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų2018 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo T. K., a.k.38810120143, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje padarymÄ ir perduotas pagal laidavimÄ dviejų metų laikotarpiui be užstato E. G. atsakomybei.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu T. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones trims metams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, T. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 50 MGL (1883 eurų), dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, T. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės.

1. T. K. 2017 m. rugpjūčio 21 d apie 5.29 val., Vilniaus r., ZujÅ«nų sen., BuivydiÅ¡kių k.. SÅ«duvių g.12, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo automobilį BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 2,11 promilės etilo alkoholio). II. Apeliacinio skundo argumentai                                  2.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui T. K. praÅ¡o pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nuosprendį ir sutrumpinti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonės - uždrausti vairuoti transporto priemones, terminÄ . Taip pat praÅ¡o sumažinti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę - įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . PraÅ¡o panaikinti jam paskirtÄ automobilio BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimÄ .                          3.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir jo atžvilgiu paskyrė neproporcingai dideles baudžiamojo poveikio priemones. Nurodo, jog teismas parinkdamas skirtingų baudžiamojo poveikio priemonių apimtį ir kiekį, padarė prieÅ¡taringas iÅ¡vadas, netinkamai įvertino kiekvienÄ iÅ¡ BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų ir teismo nustatytų aplinkybių, todėl netinkamai ir neproporcingai parinko baudžiamojo poveikio priemonių dydžius.             4.

Apelianto vertinimu, apylinkės teismas neginčijamai pripažino, kad jis (T. K.) yra iÅ¡imtinai teigiamai charakterizuojamas, nėra pavojingas ar kitaip keliantis grėsmę asmuo, todėl taikant laidavimÄ bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai bei pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai, tačiau skirdamas baudžiamojo poveikio priemones, visas Å¡ias aplinkybes teismas ignoravo.                          5. Apelianto nuomone, teismas netinkami taikė BK 67, 68, 71, 72 straipsnio nuostatas, kadangi neteisingai interpretavo Å¡ių baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį ir taikymo sÄ lygas, nevertino T.

K. asmenybės, nesivadovavo teismų praktika, kas sukliudė pirmosios instancijos teismui priimti teisingÄ sprendimÄ .                          6. Apelianto manymu, teismas netinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos padarinių pavojingumo nebuvimÄ , ir baudžiamojo poveikio priemones paskyrė nevertindamas visų nustatytų aplinkybių visumos. T. K. nuomone, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės yra perteklinės ir nereikalingos baudžiamojo įstatymo tikslams pasiekti, todėl turi bÅ«ti pakeistos ar panaikintos.                          7.             Apelianto įsitikinimu, teismas, skirdamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ , neturi pareigos jÄ taikyti visais atvejais, o suponuoja pareigÄ teismui svarstyti tokia galimybę.

Apeliantas praÅ¡o įvertinti visas bylos aplinkybes, po nusikalstamos veikos padarymo atsiradusias pasekmes, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, bylos tyrimo eigÄ . Mano, jog teismas jam paskyręs griežčiausiÄ baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ bei parinkęs ilgiausiÄ Ä¯statymo nustatytÄ jos terminÄ , sudaro pagrindÄ abejoti sprendimo teisingumu. Nurodo, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams – yra pati griežčiausia, kuri numatyta BK 68 straipsnio 2 dalyje, o įvertinus bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos neigiamų pasekmių savalaikį paÅ¡alinimÄ , nesant tęstinių padarinių, susijusių su asmenų sveikatos sutrikdymu, tokia priemonė nėra proporcinga.                          8.

Apeliantas atkreipia teismo dėmesį, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d., t.y. nuo nusikalstamo įvykio padarymo jis pats nesinaudoja teise vairuoti transporto priemone, nėra iÅ¡siėmęs laikino vairuotojo pažymėjimo, nurodo, kad realiai teisė vairuoti jam apribota jau dabar ir truks 7 - 8 mėnesius, todėl virÅ¡ys įstatymo nustatytÄ maksimalų uždraudimo naudotis specialiÄ ja teise terminÄ .                          9. Apelianto nuomone, teismas spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės trukmės taikymÄ , turėjo atsižvelgti į BK 641 straipsnio nuostatas, kadangi Å¡ioje byloje teismas atliko sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , todėl jam paskirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu turėjo bÅ«ti sumažinta vienu trečdaliu.                          10.

Apelianto įsitikimu, teismas jam nepagrįstai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę 50 MGL įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Nurodo, kad pagal 2017 m. rugsėjo 28 d. galiojusiÄ Ä¯statymo redakcijÄ , BK 71 straipsnyje buvo įtvirtinta nuostata, kad teismas gali paskirti nuo 5 MGL iki 25 MGL dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Todėl atkreipia teismo dėmesį, kad teismo paskirta 50 MGL dydžio įmoka yra aiÅ¡kiai per didelė, kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija numatė galimybę teismui paskirti ne didesnę nei 25 MGL dydžio įmokÄ .

Be to, pažymi, jog įmokos į fondÄ turėtų bÅ«ti taikomos asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl smurtinių, o ne dėl visų nusikaltimų padarymo. Nurodo, kad jo padaryta veika nėra priskiriama prie smurtinių veikų, jos padarymo metu asmenys sužaloti nebuvo, todėl įmokos paskirtis neatitinka įsteigto fondo tikslų. Pažymi, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad jis savo noru atlygino nukentėjusiesiems žalÄ ikiteisminio tyrimo metu ir jie jokių pretenzijų bylos nagrinėjimo teisme metu jam nepareiÅ¡kė.

Nurodo, kad pagrindinis tikslas atlyginti nukentėjusiesiems žalÄ jau yra pasiektas. Be to, teismas skirdamas Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę visiÅ¡kai neįvertino jo turtinės padėties, pažymi, kad jokio turto iÅ¡skyrus automobilį jis neturi, jo darbo užmokestis nėra didelis, gerinti savo turinę padėtį, dėl turimų sveikatos problemų jis neturi galimybės. Apelianto manymu, baudžiamojo įstatymo nuostatos nurodytos BK 641 straipsnyje galėtų bÅ«ti taikomos ir sprendžiant skirtinos įmokos į nukentėjusiųjų fondÄ dydžio klausimÄ .                          11.

Apelianto manymu, teismas nepagrįstai jo atžvilgiu taikė ir transporto priemonės konfiskavimÄ . Nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė BK 72 straipsnio nuostatas, priėmė sprendimÄ prieÅ¡taraujantį teismų praktikai. Pažymi, kad apylinkės teismas pritaikydamas jo atžvilgiu BK 40 straipsnio reikalavimus ir jį atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , neturėjo pagrindo taikyti BK 72 straipsnio nuostatas. Nurodo, kad teismas turėjo galimybę taikyti automobilio konfiskavimÄ , vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kaip papildomo baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau toks teismo sprendimas turėjo bÅ«ti motyvuotas bei taikytinas įvertinus baudžiamojo poveikio tikslus ir paskirtį.

Apelianto įsitikinimu, spręsdamas Å¡ios priemonės skyrimo klausimÄ , teismas turėjo spręsti ne privalomai, o teismo nuožiÅ«ra, todėl turėjo bÅ«ti įvertintos visos jo asmenybę charakterizuojančios savybės, jo turtinė padėtis, sveikatos bÅ«klė, galimybė ateityje pagerinti savo turtinę padėtį ir pan. Nurodo, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡ esmės iÅ¡dėstė prieÅ¡taringus argumentus – atleido asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir paskyrė jam baudžiamojo poveikio priemonę, kurios materialinė iÅ¡raiÅ¡ka virÅ¡ytų skirtinos baudos už apysunkį nusikaltimÄ minimumÄ .

Mano, kad tokia baudžiamojo poveikio priemonė asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės yra aiÅ¡kiai per griežta, todėl turi bÅ«ti panaikinta.              IV. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies dėl įmokos į nukentėjusiųjų fondÄ dydžio sumažinimo, asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. V. Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

12. Ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių, T. K. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo byloje nėra, tačiau apeliantas skundžia nuosprendį dalyje dėl jo atžvilgiu konfiskuoto turto, praÅ¡o sutrumpinti jam paskirto draudimo vairuoti transporto priemones terminÄ , taip pat praÅ¡o sumažinti jam paskirtÄ Ä¯mokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .                          13. Ä®vertinus bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo argumentus, proceso dalyvių pateiktus argumentus teismo posėdžio metu, konstatuotina, kad Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismas dalyje dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo vairuoti transporto priemones, bei paskirto automobilio BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimo, tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl apylinkės teismo priimtas nuosprendis Å¡ioje dalyje laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo  14. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nors baudžiamasis įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone, pagal teismų praktikÄ nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sÄ lygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymÄ .

15. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju akivaizdu, kad kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.

16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad T. K. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta 2,11 promilės etilo alkoholio, taigi tyčia padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje, o pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, kad minėtas automobilis yra Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo priemonė.              17. Nors apelianto vertinimu, apylinkės teismas neteisingai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , paskirdamas jam baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ , neatsižvelgė į jo asmenybę charakterizuojančios savybes, jo turtinė padėtį, sveikatos bÅ«klę, galimybę ateityje pagerinti savo turtinę padėtį, tačiau Å¡is skundo argumentas nelaikytinas pagrįstu.

Pažymėtina, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. IÅ¡ Å¡ioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikomosios paskirties matyti, jog baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas Å¡iuo atveju paliekamas teismo nuožiÅ«rai. Ä®gyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Å ia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoÅ¡tas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan.

Kas Å¡iuo konkrečiu atveju ir buvo padaryta.18. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo, konstatavo, kad baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi bÅ«ti konfiskuojami, tačiau turi atitikti teisingÄ pusiausvyrÄ tarp vieÅ¡ojo intereso poreikių ir asmenų teisių. Apylinkės teismas atsižvelgęs į tai, kad T. K. ankščiau nebuvo teistas, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat įvertinęs kaltinamojo padarytÄ veikÄ ir jo asmenybę, atsižvelgęs į tai, kad automobilis yra kaltinamojo asmeninis turtas, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog automobilis turi bÅ«ti konfiskuojamas.

Turint galvoje tai, kad byloje nustatytas teisinis pagrindas atleisti T. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, Å¡i pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada yra logiÅ¡ka ir pakankamai motyvuota, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje yra prieÅ¡taringas, kad jame neteisingai aiÅ¡kintos ir taikytos įstatymo bei teismų praktikos nuostatos, atmestinas kaip nepagrįstas.19. Skunde nurodomi argumentai – kad apeliantas yra iÅ¡imtinai teigiamai charakterizuojamas darbdavio, pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , turi sveikatos problemų, alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiauja, pasižada ateityje nenusikalsti, nėra pakankami teigti, kad nagrinėjamu atveju konfiskavus jam nuosavybės teisėmis priklausantį automobilį, Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės bÅ«tų aiÅ¡kiai per griežta, pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus.

Patikrinus byloje esančius duomenis pažymėtina, jog visos Å¡ios T. K. skunde nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pastarasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ perduodant jį tetos atsakomybei dviejų metų laikotarpiui. Todėl laikytina, kad tokios baudžiamosios poveikio priemonės, kaip automobilio konfiskavimas iÅ¡ asmens, kuris padarė sau ir kitiems asmenims bei jų turtui didelę grėsmę keliantį itin pavojingÄ nusikaltimÄ , t.y. vairavo automobilį bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta 2,11 promilių alkoholio, taikymas, nelaikytinas neproporcinga ar neadekvačia priemone padarytai nusikalstamai veikai.

Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis).20. Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimÄ kelių transporto priemones <......>, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumÄ , taip pat užkirsti keliÄ neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Å ių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kuriÄ vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas.

PrieÅ¡ingu atveju, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintÄ nusikalstamÄ veikÄ , turimÄ turtÄ â€“ automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas bei nepagarbÄ baudžiamajam įstatymui, bet sudarytų sÄ lygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu bÅ«du neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobÅ«džio. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė BK 72 straipsnio nuostatas, pagrįstai konfiskavo apelianto naudojamÄ automobilį, su kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, keisti skundžiamÄ nuosprendį Å¡ioje dalyje nėra teisinio pagrindo.

             Dėl uždraudimo naudotis specialia teise termino 21. Apeliantas nurodo, kad teismo jam paskirta griežčiausia baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas bei parinktas ilgiausias 3 metų įstatymo nustatytas jos terminas yra pati griežčiausia, kuri numatyta BK 68 straipsnio 2 dalyje, taip pat nurodo, kad realiai teisė vairuoti jam apribota nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. ir truks 7 - 8 mėnesius iki nuosprendžio įsiteisėjimo, todėl virÅ¡ys įstatymo nustatytÄ maksimalų uždraudimo naudotis specialiÄ ja teise terminÄ .22.

BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas naudotis specialiÄ ja teise uždraudžianuo 1 iki 3 metų. Å iuo konkrečiu atveju, apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu T. K. maksimaliam terminui, t.y. 3 metams uždraudė naudotis teise vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Kaip viena iÅ¡ baudžiamojo poveikio priemonių numatytas uždraudimas naudotis specialia teise skiriamas tuomet kai, asmuo naudodamasis Å¡ia teise padaro nusikalstamÄ veikÄ .

Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laikÄ , atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumÄ aplinkybių, apibÅ«dinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmÄ , kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017).

23. Ä®vertinusi visas byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai uždraudė T. K. naudotis teise vairuoti transporto priemones maksimaliam terminui. Ä®vertinus apelianto skundo argumentus, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoÅ¡irdžiai gailisi, paÅ¡alino veikos neigiamas pasekmes, kad nėra tęstinių padarinių, susijusių su asmenų sveikatos sutrikdymu, buvo įvertintos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir nesudaro pagrindo trumpinti specialiosios teisės, t.y. teisės vairuoti transporto atėmimo termino.

Nėra teisinio pagrindo sutikti su T. K. apeliacinio skundo argumentu, jog jo atžvilgiu taikyta kardomoji priemonė – vairuotojo pažymėjimo paėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo pažeis jo teisėtus interesus, kadangi virÅ¡ys įstatymo nustatytÄ maksimalų uždraudimo naudotis specialiÄ ja teise terminÄ . Konstatuotina, kad pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas (BK 66 straipsnis) į paskirtÄ bausmę turi bÅ«ti įskaitytas kardomasis kalinimas (suėmimas), tačiau kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo – įskaitymas į paskirtÄ bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laikÄ nėra numatytas.

Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr.2K-118-511/2018). Todėl Å¡is apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.           Dėl įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .             Skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, T. K. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 50 MGL, tai yra 1883 eurų, dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

Patikrinus byloje esančius duomenis sutiktina su apeliacinio skundo argumentu ir pažymėtina, kad Å¡i 50 MGL dydžio teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra nepagrįstai didelė, kadangi veikos padarymo metu (2017 m. rugpjūčio 21 d.) galiojusi BK 71 straipsnio redakcija (galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.) numatė įmokos į nukentėjusiųjų asmenų fondÄ nuo 5 MGL iki 25 MGL dydį, todėl Å¡ioje dalyje apeliacinis skundas tenkintinas, o teismo paskirta įmoka turi bÅ«ti mažintina.             Nors skunde tvirtinama, kad tokio pobÅ«džio įmokos gali bÅ«ti skiriamos tik asmenims padarius smurtinius nusikaltimus, tačiau negalima sutikti su apelianto argumentais, jog jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, pagal savo prasmę, nėra tikslinga.

Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pilnamečiam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonės gali bÅ«ti skiriamos ne tik kartu su bausme, bet ir asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡io kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais. Tarp įstatymu nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra numatyta ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Lietuvos Respublikos BK 71 straipsnis, reglamentuojantis įmokos paskyrimÄ , nenumato jokių iÅ¡imčių, dėl kurių Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė negali bÅ«ti taikoma, Å¡iuo konkrečiu atveju.

Konstatuotina, jog įstatyme nėra iÅ¡skirtos atskiros nusikalstomos veikos (pagal jų rūšį, pavojingumÄ , pobÅ«dį ar kitus kriterijus), kurias padarius, asmuo negali bÅ«ti įpareigojamas sumokėti nustatyto dydžio įmokÄ Ä¯ asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų, fondÄ . Tad nėra teisinio pagrindo neskirti Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės apeliantui vien dėl to, kad nebuvo padarytas smurtinio pobÅ«džio nusikaltimas.             25. Skunde nepakankamai motyvuotai nurodoma, kad baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ T.

K. paskirta nepagrįstai, kadangi jis atlygino nukentėjusiesiems žalÄ ikiteisminio tyrimo metu ir jie jokių pretenzijų bylos nagrinėjimo teisme metu jam nepareiÅ¡kė, nurodoma, kad teismas skirdamas Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę visiÅ¡kai neįvertino jo turtinės padėties, kad jokio turto iÅ¡skyrus automobilį jis neturi, jo darbo užmokestis nedidelis, gerinti savo turinę padėtį, dėl turimų sveikatos problemų jis neturi galimybės. Å iame kontekste pažymėtina, kad įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ dydis T.

K. veikos padarymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo nuo 5 iki 25 MGL. Nustatydamas konkretų jos dydį, atsižvelgiama į apelianto padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, jo asmenybę ir kitas aplinkybes. Apeliantas, nors ir neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant laiduotojos – jo tetos E. G. žinion, užstatas neskirtas. Ä®mokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ skyrimui esminės reikÅ¡mės neturi tai, kad kaltininkas Å¡iuo metu neturi lėšų tokiai įmokai sumokėti.

Pažymėtina, jog T. K. dirba, byloje nėra duomenų, kad jis neturėtų galimybės gauti nuolatinių pajamų. Kadangi apylinkės teismas nustatė ilgesnį – 12 mėnesių įmokos sumokėjimo terminÄ , taip pat, atsižvelgus į sumažintÄ paskirtos įmokos dydį bei kitas ankščiau aptartas aplinkybes, pripažintina, jog nėra jokio objektyvaus pagrindo iÅ¡vadai, kad paskirtos įmokos sumokėjimas turėtų itin sunkių pasekmių T. K. turtinei padėčiai.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2018 m. sausio 11 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: T. K. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2018 m. sausio 11 d. nuosprendį pakeisti:Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, T. K. paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę - įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ sumažinti nuo 50 MGL iki 25 MGL, tai yra 941,50 eurų (devynių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt vieno euro, penkiasdeÅ¡imt centų).KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Å is nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai                                                                                                Virginija Pakalnytė – Tamošiūnaitė                                                                                                                                                   Aiva Survilienė                                                               Artūras Šumskas Nuorašas tikras:

                                                                                                                     ArtÅ«ras Å umskasTeisėjas                                                                                                       Â