Legislator Case Law & Legislation
9ea7348c-bb6f-4aea-a8cc-b9280d004ad5 AI generated

9ea7348c-bb6f-4aea-a8cc-b9280d004ad5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 9ea7348c-bb6f-4aea-a8cc-b9280d004ad5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus virÅ¡ininko 2014 m. gegužės 8 d. sprendimÄ Nr. 10–10–S–6582; įpareigoti atsakovÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ arba įpareigoti atsakovÄ panaikinti teisės vairuoti transporto priemonės apribojimus, arba įpareigoti atsakovÄ panaikinti vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) suspendavimÄ (b. l. 1-4, 39-45).PaaiÅ¡kino, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžiu, be kitÄ ko, buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vieneriems metams naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Legislator headnote

AI generated

9ea7348c-bb6f-4aea-a8cc-b9280d004ad5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti jį kaip nepagrįstÄ (b. l. 49-51). PaaiÅ¡kino, kad nors draudimo vairuoti kelių transporto priemones įgyvendinimo tvarka nėra reglamentuota, pagal analogijÄ draudimo vairuoti kelių transporto priemones įgyvendinimas turėtų bÅ«ti reguliuojamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio ir 2009 m. liepos mėn. 29 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-4158-281/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03029-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 38; 74 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 7 d.                                                                             Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, dalyvaujant pareiškėjui V.

R. (V. R.), atsakovo atstovei Danutei Martinkevičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. R. skundÄ atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas V. R. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) 2014 m. birželio 9 d. teismui padavė skundÄ , kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus virÅ¡ininko 2014 m. gegužės 8 d. sprendimÄ Nr. 10–10–S–6582;

2) įpareigoti atsakovÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ arba įpareigoti atsakovÄ panaikinti teisės vairuoti transporto priemonės apribojimus, arba įpareigoti atsakovÄ panaikinti vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) suspendavimÄ (b. l. 1-4, 39-45).PaaiÅ¡kino, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžiu, be kitÄ ko, buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vieneriems metams naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Suėjus metų terminui vairuotojo pažymėjimas vis dar buvo negaliojantis, todėl pareiÅ¡kėjas 2014 m. balandžio 26 d. su praÅ¡ymu kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybÄ (toliau – ir Kelių policijos valdyba) dėl vairuotojo pažymėjimo galiojimo. Kelių policijos valdyba 2014 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 10-10-S-6582 (toliau – ir ginčijamas sprendimas) atsisakė patenkinti praÅ¡ymÄ . Teigia, kad Kelių policija nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė pakeisti vairuotojo pažymėjimo statusÄ iÅ¡ negaliojančio į galiojantį.

Nurodo, kad teisės aktai, kuriais remiamasi ginčijamame sprendime reglamentuoja vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grÄ Å¾inimo tvarkÄ pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksÄ , o ne pagal BaudžiamÄ jį kodeksÄ . Uždraudimas vieneriems metams naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra pagal Baudžiamojo kodekso 68 straipsnį, todėl atsakovo ginčijamame sprendime nurodyti teisės aktai yra netaikytini.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ tenkinti.

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti jį kaip nepagrįstÄ (b. l. 49-51). PaaiÅ¡kino, kad nors draudimo vairuoti kelių transporto priemones įgyvendinimo tvarka nėra reglamentuota, pagal analogijÄ draudimo vairuoti kelių transporto priemones įgyvendinimas turėtų bÅ«ti reguliuojamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio ir 2009 m. liepos mėn. 29 d.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V–418 patvirtintu „Motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grÄ Å¾inimo tvarkos apraÅ¡u“ (toliau – ir Tvarkos apraÅ¡as). Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas atmestinas. PareiÅ¡kėjas ginčija Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. gegužės 8 d. raÅ¡tÄ Nr. 10-10-S-6581, kuriuo jam buvo atsisakyta panaikinti vairuoti transporto priemones apribojimÄ , kol pareiÅ¡kėjas neįvykdys vairuotojo pažymėjimo grÄ Å¾inimo sÄ lygų, nustatytų Tvarkos apraÅ¡e (b. l. 54–55).Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžiu pareiÅ¡kėjas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Â Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Minėtu nuosprendžiu pareiÅ¡kėjui buvo paskirta 1 040 Lt dydžio bauda ir Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu jam taikytas uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams ( b.l. 10–12). Byloje ginčas kilęs dėl to, ar atsakovas 2014 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 10-10-S-6582 pagrįstai ir teisėtai atsisakė panaikinti teisės vairuoti transporto priemones apribojimus. Nagrinėjamu atveju ginčo santykių teisinis reguliavimas nenumatė tvarkos, pagal kuriÄ uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones sÄ lygotų ir papildomas sÄ lygas.

Atsakovai ginčijamame sprendime rėmėsi bendraisiais principais ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2013-06-13 projekte Nr. XII–360 numatytu papildymu, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo sÄ voka apima ir uždraudimÄ naudotis Å¡ia teise. Å is pakeitimas turėjo įsigalioti 2014-07-01. Sprendimas nagrinėjamu atveju buvo priimtas 2014-05-08.Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones pagal BaudžiamÄ jį kodeksÄ ir teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksÄ sukelia tuos pačius teisinius padarinius, tačiau yra skirtingų teisinių procedÅ«rų dalimi.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Å¡ias sÄ vokas naudoja pakeičiamai, pavyzdžiui byloje Nr. 2K–448/2012 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad „IÅ¡ apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad sprendimÄ taikyti BK 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimÄ â€“ lėmė tai, kad G.

D. padarė Å¡iurkÅ¡tų KET pažeidimÄ (net 48 km/h virÅ¡ijo gyvenvietėje leistinÄ greitį), dėl kurio kilo sunkÅ«s padariniai. Todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik jei kartu su bausme bus paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė. [...] Esant tokioms aplinkybėms, teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas visiÅ¡kai atitinka baudžiamojo įstatymo nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuojamÄ praktikÄ â€œ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. spalio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–448/2012).Lietuvos Aukščiausiasis Teismo praktikoje atsižvelgiama ir į tai, kad teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas numatytas ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse kaip nuobauda už kelių eismo taisyklių pažeidimus (ATPK 21 straipsnio 4 punktas).

Todėl baudžiamojoje byloje neskiriant BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, tam tikrais atvejais gali būti sudaromos prielaidos kaltininkui atsidurti geresnėje padėtyje, nei nubaudus jį administracine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (Baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga, Teismų praktika Nr. 30).Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai nurodo, kad sprendimo priėmimo metu pareiškėjo atžvilgiu turėjo būti taikoma Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnis.

Å io straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, jog teisė vairuoti transporto priemones grÄ Å¾inama nustatyta tvarka. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostata 24 straipsnio 5 dalis yra blanketinė norma, nukreipianti į 2009–07–29 LR vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V–418 patvirtintÄ Transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grÄ Å¾inimo tvarkos apraÅ¡Ä (toliau – ir ApraÅ¡as). ApraÅ¡o I skyriaus „Bendrosios nuostatos“ 1 punkte nurodyta, jog Motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grÄ Å¾inimo tvarkos apraÅ¡as reglamentuoja motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo, kai teisė vairuoti transporto priemones atimama vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje ir (arba) Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytais pagrindais, ir atimtų vairuotojo pažymėjimų grÄ Å¾inimo tvarkÄ .

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2014-01-01 iki   2014-07-01) 24 straipsnio 1 dalies pirma punktas nustato, kad teisė vairuoti transporto priemones atimama įstatymuose nustatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju, teismas atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo kriterijus ir tai, kad uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones pagal BaudžiamÄ jį kodeksÄ ir teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksÄ sukelia tuos pačius teisinius padarinius, daro iÅ¡vadÄ , kad uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones patenka į Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalies taikymo sritį.

Tai, kad skiriasi lingvistinės normų iÅ¡raiÅ¡kos nepaneigia fakto, kad teisinės pasekmės abiem atvejais yra identiÅ¡kos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ApraÅ¡o, kuris detalizuoja įgyvendinimo tvarkÄ , 1 punktas iÅ¡skiria du teisių vairuoti transporto priemones netekimo bÅ«dus:

1) pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalį ir 2) pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksÄ . Atsižvelgiant į tai, kad teisės vairuoti transporto priemonę netekimas yra galimas arba administracine arba baudžiamÄ ja tvarka, laikytina, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalis teikia nuorodÄ bÅ«tent į uždraudimÄ naudotis teise vairuoti transporto priemones pagal BaudžiamÄ jį kodeksÄ .Svarbu atsižvelgti ir į Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 1 straipsnio 1 dalis apibrėžia Å¡io įstatymo paskirtį, t.y. nustatyti eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politikÄ , eismo dalyvių mokymÄ , pagrindines eismo dalyvių, už kelių priežiÅ«rÄ atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigÅ«nų ir kitų tikrinančių pareigÅ«nų teises ir pareigas, taip pat pagrindinius su transporto priemonių technine bÅ«kle, techninės bÅ«klės tikrinimu, transporto priemonių registravimu susijusius reikalavimus, eismo saugumo reikalavimus keliams, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatÄ ir turtÄ , gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sÄ lygas.

Todėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 ir 4 dalys yra sietinos ne su procedÅ«ra (administracine ar baudžiamÄ jÄ ), kurios pasakoje asmuo neteko teisės vairuoti transporto priemones, bet su kitų eismo dalyvių saugumu ir tolesnių pažeidimų prevencija. Kaip minėta aukščiau, reikalavimas perlaikyti egzaminÄ nustatytas tam, kad asmuo, ilgÄ laikÄ nedalyvavęs kelių eisme, prieÅ¡ atgaudamas teisę vairuoti transporto priemones, patvirtintų savo kvalifikacijÄ , tokiu bÅ«du užtikrinant kitų eismo dalyvių saugumÄ .

AnalogiÅ¡kai reikalavimas užbaigti papildomus vairuotojų mokymus lygiai taip pat sietinas su kitų eismo dalyvių saugumu.Teisėjų kolegijos vertinimu, prieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas suponuotų tokiÄ teisinę situacijÄ , kai administracinė atsakomybė, Å¡velnesnė pavojingumo visuomenei pobÅ«džiu, taptų labiau ribojančia ir griežtesne priemone nei ta, kuri yra nustatyta Baudžiamajame kodekse, o toks teisės aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarautų bendriesiems teisingumo ir protingumo principams.Atsižvelgiant į anksčiau nurodytus motyvus, naikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. gegužės 8 d. sprendimÄ Nr. 10-10-S-6582, vadovaujantis pareiÅ¡kėjo nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.Nustačius, kad ginčijamas sprendimas teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimus dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjo V. R. (V. R.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .Rytis KrasauskasMefodija PovilaitienėJÅ«ra Marija Strumskienė Teisėjai                                                                                      Â