2017-10-05 Nr. AB-17962-3-62-3-01821-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-843-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01821-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Ramūno Gadliausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. J. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. B., V. I., Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja S. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) pripažinti nepagrįstu S. J. šeimos įrašymą į Kauno miesto savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo, psichotropinių medžiagų vartojimo; 2) priteisti pareiškėjos S. J. naudai iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos S. J. skundo dalį dėl reikalavimo pripažinti nepagrįstu jos šeimos įrašymą į Kauno miesto savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo, psichotropinių medžiagų vartojimo. Priėmė nagrinėti pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Teismas, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio nuostatomis ir įvertinęs pareiškėjos skundo turinį, pažymėjo, kad iš skundo pirmojo reikalavimo formuluotės akivaizdu, jog pareiškėja prašo teismo pripažinti tam tikrus faktus, tačiau administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką (žr. LVAT 2007 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-261/2007, Administracinių teismų praktika Nr. 1 (11), 2007, 206-213 l., 2007 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. A17-217/2007) ir pažymėjo, kad reikalavimai, kuriais nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurių patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Tam tikrų faktų pripažinimas pats savaime nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Reikalavimai pripažinti, išaiškinti, nustatyti tam tikrus veiksmus (sprendimus) nepagrįstais nelaikytini tinkamais reikalavimais ir gali būti tik motyvai teismui priimant sprendimą. Teiginiai dėl atitinkamų faktų pripažinimo ar nepripažinimo gali būti vertinami kaip pareiškėjo skundo motyvuojamoji dalis, tačiau negali būti nagrinėjami kaip savarankiški reikalavimai.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos skundo dalį dėl šio reikalavimo teismas atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

III. Pareiškėja S. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjos skundo reikalavimą pripažinti nepagrįstu S. J. šeimos įrašymą į Kauno miesto savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo, psichotropinių medžiagų vartojimo, ir išspręsti klausimą iš esmės – šią skundo dalį priimti nagrinėti.

Teigia, kad pirmosios istancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį atsižvelgė į LVAT praktiką administracinėse bylose Nr. A14-261/2007 ir Nr. A17-217/2007, tačiau pasak pareiškėjos, šiose nutartyse ir skundžiamoje nutartyje pateikti išaiškinimai yra skirtingi.

Atsižvelgia į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybės ar savivaldybės administravimo subjektų veiksmų teisėtumo ir pabrėžia, kad ji būtent ir siekė iškelti bylą dėl veiksmų teisėtumo. Nurodo, kad ji patikslino savo skundo pirmąjį reikalavimą, vietoje žodžių „nepagrįstais“ panaudodama žodžius „neteisėtais veiksmais“.

Pažymi, kad savo pirminiame skunde ji aiškiai nurodė, jog skundžia neteisėtus atsakovo veiksmus – pripažinti atsakovo veiksmus, t. y. pareiškėjos šeimos 2007 m. vasario 15 d. ir 2007 m. balandžio 4 d. įrašymą į Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – ir SPIS) duomenų bazę, neteisėtais.

Teigia, jog ji tik dabar suprato, kokią neteisybę bei neturtinę žalą patyrė dėl atsakovo tarnautojų neteisėtų veiksmų. Mano, kad nėra abejonės, jog nesant atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų, įrašant melagingus duomenis į SPIS duomenų bazę, jokios aukščiau minėtos neigiamos pasekmės ir jokia neturtinė žala pareiškėjai nebūtų kilusi.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovo vertinimu, teikdama reikalavimą pripažinti nepagrįstu pareiškėjos S. J. šeimos įrašymą į Kauno miesto savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl girtavimo, psichotropinių medžiagų vartojimo, pareiškėja galimai skundžia Kauno miesto savivaldybės administracijos tariamai neteisėtus veiksmus, taigi pareiškėjos nuomone, pripažintinas neteisėtu faktas įvykęs 2007 m. vasario 15 d. arba 2007 m. balandžio 20 d. Atkreipia dėmesį į ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Mano, kad pareiškėja pateikdama šį atskirąjį skundą, elgiasi dviprasmiškai, kadangi šiuo metu jau yra pateikusi patikslintą skundą Kauno apygardos administraciniam teismui, kurio priėmimo klausimas dar neišspręstas, tačiau juo jau patikslina savo reikalavimus, o teikdama atskirąjį skundą laiko, kad skundo reikalavimai suformuluoti tinkamai.

Atsiliepime į atskirąjį skundą Kauno rajono savivaldybės administracija prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri yra pagrįsta ir teisėta, palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos S. J. skundo dalį dėl reikalavimo pripažinti nepagrįstu jos šeimos įrašymą į Kauno miesto savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo, psichotropinių medžiagų vartojimo.

Kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytais argumentais. Teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo suformuota ir nuosekliai palaikoma praktika.

Administraciniai teismai nagrinėja administracinius ginčus pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje nustatytų subjektų prašymus (skundus), kuriais jie siekia, kad teismas apgintų pažeistas ar ginčijamas jų teises arba įstatymų saugomus interesus.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnis nustato galimų administracinio teismo sprendimų, kurie gali būti priimami išnagrinėjus bylą iš esmės, rūšis:

„1) atmesti skundą (prašymą, pareiškimą) kaip nepagrįstą;

2) patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą;

3) patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą;

4) patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu;

5) patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Sistemiškai vertinant paminėtas Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, daroma išvada, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Tai reiškia, kad reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja pirmosios instancijos teismui pareiškė reikalavimą pripažinti nepagrįstu jos šeimos įrašymą į Kauno miesto savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo, psichotropinių medžiagų vartojimo.

Konstatavimas, kad viešojo administravimo institucijos administracinis aktas yra neteisėtas gali būti motyvu, pagrindžiančiu teismo sprendimą dėl šio administracinio akto panaikinimo ar dėl žalos atlyginimo priteisimo (ypač tai atvejais, kai pats administracinis aktas jau nebegalioja ar yra panaikintas), tačiau negali būti sprendimu dėl bylos esmės.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teises normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. J. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas