9ea6191f-c0a1-477f-94a7-393d6480fcbc · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                                Â

Civilinė byla Nr. 2A-913-520/2010

                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 121.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. spalio 22 d.

Vilnius

          Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkė Dalia ViÅ¡inskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjai Rasa Gudžiūnienė, Marijonas Greičius, sekretoriaujant Skaistei Blažinauskaitei,

dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Ramunei Dulevičienei, atsakovei Z. K.,

atsakovų atstovui advokatui Daliui Vaitekūnui, teismo posėdyje

apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Olizarų rÅ«mai“ apeliacinį skundÄ dėl

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje

byloje dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo pagal ieškovo UAB „Olizarų rūmai“ ieškinį

atsakovams Lietuvos muzikų rėmimo fondui, Z. K. ir pagal atsakovų Lietuvos muzikų rėmimo fondo, Z. K. priešieškinį (byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Vilniaus dailės akademija, Nacionalinė žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos),

n u s t a t ė:

IeÅ¡kovas UAB „Olizarų rÅ«mai“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė nustatyti naudingo aikÅ¡telės ploto naudojimosi tvarkÄ pagal pateiktÄ UAB „JTG projektai“ parengtÄ naudingo aikÅ¡telės 245 kv. m ploto naudojimosi tvarkos nustatymo schemÄ : jam paskirti naudotis aikÅ¡telės ploto dalimis, schemoje pažymėtomis indeksais A21, A56, A52, A35, kurių bendras plotas 164 kv. m, Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijai - schemoje pažymėtomis indeksais E37 ir E12, kurių bendras plotas 49 kv. m, Vilniaus dailės akademijai – schemoje pažymėta indeksu D7, kurios plotas 7 kv. m, Lietuvos muzikų rėmimo fondui - schemoje pažymėta indeksu B13, kurios plotas 13 kv. m, Z. K. - schemoje pažymėta indeksu C12, kurios plotas 12 kv. m. Nurodė, kad 0,2775 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį valstybei, patikėjimo teise valdo trečiasis asmuo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija (dabar – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos). Pagal 2001-08-27 ir 2004-02-05 valstybinės žemės nuomos sutartis jam buvo iÅ¡nuomoti 0,1611 ha ir 0,0246 ha žemės sklypai, pagal 2006-01-03 sutartį – 0,0152 ha iÅ¡nuomota

Lietuvos muzikų rėmimo fondui, pagal 2002-02-19 sutartį – 0,0131 ha išnuomota Z. K., pagal 2007-01-17

valstybinės žemės panaudos sutartį 0,0553 ha žemės sklypas neatlygintinai perduotas naudotis Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijai, pagal 2003-10-17 sutartį – 0,0082 ha neatlygintinai perduota naudotis Vilniaus dailės akademijai. Kadangi nuo 2007 m. nepavyksta susitarti dėl žemės sklypo, neužstatyto pastatais bendro naudojimo bei kitų bendro naudojimo patalpų, konstrukcijų ir inžinerinių įrenginių, nuolat vyksta ginčai dėl tvarkos kieme, atsakovai neprisideda prie bendro naudojimo žemės tvarkymo, jo (ieÅ¡kovo) užsakymu buvo parengta minėto žemės sklypo naudojimosi tvarkos schema, pagal kuriÄ jis praÅ¡o nustatyti naudingo aikÅ¡telės ploto naudojimosi tvarkÄ . Naudingo aikÅ¡telės ploto naudojimosi tvarkos nustatymo schema atitinka jo ir atsakovų poreikius prieiti prie priklausančių nekilnojamojo turto dalių bei optimaliai naudotis aikÅ¡telės plotu.

Atsakovai Lietuvos muzikų rėmimo fondas, Z. K. byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti

žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ pagal UAB „Krianta“ parengtÄ Å¾emės sklypo

naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ , nustatant, kad Z. K. ir Lietuvos muzikų rėmimo fondas naudosis žemės

sklypo dalimi, schemoje pažymėta indeksu „B“, kurios bendras plotas 173 kv. m, ir apibrėžta ribų posÅ«kio taÅ¡kais 21-22-23-24-25. Nurodė, kad ieÅ¡kovas siekdamas naudotis didesne žemės sklypo dalimi pateiktame projekte įvedė klaidinančiÄ â€žnaudingojo ploto“ sÄ vokÄ . Dėl to nuomojamas 2775 kv. m žemės sklypo plotas buvo sumažintas. Nustatant bendrÄ jÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkÄ turi bÅ«ti atsižvelgta ne tik į tÄ plotÄ , kuris gali bÅ«ti naudojamas statyti automobilius, o turi bÅ«ti visas statiniais neužstatytas žemės plotas padalytas į dalis, kurios yra proporcingos naudojamam pastato plotui. Toks padalijimas turi bÅ«ti atliekamas atsižvelgiant į kiekvieno žemės nuomininko poreikius bei pageidavimus, kadangi nebÅ«tinai visi žemės nuomininkai siekia žemės sklypo dalį naudoti automobiliams parkuoti. Jie praÅ¡o nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ pagal UAB „Krianta“ parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ , kadangi pagal šį planÄ jiems tenkanti bendrojo žemės sklypo ploto dalis yra didesnė, atitinka žemės sklypo nuomos sutarčių sÄ lygas, teisingumo, protingumo ir racionalumo principus. Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ jų nuomojamo

283 kv. m žemės sklypo ploto, 101,25 kv. m yra po pastatu, jiems tenka 8,36 kv. m kelio, jiems naudotis tenkanti žemės sklypo dalis yra 173 kv. m. Jie praÅ¡o, kad jiems bÅ«tų paskirta naudotis sklypo dalimi, schemoje pažymėta indeksu „B“, nes jie Å¡ia dalimi naudojasi pagal nusistovėjusiÄ tvarkÄ , atsakovas Lietuvos muzikų rėmimo fondas yra pagrindinė neįgalių žmonių bendrijos „Atgaiva“ steigėja, todėl neįgaliems asmenims patogiau ir saugiau patekti iÅ¡ teritorijos, esančios Å¡alia pastato, pažymėtos punktu „B“. IeÅ¡kovas taip pat siÅ«lo naudotis jam „B“ punktu pažymėta teritorija, tačiau nepagrįstai vietoje 173 kv. m siÅ«lo naudotis tik 25 kv. m teritorija.

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, kad 0,2775 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, ieÅ¡kovas, atsakovai ir tretieji asmenys naudojasi Å¡iuo žemės sklypu nuomos ir panaudos sutarčių pagrindu, nei ieÅ¡kovo, nei atsakovų daiktinės teisės į šį žemės sklypÄ neįregistruotos vieÅ¡ame registre. Dėl to teismas nepripažino, kad ieÅ¡kovas ir atsakovai yra ilgalaikės nuomos, kaip daiktinės teisės, turėtojai.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovas ir atsakovai nėra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovų naudojimosi valstybiniu žemės sklypu tvarka yra nustatyta sandoriais, kurių pagrindu jie naudojasi minėtu žemės sklypu, ir kurių galiojimo terminas yra skirtingas, į tai, kad savininkas nėra iÅ¡reiÅ¡kęs sutikimo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra galimybės nustatyti konkrečios bendros visiems esamiems naudotojams naudojimosi žemės sklypu tvarkos, nes tokia tvarka apribotų žemės sklypo savininko teisę pasibaigus bent vieno žemės sklypo naudotojo sandorio dėl naudojimosi žemės sklypu terminui, sudaryti sandorį su kitu žemės sklypo naudotoju.

Teismas konstatavo, kad nei ieÅ¡kovas, nei atsakovai neįrodė, jog nuomos sutartyse numatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka varžo jų, kaip nuomininkų, teises, numatytas nuomos sutartimis, naudotis jiems paskirta žemės sklypo dalimi pagal nuomos sutartyse numatytÄ Å¾emės tikslinę paskirtį, t. y. neįrodė teisės pažeidimo. Dėl to teismas sprendė, kad nėra pagrindo Å¡ias teises ginti ieÅ¡kinyje ar prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytu bÅ«du, nustatant konkrečiÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ .

Teismas pažymėjo, kad nei ieÅ¡kovas, nei atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jų praÅ¡oma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka užtikrins visiems daikto naudotojams vienodas galimybes naudoti jiems iÅ¡nuomota žemės sklypo dalimi pagal nuomos ir panaudos sutartyse numatytÄ tikslinę paskirtį. Taip pat teismas konstatavo, kad nėra objekto, kurio naudojimosi tvarkÄ yra praÅ¡oma nustatyti, t. y. vieÅ¡ame registre nėra įregistruota automobilių stovėjimo aikÅ¡telė.

IeÅ¡kovas UAB „Olizarų rÅ«mai“ apeliaciniu skundu praÅ¡o teismo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys atmestas, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys bÅ«tų tenkintas, o atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestas. Nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai taikė CK 4.75 str. 1 d., 4.165 str. 1 d., netaikė taikytinų CK 4.20 str., 4.168 str., pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 176-185 str.). Naudojimosi tvarkos nustatymo teismo tvarka bÅ«tinumÄ sukėlė jo ir atsakovų kelis metus besitęsiantys nesutarimai dėl naudojimosi neužstatytu žemės sklypu.

Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad ilgalaikės valstybinio žemės sklypo nuomos ir panaudos sutartys yra įregistruotos viešame registre, šias aplinkybes patvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašas. Sudarytos ir viešame registre įregistruotos ilgalaikės žemės nuomos ir panaudos sutartys yra įrodymas, kad ilgalaikės nuomos nuomininkai turi tas pačias teises kaip ir žemės sklypo savininkai. Pagal CK 4.165 str. 1 d. ilgalaikė nuoma yra daiktinė teisė, o pagal CK 4.20 str. daiktinė teisė yra absoliuti, todėl vadovaudamasis šiomis teisės normomis bei CK 4.168 str., jis turėjo teisę pasinaudoti CK 4.75 str. numatytu būdu spręsti ginčus tarp bendraturčių dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo.

Teismas padarė nepagrįstÄ ir neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad pasirinktas teisių gynimo bÅ«das apribotų žemės savininko teisę, pasibaigus sandorio su vienu naudotoju santykiams, sudaryti sandorį su kitu žemės sklypo naudotoju dėl to, kad ginčo žemės sklypo ilgalaikės žemės nuomos ir panaudos sutartys sudarytos skirtingam ilgalaikės nuomos laikotarpiui, kadangi savininkas nepateikė įrodymų, jog savininko teisės yra pažeidžiamos arba bÅ«tų pažeistos, jei teismas nustatytų naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ .

Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad byloje nėra įrodymų, kad žemės savininkas bÅ«tų apribojęs nuomininkų teisę nustatyti tarpusavyje naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ . Skirtingi ilgalaikės nuomos ar ilgalaikės panaudos terminai nepažeidžia žemės nuomotojo ir savininko teisių, jeigu su nuomininku (naudotoju) sutartyje nustatytas terminas pasibaigia, kadangi pagal CK 6.486 str. 2 d. nuomotojas, sudarydamas sutartį su nauju nuomininku, privalo praneÅ¡ti apie trečiųjų asmenų teises į iÅ¡nuomojamÄ daiktÄ , o įregistruotos daiktinės teisės garantuoja teisių turėtojui teisių realizavimo apimtį.

Naudojimosi neužstatytos statiniais ir neužimtos želdiniais žemės sklypo dalies naudojimosi tvarkos nustatymas užtikrintų nuomininkų ir naudotojų pareigÄ tinkamai iÅ¡laikyti ir tvarkyti bendrÄ Å¾emės sklypÄ . Nors teismas pasisakė apie ginčo Å¡alių ir žemės savininko sudarytose žemės sklypo nuomos sutartyse esančias nuomos sÄ lygas dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos, bÅ«do ir pobÅ«džio, iÅ¡ sutarčių yra akivaizdu, kad žemės savininkas nenustatė jam kokios nors naudojimosi žemės sklypu tvarkos, kuri bÅ«tų pakankama spręsti kilusius nesutarimus su kitais to paties sklypo nuomininkais, todėl teismo iÅ¡vada, kad žemės sklypo savininkas nustatė naudojimosi tvarkÄ , nėra pagrįsta byloje surinktais įrodymais.

Automobilių parkavimo aikÅ¡telės Å¡iame žemės sklype nėra, tačiau iÅ¡ nusistovėjusios Å¡io žemės sklypo naudojimo praktikos matyti, kad nesutarimas yra kilęs dėl automobilių stovėjimo kieme vietos ir skaičiaus. Dėl to jo praÅ¡oma nustatyti naudojimosi žemės sklypo dalimi tvarka iÅ¡spręstų nesutarimus dėl automobilių stovėjimo vietos ir skaičiaus, kiemo dalių priežiÅ«ros ir tvarkymo klausimus. Atsakovų pateiktas žemės sklypo pasidalijimo planas apskritai yra ydingas, kadangi jis parengtas neatsižvelgiant į žemės sklypo naudotojų nuosavybės ar kitokia teise valdomų bei naudojamų statinių plotÄ , trečiųjų asmenų interesus, todėl Å¡iuo planu negalima remtis sprendžiant atsakovų prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus.

Atsakovai Lietuvos muzikų rėmimo fondas, Z. K. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, jog apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas neteisėtai konstatavo, jog valstybinės žemės nuomininkai pagal ilgalaikę nuomos sutartį neturi teisės nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkos, nes ilgalaikės žemės nuomos teisė nėra absoliuti, nuomojamÄ turtÄ asmuo gali naudoti pagal paskirtį, tačiau bet kokiam daikto apsunkinimui bÅ«tinas objekto savininko sutikimas.

Apeliantai nenurodo vieno iÅ¡ pagrindinių teismo argumentų, dėl kurių ieÅ¡kinys buvo atmestas, t. y. kad žemės sklypo savininko atstovas prieÅ¡tarauja tokios tvarkos nustatymui. Apeliantai deklaratyviai nurodo, kad nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ bÅ«simų žemės sklypo dalių nuomininkų (panaudos gavėjų) interesai nenukentės, nes ieÅ¡kovas siekia iÅ¡imtinai savo komercinių interesų – užtikrinti „Šekspyro vieÅ¡bučio“ svečiams automobilio stovėjimo vietÄ vidiniame pastatų komplekso kieme ir neatsižvelgia į tai, kad bÅ«simų nuomininkų ir ypač panaudos gavėjų interesus gali pažeisti apelianto siekiama patvirtinti tvarka nustatytas automobilių stovėjimo vietų skaičius, gali bÅ«ti suvaržyta žemės sklypo savininko teisė laisvai disponuoti žemės sklypu.

Žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp nuomininkų ir panaudos gavėjų galėtų bÅ«ti nustatyta tik individualizuojant ir apibrėžiant kiekvienam subjektui tenkančiÄ Å¾emės sklypo dalį, nustatant žemės sklypo bendrojo naudojimo plotÄ , o likusias dalis paskirstant proporcingai pagal nuomos (panaudos) sutartyse nurodytÄ Å¾emės sklypo dalies plotÄ . Apelianto suformuota automobilių stovėjimo aikÅ¡telės naudingojo ploto naudojimo tvarka yra ydinga, nes nesant atskiro suformuoto daikto nėra teisinio pagrindo nustatyti jo naudojimo tvarkÄ , patvirtinus 245 kv. m iÅ¡ 2775 kv. m žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ likusios dalies naudojimosi tvarka nebÅ«tų nustatyta, todėl neiÅ¡skirtos ir atskirai nesuformuotos žemės sklypo dalies naudojimosi tvarkos teisinė registracija gali bÅ«ti ydinga, prieÅ¡tarautų teisinių lÅ«kesčių ir apibrėžtumo principams.

Apelianto aikÅ¡telės padalijimo projektas yra subjektyvus, paremtas netiksliais matematiniais skaičiavimais, prieÅ¡tarauja Žemės įstatymo 21 str. 7 p. Tai, kad jie nepadavė apeliacinio skundo, nereiÅ¡kia, jog jie atsisakė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, todėl yra tikslinga nagrinėjant apeliacinį skundÄ apelianto ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį nagrinėti kartu.

Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad jis neatlygintinai naudojasi 553 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, esančia 2775 kv. m žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso valstybei. IeÅ¡kovas ir atsakovai, bÅ«dami žemės sklypo nuomininkai, neturi CK 4.75 str. numatytos teisės kreiptis į teismÄ dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo. Jis nepritarė nei ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniui, nei atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kiniui.

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kuriuos sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovo UAB „Olizarų rÅ«mai“ Å¡ioje byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimo nustatyti naudingo aikÅ¡telės ploto naudojimosi tvarkÄ pagal pateiktÄ UAB „JTG projektai“ parengtÄ naudingo aikÅ¡telės 245 kv. m ploto naudojimosi tvarkos nustatymo schemÄ : ieÅ¡kovui paskirti naudotis aikÅ¡telės ploto dalimis, schemoje pažymėtomis indeksais A21, A56, A52, A35, kurių bendras plotas 164 kv. m, Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijai

- schemoje pažymėtomis indeksais E37 ir E12, kurių bendras plotas 49 kv. m, Vilniaus dailės akademijai – schemoje pažymėta indeksu D7, kurios plotas 7 kv. m, Lietuvos muzikų rėmimo fondui - schemoje pažymėta indeksu B13, kurios plotas

13 kv. m, Z. K. - schemoje pažymėta indeksu C12, kurios plotas 12 kv. m. IeÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį. Pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo atmestas Lietuvos muzikų rėmimo fondo, Z. K. prieÅ¡ieÅ¡kinis, kuriuo buvo praÅ¡oma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ pagal UAB „Krianta“ parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ , nustatant, kad Z.

K. ir Lietuvos muzikų rėmimo fondas naudosis žemės sklypo dalimi, schemoje pažymėta indeksu „B“, kurios bendras plotas 173 kv. m, ir apibrėžta ribų posÅ«kio taÅ¡kais 21-22-23-24-25. IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o atmesti atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį, apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio pirmosios instancijos teismas neturėjo tenkinti dėl to, kad atsakovų parengtas žemės sklypo planas sudarytas neatsižvelgiant į žemės sklypo naudotojų nuosavybės ar kitokia teise valdomų bei naudojamų statinių plotÄ bei trečiųjų asmenų interesus, kad atsakovų pateiktas žemės sklypo pasidalijimo planas apskritai yra ydingas ir juo nėra pagrindo remtis sprendžiant atsakovų prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus.

Įvertinus šiuos apeliacinio skundo argumentus, tai, kad atsakovų priešieškinis yra atmestas, ieškovas apeliaciniu skundu nėra suformulavęs reikalavimo pakeisti sprendimo motyvų, kiti byloje dalyvaujantys asmenys nėra padavę apeliacinių skundų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas priešieškinis, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenagrinėja byloje pareikšto atsakovų priešieškinio reikalavimo, t. y. ar jis tenkintinas, ar netenkintinas.

Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad yra tikslinga nagrinėjant apeliacinį skundÄ apelianto ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį nagrinėti kartu. Su tokia atsakovų pozicija nesutiktina, nes atsakovai nėra padavę apeliacinio skundo. Atsakovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas jų prieÅ¡ieÅ¡kinis, turėjo paduoti apeliacinį skundÄ . Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta, aplinkybių, kad buvo pažeistas vieÅ¡asis interesas, dėl kurio turėtų bÅ«ti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyta.

                Byloje nustatyta, kad 0,2775 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (T. 1, b. l. 24-25). Pagal bylos duomenis šį žemės sklypÄ patikėjimo teise iki 2010-07-01 valdė Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, nuo 2010-07-01 jį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (Žemės įstatymo 2, 3, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 15, 16, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 30, 31, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 3 str. 1 d. 1 p.).

Vilniaus miesto valdybos 2000-12-14 sprendimu Nr. 2415V buvo nustatyta, kad administracinių gamybinio ir kontrolės posto statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bendras sklypas yra 2775 kv. m, buvo pasiūlyta Vilniaus apskrities viršininko administracijai išnuomoti arba parduoti ir suteikti teisę naudotis šiuo žemės sklypu 99 metams (T. 1, b. l. 32). Šis sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtinta Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarka bei Vyriausybės 1995-11-13 nutarimu Nr. 14828 „Dėl valstybinės žemės suteikimo naudotis tvarkos“.

Valstybinės žemės nuomos 2001-08-27 sutartimi minėto sklypo dalis, sudaranti 0,1611 ha, buvo išnuomota UAB „Alio“ 99 metams. 2004-02-04 susitarimu ši nuomos sutartis buvo pakeista, nurodant, kad nuomininkas yra UAB „Olizarų rūmai“, vietoj 99 metų buvo nurodyta, kad išnuomojama 2000-01-03 išperkamosios nuomos (lizingo) sutarties galiojimo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 17 metų (T. 1, b. l. 30). Iš Nekilnojamojo turto registro matyti, kad UAB „Olizarų rūmai“ valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi, sudaryta 2004-02-05, išsinuomojo iki 2099-02-04 minėto sklypo dalį – 0,0246 ha. (T. 1, b. l. 24).

Minėto žemės sklypo dalis, sudaranti 0,0553 ha, pagal 2007-01-17 panaudos sutartį suteikta naudotis panaudos gavėjo teisėmis iki 2043-01-16 Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai. Žemės sklypo dalis, sudaranti 0,052 ha, 2006-01-03 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi iki 2075-01-03 išnuomota Lietuvos muzikų rėmimo fondui. Atsakovei Z. K. pagal 2002-12-18 valstybinės žemės nuomos sutartį iki 2101-12-17 išnuomota 0,0131 ha minėto žemės sklypo dalis, o 0,0082 ha dalis pagal 2003-10-17 panaudos sutartį suteikta naudotis panaudos teise iki 2058-10-16 Vilniaus dailės akademijai.

Pagal bylos duomenis išnuomotos ir panaudos pagrindu perduotos 0,2775 ha sklypo dalys, remiantis žemės sklypo ploto, tenkančio užimamų patalpų savininkams, suderinimo protokolu (T. 1, b. l. 72). Iš šio protokolo matyti, kad UAB „Alio“ užimamų

patalpų bendras plotas – 1220,99 kv. m, UAB „Olizarų rūmai“ - 186,12 kv. m, Z. K. – 99 kv. m, Lietuvos

muzikų rėmimo fondo – 115,18 kv. m, Kultūros ministerijos – 419,23 kv. m, Kultūros ministerijos (dabar Vilniaus dailės akademijos) – 62,04 kv. m. Byloje yra pateikti šalių susirašinėjimo dokumentai, kuriuose nurodyta, kad 88,9 kv. m ploto savininkas yra S. C. M., tačiau tam, kad jis galėtų naudotis priklausančia pastato dalimi, jokia žemės sklypo dalis nėra skirta. Kadangi šios aplinkybės byloje nebuvo nagrinėjamos, ieškovo ieškinys nėra tenkinamas, todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiai nenagrinėja šių aplinkybių, tik į tai atkreipia Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kuri yra įgaliota tvarkyti valstybinės žemės reikalus, vykdyti Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos nuostatas, dėmesį.

            Ieškovas UAB „Olizarų rūmai“ ieškinį grindė tuo, kad jis ir Vilniaus apskrities viršininko administracija sudarė ilgalaikes žemės sklypo nuomos sutartis, numatytas CK 4.165 str. 1 d., kurios yra daiktinės teisės. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas nėra daiktinės teisės turėtojas, jo daiktinė teisė nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad sudarytos ir viešame registre įregistruotos ilgalaikės žemės nuomos ir panaudos sutartys yra įrodymas, kad ilgalaikės nuomos nuomininkai turi tas pačias teises kaip ir žemės sklypo savininkai, kad pagal CK 4.165 str. 1 d. ilgalaikė nuoma yra daiktinė teisė, o pagal CK 4.20 str. daiktinė teisė yra absoliuti, todėl vadovaudamasis šiomis teisės normomis bei CK 4.168 str., jis turėjo teisę pasinaudoti CK 4.75 str. numatytu būdu spręsti ginčus tarp bendraturčių dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo.

Su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutiktina, nes ieÅ¡kovas byloje nepateikė įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantas su žemės savininku sudarė ilgalaikę nuomos sutartį, numatytÄ CK 4.165 str. 1 d. Vien tai, kad ieÅ¡kovas sudarė nuomos sutartis ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovo ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sudarytos nuomos sutartys dėl dalies 0,2775 ha žemės sklypo ploto nuomos, turi bÅ«ti kvalifikuotos, kaip susitarimai dėl daiktinės teisės, nuomos santykių pagrindas yra savininko ir nuomininko susitarimas, dėl nuomos kvalifikavimo kaip ilgalaikės (emphyteusio) sprendžiama pagal susitarimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008, 2010-02-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2010).

IeÅ¡kovo ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sudarytuose susitarimuose nuorodų apie tai, kad sudarytos ilgalaikės nuomos sutartys, kaip daiktinė teisė, nėra. IÅ¡ byloje nurodomų Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos argumentų matyti, kad nesutinkama su tuo, jog buvo susitarta dėl daiktinės teisės. Tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui pateiktuose Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡uose nurodoma, kad daiktinės teisės į 0,2775 ha žemės sklypÄ nėra įregistruotos, nors CK 4.253, 4.259 str. numato, kad daiktinės turi bÅ«ti registruojamos vieÅ¡ame registre.

Juridinių faktų registravimas nėra daiktinių teisių registravimas, nes CK 4.253 – 4.259 str. numato daiktinių teisių ir juridinių faktų įregistravimÄ . Pagal CK 4.256 str. asmuo, norintis įregistruoti daiktÄ , teisių į jį suvaržymus, daiktines teises ar juridinius faktus, vieÅ¡o registro tvarkytojui paduoda nustatytos formos praÅ¡ymÄ , daikto įgijimo nuosavybėn, teisių į jį suvaržymus, daiktinių teisių buvimÄ ar juridinių faktų įvykimÄ patvirtinančius dokumentus, o vieÅ¡o registro tvarkytojas priima sprendimÄ Ä¯registruoti daiktus, teisių suvaržymus, daiktines teises ar juridinius faktus, iÅ¡duoda dokumentus, patvirtinančius jų registravimÄ vieÅ¡ame registre (CK 4.257 str. 2 d.).

Pagal nagrinėjamos bylos duomenis vieÅ¡o registro tvarkytojas įregistravo juridinį faktÄ , o ne daiktinę teisę, vieÅ¡o registro duomenys nėra nuginčyti, todėl jie laikomi teisingais ir iÅ¡samiais (CK 4.262 str.).

          IeÅ¡kovas nėra žemės sklypo bendraturtis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovas negali reikÅ¡ti reikalavimo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, kaip žemės sklypo bendraturtis. Pagal bylos duomenis ieÅ¡kovas reikalavimÄ dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo gali pareikÅ¡ti kaip asmuo, kuriam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatai, esantys suformuotame valstybiniame žemės sklype, nes pagal bylos duomenis ieÅ¡kovui yra iÅ¡nuomota žemės sklypo dalis tam, kad ieÅ¡kovas galėtų eksploatuoti administracinius gamybinį ir kontrolės posto statinius (taip nurodyta teismui pateiktoje valstybinės žemės nuomos sutartyje).

Ieškovui išnuomota 0,1857 kv. m ploto iš 0,2775 kv. m remiantis Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos nuostatomis. Išnuomojant ieškovui dalį žemės sklypo buvo nustatyta tik idealioji dalis, tačiau nebuvo nustatyta realioji dalis, t. y. nebuvo nustatyta, kurioje vietoje ieškovas turės teisę naudotis valstybinės žemės sklypu. Teismų praktikoje yra sprendžiami valstybinės žemės naudotojų reikalavimai dėl naudojimosi valstybinės žemės sklypu nustatymo tam, kad būtų galima eksploatuoti statinius ir išsinuomoti ar išsipirkti žemės sklypo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2008).

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad tarp ieškovo ir kitų valstybinės žemės sklypo naudotojų ir pastatų bendrasavininkių, tarp ieškovo ir žemės savininko yra iškilęs ginčas dėl naudojimosi ieškovui išnuomotu žemės sklypu, tačiau ieškovas byloje nereiškė reikalavimo kitiems pastatų bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos jam išnuomota žemės sklypo dalimi nustatymo, reikalavimo žemės savininkui dėl nuomos sutarčių pakeitimo ar papildymo, nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, dėl kokių priežasčių žemės savininkas išnuomojo ieškovui žemės sklypo dalį, nesant pateikto žemės sklypo plano, kuriame būtų nurodytas ieškovo naudojamas žemės sklypo plotas.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė nustatyti naudingo aikÅ¡telės ploto naudojimosi tvarkÄ pagal pateiktÄ UAB „JTG projektai“ parengtÄ naudingo aikÅ¡telės 245 kv. m ploto naudojimosi tvarkos nustatymo schemÄ . Toks ieÅ¡kovo reikalavimas negalėjo bÅ«ti tenkinamas, nes nei ieÅ¡kovui, nei kitiems pastatų bendraturčiams nebuvo iÅ¡nuomota 245 kv. m ploto aikÅ¡telė. Kaip jau buvo minėta, ieÅ¡kovui iÅ¡nuomotas 0,1857 kv. m plotas iÅ¡ 0,2775 kv. m, kuris ieÅ¡kovui yra reikalingas pastatų eksploatavimui.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindė ne tuo, kad jam reikalinga naudotis tam tikra sklypo dalimi dėl to, kad galėtų eksploatuoti savo statinius, o aplinkybėmis, susijusiomis su automobilių parkavimu. IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktos UAB „JTG projektai“ parengtos naudingo aikÅ¡telės 245 kv. m ploto naudojimosi tvarkos nustatymo schemos (T. 1, b. l. 26-27), liudytojo A. G., kuris sudarė schemÄ , parodymų matyti, kad ieÅ¡kovas savo nuožiÅ«ra nustatė, kurioje vietoje yra aikÅ¡telė, ieÅ¡kovas byloje neteikė jokių įrodymų, kaip ir kokiu principu buvo apskaičiuota, kad ieÅ¡kovas turi teisę naudotis Å¡ios aikÅ¡telės 164 kv. m, kokiu plotu jis naudojasi kitoje sklypo dalyje, kokiÄ dalį žemės sklypo užima jam priklausantys pastatai.

Be to, ieškovas visiškai nesiejo savo reikalavimo su pastatų eksploatacija. Ieškovas byloje buvo nurodęs, kad 245 kv. m ploto sklypo dalis yra ta dalis, kuri neužstatyta statiniais ir neapsodinta želdiniais, tačiau byloje tokie įrodymai nebuvo pateikti. Šalių susirašinėjimo dokumentuose yra duomenys, kad neužstatyto žemės sklypo (grindinio) plotas yra

896 kv. m (T. 1, b. l. 75).  Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ dėl naudojimosi žemės sklypu reiÅ¡kė CK 4.75 str. pagrindu, t. y. kaip žemės sklypo bendraturtis, tačiau teikdamas naudojimosi tvarkos nustatymo projektÄ visiÅ¡kai nesilaikė taisyklių, pagal kurias yra nustatoma naudojimosi tvarka žemės sklypo bendraturčiams, nes žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi bÅ«ti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu, žemėtvarkos projekte turi bÅ«ti aiÅ¡kiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir iÅ¡sidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi bÅ«ti nubrėžta taip, kad Å¡alims ir teismui bÅ«tų galima nustatyti jos faktinę vietÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-10-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Jeigu bendraturčių faktiÅ¡kai naudojamame sklype yra vieno iÅ¡ jų statiniai, įrenginiai, nustatoma tokia naudojimosi tvarka, kad Å¡ie statiniai, įrenginiai liktų Å¡iam bendraturčiui paskirtoje naudotis sklypo dalyje, kitam bendraturčiui naudojimosi teisė turi bÅ«ti kompensuota, paskiriant naudotis žeme kitoje to sklypo vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-10-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003). Dalis žemės sklypo gali bÅ«ti paliekama bendraturčiams naudotis bendrai. Vienas tokių atvejų – sklypo dalis prie bendrai naudojamų statinių. Bendram naudojimui paliekama minimali žemės sklypo dalis – tiek, kiek bÅ«tina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams, inžineriniams ir kitiems statiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-10-15 nutartis, priimta  civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003).

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Kadangi atmestas ieškovo UAB „Olizarų rūmai“ apeliacinis skundas, todėl

vadovaujantis CPK 98 str. iš ieškovo atsakovams Lietuvos muzikų rėmimo fondui, Z. K. priteistinos advokato

atstovavimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos (bylinėjimosi iÅ¡laidos). Atsakovai praÅ¡o priteisti po 907,50 Lt advokato atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Å is praÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies. Atsakovams iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina po 700 Lt advokato atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, į atsakovų atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobÅ«dį, jo darbo ir laiko sÄ naudas apeliacinės instancijos teisme, į bylos sudėtingumÄ ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, į tai, kad abiems atsakovams atstovavo tas pats advokatas, kuris dalyvavo ir pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymÄ apie iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, Å¡ioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 20,35 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus ieÅ¡kovo apeliacinio skundo, nurodytos iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo į valstybės biudžetÄ (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

 Priteisti iš ieškovo UAB „Olizarų rūmai“ atsakovams Lietuvos muzikų rėmimo fondui, Z. K. po 700 Lt advokato atstovavimo išlaidų.

Priteisti valstybei (iÅ¡ieÅ¡kotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Olizarų rÅ«mai“ 20,35 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos

pirmininkė                                                                            Â

Dalia Višinskienė

Teisėjai                                                                                                 Rasa Gudžiūnienė

                                                                                                             Â

Marijonas Greičius