9ea51ec8-246f-4a47-ac8c-822b26ea2018 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-30-464/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01537-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 7 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti civilinėje byloje Nr. 2-5514-467/2015 pagal ieÅ¡kovo A.

B. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apygardos teismui bei Å¡io teismo teisėjams, Lietuvos apeliaciniam teismui bei Å¡io teismo teisėjams dėl žalos atlyginimo. Teisėja n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. B. 2015-08-03 Vilniaus apygardos teismui pateikė ieÅ¡kinį (b. l. 2-3), kuriuo prašė priteisti 886 025,54 Eur (3 059 269 Lt) iÅ¡ taip vadinamos teritorijos Lietuva už sistemingÄ ieÅ¡kovo teisių tyčinį ir organizuotÄ pažeidinėjimÄ taip vadinamose institucijose „Vilniaus apygardos teisme“ ir „Lietuvos apeliaciniame teisme“ civilinių bylų Nr. 2-3378-781/2013 ir Nr. 2-213-619/2015 nagrinėjimo metu.

Sprendimo vykdymÄ pavesti taip vadinamai „teisingumo“ ministerijai“. Be to, CPK 135 straipsnio 2 dalies pagrindu ieÅ¡kovas prašė iÅ¡reikalauti kaip raÅ¡ytinius įrodymus ieÅ¡kinio aplinkybėms pagrįsti ir padarytai žalai įrodyti civilines bylas Nr. 2-3658-392/2013, Nr. 2-213-619/2015, Nr. 2-3378-781/2013. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2015-08-10 nutartimi (b. l. 20-21) nustatė ieÅ¡kovui A. B. terminÄ paÅ¡alinti procesinio dokumento trÅ«kumams. Teismas nurodė, kad pateikdamas teismui procesinius dokumentus, ieÅ¡kovas turėjo pateikti tiek ieÅ¡kinio ir jo priedų kopijų, kiek yra atsakovų, o pateikė tik dvi kopijas.

Be to, Å¡ioje byloje atsakovais patraukti Vilniaus apygardos teismas ir Å¡io teismo teisėjos, taip pat Lietuvos apeliacinis teismas ir jo teisėjai, kurie negali bÅ«ti traukiami civilinėn atsakomybėn dėl jiems taikomo imuniteto. Atsakovais dėl neteisėtais teisėjų veiksmais padarytos žalos atlyginimo yra tik Lietuvos valstybė. Dėl to teismas pasiÅ«lė ieÅ¡kovui patikslinti ieÅ¡kinį ir paÅ¡alinti imunitetÄ nuo civilinės atsakomybės turinčius asmenis iÅ¡ proceso. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas reikalavimÄ prie bylos prijungti eilę anksčiau iÅ¡nagrinėtų civilinių bylų, nenurodė, kokie konkretÅ«s dokumentai iÅ¡ Å¡ių bylų yra svarbÅ«s nagrinėjamai bylai ir turėtų bÅ«ti prijungti prie bylos.

Ä®statymas neįpareigoja teismo pačiam atsirinkti konkrečius raÅ¡ytinius įrodymus iÅ¡ nurodytų bylų, t. y. teismas Å¡ios kategorijos bylose nėra aktyvus, todėl ieÅ¡kovas, siekdamas, kad teismas iÅ¡reikalautų tam tikrus raÅ¡ytinius įrodymus, kurių jis pats neturi ir negali gauti, privalo nurodyti: raÅ¡ytinį įrodymÄ , kurio reikalaujama; pagrindÄ , kuriuo remiantis manoma, kad šį raÅ¡ytinį įrodymÄ turi tas asmuo; aplinkybes, kurias raÅ¡ytinis įrodymas gali pagrįsti (CPK 199 str. 1 d.).

III. Atskirojo skundo argumentai Ieškovas A. B. atskirajame skunde (b. l.

24) praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-08-10 nutartį ir perduoti klausimÄ kitos apygardos teismui nagrinėti iÅ¡ esmės. Nurodo tokius skundo argumentus:Teismas pažeidė CPK 21 straipsnį, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau tekste – ir Konvencija) 6 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau tekste – ir Konstitucijos) 109 straipsnį, dėl ko yra absoliutÅ«s nutarties negaliojimo pagrindai. Niekas negali bÅ«ti teisėju savo paties byloje, nes bus pažeistas bendras objektyvaus ir neÅ¡aliÅ¡ko bylos nagrinėjimo principas.

Toks precedentas nustatytas Kauno apygardos teismo 2012-05-16 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2KT-83-658/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-03 nutartimi 2KT-42-943/2015. Kuomet civilinę bylÄ nagrinėja kiti to paties teismo teisėjai, prieÅ¡ kuriuos pateiktas ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo, tai vertinamas teisėjų veiksmų teisėtumas. Teismas pažeidė CPK 115 straipsnio 2 dalies, 199 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatas, kadangi ieÅ¡kinyje buvo nurodyta, kokioms aplinkybėms pagrįsti praÅ¡oma iÅ¡reikalauti bylas.

Pavyzdžiui, civilinėje byloje Nr. 2-3378-781/2013, kurioje ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas, yra pateikti visi raÅ¡ytiniai įrodymai, atitinkantys CPK 114 straipsnio reikalavimus. AntrÄ kartÄ teikti tuos pačius priedus bei jų kopijas bÅ«tų ekonomiÅ¡kai netikslingai. Be to, taip yra vilkinamas procesas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas. Ginčas byloje kilo dėl termino ieÅ¡kinio trÅ«kumams Å¡alinti nustatymo pagrįstumo ir teisėtumo bei dėl nutartį priėmusio pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo.

Dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ pirmiausiai apeliantas kvestionuoja teisėjos, priėmusios skundžiamÄ nutartį, Å¡aliÅ¡kumo aspektu. Anot apelianto, esant atsakovais įvardintiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams, kitas to paties teismo teisėjas bylos nagrinėti negali, todėl egzistuoja absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, nustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte.Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad, visų pirma, apelianto teiginiai, jog jo ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas to paties teismo (t. y.

Vilniaus apygardos teismo) teisėjams neatitinka ieÅ¡kinio faktinio pagrindo bei dalyko, kadangi iÅ¡ lingvistinės ieÅ¡kinio formuluotės matyti, jog ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas atsakovui Lietuvos Respublikai. Ankstesnėse apelianto inicijuotose civilinėse bylose teismai ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinę, kad tokios kategorijos bylose atsakovais yra ne konkretus teismas ar teisėjai, o valstybė, tuo tarpu sprendžiant byloje teisėjo (ne)Å¡aliÅ¡kumo klausimÄ vertintina tai, ar yra / gali bÅ«ti pagrindas manyti, kad tas teisėjas suinteresuotas bylos baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-08-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012).

Be to, kaip matyti Å¡ioje byloje nėra keliamas klausimas dėl Å¡iÄ bylÄ nagrinėjusios teisėjos neteisėtų veiksmų. Todėl atskirojo skundo argumentai, jog to paties teismo teisėjas bylos nagrinėti negali, kadangi Å¡ioje byloje atsakovais yra įvardijami Vilniaus apygardos teismo teisėjai, laikytini nepagrįstais. Antra, apelianto nuorodos į teisėjos Å¡aliÅ¡kumÄ jo pateiktos argumentacijos kontekste, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra įtikinamos. Apeliantas nenurodo jokių aplinkybių ir nepateikia įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti, kad, teisėja, priėmusi atskiruoju skundu apskųstÄ nutartį, turi iÅ¡ankstinį nusistatymÄ ar asmeninį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, t. y. yra Å¡aliÅ¡ka objektyviuoju aspektu.

Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi bÅ«ti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne tik samprotavimais ir / ar prielaidomis. Kaip matyti iÅ¡ apelianto atskirojo skundo, jis abejoja ne tik teisėjos, priėmusios skundžiamÄ nutartį, neÅ¡aliÅ¡kumu, bet visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumu, nes praÅ¡o panaikinus skundžiamÄ nutartį bylÄ perduoti nagrinėti kitam teismui. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovo nurodomos abejonės savaime nelemia teisėjos, priėmusios nutartį, Å¡aliÅ¡kumo.

Termino ieÅ¡kinio trÅ«kumų paÅ¡alinimui nustatymas savaime neįrodo teismo Å¡aliÅ¡kumo ar bylos nagrinėjimo vilkinimo, kadangi pirmosios instancijos teismas, kuriam yra adresuojamas ir pateikiamas konkretus ieÅ¡kinys, turi diskrecijos teisę spręsti Å¡io ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ . Vien apelianto nesutikimas su teismo procesiniu sprendimu nesudaro pagrindo abejoti teismo neÅ¡aliÅ¡kumu, spręsti apie teismo tendencingumÄ ar iÅ¡ankstinį nusistatymÄ .Apeliantas taip pat nepagrįstai tvirtina, jog buvo nukrypta nuo suformuotos Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi 2015-04-03 nutartimi Nr. 2KT-42-943/2015 precedentinės praktikos.

NuÅ¡alinimo ar bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui klausimas kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai konkrečioje byloje, atsižvelgiant į tos bylos situacijÄ , taigi tokios nutartys, kaip cituojama, precedento galios kitiems, kad ir tos pačios proceso Å¡alies, teisminiams ginčams neturi. Tai patvirtina ir vėlesnė Lietuvos apeliacinio teismo praktika, sprendžiant dėl to paties teismo (teisėjų) nuÅ¡alinimo ir bylos perdavimo kitam teismui klausimus. 2015-07-09 nutartyje Nr. 2KT-81-943/2015 yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog pareiÅ¡kėjo subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidos dėl nepasitikėjimo teisėjais, nesat konkrečių argumentų, kuriais bÅ«tų įrodinėjami bylÄ nagrinėjančio teisėjo ir viso teismo teisėjų nuÅ¡alinimo pagrindai, nurodyti CPK 65 straipsnyje, savaime nepaneigia preziumuojamo teismų (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumo.

Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimų, kurie sudaro teismo sprendimo absoliutų negaliojimo pagrindÄ , įtvirtintÄ CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte, yra nepagrįsti. Dėl ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo instituto taikymo Atskirajame skunde apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam nustatytu įpareigojimu pateikti atitinkamÄ kiekį ieÅ¡kinio bei tinkamai patvirtintų jo priedų kopijų, skirtų nusiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 113 str. 1 d., 114 str. 1 d.), o taip pat su įpareigojimu pačiam pateikti raÅ¡ytinius įrodymus, kuriais yra grindžiamas jo reikalavimas arba tinkamai pagrįsti praÅ¡ymÄ dėl tokių įrodymų iÅ¡reikalavimo (CPK 199 str.).Teisė kreiptis į teismÄ yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismÄ asmeniui.

Kiekviename ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas privalo nurodyti ieÅ¡kinio sumÄ (jei reiÅ¡kiamas turtinis reikalavimas), įvardyti reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykas), nurodyti konkrečias aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas (ieÅ¡kinio faktinis pagrindas), nurodyti ir pateikti įrodymus, patvirtinančius iÅ¡dėstytas aplinkybes, taip pat nurodyti nuomonę dėl sprendimo už akių, taikos sutarties sudarymo ir bylos vedimo per advokatÄ (CPK 135 str. 1 d.). Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį prie ieÅ¡kinio turi bÅ«ti pridėti dokumentai ir įrodymai, kuriais grindžiami reikalavimai.

Jeigu ieÅ¡kovas negali pateikti konkrečių įrodymų, turi bÅ«ti nurodytos priežastys, kodėl negalima pateikti Å¡ių įrodymų, bei pateiktas praÅ¡ymas dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo. Kartu su ieÅ¡kiniu pateikiami raÅ¡ytiniai įrodymai ar kiti dokumentai turi atitikti įstatymų nustatytus formos reikalavimus (CPK 114 str.).CPK 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia raÅ¡ytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentÄ iÅ¡davusio (gavusio) asmens.

Tik tuo atveju, kai procesinių dokumentų priedų apimtis yra didelė, teismas gali leisti procesinių dokumentų priedų nepateikti kitiems dalyvaujantiems asmenis (CPK 113 str. 2 d.). Å iuo atveju tokio praÅ¡ymo apeliantas nereiÅ¡kė, todėl priėmus ieÅ¡kinį procesinių dokumentų priedai turėtų bÅ«ti siunčiami kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Nepateikus ieÅ¡kinio priedų pagal CPK 114 straipsnio reikalavimus, tokios galimybės nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė apeliantui tokį įpareigojimÄ .

Kita vertus, atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas, išaiškinęs apeliantui, kad jo ieškinyje tinkamu atsakovu yra tik Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atstovaujanti Lietuvos Respublikos valstybę, o ne valstybės vardu veikiantys teismai ar teisėjai, jau civilinės bylos iškėlimo stadijoje turi teisę priimti nutartį dėl tokiais atsakovais nurodytų asmenų pašalinimo iš proceso, tad iš apelianto neturi būti reikalaujama pateikti ieškinio ir jo priedų egzempliorių, skirtų nusiųsti ir jo netinkamai įvardintiems atsakovams, kuriuos numatoma pašalinti iš proceso.

Taip pat iÅ¡ ieÅ¡kovo neturi bÅ«ti reikalaujama pateikti patvirtintas kopijas teismų procesinių sprendimų, kuriuos teismas gali gauti pasinaudojęs teismų informacine sistema LITEKO. Tačiau kiti teismui pateikiami dokumentai, kaip pagrįstai ir nurodė pirmosios instancijos teismas, neabejotinai turi atitikti CPK 114 straipsnio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teisme vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai įpareigojo apeliantÄ paÅ¡alinti trÅ«kumus, susijusiu su jo praÅ¡ymu dėl raÅ¡ytinio įrodymų iÅ¡reikalavimo.

Apelianto ieÅ¡kinyje suformuluotas praÅ¡ymas dėl raÅ¡ytinių įrodymų – trijų civilinių bylų Nr. 2-3658-392/2013, 2-213-619/2015, 2-3378-781/2013 iÅ¡reikalavimo tam, kad bÅ«tų galima pagrįsti jo ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 886 025,54 Eur žalos atlyginimo priteisimo, yra itin lakoniÅ¡kas. Apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis, be kita ko buvęs proceso Å¡alimi nurodytose bylose, pats neturi galimybės pateikti konkrečių įrodymų, patvirtinančių jo iÅ¡dėstytas aplinkybes (pavyzdžiui, atitinkamų dokumentų kopijų), ir faktiÅ¡kai to nenurodė, taip pat nenurodė, kokie konkrečiai tose bylose esantys įrodymai reikÅ¡mingi Å¡iai nagrinėjamai bylai, kurioje pareikÅ¡tas reikalavimas dėl žalos atlyginimo įvardijant kitus teisėjus, kurie, pasak apelianto, atliko neteisėtus veiksmus (CPK 198 str., 199 str.).

Apelianto argumentai, kad pats teismas turėtų iÅ¡sireikalauti tokius duomenis iÅ¡ kitų bylų (ar visas bylas), iÅ¡ esmės suponuoja jo siekį perkelti pačiam ieÅ¡kovui tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ bylÄ nagrinėjančiam teismui, o tai akivaizdžiai prieÅ¡tarauja įstatyme įtvirtintam Å¡alių rungimosi principui (CPK 12 str., 178 str.). Ir nors pastarasis trÅ«kumas yra pakankamai formalus ir galėtų bÅ«ti paÅ¡alintas ir vėliau - pasiruoÅ¡imo nagrinėti bylÄ teisme stadijoje, tačiau Å¡iuo atveju tai nebuvo vienintelis trÅ«kumas, dėl kurio buvo nustatytas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti.

Kartu pažymėtina ir tai, kad šio trūkumo nepašalinimas nesudarytų teisėto pagrindo pirmosios instancijos teismui atsisakyti priimti ieškinį.Aptarti ir kiti skundo argumentai nesudaro prielaidų skundžiamos nutarties panaikinimui, todėl ši nutartis paiktina nepakeista. Kadangi teismo paskirtas terminas jau yra pasibaigęs, apeliantui nustatytinas naujas terminas skundžiamoje nutartyje nurodytiems reikalavimams įvykdyti, išskyrus apeliacinės instancijos teismo nutartyje išvardintus perteklinius pirmosios instancijos teismo reikalavimus (CPK 73 str. 1 d., 115 str. 2 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nustatyti ieÅ¡kovui A. B. terminÄ iki 2016 m. sausio 25d. (įskaitytinai) ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti. Teisėja                                                    Dalia Kačinskienė