2017-12-20 Nr. AB-24287-3-61-3-04688-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3388-261/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04688-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 57.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. N. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas R. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d. Lukiškių TI-K pasinaudojęs sporto sale savaitgaliais ir šventinėmis dienomis nebuvo išvedamas į dušą, o nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d. Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinamas pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu bei dušu, taip pat persirengiant kameroje. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas jautėsi žeminamas, jam reikėjo kreiptis į psichologą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 17–20) prašė jį atmesti.

4. Nurodė, kad sanitariniai mazgai kamerose įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, o siekiant užtikrinti Lukiškių TI-K laikomų asmenų privatumą duše, dušo patalpose yra įrengtos pertvaros. Pareiškėjo išvedimas į fizinės reabilitacijos kambarį darbo dienomis organizuojamas pagal sudarytą išvedimo nusiprausti į dušą grafiką, todėl po apsilankymo fizinės reabilitacijos kambaryje jis turi galimybę nusiprausti duše. Lukiškių TI-K atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 27 d. sprendimu (b. l. 83–87) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui 520 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą reikalavimo dalį atmetė kaip nepagrįstą; skundo dalį dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą dėl privatumo ribojimo naudojantis sanitariniais įrenginiais nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 16 d. paliko nenagrinėtą.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas savo reikalavimą, be kita ko, grindžia jo privatumo ribojimu dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-8793-244/2016, nagrinėdamas, pareiškėjo R. N. skundą, konstatavo, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą. Šis teismo sprendimas yra neįsiteisėjęs, byla 2016 m. gruodžio 30 d. su pareiškėjo apeliaciniu skundu išsiųsta į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir apeliacine tvarka neišnagrinėta. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo skundo dalį dėl privatumo ribojimo nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 16 d. (netinkamai atskyrus tualetą nuo bendros patalpos) paliko nenagrinėtą.

7. Dėl pareiškėjo nusiskundimų, susijusių su neišvedimu į dušą, teismas rėmėsi Lukiškių TI-K pateikta informacija, kad pareiškėjo išvedimas į fizinės reabilitacijos kambarį darbo dienomis organizuojamas pagal sudarytą išvedimo nusiprausti į dušą grafiką, t. y. vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1-264 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, po apsilankymo fizinės reabilitacijos kambaryje nuteistasis turi galimybę nusiprausti duše; taip pat, kad nuteistųjų, atliekančių bausmę kalėjime (nuteistų laisvės atėmimu iki gyvos galvos ir nuteistųjų, atliekančių terminuotą laisvės atėmimo bausmę), išvedimą į Lukiškių TI-K fizinės reabilitacijos kambarį poilsio ir švenčių dienomis organizuoja ir vykdo Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčios pamainos korpuso vyresnysis eilės tvarka pagal įstaigos direktoriaus patvirtintą nuteistųjų, dalyvaujančių socialinės reabilitacijos programose, sąrašą nuo 8 val. 30 min. iki 19 val. Tai patvirtina ir Lukiškių TI-K 2016 m. lapkričio 23 d. atsakymas į pareiškėjo skundą, kurio pareiškėjas teismui neskundė. Teismas darė išvadą, kad šie pareiškėjo argumentai nepagrįsti, nes savaitgaliais po užsiėmimų sporto salėje jam buvo sudaryta galimybė pasinaudoti dušu. Jis savo teiginiams pagrįsti jokių duomenų nepateikė. Pareiškėjo prie skundo pridėtas raštas šioje byloje nevertintinas, nes juo atsakyta į kito asmens skundą. Byloje vertinamos individualios pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, taigi ir pareiškėjo pateikti įrodymai, susiję su konkrečiu pažeidimu, t. y. negalėjimu savaitgaliais po sporto pasinaudoti dušu. Teismas sprendė neturintis pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K sudarė pareiškėjui galimybę dušu naudotis ir savaitgaliais. Pareiškėjo teiginiai, kad dėl negalėjimo nusiprausti jam atsirado spuogų, žaizdelių, yra nepagrįsti, tokių sveikatos sutrikimų ligos istorijoje nebuvo užfiksuota.

8. Pareiškėjo teiginius, kad buvo ribojamas jo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais kameroje, teismas pripažino pagrįstais. Jokių duomenų apie visišką privatumo užtikrinimą sanitariniame mazge (durys, užuolaida ar pan.) Lukiškių TI-K teismui nepateikė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d. (išskyrus 2016 m. liepos 1 d. – 2016 m. rugpjūčio 16 d. laikotarpį), t. y. viso 257 paras, buvo laikomas pažeidžiant pareiškėjo teisę į privatumą naudojantis netinkamai kameroje įrengtais sanitariniais įrenginiais. Lukiškių TI-K nepateikė duomenų apie pareiškėjo buvimą Lukiškių TI-K, todėl teismas pažeidimą konstatavo pareiškėjo skunde nurodytu laikotarpiu. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K pateikti duomenys apie kitą asmenį nevertinami, nes yra nesusiję su pareiškėjo skundu.

9. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad jo privatumas buvo ribojamas pareigūnams jį stebint per duryse įrengtas akutes. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijoje nustatyta, kad asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, priežiūrą sudaro šių asmenų nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose, patikrinimai ir skaičiuotės, įstatymų nustatyto suėmimo ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymas, asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, laisvės atėmimo vietų patalpų bei teritorijos apžiūros ir kratos. Viena iš vidaus tvarkos užtikrinimo priemonių yra būtent pareigūnų galimybė netrukdomai stebėti kalinius ir suimtuosius. Tam tikri kalinamųjų ir suimtųjų privatumo, apribojimai ir su tuo susiję nepatogumai yra neišvengiami. Teismas nenustatė, kad Lukiškių TI-K būtų ribojusi pareiškėjo privatumą, pažeisdama teisės aktų reikalavimus. Be to, pareiškėjo teiginiai, kad prižiūrėtojai tyčia į kamerą įeidavo ir jį trikdydavo atliekant gamtinius reikalus, yra nepagrįsti. Šiuo atveju pareiškėjas tinkamai neindividualizavo nurodyto pažeidimo, nepateikė duomenų, kad kreipėsi į administraciją dėl skunde nurodytų pažeidimų. Teismas nenustatė, kad Lukiškių TI-K pareigūnai pareiškėją būtų diskriminavę ar riboję jo privatumą, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Nuolatinė kamerų stebėjimo kontrolė yra pareigūnų vykdoma funkcija, o ne pareiškėjo privatumo ribojimo pažeidimas. Objektyviai visiškas pareiškėjo privatumas yra negalimas. Todėl pareiškėjo argumentai, kad jį pareigūnai stebėjo persirengiant, atliekant gamtinius reikalus ir prausiantis duše, ribodami jo privatumą, atmesti kaip nepagrįsti.

10. Teismas taip pat nesutiko su pareiškėjo teiginiais, jog Lukiškių TI-K buvo netinkamai įrengti dušai, todėl pareiškėjui teko maudytis matant kitiems asmenims, ribojant jo privatumą. Teismo vertinimu, dušų įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus, o reikalavimo, kad dušų patalpos bitų visiškais atskiros, teisės aktai nenustato. Atsakovas nurodė, kad dušų patalpos buvo su apie 1,60 m aukščio pertvaromis, tai matyti ir fotonuotraukose. Patikrinimo aktuose nebuvo nustatyta pažeidimų dėl netinkamo dušų įrengimo. Teismas sprendė neturintis pagrindo abejoti Lukiškių TI-K paaiškinimais, o toks dušų įrengimas neprieštarauja jokioms teisės normoms, todėl šiuo pagrindu pareiškėjo skundas nepagrįstas.

11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai dėl priverstinio gydymo Psichiatrijos skyriuje nuo 2011 m. gegužės 23 d. iki 2011 m. birželio 11 d. yra nesusiję su nagrinėjamo ginčo laikotarpiu. Iš ligos istorijoje esančių įrašų matyti, kad dėl skunde nurodytų pažeidimų jis medicininės pagalbos nesikreipė. Aplinkybė, kad pareiškėjas kreipėsi į klinikinį psichologą dėl konfliktinių situacijų, vienatvės, nepatvirtina, jog jis kreipėsi dėl skunde nurodytų netinkamų laikymo sąlygų. Byloje nėra įrodymų apie netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būsenai, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo pobūdžio ar laipsnio klausimą.

12. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais buvo pažeista 257 paras, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui priteistina 520 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Teismas netenkino Lukiškių TI-K prašymo priteisti 2,64 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kadangi Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį.

III. 13. Pareiškėjas R. N. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 92–93), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti pareiškėjui 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

14. Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia argumentais:

14.1. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu pareiškėjui priteista suma neatlygina jo dėl privatumo stokos patirtos žalos. Pasak pareiškėjo, analogiško pobūdžio bylose už privatumo pažeidimus pritesimos kur kas didesnės sumos.

14.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundo dalį dėl privatumo duše ribojimo, kadangi 2016 m. vasario 1 d. – 2016 m. gruodžio 1 d. laikotarpiu 5 posto dušuose nebuvo įrengtos pertvaros, jos įrengtos neseniai. Be to, prausiantis duše nėra jokio privatumo nuo pareigūnų.

14.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl pareiškėjo nusiskundimų, susijusių su galimybės nusiprausti duše po sporto nesudarymu. Pareiškėjo teigimu, jis į sporto salę eidavo ketvirtadieniais ir sekmadieniais, tačiau galimybę nusiprausti duše pareiškėjas turėjo tik ketvirtadieniais, nes šią dieną į dušą buvo vedamas pagal grafiką.

15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 122–125) prašo jį atmesti, nurodo, jog pareiškėjas savo apeliacinį skundą grindžia ne įrodymais, o samprotavimais apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą.

16. Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K pateikė apeliacinį skundą (b. l. 97–100, 106–109), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17. Nurodo, kad nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus ar analogiškus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai padarytą žalą, todėl nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pabrėžia, jog vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, Lukiškių TI-K patyrė dokumentų rengimo išlaidų.

18. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 127–128) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodo, kad Lukiškių TI-K prašomos priteisti išlaidos yra nepriteistinos, kadangi dokumentų kopijos buvo daromos vykdant teismo įpareigojimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui 520 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimo naudojantis kameros tualetu, o reikalavimą dėl privatumo pažeidimo nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 16 d. paliko nenagrinėtą. Kitus skundo reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus.

20. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 140 straipsniu nustatytomis apeliacinio skundo nagrinėjimo ribomis, kad apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, pasisako tik dėl pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų.

21. Pareiškėjas ir atsakovas apeliacinius skundus grindžia nesutikimu su faktinių aplinkybių vertinimu. Pareiškėjas taip pat nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu, o atsakovas neigia padarytą žalą.

Dėl pareiškėjo R. N. apeliacinio skundo.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo dalimi, kuria teigiama, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos naudotis dušu sekmadieniais po užsiėmimų sporto salėje. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad darbo dienomis pareiškėjo išvedimas į fizinės reabilitacijos kambarį organizuojamas pagal sudarytą išvedimo nusiprausti į dušą grafiką, taip pat kad išvedimą į Lukiškių TI-K fizinės reabilitacijos kambarį poilsio ir švenčių dienomis organizuoja ir vykdo Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčios pamainos korpuso vyresnysis, tačiau nepateikė jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų apie tai, kaip (kuriomis dienomis) organizuojamas ir vykdomas pareiškėjo išvedimas į fizinės reabilitacijos kambarį bei prausimasis duše savaitgaliais. Taigi atsakovas jokiais įrodymais nepaneigė minėtų pareiškėjo skundo argumentų, todėl teismas nepaneigtą aplinkybę vertina pareiškėjo naudai ir sutinka, kad tuo buvo pažeista jo teisė į saugią sveikatai aplinką. Panašioje byloje teismas yra konstatavęs, kad Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (redakcija, galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir HN 76:2010) 30.6 punktas nustato, kad prie sporto salės turi būti persirengimo kambarys, dušas, tualetas, patalpa valymo priemonėms. Nors pagal HN 76:2010 2 punktą veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, ši nuostata nepaneigia pareigos laisvės atėmimo vietos administracijai laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims sudaryti saugią sveikatai gyvenamąją aplinką (HN 76:2010 6 p.) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1232-662/2017).

23. Šiam ginčui aktualiu laikotarpiu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 1 punkte nustatytiems visuomenės sveikatos saugos reikalavimams priskirtina tardymo izoliatoriaus administracijos pareiga tardymo izoliatoriuje laikomiems asmenims sudaryti galimybę naudotis dušu ne tik pagal iš anksto patvirtintą tvarkaraštį, bet ir kai iškyla tokia būtinybė, kuriai priskirtinas ir pareiškėjo nurodytas atvejis.

24. Remiantis šiomis aplinkybėmis daroma išvada, jog pareiškėjas, kalėdamas Lukiškių TI-K nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d., t. y. 43 sekmadienius negalėjo pasinaudoti dušu po užsiėmimų sporto salėje ir tai pripažintina jo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, tuo padarant pareiškėjui neturtinę žalą, kurios atlyginimą teismas vertina 100 Eur.

25. Pareiškėjo apeliacinis skundas dėl jo privatumo pažeidimo jam naudojantis dušu 2016 m. vasario 1 d. – 2016 m. gruodžio 1 d. laikotarpiu yra nepagrįstas. Lukiškių TI-K administracija paneigė šiuos pareiškėjo nusiskundimus, nurodydamas, jog dušuose yra įrengtos pertvaros. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas yra siejamas su pertvarų dušuose nebuvimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015, 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjamu atveju nekonstatavo pažeidimo. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, esą ginčo laikotarpiu jokių pertvarų dušuose nebuvo ir kad jos įrengtos neseniai, laikytini abstrakčiais ir atmestini, kadangi pareiškėjas nenurodo, kada šios pertvaros buvo įrengtos, o skunde pirmosios instancijos teismui apskritai apie jokias pertvaras dušuose neužsiminė.

26. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas dėl per mažos neturtinės žalos sumos dėl jo teisės į privatumą pažeidimo, naudojantis kameros tualetu, priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad 520 Eur suma už 257 parų trukmės pažeidimą yra pakankamo dydžio ir atitinka teismų praktikoje nustatytus atlygintinos žalos įvertinimo kriterijus (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017, 2017 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-858/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.). Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, esant kurioms teismas turėtų keisti atlygintinos žalos kriterijus ar taikyti pareiškėjui kitus kriterijus nei nustatyti teismų praktikoje, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjui priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžiu ir įvertinęs pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus neturi pagrindo už minėtą pažeidimą priteisti didesnę atlygintinos neturtinės žalos sumą, nei priteista pirmosios instancijos teismo sprendimu.

27. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi nurodyti apeliaciniame skunde argumentai buvo nagrinėti pirmosios instancijos teismo ir į juos atsakyta, todėl teisėjų kolegija sutikdama su pirmosios instancijos išvadomis jų nekartoja ir palieka šią teismo sprendimo dalį nepakeistą.

28. Apeliacinėje teismo instancijoje nustačius didesnę pareiškėjo teisių pažeidimo apimtį pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir priteistos neturtinės žalos atlyginimas didinamas iki 620 Eur.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

29. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą dėl faktinių aplinkybių vertinimo pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nagrinėjamu atveju, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų aiškinimo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas žalą išsamiai pasisakė dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Atsakovas naujų įrodymų, paneigiančių teismo ištirtas aplinkybes, nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra pakankamai pagrįsta įrodymais bei motyvuota.

30. Dėl neturtinės žalos priteisimo pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje konstatuojama (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-261/2016), kad pagal subsidiarumo doktriną pareiga užtikrinti žmogaus teises, jų laikymąsi pirmiausiai tenka valstybių nacionalinėms institucijoms, joms yra suteikiama pakankamai plati diskrecija šioje srityje. Teismui, kaip nacionalinei ginčą nagrinėjančiai institucijai, pirmiausiai yra palikta teisė įvertinti įvardinamus asmenų teisių pažeidimus, esant jiems konstatuotiems, priteisti pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą žalos dydį, kompensuojantį patirtą žalą, be kita ko, tai darydamas jis turi atsižvelgti į nacionaliniame reguliavime įtvirtintus tokios žalos dydžio nustatymo kriterijus. Tai pagrindžia ir Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimai, kad visų pirma nacionaliniai teismai privalo aiškinti ir taikyti vidaus teisę (žr. 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Edificaciones March Gallego S.A. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 28028/95)).

31. Konstatuotų aplinkybių pagrindu bei remiantis aplinkybėmis išdėstytomis šios nutarties 26 punkte, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, paliekant nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl priteistos 520 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

32. Dėl atsakovo reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas pažymėtina, kad teisę į išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. Šiuo atveju teismo sprendimas priimtas ne atsakovo naudai, todėl jis neturi teisės į išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo R. N. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, o atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui R. N. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 620 Eur (šešis šimtus dvidešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius