2022-05-19 Nr. AB-13038-4-09-3-00012-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2606-789/2022

Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00012-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) pilietės S. M. H. atstovui advokatui Romui Jonuškai,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Laurynui Norkūnui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini) pilietės S. M. H. skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. 22S62441 dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja S. M. H. (toliau – ir pareiškėja, užsienietė) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. 22S62441 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl jos laikino apgyvendinimo ir taikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad ji nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidusi migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia išvykti, pasislėpti. Nėra būtina ją sulaikyti, siekiant užtikrinti sprendimo dėl asmens išsiuntimo į kilmės šalį priėmimą ir įvykdymą. Apgyvendinimas Centre netaikant apribojimo laisvės judėti sudarytų sąlygas minimaliai judėti ir per daug nesuvaržytų jos laisvių.

3. Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Departamentas nurodė, kad pareiškėja neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, buvo sulaikyta pareigūnų, paprašė prieglobsčio Lietuvoje. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prieglobsčio prašymą, 2021 m. spalio 18 d. priėmė sprendimą Nr. 21M33074, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja MIGRIS sistemoje užregistruota 2021 m. rugpjūčio 16 d., galutinis sprendimas dėl jos prieglobsčio prašymo dar nėra priimtas, todėl Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjos įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Ginčijamo Sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, su asmenų grupe, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Pareiškėja su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jos tapatybę, ir jo nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimu metu. Prašymo nagrinėjimo metu pareiškėja nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė prieštaringas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją, taip siekdama klaidinti pareigūnus ir vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą. Pareiškėjos brolis gyvena Vokietijoje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja gali pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos, Departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą Sprendimą. Pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad ji yra sulaikyta, todėl nėra pagrindo jai taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės. Be to, pareiškėja, atvykusi į Baltarusijos Respubliką, Baltarusijoje neprašė prieglobsčio, o nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėja gali pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę, todėl jos buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties.

5. Pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėja papildomai paaiškino, kad ji neturi jokios laisvės jau ilgą laiką, jos apgyvendinimo sąlygos labai blogos. Nurodė, kad yra ištekėjusi ir šiuo metu yra nėščia, todėl jai reikia geresnių sąlygų, jos vyras yra su ja. Teigė, kad jos pasas liko Baltarusijos Respublikoje, ji vyko į bet kurią laisvą šalį, kurioje nevyksta karas. Prašė prieglobsčio Lietuvoje, dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Nurodė, kad nori laisvės, Lietuvoje jai yra saugu.

II. 6. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2022 m. kovo 24 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.

7. Teismas nustatė, kad S. M. H. neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir buvo sulaikyta 2021 m. liepos 15 d. Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje MIGRIS pareiškėja užregistruota 2021 m. rugpjūčio 16 d. Departamentas 2021 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 21M33074 nusprendė S. M. H. nesuteikti prieglobsčio, išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Departamentas 2022 m. sausio 31 d. priėmė sprendimą Nr. 22S62441, kuriuo S. M. H. įleido į Lietuvos Respubliką ir apgyvendino ją laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

8. Teismas nurodė, kad galutinis sprendimas dėl pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį nėra priimtas, todėl Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, pagrįstai ir teisėtai 2022 m. sausio 31 d. priėmė sprendimą Nr. 22S62441 dėl pareiškėjos įleidimo į Lietuvos Respubliką ir jos apgyvendinimo (Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalis). Iš skundžiamo Sprendimo teismas nustatė, kad Sprendimo dalis apgyvendinti pareiškėją Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimta nustačius, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytos aplinkybės.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėja, piktnaudžiaudama migracine sistema, į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai kirsdama valstybės sieną, esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, pareigūnams nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikyta, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikė abstraktaus pobūdžio informaciją dėl persekiojimo, diskriminacijos, nurodė skirtingas aplinkybes bei teikė klaidinančią informaciją. Ji neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, taip pat neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, jos brolis gyvena Vokietijoje, tai leidžia pagrįstai spręsti, kad pareiškėja nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais bei darbuotojais ir gali bandyti savavališkai išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę bei pasislėpti, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

10. Teismas, įvertinęs tai, kad užsienietės tapatybė nenustatyta, jos teisinės padėties klausimas (prieglobsčio prašymas) nėra galutinai išnagrinėtas, sprendė, kad Departamento skundžiamu Sprendimu taikyta priemonė – pareiškėjos apgyvendinimas Tarnybos Centre, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra būtina bei proporcinga priemonė įstatymų numatytam tikslui pasiekti – operatyviai ir tinkamai išspręsti užsienietės teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą bei priimti ir įvykdyti atitinkamą sprendimą.

11. Teismas pažymėjo, kad vien pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, kad ji nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, savo teisėmis naudojasi sąžiningai, nėra davusi pagrindo suprasti, kad ketintų pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, nedaro jokių pažeidimų, nepaneigia rizikos, kad ji gali pasišalinti iš apgyvendinimo vietos bei išvykti iš Lietuvos Respublikos ir nesudaro pagrindo naikinti Sprendimo dalį bei taikyti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę. Pareiškėja nenurodė jokių kitų išimtinių aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas taikyti vieną iš švelnesnių alternatyvių sulaikymui priemonių. Įvertinus esamą situaciją, pareiškėjos prašomos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju neužtikrintų sąlygų, kurioms esant būtų eliminuojama reali galimybė pareiškėjai pasislėpti, siekiant išvengti tikėtino jos išsiuntimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas.

12. Teismas konstatavo, kad skundžiama Sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo ją panaikinti bei taikyti pareiškėjos prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę pareiškėjos nurodytais motyvais.

III. 13. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti jos skundą, pritaikant alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnybos Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėja laukiasi, todėl judėjimas bent Medininkų miestelio ribose yra ne tik pateisinamas, bet ir būtinas. Judėjimo laisvės apribojimas neigiamai veikia pareiškėjos psichologinę ir fizinę būklę, tai gali turėti įtakos vaiko sveikatai. Departamentas netikrino pareiškėjos elgesio Centre, neapklausė Centre dirbančių darbuotojų, ar jie turi nusiskundimų dėl vidaus tvarkos taisyklių ar kitų teisės aktų pažeidimų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja atvyko su savo vyru, todėl nesiruošia išvykti viena. Nors pareiškėja atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtu būdu, tačiau tai savaime nereiškia, jog ji yra Įstatymo pažeidėja. Pažeidžiami asmenys gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus.

15. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

16. Nesutikimą su apeliaciniu skundu atsakovas iš esmės grindžia pirmosios instancijos teismui atsiliepime į skundą nurodytais argumentais, papildomai akcentuodamas, kad pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties. Pareiškėjos atžvilgiu nėra pagrindo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, kadangi pareiškėja nėra sulaikyta. Atsakovas pažymi, kad gavo informaciją apie tai, kad pareiškėja laukiasi, ir nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 1V-340 „Dėl Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ 59 punktą, jeigu centre neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, užsieniečiams, kuriems nesuteikta teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, centro viršininko ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš centro minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš centro rizika. Tokiu atveju užsienietis teikia centro viršininkui ar jo įgaliotam asmeniui laisvos formos argumentuotą prašymą leisti laikinai išvykti iš centro. Taigi pareiškėjai yra suteikiamos visos būtinos paslaugos, taip pat ir medicinos paslaugos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo dalies, kuria S. M. H. apgyvendinta laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pareiškėja apeliaciniame skunde neprieštaravo, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Teismo posėdyje pareiškėjai atstovavo advokatas. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija protokoline nutartimi nutarė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pareiškėjai nedalyvaujant.

19. Pagal bylos medžiagą teisėjų kolegija nustatė, kad Departamentas 2021 m. spalio 18 d. priėmė sprendimą Nr. 21M33074, kuriuo nusprendė nesuteikti S. M. H. prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir sprendimui įsiteisėjus išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį.

20. Migracijos departamentas 2022 m. sausio 31 d. priėmė Sprendimą įleisti užsienietę į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties, ir apgyvendinti užsienietę Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos. Migracijos departamento Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 10 punktais, 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis.

21. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.).

22. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

23. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2– 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

24. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtą teisinį reglamentavimą nagrinėjamos bylos kontekste, prieina prie išvados, kad Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, joje nurodytą sprendimą apgyvendinti prieglobsčio prašytoją Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose gali priimti tik tuo atveju, jeigu yra abi tam būtinos kumuliatyvios sąlygos: 1) per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas; 2) toks galutinis sprendimas nėra priimtas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties. Taigi prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, ir Migracijos departamentui priėmus sprendimą įleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką, kartu priimamas sprendimas prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Išdėstyto reguliavimo kontekste alternatyvių apgyvendinimo priemonių taikymas galiojančiame įstatyme nėra numatytas.

26. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, jei nėra priimtas įsiteisėjęs sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti ir negalėtų kilti papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4182-525/2021). Prieglobsčio prašymo pagrįstumo klausimas ir jame nurodomi motyvai, kuriais remiasi Departamentas ir pirmosios instancijos teismas, nėra šioje byloje kilusio ginčo dalykas, taigi, neįsigaliojus galutiniam sprendimui dėl užsienietės prieglobsčio prašymo, šių aplinkybių negalima laikyti kaip nustatytų ir išaiškintų bei sunkinančių užsienietės padėtį svarstant jos judėjimo laisvės ribojimo klausimą.

27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Departamento ir pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kurias teismas vertino kaip pareiškėjos nebendradarbiavimą (atvykimas į Lietuvos Respubliką neteisėtai, užsienietės apklausos metu pateikta abstrakti, klaidinanti informacija) nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip išskirtinės aplinkybės, kurios pagrįstų išvadą, jog pareiškėjos atžvilgiu nustatyti judėjimo laisvės ribojimai yra būtini siekiamam tikslui pasiekti. Tokia pozicija formuluojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kurioje nebendradarbiavimas paprastai sietinas su piktavališkumu, užsieniečio piktybiškumu valstybės institucijų atžvilgiu (žr., pvz., 2022 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022, 2022 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-442/2022, 2022 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2304-502/2022). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad užsienietė Lietuvoje laikoma daugiau nei 9 mėnesius (MIGRIS sistemoje pareiškėja užregistruota 2021 m. rugpjūčio 16 d.). Byloje nėra pateikta duomenų, kad per šį laikotarpį užsienietė nesilaikė apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, yra padariusi pažeidimus. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja yra nėščia moteris, t. y. ji priskirtina prie pažeidžiamų asmenų, kuriems tarptautinė bendrija bei nacionaliniai teisės aktai nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus, atsižvelgiant į geriausius tokių asmenų interesus.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju judėjimo laisvės ribojimas nepagrįstai varžytų užsienietės judėjimo laisvę, neproporcingai ribotų jos, kaip pažeidžiamo asmens, teisę į specialių jos, kaip nėščios moters, poreikių tenkinimą. Atsižvelgiant į tai, skundžiama Departamento Sprendimo dalis dėl pareiškėjai nustatyto judėjimo laisvės apribojimo naikintina.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad Sprendimu yra išspręstas pareiškėjos apgyvendinimo Centre klausimas, ši Sprendimo dalis paliekama nepakeista. Todėl nėra pagrindo spręsti klausimą dėl užsienietės prašymo apgyvendinti ją Centre.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės S. M. H. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimą pakeisti ir užsienietės (duomenys neskelbtini) pilietės S. M. H. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. 22S62441 dalį dėl (duomenys neskelbtini) pilietei S. M. H. nustatytų judėjimo laisvės apribojimų.

Kitą Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Arūnas Sutkevičius

Jūratė Varanauskaitė