9ea3f5e7-27f6-489d-9a64-e3b757bdf3f9 · Lietuvos apeliacinis teismas

             Civilinė byla Nr. 2A-130/2012 (S)             Teisminio proceso Nr. 2-57-3-01324-2009-8             Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.5. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. sausio 26 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės MilaÅ¡ienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo Lietuvos valstybės atstovų Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1044-370/2010 pagal ieÅ¡kovų S. V. (tėvo) ir S. V. (sÅ«naus) ieÅ¡kinius Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; trečiasis asmuo pagal ieÅ¡kovo S. V. (tėvo) ieÅ¡kinį – S. V. (sÅ«nus).Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė              IeÅ¡kovams S. V. (tėvui) ir S. V. (sÅ«nui) nuosavybės teise priklausė žvejybos laivai: „Pilėnas“, registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir „PTB-61918“, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal panaudos sutartis naudojami UAB „Rikvaldas“, kuri Baltijos jÅ«roje vykdė verslinę žvejybÄ . Pasinaudojant Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų finansine parama Å¡ie žvejybos laivai buvo paÅ¡alinti iÅ¡ žuvininkystės verslo ir atiduoti supjaustyti į metalo lauÅ¾Ä .

Finansų ministerija už laivus į ieÅ¡kovų sÄ skaitas banke pervedė po 650 000 Lt. Nurodytos piniginės sumos Generalinės prokuratÅ«ros prokuroro U. V. 2005 m. birželio 16 d. nutarimu buvo areÅ¡tuotos baudžiamojoje byloje, FNTT iÅ¡keltoje S. V. (sÅ«nui). Å ioje byloje S. V. (sÅ«nus) buvo kaltinamas minėtų sumų pasisavinimu – įgijimu savo ir tėvo naudai apgaule svetimo turto, nes pateikė duomenis, žinodamas, kad jie melagingi, t. y. kad abu supjaustyti į metalo lauÅ¾Ä atiduoti laivai buvo tinkami plaukioti.

Aplinkybę, kad laivai buvo netinkami plaukioti, pareigÅ«nai įrodinėjo aplinkybe, jog laivai neturėjo galiojančių praneÅ¡imų apie oro balionų laikymo iÅ¡orinę apžiÅ«rÄ ir bandymų darbiniu slėgiu, vidinės apžiÅ«ros ir hidraulinių bandymų aktų. S. V. (tėvui) įtarimai (kaltinimai) baudžiamojoje byloje pareikÅ¡ti nebuvo, o S. V. (sÅ«nus) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 5 d. nuosprendžiu buvo iÅ¡teisintas nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties požymių.

IÅ¡teisinamojo nuosprendžio esmę sudarė tai, kad abu į metalo lauÅ¾Ä supjaustyti laivai buvo tinkami plaukioti, o kaltinime nurodyti dokumentai (praneÅ¡imai), inkriminuojamu laikotarpiu pasikeitus teisiniam reglamentavimui, nebebuvo suraÅ¡omi, nes juose nurodyti duomenys buvo įraÅ¡yti į žvejybos laivų laivo tinkamumo plaukioti liudijimų atitinkamas grafas. IeÅ¡kovų tvirtinimu, tapo akivaizdu, kad baudžiamoji byla buvo beprasmė, nes S. V. (sÅ«nus) dėl pareigÅ«nų nekompetencijos buvo apkaltintas neturėjimu dokumentų, kurių jis ir neprivalėjo turėti.

Kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti nuosprendį dėl S. V. (sÅ«naus) iÅ¡teisinimo, konstatuotina, kad ikiteisminį tyrimÄ atlikę ir jį kontroliavę pareigÅ«nai nevykdė pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, t. y. nevykdė savo pareigų ir priėmė nepagrįstus bei neteisėtus sprendimus. IeÅ¡kovai dėl baudžiamojoje byloje pritaikytos procesinės prievartos priemonės, t. y. piniginių lėšų areÅ¡to (laikino nuosavybės apribojimo) nuo 2005 m. birželio 16 d. iki 2007 m. sausio 3 d., negalėjo laisvai disponuoti jiems priklausančiomis sumomis (po 650 000 Lt), todėl patyrė turtinės žalos, nes negavo pajamų, kurias galėjo gauti, jei pinigines lėšas bÅ«tų investavę.

Be to, ieÅ¡kovai patyrė neturtinę žalÄ dėl ilgalaikių dvasinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, dvasinių sukrėtimų, pažeminimo, reputacijos pablogėjimo, sveikatos sutrikdymo, susijusių su iÅ¡kelta baudžiamÄ ja byla, joje taikytomis procesinėmis priemonėmis ir turto areÅ¡tu. Neturtinės žalos dydį ieÅ¡kovai vertina puse neteisėtai areÅ¡tuotos sumos. IeÅ¡kovai prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės 373 761,23 Lt (tėvui) ir 117 125 Lt (sÅ«nui) turtinės žalos ir po 325 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinius patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės ieškovui S. V. (tėvui) 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ieškovui S. V. (sūnui) – 10 000 Lt; nutraukė bylos dalį dėl 57 000 Lt turtinės žalos (advokato atstovavimo baudžiamojoje byloje išlaidų) atlyginimo; atmetė kitus ieškinių reikalavimus.              Teismas iš baudžiamosios bylos Nr. 06-1-11003-05 duomenų nustatė, kad 2005 m. gegužės 27 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl ieškovų turto įsigijimo teisėtumo. 2005 m. birželio 15 d.

S. V. (sūnui) pareikšti įtarimai ir jis buvo sulaikytas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2005 m. birželio 17 d. nutartimi ieškovui skirta kardomoji priemonė – suėmimas, Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2005 m. birželio 27 d. nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas – pratęsta dviems mėnesiams ir dvidešimčiai dienų, nutartys kaip nepagrįstos panaikintos Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. birželio 30 d. nutartimi ir ieškovas paleistas iš suėmimo.

Generalinės prokuratÅ«ros ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro 2005 m. liepos 7 d. nutarimais ieÅ¡kovui skirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, dokumentų paėmimas, ieÅ¡kovas įpareigotas nebendrauti su tam tikrais asmenimis. 2005 m. birželio 16 d. nutarimu buvo laikinai apribotos ieÅ¡kovų nuosavybės teisės piniginėms lėšoms, esančioms sÄ skaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). 2006 m. kovo 1 d. ieÅ¡kovui S. V. (sÅ«nui) suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, kuriuo jis buvo kaltinamas tuo, kad pagamino netikrus dokumentus, panaudojo netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus, apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ .Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 5 d. nuosprendžiu S. V. (sÅ«nus) buvo iÅ¡teisintas pagal visus pareikÅ¡tus kaltinimus nesant jo veikoje nusikaltimų sudėties požymių, nuosprendžiu taip pat panaikintos paskirtos kardomosios priemonės ir laikinas nuosavybės teisių apribojimas.

Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. lapkričio 30 d. nutartimi atmetė Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ , o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. birželio 5 d. nutartimi atmetė Generalinio prokuroro kasacinį skundÄ . IeÅ¡kovų sÄ skaitų areÅ¡tas buvo iÅ¡registruotas 2007 m. sausio 3 d.Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovai savo reikalavimus valstybei grindžia iÅ¡ esmės CK 6.250 ir 6.272 straipsnių nuostatomis, t. y. reikalauja turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ir teismo neteisėtų veiksmų – neteisėto procesinės prievartos priemonių taikymo.

IeÅ¡kovas S. V. (sÅ«nus) nurodo Å¡iuos pagrindus: neteisėtÄ sulaikymÄ , apgaulės bÅ«du iÅ¡kviečiant į Kelių policijÄ , kurioje laukė FNTT darbuotojai ir jį sulaikė, nors tam nebuvo jokio pagrindo, neteisėtÄ kardomosios priemonės – suėmimo – taikymÄ , neteisėtÄ laikinÄ jį nuosavybės teisės apribojimÄ ; o S. V. (tėvas) – neteisėtÄ laikinÄ jį nuosavybės teisės apribojimÄ , motyvuodami ir tuo, kad valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigÅ«nai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos).Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovų reikalavimų nėra pagrindo vertinti per ieÅ¡kinio senaties institutÄ , nes ieÅ¡kiniai pareikÅ¡ti nesuėjus trejų metų terminui po kasacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos, nes baudžiamojo persekiojimo procedÅ«ra (ieÅ¡kovų nurodomų teisių tęstinis pažeidimas) ir iÅ¡ jos kilusios teisinės pasekmės faktiÅ¡kai pasibaigė tik po kasacinės instancijos teismo nutarties priėmimo.Teismo nuomone, remiantis civilinės ir baudžiamosios bylos duomenimis, yra pagrindas konstatuoti, kad byloje nėra įrodymų, jog ikiteisminis tyrimas prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ S. V. (sÅ«nų) 2005 m. gegužės 27 d. buvo pradėtas neteisėtai.

Atsižvelgiant į tai, negalima pripažinti, kad S. V. (sūnaus) sulaikymo aplinkybės (sulaikymo taktika), atsižvelgus į tai, kad buvo pagrindas manyti, jog yra nusikaltimo požymių, susijusių su didelės vertės turto užvaldymu, buvo neteisėtos. Tačiau dėl ieškovui S. V. (sūnui) taikytos kardomosios priemonės – suėmimo – adekvatumo teismas sutiko su šio ieškovo nuomone, kad ši priemonė nebuvo pakankamai pagrįsta ir adekvati. Tai patvirtina Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. birželio 30 d. nutartis.

Teismas pripažino, kad nepakankamai pagrįstai paskirta asmeniui laisvės apribojimo priemonė padarė asmeniui neturtinę žalÄ , nes asmuo patyrė stresÄ , sveikatos sutrikimÄ (buvo gydomas ligoninėje), dvasinius iÅ¡gyvenimus. Teismas taip pat pripažino, kad kardomosios priemonės skyrimÄ sÄ lygojo faktiniai preliminarÅ«s ikiteisminio tyrimo duomenys, siejami su įtarimu asmeniui dėl didelės vertės turto užvaldymo, juos vertino teismas, skirdamas kardomÄ jÄ priemonę, ir tÄ vertinimÄ revizavo aukÅ¡tesniosios instancijos teismas, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo akivaizdÅ«s ir esminiai baudžiamojo proceso normų pažeidimai ar tyčiniai neteisėti teismo veiksmai, ir į tai atsižvelgtina nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų taikant ieÅ¡kovams laikinas nuosavybės teisių apribojimo priemones teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovui S. V. (tėvui) jokie įtarimai byloje nebuvo pareikÅ¡ti. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos teismas nustatė, kad Lietuvos generalinės prokuratÅ«ros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro U. V. 2005 m. birželio 16 d. nutarimu nutarta apriboti disponavimÄ piniginėmis lėšomis, kurias gavo ieÅ¡kovai, su Å¡iuo nutarimu abu ieÅ¡kovai buvo supažindinti pasiraÅ¡ytinai, tačiau iÅ¡ nutarimo turinio neaiÅ¡ku, kodėl nutarimo motyvuojamojoje dalyje konstatuojamas tik pagrindas taikyti apribojimÄ S. V. (sÅ«nui), o nutariama ir dėl S. V. (tėvo) nuosavybės teisių apribojimo, ir kuriam V. iÅ¡aiÅ¡kinama Å¡io nutarimo apskundimo tvarka.

Konkrečių duomenų, kad asmenys bÅ«tų įstatymų nustatyta tvarka apskundę šį nutarimÄ , nėra, tačiau ieÅ¡kovas S. V. (sÅ«nus) paaiÅ¡kino, kad bendrai aktyviai gynėsi nuo viso baudžiamojo persekiojimo, o S. V. (tėvas), kad jam nebuvo žinoma ir iÅ¡aiÅ¡kinta apskundimo tvarka, be to, dėl amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini) m.) nesuprato teisės skųsti ir rÅ«pėjo, kad nepakenktų sÅ«nui. Teismo nuomone, patęsiant ieÅ¡kovams laikinÄ jį nuosavybės teisių apribojimÄ , buvo padaryta baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 151 straipsnis) pažeidimų, nes nors Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 14 d. nutarties motyvuose nurodyta, kad vertinamas termino pratęsimas dėl abiejų V. nuosavybės teisių apribojimo, tačiau nutarties rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad pratęsiamas apribojimas tik įtariamajam priklausančioms banko sÄ skaitoje esančioms piniginėms lėšoms bei atitinkamoms banko sÄ skaitoje esančioms lėšoms nenurodant asmens, kuriam priklauso sÄ skaita, kartu įpareigojant Å¡iÄ nutartį paskelbti tik įtariamajam.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pakankamai atidžiai, rÅ«pestingai ir kvalifikuotai laikomasi baudžiamojo proceso teisės normų reikalavimų ir pažeidžiamos ieÅ¡kovo S. V. (tėvo) kaip asmens teisės gauti informacijÄ ne tik apie savo turtinių teisių apribojimÄ , bet ir priimtų procesinių sprendimų apskundimo tvarkÄ , todėl, teismo nuomone, tokie neaiÅ¡kumai jau paminėtuose dokumentuose sudaro pagrindÄ pripažinti, kad tokiais veiksmais ieÅ¡kovui S. V. (tėvui) buvo padaryta neturtinė žala.Teismas kartu pažymėjo, kad tikslinga atsižvelgti ir į ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo rezultatÄ , t. y. kad asmuo, prieÅ¡ kurį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo iÅ¡teisintas reabilituojančiais pagrindais, pripažįstant, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo skirtingai vertinamos faktinės aplinkybės ir renkami įrodymai, negu tai įvertino teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 185 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl tų duomenų, kurie buvo pateikti institucijoms, turėjusioms teisę ir pareigÄ tikrinti, ar yra pagrindas paraiÅ¡kas pateikusiems asmenims iÅ¡mokėti pinigines lėšas. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad S. V. (sÅ«nus) į civilinę apyvartÄ nepateikė jokių dokumentų, kuriuose bÅ«tų neteisingų duomenų, o jo suraÅ¡yti dokumentai neturėjo jokios reikÅ¡mės sprendžiant laivų tinkamumo plaukioti klausimÄ , ir tai teismas vertino kaip klaidingÄ ikiteisminio tyrimo pagrindÄ bei baudžiamojo proceso paskirties ir pagrindinių taisyklių (BPK 1 straipsnis, tinkamai pritaikyti įstatymÄ ) pažeidimu, sukėlusiu asmenims teisių pažeidimus (nepagrįstus asmens laisvės ir turtinių teisių apribojimus) ir susijusiu priežastiniu ryÅ¡iu su neturtinės žalos atsiradimu (CPK 185 straipsnis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 ir 6.250 straipsniai).

Teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas ieÅ¡kovui S. V. (sÅ«nui) priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o ieÅ¡kovui S. V. (tėvui) – 5 000 Lt. III. Apeliacinių skundų argumentai              Apeliaciniu skundu Generalinė prokuratÅ«ra praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinius atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:             1.

Dėl suėmimo neadekvatumo. SprendimÄ iÅ¡ dalies tenkinti ieÅ¡kovo S. V. (sÅ«naus) reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas iÅ¡ esmės motyvavo jam taikytos kardomosios priemonės – suėmimo – neadekvatumu. Å i teismo iÅ¡vada vertintina kaip nepagrįsta, kadangi padaryta neatsižvelgus į visas baudžiamosios bylos tyrimo metu buvusias reikÅ¡mingas sprendimui dėl kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimo priimti aplinkybes, kurios kito baudžiamosios bylos tyrimo eigoje, taip pat netinkamai įvertinus Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. birželio 30 d. nutartyje nurodytus argumentus.

IeÅ¡kovas S. V. (sÅ«nus) buvo sulaikytas 2005 m. birželio 15 d. gavus pakankamai duomenų pagrįstai manyti, kad jis padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas, bei siekiant užkirsti keliÄ jam pasislėpti ir trukdyti atskleisti nusikalstamÄ veikÄ baudžiamojoje byloje. Sprendimui laikinai sulaikyti ieÅ¡kovÄ priimti reikÅ¡mės turėjo ir jo veikos kvalifikacija (be kitų, įtartas ir sunkaus nusikaltimo padarymu), taip pat aplinkybė, kad veikos (dokumentų klastojimas), kurių padarymu buvo įtarimas ieÅ¡kovas, buvo susijusios su S. V. (sÅ«naus) darbine veikla ir vieta.

Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. birželio 30 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 17 d. ir Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo nutartys dėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo buvo panaikintos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo žemesnės instancijos teismų sprendimų skirti suėmimÄ neteisėtumo, o suabejojo teismų padarytų iÅ¡vadų teisingumu. Neginčydamas iki to laiko surinktų ikiteisminio tyrimo medžiagoje įrodymų svarumo, apeliacinės instancijos teismas nurodė jų prieÅ¡taringumÄ , kurio skundo nagrinėjimo metu nebuvo galima panaikinti, kadangi nebuvo atlikta eilė procesinių veiksmų (negautos specialistų iÅ¡vados, nepadarytos ekspertizės).

Be to, apeliacinės instancijos teismas, kitaip nei pirmosios instancijos teismai, įvertino ir jau surinktų medžiagoje apeliacinio skundo nagrinėjimo laikotarpiui įrodymų pakankamumÄ iÅ¡sakęs nuomonę, kad svarbÅ«s ir reikÅ¡mingi bylai tirti dokumentai jau yra paimti, todėl negalima teigti, kad S. V. (sÅ«nus) pats ar per kitus asmenis gali paveikti liudytojus ar kitus asmenis, sunaikinti ar paslėpti daiktus ar dokumentus, reikÅ¡mingus nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Tai rodo skirtingÄ ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių duomenų, jų pakankamumo ir įrodomosios galios vertinimÄ , tačiau nepagrindžia žemesnės instancijos priimtų sprendimų neteisėtumo.             2.

Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrįstumo ir teisėtumo. SprendimÄ iÅ¡ dalies tenkinti ieÅ¡kovo S. V. (tėvo) reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas iÅ¡ esmės motyvavo procesinių dokumentų, kuriais buvo įtvirtintas sprendimas taikyti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ S. V. (tėvo) turtui (prokuroro nutarimo taikyti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ ir teismo nutarties pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminÄ ), turinio neaiÅ¡kumais.

Teismo iÅ¡vados vertintinos kaip nepakankamai pagrįstos, padarytos atsižvelgus tik į formalius aptartų procesinių dokumentų trÅ«kumus, neįvertinus Å¡ių procesinių dokumentų priėmimu siektų tikslų ir jų svarbos, netinkamai įvertinus jų turinio informatyvumÄ , taip pat realiÄ galimybę ieÅ¡kovams, pasinaudojant Å¡ių dokumentų turinyje esančiais duomenimis, ginti jų turtines teises. BPK 116 straipsnis įpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ , prokurorÄ ir teismÄ imtis priemonių galimam civiliniam ieÅ¡kiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtÄ ir laikinai apriboti nuosavybės teises į jį.

Baudžiamojoje byloje buvo tiriamas galimas didelės vertės Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų lėšų pasisavinimas apgaule, tokiu bÅ«du padarant žalÄ Å¡ias lėšas administruojančiai institucijai - Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai. Pirminių ikiteisminio tyrimo veiksmų metu gauti duomenys leido pagrįstai manyti, kad lėšos, gautos už į metalo lauÅ¾Ä atiduotus laivus buvo užvaldytos neteisėtai, panaudojant apgaulę, t. y. klastojant dokumentus. Å ie duomenys buvo pakankami taikyti laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ Ä¯ iÅ¡mokėtas lėšas.

Aplinkybė, kad Generalinės prokuratÅ«ros prokuroro 2005 m. birželio 16 d. nutarimo motyvacinėje dalyje nėra nurodytas S. V. (tėvas) ir neaptartas teisinis pagrindas taikyti laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ jo turtui, vertintina kaip klaida, nedaranti neteisėtu paties nutarimo, kadangi buvo teisinis pagrindas taikyti Å¡iÄ procesinę prievartos priemonę ne tik įtariamajam. Å io nutarimo apskundimo teisės iÅ¡aiÅ¡kinimas, aiÅ¡kiai neindividualizuojant (nenurodant asmens kodo, gyvenamosios vietos), kuriam iÅ¡ V.

Å¡i teisė iÅ¡aiÅ¡kinama, nevertintina kaip toks prokuroro nutarimo trÅ«kumas, kuris sudarytų pagrindÄ konstatuoti, kad buvo pažeista S. V. (tėvo) teisė gauti informacijÄ apie savo turtinių teisių apribojimÄ ir Å¡ios teisės gynybÄ , kadangi su nutarimo turiniu jis buvo supažindintas pasiraÅ¡ytinai. AnalogiÅ¡kai vertintinas ir Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 14 d. nutarties turinio trÅ«kumas, nes nutartis neapribojo nė vieno iÅ¡ ieÅ¡kovų procesinių teisių ir neužkirto kelio jÄ skųsti.             3.

Dėl iÅ¡teisinamojo nuosprendžio vertinimo. Teismas, vertindamas pagrindo atlyginti žalÄ buvimÄ , atsižvelgė ir į ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo rezultatÄ . Å i iÅ¡vada prieÅ¡tarauja tame pačiame sprendime teismo padarytai iÅ¡vadai, kad pagrindo pripažinti, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nepagrįstai ir neteisėtai, nėra. Nors iÅ¡teisinamasis nuosprendis ir reiÅ¡kia asmens visiÅ¡kÄ reabilitavimÄ baudžiamojo persekiojimo prasme, savaime jis nereiÅ¡kia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti laikantis procesinių normų, kadangi pradėjus baudžiamÄ jį persekiojimÄ nėra ir objektyviai negali bÅ«ti žinomas baudžiamosios bylos galutinis rezultatas.

Teismas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį priėmė kitaip nei prokuroras įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus. Teismo konstatuotos aplinkybės nepatvirtina fakto, jog pareigÅ«nų, prokuroro ir teismų veiksmai ieÅ¡kovų atžvilgiu buvo neteisėti. Teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad ieÅ¡kovas S. V. (sÅ«nus), naudodamasis savo tarnybine padėtimi ir AB „Klaipėdos laivų remontas” technine įranga ir dokumentacija, tinkamai tai neįformindamas, nusižengė vidaus darbo tvarkai, tačiau, skirtingai nei prokuroras, Å¡ių pažeidimų nesusiejo su ieÅ¡kovui pareikÅ¡tais kaltinimais.

Å i aplinkybė yra svarbi sprendžiant žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį klausimÄ .             4. Dėl priteistos neturtinės žalos dydžio. Teismas netinkamai taikė CK 6.250 straipsnyje nustatytus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus. Nustatydamas neturtinės žalos, padarytos S. V. (sÅ«nui), dydį, teismas neatsižvelgė į suėmimo trukmę, kuri vertintina kaip nelabai ilga (15 dienų). Todėl nustatytos neturtinės žalos dydis vertintinas kaip nepagrįstai didelis.

Nustatydamas neturtinės žalos, patirtos S. V. (tėvo) dėl jo pažeistos teisės gauti informacijÄ apie savo turtinių teisių apribojimÄ ir priimtų procesinių sprendimų apskundimo tvarkÄ , dydį, teismas neatsižvelgė į Å¡ių teisių turinį ir svarbÄ , taip pat į tai, kad dėl Å¡ių teisių pažeidimo ieÅ¡kovo patirtos neigiamos pasekmės yra nežymios, kadangi bylos nagrinėjimo teisme metu ieÅ¡kovas pripažino, kad Å¡ios nutarties neskundė ir skųsti neketino. Todėl priteistos neturtinės žalos dydis Å¡ioms pasekmėms yra neadekvatus, per didelis, neatitinka teismų praktikos.             Apeliaciniu skundu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinius atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas iÅ¡ esmės analogiÅ¡kais argumentais, nurodytais Generalinės prokuratÅ«ros apeliaciniame skunde.             Apeliaciniu skundu Teisingumo ministerija praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį, kuria patenkinti ieÅ¡kovų ieÅ¡kiniai, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinius atmesti; palikti nepakeistÄ likusiÄ sprendimo dalį. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:             1.

Dėl ieÅ¡kovui S. V. (tėvui) priteistos neturtinės žalos. Teismas nurodė, kad pratęsiant ieÅ¡kovams procesinę prievartos priemonę – laikinÄ jį nuosavybės teisių apribojimÄ â€“ buvo padaryti BPK 151 straipsnio pažeidimai, tačiau iÅ¡ teismo sprendimo visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokie buvo padaryti BPK 151 straipsnio pažeidimai ir kuo jie pasireiÅ¡kė. Teismas nurodo, kad S. V. (tėvui) nebuvo suteikta informacija apie priimto procesinio sprendimo apskundimo tvarkÄ , tačiau sprendime teismas taip pat nurodo, jog S. V. (tėvas) buvo pasiraÅ¡ytinai supažindintas su nutarimu.

Todėl teismo padaryta iÅ¡vada, kad S. V. (tėvas) nežinojo apie procesinės prievartos priemonės apskundimÄ , yra nepagrįsta. Teismas savo sprendime nenurodo teisinio pagrindo, kuriuo remiantis, ne baudžiamojo proceso dalyviui – S. V. (tėvui), priteisė neturtinės žalos atlyginimÄ . Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tai, jog S. V. (tėvui) nebuvo praneÅ¡ta apie procesinio sprendimo apskundimo tvarkÄ bei neaiÅ¡kumas procesiniuose dokumentuose, yra pagrindu pripažinti, kad S. V. (tėvui) buvo padaryta neturtinė žala.

Tačiau savaime vien pažeidimo padarymas nepreziumuoja neturtinės žalos fakto, todėl, esant pažeidimui, kurį galimÄ laikyti neteisėtu veiksmu (neveikimu), neturtinės žalos atlyginimas gali bÅ«ti priteistas, jeigu įrodyta, kad yra padaryta neturtinė žala. Teismas, priteisdamas S. V. (tėvui) neturtinę žalÄ , apsiribojo tik pažeidimų konstatavimu, kurie, teismo nuomone, buvo padaryti S. V. (tėvo) atžvilgiu. Teismo sprendime nėra nurodyta, kokiÄ neturtinę žalÄ dėl teisės gauti informacijÄ pažeidimo patyrė S. V. (tėvas), kaip ji pasireiÅ¡kė, kas tai įrodo.

Taip pat teismas nemotyvuoja, kodėl dėl pažeidimo, kuris, teismo nuomone, pasireiÅ¡kė pažeidimu gauti informacijÄ , priteisiamas 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Teismas nepagrįstai atmetė apelianto praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį dėl S. V. (tėvo) reikalavimų, kadangi senaties terminas dėl reikalavimų, kad S. V. (tėvo) lėšos buvo areÅ¡tuotos nepagrįstai ir neteisėtai prasidėjo nuo procesinio sprendimo, kuriuo pagrindu buvo apribota nuosavybės teisė į pinigines lėšas.

S. V. (tėvas) nebuvo baudžiamojo proceso dalyviu, todėl kasacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienÄ laikyti ieÅ¡kinio senaties terminio pradžia ieÅ¡kovo S. V. (tėvo) atžvilgiu negalima. Teismas neatsižvelgė į tai, kad S. V. (tėvas) nereikalavo neturtinės žalos atlyginimo dėl teisės gauti informacijÄ apie priimtus procesinius dokumentus bei jų apskundimo galimybes. IeÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo S. V. (tėvas) grindė nepagrįstai iÅ¡kelta baudžiamÄ ja byla, jo sÅ«nui nepagrįstai taikomu sulaikymu, suėmimu ir nepagrįstu jo lėšų apribojimu.

Todėl pirmosios instancijos teismas išėjo už ieÅ¡kinio ribų, nes priteisė ieÅ¡kovui S. V. (tėvui) neturtinės žalos atlyginimÄ už tuos teisėsaugos institucijų veiksmus, už kuriuos jis neprašė žalos atlyginimo.             2. Dėl ieÅ¡kovui S. V. (sÅ«nui) priteistos neturtinės žalos. Teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovo suėmimo (suėmimas truko 14 dienų), turėjo įvertinti suėmimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , nedviprasmiÅ¡kai pasisakyti dėl teisėsaugos pareigÅ«nų veiksmų civilinės teisės normų atžvilgiu.

Tačiau teismas tik nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. birželio 30 d. nutartis patvirtina, jog asmeniui paskirta laisvės apribojimo priemonė nebuvo pakankamai pagrįsta ir adekvati. Kokias aplinkybes patvirtina minėta nutartis teismas savo sprendime nemotyvavo, taip pat nenurodė, kodėl suėmimas buvo nepakankamai pagrįstas ir adekvatus. Teismas atsižvelgė tik į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. birželio 30 d. nutartimi panaikino suėmimÄ ir suėmimo panaikinimo faktÄ laikė pakankamu pagrindu žalai atlyginti.

Teismas pripažino, kad nepakankamai pagrįstai paskirta asmeniui laisvės apribojimo priemonė padarė asmeniui neturtinę žalÄ , nes asmuo patyrė stresÄ , sveikatos sutrikimÄ (buvo gydomas ligoninėje), dvasinius iÅ¡gyvenimus. Pažymėtina, kad jokių įrodymų dėl ieÅ¡kovo patirto streso, dvasinių iÅ¡gyvenimų pateikta nebuvo, o pats suėmimas truko tik 14 dienų. Be to, pats teismas nurodė, kad nebuvo padaryta akivaizdžių ir esminių BPK pažeidimų. Teismas nurodė, kad pratęsiant nuosavybės teisių apribojimÄ abiems ieÅ¡kovams buvo padaryti BPK 151 straipsnio pažeidimai.

Tačiau kokie tie pažeidimai ir kaip jie pasireiÅ¡kė teismas nemotyvuoja. Tik nurodo apie Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 14 d. nutarties netikslumus, padarytus motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyje pratęsiant procesinę prievartos priemonę – laikinÄ jį nuosavybės teisių apribojimÄ . Tačiau teismo apsirikimai ir klaidos nėra savaime laikytini neteisėtu veiksmu, o minėtos nutarties turinys pakankamai aiÅ¡kus. Teismas, vertindamas sprendimÄ dėl lakino nuosavybės teisių apribojimo S. V. (sÅ«nui) ir S. V. (tėvui), pasisakė tik dėl pažeidimų, kurie minėta procesine prievartos priemone buvo padaryti S. V. (tėvui), tačiau kokie pažeidimai lakinu nuosavybės teisių apribojimu buvo padaryti S. V. (sÅ«naus) atžvilgiu teismas nenurodė.             3.

Dėl neturtinės žalos dydžio. Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė iÅ¡raiÅ¡ka atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Skundžiamas sprendimas, kuriuo S. V. (tėvui) priteistas 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas už teisės gauti informacijÄ apribojimÄ , o S. V. (sÅ«nui) priteistas 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas už neteisėtÄ 14 dienų suėmimÄ neatitinka nurodytiems principams.

Teismas neatsižvelgė į specifinius kriterijus, bÅ«dingus Å¡iai bylų kategorijai: taikyto suėmimo trukmę, kaltinimo sunkumÄ , taip pat į valstybės ekonominę padėtį, jos piliečių materialinį bendrÄ lygį bei teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose.             PareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinių skundų Teisingumo ministerija nurodo, kad prisideda prie Generalinės prokuratÅ«ros ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos apeliacinių skundų, kadangi jie yra pagrįsti.             IeÅ¡kovai atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, atlygina valstybė visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Taigi pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti žalÄ , turi įrodyti tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės sÄ lygas: pareigÅ«nų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalÄ (nuostolius).

Pagal CK 6.272 straipsnį valstybės pareiga atlyginti žalÄ atsiranda dėl neteisėtų procesinių veiksmų. Byloje nustatyta, kad 2005 m. birželio 15 d. FNTT prie VRM Neteisėto paramos panaudojimo tyrimo skyriaus virÅ¡ininko pavaduotojas Å . R. sulaikė ieÅ¡kovÄ S. V. (sÅ«nų), įtariamÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2005 m. birželio 17 d. nutartimi ieÅ¡kovui S. V. (sÅ«nui) buvo paskirta kardomoji priemonė – 10 dienų suėmimas.

Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2005 m. birželio 27 d. nutartimi ieÅ¡kovui kardomoji priemonė – suėmimas – pratęstas dviems mėnesiams ir dvideÅ¡imčiai dienų. Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. birželio 30 d. nutartimi panaikino minėtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo ir Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo nutartis dėl kardomosios priemonės – suėmimo – ieÅ¡kovui taikymo ir ieÅ¡kovÄ iÅ¡ suėmimo paleido. Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. birželio 30 d. nutartyje nurodė, kad apylinkės teismas nepagrįstai manė, jog ieÅ¡kovas S. V. (sÅ«nus) padarė nusikalstamÄ veikÄ , kad gali trukdyti procesui, bėgti.

Klaipėdos apygardos teismas, nustatęs, kad nėra suėmimo pagrindų, taikytÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ panaikino.BPK 119 straipsnyje įtvirtinta galimybė skirti kardomÄ sias priemones siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms. Remiantis BPK 121 straipsnio 2 dalimi, kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Klaipėdos apygardos teismas (apeliacinės instancijos teismas) nustatė, kad duomenų, kurie leistų manyti, jog įtariamasis S. V. (sÅ«nus) padarė nuskalstamas veikas, pakankamai nėra. Teismas taip pat nustatė, kad nėra ir pagrindų, numatytų BPK 122 straipsnio 1 dalyje, taikyti ieÅ¡kovui S. V. (sÅ«nui) kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ .IeÅ¡kovÄ S. V. (sÅ«nų), kaltinamÄ padarius nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. liepos 5 d. nuosprendžiu iÅ¡teisino, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai pirmosios instancijos teismo iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį paliko galioti.

IÅ¡ pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijų teismų procesiniuose dokumentuose nustatytų aplinkybių, įrodymų vertinimo motyvų, teismų iÅ¡vadų matyti, kad ieÅ¡kovo S. V. (sÅ«naus) veikoje nebuvo nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, požymių. Teismų procesiniuose dokumentuose konstatuota, kad dokumentai, kurių suklastojimu buvo įtariamas ieÅ¡kovas, o vėliau ir kaltinamas, jokios reikÅ¡mės gauti iÅ¡ Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų finansinę paramÄ neturėjo.

Dokumentas, patvirtinantis faktÄ , kad laivai tinkami plaukioti ir tai yra viena iÅ¡ sÄ lygų gauti paramÄ , buvo Laivo tinkamumo plaukioti liudijimas, kurį, atlikusi techninę laivo apžiÅ«rÄ , iÅ¡duoda Valstybinė vidaus vandens inspekcija. Baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu ir aukÅ¡tesnių instancijų teismų procesiniais sprendimais nustatyta, kad pagal tuo metu, kai ieÅ¡kovai pateikė paraiÅ¡kas dėl kompensacijos iÅ¡ Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų gavimo, galiojusį teisinį reglamentavimÄ dokumentas, patvirtinantis laivo tinkamumÄ plaukioti, buvo Laivo tinkamumo plaukioti liudijimas, kad dokumentai – praneÅ¡imai apie oro balionų laikymo iÅ¡orinę ir vidinę apžiÅ«rÄ , hidraulinį bandymÄ , kurių suklastojimu buvo įtariamas ieÅ¡kovas, nuo 2002 metų nebuvo reikalaujami dokumentai, patvirtinantys laivo tinkamumÄ plaukioti, kad laivo tinkamumo plaukioti liudijimas buvo iÅ¡duotas Valstybinės vidaus vandenų tarybos inspekcijos pareigÅ«nui realiai patikrinus laivo mechanizmÄ ir veikimÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005 m. birželio 17 d. nutartimi ieÅ¡kovui S. V. (sÅ«nui) nepagrįstai paskyrė 10 dienų suėmimÄ , o Vilniaus miesto antrasis apylinkės teismas 2005 m. birželio 27 d. nutartimi suėmimo laikÄ pratęsė dviem mėnesiams ir 20 dienų. Dėl pirmiau iÅ¡dėstytų motyvų dokumentai, kurių suklastojimu ieÅ¡kovas S. V. (sÅ«nus) buvo įtarimas (pagal pareikÅ¡tÄ Ä¯tarimÄ suklastojus dokumentus laivai nepagrįstai buvo pripažinti tinkamais plaukioti ir gauta kompensacija), t. y. ieÅ¡kovas S. V. (sÅ«nus) buvo įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, nebuvo bÅ«tini nustatant laivų tinkamumÄ plaukioti.

IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovui S. V. (sÅ«nui) taikant suėmimÄ nebuvo duomenų, leidžiančių manyti, kad jis padarė nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismai, taikydami ieÅ¡kovui S. V. (sÅ«nui) suėmimÄ , pažeidė kardomųjų priemonių skyrimo nuostatas, įtvirtintas BPK 121 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino suėmimÄ nepagrįstu.Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ir pagrindų, numatytų BPK 122 straipsnio 1 dalyje, skirti suėmimÄ , nėra.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismo 2005 m. birželio 30 d. nutartyje padarytos iÅ¡vados, kad nebuvo BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose, 2, 3 dalyse numatytų pagrindų taikyti ieÅ¡kovui suėmimÄ , yra pagrįstos. Duomenų, kad ieÅ¡kovas bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, teismo, įtakos liudytojus, nebuvo. PrieÅ¡ingai, duomenys apie ieÅ¡kovo pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , pastovų darbÄ , Å¡eimÄ buvo pagrindas manyti, kad ieÅ¡kovas nebėgs ir nesislapstys.

ManymÄ , kad ieÅ¡kovas trukdys procesui pirmosios instancijos teismai motyvavo tuo, kad ikiteisminis tyrimas tik prasidėjo, dalis dokumentų yra nesurasti ir neiÅ¡imti, o ieÅ¡kovas bÅ«damas laisvėje gali juos sunaikinti, paslėpti ar suklastoti. TokiÄ teismo motyvacijÄ sÄ lygojo prokuroro, praÅ¡iusio taikyti suėmimÄ , ir teismo klaidingas suvokimas, kad dokumentai, kurių klastojimų buvo įtariamas ieÅ¡kovas, yra reikalingi nustatant laivo tinkamumÄ plaukioti. Minėta, Laivo tinkamumo plaukioti liudijimÄ iÅ¡duoda Valstybinė vidaus vandens laivybos inspekcija pareigÅ«nui realiai patikrinus laivo mechanizmus ir jų veikimÄ .

IeÅ¡kovams S. V. (sÅ«nui) ir S. V. (tėvui) dėl jų laivų, valdomų nuosavybės teise, Laivo tinkamumo plaukioti liudijimus Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija buvo iÅ¡davusi, o kiti dokumentai, patvirtinantys laivų tinkamumÄ plaukioti, buvo nereikalingi.Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovui S. V. (sÅ«nui) kardomoji priemonė – suėmimas – buvo taikyta neteisėtai.Civiliniam ieÅ¡kiniui ar galimam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu bÅ«du gautÄ ar įgytÄ turtÄ , gali bÅ«ti skiriamas nuosavybės teisės apribojimas.

Prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip 6 mėnesius (BPK 151 straipsnio 1, 6 dalys).Generalinės prokuratÅ«ros ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro 2005 m. birželio 16 d. nutarimu ieÅ¡kovams buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės piniginėms lėšoms, esančioms banko sÄ skaitose. Pagal turto apyraÅ¡Ä nuosavybės teisė buvo apribota 650 045 Lt sumai kiekvienam iÅ¡ ieÅ¡kovų. Prokurorui pateikus praÅ¡ymÄ teismui pratęsti laikinojo nuosavybės teisių apribojimÄ abiem Vagnoriams Vilniaus miesto antrasis apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 14 d. nutarimu pratęsė laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ tik S. V. (sÅ«nui).

Teismas nepasisakė, kad atmeta praÅ¡ymÄ pratęsti S. V. (tėvui) terminÄ apriboti nuosavybės teises, tačiau nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad terminÄ pratęsia tik S. V. (sÅ«naus) atžvilgiu.Prokuroro 2005 m. birželio 16 d. nutarime laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo trukmė nebuvo nustatyta. Teismui ieÅ¡kovo S. V. (tėvo) atžvilgiu nepratęsus laikino nuosavybės teisių apribojimo trukmės, prokuroras teismo nutarties neskundė ir nepranešė nei ieÅ¡kovui S. V. (tėvui), nei turto areÅ¡to aktų registro tvarkytojui apie nuosavybės teisių apribojimo pabaigÄ .

IeÅ¡kovo S. V. (tėvo) apribojimas disponuoti 650 045 Lt piniginėmis lėšomis tęsėsi iki iÅ¡teisiamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, kad prokuroro nutarime nenurodžius laikino nuosavybės teisių apribojimo termino be atskiro procesinio dokumento įraÅ¡as areÅ¡to aktų registre galiojo ir pasibaigus 6 mėnesių terminui, numatytam BPK 151 straipsnio 6 dalyje.Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovui S. V. (tėvui) taikant procesinę prievartos priemonę – laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ â€“ nebuvo pakankamai atidžiai, rÅ«pestingai ir kvalifikuotai laikomasi baudžiamojo proceso teisės normų reikalavimų.

Tačiau su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad S. V. (tėvui) buvo padaryta neturtinė žala, teisėjų kolegija nesutinka. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atsiradimÄ (iÅ¡gyvenimus, dvasinius sukrėtimus, nepatogumus, sveikatos pablogėjimÄ ) ieÅ¡kovas S. V. (tėvas) iÅ¡ esmės sieja su baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimu jo sÅ«nui, sÅ«naus atžvilgiu procesinių prievartos priemonių taikymu, baudžiamuoju persekiojimu. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo S. V. (tėvo) reikalavimÄ Å¡iuo pagrindu atmetė.

IeÅ¡kovas S. V. (tėvas) Å¡io teismo sprendimo neskundė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovo S. V. (tėvo) teisių, nepanaikinus įraÅ¡o areÅ¡to aktų registre apie laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ , 2005 m. birželio 16 d. prokuroro nutarimo 9 punkte nenurodžius asmens kodo, dėl ko buvo neaiÅ¡ku, kuriam iÅ¡ V. yra iÅ¡aiÅ¡kinta nutarimo apskundimo tvarka, pažeidimų pripažinimas yra pakankamas S. V. (tėvo) teisių pažeidimo gynimo bÅ«das, todėl neturtinės žalos atlyginimas S. V. (tėvui) nepriteistinas.

Toks pažeidimo fakto pripažinimas taip pat laikytinas pažeistų teisių gynimo bÅ«du, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .IeÅ¡kovui S. V. (sÅ«nui) be procesinės prievartos priemonės suėmimo buvo taikyta dar ir kita procesinės prievartos priemonė – laikinasis nuosavybės teisių apribojimas, kuris tęsėsi nuo 2005 m. birželio 16 d. iki iÅ¡teisinamo nuosprendžio įsiteisėjimo – 2006 m. lapkričio 30 d. Pagal BPK 151 straipsnio 6 dalį po prokuroro paskirto 6 mėnesių termino apriboti nuosavybės teisės terminÄ gali pratęsti ikiteisminio tyrimo teisėjas, tačiau ne daugiau, kaip du kartus po tris mėnesius, o kai byla perduodama į teismÄ , klausimus dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo paskyrimo ar taikymo termino pratęsimo sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.

Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2005 m. gruodžio 14 d. nutartyje nurodyta, kad terminas pratęsiamas trims mėnesiams – iki 2006 m. kovo 16 d. Baudžiamoji byla į teismÄ perduota 2006 m. kovo 2 d. Bylai esant teisme terminas taikyti nuosavybės teisės apribojimÄ pasibaigė ir nebuvo ilgesniam laikui pratęstas. Taigi nuo 2006 m. kovo 17 d. ieÅ¡kovui S. V. (sÅ«nui) laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo nebetaikytas.Pirmosios instancijos teismo sprendime nėra atskirai aptarta, ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmai, apribojant ieÅ¡kovui S. V. (sÅ«nui) nuosavybes teises, buvo neteisėti.

Tačiau teismas, atsižvelgdamas į teismų (kasacinio teismo) procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus motyvus dėl ieÅ¡kovo iÅ¡teisinimo, ikiteisminio tyrimo pagrindÄ Ä¯vertino kaip klaidingÄ ir baudžiamojo proceso paskirties ir pagrindinių taisyklių, numatytų BPK 1 straipsnyje, tinkamai taikyti įstatymÄ , pažeidimÄ , sukėlusį asmenims teisių pažeidimus (nepagrįstas asmens ir turtinių teisių apribojimas) ir Å¡iuos pažeidimus susiejo su neturtinės žalos atsiradimu. Dėl pirmiau aptartų motyvų teisėjų kolegija sutinka su Å¡ia pirmosios instancijos iÅ¡vada.

IÅ¡teisinamajame nuosprendyje, apeliacinio ir kasacinio teismo nutartyse atskleista, kad teisinėje apyvartoje ieÅ¡kovo S. V. (sÅ«naus) suraÅ¡yti dokumentai, kurių suklastojimu jis buvo kaltinamas, nebuvo pateikti ir neturėjo jokios reikÅ¡mės sprendžiant laivų tinkamumo klausimÄ gaunant kompensacijÄ iÅ¡ Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų. Taigi pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo nutartimi, ikiteisminių tyrimo pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumÄ Ä¯vertino ir dėl BPK 1 straipsnyje įtvirtintos nuostatos tinkamai taikyti įstatymÄ pažeidimo.Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kovo S. V. (sÅ«naus) ieÅ¡kinį, tinkamai taikė CK 6.272 straipsnio normas.

Atsižvelgiant į ieÅ¡kovo nurodytÄ bÅ«senÄ , kuriÄ jis patyrė per visÄ baudžiamojo persekiojimo laikotarpį (kamuojamas nežinomybės ir skriaudos, gyvendamas su baime, kad gali bÅ«ti nubaustas už nepadarytÄ nusikaltimÄ , pergyvendamas dėl Å¡eimos likimo, turto praradimo), nustatytas pirmosios instancijos teismo 10 000 Lt neturtinės žalos dydis nėra, kaip kad teigia apeliantai, per didelis ir atitinka protingumo ir teisingumo kriterijams.             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimÄ .Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ Lietuvos valstybės ieÅ¡kovui S. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priteista 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ir ieÅ¡kovo S. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kinį atmesti.Palikti nepakeistas kitas Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalis. TeisėjaiAlė Bukavinienė Danutė MilaÅ¡ienė Gintaras Pečiulis