9ea31464-97ee-472a-b4bb-cb4ef8deac47 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-129-1121/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44482-2016-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.4; 2.3.6.4.5; 1.2.14.6.2.1; 1.2.29.1.1; 1.2.20.3.1; 1.1.7.2.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugpjūčio 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, sekretoriaujant Gretai Karmazienei, Linai Butkuvienei, Jolitai Žylienei, Kristinai Čepaitei, dalyvaujant prokurorei Ingai Gulbickienei, kaltinamajam E. S., gynėjui advokatui Vytautui Ptašinskiui, civilinės ieškovės likviduojamos UAB „A“ atstovui likvidatoriui L.

B., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Å¡eimyninė padėtis (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje, padarymu, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

E. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis, laikotarpiu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,A“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini)) akcininku, valdančiu 40 procentų bendrovės akcijų, ir direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB ,,A“ turtÄ , pažeisdamas UAB ,,A“ įstatų, įregistruotų (duomenys neskelbtini), 8.2 ir 8.3 straipsnių nuostatas, jog ,,bendrovės vadovÄ renka ir atÅ¡aukia bei atleidžia iÅ¡ pareigų, nustato jo atlyginimÄ , tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas visuotinis akcininkų susirinkimas“, (duomenys neskelbtini), tyčia, turėdamas tikslÄ pasisavinti svetimÄ turtÄ , nepagrįstai, be bendrovės pagrindinės akcininkės V.

Ž. (dabartinė pavardė A.), valdančios 60 procentų bendrovės akcijų, žinios, nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, žinomai suklastoto tikro dokumento – (duomenys neskelbtini) E. S. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įraÅ¡o ketvirtame lape dėl darbo užmokesčio pakeitimo nuo (duomenys neskelbtini) pagrindu, gavo darbo užmokestį, virÅ¡ijantį pagrindinės bendrovės akcininkės V. Ž. (dabartinė pavardė A.) patvirtintÄ , neteisėtai iÅ¡ UAB ,,A“ atsiskaitomosios sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), į E. S. sÄ skaitas:

Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini), buvo pervesta 14 347,61 Eur darbo užmokesčio permoka, o UAB ,,A“ sumokėjo 10 763,65 Eur mokesčių ir įmokų, susijusių su E. S. apskaičiuotu darbo užmokesčiu. Tokiu bÅ«du jis, E. S., eidamas UAB ,,A“ direktoriaus pareigas ir veikdamas Å¡ios bendrovės vardu, laikotarpiu (duomenys neskelbtini), panaudojo žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ â€“ (duomenys neskelbtini) E. S. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nenustatytas asmuo suklastojo įraÅ¡Ä ketvirtame lape dėl darbo užmokesčio pakeitimo nuo (duomenys neskelbtini), jo duomenis pateikdamas UAB ,,A“ buhalterei, ir dėl to laikotarpiu (duomenys neskelbtini) nepagrįstai, be bendrovės pagrindinės akcininkės V.

Ž. (dabartinė pavardė A.) žinios, Å¡io žinomai suklastoto tikro dokumento – (duomenys neskelbtini) E. S. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įraÅ¡o ketvirtame lape dėl darbo užmokesčio pakeitimo nuo (duomenys neskelbtini), pagrindu, gavo darbo užmokestį, virÅ¡ijantį pagrindinės bendrovės akcininkės V. Ž. (dabartinė pavardė A.) patvirtintÄ , ir taip pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ , UAB ,,A“ priklausantį turtÄ â€“ 14 347,61 Eur, tuo padarydamas UAB ,,A“ 25 111,26 Eur (14 347,61 Eur darbo užmokesčio permoka, 10 763,65 Eur sumokėti mokesčiai) dydžio turtinę žalÄ .

Å iais veiksmais E. S. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Be to, E. S., 2020 m. spalio 2 d. apie 18 val., 2020 m. spalio 7 d. apie 8.30 val., turėdamas tikslÄ paveikti liudytojÄ V. A. (buvusi pavardė S.) ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko prie namo, kuriame ji gyvena, adresu (duomenys neskelbtini), ir pokalbių metu darė poveikį liudytojai V. A., prašė liudytojos V. A., jog pakeistų savo anksčiau duotus parodymus ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. melagingai patvirtintų, kad ji, kaip UAB ,,A“ akcininkė, (duomenys neskelbtini) padidino atlyginimÄ E. S., nes melagingi parodymai tariamai pagrįstu, jog E. S. buvo teisėtu pagrindu iÅ¡mokamas padidintas darbo užmokestis.

Å iais veiksmais E. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 233 straipsnio 1 dalyje. I. IÅ¡tirti įrodymai ir bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės Kaltinamasis E. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltės nepripažino ir parodė, jog prokuratÅ«ra tiria jo veiklÄ nuo 2016 m. E. Ž. buvo parašęs pareiÅ¡kimÄ , kad jis yra iÅ¡Å¡vaistęs 220 000 Eur savo direktoriavimo laikotarpiu. Prokurorė tyrė šį epizodÄ ir nustatė, kad tai yra E. Ž. fantazijos. E. Ž., norėdamas jam pakenkti, iÅ¡traukė darbo sutartį su suklastotu paraÅ¡u.

Jis iÅ¡traukė tÄ sutartį tik 2018 m., kai pagrindinė liudytoja buhalterė, kuri galėtų paneigti Å¡ias visas aplinkybes, jau buvo mirusi. Parodo, kad Å¡i byla yra E. Ž. kerÅ¡tas jam už tai, kad nebesutiko vykdyti jo nurodymų bÅ«damas direktoriumi. E. Ž. pažįsta nuo darželio laikų ir paauglystės. Jie turėjo bendrų reikalų, darė vienokius ar kitokius piniginius biznius. Jie pažįstami daugiau nei 30-40 metų ir draugavo Å¡eimomis. Å iuo žmogumi pasitikėjo visiÅ¡kai.

UAB „A“ įmonės pradžia yra E. Ž. idėja, kad galima uždirbti milijonÄ ir juo patikėjo. (duomenys neskelbtini) jis dar dirbo UAB „B“ (duomenys neskelbtini) ir paragintas Ž. atėjo dirbti į UAB „A“ direktoriaus pareigas. Pačios įmonės steigimas vyko E. Ž. iniciatyva ir steigimo procese visur dalyvavo E. Ž.. Jo buvusi žmona V. A., iÅ¡ vis niekur nedalyvavo. Gyvenime nėra matęs jos paraÅ¡o ir kaip ji pasiraÅ¡inėja. Visi dalykai dėl paraÅ¡o yra tik E. Ž. pramanai.

Ä®monę steigė ir steigimo reikalais rÅ«pinosi E. Ž., kuris kaltinamÄ jį prikalbino bÅ«ti įmonės direktoriumi. Jis pasakė sutiksiÄ s, jeigu jo atlyginimas bus ne mažesnis nei ankstesnėje darbovietėje ir kad jis bus akcininkais, bei kai uždirbs milijonÄ , dalinsis dividendais. Ä®statiniam kapitalui jis įdėjo savo sutaupytus pinigus – 60 000 Lt, o E. Ž. savo įdėjo. V. A. jis gyvenime nėra matęs įmonės steigimo reikaluose, valdyme ir t. t. AtlyginimÄ jam nustatė E. Ž..

V. jam niekada atlyginimo nenustatinėjo, su ja atlyginimas niekada nebuvo derintas. KÄ jie buvo suderėję su E. Ž., viskÄ pastarasis jam mokėjo. Pradžioje jam apskritai buvo mokamas Å¡imtas litų, nes jis dirbo dar kitoje darbovietėje. Jie buvo sutarę, kad kai įmonė atsistos ant kojų, tai jo atlyginimas bus toks, koks buvo praeitoje darbovietėje. Kaltinamasis parodo, kad praeitoje darbovietėje bÅ«damas vadybininku, dirbdamas 18 valandų per savaitę uždirbo tuos pačius 4 500 Lt „ant popieriaus“.

Parodo, kad (duomenys neskelbtini) nėra nei skatintas, nei baustas. Nėra nei karto gavęs didesnio atlyginimo nei buvo sutarę su E. Ž., kartais gaudavo ir mažesnį atlyginimÄ . Jis iÅ¡sigalvotas nuobaudas derindavo su buhaltere, o buhalterė, kÄ Å¡is liepdavo, tÄ ir sumokėdavo kaltinamajam. Jų tarpusavio ginčas visada bÅ«davo, kad kaltinamojo atlyginimas negali visÄ laikÄ bÅ«ti vienodas. E. Ž. visÄ laikÄ pasakojo istorijas, kad tuoj milijonas bus, pasidalins jį ir viskas bus gerai. Ä® klausimÄ dėl konflikto su E. Ž. esmės, kaltinamasis parodė, kad konflikto esmė yra, kad kai E. Ž. pakvietė jį dirbti įmonėje direktoriumi, jis pasakė, kad jam bus mokamas oficialus atlyginimas, ir kad įmonėje nebus „juodos kasos“.

Jis suprato, kad bus tik formalus direktorius, o E. Ž. yra žmogus, kuris viskÄ kontroliuoja. KÄ jie sutarė, jam E. Ž. viskÄ mokėjo ir laukė, kada uždirbs tÄ milijonÄ . 2013-2014 m. kaltinamasis pareiÅ¡kė, kad jo atlyginimas turėtų kilti, paklausė E. Ž. apie dividentus, nes pas jį (duomenys neskelbtini) vaikai. E. Ž. tada pareiÅ¡kė, kad jis yra priimtas ne priiminėti sprendimų, o juos vykdyti. Å is pasakė, kad jeigu nori didesnio atlyginimo, daryk dvigubÄ buhalterijÄ . Kaltinamasis kategoriÅ¡kai nesutiko.

Darbo pradžioje buvo viskas tvarkoje, nes jis užsiėmė smulkiais dalykais, o E. Ž. derinosi viskÄ su buhaltere. Jis iÅ¡ Å¡ios įmonės kažkokios netiesioginės naudos iÅ¡ viso neturėjo, o E. Ž. turėjo daugybę papildomos naudos, pasiimdavo laidavimus savo kitoms įmonėms. Kaltinamasis teigia, kad jo atlyginimas yra patvirtintas akcininkų susirinkimuose, be to, Registrų centre visų metų atlyginimas yra su aiÅ¡kinamuoju raÅ¡tu yra iÅ¡skirtas kaip direktoriaus atlyginimas, o E. Ž. pasakoja, kad pamatė kažkokį paraÅ¡Ä , nors viskas buvo Å¡io žinioje. 2018 m.

E. Ž. „iÅ¡traukė“ tÄ paraÅ¡Ä . Kaltinamasis tÄ paraÅ¡Ä yra daug kartų matęs, traktuoja visa tai kaip makabriÅ¡kus dalykus. Parodo, kad jo direktoriavimo metu įmonė užaugo deÅ¡imt kartų, o dabar ji yra likviduojama. IÅ¡ jo yra nupirktos akcijos tris kartus pigiau negu nominalas ir jis Å¡ioje situacijoje yra labiausiai nukentėjęs. E. Ž. buhalterė kiekvienÄ mėnesį siuntė sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us ir atlyginimų žiniaraščius. E. Ž. buvo aktualu visÄ laikÄ turėti balansus, todėl, kad jis naudojo lėšas savo įmonių laidavimams.

Kaltinamasis parodo, kad nesutiko vykdyti Å¡io nurodymų, kurie prieÅ¡taravo moralei. Teigia, kad turi ieÅ¡kinių dėl įmonės turto iÅ¡Å¡vaistymo, prokurorė iÅ¡tyrė ir pasakė, kad nieko ten nėra, paraÅ¡iusi iÅ¡vadose, kad tai tėra E. Ž. fantazijos. Žmogus raÅ¡o, kad jis iÅ¡Å¡vaistė pinigus, nes darė įmonės vakarėlius, bet E. Ž. pats juose dalyvavo. Kaltinamasis mano, kad Å¡is galvoja, kad jis ateis ir praÅ¡ys atleidimo. Buvo atėjęs pas jo tėvÄ ir gÄ sdino, kad pasodins kaltinamÄ jį aÅ¡tuoneriems metams.

UAB „A“ pardavinėjo ir nuomojo (duomenys neskelbtini). Jis užsiėmė pardavimų, kontaktų palaikymu su tiekėjais ir pirkėjais. Jų kontaktai buvo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Iki kol jį atleido iÅ¡ darbo, įmonę užaugino deÅ¡imt kartų. Kaltinamojo direktoriavimo metais kapitalo grÄ Å¾a buvo apie 8 procentai. Ä®monė lizingus, kreditus gaudavo be užstato. 5-8 procentai, kas dirbant Å¡ioje srityje, yra labai gerai. Akcininkų sprendimas likviduoti įmonę nėra susijęs su tuo, kad įmonė bankrutavo ar kažkas kažkÄ iÅ¡vaistė.

Tai yra E. Ž. vienasmeniai sprendimai, privedę prie atitinkamos situacijos. Jie augino įmonę, nemokėjo dividendų, laukė, kada uždirbs milijonÄ . (duomenys neskelbtini) jau buvo pasiektas užsibrėžtas tikslas – vienas milijonas litų, tačiau E. Ž. toliau maitino jį pažadais. E. Ž. pats gaudavo netiesioginės ir tiesioginės naudos žymiai daugiau iÅ¡ savo įmonių. Kaltinamasis tebuvo formalus direktorius, viskÄ tvarkė E. Ž.. Nei vienas darbuotojas negavo nei vieno lito ar euro be E. Ž.

žinios. Visi atlyginimų žiniaraščiai buhalterės buvo siunčiami jam. Dėl dividendų parodo, kad jų buvo principinis tarpusavio susitarimas, kai steigė įmonę. Jis galėjo pasidaryti gerÄ karjerÄ ankstesnėje įmonėje, bet perėjo dirbti suviliotas E. Ž. pažadais, bet Å¡is juo pasinaudojo. Jų susitarimas buvo, kad atlyginimas mokamas legalus ir dividendus iÅ¡simokės, kada įmonės kapitalizacija bus milijonas litų. Jis tÄ dalykÄ pasiekė ir pasakė, kad arba jo atlyginimas turi bÅ«ti kintantis, arba turi mokėtis dividendus.

Bet E. Ž. jam sakydavo dar truputį palaukti, nors pats gaudavo iÅ¡ tos įmonės naudos, o kaltinamasis gaudavo tik atlyginimÄ . (duomenys neskelbtini) UAB „A“ jam direktoriaujant perėjo visas krizes ir išėjo dar stipresni. Jeigu Å¡iai dienai Å¡i įmonė veiktų, ten dirbtų 25-30 žmonių ir ji turėtų daugiausia (duomenys neskelbtini) Baltijos Å¡alyse. Kai jį atleidinėjo iÅ¡ darbo, prašė, kad atleistų civilizuotai, padarytų revizijÄ , auditÄ . E. Ž. į tai atsakė, kad paskųs VMI ir jie padarys revizijÄ nemokamai.

Kai jį atleidinėjo iÅ¡ darbo, pasirašė susitarimÄ , kad E. Ž. neturi jam pretenzijų. Tai buvo jo vienintelės pareigos, tuo metu jis niekur kitur nedirbo ir neturėjo pajamų. Po (duomenys neskelbtini) du mėnesius niekur nedirbo, nes buvo emociÅ¡kai žlugęs, nesitikėjo iÅ¡ E. Ž. tokių sprendimų. Po kažkurio laiko sukontaktavo su E. Ž., nes buvo likęs akcininku ir matė, kas įmonėje vyksta. Vietoje jo, direktoriumi E. Ž. paskyrė savo draugÄ A. T.. Jis pradėjo su A. T. bendrauti ir papasakojo, kaip viskas buvo, o Å¡iam buvo papasakota, kad kaltinamasis yra vagis.

A. T. reikėjo vienerių metų, kad suprastų, jog jis irgi yra taip pat „pakabintas“ tame reikale. Grįžęs į UAB „A“, jis dirbo (duomenys neskelbtini). Grįžo dirbti į įmonę, nes jam reikėjo iÅ¡maitinti Å¡eimÄ ir pagalvojo, kad bus arčiau UAB „A“ reikalų, stebės, kad neÅ¡vaistytų turto, nes buvo bandoma persiraÅ¡inėti technikÄ kitoms įmonėms. Padirbo apie pusę metų ir gavo didesnį atlyginimÄ nei direktoriaus. ViskÄ sprendė ne direktorius A.

T., o E. Ž.. (duomenys neskelbtini) atlyginimas buvo 1 333 Eur (4 600 Lt), didesnis už jo atlyginimÄ , kai buvo direktorius. (duomenys neskelbtini) dirbo vos pusę metų, nes E. Ž. pradėjo reikalauti, kad jis Å¡iam mokėtų grynus pinigus. Jis A. T. pasakė, kad taip nedirbs. E. Ž. reikalavo iÅ¡ jo 50 000 Eur, nes Å¡iam sudrumstė ramybę. Jis tuo metu buvo emocinėje duobėje ir sutiko su visais E. Ž. reikalavimais. Po to, kai atsigavo emociÅ¡kai, (duomenys neskelbtini) pasakė E. Ž., kad jo nereketuotų ir Å¡is tÄ pačiÄ akimirkÄ davė nurodymÄ A.

T. jį atleisti. A. T. jį gaudė po visÄ (duomenys neskelbtini), kad pasiraÅ¡ytų atleidimo dokumentus. Buhalterė I. įmonėje dirbo (duomenys neskelbtini) metus. E. Ž. jam pasakė atleisti jÄ , nes blogai dirba, o ji (duomenys neskelbtini) liga serga. E. Ž. jam pasakė eiti su ja tartis, kad nebÅ«tų mokama jokia kompensacija. Nepamena, kiek jis jai iÅ¡mokėjo atlyginimo, bet, kaip jis įsivaizduoja, E. Ž. dėl to supyko. Ir kažkodėl pareiÅ¡kimas atsirado, kai numirė pagrindinė liudytoja, kuri galėtų patvirtinti, kad jis kiekvienÄ mėnesį gaudavo atlyginimų žiniaraščius, iÅ¡raÅ¡ytų ir gautų sÄ skaitų registrÄ .

Dar vėliau galės pateikti susiraÅ¡inėjimÄ , kad jis pats siuntė E. Ž. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , kur buvo visi atlyginimai. Pastarasis viskÄ Å¾inojo ir viskÄ kontroliavo. Kalbant apie (duomenys neskelbtini) darbo sutarties pakeitimÄ , jis su V. Ž. nesiderėjo dėl jokio atlyginimo, dėl atlyginimo derėjosi su E. Ž., apie jo atlyginimÄ ji nežinojo. E. Ž. pats dalyvavo keliant atlyginimÄ , jam atnešė pasiraÅ¡yti popierius ir jis juos pasirašė. Kur tai buvo nepamena, nes susitikimai vykdavo visur. (duomenys neskelbtini) viskas buvo tvarkoje.

Kai tik pradėjo dirbti, jo atlyginimas buvo minimalus – 100 Lt, nes dirbo ir kitoje įmonėje. Ä®monės steigimo dienÄ jie buvo suderėję, kad kai jis pradės pilna jėga dirbti, tai jam reikia 4 500 Lt ant popieriaus atlyginimo. Tuo laiku galima buvo už tiek pinigų iÅ¡gyventi. Tuo metu turėjo dar tik (duomenys neskelbtini) vaikÄ . Kiek suderėjo, tiek ir gaudavo atlyginimo, o persiderėję dėl atlyginimo niekada nebuvo. (duomenys neskelbtini) darbo sutartis buvo pasiraÅ¡yta, kai E. Ž. atnešė pasiraÅ¡yti popierius, t. y. darbo sutartį ir kitus dokumentus.

Jis suprato, kad V. Ž. tebuvo formali akcininkė, viskÄ tvarkė E. Ž.. Su V. Ž. niekada nėra derinęs savo atlyginimo ar statuso įmonėje klausimų. V. nežinojo, kÄ jie dirbo, ir koks yra kieno statusas. KÄ liepdavo E. Ž., tÄ ji ir padarydavo. V. Ž. paraÅ¡o nėra gyvenime matęs, jis jam neįdomus. Ä®monės ofisas pradžioje buvo pas jį namie (duomenys neskelbtini), po to (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ofise V. Ž. niekada nebuvo. Ji dirbo (duomenys neskelbtini) ir tiek. 60 procentų įmonės akcijų buvo V.

Ž. vardu, nes E. Ž. pastoviai turėjo reikalų su VMI. Kaltinamasis pasakė, kad nebus kasos ir grynųjų pinigų. Operacijų grynaisiais nebuvo, vien pavedimai. Ä®monėje kaltinamais tvarkė (duomenys neskelbtini) reikalus. Jis pradirbo (duomenys neskelbtini) metų, nebuvo gavęs jokio papeikimo, įmonės kapitalizacija augo, kapitalo grÄ Å¾a 5-8 procentai. Su E. Ž. jie buvo draugai ir aptardavo, kÄ reikia padaryti. E. Ž. atveždavo popierius ir jis pasiraÅ¡ydavo kur reikia. Ä®monės įstatus ruošė E. Ž..

Nepamena, ar jis skaitė įmonės įstatus. Ä®statų 8.2. ir 8.3. punktai, kuriuose nustatyta, kad atlyginimÄ nustato akcininkų susirinkimas – (duomenys neskelbtini) dėl darbo užmokesčio pakėlimo – kaip ten buvo, jis nepamena. Kai atsisėda du draugai prie stalo, tai jie sutaria kažkÄ . Jis pasitikėjo E. Ž.. Parodo, kad (duomenys neskelbtini) jie kartu su E. Ž. su vaikais važiavo į (duomenys neskelbtini) su kemperiu. Ä® klausimÄ dėl permokos, atsakė, kad tyrėja pateikė duomenis, kuriuos suskaičiavo buhalterė, kiek gaunasi permokos.

Tuose 25 000 Eur yra ir Gyventojų pajamų mokestis ir SODROS mokestis. Dėl antrojo kaltinimo epizodo, kaltinamasis parodė, kad tai yra makabriÅ¡ka istorija. SpaudimÄ V. A. darė ne jis, o E. Ž.. Kaltinamasis negalvoja, kad bÅ«tų kÄ apvogęs arba gÄ sdinęs. Ä® klausimÄ dėl Ž. santykių, parodo, kad E. Ž. iki Å¡iol jÄ terorizuoja, reikalauja prisidėti prie vaikų iÅ¡laikymo, o ji tik minimumÄ uždirba. Su V. kaltinamasis pažįstamas apie (duomenys neskelbtini) metus, draugavo Å¡eimomis.

Kai bÅ«na (duomenys neskelbtini), jie kartas nuo karto susitinka, persimeta keliais žodžiais. Jos draugė dirba pas jo tėvÄ (duomenys neskelbtini). Jam grįžus į (duomenys neskelbtini), tėvas pasakė, kad V. Å¡neka, jog nenori į teismÄ eiti. Jis tėvui pasakė, kad seniai su ja buvo susitikęs, neturi jos telefono numerio ir paprašė, kad tėvas paskambintų (duomenys neskelbtini) ir gautų V. telefonÄ . Jis sugalvojo nuvažiuoti ir paÅ¡nekėti su ja, dėl ko ji iÅ¡gyvena. Jis pasiskambino, nuvažiavo prie jos namų, niekur nesislėpė ir negalvojo, kad darys kokį nors poveikį.

Å nekėjo apie tris valandas. Kalbėjo apie daug visokiausių dalykų, tarp jų ir apie tai, kad jos buvęs vyras jÄ Ä¯traukė į šį dalykÄ . Ji jam sakė, kad niekur nenori dalyvauti. Jis prašė liudytojos, kad Å¡i pasakytų teisybę. Jis nemanė, kad darė spaudimÄ . Antro susitikimo iniciatorė buvo ji pati, nes ji daug dalykų nežinojo. Ji paprašė jo pateikti informacijos, apie kÄ jie Å¡nekėjo. Kai susitiko antrÄ kartÄ , irgi tris valandas Å¡nekėjo, jis jokio spaudimo nedarė.

Jis tik sakė jai, kad pasakytų teisybę ir nereikės jiems „tampytis po teismus“. Å ioje byloje jis yra labiausiai nukentėjęs nuo to, kÄ E. Ž. organizuoja, pasitelkęs prokuratÅ«rÄ . Prokurorė yra iÅ¡tyrusi nuo pat pradžių E. Ž. prasimanymus. E. Ž. yra geros „duÅ¡ios“ žmogus bet „velnio apsėstas“, kuris visus įraÅ¡inėja, gÄ sdina, visi jam yra vagys. Susitikimo metu su V. apie baudžiamÄ jÄ bylÄ Å¡nekėjo tik aptakiai. V. ir ta byla yra nesusiję dalykai, viskÄ organizuoja E. Ž..

Susitikimo metu V. A. prašė pasakyti teisybę, kaip viskas buvo, kur pasirašė, o kur ne. Po to ji jam pasakė, kad visai neprisimena, jog bÅ«tų kažkÄ pasiraÅ¡iusi. V. A. jis susitikimo metu negrasino. Jis buvo įsitikinęs, kad ji abiejų susitikimų metu įraÅ¡inėjo. Jis matė, kad ji įraÅ¡inėja pokalbį, nes buvo iÅ¡sitraukusi telefonÄ ir tuomet matėsi. Kaltinamasis jai pasakė, kad jis neįraÅ¡inėja pokalbio. Ä®raÅ¡inėti jai greičiausiai liepė E. Ž.. Jis viskÄ Ä¯raÅ¡inėja.

E. Ž. žinojo apie jų susitikimus su V., dar prieÅ¡ su ja susitinkant. Ji pati tai pasakė. V. A. jam pasakė, kad iÅ¡kart po susitikimo jai reikės eiti pas E. Ž.. Tuose įraÅ¡uose ji savo vyrÄ vadina (duomenys neskelbtini). Ji pasakė, kad jam pasakys, apie kÄ jie Å¡nekėjo. Dėl galimos baudžiamosios atsakomybės nėra konkrečiai kalbėjęs, jie tik juokais paÅ¡nekėjo, kad jį pasodins, o Å¡i replikavo, kad tada jie abu vienoje kameroje sėdės. PirmÄ susitikimÄ jie Å¡nekėjo bendrais žodžiais apie gyvenimÄ , apie tai, kad E. Ž. su savo melagystėmis nori jÄ â€žtampyti po teismus“, Å¡nekėjo apie vaikus.

Nebuvo, kad jis jai sakytų, jog tu turi sakyti tÄ ar anÄ . Kaltinamasis pasakė, kad tai jos sÄ Å¾inės reikalas ir ji pati žino, kaip tenai viskas buvo. Antras susitikimas buvo V. iniciatyva, nes ji prašė pateikti kokių nors įrodymų, tai jis jai atspausdino susiraÅ¡inėjimÄ su E. Ž. (duomenys neskelbtini) kaltinamasis su E. Ž. negalėjo bendrauti akis į akį, viskas buvo labai sudėtinga, tai bendravo su juo elektroniniu paÅ¡tu. SusiraÅ¡inėjimo prie bylos nėra prijungęs, esant poreikiui, prijungs.

IÅ¡ to susiraÅ¡inėjimo matosi, kokie santykiai ir atmosfera buvo (duomenys neskelbtini). Buvo vien E. Ž. žodiniai nurodymai. Jis tada jau buvo pasamdęs teisinių paslaugų įmonę, kuri jį konsultavo, kaip elgtis. Teisininkai sakė, kad jį nori E. Ž. „pakabinti“ kaip direktorių ir tada jis turėtų problemų. Dėl 2020 m. spalio 2 d. susitikimo patikslino, kad jis paskambino V. A. telefonu ir susitarė kitÄ dienÄ susitikti. Susitikimo tikslas buvo iÅ¡siaiÅ¡kinti jos nuogÄ stavimÄ , nes jos draugė sakė, kad A. iÅ¡gyvena, kas ir kaip bus, jai E. Ž. kažko pripasakojo.

Kaltinamasis pagalvojo, kad nuvažiuos ir pasiÅ¡nekės, nes su E. Ž. negali Å¡nekėtis. Dėl 2020 m. spalio 7 d. susitikimo, paaiÅ¡kino, kad susitiko iÅ¡ ryto. V. A. yra jo sena pažįstama ir jis norėjo, kad iÅ¡klausytų ir jo, nes jis čia nukentėjęs. E. Ž. viskas atiteko, o jis buvo visiÅ¡koje emocinėje duobėje. Jis norėjo jai padėti ir pasakyti patarimÄ , kad elgtųsi pagal save, o ne klausytų E. Ž.. Jis mato, „prie ko viskas eina“. Ji padaroma „pagrindine“, nors niekur niekada nedalyvavo.

Pokalbių metu su V. jis buvo įsitikinęs, kad tenai yra jos paraÅ¡as. Bet ji neatsimena, kad (duomenys neskelbtini) bÅ«tų pasiraÅ¡iusi. Pokalbių metu jis jau turėjo ekspertų iÅ¡vadÄ , kurioje nustatyta, kad ten ne jos paraÅ¡as. Kad yra problemų dėl paraÅ¡o jis sužinojo (duomenys neskelbtini). Pokalbių metu jis V. A. tiesiogiai nieko neprašė, tik prisiminti, kaip tenai buvo. Pokalbio metu jis neprašė V. A. pasakyti, kad tai yra jos paraÅ¡as, jis prašė sÄ Å¾iningai elgtis ir vadovautis savo protu, o neklausyti E. Ž..

Ä® klausimÄ , kodėl po pokalbių V. A. kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir traktavo tuos pokalbius kaip grasinimÄ , parodo, kad tai buvo E. Ž. įtaka. Ä®monėje algas skaičiuodavo buhalterė I. K.. Atlyginimus skaičiuodavo pagal darbo sutartis. Visų jų atlyginimai buvo fiksuoti. Visų darbuotojų atlyginimus vizuodavo ir kontroliuodavo E. Ž.. Jie su E. Ž. kalbėdavo po kiekvieno algos sumažinimo. Ä® civilinio ieÅ¡kovo atstovo klausimus kaltinamasis parodė, kad jo darbo laikotarpiu „A“ atsiskaitomÄ sias sÄ skaitas turėjo dabartiniame „(duomenys neskelbtini)“ banke.

Prisijungimui prie banko sÄ skaitos buvo generatorius, kuris buvo iÅ¡duotas direktoriui. Finansines atskaitomybes visuotinius akcininkų susirinkimas tvirtindavo kiekvienais metais. Viskas yra (duomenys neskelbtini) priduota ir jo atlyginimas yra iÅ¡skirtas aiÅ¡kinamajame raÅ¡te. Kaltinamojo vaikų motina, su kuria gyvena iki Å¡iol, A. S. dirbo įmonėje „A“. Ji dirbo nuo pat pradžių, tačiau iki kada, nepamena. Pradžioje ji buvo buhalterė. (duomenys neskelbtini) protokolus nešė notarui tvirtinti.

Nepamena, ar nešė originalus notarui. Tada jau iÅ¡kilo problema dėl jo atlyginimo. Jis kreipėsi į teisinių paslaugų įmonę ir advokatas jam pasakė, kad kaip nors suorganizuotų dokumentus dėl savo atlyginimo. Jo palieptas jis nunešė protokolus notarui. KÄ gavo iÅ¡ buhalterės, tÄ nunešė notarui ir atgal jai grÄ Å¾ino. Tai jam liepė padaryti advokatas, nes tuo metu jau matė, kad E. Ž. kažkÄ rezga ir nuėjęs pas advokatÄ papasakojo visÄ istorijÄ . Tai buvo konfliktas su E. Ž. dėl einamojo atlyginimo ir galutiniame variante teismas jam priteisė tÄ atlyginimÄ .

Protokolus jam davė buhalterė, nes pas jÄ buvo dokumentai. Buhalterė kiekvienÄ mėnesį elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini) siuntė E. Ž. sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us. IÅ¡ kokio paÅ¡to siuntė, nežino. Tai buvo E. Ž. reikalavimas. Pirkimo–pardavimo sutartis jis sudarinėjo, tai buvo saugoma pas jį, o visus kitus dokumentus E. Ž. tvarkė su buhaltere. Buhalterė dirbo ir namuose, ir „A“ ofise (duomenys neskelbtini). Pavedimus be jo dar darė buhalterė. Pagrindinė buhalterė buvo I..

I. jis duodavo generatorių ir ji darydavo pavedimus. Iki darbo „A“ jis dirbo įmonėje „B“. Dirbo 18 val. per savaitę už 4 500 Lt atlyginimÄ . Kai baigė dirbti „A“ (duomenys neskelbtini), kelis mėnesius nedirbo, o po to nuo (duomenys neskelbtini) dirbo UAB „C“. Jis nėra įmonės UAB „C“ akcininku, tačiau įmonės akcininke yra jo motina. Liudytojai V. A. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodžius (duomenys neskelbtini) darbo sutartį (4 lapai) ir (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininko susitikimo protokolÄ (1 lapas iÅ¡ abiejų pusių) (4 t., b. l. 12-16), liudytoja parodė, kad trečiame lape (t. 4, b. l.

14) greičiausiai yra jos parašas, bet jeigu būtų originalas, būtų lengviau pasakyti (prokurorės pastaba – originalas yra saugomas kartu su buhalteriniais dokumentais, (duomenys neskelbtini)). Liudytoja parodė, kad ketvirtame lape (t. 4, b. l.

15) parašas yra tikrai ne jos. Trečiame lape (t. 4, b. l.

14) vardas, pavardė jos raštu rašyta, o ketvirtame lape (t. 4, b. l.

15) pavardė su klaida paraÅ¡yta, jos pavardė Ž., o ten paraÅ¡yta „Ž.“. Trečiame ir ketvirtame lapuose (t. 4, b. l. 14-15) įraÅ¡ai prie pakeitimų raÅ¡yti ne jos ranka. Liudytoja parodė, kad jos pavardė Ž. buvo iki (duomenys neskelbtini), po to pavardė buvo S., o nuo (duomenys neskelbtini) yra A.. Minimos darbo sutarties neprisimena, nes tuo metu buvo paraÅ¡ytas įgaliojimas Å¡iems reikalams tvarkyti, o įgaliojimas buvo paraÅ¡ytas buvusiam vyrui E. Ž.. Ä®galiojimÄ ji surašė.

Gali bÅ«ti ir jos parašų kažkur, bet visus reikalus tvarkė E. Ž.. Kiek pamena, sutartis buvo sudaryta pagal įgaliojimÄ . Negali atsakyti į klausimÄ , ar jai buvo pateikta sutartis ir ji tiesiog pasiraÅ¡ydavo, nes tai buvo seniai, ji ne viskÄ prisimena. Parodžius akcininkų susirinkimo protokolÄ (t. 4, b. l. 16), parodo, kad tÄ protokolÄ tikrai ne ji pasiraÅ¡inėjo, o tame susirinkime jis apskritai nedalyvavo. UAB „A“ buvo tik akcininkė, neprisimena, nuo kada iki kada. Å i įmonė užsiėmė (duomenys neskelbtini).

Kaip tapo akcininke nepamena, nes tai buvo prieÅ¡ daug metų. Realiai nedalyvavo įmonės veikloje, kiek pamena, nedalyvaudavo ir akcininkų susirinkimuose. Visus reikalus buvo pavesta tvarkyti vyrui. Jos iniciatyva nebuvo niekas daroma, esant poreikiui, tai pasiraÅ¡ydavo įgaliotas asmuo E. Ž., ji galėjo gal kokį vienÄ kartÄ pasiraÅ¡yti, bet ne daugiau. Su buvusiu vyru E. Ž. jokio bendravimo Å¡iuo metu nėra, iÅ¡skyrus bendravimÄ vaikų klausimais. Skyrybos vyko (duomenys neskelbtini). Po skyrybų ji neliko Å¡ios įmonės akcininkė, viskas buvo pasidalinta ir perleista E. Ž..

Ä® klausimÄ , dėl kokių priežasčių akcininkė buvo ji, o ne jos vyras, tai tiesiog vyras plėtojo verslÄ ir nusprendė jos vardu įsigyti akcijas. E. S. pažįsta, kiek pamena, jis buvo UAB „A“ direktorius. Iki skyrybų su vyru su E. S. neturėjo asmeniÅ¡kų susitikimų dėl įmonės reikalų. Dėl susitikimų su E. S. 2020 m., paaiÅ¡kino, kad jis paskambino jai ir paprašė susitikti pokalbiui. Paskambino dienÄ prieÅ¡ susitikimÄ 2020 m. spalio pradžioje, klausdamas, kada galėtų susitikti.

Iki to skambučio su E. S. nepalaikydavo ryÅ¡io, iÅ¡skyrus (duomenys neskelbtini) vienÄ skambutį. Tai buvo skambutis, kurio metu jai buvo pasakyta, kad jai atneÅ¡ dokumentus pasiraÅ¡yti. (duomenys neskelbtini) skambino E. S., o dokumentus atnešė G. K.. Tiksliai nepamena, kokie tai buvo dokumentai, kažkoks aktas dėl atlyginimo pakėlimo ar pan. Tuo metu, kai E. S. 2020 m. pasiÅ«lė susitikti, ji gyveno (duomenys neskelbtini), o E. S. gyveno (duomenys neskelbtini). Jis pasiÅ«lė susitikti pokalbiui. Jai sutikus, jie susitiko ir tai buvo pokalbis apie visÄ Å¡iÄ situacijÄ , kuri vyksta Å¡iandien.

Tai buvo ne vienintelė pokalbio tema, buvo ir vaikai paliesti, ir Å¡eimyninis gyvenimas, bet pagrindinė tema buvo vykstantis tyrimas. E. S. jos prašė, kad ji su juo susitiktų ir vyktų su juo kartu pas jo advokatus, kurie jÄ pamokintų, kÄ turėtų kalbėti, liudyti, tiksliai neatsimena, kaip buvo įvardinta. Taip suprato, kad ji turėjo liudyti jo naudai. Ji nieko į tai neatsakė. Jai buvo dar pasakyta, kad ji prisidirbo ir kad jie „sės“. Liudytoja po tokių žodžių patyrė nemažai streso, dėl ko iki Å¡iol geria vaistus.

Pirmojo pokalbio metu buvo kalba apie kažkokius dokumentus, gal ji atsistojus kažkur pasirašė, nors mano, kad tai buvo ne jos paraÅ¡as. Pirmojo pokalbio metu buvo užsiminta dėl vykimo pas jo advokatus, kad čia viskas gerai, kad jie viskÄ sutvarkys. Pirmo pokalbio metu, juokais ar ne, tokia užuomina, kad ji sės, buvo. Ji tuomet pasakė, kad reikia praÅ¡yti, kad į vienÄ kamerÄ juos pasodintų, bus smagiau sėdėti. Tuo momentu pagalvojo, kad juokaujama, paskui, kai grįžo namo, kai prisiminė, kas buvo pasakyta, ir po antro pokalbio visai kitaip pradėjo galvoti, buvo ir baimės, ir panikos, nors pasakyta buvo nepiktybiÅ¡kai.

Kaip E. S. argumentavo Å¡itÄ pasakymÄ , tai kiek atsimena, buvo žodis, kad „prisidirbai“ ar „prisidirbome“. Tų paaiÅ¡kinimų didelių nebuvo, buvo daugiau argumentuota tarp jų su E. Ž. negražūs dalykai, iÅ¡sireiÅ¡kimai, kaltinimai. Pokalbis vyko pas jÄ kieme, jo automobilyje, truko apie 2 val. Koks buvo automobilis, nepamena. Antrasis pokalbis įvyko E. S. iniciatyva ir per jį vyko daugiau diskusija apie tai, kad ji nepergyventų, kad E. S. turi advokatus, kurie padės, patars, netgi siÅ«lė susitikti (duomenys neskelbtini), kad jis jÄ ten paimtų, nuvežtų pas advokatus į (duomenys neskelbtini).

Tas siÅ«lymas dėl vežimo pas advokatus jau detalesnis buvo, nes ji suprato, kad privalo važiuoti. Liudytoja parodė, kad nebuvo iÅ¡ankstinio susitarimo susitikti antrÄ kartÄ , tiesiog E. S. paskambino ir paklausė, ar galima dar kartÄ susitikti, o ji sutiko, kadangi jai buvo įdomu, kas bus toliau. Abiejų pokalbių metu E. S. intonacija, elgesys nesiskyrė. Garso įraÅ¡us darė nuo pirmojo susitikimo pradžios. Jai pačiai kilo mintis juos daryti, kad čia vyksta negeri dalykai, kad ji pati turi save apsisaugoti, nes niekas kitas neapsaugos, bet pripažino, kad paskui ir E. Ž. jai parekomendavo daryti įraÅ¡us.

Ä®raÅ¡us darė su „(duomenys neskelbtini)“ telefonu. Buvęs vyras E. Ž. žinojo apie jos pirmÄ susitikimÄ su E. S., nes jam kažkas pranešė, kas nežino, neigia, kad ji pati pranešė. Po pokalbio su E. S. ji iÅ¡kart gavo E. Ž. skambutį ir buvo pirmas klausimas, ar jai skambino E. S.. Apie antrÄ pokalbį ji pati E. Ž. pranešė. PrieÅ¡ antrÄ pokalbį E. S. jai paskambino 2020 m. spalio 6 d. vakare. Ji sutiko antrÄ kartÄ susitikti, nes pajuto kaltinimÄ , kad ji yra kalta dėl visko.

Jai taip pat žadėjo atsilyginti, neįvardino kaip, jeigu ji sutiks susitikti su advokatais ir liudyti jo naudai. Ji turėjo paliudyti, kad darbo sutarties pakeitimo 4-ame lape yra jos paraÅ¡as. Kitų aplinkybių nepamena, kÄ reikėtų sakyti. Grėsmingo tono nebuvo, bet ji jautė spaudimÄ , kad privalo kažkÄ padaryti, privalo bÅ«ti kaltinamojo pusėje, nes E. Ž. yra „toks ir anoks“. Po to antro pokalbio buvo dar ne vienas skambutis kelių dienų laikotarpyje iÅ¡ E. S., į kuriuos ji neatsakė, paraÅ¡ydama žinutę, kad pasilieka prie savo, kad nieko nežada keisti ir pasakė, kad ji niekur nevažiuos, ir tuo baigėsi visi skambučiai.

Liudytoja turėjo minčių kreiptis į teisėsaugos institucijas, nežinojo kas jos laukia, kad turi kažkÄ daryti, nes pajuto spaudimÄ , patyrė didelį stresÄ . Spaudimas buvo daromas, kad nesutinkant su praÅ¡ymais, prieÅ¡ingu atveju ji pati gali nukentėti, kad jÄ pačiÄ gali kaltinti. IÅ¡ jo konkrečių grasinimų nebuvo, tik buvo pasakyta, kad už visa tai bus kažkada atsilyginta. Reikėtų klausti E. S., kÄ jis turėjo mintyje, vartodamas žodį „atsilyginta“. Nežino, gal jis ir piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ turėjo omeny.

Atsilyginta už tai, kad ji pakeistų parodymus, kad prisiimtų, kad čia yra jos paraÅ¡as, kad susitiktų su advokatais. Po susitikimų prasidėjo nerimas, nors tai sutapo ir su tėčio laidotuvėmis, reikėjo viskÄ permÄ styti, liudytoja kreipėsi pas gydytojus, buvo skirti vaistai, ir iki Å¡ios dienos ji juos vartoja, nes ir menkiausias stresas kenkia jos sveikatai. Liudytojai buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). Tų sutrikimų liudytoja vien su minimais susitikimais su E. S. nesieja, bet teigia, kad jie prie to irgi prisidėjo.

Nemano, kad E. S. žinojo, kad susitikimo metu ji įraÅ¡inėjo, jam to nesakė. Jis nebuvo užsiminęs dėl įraÅ¡inėjimo. Ä® klausimÄ , ar Å¡io pokalbio metu E. S. detalizavo darbo sutarties pakeitimus, sudarymo aplinkybes, buvo kalbėjęs apie visuotinio susirinkimo protokolÄ , parodo, kad kažkas buvo kalbėta, bet tiksliai nepamena. Savo buvusiam vyrui apie įraÅ¡ytus pokalbius buvo užsiminusi, bet pernelyg nedetalizavo. Su E. Ž. retai susitinka, nes vaikai jau yra suaugę. Atsakydama į prokurorės klausimus, liudytoja parodė, kad įmonės veikloje niekur nedalyvavo, nes buvo suraÅ¡iusi įgaliojimÄ .

Jeigu pasirašė darbo sutartyje, tai buvo kartu su savo vyru ir skaitė tÄ sutartį. Ä®monės veiklÄ prižiÅ«rėjo jos buvęs vyras E. Ž.. Dėl (duomenys neskelbtini) susitikimo, parodė, kad E. S. skambino jai, sakydamas, kad atneÅ¡ dokumentus, kad ji pasiraÅ¡ytų, bet nepamena, kokie ten buvo dokumentai. Jis pasakė, kad trÅ«ksta parašų ir jam reikia susirinkti tuos paraÅ¡us. Ji pasirašė ant kažkurių dokumentų, nors ir pagalvojo, kad čia yra kažkas „neÅ¡varaus“. Parodo, kad su jos buvusiu vyru nebuvo pokalbio dėl atlyginimo E. S. padidinimo.

Pamačius, kad tokia suma ir tokiais metais, tai atrodė, kad tai yra nerealÅ«s pinigai. Didžioji dalis pokalbio buvo apie paraÅ¡Ä . Sutartis buvo (duomenys neskelbtini), bet tie dokumentai buvo atneÅ¡ti (duomenys neskelbtini), kažkoks aktas buvo, neatsimena, kaip tiksliai vadinasi. Atsakydama į gynėjo klausimus, liudytoja parodė, kad įgaliojimo turinio neprisimena, jai buvo pavesta vykdyti visas pareigas. Nepamena, ar įgaliojimas buvo pasiraÅ¡ytas prieÅ¡ ar po įmonės įsteigimo. Kiek pamena, įgaliojimas buvo pasiraÅ¡ytas (duomenys neskelbtini), notaro pavardės nepamena.

Steigimo sutartį tikriausiai ji pasirašė. Jeigu steigimo sutarties projektas buvo derintas, tai turėjo bÅ«ti derinta ir su vyru, ir tame turėjo dalyvauti E. S.. Nematė nei vieno „A“ dokumento, kurį pasirašė E. Ž. pagal įgaliojimÄ . E. Ž. negalėjo pasiraÅ¡yti, naudodamas jos paraÅ¡Ä , nes jie buvo Å¡eima ir pasitikėjo vienas kitu. Jeigu E. Ž. pasiraÅ¡inėjo, tai tik savo vardu ir pavarde. Ji atlyginimo klausimais nesirÅ«pino, dėl atlyginimų su vyru nieko neaptardavo. Ji buvo akcininkė, o įgaliotas asmuo buvo E. Ž..

Parodo, kad prieÅ¡ susitikimus su E. S. nėra dariusi garso įrašų. E. Ž. skambučio sulaukė po E. S. skambučio. PirmÄ garso įraÅ¡Ä pasidarė savo iniciatyva. Pirmo susitikimo metu bet kada galėjo nutraukti pokalbį ir iÅ¡eiti iÅ¡ automobilio. Pokalbio metu jokių kitų žmonių nebuvo, nebent galėjo bÅ«ti radijas. Kiek ji atsimena, pas jÄ Ä¯raÅ¡e nebuvo girdėti to – „na gerai, palinkėkite, palauk, patikrink ar raÅ¡o“. Garso įraÅ¡Ä Ä¯sijungė iÅ¡eidama iÅ¡ namų laiptinėje.

PrieÅ¡ sėsdama į automobilį, jau buvo įsijungus. Antro susitikimo vieta buvo suderinta telefonu. Vieta buvo aikÅ¡telė prie ežero, neatsimena, kieno ta vieta buvo pasiÅ«lyta. Po pirmo garso įraÅ¡o ji nieko nedarė, tik iÅ¡klausė tÄ Ä¯raÅ¡Ä , juo su niekuo nesidalino. Žinojo, kad už poveikį liudytojui yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Antro pokalbio metu bet kada galėjo nutraukti pokalbį ir laisvai pasiÅ¡alinti iÅ¡ automobilio. Po antrojo pokalbio kreipėsi į tam tikrus žmones, kurie jai galėtų patarti, kÄ ji galėtų daryti ir kur kreiptis.

E. Ž. buvo pasakyta, kad buvo tokie pokalbiai, bet ji pati nusprendė, kÄ ji turi daryti, nors Å¡is jai pasiÅ«lė, kad gali kreiptis. Ä® kÄ konkrečiai kreipėsi, liudytoja nepasakys, nes nepamena. PareiÅ¡kimÄ rašė tam atitinkami žmonės, to darbo ji nedarė, pavardės, kas surašė, pasakyti negali. Po praÅ¡ymu yra jos paraÅ¡as. Å iuos dokumentus pasiraÅ¡yti jai pateikė prokurorė. Ji buvo pas prokurorę, prokurorė iÅ¡klausė visus įraÅ¡us, o liudytoja pasirašė atitinkamus dokumentus tik pas prokurorę.

PraÅ¡ymÄ surašė ir padarė stenogramÄ tie, kurie sugeba, pavardės pasakyti negali. Ä® advokatÄ nesikreipė. ViskÄ buvo pateikusi prokurorei, tyrėjai, nepamena, kada pateikė garso įraÅ¡us prokurorei. Ar garso įraÅ¡Ä pateikė prokurorei ankščiau, negu lapkričio 9 d. praÅ¡ymas, parodo, kad prieÅ¡ tai buvo pateikta viskas prokurorei, kai įraÅ¡ai buvo iÅ¡klausyti. Ji pati nuvežė. Buvo kreiptasi į advokatÄ , pavardės neprisimena, bet jeigu taip paraÅ¡yta, tai galėjo bÅ«ti, kad kreipėsi į advokatÄ P. J., taip pat į advokatÄ V.

R.. Ji negali atsakyti, ar E. Ž. jai nurodė kreiptis į tÄ pačiÄ advokatų profesinę bendrijÄ , kuri ir jį atstovauja. Ä® klausimÄ , ar po (duomenys neskelbtini) žinojo informacijÄ , apie tÄ ikiteisminį tyrimÄ , ji suvokė, kad vyksta tyrimas, kad ji yra liudytoja. Ji neturėjo smulkios informacijos apie tÄ ikiteisminį tyrimÄ . Jos suvokimas grindžiamas tuo, kad jeigu vyksta parašų ekspertizė, tai tu supranti, kad kažkas vyksta. Ji žinojo, kad vyksta negražūs dalykai, jai buvo įdomu iÅ¡girsti iÅ¡ E. S., ko jis tikisi iÅ¡ jos.

Kodėl 2018 m. savo parodymuose dėl akcininkų susirinkimo protokolo pasakė, kad „dėl paraÅ¡o tikrumo kyla abejonės“, o Å¡iandien pasakė, kad čia tikrai ne jos paraÅ¡as, parodo, kad jai Å¡iuo metu sunku prisiminti, koks popierius buvo 2018 m. pateiktas. PrieÅ¡ Å¡ios dienos apklausÄ nekalbėjo su E. Ž. arba su kitais asmenimis. Garso įraÅ¡ai buvo perkelti į kompiuterį, kaip juos siuntė, nes nepamena, ji patyrė daug streso ir daug ko neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu 2018-10-20 liudytoja V.

A. parodė, kad dėl UAB ,,A“ gali paaiÅ¡kinti, kad ji buvo Å¡ios bendrovės akcininkė. Jai priklausė didžioji dalis bendrovės akcijų, tiksliai kiek, neprisimena. Steigimo klausimais rÅ«pinosi jos buvęs vyras E. Ž. ir E. S., kurie ir tvarkė visus reikalus, susijusius su bendrovės veikla. Ji Å¡ioje bendrovėje nedirbo. KokiÄ tiksliai veiklÄ vykdė UAB ,,A“ negali pasakyti. Žino, kad bendrovės ofisas buvo (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. UAB ,,A“ vadovu buvo E. S..

Pagal apklausos metu jai pateiktÄ (duomenys neskelbtini) Darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytÄ su E. S. ji mato, kad sutarties 3 lape eilutėse ,,Darbdavys – fizinis asmuo, arba darbdavio atstovas“ yra jos paraÅ¡ai bei Å¡alia parašų ji paraÅ¡iusi savo vardÄ ir tuometinę pavardę, t. y. V. Ž.. Kitų lape esančių rankraÅ¡tinių įrašų ji nerašė. Sutarties 4 lape eilutėje ,,Darbdavys – fizinis asmuo, arba darbdavio atstovas“ yra ne jos paraÅ¡as ir ne jos ranka įraÅ¡ytas vardas bei pavardė.

Taip pat ne jos ranka įrašytas rankraštinis tekstas dėl atlyginimo dydžio. Ji neprisimena šios sutarties sudarymo aplinkybių. Dėl atlyginimo dydžio E. S. nustatymo paaiškinti nieko negali, nes kaip jau minėjo visus bendrovės reikalus tvarkė jos buvęs vyras E. Ž. ir E. S.. Apklausos metu jai pateikta kopija (duomenys neskelbtini) UAB ,,A“ Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo dėl direktoriaus E. S. darbo užmokesčio padidinimo. Tikrai gali pasakyti, kad susirinkime nedalyvavo, o dėl parašo tikrumo kyla abejonės (b. t. 8, b. l. 175-176).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020-11-27 apklausta liudytoja V. A. parodė, kad 2020 m. spalio 2 d. apie 18 val. ir 2020 m. spalio 7 d. apie 8.30 val. pas jÄ Ä¯ namus, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko jos pažįstamas E. S.. Tiksliau jis pas jÄ Ä¯ namus nebuvo užėjęs, jie bendravo lauke prie namo, kuriame ji gyvena. 2020 m. spalio 2 d. vykusio pokalbio metu jis tik iÅ¡ dalies palietė temÄ , susijusiÄ su E. S. darbo užmokesčio mokėjimu jo darbo UAB ,,A“ metu, kad iÅ¡siaiÅ¡kinti kokia yra jos pozicija Å¡iuo klausimu.

Tačiau jau 2020 m. spalio 7 d. atvykęs pas jÄ E. S. jai darė poveikį, sakydamas, kaip gali bÅ«ti, jeigu ji duotų vienus parodymus, o kaip, jeigu kitus. E. S. pokalbio metu jai bandė įteigti, kad jeigu ji neliudys taip, kaip jis jai siÅ«lo, tai tokiu atveju ji ,,sės“. E. S. prašė, kad pakeistų savo anksčiau duotus parodymus, t. y. melagingai patvirtintų, kad ji kaip UAB ,,A“ akcininkė (duomenys neskelbtini) padidino atlyginimÄ E. S., kadangi melagingi parodymai tariamai pagrįstų, jog E. S. buvo teisėtu pagrindu iÅ¡mokamas padidintas darbo užmokestis. 2020-10-02 ir 2020-10-07 pokalbius su E. S. įrašė mobiliuoju telefonu ir įraÅ¡ytus garso įraÅ¡us – 2020-10-02 įraÅ¡ytÄ garso įraÅ¡Ä , kurio trukmė 2 val. 52 min. 3 sek., 2020-10-07 įraÅ¡ytÄ garso įraÅ¡Ä , kurio trukmė 2 val. 7 min. 18 sek., iÅ¡siuntė per internetinę programÄ (duomenys neskelbtini) prijungimui prie atliekamo ikiteisminio tyrimo.

Garso įrašuose moteriškas balsas yra jos, o vyriškas balsas E. S.. Pokalbiuose dalyvavo tik ji ir E. S.. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) ji buvo apklausta kaip liudytoja 2018 m. spalio 20 d., dalyvaujant jos atstovui advokatui P. J.. Apklausos metu jai pateikti susipažinti jos 2018-10-20 apklausos metu duoti parodymai. Ji parodė, kad dėl UAB ,,A“ gali paaiškinti, kad ji buvo šios bendrovės akcininkė. Jai priklausė didžioji dalis bendrovės akcijų, tiksliai kiek, neprisimena.

Steigimo klausimais rÅ«pinosi jos buvęs vyras E. Ž. ir E. S., kurie ir tvarkė visus reikalus, susijusius su bendrovės veikla. Ji Å¡ioje bendrovėje nedirbo. KokiÄ tiksliai veiklÄ vykdė UAB ,,A“ negali pasakyti. Žino, kad bendrovės ofisas buvo (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. UAB ,,A“ vadovu buvo E. S.. Pagal apklausos metu jai pateiktÄ (duomenys neskelbtini) Darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytÄ su E. S. ji mato, kad sutarties 3 lape eilutėse ,,Darbdavys – fizinis asmuo, arba darbdavio atstovas“ yra jos paraÅ¡ai bei Å¡alia parašų ji parašė savo vardÄ ir tuometinę pavardę, t. y.

V. Ž.. Kitų lape esančių rankraštinių įrašų ji nerašė. Sutarties 4 lape eilutėje ,,Darbdavys – fizinis asmuo, arba darbdavio atstovas“ yra ne jos parašas ir ne jos ranka įrašytas jos vardas bei pavardė. Taip pat ne jos ranka įrašytas rankraštinis tekstas dėl atlyginimo dydžio. Ji neprisimena šios sutarties sudarymo aplinkybių. Dėl atlyginimo dydžio E. S. nustatymo paaiškinti nieko negali, nes kaip jau minėjo visus bendrovės reikalus tvarkė jos buvęs vyras E. Ž. ir E. S..

Apklausos metu jai pateikta kopija (duomenys neskelbtini) UAB ,,A“ Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo dėl direktoriaus E. S. darbo užmokesčio padidinimo. Tikrai gali pasakyti, kad susirinkime nedalyvavo, o dėl paraÅ¡o tikrumo kyla abejonės. Ji patvirtina Å¡iuos savo parodymus duotus 2018 m. spalio 20 d. apklausos metu, nieko nenori papildyti. E. S. savo elgesiu bando jÄ paveikti kaip liudytojÄ , įbauginti, kad duotų melagingus parodymus (b. t. 11, b. l. 200-203). Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas E. Ž. parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta gerai.

Konflikto su kaltinamuoju priežastys yra vagystės. E. S. prieÅ¡ tai dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, pardavinėjo (duomenys neskelbtini), ir jau (duomenys neskelbtini) užvažiuodavo, jo tėvai gyveno (duomenys neskelbtini), kaltinamasis gyveno (duomenys neskelbtini), o liudytojas gyveno (duomenys neskelbtini). Jie yra draugai nuo darželio laikų, ėjo į tÄ pačiÄ klasę. E. S. pradėjo siÅ«lyti atsidaryti įmonę, nes turi informacijos, kaip kas veikia. (duomenys neskelbtini) kaltinamasis bent kelis kartus buvo atvažiavęs, bandė kalbėtis, bet jie nieko nepradėjo daryti. (duomenys neskelbtini), per Kalėdas, Kūčias važiavo (duomenys neskelbtini) slidinėti, tada jau konkrečiai Å¡is prikibo dėl tos naujos įmonės atidarymo, kartu iÅ¡gėrė ne vienÄ butelį.

Grįžę iš (duomenys neskelbtini) „sudėliojo taškus“, padarė įmonę. Jis prieš tai nuo (duomenys neskelbtini) turėjo savo vardo „E. Ž.“ įmonę, (duomenys neskelbtini) žmonos vardu buvo atidaryta „V. Ž.“ įmonė. Paskui gal (duomenys neskelbtini) po truputį įsigijo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcijų (past. – „V. Ž.“ įmonė įsigijo), paskui kitos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pas jį liko 88,5 procentai.

Taip gimė UAB „A“. Kadangi kaltinamasis neturėjo pakankamai pinigų vienas atsidaryti įmonę, liudytojas įnešė didesnę dalį įstatinio kapitalo, o E. S. – mažesnę dalį, akcijas pasidalino tokiu būdu – 60 procentų „V. Ž.“ įmonei, 40 procentų kaltinamajam. E. S. ir pokalbiuose pripažino, kad šiam taip buvo patogu, nes liudytojas turėjo praktikos, pinigų, be to, naujai įmonei bankai paskolų, kai „tu nieko neturi“, neduoda. Tai „V. Ž.“ įmonė, „(duomenys neskelbtini)“ dažnai netgi skolindavo pinigus, pvz., jei reikia nupirkti (duomenys neskelbtini) už 150 000 Lt, sumokėti už jį (duomenys neskelbtini), siekiant jį parvežti ir parduoti klientui, tai niekas taip pinigų neduoda.

Tokiu bÅ«du jo viena ar kita įmonė įmesdavo pinigų dviem savaitėms, kol prasukdavo. Paskui pasiraÅ¡inėjo laidavimus. UAB „A“ steigėjais buvo „V. Ž.“ įmonė ir E. S.. Naujos įmonės įstatinis kapitalas buvo 150 000 Lt. Jis susitarė su E. S., kad darys naujÄ Ä¯monę ir jÄ padarė. Jis pats nebuvo steigėju, nes nieko neiÅ¡manė apie (duomenys neskelbtini) ir nenorėjo į tÄ kryptį eiti, dirbo su (duomenys neskelbtini), o dabar dirba su (duomenys neskelbtini). UAB „A“ užsiėmė (duomenys neskelbtini).

Po to jo iniciatyva įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nupirko (duomenys neskelbtini), kurio analogo Europoje nebuvo, jų pardavė deÅ¡imtimis, tai yra brangÅ«s aparatai, kainavo po 100 000 Lt tais laikais. Ä®monė „A“ veiklÄ vykdė (duomenys neskelbtini). VeiklÄ nutraukė, nes viskas subyrėjo. (duomenys neskelbtini) įmonės minusas buvo 111 000 Eur, dėl to E. S. buvo atleistas (duomenys neskelbtini). Tokiu bÅ«du dar iÅ¡vengė didesnio nuostolio, nes tebuvo likę 35 000 Eur minusas. Paskui E. S. atsidarė savo įmonę, iÅ¡sivedė visus žmones. (duomenys neskelbtini) „A“ veikla buvo aktyvi, apyvartos buvo didelės. E. S. buvo paskirtas direktoriumi jo iniciatyva.

Jis dvi įmones turėjo (duomenys neskelbtini), ir jokios informacijos apie (duomenys neskelbtini) neturėjo. Ä®monės valdyme niekada nedalyvavo, jie pasitardavo, paÅ¡nekėdavo dėl naujų produktų ar dar kažkÄ , akcininkai tarp savęs visada pasiÅ¡neka. Atvažiuodavo kaltinamasis dažnai į (duomenys neskelbtini), susitikdavo, butelį iÅ¡gerdavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasidarė iÅ¡ „V. Ž.“ įmonės. Kadangi (duomenys neskelbtini) vyko skyrybos, įmonė buvo perdaryta į UAB, ir skyrybų atveju pasidalino – jam atiteko UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Jo buvusi žmona į įmonės valdymÄ nesikiÅ¡davo, neturėjo nei gabumų tam, nei laiko. Ä®monė buvo atidaryta jos vardu, nes tais laikais jis turėjo „E. Ž.“ įmonę, kuri užsiėmė (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo kitoks pelno mokestis, Å¡iai įmonei buvo 21 procentai, o naujai įmonei pradžioje buvo tik 9 procentai pelno mokestis, paskui, po dviejų metų, 15 procentų, tai dėl to buvo atidaryta kita įmonė. Jeigu bÅ«davo akcininkų susirinkimas, tai važiuodavo kartu į (duomenys neskelbtini), ne daug tų susirinkimų ir buvo.

Ä® klausimÄ , kas nusprendė dėl E. S., kaip direktoriaus, atlyginimo dydžio, parodė, kad jie tarpusavyje tarėsi. Ä® klausimÄ , koks buvo sutartas atlyginimas, tai pradžioje, kai kÅ«rė įmonę, kaltinamasis dar dirbo „(duomenys neskelbtini)“, todėl atlyginimas buvo simboliÅ¡kas – 200 Lt, paskui buvo 1 500 Lt, paskui 2 500 Lt, o paskui buvo sutarę 3 500 Lt. Dėl 4 500 Lt atlyginimo nebuvo sutarta. Buvo susitarimas toks, kad gyvens iÅ¡ dividendų, kad iÅ¡simokės dividendus, kadangi jis yra akcininkas, bet dividendų taip ir neiÅ¡simokėjo nei vienÄ kartÄ , nes visada buvo sakoma, kad reikia auginti įmonę, kad dividendų nereikia.

E. S. sakydavo, kad reikia auginti įmonę. Ä®monė iki (duomenys neskelbtini) buvo pelninga. Skaičių nepasakys, buvo ir 100 000 Lt ir 200 000 Lt pelno per metus, dividendų nei karto neiÅ¡sirašė. Ä® klausimÄ , ar E. S. buvo kreipęsis į jį dėl dividendų iÅ¡simokėjimo, atsakė, kad nebuvo, nes tai liudytojas bÅ«davo iniciatorius iÅ¡simokėti dividendus, bet kaltinamasis pasakė, kad tokiu atveju žlugdytų įmonę, mažintų kapitalÄ , įmonė silpnėtų, o įmonę reikia iÅ¡auginti iki didelės. E. S. nesikreipė į jį dėl esamo atlyginimo padidinimo, nes jie jau buvo visÄ tÄ reikalÄ apÅ¡nekėję prieÅ¡ tai.

Kaltinamasis nebuvo reiÅ¡kęs pretenzijų, kad atlyginimas Å¡iam yra per mažas. Teigia, kad jis nebuvo mÄ stęs kelti direktoriui atlyginimo, nes buvo susitarę iÅ¡simokėti dividendais. Kita vertus, jis prie tos įmonės prisidėjo irgi nemažai, ir (duomenys neskelbtini) buvo, iÅ¡ kurių buvo pagrindiniai uždarbiai, pvz. – nuo vieno parduodamo (duomenys neskelbtini) likdavo nuo 50 000 iki 80 000 Lt. Jis dalyvaudavo parodose, važiuodavo už savo pinigus. Pas jį važiuodavo klientai (duomenys neskelbtini), nes jis turėjo veikiantį aparatÄ , šį rodydavo, pasakodavo.

Galvoja, kad nemažai yra prisidėjęs prie įmonės veiklos. (duomenys neskelbtini) darbo sutarties projektÄ rengė E. S.. Liudytojas ir Å¡iandien nemoka suraÅ¡yti ir atsispausdinti, neturi kompiuterio raÅ¡tingumo, net elektroninio laiÅ¡ko nėra pats parašęs. Iki 3500 Lt nustatyta alga E. S. yra jos žmonos pasiraÅ¡yta su jo žinia, o paskutinis paraÅ¡as yra ne jos. NelogiÅ¡ka per du mėnesius vėl pakelti atlyginimÄ , nes kaltinamasis nieko tokio nepadarė, kad kelti atlyginimÄ . Jis yra susipažinęs su minėta darbo sutartimi, pats buvo pareiÅ¡kėjas toje byloje, rašė pareiÅ¡kimÄ .

Kad sutarties 4 lape yra ne jo žmonos paraÅ¡as, gali taip teigti, nes skaitė bylÄ , ekspertizė nustatė, kad ne jos paraÅ¡as. Parodo, kad E. S. yra kitoks paraÅ¡as. Liudytojas mano, kad tai yra E. S. sesers raÅ¡yta, kuri yra dalyvavusi įmonės grobstymuose. Ji jam kažkada atsiuntė paraiÅ¡kÄ , kur buvo užraÅ¡yta „Ž.“ (past. – ne ta balsė naudota, vietoje „e“, yra paraÅ¡yta „a“). Padidintas atlyginimas E. S. buvo mokamas (duomenys neskelbtini). Per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį jam nekėlė abejonių iÅ¡mokamas atlyginimas, nes jis pasitikėjo kaltinamuoju. (duomenys neskelbtini) jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini), buvo dar buhalterė I.

K.. Jis pasakė E. S., kad pažiÅ«rėtų, pavartytų popierius, po ko pastarasis paÅ¡oko, pabėgo iÅ¡ ofiso, pasakė, kad nesiruoÅ¡ia čia aiÅ¡kintis. Ofise dirbo buhalterė I. K. ir S. K.. Pradėjus versti popierius, pamatė 12 telefonų numerių, pradėjo klausinėti S., tai jis praktiÅ¡kai nei vieno numerio nežinojo. Tada pasiėmė telefonÄ ir pradėjo skambinėti, atsiliepė nepažįstami žmonės, paskui atsiliepė jo sugyventinė, jo dukra, iÅ¡ balso atpažino, nes bendraudavo.

Paskui kaltinamasis nusipirko metų senumo automobilį, minivenÄ VW SHARAN. Jis paklausė kaltinamojo, kaip čia taip, ar jam su Å KODA buvo blogai, į kÄ pastarasis atsakė, kad jam nebetelpa Å¡eimyna. Jis pasakė E. S., kad pirktųsi automobilį už savo pinigus, prie ko čia įmonė. Jis taip pat iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ kėdutes vaikams pirko įmonės vardu. Liudytojas parodė, kad jo įtarinėjimai prasidėjo (duomenys neskelbtini). Tada pradėjo praÅ¡yti E. S. atsiųsti dokumentus, pastarasis vengė, nesiuntė, sakė, kad neturi laiko.

Kai pradėjo praÅ¡yti dokumentų buhalterės, kaltinamasis atleido buhalterę, nes susitarė su įmone pigiau. Ä®monei liudytojas nebegalėjo paskambinti, nes tai neįeina į jų darbÄ , tokiu bÅ«du prasidėjo visokie trukdžiai iÅ¡ E. S.. Liudytojas bandė laukti, kalbėti, po ko prasidėjo kalbos apie įmonės akcijų iÅ¡pirkimÄ ir (duomenys neskelbtini) E. S. išėjo iÅ¡ darbo savo iniciatyva. (duomenys neskelbtini) jis kreipėsi į prokuratÅ«rÄ , o įmonę nusprendė audituoti jau po visko.

Po (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jam skambino E. S. sugyventinė A. S. ir klausė, ar jis negalėtų priimti į svečius, kad E. nori atvažiuoti prisiduoti. Tada E. S. atvažiavo į svečius ir sėdėjo nuo penktadienio iki pirmadienio ryto. Kaltinamasis pradėjo jam pasakoti apie savo vagystes, atsiprašė, ant kelių buvo atsiklaupęs, sutarė, kad tuos pinigus atidirbs. (duomenys neskelbtini) priėmė jį į darbÄ Ä¯monėje vadybininku. Bet paaiÅ¡kėjo, kad Å¡is ilgai negalvojo dirbti, nes buvo susikÅ«ręs savo įmonę, pokalbiuose pasakojo, kad jam reikėjo laiko, kad apsiramintų viskas, teisiÅ¡kai pasikaustė, nusprendė savo pasidaryti, paskui (duomenys neskelbtini) išėjo visi (duomenys neskelbtini) žmonės į kaltinamojo naujÄ Ä¯monę „(duomenys neskelbtini)“.

Išėjo pagrindinis (duomenys neskelbtini) vadovas su visais žmonėmis, ir „A“ nebeliko nei vieno žmogaus. Apie pastarojo naujÄ Ä¯monę žino, kad ji sėkmingai dirba iki Å¡iol. E. S. bando aiÅ¡kinti, kad įmonė yra ne jo, pradžioje direktorius buvo paskirstas S. K.. Ä®kÅ«ręs tÄ Ä¯monę, E. S. ir pradėjo pardavinėti technikÄ , maÅ¡inas tai įmonei už pusę kainos, pvz.: už savo SHARAN jis buvo mokėjęs virÅ¡ 20 000 Eur, o pardavė savo naujai įmonei už 10 000 Eur.

Paskui suÅ¡nekėjo, kad viskas turi bÅ«ti grÄ Å¾inta į „A“, automobilis MERCEDES SPRINTER, kiti daiktai, ir turėjo dirbti toliau, bet niekas nesigavo, nes kaltinamasis toliau planavo iÅ¡eiti ir iÅ¡sivesti S., nes be (duomenys neskelbtini) jis niekas. Liudytojo nuomone, naujos įmonės įkÅ«rimas turėjo tiesioginį ryšį su „A“ žlugimu. S. K. buvo direktoriumi, paskui keitėsi, akcijas perrašė motinai. Momentas, kai liudytojas nusprendė kreiptis į teisėsaugos institucijas, ir buvo po Å¡io išėjimo, bet nebuvo paprasta.

Kaltinamasis dokumentus perdavė naujam direktoriui T. (duomenys neskelbtini). Kol neturėjo dokumentų, tol nieko negalėjo matyti. Kai gavo dokumentus, su T. dirbo, nemažai laiko praleido prie dokumentų nagrinėjimo ir pasirodė, kad ten baisÅ«s dalykai. Pateikia pavyzdžių, skirtingais laikotarpiais buvo nupirkta apie 10 tonų cemento, nors įmonė nieko nestatė, terasinių lentų, medienos dvigubo pjovimo, kurios į vilkikÄ nesukrausi, iÅ¡ (duomenys neskelbtini) iÅ¡traukė sÄ skaitas – svečias A.

S., vaikų žaidimų kambarys, „(duomenys neskelbtini)“ keturračių parduotuvė, perkamos kaklo apsaugos, iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ paraÅ¡yta, kad dažai perkami, nors pažiÅ«rėjus, kÄ ta įmonė daro, tai pasirodo, kad (duomenys neskelbtini) kavÄ internetu pardavinėja; „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaita, pažiÅ«rėjo, kad Å¡ita įmonė dantis taiso. S. paklausus, kas čia per mokėjimai, atsakė, kad matė juos. Å ituos faktus liudytojas sužinojo (duomenys neskelbtini), kai gavo dokumentus.

Suskaičiavo apie 250 000 Lt nuostolio, dėl to liudytojui gaila, kad prokuratÅ«ra pagalvojo, kad čia viskas gerai ir ikiteisminį tyrimÄ nutraukė. TÄ darbo sutartį pamatė (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ atleidimÄ (duomenys neskelbtini). Dėl darbo sutarties buvo taip, kad jis prašė kaltinamojo atsiųsti darbuotojų atlyginimų žiniaraščius, jis atsiuntė, ir tarp jų buvo E. S. atlyginimas, matė, kad 4 500 Lt, bet vienÄ mėnesį buvo 3 800 Lt, kitÄ mėnesį 5 200 Lt, visÄ laikÄ â€žprimakliuota“ buvo.

Prašė atsiųsti darbo sutartį, tai dvi savaites kaltinamasis nesiuntė, o kai pagaliau atsiuntė, liudytojas pamatė 4 500 Lt įraÅ¡Ä , ties kuriuo paraÅ¡yta „V. Ž.“. Skambino V., klausė ar nebuvo pas jÄ E. S., sako, kad buvo prieÅ¡ kelias dienas, ne pats E. S., bet buvo jo sesuo, atnešė kažkokius dokumentus pasiraÅ¡yti, bet kaip supratau, kad ji rašėsi ne ant vieno dokumento. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolų niekada nebuvo. Egzistavo ne pats susirinkimas, o sutarties pasiraÅ¡ymas, bet nebuvo neprotokoluojamas. (duomenys neskelbtini) susirinkimo nebuvo, nes be jo, buvusi žmona niekada nieko nepasiraÅ¡inėjo.

Neįsivaizduoja, kieno ten paraÅ¡ai ant susirinkimo protokolo, paraÅ¡as nepanaÅ¡us į V. Ž.. Dėl to, kieno tai gali bÅ«ti paraÅ¡as, tai mano, kad tai E. S. sesers G. K.. (duomenys neskelbtini) matydavo tik balansus ir viskas, smulkiau nesigilino ir sÄ skaitų nevartė. Ä® klausimÄ , kokie asmeniniai santykiai jį siejo su E. S., parodo, kad nuo darželio laikų buvo draugai, iki (duomenys neskelbtini) su juo buvo draugiÅ¡ki santykiai, bendravo Å¡eimomis, dažniausiai į (duomenys neskelbtini) E. S. atvažiuodavo vienas, tai užsukdavo pas jį.

Apie jo buvusios žmonos ir E. S. 2020 m. susitikimus sužinojo, kai E. S. tėvas ieÅ¡kojo jo buvusios žmonos telefono numerio. Tai jis sužinojo iÅ¡ savo sesers, o ji sužinojo iÅ¡ E. S. tėvo darbuotojo. Sužinojus, kad ieÅ¡ko numerio, galvojo, kad vėl kažko reikia, kaip (duomenys neskelbtini) atnešė popierius pasiraÅ¡yti. Paskambino, pasakė, kad ieÅ¡ko jos numerio ir pasakė bÅ«ti atsargiai. Paskambino buvusiai žmonai prieÅ¡ susitikimÄ ir pasakė, kad S. tėvas ieÅ¡ko jos numerio. Jo santykiai su buvusia žmona Å¡iuo metu yra normalÅ«s. Retai su ja bendrauja, nes vaikai jau užaugę.

Buvo jos tėvo laidotuvėse. Ä® klausimÄ , ar paprašė buvusios žmonės įraÅ¡inėti Å¡iuos pokalbius, tiksliai negali pasakyti, galimai užsiminė, bet nesureikÅ¡mino to dalyko. Po jų susitikimo, ji pasakė, kad E. S. buvo atvažiavęs, pasakė, kad „sėsim abu, jeigu tu pasakysi, kad dėjai paraÅ¡Ä (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini)“, ji iÅ¡sigandusi buvo. Liudytojas pasakė jai, kad kreiptųsi į policijÄ ar į tyrėjÄ . Ar paragino jÄ kreiptis į policijÄ , ar iÅ¡ kalbos taip išėjo, tiksliai negali pasakyti.

Ji buvo iÅ¡sigandusi, nes jai pasakojo, kaip reikia liudyti. Apie mokymus gali pasakyti, kad E. S. pastoviai moko visus, jis visada meluoja, mano, kad Å¡is gali bÅ«ti patologinis melagis. Parodo, kad dėl ikiteisminio tyrimo, vykdomo prieÅ¡ E. S., su savo buvusia žmona neÅ¡nekėjo. V. A. dėl tų pokalbių su E. S. pasakė, kad jis prašė važiuoti į (duomenys neskelbtini), susitikti su jo advokatais, kad iÅ¡mokys kaip kalbėti. Jis tuos pokalbius perklausė, tai žino iÅ¡ pokalbių, kÄ Å¡nekėjo.

Atsakydamas į prokurorės klausimus, liudytojas parodė, kad nedirbo įmonėje „A“. Veikloje dalyvavo tik kaip akcininkas. Kokiomis aplinkybėmis darbo sutartyje galėjo bÅ«ti padarytas įraÅ¡as dėl atlyginimo padidinimo, neįsivaizduoja, žmogui reikėjo kažkaip pateisinti, uždėti paraÅ¡Ä , nes jo nebuvo, čia reiktų E. S. klausti. VisiÅ¡kai su buhaltere nekalbėdavo, numerio jos net neturėjo iki (duomenys neskelbtini), bet per tÄ laikÄ , kai paprašė atsiųsti krovinio važtaraÅ¡tį prie sÄ skaitos, tai ji buvo greitai atleista.

E. S. atleido buhalterę dėl to, kaip dabar supranta, kad jis pradėjo praÅ¡yti duomenų. Atsakydamas į civilinio ieÅ¡kovo atstovo L. B. klausimus, liudytojas parodė, kad negali tiksliai pasakyti, kada buvo atleista buhalterė, bet greičiausiai (duomenys neskelbtini). E. S. buvo atleistas (duomenys neskelbtini). Ä®monės dokumentai buvo saugomi įmonėje, E. S. žinioje. Ä®monė (duomenys neskelbtini) turėjo pasistačiusi ofisÄ iÅ¡ dviejų konteinerių, mano, kad ten ir buvo dokumentai. Paskui pasikeitė buhalterija, tai pervežė dokumentus į buhalterijos įmonę.

Perduodant dokumentus, E. S. turėjo sunumeruoti segtuvus. TÄ padarė, bet gerokai vėliau. Visi segtuvai yra sunumeruoti, suraÅ¡yti, suantspauduoti ir jo pasiraÅ¡yti, o įmonės turto apskritai neperdavė. Buvo sutarta su antstoliais, kad užfiksuotų perdavimo aktÄ , bet E. S. nepasirodė, ir įmonės turtas iki Å¡iol yra neperduotas ir yra didelis turto trÅ«kumas. IÅ¡eidamas E. S. netgi pavogė kompiuterį, iÅ¡sinešė įmonės telefonÄ , bet po antro išėjimo jis su pastaruoju nebekalbėjo.

Dokumentai buvo perduoti T. (duomenys neskelbtini), o turtas taip ir nebuvo perduotas. Jis siÅ«lė T. pasiraÅ¡yti ant kažkokio lapo, bet T. pasakė, kad kol nepamatys turto, jis nieko nepasiraÅ¡inės. Ä®monės apskaitÄ nuo įmonės įsteigimo tvarkė ne ta pati buhalterė. PrieÅ¡ tai buvo nuomojamas ofisas „(duomenys neskelbtini)“, kur jis vienÄ ar du kartus yra buvęs. Iki (duomenys neskelbtini) buhalterė niekada nieko nesiuntė, jÄ buvo 2-3 kartus matęs. Atvažiavus, ji retai kada bÅ«davo.

Akcininkų susirinkimų nebÅ«davo, kaltinamasis ir pokalbyje aiÅ¡kino, kad „akcininkų susirinkimų nedariau, bet man dzin, man tik baudÄ gali uždėti“. Priduodant balansÄ , reiktų akcininkų protokolo, kad aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas bÅ«tų, bet niekada jo neteikė, nei vienais metais, aiÅ¡kindamas tuo, kad turi daug darbo. Nei jis, nei jo įmonės jokios naudos iÅ¡ „A“ neturėjo. Turėjo naudos tik „A“, kuri gaudavo pinigų be jokių palÅ«kanų. Ä®mesdavo 200 000 Lt mėnesiui.

Pas jį įmonėse, ypač žiemÄ , susikaupdavo laisvos pinigų sumos, nes yra sezoninis darbas, tai pusę metų bÅ«davo nedarbingų pinigų, tai įmesdavo pinigų. Jo įmonės laiduodavo už „A“ kiekvienais metais. Jo įmonės yra (duomenys neskelbtini), jų buveinė niekada nesikeitė. Darbuotojų skaičius jo dviejose įmonėse svyruoja (duomenys neskelbtini). Sprendimus, kokius žmones samdyti, kokį mokėti darbo užmokestį „A“ priimdavo E. S., direktorius. Tokie klausimai nebuvo derinami su akcininkais.

Liudytojas į gynėjo advokato V. PtaÅ¡inskio klausimus, kad buvusi žmona buvo „V. Ž.“ įmonės savininkė atsakė, kad kadangi žmona buvo savininkė, tai jis kaip sutuoktinis irgi buvo savininkas. Sprendimas, kad akcininku taptų ne fizinis asmuo, o individuali įmonė, buvo jo. Akcininkų susirinkimų metu jokių klausimų nebuvo sprendžiama, nes tų susirinkimų nebuvo. Sutuoktinė pasiraÅ¡ydavo ant darbo sutarties, pasirašė steigimo dokumentus. Ä® klausimÄ , kokiu tikslu akcininkė vyko į bendrovės patalpas, atsakė, kad ji važiuodavo kartu su juo (duomenys neskelbtini).

Jeigu jis važiuodavo į (duomenys neskelbtini), tai pasiimdavo kartu ir žmonÄ , nes ji niekur, niekada nedirbo, tai norėdavo iÅ¡važiuoti, pasižmonėti. Jo tuometinei sutuoktinei nebuvo žinoma nei E. S. kompetencija, nei kur jis dirbdavo. Jis neklausinėjo, kiek E. S. uždirbo prieÅ¡ tai įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Jis nenustatė atlyginimo, jie tarpusavyje susitarė dėl atlyginimo. Pradžioje buvo susitarta dėl 200 Lt atlyginimo, kadangi kaltinamasis dar dirbo kitur. Jis su kaltinamuoju bendravo ne kaip su vadovu, o kaip su akcininku.

Kaip vadovui nekėlė jam jokių tikslų. Jis rizikavo savo pinigais, kurių turėjo, todėl galėjo leisti kažkiek jų prarasti. E. S. įmokėta įstatinio kapitalo dalis, jo nuomone, nebuvo šio asmens visos santaupos. Laikotarpiu, kai 60 procentų „A“ akcijų priklausė „V. Ž.“ įmonei, jis žinojo, koks atlygis buvo mokamas vadovui. Kai tapo galutiniu naudos gavėju, akcininku, jis neatliko įmonės finansinio patikrinimo. Nuo (duomenys neskelbtini) „A“ įsteigimo buvo faktiniu akcininku.

Dėl progresinio atlyginimo, siejant su pardavimais, E. S. (duomenys neskelbtini) nebuvo Å¡nekos. Jeigu buvo 111 000 Eur minusas, tuomet iÅ¡ viso reikėjo atimti atlyginimÄ . Atlyginimas buvo sutartas ir susitarė, kad gyvens iÅ¡ dividendų. Liudytojas pateikia pavyzdį, kad jis pats kaip akcininkas įmonėje, kuri turi didelį pelnÄ , o atlyginimas yra 500 Eur. Parodo, kad iki (duomenys neskelbtini) žinojo, kad pagal sutartis E. S. turi bÅ«ti mokamas fiksuotas 3 500 Lt atlyginimas. Liudytojas neduodavo nurodymų mokėti Å¡iam mažesnį atlygį už tam tikrus pažeidimus, neduodavo nurodymų mokėti mažesnius atlyginimus kitiems darbuotojams, niekada apie žmonių atlyginimus neÅ¡nekėdavo.

Žino, kad baudų VMI įmonė buvo sumokėjus iki 150 000 Lt, kÄ sužinojęs, liudytojas liko Å¡okiruotas. Nauju „A“ vadovu jis paskyrė A. T.. Su A. T. juos siejo asmeninė pažintis. Jis yra baigęs (duomenys neskelbtini) ir mokėsi (duomenys neskelbtini). PrieÅ¡ tai jis neturėjo vadovavimo patirties. Vadovu paskyrus asmenį, turintį (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimÄ , 111 000 Eur minuso, per penkis mėnesius (duomenys neskelbtini) liko 35 000 Eur trÅ«kumo, kas reiÅ¡kia, kad naujas vadovas geriau vadovavo.

A. T. buvo paskirtas vien dėl to, nes liudytojas ir su E. S. sutarė, kad A. T. bus direktoriumi, kad E. S. nebevogtų. Kadangi įmonė negali bÅ«ti be direktoriaus ir viskas vyko staiga, A. T. buvo paimtas laikinai. A. T. domėjosi, žiÅ«rinėjo kaip, kÄ parduoti, ieÅ¡kojo skolininkų, kažkiek dirbo, kiek iÅ¡manė. Paskui grįžo E. S. ir viskas turėjo gražiai vykti. Dėl E. S. įdarbinimo parodo, kad jis su akcininku susitarė ir A. T. įdarbino, pats matė situacijÄ , kad vienas nieko negali padaryti.

Dėl įdarbinimo buvo susitarimas, o ne nurodymas. Tada, kai E. S. grįžo dirbti vadybininku, tada galvojo apie progresinį atlyginimÄ , nuo pardavimų, buvo tokia kalba, galėjo bÅ«ti kalba dėl 4 600 Lt atlyginimo per mėnesį. Bet parodo, kad atlyginimai per tiek laiko pasikeitė. Ä® klausimÄ , ar per kitus asmenis komunikuodavo su E. S. elektroniniu paÅ¡tu, atsakė, kad nuo (duomenys neskelbtini), kai nelabai buvo apie kÄ Å¡nekėtis, tada pradėjo raÅ¡inėti. Jam priklausančios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra A.

K.. Ar per A. K. siunčiamais laiÅ¡kais iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio paÅ¡to bendravo tiesiogiai su E. S., parodo, kad bendravo per A. K.. „A“, jo nuomone, kredito įstaigose nėra laidavusi už „(duomenys neskelbtini)“ arba „(duomenys neskelbtini)“ prievoles. Ä® klausimÄ , ar duodavo nurodymus E. S. paremti (duomenys neskelbtini), kuriuose turėjo interesÄ , parodo, kad rėmė ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir (duomenys neskelbtini), kur jis turėjo interesÄ . Nurodymų neduodavo, Å¡ie veiksmai daryti abiejų iniciatyva susitarus. (duomenys neskelbtini) yra matęs pelno-nuostolių ataskaitÄ , balansÄ , aiÅ¡kinamojo raÅ¡to nematė, niekada nepasiraÅ¡inėjo ant protokolo, kurį jis perdavė (duomenys neskelbtini).

Ar jam buvo žinoma, kad aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas yra privaloma dalis (duomenys neskelbtini), tai negali pasakyti, ar buvo žinoma ar ne, nes jo įmonėse viskÄ sutvarkydavo buhalterė. Jis buvo vienintelis savo įmonių akcininkas, kur jam duodavo, ten pasiraÅ¡ydavo, labai nesigilinęs. Å iuo metu užima valdymo organo pareigas savo įmonėje. Jam yra žinoma prievolė kiekvienais metais parengti aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ . Jis nerengia to dokumento, rengia buhalterė, jis tik uždeda paraÅ¡Ä neskaitęs. (duomenys neskelbtini) nereiÅ¡kė E. S. pretenzijų dėl netinkamo vadovo pareigų atlikimo. (duomenys neskelbtini) su buvusia sutuoktine nebendravo tuo klausimu, kad ji buvo apklausta ar bus apklausiama ikiteisminio tyrimo metu.

NesiÅ«lė jai grįžti į LietuvÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini), apmokėti jos iÅ¡laidas, bet ji grįžo už savo pinigus. Tai buvo jam žinoma, nes jis bendrauja su vaikais, yra nupirkęs dukrai butÄ (duomenys neskelbtini), tai dukra pasipasakoja, kad buvo mama atvažiavus, kad jÄ iÅ¡ lėktuvo pasiėmė. Jis nemoka telefonu įraÅ¡yti pokalbių. Kitų pokalbių jis neįraÅ¡inėja. Jeigu įraÅ¡inėja, tai tik savo. Nepraktikuoja tokių dalykų, iÅ¡manųjį telefonÄ dukra jam nupirko prieÅ¡ pusę metų.

Yra įraÅ¡inėjęs pokalbius su A. P.. Nei po pirmo, nei po antro susitikimo su E. S. V. A. jam nesiuntė įraÅ¡yto garso įraÅ¡o. Jam nežinoma, kam ji siuntė tuos garso įraÅ¡us. Iki teisminio proceso susipažino su tų garso įrašų turiniu, ji atvažiavo pas jį į darbÄ ir iÅ¡ jos telefono į kompiuterį perkėlė A. K.. Tų garso įrašų jis niekam nesiuntė. Ä® gynėjo klausimÄ , ar praÅ¡ymÄ prokuratÅ«rai, kurį pasirašė V. A., surašė jis, pasikartojo, kad jis nėra raÅ¡tingas kompiuteriu, nemoka nei paraÅ¡yti, nei atspausdinti.

Jis V. A. neklausė, į kokį asmenį kreipėsi. Liudytojas, atsakydamas į civilinio ieÅ¡kovo atstovo L. B. klausimus, parodė, kad garso įrašų perkėlimas į kompiuterį vyko praeitÄ savaitę. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dirbo, jo atlyginimas buvo 1 200 Lt, tuo metu darbuotojai uždirbdavo 500-600 Lt. „A“ įstatus ruošė notaras. Ä®statai praktiÅ¡kai bÅ«davo vienodi, kelias grafas pakeitė, kad ilgalaikis turtas, be akcininkų pritarimo, nebÅ«tų perkamas kaip 1/20 įstatinio kapitalo, bet daugiau vis tiek Å¡ablonas buvo.

Ä® klausimÄ , ar „A“ buvo tokia praktika, kad akcininkai vizuotų atlyginimus darbuotojams, parodo, kad jis niekada nevizuodavo atlyginimų. Dėl „A“ kasos ir grynųjų pinigų, parodo, kad buvo pervedama atskaitingiems asmenims. S. K. pasakojo, kad pravesdavo pinigų, ir paskui liepdavo rinkti sÄ skaitas, tai rinkdavo sÄ skaitas ir taip iÅ¡sigrynindavo sau pinigų. Kasos nebuvo, grynais nepriimdavo, buvo atskaitingi asmenys, kuriems sumokėdavo pavedimÄ . Pavedimus turėjo teisę daryti E. S., buhalterė neturėjo prisijungimo prie banko, nes kai A.

T. tapo direktoriumi, važiavo į bankÄ tvarkyti dokumentų, tai tada pasakė, kad prisijungimÄ turėjo ir pavedimÄ galėjo daryti tik E. S., be to, prisijungimÄ turėjo ir jo sugyventinė A. S.. Nors A. S. įmonėje dirbo, niekas iÅ¡ darbuotojų nėra jos ten matęs. Buvusi buhalterė liudijo, kad negali pasakyti, kuo A. S. dirbo. Pati A. S. aiÅ¡kina, kad ji dirbo buhalterės darbÄ , suvedinėjo sÄ skaitas. Buhalterė prieÅ¡ tai, kol nepasistatė ofiso, sėdėjo „(duomenys neskelbtini)“ ofise, kurio plotas 12 kvadratinių metrų.

Ten buvo viena buhalterė ir E. kartais ten nueidavo. (duomenys neskelbtini) ofisas, kurį pasistatė, buvo iÅ¡ dviejų konteinerių, 36 kvadratinių metrų ploto. Jame sėdėjo buhalterė, vadybininkai, (duomenys neskelbtini) vadovas ir E. S., t. y. keturios darbo vietos. Liudytojas, atsakydamas į kaltinamojo E. S. klausimus, parodė, kad nežino, koks buvo S. atlyginimas. Nei vieno karto E. S. nevažiavo į (duomenys neskelbtini) derinti S. atlyginimo su juo. Liudytojas į gynėjo advokato V. PtaÅ¡inskio klausimus parodė, kad prieÅ¡ įdarbinant E. S. antrÄ kartÄ , jam buvo žinoma, kad jis po atstatydinimo įsidarbino „(duomenys neskelbtini)“.

Dėl A. T. parodo, kad jis Å¡iuo metu yra E. S. draugas. E. S. su S. važiavo į T. teismÄ liudyti. Jis aiÅ¡kina, pirmo pokalbio garso įraÅ¡o 73 min. 10 s., kad kadangi A. T. padėjo iÅ¡sikapstyti, dabar A. T. ruoÅ¡iasi liudyti bet kÄ . 26 min. 45 s. – T. iÅ¡sisuko jo ir S. pagalba. E. S. aiÅ¡kina, kad jis nėra liudytojas, o gelbėtojas, kad su S. eina gelbėti, ir „moko“ visus. Pagalba A. T. buvo teisminiuose procesuose dėl dokumentų neperdavimo, dėl protokolų nepasiraÅ¡ymo. A. T. turėjo naujam direktoriui perduoti pasiraÅ¡yti, kad perduoda dokumentus, bet to nepadarė.

Naujas direktorius rašė A. T. laiÅ¡kus, bet pastarasis į juos nekreipė dėmesio, ir naujas direktorius A. T. padavė į teismÄ . E. S. su S. K. nuvykęs į teismÄ paaiÅ¡kino, kad „oi, aÅ¡ iÅ¡siveždavau dokumentus, dokumentai yra pas mane“. 2017 m. vasario 13 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. Ž. parodė, kad UAB ,,A“ buvo įsteigta (duomenys neskelbtini). Vienas iÅ¡ įmonės steigėjų, akcininkas ir vadovas nuo bendrovės įsteigimo iki (duomenys neskelbtini) buvo E. S..

Kitas bendrovės akcininkas – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. E. S. priklauso – 40 procentų bendrovės akcijų, o UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ – 60 procentų bendrovės akcijų. Jis yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius. UAB ,,A“ veikla – (duomenys neskelbtini). Jis UAB ,,A“ niekada nedirbo. UAB ,,A“ buvo registruota adresu (duomenys neskelbtini). Bendrovės buveinė buvo adresu (duomenys neskelbtini). Patalpos buvo nuomojamos, t. y. garažo patalpos ir kiemo aikštelė.

Pagrindinė bendrovės veikla buvo (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėjo UAB ,,A“ vadovu nuo įsteigimo dienos buvo jo buvęs klasiokas E. S.. (duomenys neskelbtini) E. S. be jo žinios bendrovės vardu įsigijo automobilį VW SHARAN, kiek pamena už 20 000 Eur, nors bendrovė turėjo tuo metu automobilį ir ne vienÄ , ir jo manymu tokios bÅ«tinybės – pirkti dar vienÄ automobilį, nebuvo. Ä® klausimÄ , kam Å¡is automobilis nupirktas, E. S. atsakė, kad padidėjo jo Å¡eimyna ir netelpa Å¡uo.

Po tokio pokalbio jam kilo įtarimų dėl direktoriaus E. S. veiklos. Jis asmeniškai peržiūrėjo bendrovės dokumentus ir pamatė, kad E. S. vadovavimo laikotarpiu buvo iššvaistytas bei pasisavintas įmonės turtas, o būtent UAB ,,A“ piniginėmis lėšomis, bendrovės vardu buvo perkamas maistas, alkoholiniai gėrimai, apmokami bilietai į renginius, koncertus, apmokamos maitinimo paslaugos, renginių organizavimo paslaugos. Taip pat jam sukėlė įtarimų ir kai kuriuos kitos pirktos paslaugos bei prekės bendrovės vardu. (duomenys neskelbtini) Neeilinio visuotinio Akcininkų susirinkimo metu E. S. buvo atleistas iš direktoriaus pareigų savo noru bei paskirtas naujas direktorius A.

T., kuriam E. S. perdavė bendrovės dokumentus pagal priėmimo-perdavimo aktÄ , tačiau bendrovės turto neperdavė. Å iuo metu bendrovė yra likviduojama, bendrovės likvidatoriumi yra paskirtas K. V., kuriam bendrovės dokumentų iki Å¡iol neperdavė A. T.. Kadangi A. T. neturėjo, kur saugoti bendrovės dokumentų, paprašė jo pasidėti pas jį namuose. Dokumentų priėmimo-perdavimo aktas yra pas A. T.. (duomenys neskelbtini) E. S. sesuo G. K. jo buvusiai žmonai V. Ž. nešė pasiraÅ¡yti E. perduotus UAB ,,A“ dokumentus, tuo metu ji neturėjo teisės pasiraÅ¡inėti tuos dokumentus.

Kokie tai buvo dokumentai nežino (7 t., b. l. 2-4). 2018 m. balandžio 24 d. papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. Ž. parodė, kad pareiÅ¡kime, kurio pagrindu buvo pradėtas ir atliekamas Å¡is ikiteisminis tyrimas, buvo nurodyti konkretÅ«s faktiniai duomenys, o taip pat prie bylos pridėti dokumentai, pagrindžiantys pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytÄ nusikalstamÄ elgesį. Analizuojant UAB „A“ buhalterinius dokumentus, buvo nustatyti nauji, netirti ir nežinoti faktiniai duomenys, kurie, jo nuomone, taip pat patvirtina ir pagrindžia buvusio UAB „A“ vadovo E. S. nusikalstamus veiksmus, klastojus dokumentus bei Å¡vaisčius ir savinantis jam svetimÄ ir iÅ¡imtinai tik bendrovei „A“ priklausantį turtÄ .

UAB „A“ akcininkės V. Ž. ir E. S. buvo pasiraÅ¡yta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu E. S. buvo priimtas į darbÄ UAB „A“ direktoriaus pareigose, nustatant Å¡alių sutartÄ darbo užmokestį. Kaip paaiÅ¡kėjo, suklastojus UAB „A“ akcininkės V. Ž. paraÅ¡Ä , t. y. be darbdavio žinios ir sutikimo, savavaliÅ¡kai darbo sutartis buvo pakeista (papildyta), nurodant, kad „nuo (duomenys neskelbtini) mėnesinis darbo užmokestis mokamas 4500-Lt, protokolas“.

Šį darbo sutarties pakeitimÄ pasirašęs E. S. ir asmuo, neteisėtai veikęs V. Ž. vardu. Pažymėtina tai, kad net ir neturint specialių žinių bei neatlikus raÅ¡ysenos tyrimo akivaizdžiai matosi, kad V. Ž. vardu buvo pasiraÅ¡oma imituojant jos paraÅ¡Ä , pavardę ranka raÅ¡ant su gramatine klaida „Ž.“. AnalogiÅ¡kai, klastojant V. Ž. paraÅ¡Ä , buvo suklastotas ir (duomenys neskelbtini) UAB „A“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, kuriuo neva buvo nutarta UAB „A“ direktoriui E. S. nuo (duomenys neskelbtini) padidinti mėnesinę darbo užmokesčio sumÄ .

Taigi, E. S. žinant ir suvokiant, kad laikotarpiu (duomenys neskelbtini), t. y. iki pat darbo bendrovėje „A“ pabaigos, tokio dydžio darbo užmokestis jam buvo mokamas neteisėtai, nesant darbdavio sutikimo ir remiantis suklastoto dokumento pagrindu, tokie Å¡io asmens veiksmai patvirtina tiesiogine tyčia pagrįstÄ nusikalstamÄ veikimÄ turint tikslÄ neteisėtai savintis bendrovės pinigines lėšas. Viso aukščiau nurodyto laikotarpio metu E. S. buvo iÅ¡mokėta iki (duomenys neskelbtini) 283 485,48 Lt (82 103,07 Eur) bei nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) iÅ¡mokėta 15,106,88 Eur, iÅ¡ kurių didžiÄ jÄ dalį sudaro neteisėtai, suklastotų dokumentų pagrindu apskaičiuotos, pajamos (b. t. 8, b. l. 146-147).

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas A. T. parodė, kad E. Ž. buvo jo draugas, su kuriuo palaikė gana artimus santykius. (duomenys neskelbtini) pastarasis jam paskambino ir paprašė pagalbos užimti minėtos įmonės direktoriaus pareigas, nes norėjo atleisti tuometinį direktorių maÅ¾Ä jį akcininkÄ E. S.. Apsitarė, pasikalbėjo, kokios bus jo funkcijos. Viskam vadovavo E.. Ä®monė užsiėmė (duomenys neskelbtini). Jis su Å¡ia sritimi niekaip nebuvo susijęs. Jo iÅ¡silavinimas (duomenys neskelbtini), baigė (duomenys neskelbtini), paskui (duomenys neskelbtini) buvo reikalinga pagalba, o Å¡is juo pasitikėjo. (duomenys neskelbtini) liudytojas tapo įmonės direktoriumi. (duomenys neskelbtini) draugystė nutrÅ«ko, nes nevykdė tam tikrų Ž. praÅ¡ymų.

Iki (duomenys neskelbtini) liudytojas niekur nedirbo, iÅ¡skyrus kai buvo moksleivis teko padirbėti statybose vasaros laikotarpiu, jokios kitos darbo patirties jis neturėjo. Ä® (duomenys neskelbtini) įstojo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini). E. Ž. atleido E. iÅ¡ direktoriaus pareigų, nors realiai suvokė, kad ant E. pečių laikėsi visa įmonė. Po atleidimo praėjus keliems mėnesiams jie buvo susitikę pas E. ne kartÄ . VienÄ kartÄ , kai buvo susitikę E. su E., pas pastarÄ jį vakarienės metu, apsitarė viskÄ ir buvo liepta E. įdarbinti įmonėje į pardavimų vadovo pareigas, kad E. ir toliau rÅ«pintųsi iÅ¡ esmės viskuo, kuo rÅ«pindavosi, tik tiesiog, kad E. turėtų prieigÄ prie sÄ skaitų, kuriÄ turėjo užtikrinti liudytojas.

Jis kaip E. patikimas žmogus buvo pastatytas į atitinkamÄ pozicijÄ kontrolei. E. liepė pervežti visus įmonės dokumentus pas jį į namus, tuos dokumentus tikrinti. IÅ¡ esmės jis nesuvokė daugelio dalykų, nežinojo apie tÄ Ä¯monę nieko ir turėjo jam padėti peržiÅ«rėti visus dokumentus. Jis versdamas dokumentus sakydavo, kas yra pusbrolis, kas ne pusbrolis, jis žinojo visus sandorius, kurie vyko. Konflikto su E. Ž. priežastis buvo ta, kad E. antrajai pusei pasirodė, kad liudytojui yra mokamas per didelis atlyginimas už tÄ pozicijÄ ir nieko neveikimÄ .

Nors reali priežastis mano buvusi ta, kad jis nevykdė E. nurodymų. KartÄ sėdėjo pas E. svetainėje ir Å¡is jo paklausė, ar jam ne per didelis atlyginimas nustatytas, į kÄ liudytojas pasakė, kad jei Å¡is nori, gali „statyti“ kažkÄ kitÄ Ä¯ jo vietÄ , taip po jo vėliau atsirado K. V.. Jam buvo nustatytas atlyginimas 1 200 Eur „ant popieriaus“ ir gaudavo apie 900 Eur „į rankas“. E. pats jam tokį atlyginimÄ buvo nustatęs, o praėjus metams nesutiko daryti dalykų, kurie jam atrodė, kad apie tai nebuvo kalbėta, jam reikėjo tikrinti popierius, dėti paraÅ¡us ant dokumentų priėmimo-nepriėmimo aktų.

E. visÄ situacijÄ Å¾inojo, jie tarpusavyje su E. turėjo viskÄ iÅ¡sispręsti, taip buvo tartasi. Liudytojui buvo liepta daryti darbus, kurių jis nesuprato, pasiraÅ¡inėti dokumentus. Kitų jo praÅ¡ymų įgyvendinti negalėjo, todėl ir atsisakė pareigų. E. vis sakydavo, kad jis kažko nepadarė, o jis pastarajam atsakydavo, kad jie apie tai nebuvo kalbėję, kad jis dokumentų segtuvų negalėjo vartyti, nes nesuvokė, nei kuo įmonė užsiima, nei aÅ¡ iÅ¡manė tÄ sritį, nei galėjo žinoti, kokie sandoriai ir su kuo buvo sudaryti E..

Po ko, E. S. su E. Ž. vėl pradėjo konfliktuoti (duomenys neskelbtini), E. Ž. vėl liepė atleisti E., liepė gaudyti šį po (duomenys neskelbtini). Ä®monės buveinė buvo (duomenys neskelbtini). Ä® ofisÄ nuvykdavo labai retai, pasitaikydavo kartÄ Ä¯ savaitę, kitais atvejais – kartÄ Ä¯ mėnesį. Dažniausia jam paskambindavo arba E., arba E. ir pasakydavo, kÄ reikia padaryti ar pasiraÅ¡yti, ar bankinio pavedimo reikėjo. (duomenys neskelbtini) mokėsi (duomenys neskelbtini), vėliau pakeitė mokymosi formÄ , paskaitas lankė.

Darbo pradžioje manė, kad jeigu patiks darbas, labiau susipažins su veiklos sritimi, liks dirbti kartu su E., bet prasidėjus tam tikriems nepagrįstiems nurodymams, viskÄ suvokė, ir tie konfliktai jau nuo pat pradžių buvo užprogramuoti. Direktoriumi iÅ¡buvo nepilnus metus. (duomenys neskelbtini) pradėjo konfliktuoti, E. jam skambindavo ir sakydavo, kada jis turi pas pastarÄ jį į namus atvažiuoti Å¡eÅ¡tadienį ar sekmadienį nesvarbu, pasikalbėti, pasižiÅ«rėti, segtuvus atvežti, dokumentus, į (duomenys neskelbtini) nuvažiuoti ir pan.

Apie E. atleidimÄ Å¾ino tiek, kiek E. jam pats užsiminė. Liudytojui labiausiai yra įstrigusi frazė, kad esÄ E. reikia atleisti, nes nusipirko įmonės vardu automobilį VW SHARAN, klausė jo, kam tÄ automobilį nusipirko, pasakė, kad Å¡uniui vežti. E. toks atsakymas nepatiko, bet konfliktas buvo dėl to, kad E. galimai vagia, nesiskaito su E., nes jis buvo stambusis akcininkas, esÄ neleidžia su dokumentais susipažinti ir pan. E. atleidimo dienÄ jis turėjo atvažiuoti į (duomenys neskelbtini), kur dalyvavo E. advokatė ir kuri tvarkė visÄ atleidimo procedÅ«rÄ , ir dėl jo paskyrimo į direktoriaus pareigas.

Iki įsidarbinant „A“ E. S. pažinojo, yra matęs jį E. gimtadienyje, iÅ¡ kurio yra girdėjęs, kad jie gerai sutardavo, skraidydavo į renginius, į (duomenys neskelbtini), kad E. labai talentingas žmogus, kuris gali iÅ¡ bet ko padaryti bet kÄ . Dėl S. grÄ Å¾inimo į įmonę, pamena vienÄ susitikimÄ , kai turėjo pas E. Ž. atvykti E. esÄ atsipraÅ¡yti ir pasikalbėti tarpusavyje, iÅ¡sispręsti tuos nesutarimus, apsitarti kaip kÄ dalintis. Buvo susitarę, kad naujÄ Ä¯monę atsidarys.

Pamena, kai vakarienės metu E. džiaugėsi, kad E. neva ant kelių parpuolęs jo atsipraÅ¡inėja. Koks atlyginimas buvo nustatytas E., tiksliai nežino, galimai 1 000 Eur. ViskÄ nutardavo ir aptardavo su darbuotojais E., jam nedalyvaujant. Paskui pasakydavo, kokį skaičių reikia įraÅ¡yti į darbo sutartį. Pagrindiniai žmonės įmonėje buvo E., kurį buvo liepta priimti į pardavimų vadovo pareigas ir S. K., kuris buvo (duomenys neskelbtini) vadovas. Be E. realiai tuo laikotarpiu joks veiksmas įmonėje nevyko, o kai jis grįžo į pardavimų vadovo pareigas, viskas vėl pajudėjo.

Å is grįžo į įmonę (duomenys neskelbtini). Kai E. grįžo į įmonę, faktinis vadovas įmonės ir direktorius buvo E., de jure jis buvo direktorius. E. dirbo pardavimų vadovu, bet kontroliavo viskÄ Ä¯monės vadovas. E. S. įtaka įmonėje buvo tokia, kad jis negalėjo priimti sprendimų be E. suderinimo, mokėjimų iÅ¡ esmės didelių nebebÅ«davo. Kai liudytojas tapo direktoriumi, dalis turto buvo perkelta į naujai įsteigtÄ Ä¯monę ,,(duomenys neskelbtini)“ ir po to jie su E. apsitarė, kurias (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾ina atgal į ,,A“.

Mano, kad ta nauja įmonė atsirado tikslingai, sutarus pasidalinti turtÄ , o „A“ likviduoti. Dėl įmonės balanso jam tapus direktoriumi negali nieko pasakyti, nesigilino. Jį pastačius į vadovo pozicijÄ , E. nebegalėjo prieiti prie bankinių pavedimų, sÄ skaitų, E. taip buvo ramiau. E. priėmus į pardavimų vadovo pareigas, E. mintis buvo tokia, kad dabar ,,A“ turėtų iÅ¡ naujo sužibėti, kad E. dabar ramiau miegos, nes E. nebeprieis prie sÄ skaitų. IÅ¡ pokalbių su E. jis suprasdavo, kad ne tik ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo pardavinėjami, bet E. buvo sukÅ«ręs savo įmonėje (duomenys neskelbtini), kuriÄ ,,A“ taip pat pardavinėjo, kalbėjo, kad tokia įmonė sugeba didžiules apyvartas padaryti.

PrieÅ¡ jam ateinant į įmonę dėl įmonės likvidavimo E. pasakė, kad galimai jam teks uždarinėti ,,A“. Grįžus E. S. į įmonę, buvo pradėtas grÄ Å¾inti turtas, matė popierius, kur turtas buvo perkeltas į ,,(duomenys neskelbtini)“ ir teko jį grÄ Å¾inti, buvo kalba toliau vykdyti įmonės veiklÄ . Bet po to vėl įvyko konfliktas. E. su E. antrÄ kartÄ susipyko, nes (duomenys neskelbtini) reikėjo ieÅ¡koti dokumentų. Kai pasikeičia vadovai, formaliai ir juridiÅ¡kai dokumentai ir turtas turi bÅ«ti perimtas, tačiau jam atėjus, pasidarė akivaizdu, kad dalis turto jau buvo perkelta į naujÄ Ä¯monę.

Liudytojui E. pradėjo skambinti ir sakyti, kad turi bet kada atvažiuoti pas pastarÄ jį ir vartyti tuos segtuvus, kur jis nieko neiÅ¡manė. Tie segtuvai buvo deÅ¡imtmečio laikotarpio. Be to, jis nežinojo, kokie ten sandoriai buvo vykę. Tiksliai dėl ko jie susipyko, pasakyti negali, nes jie turėjo kažkokį pirminį susitarimÄ tÄ vakarÄ , kai buvo pas E. (duomenys neskelbtini). Liudytojui jų konflikto priežastys yra nežinomos, tik jam buvo pasakyta atleisti E.. BÅ«damas direktoriumi yra pasirašęs dokumentus, bet tik keletÄ kartų, darbo sutartis pasiraÅ¡ydavo.

Suvokdavo, už kÄ pasiraÅ¡o. Jam pradėjus dirbti audito įmonėje nebuvo. Po antro konflikto tarp E. ir E., E. iniciatyva buvo atliktas įmonės auditas. Nepamena, ar buvo iÅ¡mokėta E. S. iÅ¡eitinė kompensacija. Jam atrodo, kad nebuvo. Kiek priklausė už nepanaudotas atostogas, tiek ir iÅ¡mokėjo. Kadangi E. prieÅ¡ jį inicijavo civilinę bylÄ ,,A“ vardu, pamena, kad po to tas kitas direktorius K. V. darbo ginčų komisijoje dalyvavo tuo klausimu, ir berods į bylÄ buvo pateikta medžiaga, kad E. nebuvo iÅ¡mokėtas atlyginimas, nes E. sakė, kad nieko jam nemokėti.

Apie S. pradžioje žinojo tiek, kad apie E.. E. labai gražiai kalbėjo, kad ant Å¡io laikosi įmonė, jie buvo abu akcininkai, vienas investavo 40 procentų, kitas – 60 procentų. Po metų E. dėka viskÄ atsiėmė, toliau įmonė gyvavo E. dėka. Dėl darbo sutarties (duomenys neskelbtini) ir jos pakeitimo (duomenys neskelbtini) nieko negali pasakyti nei tiesiogiai, nei iÅ¡ pokalbių su E.. Negali tiksliai pasakyti, ar E. S. kai grįžo į įmonę, gavo tokį patį atlyginimÄ kaip anksčiau.

Mano, kad panaÅ¡us buvo nustatytas atlyginimas, nes Å¡is galimai už mažesnį nebÅ«tų grįžęs dirbti, galimai tai buvo viena iÅ¡ sÄ lygų. Liudytojas matė įmonę iÅ¡ vidaus, bet nesuprato konflikto tarp jų priežasčių. KartÄ atvažiavo pas E. į namus paklausti E. dėl ieÅ¡kinio jam, nes jis tikrai nieko blogo niekada nepadarė ir nepadarytų, o kodėl dokumentai ir turtas nėra perimtas, pastarasis žinojo. Liudytojas negalėjo pasiraÅ¡inėti, kai jie tai bičiuliaujasi, tai pykstasi.

E. Ž. norėjo, kad jis pasiraÅ¡ytų po bet kuo, bet jam tai atrodė nesuprantama. E. liudytojui pasakė, kad Å¡is žino, kad jis nieko nepardavė, nepadarė, nedėjo parašų, dėl to pagrasino paduoti į teismÄ . Civilinis ginčas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose truko beveik dvejus metus. ,,A“ ir E. bylÄ pralaimėjo abiejose instancijose. E. turėjo 60 procentų, o E. – 40 procentų. įmonės akcijų, dėl ko E. niekaip negalėjo nulemti atitinkamų sprendimų.

Nors prieÅ¡ tai buvo planuota, E. vaikas jo krikÅ¡tasÅ«niu netapo, nes liudytojas su E. Ž. susipyko. Liudytojo nuomone, E. Ž. principo reikalas yra parodyti savo galiÄ , pastatyti į vietÄ tuos, kurie turi mažiau galios ir finansinių resursų. Jis neiÅ¡mano tų sandorių, nežino, kokie jie buvo sudaryti, buvo apie 140 segtuvų dokumentų. E. visus sandorius žinojo, jam užkliÅ«davo, kad vienu ar kitu atveju kainos buvo didesnės. BÅ«davo, kad paklausdavo E., kad tam tikru momentu, tam tikroje situacijoje negalėdavo gauti kažko, gaudavosi brangiau, bet ir E. tÄ suprasdavo, kad rinkoje tokia situacija natÅ«rali buvo, kad viskas priklauso nuo daugelio aplinkybių.

Gal E. kažkÄ rado, jis asmeniÅ¡kai nežino. Su E. Ž. susipažino, kai jis buvo (duomenys neskelbtini), pastarasis atvykdavo į jo gimtÄ miestelį, ten gyveno E. Ž. draugė, o jo artimųjų dukra buvo E. tos draugės draugė. E. imponavo, kad jis yra gabus, sÄ Å¾iningas ir tiesiog tokiu bÅ«du susibičiuliavo. Pasitikėjo juo iki tol, kol nepaprašė padėti parašų. Dėl E. S. parodo, kad jie dirbo neilgai. E. turėjo kitokį mÄ stymÄ nei E., kuris labiau akcentavo finansinius klausimus. Kai E. nusipirko dėvėtÄ automobilį už 78 000 Lt, o E. VW SHARAN, tai jis E. sakė, kad Å¡is pyksta ant E. dėl automobilio pirkimo mažmožio, kai įmonėje (duomenys neskelbtini) darydavo berods didelę apyvartÄ .

E. akcentuodavo, kad ,,A“ remdavo (duomenys neskelbtini), kad yra žmogiÅ¡kasis kapitalas įmonėje. Jam nesusidarė įspÅ«dis, kad E. S. yra vagis ar sukčius. Grįžus E. į įmonę, Å¡is įmonėje daug dirbo ir daug padarė, visos sutartys, kurias turėjo įmonė, iÅ¡ esmės buvo pastarojo iniciatyva. Buvo kartÄ su juo nuvykęs į įmonę berods ,,(duomenys neskelbtini)“, tai ten į jį net nežiÅ«rėjo, tiesiog Å¡alia pastovėjo, nes E. buvo tas, kuris viskÄ iÅ¡manė.

Jis pats nesiekė tiesiogiai vadovauti įmonei. Kai grįžo E., gal ir buvo kažkokia perspektyva, bet matant E. nenuoseklumÄ , nebenorėjo plėtotis darbiniuose reikaluose. Jokių pastangų nedėjo, mokymuose nedalyvavo, kvalifikacijos nekėlė, kas E. manymu, bÅ«tų buvęs tuščias pinigų Å¡vaistymas. Atsakydamas į prokurorės klausimus, liudytojas parodė, kad jam atėjus, buhalterijÄ tvarkė įmonė, jos pavadinimo nepamena, jie keleto mėnesių bėgyje berods tvarkė balansÄ už (duomenys neskelbtini), paskui pakeitė į kitÄ buhalterinių paslaugų įmonę.

Jam tapus direktoriumi, jam nebuvo perduoti visi įmonės dokumentai, perdavimo aktas nebuvo suraÅ¡ytas ir pasiraÅ¡ytas. Vėliau po antro E. atleidimo, kai dokumentai buvo tinkamai sutvarkyti, tada ir pasirašė. Dokumentų priėmimo-perdavimo aktÄ E. liepė pasiraÅ¡yti (duomenys neskelbtini), kai E. jau buvo atleistas iÅ¡ darbo. E. S. E. liepė pasiraÅ¡yti, nes jis kaip direktorius turėjo perduoti jam dokumentus, bet tie dokumentai buvo numeruojami ir tvarkomi gan ilgÄ laikÄ . E. turėjo uždėti paraÅ¡Ä , toks buvo E. nurodymas.

FiziÅ¡kai dokumentai nebuvo perduoti, dokumentų segtuvus skaičiavo su E., paskui tuos segtuvus pervežė pas E. Ž. namuose į svetainę pastarojo nurodymu. Civilinė byla jam buvo iÅ¡kelta dėl nesančio turto, perimtų dokumentų, po to keletÄ kartų ieÅ¡kinio dalykÄ jie keitė, paskui sakė, kad turto nėra įmonėje, o kai įrodė, kad turtas įmonėje ir dalis pas E. (duomenys neskelbtini) ir kitose jo įmonėse, galiausiai neliko jokio reikalavimo. Ä® civilinio ieÅ¡kovo atstovo klausimus liudytojas parodė, kad kvietė antstolį, nes buvęs vadovas E. S. jam neperdavė turto ir dokumentų, kad užfiksuotų faktines aplinkybes.

Antstolį pats susirado internete. Po to turtas jam irgi nebuvo perduotas, bet ,,A“ jam nebereiškė jokių reikalavimų, nes tiek, kiek buvo balanse, jie atsisakė reikalavimų. Kai tapo įmonės vadovu, su E. praėjo aikšteles, kur stovėjo (duomenys neskelbtini), rodė (duomenys neskelbtini), sakė, kad reikia nemažai investuoti, kad juos suremontuoti, bet detalaus patikrinimo jokio nebuvo. Inventorizacija įmonėje nebuvo atlikta. Antstolis turėjo dalyvauti dokumentų ir turto perdavime ir tai fiksavo, kad dokumentai jokie ir turtas nebuvo perduoti.

Viskas buvo perduota (duomenys neskelbtini). Dokumentai pagal sÄ raÅ¡Ä buvo pristatyti pas E. į (duomenys neskelbtini) po to, kai (duomenys neskelbtini) perėmė dokumentus iÅ¡ S. Tuo metu E. nuomojosi butÄ (duomenys neskelbtini), jis ten gyveno, kol statėsi namÄ Å¡alia (duomenys neskelbtini), gyveno su drauge, paskui vaikas gimė ir iÅ¡sikėlė į didesnį butÄ . Ä®monės telefonus tikrino su E., jam atrodo, kad viskas buvo pagal dokumentus. Liudytojas nurodė, kad jo funkcijos esant reikalui buvo pavedimus padaryti, prižiÅ«rėti, kad nevogtų iÅ¡ įmonės. Bet to daryti negalėjo, nes prie sÄ skaitų nepriėjo, kas vogė, taip ir nesuprato.

Jis vienintelis turėjo teisę daryti pavedimus įmonėje. Su juo įmonėje buvo gal 6-7 darbuotojai. Darbuotojų kaitos nevyko, jam būnant direktoriumi. Iš naujų žmonių buvo priimtas tik E. ir iš (duomenys neskelbtini) žmogus grįžo po tėvystės atostogų. Atsakydamas į gynėjo klausimus, liudytojas parodė, kad reikėjo persirašyti visas darbo sutartis su darbuotojais, nes jie buvo išėję ir tada visi grįžo, buvo perkeltas turtas ir, jeigu neklysta, turėjo būti pasirašytos darbo sutartys.

Jose turi matytis datos. Detalių dabar nepamena. E. ir E. mintys apie naujos įmonės steigimÄ , turto perleidimÄ , jam tapo žinoma, ar tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo įdarbintas, ar kitu metu, bet apie ,,(duomenys neskelbtini)“ liudytojas praktiÅ¡kai žinojo nuo pat pradžių, nes iÅ¡ ten buvo reikalinga perkelti turtÄ Ä¯ ,,A“. Dokumentus jam perdavė E. (duomenys neskelbtini). Iki perdavimo momento dokumentai buvo laikomi konteineryje, tik kažkuriuo metu buhalterinės dalies segtuvo kažkuri dalis buvo, kur reikėjo kažkokius patikslinimus daryti.

FiziÅ¡kai tie dokumentai buvo, o formaliai E. reikėjo priėmimo-perdavimo akto pasiraÅ¡ymo. E. žinojo apie dokumentus, buvo pas pastarÄ jį namie, jie vartydavo tuos dokumentus, ir jis visus sandorius žinojo, kokie ir su kuo sandoriai sudaryti ir t. t. Dokumentai E. Ž. nebuvo kažkokia nuostaba. Bendrovė negalėjo mokėti atlyginimo aÅ¡tuonerius metus vadovui, E. to nežinant, liudytojas mano, kad E. negalėjo nežinoti koks atlyginimas buvo mokamas E.. Jam esant direktoriumi buvo akcininkų susirinkimas, gal net keli, vienas dėl balanso patvirtinimo, kitas gal dėl E. priėmimo, bet nėra tikras.

E. buvo susipažinęs su balansu ir su aiÅ¡kinamuoju raÅ¡tu. Dėl dividendų iÅ¡simokėjimo susirinkime nebuvo sprendžiamas klausimas. Atsakydamas į kaltinamojo klausimus, liudytojas parodė, kad įmonė iÅ¡ VMI gavo 150 000 Lt ne baudÄ , o buvo kažkokios nepriemokos ar perskaičiavimai. Ä® VMI liudytojas vežė dokumentų segtuvus, nes buvo papraÅ¡yta pateikti dokumentus už atitinkamÄ laikotarpį. (duomenys neskelbtini) E. nenorėjo pasiraÅ¡yti atleidimo iÅ¡ darbo dokumentų, ilgai viskas truko, buvo advokatė, kuri viskÄ surašė, tai buvo „negražus“ atleidimas iÅ¡ darbo.

Atsakydamas į civilinio ieÅ¡kovo atstovo klausimus parodė, kad įmonės direktoriumi buvo (duomenys neskelbtini). Per tÄ laikÄ E. į ofisÄ atvykdavo visais reikÅ¡mingais klausimais – dėl atlyginimų E. ir S. nustatymo, dėl (duomenys neskelbtini), kitais svarbiais klausimais, kaip dažnai, negali pasakyti. Nepamena, ar darbuotojai jau buvo pervesti į ,,(duomenys neskelbtini)“, ar juos atgal liepė pervesti į ,,A“. E. su E. buvo susitarę, kad ,,(duomenys neskelbtini)“ nebevykdo veiklos, o ,,A“ toliau vykdo veiklÄ susitarimo pagrindu, nes pamena, kad turtas buvo perkeltas.

Mano, kad jis su darbuotojais pasirašė darbo sutartis, jeigu jie jau buvo ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, juos reikėjo susigrÄ Å¾inti. Dar prieÅ¡ E. grįžimÄ , tarp E. ir E. buvo kažkoks susitarimas dėl darbuotojų ir turto grÄ Å¾inimo į ,,A“. Atsakydamas į teisėjo klausimus parodė, kad po jo išėjimo iÅ¡ darbo ,,A“ su E. bendravo, kai reikėjo jį pakviesti į jo bylÄ liudyti (duomenys neskelbtini), paskui dar bendravo keletÄ kartų. Be to, neseniai bendravo dėl Å¡io teisiamojo posėdžio, kad yra kviečiamas liudyti.

Bendravo E. iniciatyva telefonu, prieÅ¡ jo operacijÄ ir po teismo sekretorės laiÅ¡ko, gavus teismo Å¡aukimÄ Ä¯ posėdį, Å¡nekėjo apie E., nes pastarasis nuolat jį minėdavo. E. neprašė jo liudyti teisme vienaip ar kitaip, nebuvo kalbos, kokius klausimus užduos ir kaip turi atsakyti, jis su tuo nesutiktų. Iki Å¡ių paskutinių bendravimų nepamena, kada paskutinį kartÄ prieÅ¡ tai yra bendravęs su E. S.. V. A. nėra matęs, žino, kad su E. ji turi du vaikus K. ir J., bet kiek pamena, ji nedalyvaudavo nei viename iÅ¡ pokalbių.

Pastebi, kad yra bendravęs su ,,A“ atstovu, kad svetainėje (duomenys neskelbtini) panaikintų jo telefono numerį, nes ten buvo nurodytas jo asmeninis telefono numeris ir jam skambindavo nepažįstami žmonės įvairiais klausimais, nors su ta įmone jokių santykių nebeturi. 2017 m. lapkričio 28 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. T. į klausimÄ â€“ kokiomis aplinkybėmis jis buvo paskirtas į UAB „A“ direktoriaus pareigas, kokiu bÅ«du buvęs direktorius E. S. perdavė jam dokumentus bei turtÄ , ar buvo suraÅ¡yti dokumentų, turto priėmimo-perdavimo aktai, koks turtas buvo perduotas, ar perdavimo metu buvo atlikta inventorizacija, ar dalyvavo UAB ,,A“ akcininko UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. Ž., kur buvo jo darbo vieta, atsakė, kad iki pradedant dirbti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo apie (duomenys neskelbtini) metų E. Ž. draugas.

E. Ž. papasakojo, kad turi dalį UAB ,,A“ akcijų ir įmonės vadovas jo nuomone nesÄ Å¾iningai naudoja bendrovės turtÄ . E. paprašė dirbti įmonėje ir praneÅ¡ti apie visus sudaromus sandorius bei su jo nurodymu vykdyti visus atsiskaitymus bendrovės vardu. (duomenys neskelbtini) vyko į kitÄ E. įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančiÄ (duomenys neskelbtini), kur E. jo paprašė minėtas darbines funkcijas vykdyti bÅ«nant formaliu vadovu, atsakė, kad neturi nei vadovavimo, nei techninės patirties, į kÄ E. pasakė, kad visus sprendimus priims jis, o jam tik reikės informuoti apie sandorius ir jam leidus atlikti mokėjimus.

Jis sutiko bÅ«ti formaliu direktoriumi, o buvęs direktorius E. S. buvo atleistas. Ä®monės dokumentai ir turtas jam nebuvo perduoti. (duomenys neskelbtini), tiksliai nepamena, E. nurodymu E. vėl buvo įdarbintas bendrovėje pardavimų vadovu. (duomenys neskelbtini) E. nurodė atleisti E., nes tarp jų kilo kažkoks konfliktas. E. buvo atleistas. E. nurodė pasakyti E., kad jis perduotų bendrovės dokumentus bei turtÄ . (duomenys neskelbtini) E. S. jam perdavė įmonės dokumentus pagal dokumentų priėmimo-perdavimo aktÄ .

Turtas jam perduotas nebuvo. Apie tai, kad buvo atlikta įmonės turto inventorizacija nežino. Bendrovės ofise jis bÅ«davo 1-3 kartus per mėnesį, į ofisÄ nuvykdavo E. nurodymu. Ä®monės veiklos klausimus sprendė E. Ž.. Ä® klausimÄ â€“ ar (duomenys neskelbtini) pasikeitus įmonės direktoriui buvo atliktas vidinis įmonės Å«kinės-finansinės veiklos patikrinimas, kas atliko šį auditÄ , kokie audito rezultatai, ar buvo suraÅ¡ytos audito iÅ¡vados, parodė, kad jis nežino, ar (duomenys neskelbtini) pasikeitus įmonės direktoriui buvo atliktas vidinis įmonės Å«kinės-finansinės veiklos patikrinimas.

Jis asmeniÅ¡kai niekur nedalyvavo, nes visus UAB „A“ reikalus sprendė E.. (duomenys neskelbtini) E. nurodė perduoti UAB ,,A“ dokumentus jam, juos suvežant į E. gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini). Jis nurodė, kad dokumentai gali dingti ar sudegti. Jam buvo pervežti visi dokumentai, kuriuos jis perėmė iÅ¡ E. S. pagal (duomenys neskelbtini) dokumentų perdavimo-priėmimo aktÄ . E. dokumentus iÅ¡analizavo ir jo praÅ¡ymu jis nufotografavo jo nurodytus dokumentus, juos atspausdino ir susegė į segtuvus.

Ä® klausimÄ â€“ ar UAB buvo atliekami auditai, ar yra suraÅ¡ytos audito iÅ¡vados, atsakė, kad nežino, ar buvo atliekami auditai, ar yra suraÅ¡ytos audito iÅ¡vados. Ä® klausimÄ â€“ kokiÄ konkrečiai veiklÄ vykdė UAB, kiek darbuotojų dirbo bendrovėje, kokiose pareigose, kur buvo bendrovės buveinės patalpos, gamybinės patalpos, ar Å¡ios patalpos buvo nuomojamos, ar nuosavybės teise priklausė bendrovei, ar Å¡iose patalpose buvo vykdomi kokie nors remonto, renovacijos darbai, kas jam apie tai žinoma, atsakė, kad UAB vykdė (duomenys neskelbtini).

Bendrovėje dirbo apie 5 darbuotojai, kokiose pareigose, nepamena. Ä®monės buveinės patalpos buvo adresu (duomenys neskelbtini). Patalpos buvo nuomojamos. Nežino, ar Å¡iose patalpose buvo vykdomi kokie nors (duomenys neskelbtini) darbai. Ä® klausimÄ â€“ kokios transporto priemonės buvo naudojamos UAB veikloje, kiek jų buvo, ar jos nuosavybės teise priklausė UAB, kur jos buvo remontuojamos, atsakė, kad tiksliai negali pasakyti kokios transporto priemonės buvo naudojamos UAB veikloje ir kiek jų buvo. Kiek pamena buvo krautuvai, mikroautobusas ir keli lengvieji automobiliai.

Transporto priemonės buvo remontuojamos ir bendrovės darbuotojų, ir naudojantis kitų įmonių paslaugomis. Tikslių darbų apimčių nepamena. Ä® klausimÄ â€“ kas tvarkė UAB buhalterinę apskaitÄ , kas buvo atsakingas už kasÄ , kas turėjo galimybę disponuoti (prisijungti prie sÄ skaitos) bendrovės banko sÄ skaitoje esančiomis lėšomis, atsakė, kad UAB buhalterinę apskaitÄ tvarkė įmonės, vienÄ jų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. UAB ,,A“ kasos nebuvo, visos operacijos buvo atliekamos bankiniais pavedimais.

Pavedimus galėjo atlikti jis E. Ž. nurodymu. SÄ skaitas galėjo matyti E. ir buhalterinę apskaitÄ tvarkančios įmonės. Ä® klausimÄ â€“ koks buvo UAB direktoriaus veiklos kontrolės mechanizmas, atsakė, kad visai įmonės veiklai vadovavo E. Ž., tiek tiesiogiai, tiek per jį (A. T.), duodamas nurodymus. Ä® klausimÄ â€“ kas UAB turėjo priimti sprendimus dėl prekių, paslaugų pirkimo, einamųjų mokėjimų, ar tam reikėjo visų akcininkų pritarimo, jeigu taip, kokie dokumentai tai reglamentuoja, atsakė, kad kadangi realiai veiklai vadovavo E., tai visus sprendimus dėl prekių, paslaugų, einamųjų mokėjimų priimdavo bÅ«tent jis.

Ä® klausimÄ â€“ ar UAB buvo numatytos piniginės lėšos reprezentacinėms reikmėms, darbuotojų motyvacijai, reklamai, atsakė, kad jam dirbant bendrovėje, nebuvo. Ä® klausimÄ â€“ kas jam žinoma apie įmonei UAB ,,A“ kitų įmonių suteiktas transporto ir remonto paslaugas, ar tokios paslaugos buvo reikalingos bendrovės veikloje, atsakė, kad pagal poreikį įmonė įsigydavo iÅ¡ kitų subjektų transporto ir remonto paslaugas. Ä® klausimÄ â€“ ar bendrovės darbuotojams bei jų Å¡eimų nariams buvo organizuojamos įvairios Å¡ventės, renginiai, kaip motyvacinė priemonė, ar teko dalyvauti jam, atsakė, kad jam dirbant įmonėje, nebuvo.

Ä® klausimÄ â€“ ar UAB dalyvavo parodose, ar dalyvavo jis, jeigu taip, tai kada, kur, kokia bendrovės įranga buvo naudojama, kokiu bÅ«du buvo pristatoma į vietÄ , ar buvo perkamas maistas, alkoholiniai gėrimai, kas mokėjo, atsakė, kad jam dirbant, nedalyvavo. Ä® klausimÄ â€“ kas jam žinoma apie tai, kad UAB ,,A“ piniginėmis lėšomis, bendrovės vardu buvo perkamas maistas, alkoholiniai gėrimai, apmokami bilietai į renginius, koncertus, apmokamos maitinimo paslaugos, renginių organizavimo paslaugos, apmokami vairuotojų profesinio mokymo bendrovės darbuotojams paslaugos, atsakė, kad dar iki jam pradedant dirbti įmonėje E. pasakojo, kad dalyvaudavo UAB „A“ Å¡ventėse, atstovaudavo įmonę parodose.

Ä® klausimÄ â€“ E. S., nuo (duomenys neskelbtini) bÅ«damas atleistas iÅ¡ UAB vadovo pareigų, iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos į savo asmeninę sÄ skaitÄ atliko 5 649,28 Eur pavedimÄ , kaip iÅ¡eitinę kompensacijÄ , kas jam apie tai žinoma, ar buvo priimtas sprendimas dėl iÅ¡eitinės kompensacijos iÅ¡mokėjimo buvusiam vadovui, jeigu taip, kas ir kada priėmė, atsakė, kad apie tai, kad toks pavedimas buvo atliktas sužinojo iÅ¡ E. Ž., jo nurodymu patikrinęs banko sÄ skaitÄ kai jau turėjo galimybę prie jos prisijungti.

Nepamena, kas jam nurodė, ar E., ar E., kad tai yra kompensacija už nepanaudotas atostogas ir neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį. Jam žinoma, kad (duomenys neskelbtini) E. S. kreipėsi į Darbo ginčo komisijÄ dėl skolos priteisimo iÅ¡ UAB ,,A“, bendrovė ginÄÄ pralaimėjo ir skolÄ sumokėjo. Jo įsitikinimu E. Ž. yra susipykęs su buvusiu vadovu E. S. ir dėl Å¡ių priežasčių inicijuoja nepagrįstus ikiteisminius tyrimus. Taip pat E. Ž. iniciatyva buvo pradėta civilinė byla (duomenys neskelbtini) teisme.

Prie protokolo prideda su byla susijusiÄ medžiagÄ (8 t., b. l. 116-119). Teisiamajame posėdyje apklaustas civilinės ieÅ¡kovės likviduojamos UAB „A“ atstovas likvidatorius L. B. parodė, kad civilinio ieÅ¡kinio dydis 25 111,26 Eur, ieÅ¡kinys sudarytas iÅ¡ 2 dalių:

1) dėl S. iÅ¡mokėtų pinigų kaip padidinto darbo užmokesčio, kas sudaro 14 347,61 Eur, t. y. kaip permoka iÅ¡mokėti, ir 2 dalis – 10 763,65 Eur sumokėti mokesčiai. Parodo, kad ,,A“ likvidatoriumi tapo (duomenys neskelbtini). PrieÅ¡ jį įmonės likvidatoriumi buvo paskirtas E. Å ., bet Å¡is susirgo, buvo hospitalizuotas, apie 3-4 mėnesius gydėsi ligoninėje, paskui jam buvo sukelta dirbtinė koma. PrieÅ¡ tai teikė (duomenys neskelbtini) įmonėje ir buvo eigoje tam tikrų procesų, taip pat vedė vienÄ bylÄ kaip ,,A“ (duomenys neskelbtini).

Ä®monė yra likviduojama ankstesnių akcininkų E. S. ir E. Ž. sprendimu bei iniciatyva. Kaip likvidatorius jis nuo (duomenys neskelbtini) iki Å¡iol rinko įmonės dokumentus, nes nei turtas, nei dokumentai nebuvo perduoti. Vyksta eilė teisminių ginčų, yra ir civilinių bylų. Buvo byla su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, ten buvo atliktas mokėjimas, nesant tam faktinio pagrindo. Teismas tÄ sandorį panaikino ir priteisė žalÄ . Yra viena taikos sutartis, kai asmeniui, vykdančiam individualiÄ veiklÄ , buvo iÅ¡mokėti ,,A“ pinigai, apie 5 000 Eur, nors realiai darbų neatliko, bet tuos pinigus nuėmė ir pinigai buvo perduoti E. seseriai, buvo pateiktas pavedimo nurodymas ir jie sandorį prašė pripažinti negaliojančiu, priteisti žalÄ , bet byla buvo baigta taikos sutartimi, nes asmuo patvirtino tas aplinkybes, pateikė tai patvirtinančius dokumentus.

Dėl E. S. išėjimo iÅ¡ įmonės ir naujos įmonės steigimo nieko negali pasakyti, nes įmonės veikloje nedalyvavo, tik tiek, kiek mato iÅ¡ dokumentų. (duomenys neskelbtini) prieÅ¡ E. S. paliekant ,,A“, ta pati įmonė, kuri tuo metu teikė įmonei ,,A“ buhalterinės apskaitos paslaugas, įsteigė įmonę ,,(duomenys neskelbtini)“. Jos akcijas nupirko E. S. ir po to perleido savo motinai, perkeldamas nemaÅ¾Ä kiekį į Å¡iÄ Ä¯monę ,,A“ turto, sandorius sudarinėjo E. S..

E. S. savo noru atleistas iÅ¡ ,,A“ direktoriaus pareigų (duomenys neskelbtini), vėliau vėl buvo priimtas po poros mėnesių. Turtas ir dokumentai nebuvo perduoti. S. K. išėjo dirbti kartu su E. S.. Be ,,(duomenys neskelbtini)“ jie įsisteigė dar vienÄ Ä¯monę – ,,(duomenys neskelbtini)“. Jie atliko (duomenys neskelbtini) ir ten dalis darbuotojų perėjo dirbti, tai įmonei vadovauja iki Å¡iol S. K.. Internete skelbiamas vieÅ¡ai ir ,,(duomenys neskelbtini)“, ir ,,(duomenys neskelbtini)“ nurodytas berods E. S. kontaktinis numeris.

Dėl „A“ likvidavimo, pastebi, kad įmonė dar bandė vykdyti veiklÄ , bet E. S. iÅ¡eidamas iÅ¡ įmonės, iÅ¡sinešė kai kuriuos dokumentus ir turtÄ . Tokia logiÅ¡ka pabaiga, kad (duomenys neskelbtini) akcininkai priėmė sprendimÄ dėl įmonės likvidavimo. Atsakydamas į gynėjo klausimÄ , civilinio ieÅ¡kovo atstovas parodė, kad likę 40 procentų ,,A“ akcijų priklauso jo žmonai, turtas įgytas santuokoje, jeigu detaliai žiÅ«rint į teisinį reguliavimÄ , tai pusė santuokoje įgyto turto priklauso kitam sutuoktiniui, taip iÅ¡eina, kad 20 procentų akcininku yra jis.

Su E. Ž. kaip su akcininku komunikuoja jis, o ne jo žmona. Po to, kai S. atgal įdarbino A. T. į ,,A“, E. S. su kitu akcininku turėjo susitarimÄ visÄ Ä¯monės perleistÄ turtÄ ir darbuotojus sugrÄ Å¾inti į ,,A“ ir toliau vykdyti veiklÄ , kas ir įvyko. Nežino, ar visas 100 procentų turtas buvo perduotas atgal ,,A“, nes buvo iÅ¡raÅ¡omos sÄ skaitos-faktÅ«ros. Mano, kad ,,A“ patyrė turtinių praradimų, dėl to, kad E. S. po kelių mėnesių darbo išėjo su visu kompiuteriu, klientų sÄ raÅ¡ais, įmonė nutraukė veiklÄ , o ,,(duomenys neskelbtini)“ pradėjo vykdyti tÄ pačiÄ , konkuruojančiÄ veiklÄ , (duomenys neskelbtini), tapo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovais, nors prieÅ¡ tai ,,A“ pardavinėjo ,,(duomenys neskelbtini)“ technikÄ â€“ (duomenys neskelbtini), kurias atitinkamai prieÅ¡ tai pardavinėjo ,,A“ ir t. t.

Mano, kad visa tai lėmė, dėl ko įmonė nustojo vykdyti veiklÄ . (duomenys neskelbtini) buvo pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos. E. Ž. jam nenurodė pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio, sprendimo priėmime dėl ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo jis nedalyvavo. Dėl civilinio ieÅ¡kinio dydžio – apie 14 000 Eur E. S. gavo tiesiogiai darbo užmokesčio, o apie 10 000 Eur buvo sumokėta biudžeto naudai, t. y. valstybė gavo mokesčius. Nemano, kad valstybė civiliniu atsakovu turėtų bÅ«ti, kaip objektas faktiÅ¡kai gavęs pinigines lėšas, nes nėra priežastinio ryÅ¡io.

Kažkokių neteisėtų valstybės institucijų veiksmų Å¡ioje vietoje nėra, tÄ Å¾alÄ nulėmė E. S. veiksmai. 2020 m. sausio 16 d. paskirta užduotis atlikti UAB ,,A“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ , tikslu nustatyti ar teisingai buvo priskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis UAB ,,A“ direktoriui E. S.. 2020 m. rugpjūčio 20 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta: „UAB „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Juridinių asmenų registre buvo įregistruota (duomenys neskelbtini).

Bendrovės įstatinis kapitalas sudarė 150 000 Lt (ekvivalentas Eur – 43 443 Eur). Jis buvo padalytas į 1 500 vardinių paprastųjų 100 Lt (ekvivalentas Eur – 28,96 Eur) nominalios vertės akcijų. Bendrovės steigėjais ir akcininkais buvo V. Ž. įmonė (kuri (duomenys neskelbtini) buvo pertvarkyta į UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir E. S.. V. Ž. įmonė valdė 60 procentų bendrovės „A“ akcijų ir E. S. – 40 procentų. Pagal (duomenys neskelbtini) steigėjų:

E. S. ir V. Ž. įmonės, atstovaujamos savininkės V. Ž., pasiraÅ¡ytus bendrovės UAB „A“ įstatus bendrovė turėjo visuotinį akcininkų susirinkimÄ ir vienasmenį valdymo organÄ bendrovės vadovÄ (bendrovėje vadinamas direktoriumi). Kolegialus priežiÅ«ros organas – stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas – valdyba nesudaromi. Pagal UAB „A“ įstatų 8.2 ir 8.3 straipsnių nuostatas bendrovės vadovÄ renka ir atÅ¡aukia bei atleidžia iÅ¡ pareigų, nustato jo atlyginimÄ , tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas visuotinis akcininkų susirinkimas.

Vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo iÅ¡rinkimo, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. Apie bendrovės vadovo iÅ¡rinkimÄ ar atÅ¡aukimÄ bei sutarties su juo pasibaigimÄ kitais pagrindais jį iÅ¡rinkusio ar atÅ¡aukusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo praneÅ¡ti Juridinių asmenų registro tvarkytojui (8.2. straipsnis). Su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis. Sutartį su bendrovės vadovu bendrovės vardu pasiraÅ¡o visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo.

Su bendrovės vadovu gali bÅ«ti sudaryta jo visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis. Bendrovės vadovÄ iÅ¡rinkusiam organui priėmus sprendimÄ atÅ¡aukti vadovÄ , su juo sudaryta sutartis nutraukiama (8.3. straipsnis). E. S. buvo paskirtas į bendrovės „A“ direktoriaus pareigas nuo pat veiklos pradžios. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „A“ darbdavio atstovo – akcininkės V. Ž. ir darbuotojo – E. S. buvo sudaryta ir pasiraÅ¡yta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Darbo sutarties sÄ lygos, pasiraÅ¡ant UAB „A“ akcininkei – V.

Ž. įmonės savininkei V. Ž., buvo keičiamos du kartus. Paskutinis V. Ž. patvirtintas pakeitimas: nuo (duomenys neskelbtini) UAB „A“ direktoriui E. S. mokamas 3 500 Lt mėnesinis darbo užmokestis. (duomenys neskelbtini) darbo sutartyje buvo padarytas naujas įrašas dėl darbo užmokesčio pakeitimo nuo (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įrašai ketvirtame puslapyje dėl darbo užmokesčio pakeitimo nuo (duomenys neskelbtini) yra netikri.

Dėl rankraštinių įrašų atlikimo ir parašo skiltyje „Darbdavys – fizinis asmuo, arba darbdavio atstovas“ (duomenys neskelbtini) specialistai 2018 m. lapkričio 28 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) parodo, kad (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ketvirtame lape, skiltyje „Darbdavys – fizinis asmuo, arba darbdavio atstovas“ rankraštinius įrašus parašė ne V. S. (buvusi Ž.) ir ne E. S., be to, (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ketvirtame lape, skiltyje „Darbdavys – fizinis asmuo, arba darbdavio atstovas“ V.

Ž. vardu pasirašė ne V. S. (buvusi Ž.); (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ketvirtame lape „Darbo sutartis pakeista (papildyta)“, rankraštinius įrašus parašė ne E. S.. Kas pasirašė V. Ž. vardu, E. S. ar kitas asmuo, nustatyti negalima dėl priežasčių, nurodytų specialisto išvados tiriamojoje dalyje. Iš to išeina, kad aprašytais veiksmais UAB „A“ direktoriaus E. S. darbo užmokestis iki 4 500 Lt nuo (duomenys neskelbtini) buvo padidintas be bendrovės pagrindinės akcininkės – V.

Ž. įmonės savininkės V. Ž. žinios. Vadovaujantis UAB „A“ įstatų 8.2. straipsnio reikalavimais darbo užmokesčio klausimas turėjo bÅ«ti spręstinas visuotiniame akcininkų susirinkime. Pabrėžtina, kad balsų daugumÄ (60 procentų) turėjo V. Ž. įmonės savininkė V. Ž. (dabar V. S.). 2018 m. spalio 20 d. apklausta liudytoja V. S. parodė, kad jai buvo pateikta kopija (duomenys neskelbtini) UAB „A“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo dėl direktoriaus E. S. darbo užmokesčio padidinimo.

Ji tikrai gali pasakyti, kad susirinkime nedalyvavo, o dėl parašo tikrumo kyla abejonės. Sutarties 4 lape eilutėje „Darbdavys – fizinis asmuo, arba darbdavio atstovas“ yra ne jos parašas ir ne jos ranka įrašytas jos vardas ir pavardė. Taip pat ne jos ranka įrašytas rankraštinis tekstas dėl atlyginimo dydžio. Darytina išvada, kad paskutinis tikras įrašas dėl UAB „A“ direktoriaus E. S. darbo užmokesčio dydžio atliktas (duomenys neskelbtini), kai darbuotojui buvo nustatytas 3 500 Lt mėnesinis darbo užmokestis. (duomenys neskelbtini) neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime (protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, patvirtintas (duomenys neskelbtini) UAB „A“ direktoriaus A.

T.) vienbalsiai buvo nuspręsta bendrovės vadovÄ â€“ E. S. atÅ¡aukti bei atleisti iÅ¡ Bendrovės direktoriaus pareigų nuo (duomenys neskelbtini), vadovaujantis E. S. raÅ¡ytiniu atsistatydinimo praneÅ¡imu – praÅ¡ymu dėl darbo sutarties nutraukimo pagal 127 straipsnio 1 dalį. Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinių sistemų turimais duomenimis UAB „A“ vadovu (duomenys neskelbtini) buvo E. S., UAB „A“ apskaitÄ tvarkė Å¡ie asmenys: (duomenys neskelbtini) L. P., (duomenys neskelbtini) I.

K. (VSDFV Vilniaus skyriaus duomenimis I. K. dirbo bendrovėje „A“ iki (duomenys neskelbtini)). Pagal (duomenys neskelbtini) steigėjų: E. S. ir V. Ž. įmonės, atstovaujamos savininkės V. Ž., pasiraÅ¡ytus bendrovės UAB „A“ įstatus bendrovė turėjo visuotinį akcininkų susirinkimÄ ir vienasmenį valdymo organÄ bendrovės vadovÄ (bendrovėje vadinamas direktoriumi). Kolegialus priežiÅ«ros organas – stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas – valdyba nesudaromi.

Pagal UAB „A“ įstatų 8.2 ir 8.3 straipsnių nuostatas bendrovės vadovÄ renka ir atÅ¡aukia bei atleidžia iÅ¡ pareigų, nustato jo atlyginimÄ , tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas visuotinis akcininkų susirinkimas. Vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo iÅ¡rinkimo, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. <...> (8.2. straipsnis). Su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis. <…> (8.3. straipsnis). E. S. buvo paskirtas į bendrovės „A“ direktoriaus pareigas nuo pat veiklos pradžios. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „A“ darbdavio atstovo – akcininkės V.

Ž. ir darbuotojo – E. S. buvo sudaryta ir pasiraÅ¡yta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Darbo sutarties sÄ lygos, pasiraÅ¡ant UAB „A“ akcininkei – V. Ž. įmonės savininkei V. Ž., buvo keičiamos du kartus. Paskutinis V. Ž. patvirtintas pakeitimas: nuo (duomenys neskelbtini) UAB „A“ direktoriui E. S. mokamas 3 500 Lt mėnesinis darbo užmokestis. (duomenys neskelbtini) darbo sutartyje buvo padarytas naujas įraÅ¡as dėl darbo užmokesčio pakeitimo nuo (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įrašai ketvirtame puslapyje dėl darbo užmokesčio pakeitimo nuo (duomenys neskelbtini) yra netikri. UAB „A“ direktoriaus E. S. darbo užmokestis iki 4 500 Lt nuo (duomenys neskelbtini) buvo padidintas be bendrovės pagrindinės akcininkės – V. Ž. įmonės savininkės V. Ž. žinios. Vadovaujantis UAB „A“ įstatų 8.2. straipsnio reikalavimais, darbo užmokesčio klausimas turėjo būti spręstinas visuotiniame akcininkų susirinkime.

Pabrėžtina, kad balsų daugumÄ (60 procentų) turėjo V. Ž. įmonės savininkė V. Ž. (dabar V. S.). Darytina iÅ¡vada, kad paskutinis tikras įraÅ¡as dėl UAB „A“ direktoriaus E. S. darbo užmokesčio dydžio atliktas (duomenys neskelbtini), kai darbuotojui buvo nustatytas 3 500 Lt mėnesinis darbo užmokestis. Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinių sistemų turimais duomenimis UAB „A“ vadovu (duomenys neskelbtini) buvo E. S., UAB „A“ apskaitÄ tvarkė Å¡ie asmenys: (duomenys neskelbtini) L.

P., (duomenys neskelbtini) I. K. (VSDFV Vilniaus skyriaus duomenimis I. K. dirbo bendrovėje „A“ iki (duomenys neskelbtini)). Tyrimo metu, iÅ¡analizavus UAB „A“ tiriamuoju laikotarpiu (duomenys neskelbtini) su darbo užmokesčiu susijusius buhalterinės apskaitos dokumentus: darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio priskaitymų – iÅ¡skaitymų žiniaraščius, metinius darbo užmokesčio priskaitymų – iÅ¡skaitymų žiniaraščius, buhalterines pažymas dėl atostogų skaičiavimo E. S., buhalterines pažymas dėl nedarbingumo skaičiavimo E. S., buhalterines pažymas dėl tarnybinių komandiruočių apmokėjimo, be to, E. S. sudarytas metines asmenines sÄ skaitas nustatyta, kad laikotarpiu (duomenys neskelbtini) E. S., skaičiuojant darbo užmokestį, skirtingais periodais buvo taikomas nevienodas pagrindinės algos dydis.

Pagal sudarytas E. S. asmenines metines sÄ skaitas (metines darbo užmokesčio apskaičiavimo E. S. suvestines) ir ataskaitinių mėnesių darbo užmokesčio priskaitymų – iÅ¡skaitymų žiniaraščius E. S. laikotarpiu (duomenys neskelbtini) buvo taikomas 4 500 Lt (ekvivalentas Eur – 1 303,29 Eur) pagrindinės algos dydis; (duomenys neskelbtini) – 3 400 Lt (ekvivalentas Eur – 984,71 Eur); (duomenys neskelbtini) – 3 260 Lt (ekvivalentas Eur – 944,16 Eur); (duomenys neskelbtini) – 2 992 Lt (ekvivalentas Eur – 866,54 Eur); (duomenys neskelbtini) – 3 260 Lt (ekvivalentas Eur – 944,16 Eur); (duomenys neskelbtini) – 3 504 Lt (ekvivalentas Eur – 1 014,83 Eur); (duomenys neskelbtini) – 3 900 Lt (ekvivalentas Eur – 1 129,52 Eur); (duomenys neskelbtini) – 4 560 Lt (ekvivalentas Eur – 1 320,67 Eur); (duomenys neskelbtini) – 4 620 Lt (ekvivalentas Eur – 1 338,04 Eur) ir (duomenys neskelbtini) – 1 338,05 Eur.

Nesilaikant pasiraÅ¡ytų UAB „A“ įstatų 8.2. straipsnio reikalavimų, E. S. skirtingais laikotarpiais buvo apskaičiuojamas darbo užmokestis, nepatvirtintas akcininkų susirinkimo. IÅ¡skyrus laikotarpį (duomenys neskelbtini), visais kitais atvejais E. S. buvo apskaičiuojamas darbo užmokestis, virÅ¡ijantis pagrindinės bendrovės akcininkės – V. Ž. įmonės savininkės V. Ž. patvirtintÄ . VisapusiÅ¡kai vertinant UAB „A“ darbo užmokestis darbuotojui E. S. buvo apskaičiuojamas vadovaujantis darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis, buhalterinėmis pažymomis ir kitais dokumentais, reikÅ¡mingais skaičiuojant konkretaus laikotarpio darbo užmokestį, ir apmokestinamas pagal reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, Vyriausybės nutarimus ir kitus teisės aktus, jų konkrečių metų aktualias redakcijas.

IÅ¡skaičius gyventojų pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas mokėtinas darbo užmokestis buvo pervedamas į E. S. nurodytas asmenines banko sÄ skaitas. Tyrimo metu įvertinus tÄ faktÄ , kad darbo užmokestis E. S. skirtingais periodais tiriamuoju laikotarpiu (duomenys neskelbtini) buvo apskaičiuojamas taikant nevienodÄ pagrindinės algos dydį, ir atsižvelgiant į paskutinį pagrindinės akcininkės – V. Ž. įmonės savininkės V. Ž. (dabar V. S.) tikrÄ darbo sutartyje atliktÄ Ä¯raÅ¡Ä dėl 3 500 Lt (ekvivalentas Eur – 1 013,67 Eur) darbo užmokesčio direktoriui E. S. nustatymo, buvo atliktas darbo užmokesčio E. S. ir su juo susijusių mokesčių ir įmokų perskaičiavimas ir palyginimas su UAB „A“ buhalterinėje apskaitoje apskaitytais.

Apibendrinus tiriamojoje dalyje iÅ¡dėstytÄ informacijÄ darytina iÅ¡vada, kad laikotarpiu (duomenys neskelbtini) (iÅ¡skyrus periodÄ (duomenys neskelbtini)) UAB „A“ darbuotojui E. S., įvertinus pasiraÅ¡ytos darbo sutarties sÄ lygas ir aplinkybes, buvo apskaičiuota 45 798,42 Lt (ekvivalentas Eur – 13 264,14 Eur) darbo užmokesčio permoka laikotarpiais (duomenys neskelbtini) ir 2 344,84 Eur darbo užmokesčio permoka (duomenys neskelbtini), iÅ¡ viso 15 608,98 Eur. Pagal atliktos (duomenys neskelbtini) laikotarpio palyginamosios analizės duomenis:

UAB „A“ darbo užmokesčio priskaitymų – iÅ¡skaitymų žiniaraščiuose apskaičiuoto ir remiantis darbo sutartimi specialisto skaičiuotino darbo užmokesčio, iÅ¡ jo iÅ¡skaičiuotų gyventojų pajamų mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų (iÅ¡ darbuotojo ir darbdavio), įmokų į Garantinį fondÄ nustatyta, kad apskaičiuota gyventojų pajamų mokesčio permoka – 10 674,52 Lt (ekvivalentas Eur – 3 091,55 Eur) susidarė laikotarpiais (duomenys neskelbtini) ir 468,97 Eur permoka susidarė laikotarpiu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ viso 3 560,52 Eur, apskaičiuota valstybinio socialinio draudimo įmokų (iÅ¡ draudėjo UAB „A“ – 30,98 procento ir apdraustojo E. S.) permoka – 23 687,25 Lt (ekvivalentas Eur – 6 860,30 Eur) susidarė laikotarpiais (duomenys neskelbtini) ir 1 281,21 Eur laikotarpiu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ viso 8 141,51 Eur, apskaičiuota įmokų į Garantinį fondÄ permoka – 111,25 Lt (ekvivalentas Eur – 32,22 Eur) susidarė laikotarpiais (duomenys neskelbtini) ir 6,25 Eur susidarė laikotarpiu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ viso 38,47 Eur.

Atliktos (duomenys neskelbtini) laikotarpio UAB „A“ darbo užmokesčio priskaitymų – iÅ¡skaitymų žiniaraščiuose apskaičiuoto ir remiantis darbo sutartimi specialisto skaičiuotino darbo užmokesčio, iÅ¡ jo iÅ¡skaičiuotų gyventojų pajamų mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų (iÅ¡ darbuotojo ir darbdavio), įmokų į Garantinį fondÄ palyginamosios analizės metu nustatyta, kad laikotarpiais (duomenys neskelbtini) apskaičiuota 15 608,98 Eur darbo užmokesčio permoka bendrovės „A“ buvusiam direktoriui E. S. ir su E. S. apskaičiuotu darbo užmokesčiu susijusių mokesčių ir įmokų Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai permokos: 3 560,52 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 8 141,51 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų (iÅ¡ draudėjo ir apdraustojo) ir 38,47 Eur įmokų į Garantinį fondÄ , iÅ¡ viso 11 740,50 Eur mokesčių ir įmokų.

Pažymėtina, kad darbo užmokestis E. S. laikotarpiu (duomenys neskelbtini) buvo apskaičiuojamas taikant mažesnį pagrindinės algos dydį, negu nustatyta paskutiniu pagrindinės akcininkės – V. Ž. įmonės savininkės V. Ž. (dabar V. S.) įraÅ¡u darbo sutartyje. Dėl Å¡ios priežasties buvo atliktas darbo užmokesčio E. S. ir su juo susijusių mokesčių ir įmokų perskaičiavimas ir palyginimas su UAB „A“ buhalterinėje apskaitoje apskaitytais. Apibendrinus tiriamojoje dalyje iÅ¡dėstytÄ informacijÄ , (duomenys neskelbtini) UAB „A“ darbuotojui E. S., įvertinus pasiraÅ¡ytos darbo sutarties sÄ lygas, apskaičiuojama 4 355,25 Lt (ekvivalentas Eur – 1 261,37 Eur) darbo užmokesčio nepriemoka.

Pagal atliktos (duomenys neskelbtini) laikotarpio palyginamosios analizės duomenis: UAB „A“ darbo užmokesčio priskaitymų – iÅ¡skaitymų žiniaraščiuose apskaičiuoto ir remiantis darbo sutartimi specialisto skaičiuotino darbo užmokesčio, iÅ¡ jo iÅ¡skaičiuotų gyventojų pajamų mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų (iÅ¡ darbuotojo ir darbdavio), įmokų į Garantinį fondÄ nustatyta, kad jeigu E. S. darbo užmokestis laikotarpiu (duomenys neskelbtini) bÅ«tų apskaičiuotas remiantis darbo sutarties sÄ lygomis pagal paskutinį akcininkės V.

Ž. įmonės savininkės V. Ž. atliktÄ Ä¯raÅ¡Ä , tai UAB „A“ Å¡iuo atveju papildomai turėtų sumokėti 1 033,17 Lt (ekvivalentas Eur – 299,23 Eur) gyventojų pajamų mokesčio, 2 333,85 Lt (ekvivalentas Eur – 675,93 Eur) valstybinio socialinio draudimo įmokų (iÅ¡ draudėjo ir apdraustojo 30,98 % + 9 %) ir 5,84 Lt (ekvivalentas Eur – 1,69 Eur) įmokų į Garantinį fondÄ . Laikotarpiu (duomenys neskelbtini) apskaičiuojama 1 261,37 Eur darbo užmokesčio nepriemoka darbuotojui E. S., kas suponuoja susijusių mokesčių ir įmokų Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai nepriemokÄ : 299,23 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 675,93 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų (iÅ¡ draudėjo ir apdraustojo) ir 1,69 Eur įmokų į Garantinį fondÄ , iÅ¡ viso 976,85 Eur mokesčių ir įmokų (11 t., b. l. 8-70).“ 2018 m. lapkričio 28 d. (duomenys neskelbtini) specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta:

„1.1. (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ketvirtame lape, skiltyje ,,Darbdavys – fizinis asmuo, arba darbdavio atstovas“, rankraštinius įrašus parašė ne V. S. (buvusi Ž.) ir ne E. S.. 1.2. (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ketvirtame lape, skiltyje ,,Darbdavys – fizinis asmuo, arba darbdavio atstovas“, V. Ž. vardu pasirašė ne V. S. (buvusi Ž.). 1.3. Nustatyti, ar (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ketvirtame lape, skiltyje ,,Darbdavys – fizinis asmuo, arba darbdavio atstovas“, V.

Ž. vardu pasirašė E. S. ar kitas asmuo, negalima dėl priežasčių nurodytų tiriamojoje dalyje. 2. (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ketvirtame lape, skiltyje ,,Darbo sutartis pakeista (papildyta)“, rankraÅ¡tinius įraÅ¡us parašė ne E. S. (9 t., b. l. 38-41). (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) originalas saugomas su UAB ,,A“ personalo dokumentais (originalai) 1 tomas, 209 lapai, kurie buvo pateikti pagal 2018 m. balandžio 24 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolÄ , ir yra saugomi (duomenys neskelbtini) (b. t. 9, b. l. 127-129).

Kopija yra (b. t. 4, b. l. 12-15). (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalį. Å is ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas iÅ¡nagrinėjus V. S. (dabartinė pavardė A.) praÅ¡ymÄ (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)). PraÅ¡yme nurodyta, kad Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje atliekamas tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje.

Å iame ikiteisminiame tyrime ji – V. S., buvo apklausta kaip liudytoja. Prijungimui prie atliekamo tyrimo teikia savo įraÅ¡ymo įrenginiu įraÅ¡ytus garso įraÅ¡us: 2020 m. spalio 2 d. įraÅ¡ytÄ garso įraÅ¡Ä , kurio trukmė 2 val. 52 min. 3 sek.; 2020 m. spalio 7 d. įraÅ¡ytÄ garso įraÅ¡Ä , kurio trukmė 2 val. 7 min. 18 sek. (garso įraÅ¡ai iÅ¡siųsti per internetinę programÄ (duomenys neskelbtini)). Teikiamuose garso įraÅ¡uose yra įraÅ¡yti tarp jos ir E. S. vykę pokalbiai, kurie vyko E. S. atvykus pas jÄ Ä¯ namus (duomenys neskelbtini).

Å iuos garso įraÅ¡us teikia, kadangi E. S. savo elgesiu bando jÄ paveikti kaip liudytojÄ , kad Å¡iame ikiteisminiame tyrime duotų melagingus parodymus (b. t. 11, b. l. 133-166). 2020 m. gruodžio 7 d. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės nutarimu ikiteisminiai tyrimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sujungti į vienÄ , tyrimui suteikiant Nr. (duomenys neskelbtini) (b. t. 11, b. l. 131-132). II. Byloje surinktų įrodymų įvertinimo motyvai ir teismo iÅ¡vados Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teismas pažymi, kad vienas iÅ¡ įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iÅ¡ byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas iÅ¡skirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikÅ¡mingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymÄ .

BK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma.

Nesant asmens veikoje bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, todėl asmeniui negalima ir baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2006, 2K-671/2010, 2K-425/2011, 2K-7-201/2013, 2K-81-648/2018). 2.1. Dėl kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį BK 183 straipsnio („Turto pasisavinimas“) 1 dalyje nustatyta, kad „tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų“.

Vadovaujantis BK 183 straipsnio 2 dalimi, „tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes, baudžiamas laisvės atėmimu iki deÅ¡imties metų“. BK 300 straipsnio 1 dalyje („Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“) nustatyta: „Tas, kas pagamino netikrÄ dokumentÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ arba žinomai netikrÄ ar žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų“.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, „pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetinimÄ turtÄ ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiÅ¡kiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sÄ lygas. Å iuo atveju kaltininkas jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalÄ turto savininkui.

Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtÄ valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiÅ«ra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiÅ¡kai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis jÄ Ä¯gyvendino. Kvalifikuojant kaltininko veikÄ pagal BK 183 straipsnį, turi bÅ«ti nustatyti ir subjektyvieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai.

Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad Å¡i nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiÅ¡kia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iÅ¡ bendrovės kasos, nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sÄ skaita“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–7-84/2012). Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad Å¡iÄ veikÄ padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu.

Å iuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iÅ¡ teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtÄ valdymÄ , t. y. faktiÅ¡kai yra pasisavinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012). Kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į civilinį teisinį akcinių bendrovių, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, veiklos reguliavimÄ , ne kartÄ pabrėžta, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012).

Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus. Skirtingų rÅ«Å¡ių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, be to, gali egzistuoti kaip įraÅ¡ai ne tik popieriuje, bet ir elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje, bet svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktÄ . Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų bÅ«ti laikomi tokios formos raÅ¡tai, kurie yra tinkami paliudyti melagingÄ faktÄ .

Pažymėtina, kad BK 300 straipsnis numato atsakomybę ne tik už dokumento suklastojimÄ ir netikro dokumento pagaminimÄ , bet net ir už tokių dokumentų laikymÄ , gabenimÄ , siuntimÄ . Å ios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , lemti neteisingų sprendimų priėmimÄ , suinteresuotų asmenų teisių pažeidimÄ ir pan. Tikras dokumentas gali bÅ«ti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotÄ informacijÄ (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, paraÅ¡o ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005), ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos įraÅ¡ymas į dokumentÄ ) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007).

Netikro dokumento pagaminimas yra viena iÅ¡ dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu bÅ«du sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formÄ , ir pagal turinį. Ä® tokį dokumentÄ Ä¯raÅ¡oma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melagingi duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-7-175-303/2015, 2K-7-82-699/2018). Nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas supranta, jog, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrÄ dokumentÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ arba žinomai netikrÄ ar suklastotÄ dokumentÄ laikė, gabeno, siuntė, panaudojo arba realizavo, ir norėjo taip veikti.

Žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas ar realizavimas pasisavinant turtÄ papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami ar realizuojami kaip priemonė turtui gauti. Tačiau jeigu kaltininkas pats pagamino netikrÄ dokumentÄ ar suklastojo tikrÄ dokumentÄ ir Å¡io dokumento pagrindu pasisavino turtÄ , jo veika kvalifikuojama pagal BK 183 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse numatytų nusikalstamų veikų sutaptį. Atsižvelgiant į tai, pasinaudojimas suklastotu ar netikru dokumentu, yra tik didelės vertės turto pasisavinimo bÅ«das ir atskirai pagal 300 straipsnio 1 dalį neturėtų bÅ«ti kvalifikuojami.

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmame epizode kaltinamajam E. S. inkriminuojami nusikaltimai priskiriami nesunkaus (BK 300 straipsnio 1 dalis) ir sunkaus nusikaltimų (BK 183 straipsnio 2 dalis) kategorijoms. Pabrėžtina, kad kvalifikuojant veikÄ kaip sunkų nusikaltimÄ taikomi itin aukÅ¡ti kaltės ir kitų pagrindinių nusikalstamos veikos sudėties požymių įrodinėjimo standartai. Taikant baudžiamÄ jÄ atsakomybę, nėra galimos civilinės atsakomybės kontekste tam tikrais atvejais pateisinamos kaltės prezumpcijos.

Å is aspektas ypač svarbus, kalbant apie sunkaus nusikaltimo kvalifikavimÄ . Siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn dėl sunkaus nusikaltimo, už kurio padarymÄ pagal BK paprastai taikoma reali laisvės atėmimo bausmė, neturi bÅ«ti nė menkiausių abejonių nei dėl paties kaltinimo turinio, nei dėl inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymių buvimo veikoje. Å iame kontekste bÅ«tina akcentuoti baudžiamosios teisės kaip ultima ratio priemonės principo reikÅ¡mę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse daugybę kartų yra pasisakyta ir pabrėžta, kad ne bet kokia neteisėta veika turi bÅ«ti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi bÅ«ti suvokiama kaip kraÅ¡tutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai Å¡velnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti.

Laikomasi nuomonės, kad tiek bendrieji teisės principai, tiek ir pati baudžiamosios teisės paskirtis, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, nulemia tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant iÅ¡imtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad „nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin Å¡iurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Taigi kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K–P-267/2011, 2K–P-183/2012, 2K-7–251/2013, 2K-7–262/2013, 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-262/2011 ir kt.).

Remiantis kaltinamuoju aktu E. S. Å¡ios bylos pirmame epizode kaltintas, kad „(duomenys neskelbtini) tyčia, turėdamas tikslÄ pasisavinti svetimÄ turtÄ , nepagrįstai, <...> be bendrovės pagrindinės akcininkės V. Ž. (dabartinė pavardė A.) žinios, Å¡io žinomai suklastoto tikro dokumento – (duomenys neskelbtini) E. S. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įraÅ¡o ketvirtame lape dėl darbo užmokesčio pakeitimo nuo (duomenys neskelbtini), pagrindu, gavo darbo užmokestį, virÅ¡ijantį pagrindinės bendrovės akcininkės V.

Ž. patvirtintÄ , ir taip pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ , UAB ,,A“ priklausantį turtÄ â€“ 14 347,61 Eur, tuo padarydamas UAB ,,A“ 25 111,26 Eur (14 347,61 Eur darbo užmokesčio permoka, 10 763,65 Eur sumokėti mokesčiai) dydžio turtinę žalÄ <...>“. Visų pirma, akcentuotina, kad byloje nėra nustatyta, kas ir kokiu bÅ«du suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ (duomenys neskelbtini) E. S. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įraÅ¡Ä ketvirtame lape dėl darbo užmokesčio pakeitimo nuo (duomenys neskelbtini).

Specialisto išvadoje konstatuota, kad atitinkamus įrašus padarė ne V. A. (buvusi Ž.) ir ne E. S.. (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 28 d. specialisto išvadoje nustatyta: „1.1. (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ketvirtame lape, skiltyje ,,Darbdavys – fizinis asmuo, arba darbdavio atstovas“, rankraštinius įrašus parašė ne V. S. (buvusi Ž.) ir ne E. S.. 1.2. (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ketvirtame lape, skiltyje ,,Darbdavys – fizinis asmuo, arba darbdavio atstovas“, V.

Ž. vardu pasirašė ne V. S. (buvusi Ž.). 1.3. Nustatyti, ar (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ketvirtame lape, skiltyje ,,Darbdavys – fizinis asmuo, arba darbdavio atstovas“, V. Ž. vardu pasirašė E. S. ar kitas asmuo, negalima dėl priežasčių nurodytų tiriamojoje dalyje. 2. (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ketvirtame lape, skiltyje ,,Darbo sutartis pakeista (papildyta)“, rankraštinius įrašus parašė ne E. S. (9 t., b. l. 38-41).

Nesant nustatytam galimo klastojimo subjektui, nėra paÅ¡alintos abejonės ir dėl dokumento klastojimo tikslo, nors pats dokumento klastojimas nėra savitikslis. Kaltinime inkriminuotas suklastoto dokumento panaudojimas neturėtų bÅ«ti kvalifikuotas atskirai, o yra BK 183 straipsnio 2 dalies objektyviosios pusės sudėtinė dalis. Bylos nagrinėjimo metu bylos baigtimi suinteresuotas asmuo liudytojas E. Ž. iÅ¡kėlė prielaidÄ , kad E. S. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įraÅ¡e ketvirtame lape dėl darbo užmokesčio pakeitimo nuo (duomenys neskelbtini) galėjo bÅ«ti G.

K. parašas. Liudytojas E. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) susirinkimo nebuvo, nes be jo, buvusi žmona niekada nieko nepasirašinėjo. Neįsivaizduoja, kieno ten parašai ant susirinkimo protokolo, parašas nepanašus į V. Ž.. Dėl to, kieno tai gali būti parašas, mano, kad tai E. S. sesers G. K.. Tačiau ši liudytojo iškelta prielaida nėra patvirtinta kitais byloje surinktais įrodymais, dėl to vertintina tik kaip bylos baigtimi suinteresuoto asmens subjektyvia nuomone.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas E. Ž. ir teisiamojo posėdžio metu nevengė kaltinamojo atžvilgiu neetiškų teiginių, vartodamas žodį „vagis“, nors dėl vagystės nusikaltimo pastarasis net nebuvo kaltintas, be to, asmuo laikomas kaltu tik tokiu pripažinus galutiniu teismo sprendimu. Antra, pastebėtina, kad suformuotas kaltinimas dėl pirmojo epizodo E. S., kad šiam padidintas atlyginimas mokėtas be bendrovės pagrindinės akcininkės V. A. (buvusi Ž.) žinios laikotarpiu (duomenys neskelbtini).

Tačiau įvertinus byloje surinktus įrodymus, akivaizdu, kad V. A. (buvusi Ž.) įmonės pagrindinės akcininkės vaidmenį užėmė tik formaliai, apie įmonės veiklÄ iÅ¡ esmės nenusimanė, esminių įmonės klausimų, tarp jų apie įmonės veiklÄ , kaip ir dėl atlyginimo dydžio nustatymo E. S., nesprendė, prieÅ¡ingai nei jos buvęs sutuoktinis E. Ž.. V. A. (buvusi Ž.) apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad visus UAB „A“ reikalus tvarkė E. Ž..

Kiek pamena, sutartis buvo sudaryta pagal įgaliojimÄ . Jos iniciatyva nebuvo niekas daroma, esant poreikiui, tai pasiraÅ¡ydavo įgaliotas asmuo E. Ž.. Skyrybos vyko (duomenys neskelbtini). Po skyrybų ji neliko Å¡ios įmonės akcininkė, viskas buvo pasidalinta ir perleista E. Ž.. Ä® klausimÄ , dėl kokių priežasčių akcininkė buvo ji, o ne jos vyras, parodė, kad vyras plėtojo verslÄ ir nusprendė jos vardu įsigyti akcijas. Liudytoja taip pat parodė, kad su jos buvusiu vyru nebuvo pokalbio dėl atlyginimo E. S. padidinimo.

Pamačiusi, kad tokia suma ir tokiais metais, tai atrodė, kad tai yra nerealÅ«s pinigai. Ji atlyginimo klausimais nesirÅ«pino, dėl atlyginimų su vyru nieko neaptardavo. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu V. A. (buvusi Ž.) parodė, kad jai priklausė didžioji dalis bendrovės akcijų, tiksliai kiek, neprisimena. Steigimo klausimais rÅ«pinosi jos buvęs vyras E. Ž. ir E. S., kurie ir tvarkė visus reikalus, susijusius su bendrovės veikla. Ji Å¡ioje bendrovėje nedirbo. KokiÄ tiksliai veiklÄ vykdė UAB ,,A“ negali pasakyti.

Dėl atlyginimo dydžio E. S. nustatymo paaiškinti nieko negali, nes kaip jau minėjo visus bendrovės reikalus tvarkė jos buvęs vyras E. Ž. ir E. S.. Atitinkamas aplinkybes teisiamajame posėdyje iš esmės patvirtino ir apklaustas liudytojas E. Ž., nurodęs, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasidarė iš „V. Ž.“ įmonės. Kadangi (duomenys neskelbtini) vyko skyrybos, įmonė buvo perdaryta į UAB, ir skyrybų atveju pasidalino – jam atiteko UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos.

Jo buvusi žmona į įmonės valdymÄ nesikiÅ¡davo, neturėjo tam nei gabumų, nei laiko. Ä®monė buvo atidaryta jos vardu, nes tais laikais jis turėjo „E. Ž.“ įmonę, kuri užsiėmė (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo kitas pelno mokestis, Å¡iai įmonei buvo 21 procentas, o naujai įmonei pradžioje buvo tik 9 procentų pelno mokestis, paskui, po dviejų metų, 15 procentų, tai dėl to buvo atidaryta kita įmonė. Jeigu bÅ«davo akcininkų susirinkimas, tai važiuodavo kartu į (duomenys neskelbtini), ne daug tų susirinkimų ir buvo.

Kaltinamasis E. S. apklaustas teisme taip pat nurodė, kad įmonės steigimas vyko E. Ž. iniciatyva ir steigimo procese visur dalyvavo E. Ž., o jo buvusi žmona V. A. niekur nedalyvavo. V. A. jis gyvenime nėra matęs įmonės steigimo reikaluose, valdyme ir t. t. AtlyginimÄ jam nustatė E. Ž.. V. jam niekada atlyginimo nenustatinėjo, su ja atlyginimas niekada nebuvo derintas. Å iame kontekste taip pat itin svarbiÄ reikÅ¡mę turi laikotarpis, kuriuo V. A. (buvusi Ž.) buvo pagrindine UAB „A“ akcininke.

UAB ,,A“ buvo įsteigta (duomenys neskelbtini). E. S. buvo vienas iš įmonės steigėjų, akcininkas ir vadovas nuo bendrovės įsteigimo iki (duomenys neskelbtini). V. A. (buvusi Ž.) įmonės akcininke buvo nuo steigimo iki skyrybų su E. Ž. (duomenys neskelbtini). Prieš tai (duomenys neskelbtini) V. Ž. individuali įmonė pertvarkyta į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi tapo E. Ž., o po įvykusių skyrybų ir vieninteliu šios UAB akcininku. Tokiu būdu akcentuotinas suformuoto kaltinimo E. S. neatitikimas faktinei situacijai.

Kaltinime kaltinamajam inkriminuota trunkamojo pobÅ«džio veika – nepagrįstas gavimas darbo užmokesčio, virÅ¡ijančio dydį, patvirtintÄ pagrindinės bendrovės akcininkės V. A. (buvusios Ž.) laikotarpiu (duomenys neskelbtini), be bendrovės pagrindinės akcininkės žinios. Kita vertus, baudžiamojoje byloje nustatyta, kad pagrindinė akcininkė V. A. (buvusi Ž.) ne tik nežinojo apie įmonės veiklÄ , bet ir formaliai visÄ inkriminuojamÄ laikotarpį apskritai nebuvo atitinkamos įmonės pagrindine akcininke.

PrieÅ¡ingai, net ir formaliai pagrindine UAB „A“ akcininke ji tebuvo vos kelis mėnesius. Dėl tos priežasties konstatuotina, kad nustatytos faktinės aplinkybės byloje neatitinka suformuluoto kaltinimo objektyviųjų požymių. Kad UAB „A“ veiklÄ faktiÅ¡kai prižiÅ«rėjo E. Ž., apklausų metu patvirtino liudytoja V. A. (buvusi Ž.), kaltinamasis E. S., tiek ir liudytojas A. T., kuris ikiteisminio tyrimo apklausos metu, atsakydamas į klausimÄ , koks buvo UAB direktoriaus veiklos kontrolės mechanizmas, nurodė, kad visai įmonės veiklai vadovavo E. Ž., tiek tiesiogiai, tiek per jį (A.

T.), duodamas nurodymus. Pats E. Ž. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad nuo (duomenys neskelbtini) „A“ įsteigimo buvo faktiniu akcininku. Kadangi žmona buvo „V. Ž.“ įmonės savininkė, tai jis kaip sutuoktinis irgi buvo savininkas. Sprendimas, kad akcininku taptų ne fizinis asmuo, o individuali įmonė, buvo jo. Akcininkų susirinkimų metu jokių klausimų nebuvo sprendžiama, nes tų susirinkimų nebuvo. Sutuoktinė pasirašydavo ant darbo sutarties, pasirašė steigimo dokumentus.

Ä® klausimÄ , kokiu tikslu akcininkė vyko į bendrovės patalpas, atsakė, kad ji važiuodavo kartu su juo (duomenys neskelbtini). Jeigu jis važiuodavo (duomenys neskelbtini), tai pasiimdavo kartu ir žmonÄ , nes ji niekur, niekada nedirbo, tai norėdavo iÅ¡važiuoti, pasižmonėti. Be to, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. Ž. patvirtino, kad laikotarpiu, kai 60 procentų „A“ akcijų priklausė „V. Ž.“ įmonei, jis žinojo, koks atlygis buvo mokamas vadovui.

Patvirtino ir aplinkybę, kad kai tapo galutiniu naudos gavėju, akcininku, jis neatliko įmonės finansinio patikrinimo. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta UAB „A“ finansinė atskaitomybė (5 t., b. l.

76) kartu su aiÅ¡kinamuoju raÅ¡tu (protokolas (duomenys neskelbtini)), kurio 8 pastaboje „Finansiniai ryÅ¡iai su bendrovės vadovais ir kitais susijusiais asmenimis“, pažymėta, kad per finansinius metus ((duomenys neskelbtini)) vadovams faktiÅ¡kai apskaičiuota suma, susijusi su darbo santykiais yra 38 139 Lt. Å iame kontekste akcentuotina, kad nuo (duomenys neskelbtini) E. Ž. tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, įgyvendinančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ teises ir pareigas. Visa tai rodo, kad pagrindinis UAB „A“ akcininkas žinojo (turėjo ir galėjo žinoti) realų direktoriaus atlyginimÄ , dėl kurio dokumentaliai ginčų tarp įmonės akcininkų nebuvo iki pat E. S. atleidimo iÅ¡ darbo (duomenys neskelbtini).

AnalogiÅ¡kos įmonės finansinės atskaitomybės su aiÅ¡kinamaisiais raÅ¡tais patvirtintos ir kitais įmonės gyvavimo metais. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybę, kad kaltinamasis be pagrindinio akcininko E. Ž. prieÅ¡taravimo (duomenys neskelbtini) grįžęs į įmonę žemesnėse vadybininko pareigose gavo atlyginimÄ â€“ 1 333 Eur (4 600 Lt), t. y. didesnį negu, kai jis (duomenys neskelbtini) iki tol buvo atitinkamos įmonės direktoriumi. Pagal tai konstatuotina, kad pagrindinis akcininkas visÄ laikÄ Å¾inojo realų įmonės direktoriaus atlygį, o ne iki galo tvarkingos dokumentacijos faktas neįrodo ir negali įrodyti aplinkybės, kad įmonės direktorius mokėjo sau atlyginimÄ be pagrindinio akcininko valios ir žinios, tokiu bÅ«du turėdamas tikslÄ pasisavinti įmonės pinigus.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas faktas, kad darbo užmokestis E. S. skirtingais periodais tiriamuoju laikotarpiu (duomenys neskelbtini) buvo apskaičiuojamas taikant nevienodÄ pagrindinės algos dydį. Specialisto iÅ¡vadoje fiksuota ne tik darbo užmokesčio permoka, bet ir nepriemoka direktoriui E. S.. Vertinant BK 183 straipsnio 2 dalies požymių visumÄ („tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes“), akcentuotina, kad nenustatyta ne tik pati turto pasisavinimo veika, bet ir Å¡ios veikos subjektyvusis požymis – kaltė.

Å is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia, jog neteisėtai savinasi jam patikėtÄ turtÄ ar turtinę teisę ir tuo pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus bei daro jam materialinę žalÄ ir to nori. Byloje nėra įrodyta, kieno paraÅ¡as yra ant darbo sutarties (duomenys neskelbtini) pakeitimo. Taip pat nėra įrodyta, kad tuometis įmonės direktorius E. S. žinojo ar suvokė, kad (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įraÅ¡ai ketvirtame puslapyje dėl darbo užmokesčio pakeitimo nuo (duomenys neskelbtini) yra netikri.

Vien aplinkybės konstatavimas, kad atitinkamas įraÅ¡as yra padarytas E. S. naudai (past. – atlyginimas buvo pakeltas, o ne sumažintas) savaime neįrodo ir negali įrodyti kaltinamojo kaltės dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo nusikaltimo padarymo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , konstatuotina, kad E. S. suformuotas pirmasis kaltinimo epizodas dėl BK 183 straipsnio 2 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies veikos padarymo yra nepagrįstas, o kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka byloje nustatytų aplinkybių.

Vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, teismas dėl Å¡io epizodo priima iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, konstatuojant, kad E. S. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 2.2. Dėl kaltinimų pagal BK 233 straipsnio 1 dalį BK 233 straipsnio („Poveikis liudytojui, nukentėjusiam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui“) 1 dalyje nustatyta: „Tas, kas bet kokiu bÅ«du siekė paveikti liudytojÄ , nukentėjusį asmenį, ekspertÄ , specialistÄ ar vertėjÄ , kad Å¡ie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, iÅ¡vadas, paaiÅ¡kinimus ar neteisingai iÅ¡verstų, arba trukdė jiems pagal Å¡aukimÄ atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ , prokurorÄ , į teismÄ arba į Tarptautinį baudžiamÄ jį teismÄ ar kitÄ tarptautinę teisminę institucijÄ , baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų“.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, „BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių pagrindinės formos yra tokios:

1) bet kokiu bÅ«du (iÅ¡skyrus smurto ar kitokios prievartos panaudojimÄ ) paveikiant liudytojÄ , nukentėjusį asmenį, ekspertÄ , specialistÄ ar vertėjÄ , kad jie ikiteisminio tyrimo metu, teisme ar kitoje Å¡iame straipsnyje numatytoje institucijoje duotų melagingus parodymus, iÅ¡vadas, paaiÅ¡kinimus ar neteisingai iÅ¡verstų;

2) bet kokiu bÅ«du (iÅ¡skyrus smurto ar kitokios prievartos panaudojimÄ ) trukdant nurodytiems asmenims atvykti į teisingumo, teisėsaugos institucijas. Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį pateikti melagingÄ informacijÄ minėti subjektai gali bÅ«ti veikiami praÅ¡ymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan. Å iame straipsnyje nurodytų nusikaltimų sudėtys yra formalios, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius BK straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus ar teikti kitÄ melagingÄ informacijÄ .

Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikÅ¡mės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslÄ . BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad darydamas poveikį liudytojui, nukentėjusiajam ar kitiems asmenims, jog Å¡ie pateiktų ar perduotų melagingÄ informacijÄ , elgiasi pavojingai neteisėtai, nes trukdo įgyvendinti teisingumÄ arba priimti teisingÄ sprendimÄ . Suprasdamas, kad neteisėtai kiÅ¡asi į teisingumo procesÄ , kaltininkas klaidina asmenį arba jam trukdo, jis vis tiek siekia atlikti tokius veiksmus.

Pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko parodymais, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų pobÅ«dį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl, be nurodytų aplinkybių, kaltės forma nustatoma tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) požymius, atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, vietÄ , laikÄ ir pan.

Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika – bei jos padarinius gali bÅ«ti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal kitas objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes“ (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-523/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad „<...> BK 233 straipsnyje kriminalizuoto poveikio esmė yra ne bÅ«dai, kuriais veikiamas atitinkamas proceso dalyvis, bet Å¡io poveikio tikslas – kad Å¡is asmuo proceso metu duotų melagingus parodymus, iÅ¡vadas, paaiÅ¡kinimus ar neteisingai iÅ¡verstų ir taip apsunkintų tiesos nustatymÄ â€œ (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102/2010).

Vertinant surinktus įrodymus byloje inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 233 straipsnio 1 dalyje, visų pirma, akcentuotini objektyvieji požymiai – du faktiškai įvykę kaltinamojo E. S. ir liudytojos V. A. susitikimai: 2020 m. spalio 2 d. ir spalio 7 d. (4 t.; b. l. 204-225). Atkreiptinas dėmesys, kad iki šių susitikimų su E. S. liudytoja V. A. ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. spalio 20 d. buvo apklausta (b. t. 8, b. l. 175-176), be to, ji buvo apklausta ikiteisminiame tyrime ir po šių susitikimų – 2020-11-27 (b. t. 11, b. l. 200-203). 2018 m. spalio 20 d. apklausos metu (past.

– iki susitikimų su kaltinamuoju E. S.) liudytoja V. A. parodė, kad pagal apklausos metu jai pateiktÄ (duomenys neskelbtini) Darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytÄ su E. S., ji mato, kad sutarties 3 lape eilutėse ,,Darbdavys – fizinis asmuo, arba darbdavio atstovas“ yra jos paraÅ¡ai bei Å¡alia parašų ji paraÅ¡iusi savo vardÄ ir tuometinę pavardę, t. y. V. Ž.. Kitų lape esančių rankraÅ¡tinių įrašų ji nerašė. Sutarties 4 lape eilutėje ,,Darbdavys – fizinis asmuo, arba darbdavio atstovas“ yra ne jos paraÅ¡as ir ne jos ranka įraÅ¡ytas vardas bei pavardė.

Taip pat ne jos ranka įrašytas rankraštinis tekstas dėl atlyginimo dydžio. Ji neprisimena šios sutarties sudarymo aplinkybių. Dėl atlyginimo dydžio E. S. nustatymo paaiškinti nieko negali, nes kaip jau minėjo visus bendrovės reikalus tvarkė jos buvęs vyras E. Ž. ir E. S.. Apklausos metu jai pateikta kopija (duomenys neskelbtini) UAB ,,A“ Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo dėl direktoriaus E. S. darbo užmokesčio padidinimo. Tikrai gali pasakyti, kad susirinkime nedalyvavo, o dėl parašo tikrumo kyla abejonės. Atkreiptinas dėmesys, kad iki šių kaltinamojo ir liudytojos susitikimų jau buvo priimta 2018 m. lapkričio 28 d. (duomenys neskelbtini) specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta:

„1.1. (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ketvirtame lape, skiltyje ,,Darbdavys – fizinis asmuo, arba darbdavio atstovas“, rankraštinius įrašus parašė ne V. S. (buvusi Ž.) ir ne E. S.. 1.2. (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ketvirtame lape, skiltyje ,,Darbdavys – fizinis asmuo, arba darbdavio atstovas“, V. Ž. vardu pasirašė ne V. S. (buvusi Ž.). 1.3. Nustatyti, ar (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ketvirtame lape, skiltyje ,,Darbdavys – fizinis asmuo, arba darbdavio atstovas“, V.

Ž. vardu pasirašė E. S. ar kitas asmuo, negalima dėl priežasčių nurodytų tiriamojoje dalyje. 2. (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ketvirtame lape, skiltyje ,,Darbo sutartis pakeista (papildyta)“, rankraÅ¡tinius įraÅ¡us parašė ne E. S. (9 t., b. l. 38-41). Taip pat iki minimų susitikimų jau buvo priimta 2020 m. rugpjūčio 20 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad „Atliktos (duomenys neskelbtini) laikotarpio UAB „A“ darbo užmokesčio priskaitymų – iÅ¡skaitymų žiniaraščiuose apskaičiuoto ir remiantis darbo sutartimi specialisto skaičiuotino darbo užmokesčio, iÅ¡ jo iÅ¡skaičiuotų gyventojų pajamų mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų (iÅ¡ darbuotojo ir darbdavio), įmokų į Garantinį fondÄ palyginamosios analizės metu nustatyta, kad laikotarpiais (duomenys neskelbtini) apskaičiuota 15 608,98 Eur darbo užmokesčio permoka bendrovės „A“ buvusiam direktoriui E. S. ir su E. S. apskaičiuotu darbo užmokesčiu susijusių mokesčių ir įmokų Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai permokos: 3 560,52 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 8 141,51 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų (iÅ¡ draudėjo ir apdraustojo) ir 38,47 Eur įmokų į Garantinį fondÄ , iÅ¡ viso 11 740,50 Eur mokesčių ir įmokų“. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalį.

Å is ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas iÅ¡nagrinėjus V. A. (buvusi Ž.) praÅ¡ymÄ (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)). PraÅ¡yme nurodyta, kad Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje atliekamas tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje. Prijungimui prie atliekamo tyrimo teikia savo įraÅ¡ymo įrenginiu įraÅ¡ytus garso įraÅ¡us: 2020 m. spalio 2 d. įraÅ¡ytÄ garso įraÅ¡Ä , kurio trukmė 2 val. 52 min. 3 sek.; 2020 m. spalio 7 d.

įraÅ¡ytÄ garso įraÅ¡Ä , kurio trukmė 2 val. 7 min. 18 sek. (garso įraÅ¡ai iÅ¡siųsti per internetinę programÄ (duomenys neskelbtini)). Teikiamuose garso įraÅ¡uose yra įraÅ¡yti tarp jos ir E. S. vykę pokalbiai, kurie vyko E. S. atvykus pas jÄ Ä¯ namus (duomenys neskelbtini). Å ių susitikimų fakto bylos nagrinėjimo teisme metu neneigė ir kaltinamasis E. S.. Kita vertus, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė kitas Å¡ių susitikimų aplinkybes, nei yra inkriminuojamos pateiktame kaltinime.

E. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad spaudimÄ V. A. darė ne jis, o E. Ž.. Kaltinamajam grįžus į (duomenys neskelbtini), jo tėvas pasakė, kad V. A. Å¡neka, jog nenori į teismÄ eiti. Jis tėvui pasakė, kad seniai su ja buvo susitikęs, neturi jos telefono numerio ir paprašė, kad tėvas paskambintų (duomenys neskelbtini) ir gautų V. telefonÄ . Jis sugalvojo nuvažiuoti ir paÅ¡nekėti su ja, dėl ko ji iÅ¡gyvena. Jis pasiskambino V. A. telefonu ir susitarė kitÄ dienÄ susitikti.

Susitikimo tikslas buvo iÅ¡siaiÅ¡kinti jos nuogÄ stavimus, nes jos draugė sakė, kad A. iÅ¡gyvena, kas ir kaip bus, jai E. Ž. kažko pripasakojo. Kaltinamasis pagalvojo, kad nuvažiuos ir pasiÅ¡nekės, nes su E. Ž. negali Å¡nekėtis. Jis nuvažiavo prie jos namų, niekur nesislėpė ir negalvojo, kad darys kokį nors poveikį. Å nekėjo su liudytoja apie tris valandas. Kalbėjo apie daug visokiausių dalykų, tarp jų ir apie tai, kad jos buvęs vyras jÄ Ä¯traukė į šį dalykÄ (past.

– vykstantį baudžiamÄ jį procesÄ ). Ji jam sakė, kad niekur nenori dalyvauti. Jis prašė liudytojos, kad Å¡i pasakytų teisybę. Jis nemanė, kad darė spaudimÄ . PirmÄ susitikimÄ jie Å¡nekėjo bendrais žodžiais apie gyvenimÄ , apie tai, kad E. Ž. su savo melagystėmis nori jÄ â€žtampyti po teismus“, Å¡nekėjo apie vaikus. Nebuvo, kad jis jai sakytų, jog tu turi sakyti tÄ ar anÄ . Kaltinamasis pasakė, kad tai jos sÄ Å¾inės reikalas ir ji pati žino, kaip tenai viskas buvo.

Dėl 2020 m. spalio 7 d. susitikimo paaiÅ¡kino, kad jie susitiko iÅ¡ ryto. Nurodė, kad antro susitikimo iniciatorė buvo ji pati, nes ji daug dalykų nežinojo. V. A. yra jo sena pažįstama ir jis norėjo, kad iÅ¡klausytų ir jo. Kai susitiko antrÄ kartÄ , irgi tris valandas Å¡nekėjo, jis jokio spaudimo nedarė. Jis tik sakė jai, kad pasakytų teisybę ir nereikės jiems „tampytis po teismus“. Parodė, kad susitikimo metu su V. A. apie baudžiamÄ jÄ bylÄ Å¡nekėjo tik aptakiai. Dėl galimos baudžiamosios atsakomybės nėra konkrečiai kalbėjęs, jie tik juokais paÅ¡nekėjo, kad jį va pasodins, o Å¡i replikavo, kad tada jie abu vienoje kameroje sėdės. Pokalbių metu su V. jis buvo įsitikinęs, kad tenai yra jos paraÅ¡as.

Bet ji neatsimena, kad (duomenys neskelbtini) bÅ«tų pasiraÅ¡iusi. Kartu patvirtino, kad pokalbių metu jis jau turėjo ekspertų iÅ¡vadÄ , kurioje nustatyta, kad ten ne jos paraÅ¡as. Kad yra problemų dėl paraÅ¡o jis sužinojo (duomenys neskelbtini). Pokalbių metu jis V. A. tiesiogiai nieko neprašė, tik prisiminti, kaip tenai buvo. Pokalbio metu jis neprašė V. A. pasakyti, kad tai yra jos paraÅ¡as, jis prašė sÄ Å¾iningai elgtis ir vadovautis savo protu, o neklausyti E. Ž.. Ä® klausimÄ , kodėl po pokalbių V.

A. kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir traktavo tuos pokalbius kaip grasinimÄ , parodo, kad tai buvo E. Ž. įtaka. Liudytoja V. A. teisiamojo posėdžio metu klausiama apie susitikimus su E. S. parodė, kad E. S. 2020 m. pasiÅ«lė susitikti pokalbiui. Pagrindinė pokalbio tema buvo Å¡iuo metu vykstantis tyrimas. E. S. jos prašė, kad ji su juo susitiktų ir vyktų su juo kartu pas jo advokatus, kurie jÄ pamokintų, kÄ turėtų kalbėti, liudyti, tiksliai neatsimena, kaip buvo įvardinta.

Taip suprato, kad ji turėjo liudyti jo naudai. Ji nieko į tai neatsakė. Jai buvo dar pasakyta, kad ji prisidirbo ir kad jie „sės“. Liudytoja po tokių žodžių patyrė nemažai streso, dėl ko ji iki Å¡iol geria vaistus. Pirmojo pokalbio metu buvo kalba apie kažkokius dokumentus, gal ji atsistojus kažkur pasirašė, nors mano, kad tai buvo ne jos paraÅ¡as. Pirmojo pokalbio metu buvo užsiminta dėl vykimo pas jo advokatus, kad čia viskas gerai, kad jie viskÄ sutvarkys. Pirmo pokalbio metu, juokais ar ne, tokia užuomina, kad ji sės, buvo.

Ji tuomet pasakė, kad reikia praÅ¡yti, kad į vienÄ kamerÄ juos pasodintų, bus smagiau sėdėti. Tuo momentu pagalvojo, kad juokaujama, paskui, kai grįžo namo, kai prisiminė, kas buvo pasakyta, ir po antro pokalbio visai kitaip pradėjo galvoti, buvo ir baimės, ir panikos, nors pasakyta buvo nepiktybiÅ¡kai. Kaip E. S. argumentavo Å¡itÄ pasakymÄ , tai kiek atsimena, buvo žodis, kad „prisidirbai“ ar „prisidirbome“. Tų paaiÅ¡kinimų didelių nebuvo, buvo daugiau kalbama, kad tarp jų su E. Ž. negražūs dalykai, iÅ¡sireiÅ¡kimai, kaltinimai.

Pokalbis vyko pas jÄ kieme, automobilyje, truko apie 2 valandas. Pokalbis vyko jo automobilyje. Antrasis pokalbis įvyko E. S. iniciatyva ir per jį vyko daugiau diskusija apie tai, kad ji neiÅ¡gyventų, kad E. S. turi advokatus, kurie padės, patars, netgi siÅ«lė susitikti (duomenys neskelbtini), kad jis jÄ nuo ten paimtų, nuvežtų pas advokatus į (duomenys neskelbtini). Tas vežimas pas advokatus jau detalesnis buvo, nes ji suprato, kad privalo važiuoti. Liudytoja parodo, kad nebuvo iÅ¡ankstinio susitarimo susitikti antrÄ kartÄ , tiesiog E. S. paskambino ir paklausė, ar galima dar kartÄ susitikti, o ji sutiko, nes jai buvo įdomu, kas toliau bus.

Abiejų pokalbių metu E. S. intonacija, elgesys nesiskyrė. Garso įraÅ¡us darė nuo pirmojo susitikimo pradžios. Jai pačiai kilo mintis juos daryti, kad čia vyksta negeri dalykai, kad ji pati turi save apsisaugoti, nes niekas kitas neapsaugos, bet pripažino, kad paskui ir E. Ž. jai parekomendavo daryti įraÅ¡us. Ä®raÅ¡us darė su „(duomenys neskelbtini)“ telefonu. Buvęs vyras E. Ž. žinojo apie jos pirmÄ susitikimÄ su E. S., nes jam kažkas pranešė, kas nežino, neigia, kad ji pati pranešė.

Po pokalbio su E. S. ji iÅ¡kart gavo E. Ž. skambutį ir buvo pirmas klausimas, ar jai skambino E. S.. Apie antrÄ pokalbį ji pati E. Ž. pranešė. PrieÅ¡ antrÄ pokalbį E. S. jai paskambino 2020 m. spalio 6 d. vakare. Ji sutiko antrÄ kartÄ susitikti, nes pajuto kaltinimÄ , kad ji yra kalta dėl visko. Jai taip pat žadėjo atsilyginti, neįvardino kaip, jeigu ji sutiks susitikti su advokatais ir liudyti jo naudai. Ji turėjo paliudyti, kad darbo sutarties pakeitimo ketvirtame lape yra jos paraÅ¡as. Kitų aplinkybių nepamena, kÄ reikėtų sakyti.

Grėsmingo tono nebuvo, bet ji jautė spaudimÄ , kad ji privalo kažkÄ padaryti, privalo bÅ«ti kaltinamojo pusėje, nes E. Ž. yra „toks ir anoks“. Be to, liudytoja V. A. parodė, kad po antro pokalbio kelių dienų laikotarpyje buvo dar ne vienas E. S. skambutis, į kuriuos ji neatsakė, paraÅ¡ydama žinutę, kad pasilieka prie savo, kad nieko nežada keisti ir pasakė, kad ji niekur nevažiuos, ir tuo baigėsi visi skambučiai. Liudytoja turėjo minčių kreiptis į teisėsaugos institucijas, nežinojo kas jos laukia, kad turi kažkÄ daryti, nes pajuto spaudimÄ , patyrė didelį stresÄ .

Spaudimas buvo daromas, kad nesutinkant su praÅ¡ymais, prieÅ¡ingu atveju ji pati gali nukentėti, kad jÄ pačiÄ gali kaltinti. IÅ¡ jo konkrečių grasinimų nebuvo, tik buvo pasakyta, kad už visa tai bus kažkada atsilyginta. Reikėtų klausti E. S., kÄ jis turėjo mintyje, vartodamas žodį „atsilyginta“. Nežino, gal jis ir piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ turėjo omeny. Atsilyginta už tai, kad ji pakeistų parodymus, kad prisiimtų, kad čia yra jos paraÅ¡as, kad susitiktų su advokatais.

Po susitikimų prasidėjo nerimas, nors tai sutapo ir su tėčio laidotuvėmis, reikėjo viskÄ permÄ styti, liudytoja kreipėsi pas gydytojus, buvo skirti vaistai, ir iki Å¡ios dienos ji juos vartoja, nes ir menkiausias stresas kenkia jos sveikatai. Liudytojai buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). Tų sutrikimų liudytoja vien su minimais susitikimais su E. S. nesieja, bet teigia, kad jie prie to irgi prisidėjo. Nemano, kad E. S. žinojo, kad susitikimo metu ji įraÅ¡inėjo, jam to nesakė. Jis nebuvo užsiminęs dėl įraÅ¡inėjimo.

Liudytojas E. Ž. apie jo buvusios žmonos ir E. S. 2020 m. susitikimus sužinojo, kai E. S. tėvas ieÅ¡kojo jo buvusios žmonos telefono numerio. Tai jis sužinojo iÅ¡ savo sesers, o ji sužinojo iÅ¡ E. S. tėvo darbuotojo. Sužinojus, kad ieÅ¡ko numerio, galvojo, kad vėl kažko reikia, kaip (duomenys neskelbtini) atnešė popierius pasiraÅ¡yti. Paskambino, pasakė, kad ieÅ¡ko jos numerio ir pasakė bÅ«ti atsargiai. Paskambino buvusiai žmonai prieÅ¡ susitikimÄ ir pasakė, kad S. tėvas ieÅ¡ko jos numerio.

Jo santykiai su buvusia žmona Å¡iuo metu yra normalÅ«s. Retai su ja bendrauja, nes vaikai jau užaugę. Buvo jos tėvo laidotuvėse. Ä® klausimÄ , ar paprašė buvusios žmonos įraÅ¡inėti Å¡iuos pokalbius, tiksliai negali pasakyti, galimai užsiminė, bet nesureikÅ¡mino to dalyko. Po jų susitikimo, ji pasakė, kad E. S. buvo atvažiavęs, pasakė, kad „sėsim abu, jeigu tu pasakysi, kad dėjai paraÅ¡Ä (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini)“, ji iÅ¡sigandusi buvo. Liudytojas pasakė jai, kad kreiptųsi į policijÄ ar į tyrėjÄ .

Ar paragino jÄ kreiptis į policijÄ , ar iÅ¡ kalbos taip išėjo, tiksliai negali pasakyti. Ji buvo iÅ¡sigandusi, nes jai pasakojo, kaip reikia liudyti. Apie mokymus gali pasakyti, kad E. S. pastoviai moko visus, jis visada meluoja, mano, kad Å¡is gali bÅ«ti patologinis melagis. Parodo, kad dėl ikiteisminio tyrimo, vykdomo prieÅ¡ E. S., su savo buvusia žmona neÅ¡nekėjo. V. A. dėl tų pokalbių su E. S. pasakė, kad jis prašė važiuoti į (duomenys neskelbtini), susitikti su jo advokatais, kad iÅ¡mokys kaip kalbėti.

Jis tuos pokalbius perklausė, tai žino iÅ¡ pokalbių, kÄ Å¡nekėjo. Siekiant paÅ¡alinti kaltinamojo E. S. ir liudytojų V. A. bei E. Ž. parodymų dėl inkriminuoto antrojo epizodo, esminę reikÅ¡mę turi bylos medžiagoje esančių garso įrašų protokolai (11 t., b. l. 204-225). Ä®vertinus protokolų turinį, konstatuotinas kaltinamojo E. S. įkalbinėjimas (praÅ¡ymas) liudytojos V. A. dėl pastarajam palankių parodymų davimo teisėsaugos institucijoms ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įraÅ¡o ketvirtame lape dėl darbo sutarties pakeitimo nuo (duomenys neskelbtini) atsiradimo aplinkybių.

Be to, akcentuotina, kad protokolai labiau patvirtina V. A. pateiktÄ Ä¯vykių versijÄ nei kaltinamojo, dėl ko vyko tie susitikimai, ir kokia buvo pagrindinė tų susitikimų tema. Akivaizdu, kad pagrindinė pokalbių, trukusių beveik 5 valandas, tema yra bÅ«tent E. S. atžvilgiu vykdomas ikiteisminis tyrimas ir liudytojos V. A. parodymų tame tyrime svarba. Pavyzdžiui, byloje fiksuota, kad vyras (E. S.) pokalbių metu moteriai (V. A.) yra pasakęs tokias frazes (past. – cituojama, kalba neredaguota): - „<...> nesakau, supranti, kad tu turi kažkÄ daryti ne taip ar da kÄ nors.

Tiesiog tu iÅ¡ tikrųjų, kur yra kur dabar pats situacijos durnumas toks ir painumas. AÅ¡ ginsiuos. AÅ¡ turiu gintis. Supranti, čia aÅ¡ ir taip viskÄ praradau“ (11 t., b. l. 210). - „<...> aÅ¡ galvoju tu žinai, aÅ¡ suprantu aÅ¡ galiu eit pasėdėt kalėjime, už rimtai, kÄ aÅ¡ esu padaręs, nu daleiskime ane ir po trijų metų aÅ¡ vis tiek iÅ¡eisiu iÅ¡ to kalėjimo ir bÅ«siu labai pikts (juokiasi)“ (11 t., b. l. 210). - „Tai klausyk, tai tu supranti, aÅ¡ tau turiu pasakyt, arba nu mes nu, negaliu tavęs priverst sakyt taip taip ir kitaip.

Tiesiog tu turi prisimint kaip buvo ir viskas“ (11 t., b. l. 213). - „<...> Bet mes dabar kÄ padarėm, mes sakom, aaa Ž. ekspertas sako, kad čia ne S. paraÅ¡as. <...> Mes tada žiÅ«rim į tavo parodymus, kur tu ir vienas paraÅ¡as labai panaÅ¡us į tÄ , kur tu pasiraÅ¡ei (neaiÅ¡kus tekstas), kur iÅ¡ eilės eina ant tų protokolų, mano advokatas sako, nu jeigu V. sakys, kad čia ne jos, mes darom ekspertizę savo. Kiekvienas gali pasidaryti savo ekspertizę. MÅ«sų ekspertas sakys – gal yra taip, gal yra kitaip, žinai.

AÅ¡ sakau, aÅ¡ nenoriu jokių problemų, kad bÅ«tų V., nes ji iÅ¡ viso čia ne prie ko. AÅ¡ sakau, aÅ¡ nenoriu problemų tam Ž.“ (11 t., b. l. 214). - „<...> Dabar yra tokia situacija, aÅ¡ ne tÄ antradienį, bet dar kitÄ , 13 dienÄ einu pas J. (past. – tyrėja), aÅ¡ bet kokiu atveju sakysiu taip kaip buvo, aÅ¡ negaliu kitaip sakyt“ (11 t., b. l. 214). - „<...> Tai taip, kad kÄ V., man dabar kÄ reik daryt? KÄ J. pasakyt? AÅ¡ ne, aÅ¡ tau pasakysiu, aÅ¡ nieko nekursiu, aÅ¡ pasakysiu taip kaip buvo.

Dabar yra vienas paprastas dalykas, tu ten pasakai va ten ne mano paraÅ¡as, aÅ¡ nieko tau nesakau. Mes tiesiog vis tiek“ (11 t., b. l. 216-217). - „<...> Man svarbiausia, kad aÅ¡ besigindamas tau nepridaryčiau kažkokių tai, ta prasme, nepatogumų. <...> Jeigu aÅ¡ tyrimÄ darau ta ta ta, mano advokatas sako jeigu mes imsimės konkrečių dalykų ir jeigu V. norės pasakyti to, ko nebuvo, mes įrodinėsim melagingus parodymus“ (11 t., b. l. 217). - „Tu turėjai gi jam paskambint prieÅ¡ dėdama paraÅ¡us. <...> Bet tai aÅ¡ nenoriu, kad tu galvotum, kad aÅ¡ tave apgavau“ (11 t., b. l. 218). - „Man reik, kad tu pasakytum, kad mano, kad tu sutinki, kad mano (duomenys neskelbtini) metais buvo toksai atlyginimas.

Ta prasme yra situacija tokia. Jeigu tu palieki savo parodymus tokie kokie yra, jie yra pusiau blogi, pusiau geri. Ta prasme, blogi tame, kad nu tu sakai čia ne tavo paraÅ¡as, geri tame, kad tu sakai aÅ¡ nieko netvarkiau, Ž. viskÄ tvarkė. Nes T. sakė, kad Ž. viskÄ tvarkė“ (11 t., b. l. 219). - „Mano advokatai sako, idealus dalykas bÅ«tų, kad jinai. Ta prasme, gaunas, kad jeigu tu, daeinam iki teismo, o sakys iÅ¡ kur paraÅ¡ai atsirado? Sakysi nu, man atnešė kažkas, nu aÅ¡ pasiraÅ¡iau (11 t., b. l. 219). - „Jeigu tu pasakai, kad (duomenys neskelbtini) metais čia kažkas pas tave atėjo ir tu, jo, pasiraÅ¡ei, tu padirbai dokumentus.

Kartu su manimi, mes dviese. Padirbom dokumentus. Mes abu sėdam už padirbtÄ dokumentÄ : aÅ¡ už panaudojimÄ , o tu už <...> mes gaunasi, kad iÅ¡ akcininkų pagrobėme tuos pinigus 10 000 už tÄ Ä¯monę. Supranti. Čia makabriÅ¡ka situacija visiÅ¡kai. Mano advokatas sako už pilvo susiėmęs, saka V. Å¡itoje situacijoje pagrindinė. KÄ ji pasakys, taip ir bus. Saka tu, ta prasme, jeigu jinai prigÄ sdinta, tai žinai bus vienaip, o jeigu ji neprigÄ sdinta, gali bÅ«ti kitaip. AÅ¡ sakau, aÅ¡ nežinau, ta prasme, jeigu jinai yra padorus žmogus, nu jinai su galva tada galvos, Jeigu jÄ prigÄ sdins, aÅ¡ irgi kÄ Å¾inau.

Man reikia paprasto dalyko, kad tu, kaip akcininkė, (duomenys neskelbtini) metais kai buvai akcininkė, tu pripažįsti, kad kaip akcininkė man mokėjai 4 000 ant popieriaus. Viskas, daugiau nieko nereikia“ (11 t., b. l. 220-221). - „Tai tau ir nereik nieko žinot. Tavęs paklaus klausimo, tu reiškias, tai tu, kur trys su puse buvo, tai tu irgi neprisimeni, kad tu kažkada atėjai, pasirašei ten, tris su puse tūkstančio, o paskui lygtais atsirado tas keturi su puse, ta prasme, tai tenais irgi tavo parašas. <...> Ne, bet tau prisimint ir nereik.

Tu gali iÅ¡ viso sakyti – aÅ¡ neprisimenu, buhalterė paskambino, liepiau pasiraÅ¡yt, ta prasme. Tu yra, tai, tavo valia viskas įvyko. Kitu atveju, aÅ¡ turėsiu įrodinėt, kad Ž. žinojo. Man paprasčiau yra, kad tu žinojai <...>“ (11 t., b. l. 221). - „Jeigu tu pasakai, kad pasiraÅ¡ei (duomenys neskelbtini), tai mes kartu tada sėdam. Ä® vienÄ kamerÄ nesodins, bet tave į (duomenys neskelbtini), o...“ (11 t., b. l. 221). - „Jeigu man gerai baigsis, tai aÅ¡ kada nors gyvenime tave sutiksiu ir aÅ¡ kÄ nors gal tau ir pasiÅ«lysiu, bet tai nebus supranti pinigai kažkokie. <...>“ (11 t., b. l. 221). - „Tai tu bendrininkė, ne nu tu jeigu pasakai, kad (duomenys neskelbtini), tai žinai“ (11 t., b. l. 221). - „Tai va, V., esi bėdoj.

Ne, tu nesi bėdoj. AÅ¡ tave galiu iÅ¡gelbėt supranti? (11 t., b. l. 222). - „Man iÅ¡ tavęs reik sveiko proto, supranti, ir loginio mÄ stymo. Man nereik iÅ¡ tavęs kažkokių nebÅ«tų dalykų. Man reik, kad tu savo galva pagalvotum ir pasakytum iki antradienio, ar tu gali vienokia ar kitokia forma patvirtinti, kad (duomenys neskelbtini) tu savo gera valia pakėlei man tÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ atlyginimÄ , kuris buvo mažesnis, negu aÅ¡ gaudavau prieÅ¡ tai. Viskas. Daugiau nieko nereikia. AÅ¡ nežinau, kiek tu čia eisi prieÅ¡ Ž. valiÄ , ar dar kÄ nors.

Å iaip, tada mes neinam į teismÄ , tada yra Å¡ansas, kad ta subliÅ«kÅ¡ta irgi tyrimo metu. Vėl prokurorai sakys, nėra kÄ tirti, supranti. O dabar mes tiriam mano neteisėtus veiksmus. Bet jeigu akcininkas pareiÅ¡kia, kad taip, aÅ¡ sutinku, tada nebėra kÄ teikt. NežiÅ«rint tai, kad tu čia esi paraÅ¡iusi tÄ ir tÄ . Galiu, supranti, aÅ¡ net iki antradienio, supranti, galim nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), mano advokatas atsisės, tau pasakys, V., yra taip ir taip, taip, taip. Tau nieko nebus čia, čia, čia.

Vsio. Bet jeigu tu darysi, kaip Ž. sako, tu taip pat įklimpsi“ (11 t., b. l. 221). Pacituotos garso įrašų stenogramų apžiÅ«ros protokolo iÅ¡traukos įrodo, kad liudytojas V. A. parodymai yra arčiau objektyvios tiesos, nei kaltinamojo E. S.. Akivaizdu, kad E. S. iÅ¡ pradžių pakankamai užmaskuotai, po to gana akivaizdžiai ir atvirai prašė, įtikinėjo V. A. liudyti jo naudai, t. y. taip, kaip bÅ«tų patogu jam, ir pakeisti ikiteisminio tyrimo metu liudytojos duotus parodymus, t. y. teismui pateikti melagingÄ informacijÄ .

IÅ¡ pokalbių iÅ¡klotinių matyti, kad kaltinamojo praÅ¡ymai, įtikinėjimai nuosekliai vis didėjo, o reikalavimai – praÅ¡ymai tapo konkretesni. Nustatytos aplinkybės paneigia kaltinamojo versijÄ , neva, apie baudžiamÄ jÄ bylÄ jie Å¡nekėjo aptakiai, o kaltinamojo praÅ¡ymai buvo tik prisiminti, kaip tenai buvo. Be to, kaltinamojo pozicija, kad jo pokalbiuose nebuvo spaudimo, o dalis teiginių (pavyzdžiui, dėl kalėjimo) pasakyta tik juoko forma, atmestini kaip kaltinamojo gynybinė versija. Å iuo konkrečiu atveju esminę reikÅ¡mę turi, kaip tų pokalbių prasmę ir turinį suvokė liudytoja.

Be to, atkeiptinas dėmesys, kad kaltinamojo neva pajuokavimas dėl liudytojos pasodinimo į kalėjimÄ , pokalbių metu fiksuotas ne vienÄ kartÄ . Minimalaus teisinio iÅ¡silavinimo neturinčiam žmogui tokie pasakymai ne tik gali daryti poveikį, bet ir sukelti nemenkÄ stresÄ , kÄ nurodė ir liudytoja V. A.. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atitinkami kaltinamojo praÅ¡ymai sukėlė liudytojai neigiamus iÅ¡gyvenimus, baimę, stresÄ , kad jeigu nesielgs taip, kaip praÅ¡o kaltinamasis, pati gali bÅ«ti patraukta baudžiamojon atsakomybėn, be to, kaltinamasis liudytojai iÅ¡sakė ir dviprasmes užuominas dėl galimo atlygio, kad išėjęs gali bÅ«ti labai piktas ir pan.

IÅ¡ fiksuotų pokalbių turinio akivaizdu, kad kaltinamasis nerimavo dėl galimos bylos prieÅ¡ jį dėl didelės vertės turto pasisavinimo ir pasinaudojimo suklastotu dokumentu baigties, dėl ko buvo suinteresuotas paveikti liudytojÄ V. A., kad Å¡i ikiteisminiame tyrime liudytų jo naudai, pakeitusi anksčiau ikiteisminiame tyrime duotus savo pačios parodymus, t. y. melavusi dėl paraÅ¡o ant E. S. darbo sutarties tikrumo ir autentiÅ¡kumo. Å iame kontekste pabrėžtina, kad nepasitvirtinę kaltinimai dėl BK 183 straipsnio 2 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies nepaneigia kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 233 straipsnio 1 dalyje, turinio.

Ir prieÅ¡ingai, kaltinamojo nuogÄ stavimas, nerimas dėl bylos baigties negali preziumuoti jo kaltės dėl BK 183 straipsnio 2 dalies, nes ji nėra įrodyta baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Akcentuotina, kad BK 233 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, kas reiÅ¡kia, kad veikos kvalifikavimui pagal atitinkamÄ nusikaltimo sudėtį, pakanka įrodyti veikos padarymo faktÄ , o padariniai yra už nusikaltimo sudėties ribų. Teismas konstatuoja, kad kaltinamajam inkriminuoto nusikalstamo, numatyto BK 233 straipsnio 1 dalyje, požymiai yra nustatyti, o kaltinime nurodytos aplinkybės pasitvirtino ir yra visiÅ¡kai įrodytos.

III. Dėl bausmės skyrimo už BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014;

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigÄ skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. BK 233 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės: vieÅ¡ieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, akcentuotina, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (12 t., b. l. 133), nėra įtrauktas nei į psichiatrinio gydymo, nei į priklausomybės ligų gydymo įskaitÄ . Kita vertus, konstatuotina, kad nusikaltimas yra tyčinis, padarytas tiesiogine tyčia, sukėlęs neigiamus psichologinius iÅ¡gyvenimus liudytojai. Å iame kontekste vertinamas ir tęstinis nusikalstamos veikos pobÅ«dis – fiksuoti du veikos epizodai (2020 m. spalio 2 d. ir spalio 7 d.), kurių trukmė daugiau nei 5 val.

Skiriant bausmę, vadovautasi BK 55 straipsnio taisykle, pagal kuriÄ : asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su areÅ¡tu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Parenkant bausmės rūšį, teismas vadovaujasi bausmių sistema ir vertina galimas paskirti bausmes nuo Å¡velnesnės link griežtesnės. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , kaltinamajam E. S. skirtina antra pagal Å¡velnumÄ sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – bauda.

Vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu, už nesunkų nusikaltimÄ gali bÅ«ti paskirta nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda. Nustatant kaltinamajam konkretų baudos dydį, įvertinti BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, kurių pagrindu kaltinamajam skirtina artima minimaliai už nesunkų nusikaltimÄ galima paskirti 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda. IV. Dėl civilinio ieÅ¡kinio ir kitų klausimų Likviduojama UAB ,,A“ yra pareiÅ¡kusi – 25 111,26 Eur civilinį ieÅ¡kinį (b. t. 11, b. l. 72-79).

BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, palieka civilinį ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , jeigu kaltinamasis iÅ¡teisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Å iuo atveju civilinis ieÅ¡kovas turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, Likviduojama UAB ,,A“ civilinis ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtu, paliekant ieÅ¡kovei teisę dėl ieÅ¡kinio kreiptis civilinio proceso tvarka.

Šiame kontekste pastebėtina, kad pareikštas civilinis ieškinys yra susijęs išimtinai su pirmu kaltinimo epizodu, dėl kurio E. S. yra išteisinamas, ir nėra susijęs su antruoju epizodu, dėl kurio E. S. yra pripažintas kaltu. Šioje byloje kaltinamajam E. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintinas nuosprendžiui įsiteisėjus. (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) originalas saugomas su UAB ,,A“ personalo dokumentais (originalai) 1 tomas, 209 lapai, kurie buvo pateikti pagal 2018 m. balandžio 24 d.

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolÄ , ir yra saugomi (duomenys neskelbtini) (b. t. 9, b. l. 127-129), perduoti saugoti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : E. S. iÅ¡teisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

E. S. iÅ¡teisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). E. S. pripažinti kaltu dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalies nusikaltimo padarymo ir paskirti 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudÄ . Kaltinamajam E. S. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi bÅ«ti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vienÄ iÅ¡ pasirinktinų sÄ skaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis:

„bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas.

Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai. Sumokėjus baudÄ Ä¯ teritorinės Mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ , banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalÄ rekomenduojama pateikti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus raÅ¡tinei. Jeigu sumokama banko įstaigoje, tuomet pateikti banko įmokos mokėjimo kvito originalÄ , o jei sumokama internetu, pateikti atspausdintÄ mokėjimo pavedimÄ , patvirtintÄ banko antspaudu. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, Å¡i bausmė vykdoma priverstinai.

Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio iÅ¡ieÅ¡koma suma gali bÅ«ti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų iÅ¡laidų vykdymo procese. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudÄ gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, teismas gali pakeisti baudÄ laisvės apribojimu. Å ioje byloje kaltinamajam E. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. Palikti nenagrinėtÄ UAB ,,A“ pareikÅ¡tÄ 25 111,26 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį dėl žalos priteisimo iÅ¡ E. S. ir iÅ¡aiÅ¡kinti, kad civilinė ieÅ¡kovė turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka. (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) originalas, saugomas su UAB ,,A“ personalo dokumentais (originalai) 1 tomas, 209 lapai, kurie buvo pateikti pagal 2018 m. balandžio 24 d.

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolÄ , ir yra saugomi (duomenys neskelbtini), perduotini saugoti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėjas Paulius VerÅ¡ekys