9ea04158-b66c-4d7c-9727-6026ea2edeb2 · Panevėžio apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-542-581/2016                                Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00308-2016-0                          Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 20 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi A. A. apeliacinį skundÄ dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė :

1. Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarimu A. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, taikant 301 straipsnį, subendrinta galutine administracine nuobauda - 400 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams už tai, kad jis 2016 m. rugpjūčio 21 d. 19 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį VW Golf, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su iš kairėje pusėje esančio kiemo išvažiavusia dviratininke, kuri eismo įvykio metu nukentėjo, bei iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie tai nepranešęs policijos pareigūnams. Taip pat A. A. vairuojamam automobiliui neatlikta valstybinė techninė apžiūra, nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neįregistruotas nustatyta tvarka. Tuo pačiu nutarimu A. A. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį nutraukta.

2. A. A. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-10-19 nutarimÄ dalyje dėl jo nubaudimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir Å¡ioje dalyje bylos teisenÄ nutraukti, nesant jo veiksmuose Å¡io pažeidimo sudėties, t. y. tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio.2.1. Skunde nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad eismo įvykio metu jis susidÅ«rė su dviračiu važiavusia dviratininke R. Å ., todėl laikytina, kad jis su nagrinėjamu autoįvykiu yra susijęs, bei sutinka, kad apie įvykį privalėjo praneÅ¡ti policijai, tačiau to nepadarė ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino.

Tačiau nesutinka su tuo, kad teismas jį pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, kadangi jo veiksmuose nebuvo tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos.2.2. Nurodo, kad po įvykio nukentėjusiosios nepilnametės tėvai jam jokių pretenzijų neturėjo. IÅ¡ karto po įvykio jis nuvyko pas nukentėjusiosios nepilnametės tėvus, norėjo su jais pasikalbėti, tačiau namuose jų nerado. Jo (A. A.) motina L. A. iÅ¡ karto po įvykio telefonu paskambino nukentėjusiosios nepilnametės tėvui, kuris pasakė, kad viskas gerai, parašė žinutę, kad dėl įvykio į policijÄ nesikreips.

Sužinojęs, kad policija jo ieÅ¡ko, pats nuvyko į policijÄ pasiaiÅ¡kinti. Visos Å¡ios aplinkybės, pasak apelianto, rodo, kad jis nesislėpė, nevengė administracinės atsakomybės, be Å¡io, teismas pripažino ir tai, kad jis visÄ laikÄ po įvykio domėjosi nukentėjusiosios bÅ«kle.2.3. Pažymi, kad dėl susidariusios situacijos jis nebuvo kaltas, nes eismo įvykį sukėlė į važiuojamÄ jÄ dalį staiga iÅ¡bėgusi mergaitė (tÄ jis suprato eismo įvykio metu, nesijautė kaltas, kÄ nutarime pripažino ir teismas), todėl iÅ¡ eismo įvykio vietos iÅ¡važiavo.

Tai, pasak apelianto, rodo, kad jis iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, t. y. nesuvokė, kad pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos elgėsi neteisėtai. Atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusioji iÅ¡ karto po įvykio dviračiu vedina nuėjo link namų, jÄ pasitiko motina, taigi ir kaltoji pusė pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Tvirtina, jog nenustatytas subjektyvusis požymis – jo tyčia pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos.3.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyrius pateikė atsiliepimÄ Ä¯ A. A. skundÄ , kuriame nurodo, kad su pateiktu skundu nesutinka. Nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir motyvuotas, nes administracinio teisės pažeidimo byloje yra pakankamai duomenų, kurie pagrindžia A. A. kaltę padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ , be to, teismas taikė 301 straipsnio nuostatas. Pažymi, kad byloje yra nustatyti netiesioginiai pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio motyvai: transporto priemonė nedrausta privalomuoju draudimu, neatlikta valstybinė techninė apžiÅ«ra, transporto priemonė neįregistruota nustatyta tvarka, be to, liudytoja A.

Å . nurodė, kad galimai vairuotojas buvo neblaivus, todėl darytina iÅ¡vada dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos tyčios.4. Skundas netenkinamas.5. ATPK 30211 straipsnis įtvirtina nuostatÄ , kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Ginčo dėl ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje numatytų pažeidimų fakto nėra, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius Å¡iuos pažeidimus ir plačiau dėl jų nepasisako.

Apeliaciniame skunde keliamas nubaudimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį pagrįstumo klausimas. Teigiama, kad A. A. veika pagal šį straipsnį kvalifikuota nepagrįstai, nes jo veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais aukštesnės instancijos teismas nesutinka.

6. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , patikrinęs skundžiamÄ nutarimÄ , susipažinęs su pažeidėjo apeliacinio skundo argumentais daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. A. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.7. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

8. Byloje nustatyta, kad A. A. 2016 m. rugpjūčio 21 d. 19 val. Molėtuose, Braškių g. 74, vairuodamas automobilį VW Golf, susidūrė su iš kairėje pusėje esančio kiemo išvažiavusia dviratininke, kuriai eismo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, bei iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie tai nepranešęs policijos pareigūnams. Skundžiamu nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį A. A. atžvilgiu nutraukta, kadangi nebuvo nustatyta A.

A. kaltė dėl kilusio eismo įvykio. Tačiau pirmosios instancijos teismas pripažino, kad A. A. buvo tiesiogiai susijęs su eismo įvykiu, todėl privalėjo vykdyti KET 219.4 punkto reikalavimus ir apie įvykį praneÅ¡ti policijai bei pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau to nepadarė. Teismas jį pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Apeliantas neginčija aukščiau nustatytų bylos aplinkybių – t. y. pripažįsta, kad jis buvo tiesiogiai susijęs su eismo įvykiu ir turėjo apie jį praneÅ¡ti policijai, tačiau teigia, kad iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, t. y. jis nesuvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje esančiÄ medžiagÄ , neturi pagrindo konstatuoti, kad apelianto veikoje nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, t. y. subjektyviojo požymio – tyčios.9. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino.

Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagÄ vertinant visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).

10. Pats A. A. neginčija aplinkybės, kad suprato, jog įvyko eismo įvykis, su kuriuo jis tiesiogiai susijęs, tačiau tvirtina, kad jis nesuvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai, ir sÄ Å¾iningai suklydo dėl savo veiksmų teisėtumo, nes eismo įvykį sukėlė ne jis, o į važiuojamÄ jÄ dalį staiga iÅ¡bėgusi mergaitė, be to, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino ir pati mergaitė. Tokie apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų.

A. A. privalėjo vykdyti KET numatytÄ eismo dalyvių pareigÄ Â - apie eismo įvykį praneÅ¡ti policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje (KET 219.4 punktas). Tai, kad A. A. manė esÄ s nekaltas dėl eismo įvykio, nepaÅ¡alina jo pareigos laikytis KET reikalavimų, nes atitinkamas pareigas įvykus eismo įvykiui turi ne tik eismo įvykio kaltininkas, tačiau ir kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis (KET 219 punktas). Nurodoma aplinkybė, jog iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino ir kaltoji pusė, neturėjo įtakoti paties A.

A. veiksmų, nes tai, kad vienas eismo įvykio dalyvis galimai nesilaiko KET reikalavimų, nesudaro jokio pagrindo kitam eismo dalyviui pažeisti KET reikalavimus. Å iuo atveju svarbu įvertinti ir pačiÄ Ä¯vykio situacijÄ , o bÅ«tent: iÅ¡ bylos duomenų nustatyta, jog įvykio metu buvo nežymiai sužalota mažametė mergaitė, pats A. A. parodė, jog matė, kad mažametė buvo nugriuvusi, jis buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ savo automobilio, mergaitė verkė. IÅ¡ mažametės motinos A. Å . parodymų matyti, jog mažametė po įvykio, verkdama ėjo link jos, buvo nubrozdinta mergaitės alkÅ«nė, bėgo kraujas, ji (A.

Å .) Å¡aukė ant pažeidėjo: „kur girti važinėjat, kviečiam policijÄ â€œ, tačiau A. A. į tai nereagavo, nieko nesakė, sėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo, ji vairuotojui nesakė, jog pretenzijų neturi (b. l. 61). Pats A. A. pirmoje apklausoje nurodė, jog mergaitės motina reiÅ¡kė pretenzijas dėl jo vairavimo, negirdėjo, kad bÅ«tų sakiusi, jog reikia kviesti policijÄ (b. l. 7), teisme neneigė, jog mergaitės motina pradėjo rėkti, tačiau pretenzijų neturėjo, todėl jis iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡važiavo (b. l. 59).

Akivaizdu, jog vaikas susižalojo, tai matė pats A. A., be to, buvo apgadintas ir jo paties vairuotas automobilis (iškrito automobilio priekinio bamperio dešinės pusės apdailos plastmasė ir buvo išstumta priekinio bamperio apatinė apdailos detalė) ir šios aplinkybės yra pagrindas išvadai, jog A. A. turėjo suvokti, jog įvyko eismo įvykis. Nors A. A. manė, jog mergaitei didesnių sužalojimų padaryta nebuvo, jis privalėjo apie eismo įvykį pranešti policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje.

Juolab, jog A. Å . nuo pat pirmojo paaiÅ¡kinimo (b. l. 13, 61) nuosekliai tvirtino, jog siÅ«lė vairuotojui kviesti policijÄ ir iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes, tačiau vairuotojas atsisėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo. Be to, iÅ¡ policijos sistemos duomenų apie praneÅ¡imus matyti, jog M. Å . iÅ¡ karto po įvykio, t. y. 2016-08-21 19.03 pranešė apie įvykusį eismo įvykį (b. l.

17) ir Å¡ios aplinkybės paneigia apelianto argumentus, jog įvykio vietoje jokių pretenzijų dėl įvykio jam niekas nereiÅ¡kė. Nors vėliau buvo nustatyta, jog dėl eismo įvykio A. A. yra nekaltas, tačiau bylos įrodymų visetas leidžia kategoriÅ¡kai tvirtinti, jog A. A. suvokė, jog yra susijęs su eismo įvykiu, suprato savo pareigÄ praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau jÄ ignoruodamas iÅ¡ eismo įvykio vietos tyčia pasitraukė, pažeisdamas Lietuvos Respublikos KET 219.4 punkto reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas jį pagrįstai pripažino kaltu padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ .

11. Kiti apelianto skunde nurodyti argumentai, kad jis po eismo įvykio nesislėpė, sužinojęs, kad policija jo ieÅ¡ko, pats nuvyko pasiaiÅ¡kinti, nevengė administracinės atsakomybės, visÄ laikÄ domėjosi nukentėjusiosios bÅ«kle, nepaneigia aukščiau teismo padarytos iÅ¡vados dėl A. A. tyčios pasiÅ¡alinant iÅ¡ eismo įvykio vietos. Nors bylos medžiaga ir patvirtina, kad A. A. po įvykio atsiprašė vaiko tėvų, domėjosi jo sveiktos bÅ«kle, neneigė aplinkybių, jog buvo susijęs su eismo įvykiu, tačiau tai teismo iÅ¡vadų dėl A.

A. veiksmų tyčios pasiÅ¡alinant iÅ¡ eismo įvykio vietos, nagrinėjamu atveju nelemia. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, jau įvertino visus pažeidėjo aukščiau nurodomus argumentus ir taikė jo teisinę padėtį lengvinančiÄ nuostatÄ â€“ ATPK 301 straipsnį, paskyrė Å¡velnesnę nuobaudÄ , negu numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje.12. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , todėl jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 10 str., 302 12 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a : Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir A. A. apeliacinio skundo netenkinti.Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėja                                                      Jolanta Raščiuvienė