Legislator Case Law & Legislation
2018-04-26 Nr. AB-8509-3-61-3-04323-2017-5 AI generated

2018-04-26 Nr. AB-8509-3-61-3-04323-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2018-04-26 Nr. AB-8509-3-61-3-04323-2017-5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, jei šis terminas galėjo būti praleistas; panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį;

Legislator headnote

AI generated

2018-04-26 Nr. AB-8509-3-61-3-04323-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: visas prašomas sumas pareiškėjui pervesti į akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ pašto skyrių arba pareiškėjo banko sąskaitą ir apie tai raštu informuoti pareiškėją.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eAS-239-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04323-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3; 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą, prašydamas:

1) atnaujinti terminą skundui paduoti;

2) atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo;

3) jeigu reikia, perduoti skundą pagal teritorinį teismingumą;

4) įtraukti visas kitas reikalingas bylos šalis, kurių dėl nežinojimo pareiškėjas galėjo nenurodyti, taip pat teismo iniciatyva pakeisti atsakovo procesinę padėtį į trečiojo asmens ir atvirkščiai, jeigu tai yra reikalinga siekiant teisingai išnagrinėti bylą;

5) kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šioje administracinėje byloje;

6) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl skunde nurodytų teisės aktų galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 18, 21, 23, 29, 38, 39, 48, 52, 150 straipsnių normoms;

7) iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) priteisti pareiškėjui negautą socialinę išmoką už 2017 m. rugsėjo mėnesį (102 Eur) ir 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2017 m. spalio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;

8) iš atsakovų Administracijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, solidariai priteisti pareiškėjui negautą piniginių lėšų skirtumą (298 Eur) už kiekvieną kalendorinį mėnesį (Kauno apylinkės teismo prašomo nustatyti remiamų pajamų dydis pareiškėjui 400 Eur minus dabar nacionaliniuose teisės aktuose nustatyta 102 Eur socialinė išmoka); 298 Eur lėšų skirtumą už kiekvieną kalendorinį mėnesį skaičiuoti nuo 2017 m. balandžio 1 d., t. y. nuo tada, kai pareiškėjas faktiškai kreipėsi į Administraciją dėl socialinės išmokos pareiškėjui ir jo nepilnametei dukrai skyrimo; pareiškėjo vertinimu, šią bylos dalį tikslinga sustabdyti iki kol bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2YT-31471-962/2017 teismo sprendimu bus nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, būtini administraciniame teisme nagrinėjamo skundo reikalavimui išspręsti;

9) įpareigoti atsakovus solidariai atlyginti pareiškėjo patirtus nuostolius, išlaidas ir žalą – skundo teismui parengimo išlaidas (300 Eur);

10) visas prašomas sumas pareiškėjui pervesti į akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ pašto skyrių arba pareiškėjo banko sąskaitą ir apie tai raštu informuoti pareiškėją.

Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 22 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas suformulavo 10 skundo reikalavimų, iš kurių 1–2, 4–6 ir 9–10 reikalavimai yra procesinio pobūdžio. Dėl 7 ir 8 pareiškėjo skundo reikalavimų teismas pažymėjo, kad reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, suinteresuotas asmuo gali pateikti tik tuo atveju, jeigu jo atžvilgiu yra priimtas šio administravimo subjekto atsisakymas atlikti prašomus veiksmus ar viešojo administravimo subjektas vilkina tokių veiksmų atlikimą. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, skundas negali būti nagrinėjamas teisme.

Pareiškėjas gali prašyti teismą įpareigoti atsakovą atlikti tik tuos veiksmus, dėl kurių atlikimo jis kreipėsi į atsakovą (analogiškais reikalavimais), o pastarasis atsisakė tokį prašymą tenkinti arba vilkina klausimo sprendimą. Todėl prie skundo pateiktini įrodymai, kad pareiškėjas kreipėsi į Administraciją dėl socialinės išmokos už 2017 m. rugsėjo mėnesį skyrimo, o atsakovas atsisakė arba vilkina atlikti tokius veiksmus. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas prašo atnaujinti terminą skundui paduoti, tačiau pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsnio 2 dalį, prašymas dėl termino atnaujinimo turi būti pagrįstas nurodytas priežastis patvirtinančiais įrodymais.

Iš skundo turinio galima suprasti, kad pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovų Administracijos ir Lietuvos valstybės turtinę žalą (negautą piniginių lėšų skirtumą (298 Eur) už kiekvieną mėnesį nuo 2017 m. balandžio 1 d.). Bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, t. y. šiuo atveju institucija, kurios pareigūnų veiksmais žala padaryta, todėl pareiškėjui siūlytina atsakovu nurodyti Lietuvos valstybę, atstovaujamą institucijos, dėl kurios pareigūnų (darbuotojų) neteisėtų veiksmų atsirado žala.

Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra konkretus ir aiškus, todėl tikslintinas – nurodant tikslią priteistiną sumą (ABTĮ 24 str. 2 d. 8 p.). Iš skunde nurodytų aplinkybių ir suformuluoto reikalavimo nėra aišku, už kokį konkretų laikotarpį pareiškėjas prašo priteisti žalą, todėl tikslintinos skundo aplinkybės, aiškiai nurodant konkretų laikotarpį, kuriuo galimai buvo pažeidžiamos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai ir iš to kildinama prašoma priteisti turtinė žala (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p., 8 p.). Teismui taip pat nėra aišku, iš kokio konkretaus atsakovo(-ų) veiksmo (neveikimo) yra kildinamas reikalavimas priteisti turtinę žalą, todėl tikslintinos skundo aplinkybės, aiškiai nurodant konkrečius atsakovo(-ų) veiksmus (neveikimą), iš kurių kildinama prašoma priteisti turtinė žala, pateikiant žalos atsiradimą pagrindžiančius įrodymus bei jos apskaičiavimą (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p., 25 str. 1 d.).

Pareiškėjas 2018 m. vasario 4 d. pateikė patikslintą skundą. Nurodė, kad administracinėje byloje Nr. eI-2645-406/2017 yra nagrinėjamas pareiškėjo skundas, kuriame prašoma panaikinti Administracijos 2017 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 29031 dėl socialinės pašalpos mokėjimo pareiškėjui nuraukimo nuo 2017 m. birželio 1 d. Minėtoje byloje 2017 m. gruodžio 19 d. vykusiame teismo posėdyje atsakovo atstovė teismui patvirtino, kad Administracija 102 Eur dydžio socialinės pašalpos už 2017 m. rugsėjo mėnesį pareiškėjui nėra sumokėjusi. Todėl dar kartą formaliai kreiptis į Administraciją dėl formalaus dokumento gavimo, kurio atsakymas ir taip aiškus, netikslinga. Pareiškėjas pažymėjo, kad ilgą laiką, įskaitant laikotarpį nuo 2017 m. spalio pabaigos, sunkiai sirgo, pridėjo medicininius dokumentus. Skundo 8 reikalavimą pareiškėjas patikslino taip: iš atsakovų Administracijos ir Lietuvos valstybės solidariai priteisti jau susidariusios skolos sumą nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. už 10 mėnesių (skola 2018 m. vasario 1 d. jau yra lygi 10 mėn. × 298 Eur = 2 980 Eur); taip pat įpareigoti atsakovus Administraciją ir Lietuvos valstybę kiekvieną kalendorinį mėnesį solidariai pervesti pareiškėjui 400 Eur dydžio socialinę išmoką, skaičiuojant šią sumą nuo 2018 m. vasario 1 d. iki tol, kol pareiškėjas faktiškai pradės dirbti ir gaus ar pradės gauti savarankiškas su darbo santykiais susijusias pajamas; spręsti klausimą, ar nebūtų tikslinga sustabdyti šios skundo dalies nagrinėjimą kol bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2YT-31471-962/2017 teismo sprendimu bus nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, kurie būtini ir (ar) gali būti reikšmingi administraciniame teisme nagrinėjamo skundo reikalavimams tinkamai išnagrinėti.

Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 14 d. nutartimi pareiškėjo D. S. skundo dalį dėl reikalavimo priteisti 102 Eur socialinę išmoką už 2017 m. rugsėjo mėnesį ir palūkanas laikė nepaduotu, o kitą pareiškėjo skundo dalį atsisakė priimti.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skundo 1-6, 9-10 reikalavimai yra procesinio pobūdžio, todėl dėl jų plačiau nepasisakė.

Teismas nustatė, kad 7 skundo reikalavimu pareiškėjas prašo iš atsakovo Administracijos priteisti 102 Eur socialinę išmoką už 2017 m. rugsėjo mėnesį ir palūkanas nuo 2017 m. spalio 1 d. Teismas 2018 m. sausio 22 d. nutartimi nustatydamas terminą skundo trūkumams pašalinti pasiūlė pareiškėjui pateikti duomenis apie jo kreipimąsi į atsakovą dėl skunde išdėstytų reikalavimų. Šalindamas skundo trūkumus pareiškėjas pažymėjo, kad nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI-747-406/2018 viešame teismo posėdyje atsakovo atstovė patvirtino, kad už 2017 m. rugsėjo mėnesį socialinė išmoka pareiškėjui nebuvo išmokėta, todėl dar kartą kreiptis į atsakovą nėra tikslinga. Iš Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 24 d. rašto Nr. 62-5-1792 matyti, kad dėl socialinės pašalpos skyrimo nuo 2017 m. liepos 1 d. pareiškėjas galėjo kreiptis į seniūnijos socialinių išmokų specialistus, tačiau jo prašymas nebuvo gautas. Nagrinėjamu atveju iš skundo turinio ir prie jo pridedamų dokumentų matyti, kad pareiškėjas dėl socialinės išmokos skyrimo už 2017 m. rugsėjo mėnesį į atsakovą nesikreipė ir tokių duomenų tikslindamas skundą teismui nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas laikė, kad pareiškėjas nepašalino minėtų 2018 m. sausio 22 d. teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų.

Dėl pareiškėjo skundo 8 reikalavimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakė priimti, ši teismo nutartis dar nėra įsiteisėjusi, kadangi atskiruoju skundu buvo apskųsta Kauno apygardos teismui. Pareiškėjas nurodė, kad negautas 298 Eur / mėn. piniginių lėšų skirtumas apskaičiuojamas iš 400 Eur remiamų pajamų dydžio (teismo nustatytas dydis) atėmus 102 Eur teisės aktuose nustatytą socialinę išmoką. Atitinkamai nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. (10 mėn.) susidarė 2 980 Eur socialinės išmokos skola. Taigi prašymas priteisti 2 980 Eur socialinės išmokos skolą grindžiamas 2017 m. kovo 20 d. pareiškėjo prašymu Administracijai, kuriuo buvo prašoma skirti pareiškėjui socialinę pašalpą / paramą dėl blogos turtinės padėties. Duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į atsakovą dėl 2 980 Eur socialinės išmokos skolos priteisimo pareiškėjas nepateikė. Taip pat nėra pagrįstas pareiškėjo patikslintame skunde naujai suformuluotas reikalavimas, kuriuo prašoma priteisti iš Administracijos ir Lietuvos valstybės po 400 Eur per mėnesį socialinę išmoką nuo 2018 m. vasario 1 d. iki pareiškėjas faktiškai pradės dirbti ir gaus savarankiškas su darbo santykiais susijusias pajamas. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas gali prašyti teismo įpareigoti atsakovą atlikti tuos veiksmus, dėl kurių atlikimo jis kreipėsi į atsakovą (analogiškais reikalavimais), o pastarasis atsisakė tokį prašymą tenkinti arba vilkina klausimo sprendimą. Nagrinėjamu atveju iš skundo turinio ir prie jo pridedamų dokumentų matyti, kad pareiškėjas dėl įpareigojimo atsakovą atlikti skundo nurodytus veiksmus nesikreipė, todėl šią pareiškėjo skundo dalį teismas taip pat atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

II. Pareiškėjas D. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo:

1) atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, jei šis terminas galėjo būti praleistas;

2) atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo;

3) šį atskirąjį skundą nagrinėti skubos tvarka;

4) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį;

5) priimti naują procesinį sprendimą administracinėje byloje – perduoti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams iš naujo spręsti pareiškėjo skundo bei jo patikslinimo priėmimo klausimą.

Pareiškėjas nurodo, kad 2018 m. vasario 14 d. nutartimi teismas įvykdė formalų teisingumą, kadangi, jeigu teismui kilo abejonių dėl pareiškėjo nurodyto turtinės žalos apskaičiavimo modelio, jis turėjo teisę dar kartą nustatyti pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti, tačiau to nepadarė. Be to, aplinkybę, kad pareiškėjas prieš kreipdamasis į teismą dėl 2 980 Eur socialinės išmokos skolos priteisimo, prieš tai turėjo kreiptis į atsakovą, teismas 2018 m. vasario 14 d. nutartyje nurodė pirmąkart, t. y. trūkumai dėl to nebuvo nustatyti. Skundo priėmimo stadijoje teismas taip pat neturėjo teisės spręsti dėl pareiškėjo reikalavimo iš atsakovų priteisti 400 Eur dydžio mėnesinę socialinę išmoką pagrįstumo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismui taip pat buvo žinoma aplinkybė, jog Administracija pareiškėjui nėra išmokėjusi socialinės pašalpos už 2017 m. rugsėjį, šią aplinkybę atsakovas pripažino 2017 m. gruodžio 19 d. teismo posėdyje. Pareiškėjo skundo ir jo patikslinimo tekstas buvo pakankamai aiškus, todėl trūkumų šalinimo instituto panaudojimas, pareiškėjo manymu, apskritai buvo perteklinis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 14 d. nutarties, kuria teismas dalį pareiškėjo skundo laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui, o kitą pareiškėjo skundo dalį atsisakė priimti pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas atskiruoju skundu, be kita ko, prašo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, jei šis terminas galėjo būti praleistas, atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir atskirąjį skundą nagrinėti skubos tvarka.

Pažymėtina, jog Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 22 d. nutartimi pareiškėjo atskirasis skundas yra priimtas, konstatuota, kad jis paduotas nepraleidus atskirojo skundo padavimo termino, todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti nenagrinėtinas.

ABTĮ 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami proceso šalių atskirieji skundai. Už pareiškėjo pateiktą bei šia nutartimi nagrinėjamą atskirąjį skundą žyminis mokestis nėra reikalaujamas, todėl pareiškėjo prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio už atskirojo skundo padavimą taip pat nenagrinėtinas.

Pareiškėjo atskirasis skundas nagrinėjamas pagal Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautų atskirųjų skundų eilę, pagrindo jį nagrinėti skubos tvarka nėra.

Atskiruoju skundu pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 14 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo iš atsakovo Administracijos priteisti pareiškėjui negautą socialinę išmoką už 2017 m. rugsėjo mėnesį (102 Eur) ir palūkanas, skaičiuojamas nuo 2017 m. spalio 10 d., laikyta nepaduota, o kitą pareiškėjo skundo dalį atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, visų pirma pažymi, jog skunde pareikšti pareiškėjo reikalavimai apibrėžia inicijuojamos administracinės bylos ribas. Atitinkamai kiekvieną kartą sprendžiant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą turi būti atsižvelgiama į tai, kokius reikalavimus yra pareiškęs pareiškėjas ir kokiu aspektu jis nurodo savo tariamai pažeistas teises ir interesus.

Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties matyti, kad pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo iš atsakovo Administracijos priteisti pareiškėjui negautą socialinę išmoką už 2017 m. rugsėjo mėnesį (102 Eur) ir palūkanas, skaičiuojamas nuo 2017 m. spalio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos laikė nepaduota, nes pareiškėjas nepašalino Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 22 d. nutartyje nustatyto trūkumo, t. y. nepateikė teismui įrodymų, kad kreipėsi į atsakovą dėl minėtų skunde išdėstytų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka.

Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria dalis pareiškėjo skundo laikyta nepaduota ir grąžinta pareiškėjui, teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį, kad tais atvejais, kai yra skundžiama teismo nutartis laikyti skundą nepaduotu bei grąžinti jį pareiškėjui, teismo nutarties dėl trūkumų šalinimo motyvai vertinami kaip nutarties dėl skundo laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui motyvų sudėtinė dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012).

Pareiškėjas atskirajame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2018 m. sausio 22 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti – pateikti teismui įrodymus, kad pareiškėjas kreipėsi į Administraciją dėl socialinės išmokos už 2017 m. rugsėjo mėnesį skyrimo, o atsakovas atsisakė arba vilkina atlikti tokius veiksmus. Pareiškėjo teigimu, aplinkybę, kad atsakovas pareiškėjui nėra išmokėjęs socialinės išmokos už 2017 m. rugsėjo mėnesį skyrimo, yra patvirtinusi Administracija 2017 m. gruodžio 19 d. vykusiame Kauno apygardos administracinio teismo posėdyje, todėl ši aplinkybė teismui turėjo būti žinoma.

Iš teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad Regionų apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-747-406/2018 (proceso Nr. 3-61-3-02435-2017-7) pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovams Administracijai ir Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamai administracijos, kurioje pareiškėjas, be kita ko, prašo panaikinti Administracijos 2017 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 29031, kuriuo nuo 2017 m. birželio 1 d. pareiškėjui nutrauktas socialinės pašalpos mokėjimas, bei iš Administracijos priteisti pareiškėjui negautos socialinės išmokos skirtumą už 2017 m. birželio–rugpjūčio mėnesius ir 6 proc. metines palūkanas. Pažymėtina, kad reikalavimą priteisti iš Administracijos negautą socialinę išmoką už 2017 m. rugsėjo mėnesį (102 Eur) ir palūkanas pareiškėjas jau buvo išreiškęs administracinėje byloje Nr. eI-747-406/2018 2017 m. gruodžio 13 d. teiktame patikslintame skunde, tačiau Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi, konstatavęs, jog pareiškėjas yra praleidęs ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą terminą, per kurį gali būti tikslinamas skundas, patikslintą D. S. skundą atsisakė priimti bei išaiškino pareiškėjui, kad patikslinto skundo nepriėmimas, neužkerta jam kelio pareikšti skundą bendra tvarka, inicijuojant naujos bylos užvedimą.

Iš minėtų byloje nustatytų faktinių aplinkybių, taip pat iš pareiškėjo paaiškinimų Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. bei 2018 m. vasario 27 d. posėdžiuose administracinėje byloje Nr. eI-747-406/2018 matyti, kad pareiškėjas reikalavimą priteisti iš Administracijos negautą socialinę išmoką už 2017 m. rugsėjo mėnesį (102 Eur) ir palūkanas kildina iš Administracijos veiksmų nutraukiant socialinės išmokos mokėjimą nuo 2017 m. birželio 1 d. (t. y. pareiškėjo įsitikinimu, socialinė išmoka jam birželio–rugsėjo mėnesiais vis dar turėjo būti mokama pagal ankstesnius Administracijos sprendimus), o ne iš Administracijos veiksmų atsisakant pareiškėjui tokią išmoką mokėti pagal kokius nors naujus pareiškėjo nustatyta tvarka teiktus prašymus. Juo labiau, kad, kaip teisingai 2018 m. vasario 14 d. nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tokių prašymų Administracijai pareiškėjas ir nėra teikęs. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. vasario 14 d. nutartimi nepagrįstai konstatavo, kad ginčas dėl socialinės išmokos už 2017 m. rugsėjo mėnesį mokėjimo tarp pareiškėjo ir Administracijos nėra kilęs, nes pareiškėjas nėra kreipęsis į atsakovą dėl šios išmokos skyrimo. Pažymėtina, jog aplinkybę, ar pareiškėjas pagrįstai tikisi socialinės išmokos už 2017 m. rugsėjo mėnesį mokėjimo būtent pagal anksčiau Administracijos priimtus sprendimus, pirmosios instancijos teismas turėtų vertinti nagrinėdamas šį pareiškėjo skundo reikalavimą iš esmės, o ne skundo priėmimo stadijoje.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 14 d. nutartis ta apimtimi, kuria pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo priteisti iš Administracijos negautą socialinę išmoką už 2017 m. rugsėjo mėnesį (102 Eur) ir palūkanas, laikyta nepaduota ir grąžinta pareiškėjui, naikintina ir šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduotinas nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 27 d. skundu bei 2018 m. vasario 4 d. jo patikslinimu teismo taip pat prašė iš atsakovų Administracijos ir Lietuvos valstybės solidariai priteisti jau susidariusios skolos sumą nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. už 10 mėnesių (skola 2018 m. vasario 1 d. jau yra lygi 10 mėn. × 298 Eur = 2 980 Eur) bei įpareigoti atsakovus Administraciją ir Lietuvos valstybę kiekvieną kalendorinį mėnesį solidariai pervesti pareiškėjui 400 Eur dydžio socialinę išmoką, skaičiuojant šią sumą nuo 2018 m. vasario 1 d. iki tol, kol pareiškėjas faktiškai pradės dirbti ir gaus ar pradės gauti savarankiškas su darbo santykiais susijusias pajamas.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad iš esmės analogišką reikalavimą pareiškėjas buvo išreiškęs 2017 m. liepos 17 d. pateiktame skunde administracinėje byloje Nr. eI-747-406/2018, kurioje prašė: nustatyti kas mėnesį remiamų pajamų dydį būtiniausioms išlaidoms lygų 400 Eur, šią sumą už kiekvieną kalendorinį mėnesį skaičiuoti nuo 2017 m. balandžio 1 d.; iš atsakovų Administracijos ir Lietuvos valstybės solidariai priteisti pareiškėjui negautą piniginių lėšų skirtumą (298 Eur) už kiekvieną kalendorinį mėnesį (teismo prašomas nustatyti remiamų pajamų dydis 400 Eur minus dabar nacionaliniuose teisės aktuose nustatyta 102 Eur socialinė išmoka), prašomą priteisti 298 Eur lėšų skirtumą kiekvieną kalendorinį mėnesį skaičiuoti nuo 2017 m. balandžio 1 d. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi šį pareiškėjo skundo reikalavimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (33 str. 2 d. 1 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. spalio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-899-525/2017 minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Taigi ši pareiškėjo skundo dalis, esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 33 str. 2 d. 4 p.), pagrįstai pirmosios instancijos teismo nebuvo priimta.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog kiti pareiškėjo skundo reikalavimai (atnaujinti terminą skundui paduoti; atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo; perduoti skundą pagal teritorinį teismingumą; įtraukti kitas reikalingas bylos šalis ar pakeisti atsakovo procesinę padėtį; kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl skunde nurodytų teisės aktų galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos normoms; įpareigoti atsakovus solidariai atlyginti pareiškėjo patirtas skundo teismui parengimo išlaidas; visas prašomas sumas pareiškėjui pervesti į akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ pašto skyrių arba pareiškėjo banko sąskaitą ir apie tai raštu informuoti pareiškėją) yra procesinio pobūdžio, šių pareiškėjo prašymų pagrįstumas gali būti vertinamas, sprendžiant skundo priėmimo klausimą bei nagrinėjant bylą iš esmės.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 14 d. nutarties dalis, kuria pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo priteisti iš Administracijos negautą socialinę išmoką už 2017 m. rugsėjo mėnesį (102 Eur) ir palūkanas laikyta nepaduota ir grąžinta pareiškėjui, panaikinama, o šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduodamas nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 14 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo D. S. skundo dalis dėl reikalavimo iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos priteisti pareiškėjui negautą socialinę išmoką už 2017 m. rugsėjo mėnesį (102 Eur) ir 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2017 m. spalio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, laikyta nepaduota ir grąžinta pareiškėjui, ir šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 14 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė