2025-12-03 Nr. AB-21616-3-64-3-02733-2025-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1443-502/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02733-2025-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. spalio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės merui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu (skundu), prašydamas panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės mero (toliau – ir Meras) 2024 m. gruodžio 31 d. raštą Nr. R8-4396 (toliau – ir Mero 2024 m. gruodžio 31 d. raštas) ir įpareigoti Merą išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 29 d. prašymą iš naujo.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. spalio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) nagrinėti iš esmės.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2024 m. lapkričio 29 d. pareiškėjas padavė Merui prašymą. Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, Meras 2024 m. gruodžio 31 d. raštu konstatavo, kad pareiškėjo 2024 m. lapkričio 29 d. prašymas yra chaotiškas, nekonkretus bei nesuprantamas, ir negalima suprasti minėto prašymo esmės, argumentų, pagrindo bei dalyko.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas 2024 m. lapkričio 29 d. prašymu neprašė Mero suteikti jam jokių administracinių paslaugų ir (ar) informacijos. Taip pat pareiškėjas 2024 m. lapkričio 29 d. prašymu nenurodė jokių reikalavimų, susijusių su galbūt pareiškėjo teises ir teisėtus interesus pažeidžiančiais viešojo administravimo subjekto aktais ir (ar) veiksmais. Meras 2024 m. gruodžio 31 d. raštu nenustatė pareiškėjui jokių teisių ir (ar) pareigų. Taip pat Meras 2024 m. gruodžio 31 d. raštu neįpareigojo pareiškėją atlikti tam tikrus veiksmus ir netaikė pareiškėjui poveikio priemonių. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad Mero 2024 m. gruodžio 31 d. raštas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, ir pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas yra nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) nagrinėti iš esmės.

III. Pareiškėjas P. V. padavė atskirąjį skundą, prašydamas: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. spalio 8 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą; 3) pripažinti aplinkybę, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinimai: „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ neatitinka tikrovės; 4) priimti atskirąją nutartį.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) nagrinėti iš esmės. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sudarė pareiškėjui kliūtis kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. spalio 8 d. nutarties pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu (skundu), prašydamas panaikinti Mero 2024 m. gruodžio 31 d. raštą ir įpareigoti Merą išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 29 d. prašymą iš naujo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) nagrinėti iš esmės dėl to, kad pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas yra nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, padavė atskirąjį skundą.

Dėl pareiškimo (skundo) priimtinumo nagrinėti iš esmės

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) nagrinėti iš esmės.

Remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas jau ne pirmą sykį kreipėsi į teismą su analogiško pobūdžio pareiškimais (skundais), prašydamas panaikinti Mero 2024 m. gruodžio 31 d. raštą ir įpareigoti Merą išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 29 d. prašymą iš naujo, t. y. reikšdamas identiškus reikalavimus. Regionų administracinis teismas nutartimis atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimus (skundus) nagrinėti iš esmės dėl to, kad minėti pareiškėjo reikalavimai yra nenagrinėtini teismų administracinio proceso tvarka. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtomis Regionų administracinio teismo nutartimis, padavė teismui analogiško pobūdžio atskiruosius skundus. Išnagrinėjęs minėtus pareiškėjo atskiruosius skundus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimis konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti Mero 2024 m. gruodžio 31 d. raštą ir išvestiniai reikalavimai yra nenagrinėti teismų administracinio proceso tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-374-1188/2025; 2025 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eAS-398-629/2025 ir Nr. eAS-451-575/2025; 2025 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-423-492/2025; 2025 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1045-520/2025). Tiek Regionų administracinio teismo, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys yra įsiteisėjusios.

ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Įvertinusi pareiškėjo pareiškimo (skundo) turinį ir reikalavimus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad ankstesniais, įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais analogiško pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau įvertino aptariamų pareiškėjo pareiškimo (skundo) reikalavimų priimtinumą nagrinėti iš esmės. Mero 2024 m. gruodžio 31 d. raštas negali būti administracinės bylos dalyku, ir todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo pareiškimo (skundo) reikalavimas panaikinti Mero 2024 m. gruodžio 31 d. raštą ir išvestinis reikalavimas įpareigoti Merą išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 29 d. prašymą yra nenagrinėtini teismų administracinio proceso tvarka. Vertindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo abejoti ankstesnių, jau įsiteisėjusių Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinių sprendimų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, kai skundo (pareiškimo, prašymo) priėmimo nagrinėti iš esmės stadijoje yra akivaizdu, jog skundžiamas viešojo administravimo subjekto aktas ar veiksmas negali būti administracinės bylos objektu, teismas atsisako priimti skundą (pareiškimą, prašymą) nagrinėti iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, paduodamas pareiškimą (skundą), suformulavo reikalavimus panaikinti Mero 2024 m. gruodžio 31 d. raštą ir įpareigoti Merą išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 29 d. prašymą, t. y. vien reikalavimus, nenagrinėtinus teismų administracinio proceso tvarka.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) nagrinėti iš esmės.

Dėl prašymų

Pareiškėjas, paduodamas atskirąjį skundą, prašo teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, taip pat pripažinti aplinkybę, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinimai: „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ neatitinka tikrovės, ir priimti atskirąją nutartį.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad anksčiau minėtose analogiško pobūdžio bylose pareiškėjas, paduodamas analogiško pobūdžio atskiruosius skundus, suformulavo identiško pobūdžio prašymus. Nagrinėdamas minėtas bylas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įvertino aptariamus pareiškėjo prašymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-374-1188/2025; 2025 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėse bylose Nr. eAS-398-629/2025 ir Nr. eAS-451-575/2025; 2025 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-423-492/2025; 2025 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1045-520/2025). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, paduodamas atskirąjį skundą, nenurodo jokių anksčiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nenagrinėtų aplinkybių ir duomenų, sudarančių tikslingą pagrindą iš naujo vertinti aptariamus pareiškėjo prašymus.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija netenkina minėtų pareiškėjo prašymų.

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) nagrinėti iš esmės. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo kitaip teisiškai vertinti susiklosčiusią situaciją. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija palieka pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą ir atmeta pareiškėjo atskirąjį skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą.

Palikti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 spalio 8 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė