2023-02-03 Nr. BB-4788-1-01-1-26420-2021-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-314/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26420-2021-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Artūro Ridiko, susipažinusi su nuteistojo D. M. kasaciniu skundu dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 17 d. nuosprendžio bei baudžiamosios bylos medžiaga,

n u s t a t ė :

Nuteistasis D. M. kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus dalyje dėl BK 28 ir 37 straipsnių netaikymo, taikyti BK 28 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas ir baudžiamąją bylą nutraukti; nepritaikius BK 28 straipsnio 1, 2 dalių nuostatų, taikyti BK 37 straipsnio nuostatas dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kasatorius nurodo, teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, numatantį atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, pažeidė ultima ratio principą pripažindami kasatorių kaltu dėl nusikaltimo padarymo, nukrypo nuo teismų praktikos ir padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimus. Teismai įrodymų nelygino tarpusavyje, vertino juos atsietai vieną nuo kito, o kai kurių iš viso nevertino, dėl to neteisingai atskleidė jų turinį ir padarė nepagrįstas išvadas apie nenustatytas būtinosios ginties sąlygas.

Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nepagrįstai netaikė BK 2 straipsnio 3, 4 dalių, 28 straipsnio 1, 2 dalių nuostatų ir tai turėjo įtakos kasatoriaus veiką nepagrįstai kvalifikuojant pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Teismai kasatoriaus kaltę grindė vaizdo įrašais, neatlikę išsamaus jų tyrimo, neperžiūrėjęs jų teismo posėdyje ir nesudarę galimybės proceso dalyviams pateikti pastabų, taip suvaržė kaltinamojo teisę į gynybą, nesilaikė lygiateisiškumo ir rungimosi principų.

Peržiūrėjus vaizdo įrašus nekyla abejonių, kad nėra kasatoriui inkriminuotų nusikaltimų sudėčių, kad jo veiksmai atitinka būtinosios ginties situaciją. Teismai padarė esminius BPK pažeidimus, nes nesivadovavo BPK 7 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 3, 5 dalių, 44 straipsnio 6 dalies nuostatomis, suteikė prioritetą prieštaringoms aplinkybėms, o abejones pripažino objektyviais įrodymais. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 1 ir 2 dalių, 332 straipsnio 2, 5 dalių nuostatas, nes išsamiai neišnagrinėjo ir neaptarė visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, netinkamai nurodė apeliacinės instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes ir įrodymus, kurie sudaro pagrindą kasatorių pripažinti kaltu.

Kasatoriaus nuomone, nagrinėjamu atveju buvo susiklosčiusi būtinosios ginties (BK 28 straipsnis) situacija, kaip baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, kadangi pačios nukentėjusiosios veiksmai buvo pavojingi, akivaizdūs ir realus. Nuteistasis įvykio metu nesiekė nieko sužaloti ir jokių tyčinių veiksmų neatliko, o gynėsi tik nuo agresyvių nukentėjusiosios veiksmų. Kasatoriaus padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą, nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad būtų pagrįstas baudžiamojo pobūdžio priemonių taikymas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentą dėl BK 37 straipsnio taikymo, netinkamai įvertino bylos aplinkybes, nepakankamai motyvavo, kodėl nutarė netaikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad šiuo atveju paduotame kasaciniame skunde tik deklaratyviai teigiama, jog buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 3, 5 dalies, 305 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 1 ir 2 dalių, 332 straipsnio 2, 5 dalių reikalavimai, nepateikiant esminių BPK pažeidimų buvimą pagrindžiančių teisinių argumentų. Nors ir cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, tačiau ja tik deklaratyviai siekiama pagrįsti nuteistojo poziciją dėl, jo nuomone, neteisingų teismų sprendimų. Kasaciniame skunde detaliai analizuojami teismų tirti ir vertinti įrodymai, ginčijamos teismų nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados dėl veikos įrodytumo, pateikiami savi samprotavimai ir interpretavimai dėl įrodymų vertinimo, tuo tarpu teisinių argumentų nepateikiama.

Kasatorius, teigdamas, jog byloje buvo netinkamai pritaikyta BK 140 straipsnio 1 dalis, nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, analizuoja BK 140 straipsnio 1 dalies sudėties požymius, tačiau šie teiginiai yra paremti ne teisiniais argumentais, o kasatoriaus nuomone dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Skundo teiginiais, kuriais ginčijama apeliacinės instancijos teismo išvada dėl būtinosios ginties situacijos nebuvimo, taip pat tik kvestionuojamos nustatytos faktinės aplinkybės. Nuteistasis deklaratyviai teigia, kad teismas nevertino įrodymų, patvirtinančių kasatoriaus versiją, kad jis gynėsi nuo realaus užpuolimo. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad tai nėra kasacijos dalykas ir nesudaro pagrindo bylą nagrinėti kasacine tvarka.

Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad D. M. galėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis). Pažymėtina, kad sprendimas (ne) taikyti BK 37 straipsnio nuostatas yra žemesniųjų instancijų teismų diskrecija, susijusi su byloje nustatytų aplinkybių vertinimu, nes konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271-648/2015, 2K-276-693/2018). Klausimai, ar teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės bei BK 37 straipsnio taikymo sąlygos, išsprendžiami apeliacinės instancijos teisme. Šiuo atveju kasaciniame skunde nuteistasis bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus grindžia ne teisiniais argumentais, o teiginiais, susijusiais su aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl BK 37 straipsnio taikymo, nustatymu bei vertinimu, o tai nėra kasacijos dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo D. M. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Audronė Kartanienė

Artūras Ridikas