2021-03-24 Nr. AB-6036-3-64-3-01236-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P-16-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01236-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 60.3.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko teikimą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-4971-556/2020 pagal pareiškėjo S. S. (S. S.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovo atstovas), 5 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2018 m. vasario 28 d. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus: kameros buvo perpildytos, vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto nei nustatyta teisės aktuose; dalį kamerų ploto užėmė jose esantys pertekliniai baldai; nebuvo sudarytos sąlygos į saugią ir orumą nežeminančią aplinką; kamerose netinkamai įrengta ventiliacija, o vėdinimas per langus nepakankamas, dėl to kamerose buvo nemalonūs kvapai, drėgna; gyvenamosiose kamerose netinkamai atliktas remontas ir grybelio pašalinimo darbai; prižiūrėtojo iškvietimo sistema neįrengta; asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius turėjo skalbti praustuvėje, kurioje plaunami indai; pasinaudoti dušu buvo galima tik vieną kartą per savaitę; sanitarinis mazgas nuo likusio gyvenamojo ploto neatitvertas lubas siekiančia pertvara, todėl buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais; neįrengta atskira vėdinimo sistema.

Pareiškėjas akcentavo, kad Šiaulių TI pareigūnai jam grasino, bandė paveikti psichologiškai. Dėl Šiaulių TI administracijos neteisėtų veiksmų jis patyrė psichologinį ir fizinį smurtą, nepatogumus, psichologinį išsekimą, dvasinį sukrėtimą, t. y. neturtinę žalą, kurią vertino 5 500 Eur ir kurią prašė priteisti iš atsakovo.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas periodiškai nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2018 m. vasario 28 d., pareiškėjui teko nuo 3,69 kv. m iki 17,5 kv. m gyvenamojo kameros ploto, taigi ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė į teisės aktuose nustatytą vienam asmeniui tenkantį kameros plotą nebuvo pažeista.

Dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams atsakovo atstovas nurodė, kad Šiaulių TI pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais. Taigi negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl drėgmės ar oro trūkumo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Dėl Šiaulių TI pagalbos mygtuko įrengimo atsakovo atstovas nurodė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti tokiu pagalbos iškvietimo būdu, o pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala. Reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Jokie kiti teisės aktai pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerose nereglamentuoja.

Dėl sąlygų asmens higienai atsakovo atstovas nurodė, kad Šiaulių TI administracija tinkamai įgyvendina suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu: Šiaulių TI yra dvi prausimosi patalpos, kuriose yra po aštuonis dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę ir, įgyvendinant pasivaikščiojimo teisę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Dėl patalynės atitikimo higienos normos reikalavimams nurodė, kad pareiškėjas reiškia pretenzijas dėl patalynės neatitikimo higienos normos reikalavimam (dėl drėgmės pūdavo, nedžiūdavo, smirdėdavo), tačiau pareiškėjo skundo teiginius paneigia patikrinimo aktai, kuriuose užfiksuota, kad minkštasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas, atitinkamai dezinfekuojamas, netinkamas iškart nurašomas. Jokie teisės aktai nenumato, kad laisvės atėmimo vietose kalinamiesiems asmenims būtų sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti drabužius jų gyvenamosiose kamerose. Apatinių ir viršutinių drabužių bei patalynės priežiūra pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir vidaus tvarkos aprašais, pareiškėjui nebuvo sudaromos blogesnės sąlygos nei kitiems kalinamiesiems. Be to, naudojimasis drabužių skalbimo paslauga – suimtųjų (nuteistųjų) asmenų teisė, bet ne pareiga, tokia teise jie gali naudotis, jeigu turi sąskaitoje pinigų. Šiaulių TI suteikia visas galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius bei patalynę (šios aplinkybės pareiškėjas neneigia), o papildomi asmeniniai pareiškėjo poreikiai negali būti vertinami kaip netinkamas Šiaulių TI pareigų vykdymas.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gegužės 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl jam Šiaulių TI kamerose tekusio per mažo ploto, nurodė, kad pagal teisinį reglamentavimą suimtiesiems ir nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių TI, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas Šiaulių TI periodiškai buvo nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2018 m. vasario 28 d. (419 dienų), teisės aktuose nustatyta gyvenamojo ploto norma vienam asmeniui nebuvo pažeista ir atitiko minimalius teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas sprendė, kad kamerose esantys baldai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės, t. y. baldai neužėmė tiek vietos, kad pareiškėjui tektų mažiau negu minimalus plotas ar pareiškėjui trukdytų laisvai judėti.

Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl sanitarinio mazgo įrengimo, teismas nurodė, kad teisinis reglamentavimas neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo kamerų tipo patalpose įrengti sėdimą unitazą. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos teismas nustatė, kad kamerose Nr. 65, Nr. 95, Nr. 67 sanitarinis mazgas atitvertas OSB plokšte, kurios aukštis yra nuo 1,82 m iki 2,29 m, o kamerose Nr. 44, Nr. 29, Nr. 32, Nr. 106, Nr. 45, Nr. 89, Nr. 40 sanitarinio mazgo atitvarinė konstrukcija yra mūrinė, kurios aukštis yra nuo 2,09 m. iki 2, 33 m. t. y. ženkliai aukštesnės negu 1,5 m. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl teismas sprendė, kad šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo teiginiai dėl privatumo pažeidimo yra abstraktūs. Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad nei vienoje kameroje įėjimai į sanitarinius mazgus nėra įrengti priešais įėjimo duris, kuriose įrengtas kameros stebėjimo langelis. Įėjimai į sanitarinius mazgus yra šone įėjimo durų atžvilgiu, o kameroje Nr. 29 iš kameros vidinės pusės. Kitų argumentų, kuo pasireiškė jo privatumo pažeidimas, esant minėtam sanitarinio mazgo atitvėrimui, pareiškėjas nenurodė. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog sanitarinis mazgas yra atskirtas aukštomis sienelėmis ir įėjimas yra atitvertas kamerose neperšviečiamomis užuolaidomis arba durimis, šiuo atveju niekas negalėjo matyti pareiškėjo jam naudojantis sanitariniu mazgu, todėl buvo užtikrintas pareiškėjui minimaliai būtinas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu. Teismas Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų šiuo aspektu nenustatė.

Dėl pareiškėjo teiginių, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos į saugią ir orumą nežeminančią aplinką, netinkamai įrengta ventiliacija, o vėdinimas per langus yra nepakankamas, dėl to kamerose buvo nemalonūs kvapai, drėgna, be to, netinkamai atliktas remontas ir grybelio pašalinimo darbai, teismas nurodė, kad išmatuota dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 95 neatitiko nustatytų ribinių dydžių, oro temperatūra kamerose Nr. 95 ir Nr. 106 buvo žemesnė nei reglamentuoja Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimai, ant kamerų Nr. 95 ir Nr. 106 sienų ir lubų buvo vizualiai matomo pelėsio. Šiaulių TI 2017 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 14/01-4623 pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentui apie nustatytų trūkumų šalinimą, t. y. kameroje Nr. 95 pašalintas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimas, tačiau kamerose Nr. 95 ir Nr. 106 Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 ir 39 punktų pažeidimai nepašalinti. Teismas nustatė, kad atlikus patikrinimą kameroje Nr. 65 ant lubų ir sienų buvo vizualiai matomų pelėsių, kiti pažeidimai nenustatyti. Kameroje Nr. 89 oro santykinė drėgmė kameroje buvo žemesnė, nei reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 134:2015, ant kameros sienų ir lubų, ypač kampuose virš santechninių įrenginių, yra vizualiai matomų pelėsių.

Įvertinęs tai, kad atsakovo atstovas nepateikė duomenų, ar minėti higienos normos pažeidimai nurodytose kamerose buvo pašalinti ir kada, teismas nurodytus higienos normos pažeidimus vertino pareiškėjo naudai ir sprendė, kad pareiškėjo laikymo sąlygos neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų.

Pareiškėjo teiginį dėl netinkamai įrengtos ventiliacijos teismas atmetė kaip nepagrįstą, nes pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, todėl jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, ventiliacija užtikrinama per langą. Teismas pareiškėjo teiginius, kad vėdinimas per langus nepakankamas, vertino kaip subjektyvius, neparemtus jokiais objektyviais įrodymais.

Teismas kitus pareiškėjo nurodytus argumentus (nebuvo sudarytos sąlygos į saugią ir orumą nežeminančią aplinką) vertino kaip deklaratyvius, nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į Šiaulių TI direktorių ar kitas kompetentingas institucijas dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių TI administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), būklės. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Šiaulių TI administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, kad pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, jog pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas savo nurodytų teiginių dėl baldų trūkumo ar pertekliaus nekonkretizavo, nenurodė, kokioje kameroje kokie buvo pertekliniai baldai ir kokioje kameroje kokio inventoriaus trūko. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde ir atsakovo atstovo atsiliepime nurodytus argumentus konstatavo, kad patalpose, kuriose buvo pareiškėjas, buvo būtinas inventorius, todėl pareiškėjo teiginius šiuo aspektu atmetė.

Teismas dėl signalizacijos mygtukų kamerose neįrengimo pažymėjo, kad kalinių saugumo užtikrinimas susijęs su pareigūnų iškvietimo mygtuko (signalizacijos sistemos) įrengimu kamerose, kuriose laikomi kalintys asmenys. Atsakovo atstovas šiuo atveju nepateikė jokių argumentų, kad aliarminio iškvietimo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovui neįrodžius minėtų aplinkybių, teismas sprendė, kad teisės aktai Šiaulių TI numatė aliarminio iškvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Teismas taip pat nurodė, kad vien tai, jog nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, nereiškia, kad tai yra toks pažeidimas, dėl kurio pareiškėjui kilo neturtinė žala. Pareiškėjas nenurodė, kad dėl tokio pažeidimo jam buvo kilę problemų, jog jis dėl to patyrė kokią nors žalą, be to, į Šiaulių TI administraciją dėl minėtų nepatogumų nesikreipė, todėl pareiškėjo teiginius dėl minėto pažeidimo atmetė.

Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl netinkamo paskirstymo į kameras, nurodė, kad asmenys iš vienos kameros į kitą perkeliami pagal Šiaulių TI nustatytą tvarką, laikantis įstaigos lokalinių aktų, kameros planų ir atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Pareiškėjo nurodytą argumentą vertino kaip deklaratyvų, abstraktų, nedetalizuotą, pareiškėjas nesikreipė į Šiaulių TI administraciją dėl jo perkėlimo iš vienos kameros į kitą, todėl pareiškėjo teiginius šiuo aspektu atmetė.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su galimybe tik vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu, teismas nurodė, kad šiuo aspektu pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, kadangi teisė pasinaudoti dušu vieną kartą per savaitę, kaip nustatyta ir teisės aktuose, pareiškėjui buvo užtikrinta.

Teismas vertino, kad pareiškėjo teiginiai dėl galimybės išsiskalbti drabužius yra bendro pobūdžio, abstraktūs, nekonkretūs, nedetalizuoti, pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas, todėl argumentus dėl asmeninių apatinių ir viršutinių drabužių plovimo praustuvėje, teismas atmetė kaip nepagrįstus ir nenustatė šiuo aspektu Pravieniškių PN-AK administracijos neteisėtų veiksmų.

Teismas nurodė, kad pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėjas nusiskundimų sveikata neturėjo, nurodė žalingą įprotį. Į Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi dėl stuburo skausmo, o 2017 m. spalio 9 d. skundų neturėjo. Įvertinęs pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje esančius įrašus, teismas nenustatė, kad dėl Šiaulių TI kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė skunde nurodytus nepatogumus. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Šiaulių TI direktorių su skundais, prašymais nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2018 m. vasario 28 d. dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė.

Pareiškėjo skundo teiginius, kad atsakovo atstovas grasino ir veikė psichologiškai, Šiaulių TI patyrė psichologinį ir fizinį smurtą, vertino kaip subjektyvius ir nepagrįstus jokiais įrodymais. Teismas taip pat kaip nereikšmingus vertino ir pareiškėjo skundo teiginius, kad jis neturėjo asmeninės erdvės ir tai prilygo priverstiniam seksualiniam priekabiavimui, buvo pažeistas asmens kūno neliečiamumas ir vientisumas.

Teismas pažymėjo, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis. Tačiau pareiškėjo skunde nurodytus pažeidimus dėl vizualiai matomų pelėsių kamerose Nr. 95 (pareiškėjas buvo 2 dienas), Nr. 106 (pareiškėjas buvo 33 dienas), Nr. 65 (pareiškėjas buvo 16 dienų), Nr. 89 (pareiškėjas buvo 43 dienas) bei tai, kad kameros Nr. 95, 106, 87 neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14, 16 punktų reikalavimų, teismas pripažino pagrįstais. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo ilgą laiko tarpą (419 dienų), tačiau nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, į tai, kad nenustatyta, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, teismas sprendė, kad šiuo atveju vien teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka, todėl dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti adekvati suma yra 100 Eur, kurią ir priteisė iš atsakovo.

III. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms bei įrodymų vertinimui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais ir atsakovo atstovo byloje pateiktais duomenimis apie pareiškėjo kalinimo sąlygas Šiaulių TI ginčijamu laikotarpiu, todėl sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi.

Įvertinusi nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, nustatytų higienos normų pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, aplinkybę, jog kitų pareiškėjo teisių pažeidimų nenustatyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjui priteisė neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertino, kad nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimai galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudarė pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Juo labiau, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog būtent dėl netinkamų laikymo Šiaulių TI sąlygų pareiškėjui būtų pablogėjusi sveikata ar būtų kilę kokių nors kitų reikšmingų pasekmių. Kita vertus, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą byloje padavė pareiškėjas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaujantis non reformation in peius (draudimo keisti į blogąją pusę) principu, nesant byloje pateikto atsakovo apeliacinio skundo, pareiškėjo padėties dėl jo paties paduoto apeliacinio skundo negalėjo bloginti, todėl skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetė.

IV. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas teikimu siūlė atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-4971-556/2020.

Teikime nurodyta, kad Vilniaus pataisos namai 2020 m. gruodžio 15 d. raštu informavo Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) mirė. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ išrašas apie asmenį, gautas iš Registrų centro Gyventojų registro departamento, patvirtina, kad pareiškėjas mirė (duomenys neskelbtini).

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priimant nutartį pareiškėjas buvo miręs ir ši aplinkybė teisėjų kolegijai tapo žinoma po to, kai nutartis buvo priimta, o šios nutarties įvykdymas yra siejamas su asmens, kuris yra miręs, teisėmis, yra pagrindas svarstyti klausimą dėl proceso administracinėje byloje Nr. A-4971-556/2020 atnaujinimo.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepimu sutiko su teikimu ir nurodė, kad

būtų tikslinga priimti naują sprendimą atsižvelgiant į pareiškėjo mirties faktą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas proceso atnaujinimo klausimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-4971-556/2020.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skyriuje (ABTĮ IV dalies I skyriuje „Prašymų dėl proceso atnaujinimo padavimas“) nustatytais pagrindais ir tvarka.

Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusių teismų sprendimus. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan.

Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

Taigi, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje.

ABTĮ 157 straipsnio 2 dalyje numatyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko teisė paduoti teikimą dėl proceso administracinėje byloje atnaujinimo. Pažymėtina, kad šios teisės realizavimas galimas esant ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje numatytiems proceso atnaujinimo pagrindams.

Nagrinėjamu atveju teikimą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-4971-556/2020 padavė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu. Taigi, vertintina, ar egzistuoja sąlygos atnaujinti procesą minėtoje administracinėje byloje nurodytu pagrindu.

Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 6 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu viena iš proceso šalių proceso metu buvo neveiksni tam tikroje srityje ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus pataisos namai 2020 m. gruodžio 15 d. raštu informavo Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) mirė. Tokiu būdu paaiškėjo pareiškėjo mirties faktas. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2020 m. lapkričio 25 d. priimant nutartį, pareiškėjas buvo miręs, ir ši aplinkybė teisėjų kolegijai tapo žinoma po to, kai nutartis buvo priimta.

Vienas iš proceso atnaujinimo instituto tikslų yra tai, kad neliktų galioti neteisėti ir nepagrįsti teismo sprendimai. Kadangi administracinėje byloje Nr. A-4971-556/2020 pareiškėju buvo įtrauktas jau miręs asmuo, procesas byloje turi būti atnaujintas.

Apibendrinant konstatuotina, kad nurodytos aplinkybės yra pagrindas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-4971-556/2020 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 3 punktu, 163 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko teikimą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-4971-556/2020 patenkinti.

Atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-4971-556/2020 pagal pareiškėjo S. S. (S. S.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Bylą perduoti nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė