2025-09-03 Nr. AB-13638-3-62-3-01858-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-778-556/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01858-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. S. (anksčiau R. S.) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. (anksčiau R. S.) skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas M. S. (anksčiau R. S.) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2024 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. (21.222 Mr) 497-38 (toliau – ir Sprendimas) bei Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. 21RE-(AG-551/07-2024).

Pareiškėjas 2025 m. birželio 6 d. pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones - iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti VMI 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 467-244587, 2024 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 467-257656, 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 467-290295 vykdymą ir uždrausti VMI priimti sprendimus dėl delspinigių išieškojimo Sprendimo pagrindu arba sustabdyti Sprendimo galiojimą. Pareiškėjas nurodė, kad VMI yra priėmusi 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-244587 dėl 1 213 911,81 Eur akcizo ir 177 009,54 Eur delspinigių išieškojimo, taip pat 2024 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-257656 išieškoti mokestines nepriemokas iš priverstine hipoteka įkeisto pareiškėjo turto, taip pat 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-290295 dėl 20 512,02 Eur delspinigių pagal minėtą mokestinę nepriemoką išieškojimo, taip pat 2025 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-84872 dėl 19 742,30 Eur delspinigių išieškojimo ir visus minėtus sprendimus pateikusi vykdyti. Pareiškėjo teigimu, šių sprendimų vykdymas sukeltų jam didelę žalą, kurios atitaisymas būtų sudėtingas, kadangi dėl sprendimų vykdymo pareiškėjas prarastų visą savo turtą. Be to, iki šių metų pabaigos pareiškėjas privalo sumokėti baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis kuriuo jam apskaičiuota akcizas, jam paskirtą baudą, kurios nesumokėjimas neištaisomai apsunkintų jo padėtį, kadangi negalėjimas sumokėti baudą tikėtina turėtų būti keičiamas laisvės atėmimo ar arešto bausmėmis.

II. Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 9 d. nutartimi netenkino pareiškėjo M. S. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismas nustatė, kad skundžiamu VMI Sprendimu mokesčių administratoriaus iniciatyva pareiškėjui apskaičiuota akcizo mokestinė prievolė. Šiuo sprendimu nėra išieškomas nei akcizas, nei delspinigiai, taigi pareiškėjo nurodyti kiti mokesčių administratoriaus sprendimai yra pernelyg nutolę nuo pareiškėjo keliamo ginčo dalyko šioje byloje ir negali būti pagrindu taikyti pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones šioje byloje. Atsižvelgęs į tai, teismas netenkino pareiškėjo prašymo sustabdyti VMI 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 467-244587, 2024 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 467-257656, 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 467-290295 vykdymą.

Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones sieja su galimai neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didele žala. Pareiškėjas nurodė tik bendro pobūdžio teiginius, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių realią grėsmę, kad jis patirs nuostolių ir kad jam bus padaryta didelė finansinė žala. Todėl pareiškėjo prašymą uždrausti VMI priimti sprendimus dėl delspinigių išieškojimo Sprendimo pagrindu arba sustabdyti Sprendimo galiojimą teismas laikė nepamotyvuotu.

Teismo vertinimu, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, kad pareiškėjas jų neįvardijo ir neįrodė, kad neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Pareiškėjas nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.

III. Pareiškėjas M. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2025 m. birželio 9 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog jis šioje byloje skundžia VMI sprendimą dėl akcizo prievolės jam apskaičiavimo, kurio pagrindu ir yra priimti išvestiniai atsakovo sprendimai dėl akcizo išieškojimo, išieškojimo iš priverstinai įkeisto turto, taip pat sprendimai dėl delspinigių, kurių vykdymą ir naujų analogiškų sprendimų (dėl delspinigių) priėmimą pareiškėjas prašo stabdyti. Be skundžiamo Sprendimo, prašomų vykdyti sprendimų negalėtų būti. Taigi ginčo dalykas šioje byloje tiesiogiai susijęs su prašomais stabdyti sprendimais.

Pareiškėjo manymu, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neįrodė realios grėsmės jam dėl išieškojimo sprendimų ir jų vykdymo, kad jis patirs nuostolių ir kad jam bus padaryta didelė finansinė žala. Pareiškėjo nurodyta grėsmė jam, kad bus pakeista jam baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė vertintina kaip neatitaisoma žala, kadangi jam paskirtos piniginės baudą pakeitimo į laisvės atėmimą, tokiu būdu patirtinos neturtinės žalos, nebus galima ištaisyti. Iš pareiškėjo pateikto baudžiamojo įsakymo matyti, kad iki 2025 m. galo jis turi sumokėti 22 000 Eur baudą. Iš pareiškėjo pateikto VMI 2024 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 467-257656 išieškoti minėtas mokestines nepriemokas iš priverstine hipoteka įkeisto pareiškėjo turto matyti, kad pareiškėjo turto vertė yra 26 982 Eur. Taigi pareiškėjas, įvykdžius prašomus stabdyti atsakovo sprendimus, neturės jokio turto, iš kurio galėtų sumokėti baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudą, todėl bausmė jam bus pakeista. Pareiškėjui apskaičiuota ir iš jo jau išieškoma 1 213 911,81 Eur yra laikytina neįrodinėtina (ABTĮ 57 str. 1 d.) neatitaisoma žala arba sunkiai atitaisoma didelė žala, kadangi iš jo gali būti išieškota viskas ką jis turi.

Atsakovas VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

VMI nurodo, kad pareiškėjui bauda buvo paskirta dar 2023 m. gruodžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu ir pareiškėjas nesiėmė veiksmų turimo turto realizavimui, todėl yra pagrindas abejoti jo teiginiu, kad įkeistą turtą siektų parduoti ir sumokėti baudą.

VMI 2024 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 492-1513 pareiškėjo turtui yra nustatyta priverstinė hipoteka ir šis sprendimas nėra ir nebuvo ginčijamas. Galiojant sprendimui nustatyti priverstinę pareiškėjo turto hipoteką, šiuo turtu pareiškėjas negali laisvai disponuoti, taigi net taikius reikalavimo užtikrinimo priemones, pareiškėjas neturės galimybės turimo turto parduoti ir sumokėti baudą.

Be to, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų manyti, kad nesumokėjus baudos jam grėstų laisvės atėmimo ar arešto bausmė. Tokių duomenų pareiškėjas ir negalėtų pateikti, kadangi Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau – ir BK) nenumato baudos pakeitimo arešto ar laisvės pakeitimo bausme. BK 47 straipsnio 7, 8 dalyse numatytas tik baudos keitimas viešaisiais darbais (negalint baudos sumokėti ir nuteistajam sutinkant) ir laisvės apribojimu (nustačius baudos vengimą ir negalint baudos išieškoti). Palankaus ar iš dalies palankaus teismo sprendimo atveju, panaikinus visą ar dalį pareiškėjui apskaičiuotos prievolės, lėšos, kurios būtų išieškotos iš pareiškėjo, jam būtų grąžintos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 111 straipsnio pagrindu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Iš šios teisės normos formuluotės akivaizdu, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-502/2017; 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-502-520/2018). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Be to, pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018).

Nagrinėjamu atveju, be kita ko, pareiškėjas skunde prašė panaikinti VMI 2025 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. (21.222 Mr) 497-38, kuriuo pareiškėjui apskaičiuoti akcizai ir nustatyta mokestinė prievolė (iš viso: 1 240 897 Eur). Pareiškėjas 2025 m. birželio 6 d. prašė iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti VMI 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 467-244587, 2024 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 467-257656, 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 467-290295 vykdymą ir uždrausti VMI priimti sprendimus dėl delspinigių išieškojimo Sprendimo pagrindu arba sustabdyti Sprendimo galiojimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas, o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti VMI 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 467-244587, 2024 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 467-257656, 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 467-290295 vykdymą ir uždrausti VMI priimti sprendimus dėl delspinigių išieškojimo Sprendimo pagrindu arba sustabdyti Sprendimo galiojimą, nurodė bendro pobūdžio teiginius dėl to, kad neturės galimybės sumokėti nustatytas baudas ir mokestines prievoles, nes neturės jokio turto, tačiau nenurodė jokių konkrečių, įrodymais pagrįstų argumentų, kurie galėtų patvirtinti, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės šiuo atveju būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodyti argumentai nepagrįsti konkrečiais įrodymais ir nepatvirtina būtinybės taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, be to, nesusiję su teismo priimtais nagrinėti skundo reikalavimais. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, per se (pati savaime) nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pareiškėjo teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos neatitinka ABTĮ 70 straipsnio reikalavimų, nes neįrodo, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).

Kiti pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai nesuponuoja kitokio nustatytų aplinkybių vertinimo ar kitokių išvadų nei skundžiamos nutarties dalyje nurodė pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, pareiškėjo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir pareiškėjo nurodytas bendro pobūdžio priežastis, dėl kurių, jo teigimu, turi būti taikoma prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, sprendžia, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti pareiškėjo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta tokių aplinkybių, kurios pagrįstų, jog nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl skundžiama Regionų administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. S. (anksčiau R. S.) atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Arūnas Sutkevičius