2021-01-27 Nr. AB-1931-3-61-3-01944-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-127-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01944-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 17.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. V. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – A. A., J. A.) dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas L. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2019 m. vasario 15 d. raštą Nr. (7.9)-2D-2190 „Dėl Jūsų 2017-11-24 skundo“ (toliau – ir Raštas), įpareigoti priimti naują sprendimą pagal 2017 m. rugsėjo 15 d. skundą – apginti pažeidžiamas teises – įpareigoti atlikti priestato prie namo (duomenys neskelbtini), statybų teisėtumą ir stabdyti statinio teisinę registraciją.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 15 d. V. A. V. (pareiškėjas L. V. yra jos teisių perėmėjas) kreipėsi su skundu į Inspekcijos Klaipėdos skyrių, prašė nutraukti įstatymo pažeidimus, J. ir A. A. vykdant statybos darbus (duomenys neskelbtini), kadangi jie, kaip bendraturčiai, pažeidžia jo teises ir interesus. Namas (duomenys neskelbtini), nėra atidalintas ir priestato prie namo statyba vykdoma nepaliekant jokio priėjimo prie namo iš vakarų pusės, nelieka jokio tarpo tarp priestato ir namo. Pareiškėjas teigė, jog namo dalį paveldėjo iš tėvų, 1967 m. gruodžio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nustatyta namo naudojimosi tvarka, kuri pažeidžiama. Pareiškėjui su bendraturčiais J. ir A. A. priklauso po 1/2 garažo, esančio namo pirmame aukšte, bet statant priestatą, jis panaikintas. Pareiškėjas prašė išsiaiškinti situaciją ir užkirsti kelią tokiai statybai ir teisių pažeidimui.

3. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. spalio 19 d. gavo Inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2017 m. spalio 16 d. raštą Nr. (16.2) 2D-14404 „Dėl statybos darbų (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir 2017 m. spalio 16 d. raštas), kuriame nurodoma, kad jokių pažeidimų nenustatyta. Šį raštą apskundė teismui. Byla buvo paskirta nagrinėti iš esmės. Tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės teisme buvo gautas Inspekcijos viršininkės 2019 m. vasario 1 d. įsakymas Nr. IV-11 „Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. gruodžio 7 d. rašto Nr. (7.9)-2D-17143 panaikinimo“ (toliau – ir 2019 m. vasario 1 d. įsakymas), kuriuo panaikintas Inspekcijos 2017 m. gruodžio 7 d. raštas Nr. (7.9)-2D-17143 „Dėl Jūsų 2017-11-24 skundo“ (toliau – ir 2017 m. gruodžio 7 d. raštas). Gavęs 2019 m. vasario 1 d. įsakymą, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. kovo 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-1629-243/2019 administracinę bylą nutraukė.

4. Pareiškėjas teigė, kad 2019 m. vasario 1 d. įsakymo pagrindu gavo Inspekcijos Raštą, kuriame iš esmės nepaneigti 2017 m. rugsėjo 15 d. skundo, 2017 m. lapkričio 24 d. skundo motyvai ir reikalavimai. Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro 2019 m. vasario 19 d. pažymoje aiškiai nurodyta, kad name yra garažas (17,38 kv. m), ir pagal pažymos 4.2 punktą po 1/2 dalį priklauso bendraturčiams. Pareiškėjas vertino, kad jo skunde keliami klausimai neišspręsti, J. ir A. A. ir toliau vykdo statybas, pažeisdami jo teises.

5. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad Inspekcija Raštu pateikė V. A. V. antrą atsakymą į jos 2017 m. lapkričio 24 d. skundą, kadangi pirmas atsakymas į skundą, parengtas 2017 m. gruodžio 7 d., Inspekcijos viršininko 2019 m. vasario 1 d. įsakymu buvo panaikintas. Įvertinusi visas skunde nurodytas aplinkybes, Inspekcija padarė išvadą, jog 2017 m. lapkričio 24 d. skundas yra nepagrįstas, t. y. buvo nustatyta, kad A. ir J. A. vykdo gyvenamojo namo rekonstravimą teisėtai, o Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – ir Klaipėdos departamentas) priėmė teisėtą ir pagrįstą 2017 m. spalio 16 d. raštą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus, faktines bei teismų sprendimais nustatytas aplinkybes. Inspekcija dar kartą nuosekliai išnagrinėjo skundą ir atsakė į visus skunde suformuluotus klausimus.

7. Atsakovas teigė, jog tikrindama skunde nurodytas aplinkybes, Inspekcija nustatė, kad Inspekcijos Klaipėdos departamentas organizavo statybos darbų patikrinimą vietoje ir patikrinimo metu pažeidimų nenustatė, tai fiksuota akte Nr. SPA-1273, nes statybos darbams vykdyti A. A. pateikė statybos leidimą Nr. LRS-31-170829-00076. Tikrinimo metu buvo nustatyta, jog rengiami priestato pamatai atitinka projekte nurodytą vietą ir matmenis. Pagal projektą priestatas statomas vieno aukšto ir antro aukšto išorinių sienų nesiekia. Dokumentų, patvirtinančių, kad bus atliekama antro aukšto rekonstrukcija nebuvo pateikta, todėl nebuvo galimybės spręsti apie galimai numatomus antro aukšto rekonstravimo darbus. Inspekcija pakartotinai atkreipė dėmesį į tai, jog skunde keliami klausimai yra išspręsti įsiteisėjusiais teismo sprendimu ir nutartimi. Priestatas statomas žemės sklypo dalyje, skirtoje naudotis bendraturčiams A. ir J. A. Į patalpas, kurios skunde įvardintos garažu, patekimas buvo numatytas iš žemės sklypo dalies, kuri buvo priskirta naudotis A. ir J. A. Duomenų, kad minimos garažo patalpos priklauso po 1/2 dalį V. A. V. bei A. ir J. A., nėra, kadangi rūsio patalpų atidalinimo dokumentai nepateikti. Patekimas į minėtą patalpą yra panaikintas ir ja iš viso nesinaudojama. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas aplinkybes dėl patekimo į patalpas, kurios įvardinamos garažu, galėjo įrodinėti nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-167-122/2016, o ne kvestionuoti įsiteisėjusį teismo sprendimą po bylos baigties. Įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1132-460/2016 buvo nustatyta viso žemės sklypo naudojimosi tvarka.

8. Atsakovas nurodė, kad leidimą išdavė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Teismas, priimdamas sprendimą, įvertino, ar bendraturčių pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų ir konstatavo, jog gyvenamojo namo rekonstravimas nepažeidžia kito bendraturčio teisių ir teisėtų interesų. Įvertinus 2017 m. lapkričio 24 d. skundo ir Rašto turinį, darytina išvada, kad Raštu buvo tinkamai ir išsamiai atsakyta į visus skunde keltus klausimus, Raštas atitinka teisės aktų reikalavimus ir faktinius duomenis, todėl naikinti jo nėra pagrindo.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 3 d. sprendimu pareiškėjo L. V. skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad 2017 m. rugsėjo 15 d. V. A. V. (pareiškėjas – jos teisių perėmėjas) pateikė skundą Inspekcijos Klaipėdos departamentui dėl vykdomų statybos darbų (duomenys neskelbtini). Skunde buvo nurodyta, kad yra teismo sprendimas, leidžiantis vykdyti statybas be bendraturčių sutikimo, tačiau J. ir A. A. pradėjo vykdyti statybos darbus, kurie pažeidžia jos, kaip bendraturtės, teises ir interesus. Taip pat buvo nurodyta, kad namas nėra atidalintas, priestato statyba vykdoma, nepaliekant jokio priėjimo prie namo iš vakarų pusės ir prašoma išsiaiškinti situaciją bei užkirsti kelią tokiai statybai. Inspekcijos Klaipėdos departamentas, išnagrinėjęs skunde nurodytas aplinkybes, 2017 m. spalio 16 d. raštu pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog 2017 m. spalio 6 d. įvykusio statybos darbų (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu statytojas A. A. pateikė projektuotojo R. V. 2017 metais parengtą vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą Nr. RV-17/05, pagal kurį Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2017 m. rugpjūčio 29 d. yra išdavusi statybos leidimą Nr. LRS-31-170829-00076, suteikiantį teisę rekonstruoti neypatingosios kategorijos vieno buto gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad iš gyvenamojo namo vakarinės pusės ties lauko sienos dalimi iki rūsio patalpos lango prieduobėje yra pradėti rengti betoniniai pamatai priestato statybai. Buvo nustatyta, jog statomi priestato pamatai atitinka projekte nurodytą vietą ir matmenis. Atlikus patikrinimą, 2017 m. spalio 6 d. buvo surašytas statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas Nr. SPA-1273 su išvada – pažeidimų teisės aktų reikalavimams nenustatyta. Teismas pažymėjo, kad nurodytas aplinkybes patvirtina Inspekcijos pateikti rašytiniai įrodymai.

11. Teismas nurodė, kad 2017 m. lapkričio 24 d. V. A. V. pateikė skundą Inspekcijai, kuriame nurodė, jog Inspekcijos sprendimas priimtas tinkamai neįvertinus faktinių aplinkybių bei prašė jas įvertinti, t. y. kad J. ir A. A. vykdomi statybos darbai pažeidžia jos, kaip bendraturtės, teises ir interesus, kad priestato statyba vykdoma nepaliekant priėjimo prie namo iš vakarų pusės, kad priestato statyba trukdys jai, antro aukšto savininkei ir ji negalės antrame aukšte vykdyti rekonstrukcijos darbų, kad priestatu užstatomas garažas, kuris bendraturčiams priklauso po 1/2 dalį, kad nebus galimybių patekti į garažą, kad A. tokiu būdu pasididina savo turto dalį, priestatas panaikina galimybę naudotis ir bendra kiemo aikštele, kad išduotas leidimas rekonstrukcijai yra neteisėtas, bus užstatyta visa vakarinė namo siena ir neturės galimybės naudotis rūsiais. Pareiškėjas prašė pašalinti pažeidimus ir priimti teisingą bei teisėtą sprendimą. Inspekcija 2017 m. gruodžio 7 d. raštu pateikė atsakymą, kuris Inspekcijos viršininko 2019 m. vasario 1 d. įsakymu buvo panaikintas, o Inspekcijos Teritorijų planavimo ir statybos skyrius įpareigotas iš naujo išnagrinėti V. A. V. 2017 m. lapkričio 24 d. skundą „Dėl 2017 m. spalio 16 d. sprendimo“ ir pateikti teisės aktuose keliamus reikalavimus atitinkantį išsamų, motyvuotą atsakymą. 2019 m. vasario 15 d. Inspekcija Raštu pateikė atsakymą į V. A. V. 2017 m. lapkričio 24 d. skundą. Rašte Inspekcija nurodė, kad 2017 m. lapkričio 24 d. skundas yra nepagrįstas, kadangi buvo nustatyta, kad A. ir J. A. teisėtai vykdo gyvenamojo namo rekonstravimą, o Inspekcijos Klaipėdos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą 2017 m. spalio 16 d. raštą.

12. Teismas nustatė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-167-122/2016 dėl teisės pripažinimo ieškovams A. ir J. A. (V. A. V. šioje byloje dalyvavo kaip atsakovė) atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), rekonstravimo projektavimo darbus nusprendė pripažinti A. ir J. A. teisę atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), rekonstravimo projektavimo darbus pagal projektuotojo R. V. 2015 metų projektinius pasiūlymus, jų pagrindu gauti projektavimo sąlygas, parengti techninį projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą be bendraturtės sutikimo / pritarimo. Teismas sprendime įvertino, ar A. ir J. A. pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų ir konstatavo, kad gyvenamojo namo rekonstravimas pagal projektuotojo R. V. 2015 metais parengtus projektinius pasiūlymus, kuriuose priestatas prie gyvenamojo namo yra suprojektuotas, nepaliekant tarpo tarp priestato ir namo, nepažeidžia bendraturčio teisių ir teisėtų interesų. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1132-460/2016 šioje dalyje (dėl teisės pripažinimo ieškovams A. ir J. A. atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektavimo darbus) Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimą paliko nepakeistą.

13. Teismas aptarė Inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. D1-530, (toliau – ir Nuostatai) 10.2 punktą, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) paskirtį, jo 8 straipsnio 1, 2 dalis, 11 straipsnį ir nurodė, kad Inspekcija, gavusi pranešimą (skundą) dėl neteisėtų statybų, atliko tikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, jog J. ir A. A. priestato statybas (duomenys neskelbtini), vykdo teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. turi išduotą statybą leidžiantį dokumentą, kuris yra nenuginčytas ir galiojantis, ir laikantis projekto, kuriam išduotas statybos leidimas, sprendinių, surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą ir padarė išvadą, kad teisės aktų reikalavimų pažeidimų nenustatyta.

14. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad Inspekcija netinkamai atliko jai teisės aktais nustatytas funkcijas ir pareigas, netinkamai išsiaiškino situaciją, neužkirto kelio neteisėtai statybai. Teismas pažymėjo, kad tikrindama skundo aplinkybes, Inspekcija nustatė, jog Inspekcijos Klaipėdos departamentas organizavo statybos darbų patikrinimą vietoje ir patikrinimo metu pažeidimų nenustatė. Atliekant statybos darbų teisėtumo vertinimą, Inspekcija nustatė, kad Inspekcijos Klaipėdos departamentas vadovavosi teisės aktų nuostatomis. Išvada buvo padaryta remiantis pateiktais rekonstrukcijos darbų teisėtumą įrodančiais dokumentais, nustačius, jog atliekant rekonstravimo (statybos) darbus laikomasi projektinių sprendinių.

15. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad priimdama Raštą Inspekcija netinkamai išnagrinėjo 2017 m. lapkričio 24 d. skundą, neatsakė į skunde keliamus klausimus bei padarė nepagrįstą išvadą. Teismas vertino Rašto turinį ir nustatė, jog Inspekcija išsamiai ir aiškiai, motyvuotai pasisakė dėl kiekvieno keliamo skundo argumento pagal savo kompetenciją. Teismas priėjo prie išvados, kad Raštas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti.

16. Teismas pažymėjo, kad esant nesutarimams tarp bendraturčių, jie gali būti sprendžiami civilinio proceso tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normomis.

III. 17. Pareiškėjas L. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

18. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56, 78 straipsnių reikalavimus. Pareiškėjas į bylą pateikė papildomus rašytinius įrodymus, kad garažas, esantis namo pirmame aukšte priklauso bendros dalinės nuosavybės teise pareiškėjui ir A. bei J. A. Iš šių dokumentų akivaizdu, kad pastatytas priestatas užstatė įvažiavimą į garažą, o nesant pareiškėjui galimybės patekti į jam priklausančią turto dalį, grubiai pažeista jo konstitucinė teisė į nuosavybę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str.), CK 4.81 straipsnis (naudojimosi namais, butais ar kitais nekilnojamaisiais daiktais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarka), 4.83 straipsnis (butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir pareigos naudojantis bendra daline nuosavybe). Pareiškėjas taip pat pateikė žemės sklypo planą, VĮ Registrų centro pažymą, 1962, 1967 metų sutartis, vaizdo įrašą dėl priestato aukštingumo, tačiau teismas šių rašytinių įrodymų neanalizavo;

18.2. Pagal nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti 2 dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012);

18.3. Inspekcija neatliko savo pareigų, nustatytų Nuostatų 10.1–10.2 punktuose, teismas tinkamai to neįvertino, skundžiamas teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86–87 straipsnių reikalavimų.

19. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

20. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgiant į bylai reikšmingas aplinkybes ir susiformavusią teismų praktiką, tinkamai taikant tiek materialiosios, tiek proceso teisės normas, todėl naikinti jo pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo;

20.2. Teismas vertino pareiškėjo 2020 m. sausio 29 d. papildomai pateiktus įrodymus ir priėjo prie išvados, kad jie nepaneigia Inspekcijos Rašto pagrįstumo. Inspekcija, priimdama Raštą, analizavo ir pastato kadastrinius duomenis, kurie buvo jau pateikti su pačiu skundu, ir VĮ Registrų centro pažymas apie žemės sklypą ir jame esančius statinius, vertino žemės sklypo planą, kuriame yra pažymėtos bendraturčių naudojamos sklypo dalys, todėl tai nebuvo naujai pateikti ir netirti įrodymai. Teismas įvertino visas byloje reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nurodė, kad 2020 m. sausio 29 d. pareiškėjo pateiktais įrodymais jos nepaneigtos;

20.3. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde teigdamas, kad teismas pažeidė ABTĮ 86 ir 87 straipsnių nuostatas, nenurodė daugiau jokių motyvų ir argumentų. Tai, kad pareiškėjas tiesiog nesutinka su teismo nurodytais motyvais, nereiškia, kad jų apskritai nėra ir nesudaro pagrindo naikinti ir priimti kitokio sprendimo. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nustato teismams pareigą pateikti pakankamus priimtų sprendimų argumentus. Byloje buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, priimtas teismo sprendimas yra aiškus ir pakankamai motyvuotas;

20.4. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su CK 4.81 ir 4.83 straipsnių nuostatomis, teismas sprendime aiškiai nurodė, kad ginčai ir nesutarimai tarp bendraturčių turi būti sprendžiami vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Teismas atkreipė dėmesį, kad J. ir A. A. teisę atlikti rekonstravimo darbus be bendraturčių sutikimo yra patvirtinęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-167-122/2016 ir Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1132-460/2016, todėl pareiškėjo keliami klausimai dėl galimų jo kaip bendraturčio teisių pažeidimų yra išspręsti įsiteisėjusiais teismo sprendimu ir nutartimi. Aplinkybes dėl patekimo į patalpas, kurios įvardinamos garažu, pareiškėjas turėjo galimybę įrodinėti nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-167-122/2016, o ne kvestionuoti įsiteisėjusį teismo sprendimą po bylos baigties;

20.5. Teismas, vadovaudamasis statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančiais teisės aktais ir tinkamai juos aiškindamas, sprendime pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, jog Inspekcija netinkamai atliko jai teisės aktais nustatytas funkcijas ir pareigas, netinkamai išaiškino situaciją, neužkirto kelio neteisėtai statybai;

20.6. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, pareiškėjas naujų aplinkybių, susijusių su skundžiamu teismo sprendimu, kurių nebūtų įvertinęs teismas, iš esmės nenurodė, apeliacinis skundas parengtas tais pačiais motyvais kaip ir pareiškėjo skundas, nenurodyta jokių pagrįstų skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo pagrindų, o tai prieštarauja apeliacinio proceso tikslui, nes pakartotinis bylos nagrinėjimas apeliaciniame procese nėra galimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. (7.9)-2D-2190, kuriuo pakartotinai išnagrinėtas pareiškėjo (kaip V. A. V. teisių perėmėjo) 2017 m. lapkričio 24 d. skundas, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

22. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. vasario 3 d. sprendimu L. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, kad Inspekcijos raštu nebuvo atsakyta į 2017 m. lapkričio 24 d. skunde keliamus klausimus. Nustatyta, kad Inspekcija remiantis teisės aktų reikalavimais atliko visas procedūras, būtinas tinkamai išsiaiškinti ginčo situaciją, ją įvertinti, ir priimti motyvuotą sprendimą. Inspekcijos 2019 m. vasario 15 d. raštas Nr. (7.9)-2D-2190 atitinka teisės aktų reikalavimus ir faktinius duomenis, todėl teisinio pagrindo jį naikinti nėra.

23. L. V. su minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniu skundu prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Teigia, kad teismas padarė neteisingą išvadą, jog A. ir J. A. vykdoma gyvenamojo namo rekonstrukcija yra teisėta, taip pat, kad nėra įrodymų, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nevykdo savo pareigų, netinkamai išsiaiškino situaciją, neužkirto kelio neteisėtai statybai ir, kad jo teisės ir teisėti interesai nepažeisti. Pažymi, kad ši teismo išvada yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neteisėta.

24. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Pareiškėjas su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, šie įrodymai buvo pateikti ir pirmosios instancijos teismui, kuris priimdamas 2020 m. vasario 3 d. sprendimą juos įvertino. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nevertina su pareiškėjo apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų.

26. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-459 redakcija), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. D1-530 patvirtintų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatų bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių nuostatos.

27. Byloje nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. vasario 15 d. sprendimas Nr. (7.9)-2D-2190 priimtas pakartotinai išnagrinėjus V. A. V. 2017 m. lapkričio 24 d. skundą. Išnagrinėjęs skundą atsakovas nusprendė, jog A. ir J. A. vykdo namo rekonstrukciją teisėtai, o Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą 2017 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. (16.2)2D-144404, atitinkantį teisės aktus, faktines bei teismų sprendimais nustatytas aplinkybes.

28. Šio ginčo kontekste pažymėtina, kad remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis matyti, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 30 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-167-122/2016 dėl teisės pripažinimo ieškovams A. ir. J. A. atlikti gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), rekonstrukcijos projektavimo darbus. Minėtu teismo sprendimu pripažinta ieškovų teisė atlikti anksčiau nurodyto gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus pagal projektuotojo R. V. 2015 m. projektinius pasiūlymus, jų pagrindu gauti projektavimo sąlygas, parengti techninį projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovų (šiuo atveju pareiškėjo) sutikimo / pritarimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad priimdamas sprendimą, įvertino, ar bendraturčių-ieškovų pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų ir konstatavo, kad gyvenamojo namo rekonstrukcija pagal projektuotojo R. V. 2015 m. parengtus projektinius pasiūlymus, kuriuose priestatas prie gyvenamojo namo yra suprojektuotas nepaliekant tarpo tarp priestato ir namo, nepažeidžia Jūsų (šiuo atveju pareiškėjo) teisių ir teisėtų interesų. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1132-460/2016 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimo dalis dėl teisės pripažinimo ieškovams A. ir J. A. atlikti gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), rekonstrukcijos projektavimo darbus palikta nepakeista.

29. Kaip matyti iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. (7.9)-2D-2190 turinio jame pateikti išsamūs atsakymai į pareiškėjo klausimus. Atsakovas skundžiamame sprendime atskirai aptarė kiekvieną L. A. V. 2017 m. lapkričio 24 d. skundo argumentą ir jį įvertino, t. y. motyvuotai į juos buvo atsakyta. Atlikus statybos darbų teisėtumo vertinimą, pagrįstai konstatuota, kad A. ir J. A. statybos vykdomos turint teisės aktų nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir laikantis projekto sprendinių, todėl statyba pripažinti neteisėta nėra jokio teisinio pagrindo. Tai reiškia, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos tinkamai patikrino atliekamos statybos teisėtumą.

30. L. V. apeliaciniame skunde nepateikė jokių svarių argumentų, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Iš esmės jame atkartojami pirmosios instancijos teismui pateikto skundo argumentai, kuriuos teismas motyvuotai sprendime aptarė, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jiems pritaria ir plačiau nebepasisako.

31. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo netinkamai atliktu įrodymų vertinimu ir dėl to neteisingai nustatytomis ginčo faktinėmis aplinkybėmis, primena, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.).

32. Nagrinėjamu atveju tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis (įrodymus) ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

33. Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas ištyrė ir įvertino, teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas, sprendime išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o L. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius