T-21-2009 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Procesinio sprendimo kategorija 94.5 (S)

Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

N U T A R T I S

2009 m. sausio 26 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Sigitos Rudėnaitės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo,

išnagrinėjusi Kauno apygardos teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atsakovei D. S., tretieji asmenys P. S., S. S., rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovės 150611,96 Lt mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui. Ieškovas nurodo, kad po V. S. mirties liko 150611,96 Lt mokestinė V. S. įmonės nepriemoka. V. S. įmonė įregistruota 1992-09-24. 1994-12-28 buvo nutraukta V. S. santuoka su S. S., o 1995-02-11 V. S. sudarė naują santuoką su atsakove. Kadangi individualios įmonės veikla santuokos metu buvo tęsiama, iš įmonės veiklos gautos pajamos laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Iš įmonės veiklos atsiradusios prievolės turėjo būti vykdomos iš bendro sutuoktinių V. S. ir atsakovės turto (Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai). Po V. S. mirties dėl jo turto paveldėjimo paduodami pareiškimus notarui kreipėsi atsakovė ir nepilnametis sūnus P. S. per įstatyminę atstovę – motiną S. S.. Paveldėjimo teisės liudijimai šiems įpėdiniams nėra išduoti, bet atsakovei išduotas nuosavybės teisės liudijimas į ½ dalį santuokoje įgyto turto. Atsakovė privalo padengti mirusio sutuoktinio mokestinę nepriemoką remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 92 straipsniu.

Kauno apygardos teismas nusprendė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl kilusio ginčo rūšinio teismingumo. Teismas remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuris bylas dėl mokesčių sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo priskiria administraciniams teismams, o ieškinyje yra reiškiamas reikalavimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo. Teismo nuomone, aplinkybė, jog ieškinys reiškiamas ne skolininkui, bet jo sutuoktinei ir kad jis yra grindžiamas Civilinio kodekso normomis nereiškia, kad mokestinis santykis tampa civiliniu teisiniu santykiu.

Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Specialioji teisėjų kolegija yra pasisakiusi, jog reikalavimai, kylantys iš mokestinių prievolių biudžetui vykdymo pažeidimų yra priskirtini viešosios teisės, t. y. mokesčių teisės, reguliavimo sričiai, ir nagrinėtini administraciniame teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 16 dalis, 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas) (Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 4 d. nutartis byloje Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras v A. S.).

Tačiau šioje byloje yra susidariusi situacija, kuomet fizinis asmuo, turėjęs pareigą sumokėti mokestinę nepriemoką, yra miręs. Mokesčių administravimo įstatymo 92 straipsnis nustato, kad mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Nuoroda į Civilinį kodeksą reiškia, kad mokestinė nepriemoka yra paveldima kartu su kitu mirusio fizinio asmens turtu (Civilinio kodekso 5.1 straipsnio 1, 2 dalys), o turto paveldėtojai, priimdami palikimą, įgyja pareigą mokestinę nepriemoką padengti (Civilinio kodekso 5.50 straipsnis). Taigi, teismas, nagrinėdamas pareikštą reikalavimą, turės taikyti paveldėjimo teisės normas, kurios yra civilinio teisinio pobūdžio. Specialioji teisėjų kolegija įvertina ir tą aplinkybę, jog atsakovė buvo V. S., dėl kurio individualios įmonės mokestinės nepriemokos kilo ginčas, sutuoktinė, todėl byloje gali tekti pasisakyti dėl sutuoktinių turtinių teisių ir pareigų, t.y. civilinių teisinių santykių.

Konstatuotina, kad kilęs ginčas neapsiriboja vien tik mokestiniais teisiniais santykiais, tačiau apima ir civilinius teisinius santykius. Tokiu atveju ginčą, kuris yra susijęs tiek su civiliniais, tiek su administraciniais teisiniais santykiais, turi spręsti bendrosios kompetencijos teismas, kurio kompetencija yra platesnė.

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,

n u t a r i a:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal ieškovo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atsakovei D. S., tretieji asmenys P. S., S. S., grąžinti Kauno apygardos teismui.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pirmininko pavaduotojas

Janina Stripeikienė Ričardas Piličiauskas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėja teisėjas

Sigita Rudėnaitė Anatolijus Baranovas