9e8d860a-cfde-4e95-8a3d-b4baaca2dfde · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas E. Maškevičius                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-108-417/2013                                                    Teisminio proceso Nr. 1-93-1-00308-2012-0Teisėja V. B.             Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.2.; 1.2.4.8.2. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2013 m. sausio 24 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,teisėjų Savinijaus Katausko, Daliaus Jocio,sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Saunoriui,asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, B.

B.,jo gynėjui advokatui Edvardui Staponkui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, B. B. apeliacinį skundÄ dėl Å ilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo B. B. dėl padarytos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., pritaikius BK 38 str., nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p. B. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – po nuosprendžio įsiteisėjimo tris mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė:

B. B. pagal BK 140 str. 1 d. baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas už tai, kad 2012 m. birželio 16 d., apie 12 val., duomenys neskelbtini, V. B. ir B. B. priklausančio namo kambaryje tyčia sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu sÅ«nui G. B. į kairįjį skruostÄ , taip nukentėjusiajam G. B. sukeldamas fizinį skausmÄ .Asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, B. B. pateiktame apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Å ilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nuosprendį ir paÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio konstatavimÄ , kad smÅ«gį G.

B. sudavė kumščiu, nurodant, kad smÅ«gį sudavė delnu. Taip pat nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ne BK 38 str. pagrindu, o BK 37 str. pagrindu, nes padaryta veika mažareikÅ¡mė. Nurodo, kad jokio sužalojimo sÅ«nui nepadarė, o pats sÅ«nus nurodo, kad patirtas skausmas buvo trumpalaikis ir jis to konflikto nesureikÅ¡mino. Tai patvirtino ir sÅ«nui atliktas psichologinis tyrimas. Apie įvykį pranešė ne pats sÅ«nus G. B., o jo motina ir sesuo. Akcentuoja, kad Å¡eimoje santykiai itin įtempti, nes S. B. nėra jo biologinis sÅ«nus, be to, itin skiriasi jo ir sutuoktinės požiÅ«ris į vaikų sveikÄ auginimÄ , psichologinį tobulinimÄ , religinių įsitikinimų formavimÄ .

Dukra pritaria sutuoktinės V. B. pozicijai, todėl pasinaudojusios susidariusia situacija ir informavo Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojus.Asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, B. B. ir jo gynėjas praÅ¡o pateiktÄ apeliacinį skundÄ tenkinti.Prokuroras praÅ¡o asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, B. B. apeliacinį skundÄ atmesti.Asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, B. B. apeliacinis skundas atmestinas.Å ilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Keisti jo apelianto skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ padaręs nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me (BK 37 straipsnis). Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau, antra, Å¡ie požymiai (ar kai kurie iÅ¡ jų) egzistuoja tik formaliai.

Baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius, negali bÅ«ti sprendžiama, ar jie nėra mažareikÅ¡miai. Teismų praktikoje įtvirtinta pozicija, kad BK 37 straipsnis negali bÅ«ti taikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, arba nusikaltimas, siekiant sutrikdyti (ar sutrikdęs) kito asmens sveikatÄ . IÅ¡ nusikaltimo sudėties požymių, kurių iÅ¡raiÅ¡ka konkrečiame nusikaltime gali bÅ«ti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimÄ vertinti kaip mažareikÅ¡mį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį (BK 37 straipsnis).

BÅ«tent žalos pobÅ«dis, dydis iÅ¡reiÅ¡kia nusikaltimų pavojingumÄ , t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formÄ ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymių, tačiau iÅ¡ esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos iÅ¡vadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikÅ¡minga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms.

Kartu pažymėtina, kad BK 37 straipsnio formuluotė „ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų“ suponuoja iÅ¡vadÄ , jog, konstatuojant kaltininko veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių iÅ¡raiÅ¡kÄ konkrečiame nusikaltime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-86/2006). Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atleisti asmenį, padariusį nusikaltimÄ , nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikÅ¡miÅ¡kumo yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Todėl, pareiÅ¡kiant įtarimus, pagrindžiant baudžiamÄ jÄ atsakomybę asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, apraÅ¡ytas formaliosiomis sudėtimis, tokių padarinių numatymas ir konstatavimas nėra bÅ«tinas, tačiau, sprendžiant bausmės skyrimo, BK 37 straipsnio taikymo klausimÄ , turi bÅ«ti nustatytas padarytos veikos pavojingumo laipsnis. Nustatant padarytos veikos pavojingumo laipsnį esminę reikÅ¡mę turi padarytos žalos dydis. Kita vertus, nėra nusikalstamų veikų, nesukeliančių žalingų padarinių.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad BK 37 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, jog vertinant veikÄ kaip mažareikÅ¡mę pirmiausia bÅ«tina atsižvelgti į Å¡ia nusikalstama veika padarytos žalos dydį.Nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik esant nusikalstamiems padariniams – fiziniam skausmui ar nežymiam sveikatos sutrikdymui.Nagrinėjamuoju atveju, apeliantas B. B. suduodamas vienÄ smÅ«gį kumščiu sÅ«nui G.

B. į kairįjį skruostÄ , pastarajam sukėlė fizinį skausmÄ . Tačiau, apelianto įsitikinimu, jo veika yra mažareikÅ¡mė, kadangi jokio sužalojimo sÅ«nui nepadarė, o pats sÅ«nus nurodo, kad patirtas skausmas buvo trumpalaikis ir jis to konflikto nesureikÅ¡mino.Vertinant BK 140 str. 1 d. nusikalstamos veikos sudėties bÅ«tinuosius požymius, kaip Å¡iuo atveju fizinį skausmÄ , bÅ«tina pažymėti, kad kiekvienu konkrečiu atveju nukentėjusiojo asmens patirtas fizinis skausmas, kaip baudžiamosios atsakomybės atsiradimo pagrindas, yra vertinimo dalykas.

Be abejo, vienas asmuo tÄ patį fizinį skausmÄ vertina kaip nusikaltimÄ prieÅ¡ jį, tuo tarpu kitas visiÅ¡kai to nesureikÅ¡mina. BÅ«tent tokia situacija yra ir Å¡iuo konkrečiu atveju, nes apelianto manymu, smÅ«gis sÅ«nui kumščiu į veidÄ tėra mažareikÅ¡mis įvykis jų Å¡eimos gyvenime.Tačiau įvertinusi byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, o bÅ«tent, kad tokį B. B. elgesį prieÅ¡ sÅ«nų sukėlė itin menkavertės priežastys – kad sÅ«nus per ilgai guli lovoje, kad valgo netinkamÄ maistÄ , galiausiai, kad prisėdo prie kompiuterio, todėl buvo vadinamas idiotu, ir už visa tai sÅ«naus buvo „pasidomėta“, ar pastarasis nori „gauti į snukį“, už tokį, apelianto įsitikinimu, netinkamÄ elgesį, teisėjų kolegija nemano, kad neadekvačius B.

B. veiksmus bÅ«tų galima laikyti mažareikÅ¡miais. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, kad ir kaip skirtųsi tėvų požiÅ«ris į vaikų auklėjimÄ , pateisinti tokį neadekvatų elgesį prieÅ¡ sÅ«nų negali jokios aplinkybės. Taigi sutikti su apelianto pozicija, kad toks jo elgesys yra vaikų auklėjimo metodas, ir, kaip auklėti vaikus, yra jo teisė, nėra ne tik teisinio, bet ir bendražmogiÅ¡kojo pagrindo. Be abejo, auklėti vaikus yra ne tik tėvų teisė, bet ir pareiga, tačiau ne tokiu bÅ«du, kokį Å¡iuo atveju pasirinko B.

B.. Taip, galbÅ«t apeliantui labai nepatiko sÅ«naus elgesys leisti sau ginčytis su tėvu, ir Å¡iam paklausus: „ar nori gauti į snukį?“, pateikiant atsakymÄ â€“ „duok“, tačiau pateisinti smurto vartojimÄ prieÅ¡ sÅ«nų teisėjų kolegija negali.Tad įvertinęs aptartas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas atmeta asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, B. B. apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ .Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija n u t a r i a : asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, B.

B. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                   Eduardas MaÅ¡kevičius Teisėjai                                                                                Dalius Jocys                                                                                  Savinijus Katauskas