2025-09-10 Nr. AB-14034-3-61-3-02941-2025-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-795-602/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02941-2025-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo mažosios bendrijos „4 gintarai“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „4 gintarai“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas mažoji bendrija (toliau – ir MB) „4 gintarai“ (toliau – ir Bendrija, pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) 2025 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. 69-14 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Nurodė, kad MB „4 gintarai“, atstovaujama direktorės D. G., 2025 m. balandžio 2 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą e.teismas.lt (toliau – ir EPP) užsiregistravusi kaip juridinis asmuo ir nurodžiusi kontaktinį el. pašto adresą (duomenys neskelbtini) (EPP paskyroje), pateikė skundą teismui dėl Sprendimo panaikinimo. Tą pačią dieną direktorė gavo automatinį pranešimą apie el. pašto adreso aktyvavimą, patvirtinantį, kad visi veiksmai prisijungimui prie EPP buvo atlikti tinkamai. Vis dėlto, nuo skundo padavimo dienos praėjus daugiau nei pusantro mėnesio ir negavus nė vieno pranešimo el. paštu apie bylos eigą, direktorė 2025 m. gegužės 22 d. nusprendė pati prisijungti prie EPP ir sužinojo, kad teismas 2025 m. balandžio 7 d. nutartimi buvo nustatęs terminą iki 2025 m. balandžio 18 d. pašalinti skundo trūkumus. Kadangi apie šią nutartį pareiškėjas nebuvo informuota el. paštu, trūkumai nebuvo pašalinti, ir teismas 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi skundą laikė nepaduotu. Pareiškėjas praleido terminą skundo trūkumams pašalinti ne dėl savo kaltės, o dėl techninių kliūčių, t. y. nors el. pašto adresas buvo EPP aktyvuotas tinkamai, tačiau pranešimai apie procesinius veiksmus el. paštu nebuvo gauti. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrijos direktorė, būdama (duomenys neskelbtini) metų, turinti tik vidurinį išsilavinimą, stokodama kompiuterinio raštingumo bei praktinės patirties naudojantis portalu, nuoširdžiai tikėjosi gauti visą informaciją el. paštu, todėl termino praleidimo priežastis laikytina objektyvia ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusia. Pareiškėjo nuomone, kadangi terminas paduoti skundą buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, prašė jį atnaujinti.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 5 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalį skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Nepaisant to, kad pareiškėjas pirmą kartą su skundu dėl Sprendimo panaikinimo kreipėsi į teismą 2025 m. balandžio 2 d. (administracinėje byloje Nr. eI3-11116-816/2025, 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi skundas laikytas nepaduotu, nepašalinus nustatytų trūkumų), tačiau šiuo kartu pareiškėja į teismą kreipėsi tik 2025 m. gegužės 28 d., todėl akivaizdu, jog terminas skundui paduoti yra praleistas.

Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes.

Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti, pažymėjo, jog praleido terminą skundo trūkumams pašalinti ne dėl savo kaltės, o dėl techninių kliūčių, t. y. nors el. pašto adresas EPP buvo aktyvuotas tinkamai, tačiau pranešimai apie procesinius veiksmus nebuvo gauti. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrijos direktorė, būdama (duomenys neskelbtini) metų, turinti tik vidurinį išsilavinimą, stokodama kompiuterinio raštingumo bei praktinės patirties naudojantis portalu, nuoširdžiai tikėjosi gauti visą informaciją el. paštu, todėl termino praleidimo priežastis laikytina objektyvia ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusia.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodytų aplinkybių negali laikyti objektyviomis priežastimis, kurios galėtų pateisinti skundo termino praleidimą.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) (toliau – ir Taisyklės), 7, 32 punkto, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 22 punkto nuostatomis.

Pažymėjo, kad remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pareiškėjas 2025 m. balandžio 2 d. pateikė skundą dėl Sprendimo panaikinimo (administracinė byla Nr. eI3-11116-816/2025). 2025 m. balandžio 7 d. teismas nutartimi nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti ir šią nutartį tą pačią dieną išsiuntė pareiškėjai per EPP sistemą, kaip tai įtvirtinta Taisyklių ir Aprašo nuostatose, nes pareiškėjo EPP paskyra yra aktyvi. Kadangi pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumų nepašalino, 2025 m. balandžio 24 d. teismo nutartimi skundas buvo laikytas nepaduotu, nutartis tą pačią dieną taip pat buvo išsiųsta pareiškėjui per EPP sistemą. Taigi, abi teismo nutartys buvo tinkamai išsiųstos ir laikytinos įteiktomis, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo EPP paskyra buvo aktyvi, kaip tai numatyta Taisyklių 32 punkte.

Teismas vertino, kad nors pareiškėjas skunde teigia, jog 2025 m. balandžio 2 d. užsiregistravo kaip juridinis asmuo EPP ir nurodė kontaktinį el. pašto adresą (duomenys neskelbtini), taip pat tą pačią dieną gavo automatinį pranešimą apie el. pašto adreso aktyvavimą, tačiau tai savaime nepatvirtina, jog buvo atlikti visi būtini veiksmai, užtikrinantys tinkamą informacijos gavimą el. paštu apie skundo priėmimą administracinėje byloje Nr. eI3-11116-816/2025.

Iš pareiškėjo pateiktos ekrano kopijos matyti, kad pareiškėjas iš tiesų gavo automatinį EPP pranešimą dėl el. pašto adreso aktyvavimo, tačiau vien tik el. pašto aktyvavimas nepakankamas tam, jog naudotojas pradėtų gauti informacinius pranešimus apie bylos eigą. Šiuo atveju kaip naudotis EPP sistema yra detaliai aprašyta Lietuvos teismų elektroninių paslaugų informacinės sistemos naudotojo vadove. Būtent vadovo 36–41 puslapiuose pateikta išsami instrukcija, kaip nustatyti pranešimų gavimo būdus ir tinkamai sukonfigūruoti EPP paskyrą siekiant gauti procesinę informaciją numatytais būdais.

Teismas pažymėjo, jog norint gauti tokius pranešimus, naudotojas turi papildomai nustatyti pranešimų gavimo būdus sistemos nustatymuose. Tam reikia atlikti šiuos veiksmus: 1. Meniu spauskite ant savo vardo ir pasirinkite punktą „Mano informacija“ – atidaromas naudotojo paskyros informacijos langas peržiūrai; 2. Paspauskite skirtuką „Paskyros nustatymai“ – atidaromas paskyros nustatymų langas, kuriame galėsite pasirinkti naujienų siuntimo būdą bei kokiais atvejais pranešimai turėtų būti siunčiami. Naudotojo vadove pabrėžta, jog pasirinkimus būtina išsaugoti paspaudžiant mygtuką „Išsaugoti“.

Teismas sprendė, kad pareiškėjas nesiėmė visų būtinų veiksmų, jog tinkamai nustatytų informacinių pranešimų gavimą per EPP sistemą. Pareiškėjas nurodo, kad 2025 m. balandžio 2 d. gavo automatinį pranešimą apie el. pašto adreso aktyvavimą (tai patvirtina ir pateikta ekrano nuotrauka), tačiau jokių tolesnių veiksmų, būtinų pranešimų apie bylos eigą gavimui (t. y. EPP paskyros nustatymų sukonfigūravimo), neatliko. Taigi pareiškėjas tinkamai neaktyvavo elektroninių informacinių pranešimų siuntimo funkcijos, todėl objektyviai negalėjo gauti teismo priimtų nutarčių el. paštu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad teismo nutarčių negavimas į pareiškėjo nurodytą el. pašto adresą buvo nulemtas ne EPP sistemos trikdžių, o netinkamų pareiškėjo veiksmų ar neveikimo konfigūruojant EPP paskyros nustatymus. Pareiškėjo pateikta ekrano nuotrauka, kurioje matyti kontaktiniai duomenys EPP sistemoje, savaime neįrodo, jog pareiškėjas tinkamai aktyvavo el. pašto adresą pranešimų gavimui ar pasirinko gauti informacinius pranešimus apie bylos eigą konkrečia elektroninio ryšio priemone. Minėta EPP paskyros informacija yra tik bendri paskyros kontaktiniai duomenys, kuriuos jis pateikė prisijungiant prie sistemos.

Teismas pastebėjo, kad jei pareiškėjui buvo neaišku, kaip tinkamai sukonfigūruoti pranešimų gavimo nustatymus EPP sistemoje, jis turėjo galimybę kreiptis pagalbos į Nacionalinę teismų administraciją (pareiškėjui jungiantis pirmą kartą prie EPP sistemos, automatiniu pranešimu buvo nurodyta, jog kilus klausimams jis gali kreiptis tel. +370 5 251 4129 arba pagalba@teismas.lt). Tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas tokia teise pasinaudojo ar bandė spręsti kilusius neaiškumus kreipdamasis į atsakingą instituciją.

Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodytos priežastys dėl tariamų EPP sistemos trikdžių (nenustatyta jokių trikdžių), negali būti laikomos svarbiomis ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis priežastimis, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Be to, kaip nurodo pareiškėjas, jis pirmą kartą į teismą su skundu dėl Sprendimo panaikinimo kreipėsi 2025 m. balandžio 2 d. Nors jis manė, kad tinkamai sukonfigūravo savo EPP paskyrą ir pasirūpino, jog gautų pranešimus el. paštu apie bylos procesą, tačiau kaip jau nustatyta, šių veiksmų pareiškėjas iki galo neatliko. Pareiškėjas nuo 2025 m. balandžio 2 d., daugiau kaip pusantro mėnesio nesiėmė jokių papildomų veiksmų ir tik 2025 m. gegužės 22 d. antrą kartą prisijungė prie EPP sistemos, kuomet sužinojo apie teismo nutartis (2025 m. balandžio 7 d. nutartis pašalinti skundo trūkumus bei 2025 m. balandžio 24 d. nutartis skundą laikyti nepaduotu), priimtas administracinėje byloje Nr. eI3-11116-816/2025. Toks pareiškėjo elgesys iš esmės vertintinas kaip skundą padavusio asmens nepakankamas rūpestingumas.

Teismas nurodė, kad šios aplinkybės rodo, jog pareiškėjas nepagrįstai delsė imtis būtinų veiksmų, siekdamas apginti savo galbūt pažeistas teises. Nors pirminį skundą pareiškėjas pateikė dar 2025 m. balandžio 2 d., tačiau jau po to, daugiau kaip pusantro mėnesio (iki pat 2025 m. gegužės 22 d.), visiškai nesidomėjo bylos eiga ir nesiėmė jokių veiksmų pasitikrinti, ar skundas priimtas bei ar byloje atliekami kokie nors kiti procesiniai veiksmai. Pareiškėjas tik 2025 m. gegužės 22 d., po skundo pateikimo (2025 m. balandžio 2 d.) vėl prisijungė prie savo EPP paskyros ir tik tuomet sužinojo apie teismo priimtas nutartis. Tai rodo, jog pareiškėjas nepagrįstai delsė imtis būtinų veiksmų tam, kad apgintų savo galbūt pažeistas teises. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių priežasčių, paaiškinančių (pateisinančių), kodėl per visą šį laikotarpį elgėsi pasyviai ir nesidomėjo bylos eiga.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašyme atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą nurodytas aplinkybes, sprendė, jog termino skundui paduoti praleidimą lėmė ne objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, o paties pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis. Taigi atnaujinti terminą skundui paduoti nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti. Taip pat grąžino sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui paduoti, o skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais. Teigia, kad ji tinkamai atliko veiksmus susikurdama EPP paskyrą. Gavo EPP automatinį pranešimą dėl elektroninio pašto adreso aktyvavimo, tačiau niekur nėra nurodyta, kad ji papildomai turi jungtis prie sistemos ir nueiti į skirtuką „Paskyros nustatymai“, pasirinkti į kur bei kokius norima gauti informacinius pranešimus ir visas šias nuostatas „išsaugoti“ ar atlikti kitus veiksmus, jog informaciniai pranešimai pasiektų jau patvirtintą el. paštą, kai pačiame pranešime jau yra patvirtinama, kad norint gauti visus pranešimus šiuo el. paštu, reikia paspausti pateiktą nuorodą. Pareiškėjas elgėsi remdamasis būtent oficialiu, automatiškai išsiųstu pranešimu, kuris buvo pateiktas kaip sistemos komunikacija apie paskyros aktyvavimą. Tokia informacija, pateikta oficialiu kanalu, sukuria teisėtą vartotojo lūkestį, ypač kai tai yra neprofesionalus proceso dalyvis, stokojantis specialiųjų žinių.

Teigia, kad teismo išvada, jog vien aktyvavimo nepakanka, nėra tiksliai pagrįsta, nes: el. laiške nėra jokių nuorodų ar perspėjimų apie būtinybę atlikti papildomus žingsnius informaciniams pranešimams gauti; nei registracijos metu, nei po pirmo prisijungimo nėra įspėjimų, kad informacinių pranešimų gavimas apie bylos eigą priklauso nuo papildomos konfigūracijos; prisijungus prie EPP nėra pateikiama papildomų ar iššokančių langų su papildoma informacija, pavyzdžiui: „nustatymai neišsaugoti“, arba, pavyzdžiui: „norint gauti informacinius pranešimus, turite pasirinkti pranešimų tipą ir gavimo priemonę“; prisijungus prie EPP nėra automatinio nukreipimo ar informacinės žymos, kad paskyra nevisiškai aktyvi ar nustatymai nebaigti.

Pareiškėjas nurodo, kad tiek el. laiško turinys, tiek portalo elgsena – sukūrė jam teisėtą ir pagrįstą lūkestį, jog jo atlikti veiksmai buvo pakankami, todėl teismo argumentai, kad pareiškėjo elgesys laikytinas nepakankamu rūpestingumu, yra nepagrįstas tiek faktiškai, tiek teisiškai ir prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotai teismų praktikai vertinant pareiškėjo elgesį dėl svarbių termino praleidimo priežasčių.

Akcentuoja, kad šiuo atveju elgėsi sąžiningai ir pagrįstai, remdamasis oficialia institucijos komunikacija. Pareiškėjas neturėjo jokių požymių ar perspėjimų, kurie keltų abejonių dėl to, kad būtina atlikti daugiau veiksmų. Todėl teismo pozicija, priskirianti tai „elgesio modeliui“, neatitinka nei faktinių aplinkybių, nei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Pareiškėjas nurodo, kad pagal Taisyklių 32 punktą bei Aprašo 22 punktą numatyta aiški pareiga: informavimas apie procesinius dokumentus turi būti atliekamas per abi adresato nurodytas ryšio priemones – per paskyrą ir elektroniniu paštu, jeigu jos yra aktyvuotos. Pagal Taisyklių 35 punktą, jei asmuo nepageidauja gauti pranešimų į tam tikrą ryšio priemonę, jis turi papildomai pateikti dėl to prašymą. Taigi aktyvavus kontaktinę priemonę (t. y. patvirtinus el. pašto adresą), pranešimai turi būti siunčiami ir nurodytu el. pašto adresu.

Pareiškėjas pažymi, kad niekur Taisyklėse nėra nurodyta, jog naudotojas turi papildomai eiti į nustatymus ar pažymėti varnelę, kad gautų pranešimus el. paštu. Atvirkščiai – kontaktinės informacijos aktyvavimas (pavyzdžiui, paspaudus patvirtinimo nuorodą el. laiške) yra vienintelis reikalaujamas veiksmas, nurodytas tiek Taisyklėse, tiek vadove. Tačiau teismas, pažymėdamas, kad dokumentai buvo „tinkamai išsiųsti ir laikytini įteiktais“, iš esmės remiasi vienu aspektu, t. y., jog pareiškėjo EPP paskyra buvo aktyvi. Vis dėlto toks vertinimas neatitinka nei Taisyklių 32 punkto, nei Aprašo 22 punkto turinio. Abu paminėti teisės aktai aiškiai nurodo, kad apie dokumentų įkėlimą į paskyrą paslaugų gavėjas papildomai informuojamas elektroniniu paštu. Tai reiškia, kad teismas, konstatuodamas dokumentų įteikimą, privalėjo įvertinti ne tik tai, ar jie buvo įkelti į paskyrą, bet ir ar buvo realiai išsiųstas atitinkamas pranešimas el. paštu, kaip numato Taisyklės ir Aprašas. Taigi teismas arba praleido svarbią teisės normos dalį (pareigą informuoti ir el. paštu), arba pripažino dokumentų įteikimą remdamasis neišsamia ar selektyvia teisės akto interpretacija.

Pareiškėjas teigia, kad nors dokumentai ir buvo įkelti į paskyrą, tačiau pareiškėjui nebuvo įteikti teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl to jis objektyviai negalėjo sužinoti apie priimtas teismo nutartis, o pareiškėjo elgesys negali būti vertinamas kaip nerūpestingas ar neatidus.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismo nutartyje nurodyti argumentai, jog norint gauti pranešimus, naudotojas turi papildomai nustatyti pranešimų gavimo būdus sistemos nustatymuose ir tam reikia atlikti nurodytus veiksmus, neatitinka realios EPP sistemos struktūros ir naudotojo sąsajos. Vadove pateikiama nuoroda „Mano informacija“ neegzistuoja dabartinėje EPP sąsajoje. Vartotojas mato tik nuorodą „Kontaktinė informacija“, todėl pagrįstai galima manyti, jog tai yra atitikmuo teismo ir vadovo nurodytai „Mano informacija“. Vadove nurodomas skirtukas „Paskyros nustatymai“ neegzistuoja – tiek vadove, tiek teismo nutartyje pateikta instrukcija neatitinka realios sistemos struktūros. Taigi nei pareiškėjas, nei joks kitas vartotojas objektyviai negali atlikti vadove nurodytų veiksmų, nes tokios funkcijos arba meniu punktai tiesiog neegzistuoja. Teismo motyvas, kad pareiškėjas „turėjo pasiskaityti vadovą“ ar „tinkamai konfigūruoti paskyrą“, remiasi informacija, kuri yra neprieinama, pasenusi arba neatitinkanti faktinės situacijos. Ši aplinkybė dar kartą parodo, kad terminas praleistas ne dėl pareiškėjo kaltės ar nerūpestingumo, o dėl klaidinančios informacinės aplinkos, už kurią atsakinga institucija, o ne vartotojas.

Pareiškėjas nurodo, kad tik po pusantro mėnesio, nesulaukus jokios informacijos, ji savarankiškai prisijungė prie EPP ir sužinojo, jog skundas laikytas nepaduotu. Pareiškėja, bandydama susipažinti su sistemos veikimu, peržiūrėjo naudotojo vadovą, tačiau jame nurodyti veiksmai neatitiko faktinės EPP sąsajos. Meniu punktai „Mano informacija“, „Paskyros nustatymai“ neegzistavo, todėl pareiškėja objektyviai negalėjo atlikti nurodytų veiksmų, net jeigu ir būtų to siekusi.

Pareiškėjas teigia, kad elgėsi aktyviai, domėjosi, reagavo ir bendravo, kai tik sužinojo apie skundo palikimą nenagrinėtu. Teismo motyvas, neva pareiškėjas turėjo „iš anksto kreiptis pagalbos“, yra grįstas prielaida, kad pareiškėjas žinojo, jog kažkas neveikia, nors objektyviai tam nebuvo pagrindo. Tiek teismo nutartyje, tiek naudotojo vadove nurodyta informacija buvo faktiškai neįgyvendinama, o pagalbos teikimas telefonu – neadekvatus ir neinformatyvus. Tokiu būdu, paminėtas teismo argumentas yra nepagrįstas ir faktiškai paneigtas paties pareiškėjo veikimu, kuris buvo atsakingas, sąžiningas ir atitiko teisėtus lūkesčius.

Pareiškėjas paaiškina, kad nuo 2025 m. gegužės 21 d., kuomet negavęs jokios informacijos savarankiškai prisijungė prie EPP sistemos ir sužinojo, jog skundas laikytas nepaduotu, nedelsdamas susisiekė su teismo darbuotoja išsiaiškinti dėl tolimesnių veiksmų, tačiau ja nebuvo suteikta aiški informacija, todėl kreipėsi teisinės pagalbos ir 2025 m. gegužės 26 d. sudarė atstovavimo sutartį, skundas teismui pateiktas 2025 m. gegužės 28 d. Šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjas elgėsi rūpestingai, buvo aktyvus, nedelsė, dėjo visas pastangas ir operatyviai ėmėsi veiksmų ginti pažeistas savo teises. Todėl teismo išvada, jog termino praleidimą lėmė pareiškėjo „pasirinktas elgesio modelis“, neatitinka faktinių aplinkybių ir yra nepagrįsta nei teisiškai, nei logiškai. Termino praleidimą lėmė ne pareiškėjo valia, o institucinių procedūrų trūkumai ir informacinės sistemos neveiksmingumas.

Nagrinėjamu atveju, Regionų administracinis teismas, iš LITEKO duomenų turėdamas galimybę nustatyti, kad pareiškėjas nesusipažino su jam per EPP sistemą pateiktais dokumentais, laikė procesinių dokumentų įteikimą tinkamu, nesiėmė jokių papildomų priemonių realiai informuoti pareiškėją apie 2025 m. balandžio 7 d. ir 2025 m. balandžio 24 d. priimtas nutartis. Nesant duomenų, kad Regionų administracinis teismas būtų ėmęsis papildomų veiksmų siekiant realaus, o ne deklaratyvaus, pareiškėjo informavimo apie teismo priimtus procesinius dokumentus (pvz., procesinių dokumentų įteikimas kitu įstatyme nustatytu būdu), pareiškėjas vertina, jog teismas nebuvo pakankamai atidus ir tai lėmė, kad buvo pažeistos jo procesinės teisės būti informuotam.

Pareiškėjas taip pat remiasi teisėtų lūkesčių apsaugos principu, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika. Pareiškėjas, gavęs automatinį el. laišką iš EPP sistemos apie el. pašto aktyvavimą, pagrįstai tikėjosi, kad svarbi procesinė informacija bus perduodama per šią nurodytą komunikacijos priemonę – el. paštą. Tai atitiko ne tik Taisyklių (22 ir 32 p.) nuostatas, bet ir įprastą institucijų praktiką bei komunikacijos logiką. Todėl valstybės institucijai pasirinkus vien formaliai išsiųsti dokumentą per EPP sistemą, bet nesiuntus jokių pranešimų el. paštu, buvo pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai, atsiradę ne dėl jo neveikimo, o dėl institucijos suformuotos elgesio praktikos.

Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju yra pagrindas atnaujinti terminą skundui paduoti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartis, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti dėl to, kad praleistas jo padavimo terminas ir šis terminas neatnaujintinas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016, ir kt.).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas elektroninių ryšių priemonėmis 2025 m. balandžio 3 d. su skundu kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydamas panaikinti VMI Sprendimą (administracinė byla Nr. eI3-11116-816/2025, teisminio proceso Nr. 3-62-3-00586-2025-2).

Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 7 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2025 m. balandžio 18 d. pašalinti skundo trūkumus. Kadangi pareiškėjas iki nurodyto termino skundo trūkumų nepašalino, Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Pareiškėjas 2025 m. gegužės 28 d. su skundu kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydamas panaikinti VMI Sprendimą ir atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių jis praleido terminą skundui paduoti, nėra pagrindo laikyti objektyviomis, skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundą atsisakė priimti.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad terminą skundui paduoti praleido dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Teigia, kad 2025 m. balandžio 2 d. per EPP užregistravo juridinio asmens paskyrą, nurodė kontaktinį el. pašto adresą (duomenys neskelbtini) ir pateikė skundą dėl VMI Sprendimo. Tą pačią dieną Bendrovės direktorė gavo automatinį EPP pranešimą su prašymu patvirtinti nurodytą el. pašto adresą, jeigu vartotojas pageidauja gauti informacinius pranešimus į šį el. pašto adresą. Patvirtinimas buvo atliktas, todėl pareiškėjas pagrįstai manė, kad visos būtinos sąlygos pranešimų gavimui el. paštu yra įvykdytos, todėl turėjo pagrįstą lūkestį, jog apie visus procesinius veiksmus ir bylos eigą bus informuojamas elektroniniu paštu. Tačiau informacijos apie skundo trūkumus bei teismo nutarčių elektroniniu paštu negavo. Tik 2025 m. gegužės 22 d. prisijungęs prie EPP paskyros sužinojo, jog teismas 2025 m. balandžio 7 d. nutartimi buvo nustatęs terminą iki 2025 m. balandžio 18 d. Kadangi apie paminėtą nutartį pareiškėjas nebuvo informuotas elektroniniu paštu, trūkumai nebuvo pašalinti, teismas 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi skundą laikė nepaduotu. Teismas nepagrįstai pareiškėjo nurodytas termino skundui paduoti aplinkybes laikė nesvarbiomis ir nuo pareiškėjo valios priklausiusiomis priežastimis, todėl nepagrįstai neatnaujino termino bei atsisakė priimti skundą.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. <...> (ABTĮ 30 str. 2 d.). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-267-822/2018).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019; 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019).

Vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022).

Įvertinusi pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012, 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011).

Teisėjų kolegijos vertinimu, skunde bei atskirajame skunde nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad terminą skundui paduoti pareiškėjas visgi praleido dėl svarbių priežasčių ir yra pagrindas jį atnaujinti. Atnaujindama terminą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas 2025 m. balandžio 3 d. su skundu kreipėsi į teismą nepraleidęs įstatymo nustatyto termino. Byloje šiuo konkrečiu atveju nėra jokių duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes siekiant susikurti paskyrą EPP sistemoje bei tai, jog jis apie priimtą 2025 m. balandžio 7 d. nutartį informacijos į elektroninį paštą negavo. Tiek Taisyklių, tiek ir Aprašo nuostatos numato, jog procesiniai dokumentai asmeniui yra siunčiami į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą ir apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Pareiškėjo teigimu, jis apie teismo išsiųstus procesinius dokumentus informacijos elektroniniu paštu negavo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas, susikurdamas EPP paskyrą, nesiėmė būtinų veiksmų, jog būtų tinkamai nustatytas informacinių pranešimų gavimas per EPP sistemą, t. y. pareiškėjas tinkamai neaktyvavo elektroninių informacinių pranešimų siuntimo funkcijos, todėl teismo siunčiamų procesinių dokumentų į elektroninį paštą negavo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, paties pareiškėjo netinkami veiksmai ar neveikimas konfigūruojant EPP paskyros nustatymus, lėmė, jog jis praleido terminą skundui paduoti.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, jog pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, priešingai, operatyviai siekė savo galbūt pažeistų teisių gynimo, skundą teismui padavė per protingą terminą, t. y. kai tik sužinojo apie tai, kad 2025 m. balandžio 3 d. pateiktas skundas laikytas nepaduotu. Aplinkybė, kad pareiškėjas dėl galbūt jam nepakankamai suprantamos prisijungimo prie EPP sistemos tvarkos, kiek tai susiję su elektroninio pašto adreso pranešimų gavimui konfigūravimu EPP sistemoje, šiuo konkrečiu atveju, įvertinus byloje susiklosčiusias aplinkybes, savaime negali būti vertinama kaip eliminuojanti pareiškėjo teisę pasinaudoti teismine gynyba.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino, šios administracinės bylos kontekste būtų pažeista asmens teisė kreiptis dėl teisminės gynybos. Formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas. Be to, formalus įstatymo normų taikymas nagrinėjamu atveju prieštarautų teisingumo principui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-656-556/2021, 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-98-442/2021; 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022 ir kt.).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Dėl šios priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą tenkinamas, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo mažosios bendrijos „4 gintarai“ atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti pareiškėjui mažajai bendrijai „4 gintarai“ terminą skundui paduoti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė