Legislator Case Law & Legislation
9e85ca64-6592-46bf-a769-41b2d91a65cf AI generated

9e85ca64-6592-46bf-a769-41b2d91a65cf · Kauno apygardos administracinis teismas

Case Number 9e85ca64-6592-46bf-a769-41b2d91a65cf
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Legislator headnote

AI generated

9e85ca64-6592-46bf-a769-41b2d91a65cf · Kauno apygardos administracinis teismas: Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2306-428/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00148-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 21; 15.2.3.2.; 74.(S)KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS 2015 m. spalio 12 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė, sekretoriaujant Laurai Mukaitei,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. O. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės policijos komisariato areÅ¡tinės dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės policijos komisariato areÅ¡tinės 30‘000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog atskirais laikotarpiai nuo 2011 m. balandžio 16 d. iki 2014 m. balandžio 3 d. buvo laikomas Marijampolės policijos komisariato areÅ¡tinės kamerose (toliau Marijampolės PK) orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. Kamerose kuriose buvo pareiÅ¡kėjas, vienam asmeniui tenkantis plotas, buvo mažesnis nei numatytas įstatymuose.

Kamerose bÅ«davo drėgna, trÅ«ko oro, tamsu, rÅ«kantys asmenys buvo laikomi kartu su nerÅ«kančiais. PareigÅ«nai piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, kadangi suimtiesiems neužtikrindavo teisės į minimaliÄ ploto normÄ kamerose. Dėl nurodytų aplinkybių, pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 30‘000 Eur. PareiÅ¡kėjas prašė netaikyti senaties termino, kadangi pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi tik sužinojęs, kad jo teisės buvo pažeistos.Marijampolės apskrities policijos komisariatas 2015 m. vasario 19 d. pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui atsiliepimÄ , kuriuo praÅ¡o teismo, taikyti sutrumpintÄ trejų metų senatį pareiÅ¡kėjo atžvilgiu.

Nurodė, jog pareiÅ¡kėjui bÅ«nant Marijampolės PK bÅ«davo užtikrina teisė į minimaliÄ ploto normÄ . Pasak atsakovo, Marijampolės PK areÅ¡tinės kameros atitinka higienos normas, o pareiÅ¡kėjas nepagrįstai praÅ¡o neturtinės žalos atlyginimo, praÅ¡o jo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas atmestinas.PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ , kuriame nurodė, jog atskirais laikotarpiai nuo 2011 m. balandžio 16 d. iki 2014 m. balandžio 3 d. buvo laikomas Marijampolės policijos komisariato areÅ¡tinės kamerose orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis.Teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Civilinio Kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2011-03-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1027/2011 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad žalos atlyginimui pagal CK 6.271 straipsnį taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Marijampolės PK praÅ¡o taikyti trejų metų senaties terminÄ . SkundÄ teismui pareiÅ¡kėjas iÅ¡siuntė 2015 m. vasario 2 d. (b.l. 8). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog dėl jo pažeistų teisių jis jautė didelį dvasinį diskomfortÄ , nepatogumus. Jei pareiÅ¡kėjas jautė diskomfortÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , tai jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės dėl nesikreipimo į teismÄ laiku nelaikytinos svarbiomis.

PareiÅ¡kėjo motyvas dėl negalėjimo kreiptis į teismÄ laiku, kadangi tuo metu nežinojo apie savo teisių pažeidimÄ , atmestinas, kadangi bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas pareiÅ¡kėjas turėjo realias galimybes, domėtis teisės aktais, kreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ . Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjui bÅ«tų nesuteiktos sÄ lygos domėtis įstatymais ir teisės aktais. Taigi, pareiÅ¡kėjas nenurodė, svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar kreiptis teisinės pagalbos, nenurodė.

Dėl Å¡ios priežasties ir atsižvelgiant į tai, jog 2011 m. balandžio 16 d. pareiÅ¡kėjas atvyko į Marijampolės PK, tačiau tik 2015 vasario 2 d. kreipėsi į teismÄ , todėl, vadovaujantis CK 1.127 str. 1 d., 1.131 str. 2 d., senaties terminas taikytinas ir ginčas nagrinėtinas nuo 2012 m. vasario 2 d. Tokia teismo iÅ¡vada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ (2015 m. sausio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-46-442/2015). PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jį laikant Marijampolės PK areÅ¡tinės įvairiose kamerose netinkamomis sÄ lygomis, kurios prilygo kankinimui.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus, jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Policijos areÅ¡tinių įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – ir Higienos norma), kurios 6 punkte numatyta, kad policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. AnalogiÅ¡ka nuostata iÅ¡dėstyta Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių (toliau tekste – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d.

įsakymu Nr. 5-V-356, 6 punkte.PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina dėl jo kalinimo perpildytose Marijampolės PK areÅ¡tinės kamerose, kur plotas vienam nuteistajam neatitiko nustatytų reikalavimų. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (Toliau tekste - Ä®sakymas) 1.3.1 punkte nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv.m.

Dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, jog kamerose jam teko mažesnis plotas, nei numatyta įstatyme.Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu, nuo 2012 m. vasario 23 d. iki 2012 m. vasario 28 d. pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje Nr. 3, kartu su dar vienu asmeniu, kameros plotas buvo 11,02 kv.m. taigi vienam asmeniui kameroje teko po 5,51 kv.m. (b.l. 14); nuo 2012 m. gegužės 3 d. iki 2012 m. gegužės 8 d. pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje Nr. 3, kartu su dar dviem asmenimis, kameros plotas buvo 11,02 kv.m. taigi vienam asmeniui kameroje teko po 3,67 kv.m.(b.l. 14); 2014 m. balandžio 1 d. pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje Nr. 4, vienas, kameros plotas buvo 6,53 kv.m. taigi vienam asmeniui kameroje teko po 6,53 kv.m.(b.l. 61); nuo 2014 m. balandžio 2 d. iki 2014 m. balandžio 3 d. pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje Nr. 2, kartu su trimis asmenimis, kameros plotas buvo 18,46 kv.m. taigi vienam asmeniui kameroje teko po 4,61 kv.m.(b.l. 61).Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, kuriose plotas skirtas vienam asmeniui teko nuo 3,67 kv.m. iki 6,53 kv.m., t.y. atitiko nustatytus teisės aktų reikalavimus, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl jo laikymo perpildytose patalpose atmestini, kaip nepagrįsti.Dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių jog kamerose buvo drėgna, trÅ«ko oro, buvo tamsu.Atsakovo į bylÄ pateikti įrodymai, t.y.

Marijampolės visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktai patvirtina, kad patikrinimų metu kamerų dirbtinė apÅ¡vieta atitiko nustatytus reikalavimus. Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2013 m. lapkričio 20 d. patikrinimo akte Nr. Pa-451 nurodyta, kad kamerose įrengti skaidraus stiklo langai, tai atitinka higienos formos HN 37: 2009 21 punktÄ (b.l. 23-25). 2014 m. kovo 13 d. akte nurodyta, jog tikrinant Marijampolės PK areÅ¡tinės kameras, Lietuvos higienos normos HN 37:2009 pažeidimų nenustatyta (b.l. 33-34).Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo skunde yra nurodyti tik abstraktÅ«s, deklaratyvÅ«s teiginiai apie netinkamÄ kamerų apÅ¡vietÄ , drėgmę ir oro trÅ«kumÄ , kurie yra vertintini tik kaip subjektyvi, nekonkretizuota paties pareiÅ¡kėjo nuomonė, kuri nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais.

Teismas neturi pagrindo abejoti į bylÄ atsakovo pateiktais įrodymais, Marijampolės visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais bei iÅ¡vadomis, dėl kamerų atitikties nustatytiems higienos normos reikalavimams, todėl minėti pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.Dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, jog jam teko tuÅ¡tintis kitų akivaizdoje.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad areÅ¡tinės kamerose sanitarinis mazgas tinkamai neatitvertas nuo gyvenamosios patalpos, todėl jam teko tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje.Higienos formos HN 37: 2009 20 punkte nustatyta, kad policijos areÅ¡tinės kamerose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi bÅ«ti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm. aukščio pertvara.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Minėtus pareiÅ¡kėjo argumentus paneigia atsakovo į bylÄ pateiktas Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2013 m. lapkričio 20 d. patikrinimo aktas Nr. Pa-451 (b.l. 23-25), kuriame nurodyta, kad apgyvendinimo kamerose yra įrengti sanitariniai mazgai, kurie atskirti 120-130 cm. aukščio pertvaromis. Tai patvirtina ir į bylÄ pateikta foto lentelė (b.l. 65), kurioje matyti, jog sanitarinis mazgas yra atitvertas sienele nuo gyvenamosios kameros dalies.

Todėl, atsakovui pateikus pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes paneigiančius įrodymus, nenustačius, jog atsakovas savo veiksmais ar neveikimu bÅ«tų pažeidęs pareiÅ¡kėjo teises ar teisėtus interesus, pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje taip pat atmestini. Dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, jog nerÅ«kantys asmenys laikomi kartu su rÅ«kančiais.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kiai pripažįstama, jog asmenų laikymas vienoje kameroje kartu su rÅ«kančiais pažeidžia teisės aktų (Tabako kontrolės įstatymo ir Lietuvos higienos normos HM 76:2010) nuostatas bei pareiÅ¡kėjų teisę į jų sveikatai saugiÄ aplinkÄ ir orumÄ .Teismas pažymi, jog sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta neturtinė žala (pasekmės), kuriÄ teismas galėtų įvertinti pinigais.

LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija dar 2008-04-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 (ABTÄ® 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str.) imperatyviai pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai - t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). PareiÅ¡kėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas buvo apgyvendintas Marijampolės PK kartu su rÅ«kančiaisiais, taip pat nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ gyventi su nerÅ«kančiais asmenimis, ar bent bÅ«tų teismui nurodęs skunde jog yra nerÅ«kantis.

Tokiu atveju, atsižvelgiant į LVAT praktikÄ , teisinį reguliavimÄ ir faktines bylos aplinkybes, bÅ«tų galima teigti apie pareiÅ¡kėjo teisės bÅ«ti patalpintam į nerÅ«kančiųjų kamerÄ pažeidimÄ ir atsakovo veiksmų neteisėtumÄ , kaip bÅ«tinÄ civilinės atsakomybės sÄ lygÄ . Tačiau, skunde pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, jog rÅ«kantys asmenys laikomi kartu su nerÅ«kančiais, nenurodydamas aplinkybių ar pats yra rÅ«kantis ir ar dėl to kilo jam kokia žala. Todėl teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo deklaratyvÅ«s pareiÅ¡kimai dėl rÅ«kymo negali bÅ«ti vertinami, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos, ko pasėkoje jis galėjo patirti neturtinę žalÄ .

IÅ¡ skundo konteksto matyti, jog pareiÅ¡kėjas kildina žalÄ dėl kitų skunde nurodytų aplinkybių, be to nedetalizuoja ar pats yra rÅ«kantis, kokia žala jam dėl to kilo, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, atmestini, kaip nepagrįsti.Dėl pareiÅ¡kėjo sveikatos.Ä® bylÄ nepateikta jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos pablogėjimÄ , kreipimÄ si į psichikos sveikatos specialistus, jų konstatuotus pareiÅ¡kėjo psichikos sveikatos sutrikimus, pareiÅ¡kėjas tokiais duomenimis nesirėmė ir skunde, todėl byloje nėra nustatyta reikÅ¡mingų aplinkybių, sprendžiant dėl jo laikymo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio.Atsižvelgdamas į nustatytas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes teismas pažymi, kad pagal nagrinėjamos administracinės bylos duomenis nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu bausmės atlikimo sÄ lygos buvo pažeidžiančios Konvencijos 3 str. nuostatas.

Teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių konkrečių ir neteisėtų atsakovo pareigÅ«nų veiksmų (neveikimo), kurie realiai (objektyviai) pareiÅ¡kėjui galėjo sukelti kokias nors neigiamas pasekmes, kurias bÅ«tų galima įvardinti kaip nežmoniÅ¡kas kalinimo sÄ lygas, ir, kad tai bÅ«tų pakankamas pagrindas reikalauti neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, atlyginimo. Teismas taip pat akcentuoja, kad byloje nėra jokių objektyvių ir patikimų duomenų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjo nurodytus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir fizinius nepatogumus.

PareiÅ¡kėjas skunde iÅ¡dėstė tik abstrakčius, deklaratyvius teiginius apie tariamai pažeistas jo teises ir visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir bÅ«tinojo (tiesioginio) priežastinio ryÅ¡io. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu kokiu nors bÅ«du (žodžiu ar raÅ¡tu) bÅ«tų skundęsis Marijampolės PK administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Marijampolės PK areÅ¡tinėje.

Aukščiau iÅ¡dėstytos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės duoda pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad Marijampolės PK veikė teisėtai, nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, o neesant neteisėtų veiksmų negali atsirasti ir atsakomybė. Dėl to pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 57 str. 88 str. 1 p.). Likusieji pareiÅ¡kėjo skundo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys esminės (lemiamos) reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini (ABTÄ® 57 str.).

Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 79 straipsnio 5 dalimi, 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo T. O. , a.k. (duomenys neskelbtini) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                               Jolanta Medvedevienė