2020-11-04 Nr. AB-21100-3-61-3-00305-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1861-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00305-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. (P. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas P. V. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų ((juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir Lukiškių TI-K) pasibaigė dėl reorganizavimo), toliau – ir Vilniaus PN, atsakovas), 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam kalint Lukiškių TI-K, nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos skambinti telefonu, patalpa itin maža, joje yra prižiūrintys pareigūnai, kurie klausosi pokalbių, dėl to, pareiškėjo teigimu, pažeidžiamas jo privatumas jam kalbant su savo šeima (žmona, vaikais, motina).

3. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad buvo atvejų, kai jam nebuvo suteikta teisė paskambinti. Dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 6 000 Eur ir prašė ją priteisti iš atsakovo.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2018 m. gegužės 2 d. ir laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 11 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 23 straipsnio 2 dalimi, suimtajam leidžiama paskambinti, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Telefoninių pokalbių išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis. Už suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu organizavimą bei apsaugą yra atsakingi Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros dieninės pamainos pareigūnai. Pareigūnai, organizuojantys skambučius, juos registruoja ir sutikrina skambintojo leistinumą skambinti, taip pat vykdo skambintojo apsaugą ir priežiūrą. Esant reikalui, atsako skambintojui į jo klausimus bei kontroliuoja, kokiais numeriais jis skambina, todėl nebūti šalia skambintojo nėra galimybės.

6. Atsakovas teigė, kad nei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato skambinimui skirtuose kambariuose esančio atstumo tarp skambintojo ir jo apsaugą ir priežiūrą vykdančio pareigūno. Lukiškių TI-K pareigūnai, kontroliuojantys ir vykdantys telefoninius pokalbius, nesiklauso nuteistųjų pokalbių ir griežtai vadovaujasi Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu tvarkos aprašu, patvirtintu Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 1-340 (toliau – ir Aprašas).

7. Pažymėjo, kad Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, numato, jog laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra - visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Akcentavo, kad pareiškėjas dėl skunde išdėstytų nusiskundimų į Lukiškių TI-K nesikreipė.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina dėl to, jog pareiškėjui naudojantis teise paskambinti telefonu, skambinimo patalpoje esantis pareigūnas ar pareigūnai klausosi jo pokalbių, replikuoja.

10. Teismas nurodė, kad suimtųjų pokalbių telefonu tvarką reglamentuoja SVĮ, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) ir Aprašo nuostatos. SVĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Tardymo izoliatoriaus administracija suimtajam leidžia paskambinti telefonu, jeigu nėra gautas suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis nurodymas neleisti suimtajam paskambinti telefonu. Duoti šį nurodymą galima tik siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams, apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves arba kai suimtojo skambinimas galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Jeigu ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nurodo neleisti suimtajam paskambinti telefonu, jam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti nurodoma šio draudimo trukmė, asmenys, kuriems neleidžiama paskambinti, ir kitos aplinkybės, dėl kurių draudimą būtina taikyti. Šioje dalyje nurodyti suimtųjų teisės paskambinti telefonu apribojimai netaikomi suimtųjų telefoniniams pokalbiams su savo gynėju. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad suimtųjų telefoninių pokalbių su savo gynėju metu turi būti užtikrinamas suimtojo ir jo gynėjo bendravimo konfidencialumas. Suimtajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats suimtasis (SVĮ 23 str. 3 d.). Šiame straipsnyje numatytos suimtųjų teisės paskambinti telefonu įgyvendinimo tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse (SVĮ 23 str. 4 d.).

11. Vidaus tvarkos taisyklių 74 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad suimtiesiems būtų sudarytos sąlygos šių taisyklių XII skyriuje nustatyta tvarka skambinti kitiems asmenis ir kalbėti su jais telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Vieno telefoninio pokalbio metu suimtasis gali skambinti keliems abonentams, tačiau bendra pokalbio telefonu trukmė negali viršyti 15 minučių. Paprastai per vieną dieną skambinti ir kalbėti telefonu leidžiama vieną kartą. Tardymo izoliatoriaus administracija, atsižvelgdama į sudarytas sąlygas paskambinti telefonu, skambinančiųjų skaičių, pataisos pareigūnų vykdomas funkcijas, gali leisti skambinti ir kalbėti telefonu dažniau (75 punktas). Pareigūnas leidžia suimtajam kalbėti telefonu tik įsitikinęs, kad suimtasis nesurinko telefono numerio asmens, kuriam neleidžiama skambinti. Pareigūnas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja suimtasis, numerį (76 punktas). Suimtųjų pokalbiai telefonu registruojami Suimtųjų pokalbių telefonu apskaitos žurnale arba elektroninėje apskaitos sistemoje. Suimtųjų prašymai leisti skambinti telefonu su tardymo izoliatoriaus direktoriaus įrašais ir suimtojo parašu, taip pat ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, nurodymai neleisti suimtajam skambinti telefonu saugomi tam tikroje byloje (77 punktas).

12. Aprašo 9 punkte nustatyta, kad suimtasis ar nuteistasis, pageidaujantis paskambinti ir kalbėti telefonu, turi užpildyti nustatytos formos prašymo blanką. Suimtasis ar nuteistasis prašymo blanke nurodo datą, kurią pageidauja skambinti ir kalbėti telefonu, taip pat prašymo blanko pateiktoje lentelėje pildo 1 ir 2 lentelės skiltis bei pasirašo nustatytoje vietoje. Prašymo blanko lentelėje nuteistasis ar suimtasis privalo nurodyti asmenį, kuriam jis nori paskambinti ir jo telefono numerį. Pagal Aprašo 10 punktą pageidaujantys skambinti ir kalbėti telefonu suimtieji ir nuteistieji užpildytus prašymų blankus bei prašymus, pateiktus raštu laisva forma, įmeta į gyvenamųjų korpusų koridoriuose esančias dėžutes, skirtas specialiai šiems prašymams rinkti. Remiantis Aprašo 11 punktu, suimtųjų ir nuteistųjų raštiški prašymai ir žodiniai prašymai bei skambinimo ir kalbėjimo telefonu faktai registruojami kompiuterinės sistemos „Kamerų grafinio atvaizdavimo, izoliacijos ir perpildymo kontrolės“ posistemyje „Telefoninių skambučių apskaita (toliau – elektroninė sistema). Pagal Aprašo 21 punktą suimtieji ir nuteistieji eilės tvarka paprastai išvedami paskambinti ir kalbėti telefonu raštiškame prašyme nurodytą dieną.

13. Teismas nurodė, kad SVĮ, Vidaus tvarkos taisyklės ir Aprašas nustato pareigą tardymo izoliatoriui suteikti galimybę suimtiesiems ir nuteistiesiems paskambinti telefonu. Tačiau teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuteistųjų skambinimo telefonu tvarką, yra numatyti ir tam tikri šios teisės apribojimai, susiję su ypatingu suimtųjų teisiniu statusu, be kita ko, nustatyta maksimali telefoninių pokalbių trukmė ir skaičius, teisė kontroliuoti, su kuo telefonu bendrauja nuteistasis, registruojant jo skambučius nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelėje, ir pažymint joje asmens, kuriam yra skambinama, telefono numerį, vardą ir pavardę. Be to, pareigūnams yra suteikta galimybė nutraukti telefoninį pokalbį tuo atveju, jeigu nuteistasis nesilaiko teisės aktuose nustatytos skambinimo tvarkos.

14. Teismas nustatė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog Lukiškių TI-K yra sudarytos galimybės naudotis telefonu įgyvendinant teisę paskambinti. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentą, kad jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis telefonu, kadangi pareiškėjas skunde nekonkretizavo, kokiomis dienomis naudojantis skambučio teise jam nebuvo užtikrinamas privatumas, tokių aplinkybių nenurodė ir savo atsikirtime. Pareiškėjas nenurodė konkrečių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad jam naudojantis šia teise buvo trukdoma ar kitaip varžoma ši jo teisė.

15. Teismas pažymėjo, kad pagal Aprašo nuostatas, suimtieji, norėdami paskambinti, turi užpildyti prašymą ir jame nurodyti asmenį, kuriam norima paskambinti, ir jo telefono numerį. Šuo atveju pagal atsakovo pateiktus duomenis pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją su skundais dėl privatumo skambinimo metu neužtikrinimo ir apskritai neteikė prašymų dėl teisės paskambinti suteikimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, pareiškėjo argumentus, kad skambinimo metu jam nebuvo užtikrintas privatumas, nors remiantis pateiktais įrodymais, pareiškėjas apskritai nesinaudojo teise paskambinti, atmetė kaip nepagrįstus. Pažymėjo, kad teisės paskambinti laikantis teisės aktuose nustatytų sąlygų (tvarkos) įgyvendinimą užtikrina nuteistuosius lydintys pareigūnai. Siekdami įgyvendinti šią teisės aktų jiems įtvirtinta pareigą, pareigūnai privalo stebėti nuteistąjį besinaudojantį teise paskambinti ir nustačius pažeidimą, jo pokalbį nutraukti. Toks nuteistojo stebėjimas nelaikytinas jo teisių pažeidimu, kadangi kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, teisės paskambinti telefonu ribojimai, jeigu jie yra nustatyti įstatymu ir pagrįsti, patys savaime negali būti suprantami, kaip teisių pažeidimas. Pareigūnai, prižiūrėdami asmenis, besinaudojančius skambučio teise, įgyvendina jiems įtvirtintą pareigą laisvės atėmimo vietose užtikrinti laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendina nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus bei užkardo konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo argumentus, kad pareigūnai, surinkę telefono numerį turėtų pasišalinti iš skambinimo patalpos, net jeigu pareiškėjas būtų naudojęsis teise paskambinti, atmetė kaip nepagrįstus.

16. Teismas atkreipė dėmesį, jog teisės aktai nenustato jokių reikalavimų skambinimo patalpos įrengimui, todėl pačioms pataisos įstaigoms yra palikta diskrecijos teisė nuspręsti, kaip ši patalpa turi būti įrengta. Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad Lukiškių TI-K įrengta skambinimo patalpa, o nesant teisinio reglamentavimo, kaip šios patalpos privalo būti įrengtos, teismas sprendė, kad Lukiškių TI-K yra tinkamai įgyvendinusi pareigą sudaryti sąlygas naudotis skambučio teise.

17. Teismas nenustatė, kad Lukiškių TI-K būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 18. Pareiškėjas P. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vertino tik atsakovo pateiktus įrodymus, o pareiškėjo pateiktus įrodymus vertino kritiškai ir neobjektyviai. Teismas gynė tik atsakovo pusę, nepagrįstai nenustatė jo teisės į privatumą pažeidimo.

20. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog Lukiškių TI-K sudaryta galimybė naudotis telefonu, tačiau mažoje skambinimo patalpoje yra 4 telefono aparatai, kuriais vienu metu naudojasi 4 asmenys. Taip pat patalpoje būna ne vienas pareigūnas, todėl vienu metu kalbant 4 asmenims telefonu, patalpoje būna netvarka ir sąmyšis. Tokiu būdu neužtikrinamas pareiškėjo pokalbio privatumas ir pažeidžiamos jo Konstitucinės teisės, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos.

21. Paaiškina, kad dėl skambinimo telefonu yra nurodęs, jog skambinti eidavo ne kiekvieną dieną, Lukiškių TI-K yra jo rašyti prašymai, kuriuos galima išsireikalauti. Kiekvieną kartą jo privatumo teisė buvo pažeista, nes negalėjo ramiai susikalbėti su savo artimaisiais, kalbėti reikėjo pakeltu tonu, dėl tokio pokalbio kildavo nesutarimai su šeima.

22. Pareiškėjas nurodo, kad yra rašęs ne vieną skundą Lukiškių TI-K, tačiau parašius skundą, administracija prašydavo jį atsiimti, žadėdavo be eilės nuvesti paskambinti. Sutinka, kad pareigūnai turi lydėti ir stebėti kokį numerį renka asmuo, tačiau mažoje patalpoje susirenka keli pareigūnai, kurie dalinasi savo įspūdžiais, juokauja ir klausosi pokalbių, dar ir linksmai leidžia laiką.

23. Pareiškėjo nuomone, skambinimo patalpoje turi būti užtikrintas pokalbio privatumas, kad būtų galima susikalbėti su šeimos nariais, kaip pvz. Kauno tardymo izoliatoriuje, kur įrengtos skambinimo būdelės. Šiuo atveju Lukiškių TI-K neužtikrino privatumo pareiškėjui skambinant telefonu, todėl jis patyrė neturtinę žalą, kadangi tai tęsėsi ilgą laiką.

24. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

25. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde savo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindžia jokiais įrodymais. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu ar keletu iš nurodytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, menkiausio pobūdžio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Ši žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški.

26. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais. Nusiskundimai yra abstraktūs ir bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai padarytos neturtinės žalos. Prašomas priteisti žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais, nekonkretizuojama, kuo pasireiškė neturtinė žala.

27. Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra būtinos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes bei įrodymus, objektyviai įvertino situaciją, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 28. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2018 m. gegužės 2 d. ir nuo 2018 m. gegužės 11 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d., neužtikrinant jam privatumo naudojantis skambinimo teise, atlyginimo.

29. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų dėl pareiškėjo skunde nurodyto pažeidimo, skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad Lukiškių TI-K neužtikrino privatumo jam kalbant telefonu, o pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, vertino išskirtinai tik atsakovo pateiktus įrodymus, dėl to priėmė neteisėtą sprendimą.

31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus (nurodytus argumentus (aplinkybes).

32. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, pažymi, jog ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

33. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą teisės taikymo, teismų praktikos ir įrodymų vertinimo aspektais, nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl to, kad Lukiškių TI-K ir jo pareigūnai neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo skunde nurodytu aspektu, t. y. dėl privatumo neužtikrinimo skambinant telefonu, todėl jis neturi teisės į, pareiškėjo teigimu, jo patirtos neturtinės žalos atlyginimą. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, įvertino byloje pateiktus įrodymus, išanalizavo aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, t. y. laikėsi ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Aplinkybė, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

34. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas vertino išskirtinai tik atsakovo pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas konkrečiai nenurodė, su kokiu pirmosios instancijos teismo nustatytų ar nenustatytų aplinkybių vertinimu jis nesutinka, kokius įrodymus teismas vertino išskirtinai atsakovo naudai. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu, taip pat nenustatyta, kad atsakovo pateikti įrodymai būtų įvertinti neteisingai. Pareiškėjo teiginių dėl privatumo naudojantis telefonu pagrįstumas, priešingai nei teigia pareiškėjas apeliaciniame skunde, buvo įvertintas skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime. Pareiškėjas kartoja šiuos teiginius apeliaciniame skunde, tačiau jų niekaip nedetalizuoja ir nesukonkretina, nenurodo, kas, kada ir kokioms aplinkybėms esant, klausėsi jo pokalbių ir galbūt pažeidė jo atitinkamas teises, todėl jie atmetami kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

35. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo P. V. (P. V.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius