2025-03-26 Nr. CB-1920-2-68-3-22290-2024-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-990

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22290-2024-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Šulco,

susipažinusi su 2025 m. kovo 11 d. paduotu ieškovo T. B. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 28 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovei Lietuvos socialdemokratų partijai dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Kauno apygardos teismas 2025 m. sausio 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškovo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Ieškinio priėmimo klausimą nagrinėję teismai pažeidė ieškovo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Atsakovė padarė neteisėtą veiką, todėl egzistuoja visos deliktinės atsakomybės sąlygos, kartu ir ieškovo teisė teisme ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nurodydamas, jog ieškinio faktinis pagrindas negali ieškovui sukelti objektyvių teisinių padarinių, kuriuos jis galėtų ginti teisme. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas nenurodė neteisėtų atsakovės veiksmų. CK 1.2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis, be kita ko, ir jų subjektų teisėtų lūkesčių principu, kitais civilinių teisių teisminės gynybos principais. Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 93 straipsnyje numatyta, kad draudžiama vykdyti rinkimų agitaciją, neatitinkančią šioje dalyje nurodytų reikalavimų. Nors vieši partijos pirmininkės pasisakymai žiniasklaidoje savaime nenustato, nekeičia ir nepanaikina ieškovo teisių ir pareigų, bet jie turi įtakos jo kaip rinkėjo interesams. Ieškovas pasikliovė viešai išsakytais partijos pirmininkės įsipareigojimais, balsavo už šią partiją ir turėjo teisėtą lūkestį, kad jai laimėjus rinkimus įsipareigojimai bus vykdomi. Ieškovo nurodomos aplinkybės dėl partijos pirmininkės pasisakymų ir faktinis pagrindas patvirtina, kad egzistuoja ieškovo, kaip rinkėjo, teisinis suinteresuotumas byloje, t. y. savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Dėl to turi būti užtikrinta ieškovo teisė kreiptis į teismą pažeistai teisei apginti.

2. Ieškovo įvardyti neteisėti atsakovės veiksmai sudaro pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas ir pan., įvertinti pinigais. Ieškovas kaip rinkėjas buvo suklaidintas, patyrė pažeminimą, buvo sukrėstas, kad Lietuvos socialdemokratų partijos prieš rinkimus duoti pažadai nebuvo įgyvendinti, o būtent tokie pažadai nulėmė ieškovo valią ir rinkimų rezultatus. Ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės patvirtinta, kad jis patyrė neturtinę žalą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kai asmuo nesąžiningas ir kai įgyvendindamas savo teises ir laisves peržengia šių teisių įgyvendinimo ribas ir kitų asmenų teises, nukentėjusio asmens teisės yra ginamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2012, kt.).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos ir pirmosios instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde įvardytas teisės normas, kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais nesutinkama su teismų išvada dėl ieškovo kaip rinkėjo teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos, tačiau skunde nesuformuluojama teisės aiškinimo ir taikymo problema, turinti esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Nors kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, tačiau grindžiant argumentą dėl ieškovo teisinio suinteresuotumo reikšti reikalavimą politinei partijai dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodomos ir cituojamos kelios kasacinio teismo nutartys. Toks kasacinio teismo nutarčių nurodydamas neleidžia spręsti byloje esant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindą peržiūrėti byla kasacine tvarka. Kasaciniame skunde nurodžius kelias teismo nutartis nepagrindžiama, kad teisės aiškinimas ir taikymas suformuotas bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka. Taigi kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl ieškovo teisinio suinteresuotumo ginti savo pažeistą teisę teisme.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis.

Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovui T. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 22 (dvidešimt dviejų) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. kovo 11 d. banko AB Swedbank mokėjimo nurodymu Nr. 148.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė

Irmantas Šulcas