9e802d62-a8ad-483b-8f86-e81c78ee772b · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-59-518/2017                                 Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00527-2012-2                                 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2.; 1.1.4.4.1.; 1.1.4.5.2.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.9.2.; 1.2.23.2.1.; 1.2.23.2.2.2.; 2.1.2.4.; 2.1.2.9.; 2.1.2.12.; 2.1.6.2.2.; 2.1.7.1.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.1.16.2.6.; 2.2.4.3.; 2.4.6.1.; 2.4.7.                                 LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 6 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Reginos Gaudutienės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Remigijui Matevičiui,nuteistiesiems T.

S., R. P., D. D.,gynėjams advokatams Remigijui Merkevičiui, Benediktui Paulauskui, Adolfui Remeikiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų R. P., D. D. ir T. S. gynėjo apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo: T. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.T. S. dėl kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .R. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų;- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir R.

P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.D. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 260 straipsnio 1 dalyje (trys nusikalstamos veikos) ir BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų;- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 3,381 g amfetamino išplatinimo A. P.) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl amfetamino išplatinimo D.

C.) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2,775 g amfetamino išplatinimo A. P.) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu 30 (trisdešimčiai) parų.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu bei D. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.Taip pat nuosprendžiu A.

P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 259 straipsnio 1 dalį, V. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 259 straipsnio 1 dalį, E. Å . pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 259 straipsnio 1 dalį, Å¡iems nuteistiesiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas atidėtas vadovaujantis BK 75 straipsniu, tačiau nuosprendis dėl jų apeliacine tvarka nėra skundžiamas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,n u s t a t ė:T.

S., R. P. ir D. D. nuteisti už tai, kad veikdami organizuotoje grupėje pagamino labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, o bÅ«tent:2012 m. rugsėjo 26 d. T. S. pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ suteikus savo butÄ , esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini)-1 psichotropinių medžiagų gamybai, R. P. pristačius į šį butÄ medžiagas bei priemones reikalingas narkotinių medžiagų gamybai, D. D. Å¡iame bute pagamino labai didelį kiekį – 1 698,97 g. psichotropinės medžiagos – amfetamino.Be to, R.

P. nuteistas už tai, kad neteisėtai pardavė psichotropinę medžiagÄ , o bÅ«tent:2012 m. rugpjūčio 16 d., apie 17 val., Vilniuje, prie namo (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviui pardavė 0,647 g psichotropinės medžiagos – amfetamino.Be to, D. D. nuteistas už tai, kad neteisėtai pardavė psichotropines medžiagas, taip pat neturėdamas tikslo platinti laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, o bÅ«tent:- nenustatytu laiku, ne vėliau kaip iki 2012 m. gegužės 31 d. savo bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), perdavė 3,381 g amfetamino A.

P.;- 2012 m. balandžio 25 d. laiptinėje prie savo buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pardavė 2,21 g amfetamino D. C.;- 2012 m. rugsėjo 13 d. savo bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pardavė 2,775 g amfetamino A. P.;- nenustatytÄ laikÄ iki 2012 m. rugsėjo 27 d. savo bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), laikė nedidelį kiekį 2,943 g narkotinių medžiagų – kanapių.Nuteistasis R. P. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendį dėl nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį bei priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Nuteistasis nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, pagrįstas prielaidomis, be to, proceso metu buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai.

Skunde pažymima, kad nuosprendis gali bÅ«ti grindžiamas tik įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis, tuo tarpu neteisėtai gautais duomenimis remtis priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį negalima. Apelianto teigimu, skundžiamas nuosprendis iÅ¡ esmės pagrįstas duomenimis, gautais kratos metu, tačiau krata patalpose atlikta neteisėtai – be ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kadangi kratÄ buvo leista atlikti patalpose (duomenys neskelbtini)-1, Vilniuje. Nuosprendžio dalis dėl pripažinimo kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį negalėjo bÅ«ti grindžiama liudytojo, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, parodymais, kadangi kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina polietileninių maiÅ¡elių su amfetaminu perdavimo fakto liudytojui (teismo posėdžio metu peržiÅ«rėtame vaizdo įraÅ¡e tokių duomenų nėra).

Tuo tarpu medžiagų tyrimÄ atlikęs specialistas nekompetentingas konstatuoti narkotinių medžiagų perdavimo fakto. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal liudytojo, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, neva jis gavo du perÅ¡viečiamus mažus užspaudžiamus pakelius su baltai pilkÅ¡vais milteliais, bet Å¡ių medžiagų tyrimo metu nurodyta, kad tiriama nevienalytė rusvos spalvos medžiaga. Teismo posėdžio metu apklausta specialistė I. Ž. nurodė, kad medžiagos spalva neturi keistis, tuo tarpu eksperto A.

Ž. teigimu laikui bėgant amfetaminas tamsėja. Taigi, dėl perduotos ir iÅ¡tirtos medžiagos kyla pagrįstų abejonių.Skunde akcentuojama tai, kad ikiteisminį tyrimÄ galėjo atlikti tik tyrėjas S. Å ., pagal jo parodymus tyrimo grupė nusikalstamoms veikoms tirti nebuvo sudaryta, tačiau faktiÅ¡kai Å¡ioje byloje ikiteisminio tyrimo veiksmus atliko ir kiti pareigÅ«nai (P. V., R. N., R. V. ir kt.).Skunde pažymima, kad traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo negali bÅ«ti verčiamas duoti parodymus, prieÅ¡ jį negali bÅ«ti naudojama jokia prievarta, tuo tarpu R.

P. buvo daromas spaudimas, reikalaujama duoti tokius parodymus, kurie naudingi tyrėjui, be to, duodamas parodymus R. P. buvo abstinencijos bÅ«senoje, jį gynusi advokatė apklausoje dalyvavo tik epizodiÅ¡kai. Tačiau teismas netenkino praÅ¡ymo iÅ¡kviesti specialistÄ â€“ narkologÄ tam, kad bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kinta, ar bÅ«damas abstinencijos bÅ«senoje asmuo gali bÅ«ti apklausiamas. Priimant nuosprendį buvo vadovautasi ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, bet iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o akivaizdžiai matosi, jog pareigÅ«nas R.

P. patarinėja duoti vienokius ar kitokius parodymus. SpaudimÄ nuteistajam patvirtina ir dažnas pareigÅ«nų lankymasis tardymo izoliatoriuje nedalyvaujant advokatui. Paneigdamas R. P. teiginius apie pareigÅ«nų spaudimÄ duoti parodymus apygardos teismas rėmėsi vien apklaustų pareigÅ«nų parodymais taip besÄ lygiÅ¡kai tikėdamas pareigÅ«nais, o ne baudžiamojon atsakomybėn traukiamu asmeniu.Be to, D. D. teismo posėdžio metu patvirtino, kad R. P. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad yra gaminamos narkotinės medžiagos, bet pripažindamas R.

P. kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teismas į Å¡iuos D. D. parodymus neatsižvelgė, nors vien tai, kad nežinodamas apie narkotinių medžiagų gamybÄ R. P. padėjo suneÅ¡ti daiktus ir medžiagas iÅ¡ buto į garaÅ¾Ä , nesudaro pagrindo iÅ¡vadai apie nusikaltimo sudėties buvimÄ R. P. veiksmuose. Tuo labiau kad medžiagų gamyba sietina su tyčiniais veiksmais, neatsargia kaltės forma tokie veiksmai negali bÅ«ti atliekami.Nuteistasis D. D. apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendį pakeisti.Apeliantas aiÅ¡kindamas amfetamino perdavimÄ A.

P. nurodo, kad A. P. iÅ¡provokavo jį perduoti amfetaminÄ , o D. C., bÅ«damas ne kartÄ teistas, prisidengdamas apeliantu pats vykdė nusikalstamÄ veikÄ . D. D. teigimu, A. P., vykdydamas policijos nurodymus, provokavo jį perduoti amfetaminÄ ir bÅ«tent A. P. provokaciniai veiksmai nulėmė jo neteisėtus veiksmus. D. D. tvirtina nesiekęs pasipelnyti ar platinti narkotikų. Todėl teismui pripažinus, kad D. D. nusikalstamas veikas padarė ne dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, nes psichotropinių medžiagų jis nepardavinėjo, tuo pačiu turėjo bÅ«ti pripažinta, jog D.

D. buvo neteisėtai iÅ¡provokuotas A. P. perduoti amfetaminÄ .Taip pat D. D. apeliaciniame skunde pateikia argumentus dėl, jo nuomone, neteisingai nepritaikytų BK 59 ir 62 straipsnių, t. y. nepripažintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir paskirtos per griežtos bausmės. Nuteistojo nuomone, apygardos teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi bei padėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti kitų baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų nusikalstamas veikas.

Be to, D. D. nurodo iÅ¡laikantis savo 62 metų tėvÄ V. D., nes jis iÅ¡ neįgalumo pensijos nepragyvena, ir nedirbančiÄ 62 metų motinÄ V. A., kurios sunkiÄ sveikatos bÅ«klę patvirtina prie apeliacinio skundo pridedami medicininiai dokumentai. Apeliantas nurodo ir tai, kad jam pačiam reikalingas nuolatinis gydymas dėl cukrinio diabeto. Todėl atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes praÅ¡o atleisti jį nuo laisvės atėmimo bausmės dėl ligos pagal BK 76 straipsnį, nes dėl nepagydomo cukrinio diabeto atlikti laisvės atėmimo bausmę bÅ«tų per sunku, arba praÅ¡o skirti Å¡velnesnę negu įstatymo numatyta bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu.Nuteistojo T.

S. gynėjas advokatas Remigijus Merkevičius apeliaciniame skunde pateikia alternatyvius prašymus:

1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio dalį, kurioje T. S. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 3 dalyje, ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

2) netenkinus praÅ¡ymo priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendį ir perduoti baudžiamÄ jÄ bylÄ prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio 3 ir 5 punktų reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, kas sutrukdė sÄ Å¾iningai iÅ¡nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ teisme ir priimti teisingÄ baigiamÄ jį teismo aktÄ ;

3) netenkinus ankstesnių praÅ¡ymų, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Motyvuodamas praÅ¡ymÄ perduoti baudžiamÄ jÄ bylÄ prokurorui kaltinamojo akto trÅ«kumams iÅ¡taisyti, T. S. gynėjas nurodo, kad T. S. pareikÅ¡tas kaltinimas suformuluotas iÅ¡ esmės pažeidžiant BPK 219 straipsnio 3 ir 5 punktų reikalavimus, nes buvo ir yra nekonkretus, tokiu bÅ«du atimta galimybė žinoti kuo T.

S. yra kaltinamas ir tinkamai gintis nuo kaltinimo, tuo pačiu užkertama galimybė teismui bylÄ iÅ¡nagrinėti sÄ Å¾iningai ir teisingai.Papildomai pažymima, kad praÅ¡ymas grÄ Å¾inti baudžiamÄ jÄ bylÄ prokurorui buvo pateiktas dar pirmosios instancijos teismui, bet praÅ¡ymo teismas netenkino. Be to, gynėjo teigimu, praÅ¡ymÄ teismas iÅ¡sprendė pažeisdamas BPK nuostatas. PraÅ¡ymui iÅ¡spręsti teismas paskelbė pertraukÄ , nutartį priėmė pasitarimų kambaryje, bet nutarties nepriėmė ir nepaskelbė kaip atskiro procesinio dokumento taip pažeisdamas BPK 253 straipsnio 2 dalį, o grįžęs iÅ¡ pasitarimų kambario tik žodžiu paskelbė kad praÅ¡ymas atmetamas savo sprendimo iÅ¡ esmės nemotyvuodamas.

Taip pat apygardos teismas atsisakė priimti skundÄ dėl Å¡ios protokolinės nutarties. Gynėjo nuomone, toks BPK 439 straipsnio 2 dalimi paremtas teismo elgesys suponuoja akivaizdžiÄ proceso Å¡alių nelygybę, iÅ¡kreipia rungimosi principÄ , todėl galimai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės imperatyvui, dėl ko praÅ¡oma kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ , praÅ¡ant iÅ¡tirti, ar BPK 439 straipsnio 2 dalis neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam lygybės prieÅ¡ įstatymÄ ir teismÄ principui, 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam sÄ Å¾iningo baudžiamojo proceso reikalavimui ir konstituciniam teisinės valstybės imperatyvui.

Netenkinus praÅ¡ymo grÄ Å¾inti baudžiamÄ jÄ bylÄ prokurorui teismas ignoravo T. S. teisę bÅ«ti tinkamai informuotam apie reiÅ¡kiamo baudžiamojo kaltinimo pobÅ«dį ir pagrindÄ , nors paskelbus kaltinamÄ jį aktÄ T. S. ir nurodė, kad nesupranta kaltinimo, nurodė konkrečias faktines aplinkybes, kurios jam neaiÅ¡kios. AiÅ¡kindamas T. S. kaltinimÄ teisėjas taip ir neiÅ¡aiÅ¡kino, kokios cheminės medžiagos nupirkimu buvo kaltinamas T. S., bet nepaisant to toliau nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , taip pažeisdamas BPK 271 straipsnio 2 dalį.T.

S. buvo kaltinamas nupirkęs chemines medžiagas, reikalingas psichotropinei medžiagai – amfetaminui gaminti, bet nei iÅ¡ kaltinamojo akto, nei iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos neįmanoma suvokti kokios medžiagos, kada ir iÅ¡ ko buvo pirktos ir panaÅ¡iai. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad skundžiamame nuosprendyje galiausiai apygardos teismas pripažino kaltinimo ydingumÄ , t. y. kad nenurodyta kada, už kiek ir kokios konkrečiai cheminės medžiagos buvo pirktos. Nors kai kurias esmines abejonių keliančias aplinkybes pirmosios instancijos teismas paÅ¡alino iÅ¡ kaltinimo kaip neįrodytas, bet likęs kaltinimas tebėra iÅ¡ esmės ydingas: nekonkretus ir neaiÅ¡kus, Å¡io kaltinimo ir jį patvirtinančio nuteisimo turinys iÅ¡ esmės neatitinka, BPK 219 straipsnio 3 ir 5 punktų bei 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimų.

T. S. buvo kaltinamas subÅ«ręs organizuotÄ grupę, susidedančiÄ iÅ¡ jo paties kaip organizatoriaus ir vykdytojų R. P. ir D. D., parengęs nusikalstamÄ veikÄ â€“ neteisėtai pagaminti psichotropinę medžiagÄ , Å¡iai nusikalstamai veikai vadovavęs, kas pasireiÅ¡kė cheminių medžiagų, reikalingų psichotropinei medžiagai – amfetaminui pagaminti, nupirkimu, patalpos savo gyvenamojoje vietoje suteikimu bei nurodymų bendrininkams davimu. Kaltu T. S. buvo pripažintas tik dėl patalpų suteikimo psichotropinės medžiagos – amfetamino gamybai, kuo esÄ ir pasireiÅ¡kė T.

S. dalyvavimas organizuotos grupės veikloje. Skunde teigiama, kad likusiame kaltinime dėl tariamo patalpų suteikimo psichotropinei medžiagai amfetaminui gaminti ir tariamo bendrininkavimo organizuotoje grupėje nenurodyta tariamos nusikalstamos veikos padarymo vieta, t. y. kur T. S. pažadėjo ar susitarė, kad suteiks patalpas psichotropinės medžiagos – amfetamino gamybai; laikas, t. y. kada pažadėjo ar susitarė suteikti patalpas; būdas, t. y. kaip (raštu, žodžiu, konkliudentiniais veiksmais ar kitaip, tiesiogiai ar netiesiogiai) pažadėjo ar susitarė dėl patalpų suteikimo; mechanizmas, t. y. kam (R.

P. ar D. D. ar abiems) buvo pažadėta ar susitarta dėl patalpų suteikimo, iÅ¡ ko ir kada T. S. sužinojo, kad suteiktose patalpose bus gaminama psichotropinė medžiaga – amfetaminas. Be to, neatskleidus iÅ¡ankstinio T. S., R. P. ir D. D. susitarimo daryti nusikalstamÄ veikÄ turinio, negalima spręsti dėl vykdytojo – D. D. kaip psichotropinės medžiagos gamintojo – eksceso.Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamasis aktas ir skundžiamas nuosprendis nedera tarpusavyje, taigi, skundžiamu nuosprendžiu T.

S. pripažintas kaltu dėl to, kuo nebuvo kaltinamas, tokiu bÅ«du iÅ¡einant už kaltinimo ribų ir pažeidžiant BPK 255 straipsnį. Tokia iÅ¡vada daroma kadangi pirmosios instancijos teismas paÅ¡alindamas iÅ¡ kaltinimo cheminių medžiagų, reikalingų psichotropinei medžiagai – amfetaminui gaminti, nupirkimÄ , nurodymų D. D. ir R. P. davimÄ , kartu paneigė ir kaltinimÄ T. S. organizavus amfetamino gaminimÄ , pripažindamas T. S. kaltu tik dėl dalyvavimo organizuotoje grupėje suteikiant patalpas amfetaminui gaminti.Motyvuojant praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimo, skunde nurodoma, kad apkaltinamasis nuosprendis T.

S. atžvilgiu yra grindžiamas subjektyviais samprotavimais, prielaidomis ir spėjimais, kuriais buvo siekiama pateisinti ilgiau nei 3 metus besitęsiantį T. S. laisvės atėmimÄ . Anot gynėjo, nuosprendis yra prieÅ¡taringas, nemotyvuotas ir nepagrįstas, todėl ir neteisėtas.Skunde cituojant skundžiamo nuosprendžio motyvus, teigiama, kad iÅ¡vada, jog T. S. suteikė patalpas psichotropinės medžiagos – amfetamino gamybai ir taip dalyvavo psichotropinę medžiagÄ â€“ amfetaminÄ gaminančioje organizuotoje grupėje, paremta tik faktu, kad psichotropinė medžiaga – amfetaminas buvo gaminama T.

S. priklausančiame bute. Gynėjo nuomone, tai tik hipotetinė prielaida, spėjimas ar viena iÅ¡ versijų, kuri teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Pagal įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas faktas, kad amfetaminas buvo gaminimas bute, neįrodo fakto, kad T. S. suteikė patalpas amfetamino gamybai.Teigiama, kad tokiÄ teismo iÅ¡vadÄ paneigė R. P. ir D. D., kurie parodė, kad R. P. remontavo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini)-3, Vilnius, kÄ apklausti pirmosios instancijos teisme patvirtino T.

S., jo duktė G. S., gyvenanti (duomenys neskelbtini)-1, Vilnius, gretimo buto kaimynai G. N. ir T. N., gyvenantys (duomenys neskelbtini)-2, Vilnius. Atpasakojant nuteistųjų parodymus nurodoma, kad T. S. nuolat negyveno ir nebÅ«davo bute, kuriame R. P. darė remontÄ , todėl nežinojo ir negalėjo žinoti ir nuolat kontroliuoti, kas vyksta bute. Tuo metu T. S. gyveno pas savo gyvenimo draugę jos namuose, o atskirais atvejais nakvodavo tame pačiame name motinos ar sesers butuose. R. P., ilgÄ laikÄ daręs bute remontÄ , žinojo, kad T.

S. praktiÅ¡kai bute nebÅ«na, be to, butas yra atskirtas, turi atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ , R. P. turėjo buto raktus, pažinojo T. S. Å¡eimos narius, todėl laisvai ir nekontroliuojamas galėjo pakliÅ«ti į butÄ . Esant tokiai situacijai ir D. D. pasiguodus, jog neturi kur daryti cheminių bandymų, R. P., iÅ¡ anksto to nepranešęs T. S., pasiÅ«lė D. D. tuo metu remontuojamÄ T. S. butÄ . R. P. buvo įsitikinęs, kad D. D. darant cheminius bandymus T. S. bute nebus ir T. S. apie D. D. buvimÄ bute nieko nesužinos.

Byloje nėra įrodymų, kurie paneigtų R. P. ir D. D. parodymus, todėl pirmosios instancijos teismui nesivadovavus nuteistųjų parodymais buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nekaltumo prezumpcija. Apeliantas nurodo, kad R. P. ir D. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, negali būti įrodymais BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių prasme. Pirmosios instancijos teismas šių asmenų parodymus interpretuoja tendencingai ir kryptingai – parodymais konstatuoja tokius faktus, kurių R.

P. ir D. D. nenurodė. Skunde pateikiama R. P. ir D. D. parodymų, kiek jie susiję su T. S., ikiteisminiame tyrime analizė. PrieÅ¡ingai nei R. P. parodymus interpretuoja pirmosios instancijos teismas, R. P. niekada nesakė, kad patalpas amfetamino gamybai suteikė T. S.. Apklausiamas pas tyrėjÄ R. P. nurodė, kad T. S. žinojo apie bute gaminamÄ amfetaminÄ , nes pats esÄ gavo reikiamas medžiagas gamybai, pardavinėjo pagamintas medžiagas ir atliko kitus tariamus veiksmus, kas skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažinta neįrodyta.

Tačiau gavęs galimybę duoti parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, o ne bylos baigtimi suinteresuotiems policijos pareigÅ«nams, R. P. kategoriÅ¡kai paneigė ankstesnius parodymus apie T. S., nurodė, kad T. S. nežinojo apie pas jį bute gaminamÄ amfetaminÄ , paaiÅ¡kindamas, kad ankstesni parodymai buvo duoti policijos pareigÅ«nų spaudimo liudyti prieÅ¡ T. S. įtakoje. Be to, pažymima, kad R. P. parodymus pakeitė ne baigiant ikiteisminį tyrimÄ , nes ikiteisminis tyrimas buvo baigtas daugiau nei po metų nuo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ .

AnalogiÅ¡ka situacija ir dėl D. D. parodymų. D. D. niekada nesakė, kad patalpas amfetamino gamybai suteikė T. S., vienuose parodymuose teigė, kituose jau abejojo, ar T. S. žinojo, kad jo bute gaminamas amfetaminas.Kita vertus, pagal BPK 301 straipsnio 1 dalį nuosprendis gali bÅ«ti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje. Visgi net tuo atveju, jei ikiteisminio tyrimo metu duoti asmenų parodymai yra pagarsinami BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka, Å¡ie parodymai nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, Å¡iais duomenimis tegalima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, tačiau byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų bent prielaidÄ , esÄ T.

S. suteikė patalpas amfetamino gamybai, ir kuriems patikrinti galėtų būti naudojami pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Be kita ko, R. P. ir D. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti nesilaikant BPK nustatytos įrodymų tyrimo tvarkos. Pagal BPK 272 ir 275 straipsnius bei 276 straipsnio 1 dalį kaltinamieji pirmiausiai turi būti apklausti ar bent jau jiems turi būti sudaryta galimybė duoti parodymus teisiamajame posėdyje ir tik kaltinamajam nedalyvaujant teisiamajame posėdyje, atsisakius ar vengiant duoti parodymus arba duotiems parodymams nesutampant su anksčiau duotais parodymais gali būti nuspręsta pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus kaltinamųjų parodymus.

Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas R. P. ir D. D. parodymus pagarsino gerokai iki jiems duodant parodymus teisiamajame posėdyje ir tÄ padarė ne vadovaudamasis specialiai parodymų pagarsinimui skirtu BPK 276 straipsniu, o iÅ¡tirdamas apklausų protokolus kaip dokumentus BPK 290 straipsnio tvarka. Toks ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimas suponuoja neteisėtÄ Å¡ių informacijos Å¡altinių iÅ¡tyrimÄ , atimančiu galimybę Å¡iuos informacijos Å¡altinius laikyti teismo nuosprendžio pagrindu.Gynėjo teigimu, R.

P. ir D. D. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų negalima pripažinti įrodymais ir dėl to, kad tai prieÅ¡tarautų BPK 20 straipsnio 4 daliai, kadangi ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų negalima patikrinti – parodymų nepatvirtina joks kitas byloje esantis įrodymas. T. S. buvo sulaikytas ne nusikaltimo vietoje, į nusikaltimo vietÄ buvo atvežtas tik maždaug po 40 minučių (t. 5, b. l. 157-160, t. 11, b. l. 98). Ant T. S. drabužių nėra užfiksuota jokių psichotropinės ar narkotinės medžiagos pėdsakų, nei vienoje iÅ¡ patalpų, kuriose buvo gaminamas amfetaminas, laikomi įrankiai, nebuvo rasta T.

S. kvapo, nei ant vienos talpos ar kitokio objekto, ant guminių pirÅ¡tinių ir t.t., rastų ir paimtų iÅ¡ patalpų, kur buvo gaminama psichotropinė medžiaga – amfetaminas, nerasta jokių T. S. pėdsakų (pirÅ¡tų, rankų antspaudų, mikrodalelių ir pan.), kas patvirtina, kad T. S. nebuvo susijęs su amfetamino gaminimo vieta. T. S. užfiksuotose telefoniniuose pokalbiuose su R. P. taip pat nėra jokių užuominų apie psichotropines ar narkotines medžiagas.Taip pat skunde nurodoma, kad nuosprendyje nemotyvuotas kratų teisėtumas ir specialisto iÅ¡vadų pagrįstumas, tokiu bÅ«du įteisinant akivaizdžiai neteisėtÄ procesinę prievartÄ .

Krata yra procesinės prievartos priemonė, todėl negali bÅ«ti atliekama bet kada ir bet kaip. Apeliantas tvirtina, kad nagrinėjamoje byloje kratos buvo atliktos neteisėtai. Pagal BPK 145 straipsnio 1 dalį kratÄ gali atlikti tik ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas ar prokuroras. Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nu laikomas ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbantis asmuo, kuriam Å¡ios įstaigos ar jos padalinio vadovo ar jų įgaliotų asmenų yra pavesta atlikti ikiteisminį tyrimÄ . Nutarimus daryti kratÄ priėmė Vilniaus apskrities VPK ONTV 2-ojo skyriaus vyresnysis tyrėjas G.

M. (t. 5, b. l. 147, t. 6, b. l. 1), kratÄ bute, adresu (duomenys neskelbtini)-1, Vilnius, atliko to paties skyriaus pareigÅ«nai G. M., S. P., E. A., R. V., R. Pi. ir I. U. bei specialistai R. R. ir M. Å . (t. 5, b. l. 157-160). KratÄ garaže, esančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, atliko to paties skyriaus pareigÅ«nai G. M., I. F., E. A., R. V., R. N., I. U. ir R. Pi. bei specialistai R. R. ir M. Å . (t. 6, b. l. 5-8). Tačiau nei vienam iÅ¡ nurodytų Vilniaus apskrities VPK ONTV 2-ojo skyriaus pareigÅ«nų nebuvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimÄ , ikiteisminio tyrimo atlikimui nebuvo sudaryta ir tyrimo grupė, ikiteisminį tyrimÄ buvo pavesta atlikti Vilniaus apskrities VPK ONTV 4-ojo skyriaus tyrėjui S. Å ..

Taigi, kratas sankcionavo ir atliko BPK 18 straipsnio prasme tam procesinių įgalinimų neturintys pareigÅ«nai.Pažymima ir tai, krata gali bÅ«ti daroma tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitoje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu bÅ«du gautų ar įgytų daiktų ar vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi. Tačiau nei G. M. 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarimuose daryti kratÄ , nei R.

V. 2012 m. rugsėjo 27 d. tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl neatidėliotinų kratų“, nei ikiteisminio tyrimÄ organizavusio prokuroro praÅ¡ymuose patvirtinti kratos teisėtumÄ ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartyse nenurodyti jokie duomenys, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog kratų atlikimo metu buvo BPK 145 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas kratai atlikti.Apeliantas nurodo, kad krata buvo sankcionuota ir atlikta pažeidžiant BPK 145 straipsnio 3 dalį ir 1601 straipsnio 1 dalį.

Pagal BPK 145 straipsnio 3 dalį kratai atlikti priimama motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis. Tik neatidėliotinais atvejais krata gali bÅ«ti daroma ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no nutarimu (BPK 1601 straipsnio 1 dalis), tačiau ir Å¡iuo atveju bÅ«tina motyvuoti neatidėliotinÄ kratos darymo bÅ«tinumÄ . Bet G. M. nutarimuose, prokuroro kreipimesi į teismÄ ir ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyse nemotyvuota, kodėl 2012 m. rugsėjo 27 d. buvo bent minimalus pagrindas, pateisinęs neatidėliotinÄ kratos atlikimÄ .

Gynėjas atkreipia dėmesį į R. V. 2012 m. rugsėjo 26 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ (t. 5, b. l. 71), kuriame dar dienÄ iki kratų atlikimo nurodoma, kad gauta duomenų apie (duomenys neskelbtini)-1, Vilniuje, įkurtÄ sintetinių narkotikų gaminimo laboratorijÄ bei pagaminto amfetamino sandėliavimÄ garaže prie namo, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Taigi, galimai kratos pagrindÄ sudarę duomenys jau buvo žinomi dienÄ iki atliekant kratÄ , dėl ko nebuvo jokio neatidėliotino atvejo situacijos.Be to, visuose procesiniuose dokumentuose krata garaže sankcionuota kaip krata žemės sklype, nors žemės sklypo ir patalpos teisinis režimas kratos darymo požiÅ«riu yra skirtingas.

Taip pat visuose procesiniuose dokumentuose dėl kratos atlikimo ir jos sankcionavimo minimas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)-1, Vilniuje, nors iš tiesų krata buvo atlikta ne tik šiame bute, bet ir bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini)-3, Vilniuje, kuriame iš esmės ir buvo paimti visi tyrimui reikšmingiausi daiktai. Adresu (duomenys neskelbtini)-1 esantis butas yra namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, pirmajame aukšte ir nuosavybės teise priklauso J. S., o adresu (duomenys neskelbtini)-3 esantis butas yra to paties namo antrajame aukšte ir nuosavybės teise priklauso D.

S.. Gynėjo teigimu, atlikti kratÄ D. S. priklausančiame bute nebuvo ne tik faktinio, bet ir juridinio pagrindo – prievartinis patekimas į Å¡ias patalpas, buvimas jose ir daiktų iÅ¡ jų iÅ¡sineÅ¡imas nepagrindžiamas jokiu procesiniu aktu, taip sukuriami BPK 1601 straipsnio 3 dalyje nurodyti teisiniai padariniai, t. y. gautais procesinės prievartos priemonių taikymo rezultatais tolesniame procese negali bÅ«ti remiamasi. Skunde iÅ¡keliama versija, jog kratÄ (duomenys neskelbtini)-3, Vilniuje, esančiame bute atlikę ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai galimai sÄ moningai nuslėpė nuo kratos teisėtumÄ tvirtinusios ikiteisminio tyrimo teisėjos duomenis apie kratos atlikimÄ Å¡iame bute, nes suvokė, kad kratÄ atliko neteisėtai.

Atliekant kratÄ buvo pažeista ir BPK 145 straipsnio 4 dalis, kadangi nei J. S., nei D. S. nebuvo pakviestos į kratÄ . IÅ¡ kratų protokolų matyti, kad kratas atliko net 8 pareigÅ«nai, o vienintelis jų veiksmus stebėjo sulaikytas T. S., tokioje situacijoje T. S. nebuvo įmanoma stebėti visų pareigÅ«nų veiksmų, dėl ko buvo suvaržytos T. S. procesinės teisės.Taip pat pažeista BPK 149 straipsnio 7 dalis, turinti lemiamÄ Ä¯takÄ kratos metu gautų faktinių duomenų tikrumui ir patikimumui.

Iš kratų protokolų (t. 5, b. l. 157-160, t. 6, b. l. 5-8) akivaizdu, kad kratų metu rasti daiktai ir kiti objektai, tame tarpe ir tariama psichotropinė medžiaga – amfetaminas nebuvo nei pakuojami, nei antspauduojami kaip to reikalauja BPK 149 straipsnio 7 dalis. Todėl neįmanoma identifikuoti daiktus ar (ir) objektus, kuriuos policijos pareigūnai rado ir paėmė kratų metu, tuo labiau kad teisme nebebuvo galimybės susipažinti su vaizdo įrašais, kuriose užfiksuota kratos eiga ir rezultatai, nors vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuotos kratos, fragmentai buvo paskelbti viešojoje erdvėje.

Pirmosios instancijos teismas, siekdamas gauti vaizdo įraÅ¡us, kreipėsi į valstybinį kaltinimÄ palaikantį prokurorÄ , ikiteisminį tyrimÄ atlikusiÄ policijos įstaigÄ , tačiau buvo atsakyta, jog vaizdo įraÅ¡as buvo pateiktas kaip priedas prie kratos protokolo ir kito vaizdo įraÅ¡o pateikti teismui nėra galimybės. Visgi 2014 m. gruodžio 10 d. teismo posėdyje teisėjas informavo proceso dalyvius, kad iÅ¡ prokuroro gavo kažkokias fotolenteles ir vaizdo įraÅ¡us, esÄ tai bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini)-3, Vilnius, ir garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, darytos kratos vaizdo įraÅ¡as.

Tokiu bÅ«du paaiÅ¡kėjo, kad valstybinį kaltinimÄ palaikantis prokuroras ir bylÄ nagrinėjantis teisėjas galimai apie bylos reikalus bendrauja ne tik teismo posėdžio metu. Teismo posėdžio metu buvo prieÅ¡taraujama ir praÅ¡oma prieÅ¡ iÅ¡tiriant gautÄ medžiagÄ iÅ¡spręsti prokuroro teikiamo įrodymo priimtinumo klausimÄ , net buvo pareikÅ¡tas oficialus prieÅ¡taravimas pirmininkaujančiojo veiksmams pagal BPK 241 straipsnio 3 dalį. Toks prokuroro naujai pateiktas ir teismo neteisėtai priimtas ir iÅ¡tirtas – peržiÅ«rėtas faktinės informacijos Å¡altinis, nėra ir negali bÅ«ti pripažintas įrodymu BPK 20 straipsnio požiÅ«riu, kadangi nežinoma Å¡io faktinės informacijos Å¡altinio kilmė, kadangi priedas prie kratos protokolo turi bÅ«ti vienas ir turėjo bÅ«ti perduotas teismui kartu su baudžiamosios bylos medžiaga, o gautÄ Ä¯raÅ¡Ä ir nuotraukas neaiÅ¡ku prie kokio procesinio dokumento priskirti, tuo labiau kad prieÅ¡ tai buvo gautas atsakymas apie tokio įraÅ¡o nebuvimÄ , be to, vaizdo įraÅ¡as yra nenuoseklus, su pertrÅ«kiais, neaiÅ¡kus ir nesuvokiamas pats vaizdo įraÅ¡o turinys (neįmanoma suprasti, kieno rankos fiksuotos vaizdo įraÅ¡e, kokioje vietoje ir kokiu laiku vyko fiksuoti įvykiai ir t.t.).Skunde teigiama, kad kratų bute ir garaže metu rasti ir paimti daiktai ir objektai ne tik atliekant kratas, bet ir vėliau nebuvo nei identifikuoti, nei apraÅ¡yti, iki perdavimo specialistams kratų metu paimti daiktai nebuvo apžiÅ«rėti.

Tačiau Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialistų išvadose nurodyta, kad specialistams tirti pateikti objektai buvo supakuoti į atitinkamus paketus, todėl kyla abejonių kas, kada ir kokius būtent daiktus sudėjo į specialistams tirti perduotus paketus. Aiškinantis daiktų sudėjimo į paketus aplinkybes paaiškėjo, kad kažkokius daiktus ir objektus į paketus sudėjo Vilniaus apskrities VPK ONTV 4-ojo skyriaus vyresnysis tyrėjas S. Š., bet pats daiktų sudėjimo į paketus veiksmas nedokumentuotas.

Šiame kontekste svarbu tai, kad kratas atliko ne S. Š., o visai kiti pareigūnai, vadovaujami Vilniaus apskrities VPK ONTV 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. M.. Tokiu būdu net nėra aišku, kas, kaip, kada ir kokius daiktus perdavė S. Š.. Esant tokioms aplinkybėms būtina pašalinti abejones, ar S. Š. iš tikrųjų buvo perduoti tie patys daiktai ir objektai, kurie buvo rasti ir paimti kratų bute ir garaže metu, ar S. Š. į specialistams tirti perduotus paketus iš tikrųjų sudėjo kratų bute ir garaže metu rastus ir paimtus daiktus ir objektus.

Papildomai atkreipiamas dėmesys į tai, kad visi Å¡iame ikiteisminiame tyrime veikę asmenys teismo sprendimu jau yra pripažinti neleistinai darę įtakÄ liudytojui (t. 10, b. l. 100).Apeliantas nurodo, kad visos specialisto iÅ¡vados iÅ¡ esmės neatitinka BPK 90 straipsnio 3 dalies reikalavimų nurodyti naudotus tyrimo metodus ir technines priemones bei specialisto nustatytas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti, taip pat prie specialisto iÅ¡vados privalomai turi bÅ«ti pridėta vaizdinė medžiaga.

IÅ¡analizavus specialisto iÅ¡vadas skunde teigiama, kad specialistai iÅ¡tyrė ir iÅ¡vadas padarė ne iÅ¡ tos medžiagos, kuri galimai buvo rasta ir paimta kratos metu, t. y. specialistams tirti buvo pateikti baltos spalvos drėgni milteliai, turintys specifinį organinių tirpiklių kvapÄ , ir baltos spalvos milteliai, virÅ¡ kurių yra geltonos spalvos specifinio organinių tirpiklių kvapo skystis, bet specialistai jiems pateiktos medžiagos netyrė, o pirmiausia jÄ pakeitė – milteliai buvo iÅ¡džiovinti, o skystis nupiltas ir sukoncentruotas, taip specialistai patys sukÅ«rė tiriamÄ objektÄ .

Specialisto išvadose nenurodyta, kokias konkrečias faktines aplinkybes, turinčias reikšmės nusikalstamai veikai tirti, jie nustatė: specialisto išvadose nurodyta ir specialistai teisminio proceso metu patvirtino, jog ar tam tikra medžiaga yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, sprendžiama pagal du kriterijus: medžiagų smailes ir masės spektrus, bet nei vienoje specialisto išvadoje nenurodyta, kokios smailės ir kokie masės spektrai buvo nustatyti ištyrus pateiktas medžiagas, dėl to objektyviai neįmanoma nustatyti ir konstatuoti, ar šių medžiagų smailės ir masės spektrai sutampa su psichotropinės medžiagos – amfetamino.

Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad specialistai neištyrė visų jiems pateiktų medžiagų turinio: vienoje iš išvadų nurodyta, kad tirti pateikta 2 157,96 g sausų miltelių iš 20 l talpos plastikinio maišelio ir 1 026,05 g sausų miltelių iš 10 l talpos plastikinio bakelio, tyrimo metu sunaudota tik 36,96 g miltelių iš 20 l talpos plastikinio bakelio ir 9,31 g miltelių iš 10 l talpos plastikinio bakelio, todėl specialistų išvada apie amfetamino masę visuose tirti pateiktuose milteliuose tėra tik prielaida.

Be to, nei prie vienos specialisto iÅ¡vados nėra jokios vaizdinės medžiagos, dėl ko neįmanoma identifikuoti, ar specialistai tyrė iÅ¡ tiesų tuos objektus, kurie buvo rasti ir paimti kratų metu.Apibendrinant skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes dėl byloje padarytų procesinių pažeidimų, nurodoma, jog byloje esančių duomenų visuma neleidžia neabejotinai konstatuoti, kad kratų atlikimo vietoje iÅ¡ tiesų buvo rastos ir paimtos tokios medžiagos, kurios sudaro nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, dalykÄ .

Tai, kad kratas patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėja, kad teismo posėdyje apklausti kratas atlikę pareigÅ«nai tvirtino atlikę tik teisėtus veiksmus, kad kratų metu buvo kažkas rasta ir kažkas paimta, kad kratos buvo atliktos dalyvaujant T. S. ar kad T. S. raÅ¡tu kratos protokoluose neiÅ¡dėstė savo nesutikimo su kratomis, nepaneigia objektyviais duomenimis ir teisės normomis pagrįstų baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų.Anot apelianto, tai, kad nuosprendį priėmė Å¡aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas, pagrindžia nuosprendžio kaip atskiro savarankiÅ¡ko procesinio akto ir pirmosios instancijos teismo teisėjo elgesio viso baudžiamosios bylos proceso metu vertinimas, iÅ¡ kuriuo matyti, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas nesuteikė pakankamai garantijų, paÅ¡alinančių bet kokiÄ pagrįstÄ abejonę teisėjo Å¡aliÅ¡kumu, todėl pirmosios instancijos teismo teisėjas buvo Å¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme.

Gynėjas akcentuoja, kad teismo Å¡aliÅ¡kumÄ (elgesio kryptingumÄ ) patvirtina bÅ«tent teisėjo procesinių veiksmų visuma, o ne pavieniai veiksmai.Pažymima, kad 2014 m. kovo 25-27 dienomis pirmÄ kartÄ spręsdamas T. S. kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimÄ pirmosios instancijos teismo teisėjas nei T. S., nei gynėjui neleido realiai ir tinkamai susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, susipažinimui skirdamas akivaizdžiai per trumpÄ laikÄ â€“ pusantros dienos, kad toks terminas yra nepakankamas teisėjas pats netiesiogiai pripažino 2014 m. spalio 6 d. teismo posėdyje atidėdamas iÅ¡ anksto suplanuotÄ kitÄ posėdį motyvuodamas tuo, kad R.

P. gynėjui nepakaks dviejų dienų susipažinti su byla. Taip pat prieÅ¡ingai T. S. valiai, baudžiamojo proceso įstatymo normoms, reglamentuojančioms prievartinį gynėjo pakeitimÄ kitu, ignoruodamas tikrojo T. S. gynėjo buvimÄ procese, pirmosios instancijos teismas T. S. skyrė valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teiksiančiÄ advokatę L. Karvelienę, kuri nei karto nebuvo susitikusi su T. S., nežinojo jo valios, aplinkybių, turinčių įtakos parenkant kardomÄ jÄ priemonę, nebuvo susipažinusi su byla, be to, toje pačioje byloje jau buvo gynusi kitÄ kaltinamÄ jį R.

P..Nurodoma, kad per daugiau nei pusantrų metų trukusį bylos nagrinėjimÄ T. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas aÅ¡tuonis kartus, visos nutartys yra identiÅ¡kos, sutampančios pažodžiui, be to, teisėjas pratęsinėjo terminÄ remdamasis ir tais įrodymais, kuriais T. S. kaltės neįrodinėjo net prokuroras. Beveik visose nutartyse pagrindžiant suėmimo taikymÄ daroma nuoroda į nukentėjusiųjų parodymus, o paskutinėse nutartyse ir į liudytojo T. B. parodymus, nors byloje nei nukentėjusiųjų, nei liudytojo T.

B. nėra ir niekada nebuvo. Sugretinus nutarčių tekstus su skundžiamu nuosprendžiu matyti, jog nutartyse nuolat buvo kartojami teiginiai, kurie vėliau nuosprendyje pripažinti neįrodytais (dėl kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, dėl kaltinimo organizavus psichotropinės medžiagos – amfetamino gaminimÄ ).Anot apelianto, pirmosios instancijos teismo teisėjas nesirÅ«pino ir nesiekė, kad baudžiamoji byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta kaip galima greičiau be nepateisinamo delsimo, net nemėgino imtis realių ir veiksmingų priemonių, kad suimti kaltinamieji T.

S. ir R. P. nelaisvėje iki teismo nuosprendžio praleistų kuo mažiau laiko. Gynėjo nuomone, akivaizdu, jog suėmimas T. S. buvo taikomas kaip iÅ¡ankstinė bausmė už nepaklusnumÄ teisėjui, už neprisipažinimÄ ir siekį save apginti. Teisminiame bylos nagrinėjime buvo daug labai ilgų laiko tarpų, per kuriuos nevyko jokie proceso veiksmai. 2014 m. birželio ir liepos mėnesiais bei 2015 m. sausio, gegužės, liepos ir rugpjūčio mėnesiais nebuvo atliktas nei vienas procesinis veiksmas. 2014 m. gegužės, rugsėjo ir lapkričio mėnesiais bei 2015 m. birželio ir rugsėjo mėnesiais įvyko vos po vienÄ teismo posėdį per mėnesį, 2014 m. rugpjūčio ir gruodžio mėnesiais bei 2015 m. vasario, balandžio ir spalio mėnesiais įvyko vos po du teismo posėdžius per mėnesį, tik 2014 m. spalio mėnesį buvo suorganizuoti keturi, o 2015 m. kovo mėnesį – trys teismo posėdžiai.Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas galimai siekė nubausti ir T.

S. seserį D. S., kuri ėmėsi ginti savo teisę į nuosavybę ir privatumÄ . Nuo pat baudžiamosios bylos proceso pradžios buvo žinoma, kad D. S. gyvena užsienyje, bet nutartys pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ niekada nebuvo motyvuojamos tuo, kad T. S. gali pabėgti pasinaudodamas užsienyje gyvenančios sesers pagalba, tačiau toks motyvas nutartyse atsiranda 2015 m. rugpjūčio 3 d. galimai dėl to, kad D. S. dar 2014 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į teisėjÄ praÅ¡ydama grÄ Å¾inti iÅ¡ jos buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini)-3, Vilniuje, kratos metu neteisėtai paimtas jai priklausančias pinigines lėšas, nesulaukusi atsakymo į praÅ¡ymÄ , 2015 m. liepos mėnesį grįžusi į LietuvÄ D.

S. pakartotinai kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ bei jai pateikus neregistruoto pirmosios instancijos teismo teisėjo 2015 m. sausio 14 d. raÅ¡to kopijÄ , D. S. apskundė teisėjo veiksmus Lietuvos apeliaciniam teismui ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.Gynėjo teigimu, įrodymų tyrimo metu pirmosios instancijos teismo teisėjas demonstravo iÅ¡skirtinį palankumÄ valstybinį kaltinimÄ palaikančiam prokurorui ir kaltinimo liudytojams bei akivaizdų Å¡aliÅ¡kumÄ kaltinamųjų atžvilgiu. 2014 m. spalio 22 d. teismo posėdyje pirmosios instancijos teismo teisėjas nemotyvavo, kodėl atmeta praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti baudžiamÄ ja bylÄ prokurorui kaltinamojo akto trÅ«kumams iÅ¡taisyti (paÅ¡alinti).

Po kaltinamojo akto pagarsinimo T. S. pareiÅ¡kus, jog jis nesupranta kaltinimo, pirmosios instancijos teismo teisėjas T. S. kaltinimo neiÅ¡aiÅ¡kino, nepaaiÅ¡kino T. S. nesuprantamų kaltinimo teiginių, be to, kaltinimÄ pirmosios instancijos teismo teisėjas mėgino aiÅ¡kinti akivaizdžiai nepatenkintas, susinervinęs ir keldamas balsÄ . Pirmosios instancijos teismo teisėjas sÄ moningai ir tikslingai formavo kaltinimui palankiÄ liudytojų apklausos taktikÄ ir netgi klausimus, stengėsi iÅ¡saugoti tokius parodymus, kokie buvo gauti ikiteisminio tyrimo metu, nereagavo į pastabas ir suteikė laisvę prokurorui operuoti liudytojų parodymais, kurie net nebuvo pagarsinti teisme, užduoti atsakymÄ menančius klausimus, ir t. t. 2014 m. spalio 22 d. teismo posėdyje pradėjus įrodymų tyrimÄ , T.

S. iÅ¡ karto sutiko duoti parodymus dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo ir juos davė, o kaltinamieji R. P. ir D. D. pareiÅ¡kė, jog parodymus duos po liudytojų apklausų. Nepaisant to, 2015 m. vasario 23 d. vykusiame teismo posėdyje pirmosios instancijos teismo teisėjas, nusprendęs garsinti raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ â€“ skaityti bylos raÅ¡ytinius dokumentus, perskaitė ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų, tarp jų ir kaltinamųjų R. P. ir D. D. parodymus, taip pagarsindamas kaltinamųjų parodymus iki jie buvo betarpiÅ¡kai apklausti teismo posėdyje dar ir nurodydamas, jog ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamųjų parodymai yra labai svarbÅ«s įrodymai, kas prieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso nuostatoms, kadangi tokie parodymai nėra savarankiÅ¡kas įrodymas ir gali bÅ«ti panaudoti tik kitiems įrodymams patikrinti.

Be to, garsindamas kaltinamųjų R. P. ir D. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pirmosios instancijos teismo teisėjas iÅ¡kraipė parodymų turinį, neskaitė tos parodymų dalies, kurioje neigiamas T. S. dalyvavimas nusikalstamoje veikoje. 2014 m. gruodžio 10 d. teismo posėdyje spręsdamas prokuroro pateiktų fotolentelių ir kompaktinio disko su vaizdo įrašų fragmentais priimtinumo klausimÄ , pirmosios instancijos teismo teisėjas privilegijavo prokurorÄ net nespręsdamas pateiktų duomenų sÄ sajumo (liečiamumo) ir leistinumo klausimo bet iÅ¡ karto pareiÅ¡kė, kad vaizdo įraÅ¡ai ir fotolentelės bus peržiÅ«rėti, bei prijungė juos prie baudžiamosios bylos medžiagos net nesant tiesioginio ir aiÅ¡kaus prokuroro praÅ¡ymo. 2014 m. gruodžio 10 d. teismo posėdyje T.

S. pareiÅ¡kus nuÅ¡alinimÄ , pirmosios instancijos teismo teisėjas nėjo spręsti jam pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo kaip to reikalauja BPK, bet ėmėsi klausinėti kitų nagrinėjimo teisme dalyvių dėl pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo. 2014 m. gruodžio 19 d. teismo posėdyje reaguodamas į T. S. praÅ¡ymÄ leisti jam susipažinti su prokuroro pateiktais fragmentiniais vaizdo įraÅ¡ais, pirmosios instancijos teismo teisėjas replikavo, esÄ Å¡is prokuroro naujai pateiktas vaizdo įraÅ¡as jau buvo iÅ¡tirtas 2014 m. gruodžio 10 d. vykusiame teismo posėdyje, nors tame teismo posėdyje pats pirmosios instancijos teismo teisėjas aiÅ¡kino esÄ vaizdo įraÅ¡Ä bÅ«tina peržiÅ«rėti norint iÅ¡spręsti jo liečiamumo (sÄ sajumo) ir priimtinumo klausimus, taigi, įrodymas buvo iÅ¡tirtas dar jo nepriėmus.

Pirmosios instancijos teismo teisėjas ilgÄ laikÄ nesprendė, procesiniuose dokumentuose rašė esÄ kažkada iÅ¡sprendė, o baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo pabaigoje galiausiai nemotyvuotai atmetė praÅ¡ymÄ vieÅ¡ai teisiamajame posėdyje rungimosi sÄ lygomis apklausti prokurorÄ , nors šį buvo papraÅ¡yta atlikti dar 2014 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdyje, kuriame teisėjas nurodė, kad praÅ¡ymÄ spręs kitame teismo posėdyje, bet Å¡io praÅ¡ymo taip ir neiÅ¡sprendė iki 2015 m. balandžio 20 d.Gynėjo nuomone, atsakydamas į T.

S. praÅ¡ymus ir raÅ¡tuose (pvz., leidžiant pasimatyti) nurodydamas, jog leidimas galioja iki nuosprendžio priėmimo dienos, pirmosios instancijos teismo teisėjas iÅ¡ anksto, aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai parodė siekį laikyti T. S. nelaisvėje tol, kol bus priimtas nuosprendis. Be to, 2015 m. spalio 19 d. teisiamo posėdyje iÅ¡klausęs proceso dalyvių baigiamÄ sias kalbas ir kaltinamųjų paskutinius žodžius pirmosios instancijos teismo teisėjas paskelbė nuosprendžio paskelbimo vietÄ ir laikÄ , kas savaime reiÅ¡kia, jog vieÅ¡as teisminis baudžiamosios bylos nagrinėjimas yra baigtas ir teisėjas turi eiti į pasitarimų kambarį priimti baigiamojo akto, tačiau vietoj to teisminis procesas buvo toliau tęsiamas svarstant kardomosios priemonės – suėmimo T.

S. pratęsimo klausimÄ . Paskutinė nutartis pratęsti T. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ parodo akivaizdų pirmosios instancijos teismo teisėjo Å¡aliÅ¡kumÄ kaltinamojo T. S. atžvilgiu, kadangi kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas iki 2016 m. vasario 3 d., nors baigiamojo akto baudžiamojoje byloje paskelbimas buvo numatytas 2015 m. gruodžio 3 d. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pastarojoje nutartyje kardomosios priemonės – suėmimo taikymas motyvuojamas ir siekiu užtikrinti nuosprendžio vykdymÄ .Skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismo teisėjo Å¡aliÅ¡kumas matyti ir nuosprendyje.

Šiam teiginiui pagrįsti cituojami nuosprendžio motyvai dėl T. S. lankymosi cheminių medžiagų parduotuvėje pagal T. B. parodymus, T. S. teistumo už veiksmus su narkotikais, ankstesnio užsiėmimo narkotikų gamyba pagal R. P. ir D. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei daroma išvada, kad iš tokio nuosprendžio argumentavimo, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismo teisėjas vadovaujasi prielaidomis, išimtinai nepalankiai T. S. aiškina aplinkybes, kurios nėra nustatytos ir pagrįstos baudžiamosios bylos medžiaga bei nėra susijusios su nagrinėjamoje byloje T.

S. pareikÅ¡tu kaltinimu, taip pažeidžiant nekaltumo prezumpcijÄ . Be to, skunde abejojama BPK 59 straipsnio 3 dalies, kurioje numatyta, jog jeigu bylÄ nagrinėja vienas teisėjas, dėl jam pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo nusprendžia jis pats, konstitucingumu. Gynėjo nuomone, toks procesinis teisinis reglamentavimas, kai teisėjas, kuriam pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas, turi visos procesines galias, iÅ¡ esmės paneigia realiÄ kaltinamo asmens teisę į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ ir sÄ Å¾iningÄ teismo procesÄ , todėl reikėtų kreiptis į Konstitucinį TeismÄ praÅ¡ant iÅ¡tirti, ar BPK 59 straipsnio 3 dalis neprieÅ¡tarauja iÅ¡ Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies ir konstitucinio teisinės valstybės imperatyvo kylančiam principui niekas negali bÅ«ti teisėjas savo paties byloje.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis T.

S. ir jo gynėjas prašė gynėjo apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistasis R. P. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistasis D. D. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, valstybinį kaltinimÄ byloje palaikantis prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.Nuteistųjų R. P., D. D. ir T. S. gynėjo apeliaciniai skundai atmetami.Skundžiamu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu be T. S., R. P. ir D. D. taip pat nuteisti A.

P. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 1 dalį, V. Ž. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 1 dalį, E. Š. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, V. S. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 1 dalį, kuriems paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas atidėtas vadovaujantis BK 75 straipsniu. Tačiau nuosprendis dėl šių nuteistųjų apeliacine tvarka nėra skundžiamas, kaip ir neskundžiama nuosprendžio dalis dėl T. S. išteisinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir D.

D. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Esminių BPK pažeidimų Å¡ioje bylos dalyje nenustatyta, todėl apeliacine tvarka baudžiamoji byla patikrinama tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).Nuteistojo T. S. gynėjo ir nuteistojo R. P. apeliaciniuose skunduose pažymima, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį, teigiama, jog nuosprendis pagrįstas neteisėtai surinktais ir nepatikimais įrodymais, todėl praÅ¡oma priimti T.

S. ir R. P. atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kadangi Å¡ie nuteistieji nepadarė jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų. Nuteistasis D. D. apeliaciniame skunde teigia buvęs iÅ¡provokuotas perduoti psichotropinę medžiagÄ â€“ amfetaminÄ A. P., taip pat D. C. juo pasinaudojo pats užsiimdamas neteisėta veikla, be to, D. D. praÅ¡o Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę.Ä®vertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus bei papildomo įrodymų tyrimo metu bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka gautus duomenis teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes dėl T.

S., R. P. ir D. D. inkriminuotų nusikalstamų veikų, byloje surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, ko pasėkoje padarė motyvuotas ir pagrįstas iÅ¡vadas dėl nuteistųjų kaltės, su kuriomis teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti. Skundžiamas nuosprendis iÅ¡ esmės atitinka baudžiamojo proceso įstatymo jam keliamus turinio reikalavimus, taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ .

Dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK reikalavimams ir pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo Nuteistojo T. S. gynėjo apeliaciniame skunde be reikalavimo priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį T. S. atžvilgiu taip pat reiÅ¡kiami alternatyvÅ«s praÅ¡ymai panaikinus skundžiamÄ nuosprendį perduoti bylÄ prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio 3 ir 5 punktų reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdė ir tebetrukdo tinkamai iÅ¡nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ , arba perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, kadangi skundžiamÄ nuosprendį priėmė Å¡aliÅ¡kas teismas.

Apeliaciniuose skunduose keliami klausimai dėl padarytų BPK pažeidimų gaunant, tiriant ir vertinant bylos įrodymus bus aptarti kitose nutarties dalyse vertinant, ar nuteistieji pagrįstai pripažinti kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų. Kartu pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu nuteistojo T. S. gynėjas atsisakė kartu su apeliaciniu skundu pareikÅ¡tų praÅ¡ymų dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ praÅ¡ant iÅ¡tirti, ar BPK 439 straipsnio 2 dalis, jog teismo nutartis dėl proceso dalyvių praÅ¡ymų nagrinėjimo yra neskundžiama, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam lygybės prieÅ¡ įstatymÄ ir teismÄ principui, 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam sÄ Å¾iningo baudžiamojo proceso reikalavimui ir konstituciniam teisinės valstybės imperatyvui, bei ar BPK 59 straipsnio 3 dalis, jog jeigu bylÄ nagrinėja vienas teisėjas, dėl jam pareikÅ¡to nuÅ¡alino nusprendžia jis pats, neprieÅ¡tarauja iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies ir konstitucinio teisinės valstybės imperatyvo kylančiam principui, kad niekas negali bÅ«ti teisėjas savo paties byloje, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl Å¡ių praÅ¡ymų nepasisako.Byla prokurorui perduodama tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas BPK 219 straipsnio reikalavimų iÅ¡ esmės neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad byla prokurorui gali bÅ«ti perduodama esant trijų sÄ lygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys turi neatitikti BPK 219 straipsnyje nurodytų Å¡io procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, antra, kaltinamojo akto trÅ«kumai turi bÅ«ti tokie, kurių nebÅ«tų galima iÅ¡taisyti nagrinėjant bylÄ teisme, ir, trečia, kaltinamojo akto trÅ«kumai turi trukdyti teismui nagrinėti bylÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2007, 2K-146/2012, 2K-480/2012, 2K-222/2013).

Nagrinėjamoje byloje nei vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų nėra nustatyta.Nuteistojo T. S. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad suraÅ¡ant kaltinamÄ jį aktÄ buvo pažeisti BPK 219 straipsnio 3 ir 5 punktų reikalavimai.BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi bÅ«ti nurodytas nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, bÅ«dai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, to paties straipsnio 5 punkte numatyta, kad kaltinamajame akte turi bÅ«ti nurodytas BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytÄ veikÄ .

Å ie reikalavimai įtvirtinti tam, kad įtariamasis (kaltinamasis) suprastų, kuo yra kaltinamas, ir bÅ«tų nustatytos bylos nagrinėjimo teisme ribos.Kadangi apeliaciniame skunde tik deklaratyviai teigiama, kad buvo pažeisti BPK 219 straipsnio 5 punkto reikalavimai, nedetalizuojant kaip tai buvo padaryta, bei atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajame akte BK straipsniai, numatantys atsakomybę už T. S. inkriminuotas veikas buvo nurodyti, todėl teisėjų kolegija Å¡iuo aspektu plačiau nepasisako.Tuo tarpu vertinant apelianto teiginius dėl BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų pažeidimų pažymėtina, jog kaltinamajame akte nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas turi atitikti BK normoje, pagal kuriÄ nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, nusikalstamos veikos aplinkybes nurodant tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, iÅ¡dėstant svarbias veikos faktines aplinkybes kartu su Å¡ias aplinkybes atitinkančiais nusikalstamos veikos sudėties požymiais.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kt. (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2013, 2K-435/2013 ir kt.).Kita vertus, praktikoje dažnai pasitaiko, kad kaltinamajame akte nebÅ«na detalizuoti nusikaltimo padarymo laikas, vieta, kai kurios kitos faktinės aplinkybės, kadangi kai kuriais atvejais tiesiog objektyviai neįmanoma nustatyti daugiau ar mažiau tikslų nusikaltimo padarymo laikÄ , vietÄ ar kitas aplinkybes, bet tai nelaikoma absoliučia kliÅ«timi priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, be to, teismui neradus kaltinamajame akte nurodytų bylos faktines aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, teismas jas gali paÅ¡alinti iÅ¡ kaltinimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-1-696/2016).Ä®vertinus visÄ bylos medžiagÄ ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme eigÄ , darytina iÅ¡vada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai sutrukdė teisingai iÅ¡nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ , dėl ko byla turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inta prokurorui.

Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktÄ bylos medžiagÄ bÅ«tų svarbios veikos kvalifikavimui ir bÅ«tų nenurodytos ar neteisingai nurodytos kaltinamajame akte ir teismas negalėtų jų paÅ¡alinti. Tuo labiau kad skundžiamu nuosprendžiu didelė dalis T. S. inkriminuotų veiksmų buvo paÅ¡alinti iÅ¡ kaltinimo kaip neįrodyti. Kita vertus, tam tikrų aplinkybių paÅ¡alinimas iÅ¡ kaltinimo, kaip jau buvo minėta, savaime nepatvirtina tokio suraÅ¡yto kaltinamojo akto ydingumo, kuris sudarytų pagrindÄ bylÄ grÄ Å¾inti prokurorui.Byloje suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, jame kiek įmanoma tiksliau pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis nurodytos T.

S. inkriminuotų nusikalstamų veikų vieta, laikas, bÅ«das, kitos svarbios aplinkybės, reikÅ¡mingos veikos kvalifikavimui ir kartu baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos požymių nustatymui.Apeliaciniame skunde akcentuojama tai, kad nei iÅ¡ kaltinamojo akto, nei baudžiamosios bylos medžiagos nebuvo galima suvokti kokias chemines medžiagas, reikalingas psichotropinės medžiagos – amfetamino gamybai, kada, kur ir iÅ¡ ko pirko T. S., ar iÅ¡ tų medžiagų, kurios buvo rastos kratų metu, galima pagaminti psichotropinę medžiagÄ â€“ amfetaminÄ , taip pat nurodoma, kad nebuvo detalizuotas T.

S. kaip nusikalstamos veikos organizatoriaus vaidmuo, kaip jis subÅ«rė organizuotÄ grupę, parengė nusikalstamÄ veikÄ ir jai vadovavo, be to, neaiÅ¡kios ir skundžiamu nuosprendžiu pripažintos įrodytos T. S. veikos aplinkybės, t. y. kaip, kada, kur, kam ir kokiu bÅ«du suteikė patalpas psichotropinei medžiagai – amfetaminui gaminti.Nors bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pagarsinus kaltinamÄ jį aktÄ T. S. nurodė nesuprantantis kaltinimo, tačiau tokia nuteistojo ir jo gynėjo pozicija yra deklaratyvi ir prieÅ¡tarauja proceso eigai.

Nurodomi argumentai dėl kaltinimo neaiÅ¡kumo nėra susiję su kaltinamojo akto trÅ«kumais, Å¡iais argumentais iÅ¡ esmės abejojama kaltinime nurodytų ir nuosprendyje pripažintų įrodytomis aplinkybių pagrįstumu, tačiau sprendimÄ , ar baudžiamojon atsakomybėn traukiamiems asmenims pagrįstai inkriminuotos nusikalstamų veikų aplinkybės, priima teismas iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ ir atitinkamai nusprendžia paÅ¡alinti atskiras aplinkybes iÅ¡ kaltinimo bei priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, jei likusios aplinkybės sudaro nusikalstamos veikos sudėtį, arba priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, jei neįrodytos aplinkybės, sudarančios nusikalstamos veikos sudėtį.

Negalima sutikti su nuteistojo gynėjo teiginiais, jog pagarsinus kaltinamÄ jį aktÄ T. S. nebuvo paaiÅ¡kintas kaltinimas. Kaip jau buvo minėta, ikiteisminio tyrimo metu ne visas nusikalstamos veikos aplinkybes įmanoma nustatyti tiksliai, todėl T. S. pareikÅ¡tame kaltinime nebuvo detalizuoti atskirų jam inkriminuotų veiksmų padarymo laikas, vieta, bÅ«das, todėl bylÄ nagrinėjęs teisėjas kaltinimÄ paaiÅ¡kino pagal kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes ir objektyviai negalėjo nurodyti tų aplinkybių, kurios tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytos.

Kaip matyti iÅ¡ bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme eigos, nei nuteistojo T. S. teisė žinoti kuo yra kaltinamas, nei teisė į gynybÄ nebuvo suvaržytos. Kaltinamajame akte iÅ¡dėstytos inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės netrukdė bylos nagrinėti teisme, akivaizdu, jog tiek T. S. ir jo gynėjui, tiek kitiems proceso dalyviams, taip pat ir teismui buvo aiÅ¡ku, dėl ko nagrinėjama byla, kokia kaltinimų esmė, ko siekiama byloje. T. S. ir jo gynėjas aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjime, reiÅ¡kė praÅ¡ymus (kviesti specialisto iÅ¡vadas suraÅ¡iusius specialistus, iÅ¡reikalauti vaizdo ir garso medžiagÄ ir kt.), uždavinėjo klausimus apklausiamiems asmenims, T.

S. iÅ¡dėstė savo įvykių versijÄ , kad nieko nežinojo apie psichotropinės medžiagos – amfetamino gaminimÄ , su tuo nėra susijęs, Å¡iuo klausimu nebendravo nei su R. P., nei su D. D.. Taigi, T. S. suprato, kuo yra kaltinamas ir pareikÅ¡tas kaltinimas jam netrukdė įgyvendinti savo teisės į gynybÄ .Nuteistojo T. S. gynėjas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡sprendė pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui esminiams kaltinamojo akto trÅ«kumams iÅ¡taisyti.

BPK 253 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kilusiems klausimams iÅ¡spręsti gali bÅ«ti priimamos tiek raÅ¡ytinės, tiek žodinės nutartys. Kaip matyti iÅ¡ 2014 m. spalio 22 d. teismo posėdžio protokolo, vienu metu buvo pareikÅ¡ti keli praÅ¡ymai, todėl buvo paskelbta pertrauka Å¡iems praÅ¡ymams iÅ¡nagrinėti, grįžęs į teismo posėdžių salę teisėjas priėmė nutartį atmesti praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui. Taigi, teismo nutartis buvo priimta ne pasitarimų kambaryje, o teismo posėdžių salėje, todėl pagal BPK 253 straipsnio 2 dalį savo forma galėjo bÅ«ti žodinė.

Atmesdamas gynėjo praÅ¡ymÄ teisėjas motyvavo tuo, kad pareikÅ¡tas kaltinimas netrukdo pradėti bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės. Vien subjektyvi gynėjo nuomonė, kad toks sprendimo motyvavimas yra nepakankamas, nesudaro pagrindo esminiam procesiniam pažeidimui konstatuoti.Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog priimdamas skundžiamÄ nuosprendį T. S. atžvilgiu teismas išėjo už kaltinimo ribų. Å iame kontekste svarbu tai, jog faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iÅ¡ esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, bÅ«das ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybÄ .

Tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes kaltinamojo teisė į gynybÄ bÅ«tų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, įvertinant, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų bÅ«ti kitokia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-233/2008, 2K-381/2011, 2K-651/2012, 2K-282/2013, 2K-262/2014, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). T.

S. buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį organizavęs neteisėtÄ labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos – amfetamino pagaminimÄ , t. y. subÅ«ręs organizuotÄ grupę, parengęs nusikalstamÄ veikÄ ir jai vadovavęs, nupirkęs chemines medžiagas, reikalingas psichotropinės medžiagos – amfetamino gamybai, suteikęs patalpas savo gyvenamojoje vietoje psichotropinei medžiagai – amfetaminui gaminti, davęs nurodymus R. P. ir D. D. dėl psichotropinės medžiagos – amfetamino gaminimo, po ko R.

P. atnešė reikalingas medžiagas ir kitas darbo priemones į T. S. suteiktÄ patalpÄ , o D. D. pagamino labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino. Skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ kaltinimo T. S. paÅ¡alinus aplinkybes dėl organizuotos grupės subÅ«rimo, nusikalstamos veikos parengimo ir vadovavimo jai, cheminių medžiagų nupirkimo, nurodymų davimo R. P. ir D. D., T. S. nuteistas kaip vykdytojas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad suteikė patalpas labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos – amfetamino pagaminimui.

Taigi, pripažindamas kaltu T. S. teismas jokių naujų nusikalstamos veikos aplinkybių nenustatė.Nuteistojo T. S. gynėjo apeliacinio skundo teiginiai apie pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ objektyviÄ ja prasme ir rungimosi principų pažeidimÄ , kurie sudarytų pagrindÄ panaikinti skundžiamÄ nuosprendį ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, yra nepagrįsti.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimÄ , teisė, kad jo bylÄ vieÅ¡ai ir teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas.

Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstino nusistatymo prieš dalyvius. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas.

Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. proceso metu turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ abejonę dėl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo. Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas bÅ«tų organizuojamas, proceso veiksmai bÅ«tų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bÅ«tų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspÅ«dis, jog proceso metu vienai iÅ¡ proceso Å¡alių reiÅ¡kiamas iÅ¡ankstinis prieÅ¡iÅ¡kumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2009, 2K-195/2010, 2K-489-303/2015).PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tiek vertinant pirmosios instancijos teismo priimtus procesinius sprendimus kartu su teisėjo elgesiu nagrinėjant bylÄ , tiek vertinant kiekvienÄ apelianto nurodytÄ aplinkybę atskirai, jokių aplinkybių, rodančių bylÄ nagrinėjusio teismo tendencingumÄ , keliančių abejonių teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu, byloje nenustatyta.

Å iame kontekste pastebėtina, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas negali bÅ«ti traktuojamas pernelyg plačiai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo padarytos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie yra esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas bylÄ nagrinėjo Å¡aliÅ¡kai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-548-699/2015, 2K-97-976/2016, 2K-162-697/2016), todėl nesant konkrečių bylÄ nagrinėjančio teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, jo konstatavimas neturėtų bÅ«ti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų vertinimu, kitais nuosprendžio suraÅ¡ymo trÅ«kumais ar atskirų procesinių veiksmų iÅ¡sprendimu.

Tuo tarpu nuteistojo T. S. gynėjo apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumas įžvelgiamas bÅ«tent atskiruose procesiniuose teisėjo veiksmuose nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , be to, daugelis apelianto nurodytų tariamų procesinių pažeidimų nepasitvirtino. Taip pat pažymėtina, kad daugelis bylos nagrinėjimo metu teismo procesinių veiksmų ar priimtų sprendimų vertinami tendencingai, juos aiÅ¡kinant siekio susidoroti su baudžiamojon atsakomybėn traukiamu T. S. kontekste.Visų pirma, jau aukščiau buvo aptarta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui dėl netinkamai suraÅ¡yto kaltinamojo akto ir šį klausimÄ iÅ¡sprendė nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

Antra, pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva, proceso dalyviai teismui gali teikti savo nuomonę, pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų iÅ¡vadų vertinant įrodymus, bet jiems nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, veikos kvalifikavimo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui ar patvirtinančios bylÄ nagrinėjusio teismo Å¡aliÅ¡kumÄ .

Susipažinus su bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo medžiaga, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, jog įrodymų tyrimo metu bylÄ nagrinėjęs teisėjas rodė iÅ¡skirtinį palankumÄ prokurorui, taip paneigdamas rungtyniÅ¡kumo principÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad proceso metu nebuvo ribojama teisė į gynybÄ , byla buvo nagrinėjama laikantis rungimosi principo – nuteistieji ir jų gynėjai teikė įvairius dokumentus, kuriuos teismas prijungė prie bylos medžiagos, taip pat reiÅ¡kė praÅ¡ymus dėl įrodymų tyrimo papildymo, dalis kurių buvo patenkinta (iÅ¡kviesti apklausti ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikusius pareigÅ«nus, specialistus, tyrusius kratų metu rastas medžiagas ir kitus daiktus), o kita dalis (pvz., apklausti prokurorÄ ) – motyvuotai atmesta.

Atskirų proceso dalyvių praÅ¡ymų atmetimas savaime nepaneigia rungtyniÅ¡kumo principo įgyvendinimo. IÅ¡ esmės apeliantas nemotyvavo, kuo pasireiÅ¡kė apeliaciniame skunde minima „kaltinimui palanki liudytojų apklausos taktika“. Atskirų klausimų uždavimas, siekis iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl teisme duodami parodymai skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, savaime teismo Å¡aliÅ¡kumo nepatvirtina, o kaip tik rodo siekį visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti bylos aplinkybes. Taip pat rungtyniÅ¡kumo principas byloje buvo užtikrintas iÅ¡sireikalavus kratų metu darytas nuotraukas ir vaizdo įraÅ¡Ä .

Tai buvo padaryta reaguojant į nuteistųjų ir jų gynėjų pastabas, kad Å¡ių duomenų byloje nėra, nors kratų protokoluose pažymėta, jog kratų metu buvo filmuota ir fotografuota. BPK nėra imperatyviai nustatyta, kad proceso dalyviai praÅ¡ymus ar įrodymus pateiktų tik teismo posėdžio metu, Å¡iuo atveju svarbu, kad gauti tarp teismo posėdžių jie bÅ«tų paskelbti teismo posėdžio metu bei bÅ«tų nuspręsta, ar juos prijungti prie baudžiamosios bylos medžiagos, kas Å¡iuo atveju ir buvo padaryta priimant prokuroro pateiktas fotolenteles ir vaizdo įraÅ¡Ä , juos peržiÅ«rint.

Kartu reaguojant į nuteistųjų pastabas, kad jie nėra susipažinę su visa bylos medžiaga bei nori pateikti savo pastabas dėl atskirų byloje surinktų įrodymų, buvo nutarta garsinant raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ pagarsinti ir ikiteisminio tyrimo metu duotus asmenų parodymus.Gynėjas nepagrįstai skundžiasi tuo, kad perdavus bylÄ su kaltinamuoju aktu į teismÄ , pirmÄ kartÄ pirmosios instancijos teisme sprendžiant T. S. kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimÄ nei T.

S., nei gynėjui nebuvo leista tinkamai susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga. Kaip matyti iš bylos medžiagos, T. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas turėjo baigtis 2014 m. kovo 27 d., todėl 2014 m. kovo 24 d. buvo suorganizuotas teismo posėdis kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimui spręsti. Tačiau šiame teismo posėdyje T. S. ir jo gynėjas pareiškė nesantys susipažinę su baudžiamosios bylos medžiaga. Atsižvelgęs į T.

S. ir jo gynėjo pageidavimÄ susipažinti su bylos medžiaga bylÄ nagrinėjantis teisėjas atidėjo kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimo nagrinėjimÄ iki 2014 m. kovo 26 d., taip pat nurodė pristatyti suimtÄ T. S. į teismÄ 2014 m. kovo 25 d., kad Å¡is galėtų susipažinti su bylos medžiaga (13 t., b. l. 136-139, 147). Be to, atsižvelgiant į tai, kad T. S. gynėjas pareiÅ¡kė negalėsiÄ s dalyvauti teismo posėdyje, jei nebus susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, ir siekiant užtikrinti, kad teismo posėdis dėl galimo T.

S. gynėjo nedalyvavimo nebÅ«tų dar kartÄ atidėtas, teisėjas iÅ¡ anksto kreipėsi į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose koordinatorių praÅ¡ydamas paskirti T. S. gynėjÄ kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimui spręsti (13 t., b. l. 151). 2014 m. kovo 26 d. teismo posėdyje T. S. gynėjas advokatas R. Merkevičius pareiÅ¡kė spėjęs susipažinti tik su maža dalimi bylos medžiagos, todėl bylÄ nagrinėjantis teisėjas, siekdamas užtikrinti kiek iÅ¡samesnį gynėjo susipažinimÄ su byla, paskelbė pertraukÄ nuo 8.30 val. iki 14 val. (13 t., b. l. 161).

Ilgesnio laiko nei T. S., nei jo gynėjui leisti susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga bylÄ nagrinėjęs teisėjas suteikti objektyviai negalėjo, nes, kaip buvo minėta, kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimas turėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas iki 2014 m. kovo 27 d. Taigi, pakankamai trumpÄ terminÄ susipažinimui su baudžiamosios bylos medžiaga įtakojo objektyvios priežastys, be to, sprendžiant kardomosios priemonės paskyrimo ar termino pratęsimo klausimÄ baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimas iÅ¡ esmės nėra sprendžiamas, todėl T.

S. ir jo gynėjui suteikto laiko turėjo pakakti pasiruoÅ¡ti teismo posėdžiui dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo. T. S. teisė į gynybÄ nebuvo suvaržyta ir paskyrus jam valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinatoriaus parinktÄ gynėjÄ , kadangi sprendžiant klausimÄ dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo buvo iÅ¡klausyti tiek T. S. pagal susitarimÄ gynęs advokatas R. Merkevičius, tiek valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinatoriaus parinktas gynėjas.Pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo nepatvirtina ir tai, kad T.

S. viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo tęsiama kardomoji priemonė – suėmimas. Kadangi kardomosios priemonės – suėmimo taikymas buvo tęsiamas tais pačiais pagrindais ir sÄ lygomis, tai paaiÅ¡kina, kodėl daugumos nutarčių tekstas yra panaÅ¡us. Vien nutarčių turinio panaÅ¡umas savaime nereiÅ¡kia, kad kardomoji priemonė – suėmimas T. S. buvo taikoma nepagrįstai, tik kaip iÅ¡ankstinė bausmė už jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Visos Vilniaus apygardos teismo nutartys buvo skundžiamos Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris konstatavo, kad kardomoji priemonė – suėmimas T.

S. buvo taikoma pagrįstai. Kaip jau buvo minėta, sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pratęsimo klausimÄ , baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimas iÅ¡ esmės nėra sprendžiamas, todėl tai, kad skundžiamu nuosprendžiu tam tikros aplinkybės byloje pripažintos neįrodytomis, savaime nepatvirtina teismo Å¡aliÅ¡kumo. Be to, kardomosios priemonės – suėmimo pagrindus ir sÄ lygas bylÄ nagrinėjantis teismas gali nustatyti savo iniciatyva, valstybinį kaltinimÄ palaikančio prokuroro nuomonė teismui nėra privaloma, todėl papildomų argumentų nutartyse nurodymas savaime nereiÅ¡kia, kad bylÄ nagrinėjęs teismas buvo suinteresuotas T.

S. taikyti tik griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę. Taip pat papildomas grėsmės, jog T. S. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, argumentavimas pasinaudojant užsienyje gyvenančios sesers pagalba, savaime nepatvirtina tariamo kerÅ¡tavimo T. S. seseriai D. S.. Tuo labiau kad apeliantas nepagrįstai nurodo, jog D. S. praÅ¡ymas dėl pinigų grÄ Å¾inimo nebuvo iÅ¡spręstas. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, D. S. į jos praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti kratos metu paimtus pinigus buvo atsakyta operatyviai (17 t., b. l. 151).BPK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo metu kilusius klausimus teismas iÅ¡sprendžia prieÅ¡ tai iÅ¡klausęs dalyvaujančių nagrinėjant bylÄ teisme asmenų nuomones, todėl pareiÅ¡kus nuÅ¡alinimÄ teisėjas pagrįstai iÅ¡klausė kitų proceso dalyvių nuomones dėl pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo.

Negalima sutikti ir su gynėjo teiginiu, jog skundžiamame nuosprendyje akcentuojamos tik T. S. neigiamai apibÅ«dinančios aplinkybės, kadangi nuosprendyje teismas nutarė iÅ¡ T. S. kaltinimo paÅ¡alinti daugumÄ jam inkriminuotų neteisėtų veiksmų. Taip pat baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia bylÄ nagrinėjančiam teismui praneÅ¡us apie nuosprendžio paskelbimo laikÄ ir vietÄ spręsti kardomųjų priemonių pratęsimo klausimo, jei jų terminas baigiasi iki nuosprendžio paskelbimo.Tai, kad 2015 m. spalio 28 d. nutartyje pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo taikymÄ Å¡ios kardomosios priemonės terminÄ nustatė iki 2016 m. vasario 3 d., nors dar 2015 m. gruodžio 3 d. buvo numatytas nuosprendžio paskelbimas, nevertinamas kaip teismo intencija laikyti T.

S. suimtÄ kuo ilgiau ir rodanti aiÅ¡kų nusistatymÄ T. S. atžvilgiu priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Kaip jau buvo minėta, atskiri procesiniai pažeidimai, nesant aiÅ¡kaus bylÄ nagrinėjusio teismo Å¡aliÅ¡kumo faktų, nevertinami kaip teismo tendencingumo iÅ¡raiÅ¡ka. Be to, Å¡is pažeidimas buvo iÅ¡taisytas skundÄ dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo nagrinėjusio Lietuvos apeliacinio teismo. Pirmosios instancijos teismo leidimai T. S. suėmimo vietoje naudotis tam tikromis teisėmis iki nuosprendžio priėmimo dienos taip pat nerodo teismo iÅ¡ankstinio nusistatymo T.

S. bet kokiu atveju taikyti tik pačiÄ griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , tokios leidimo terminÄ apibrėžiančios formuluotės pasirinktos tam, kad nereikėtų Å¡ių leidimų pratęsinėti kiekvienÄ kartÄ iÅ¡ naujo pratęsus suėmimo terminÄ .Nėra pagrindo sutikti su T. S. gynėju, kad nagrinėjama baudžiamoji byla buvo vilkinama, o tuo labiau kad tai buvo daroma sÄ moningai siekiant kuo ilgiau T. S. laikyti suimtÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teisme baudžiamoji byla gauta 2014 m. kovo 17 d., skundžiamas nuosprendis priimtas 2015 m. gruodžio 3 d., per tÄ laikÄ buvo surengti net 27 teismo posėdžiai, paprastai teismo posėdžiai buvo planuojami iÅ¡ anksto, todėl byloje nebuvo nepateisinamai ilgų pertraukų tarp teismo posėdžių, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo posėdžiai nebuvo rengiami kelis mėnesius iÅ¡ eilės vasaros metu dėl proceso dalyvių atostogų.

Pažymėtina, kad 2014 m. rugpjūčio, spalio, gruodžio, 2015 m. vasario, kovo, balandžio, birželio, spalio mėnesiais buvo rengiama po du ir daugiau teismo posėdžių. Taigi, bylos medžiaga rodo siekį bylÄ iÅ¡nagrinėti kiek įmanoma operatyviau, tuo pačiu nepaneigiant visapusiÅ¡ko ir objektyvais bylos aplinkybių iÅ¡tyrimo. Dėl T. S., R. P., D. D. kaltės pagal BK 260 straipsnio 3 dalįPagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

BK 260 straipsnyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formali, o joje nurodytos veikos (gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino) turi alternatyviÄ savarankiÅ¡kų veikų teisinę reikÅ¡mę, todėl Å¡iame straipsnyje numatytas nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas atliko bet kuriÄ iÅ¡ minėtų alternatyvių veikų, nepriklausomai nuo padarinių atsiradimo (neatsiradimo). Veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. darydamas Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ asmuo suvokia pavojingÄ jos pobÅ«dį ir nori taip veikti.

Asmuo pagal BK 260 straipsnį atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos, taip pat koks jų kiekis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2012, 2K-458/2013, 2K-43/2014, 2K-43/2014).Skundžiamu nuosprendžiu T. S., R. P. ir D. D. nuteisti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad veikdami organizuotoje grupėje pagamino labai didelį kiekį psichotropinės medžiagas – amfetamino, t. y. 2012 m. rugsėjo 26 d.

T. S. pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ suteikus savo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini)-1, Vilniuje, psichotropinių medžiagų gamybai, R. P. pristačius į šį butÄ medžiagas bei priemones reikalingas narkotinių medžiagų gamybai, D. D. Å¡iame bute pagamino labai didelį kiekį – 1 698,97 g psichotropinės medžiagos – amfetamino.Apeliaciniuose skunduose praÅ¡ant T. S. ir R. P. atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį teigiama, kad nuosprendis pagrįstas neteisėtai surinktais ir nepatikimais įrodymais, todėl apygardos teismo iÅ¡vados dėl T.

S. ir R. P. dalyvavimo nusikalstamoje veikoje prieÅ¡tarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Anot apeliantų, byloje nėra įrodymų, paneigiančių jų parodymus, jog jie su psichotropinės medžiagos – amfetamino gamyba nieko bendro neturėjo, apie D. D. nusikalstamus veiksmus nežinojo. Tačiau įvertinus byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, su tokiais apeliacinių skundų teiginiais sutikti negalima.Ä®rodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės baudžiamajai bylai teisingai iÅ¡spręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais.

Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Taigi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Ä®rodymų vertinimo rezultatas – iÅ¡vada dėl įrodymų pakankamumo teismo iÅ¡vadoms pagrįsti.Byloje nenustatyta, kad įrodymai, kuriais priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį vadovavosi pirmosios instancijos teismas, bÅ«tų gauti neteisėtai, iÅ¡tirti nesilaikant BPK reikalavimų ar bÅ«tų nepatikimi.

Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas byloje surinktus ir ištirtus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.Nuteistųjų T. S. ir R. P. kaltė dėl jiems inkriminuoto BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo yra įrodyta kratų metu surinktais duomenimis, specialistų išvadomis, nuteistojo D. D. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, šiuos įrodymus patvirtinančiais ikiteisminio tyrimo veiksmus baudžiamojoje byloje atlikusių pareigūnų parodymais ir specialistų paaiškinimais, liudytojų G.

N., T. N., G. S., T. B. parodymais, taip pat iš dalies nuteistųjų D. D. ir R. P. ikiteisminio tyrimo pareigūnams duotais parodymais.Visų pirma, negalima sutikti su T. S. gynėjo ir R. P. apeliacinių skundų argumentais, jog byloje atskiri ikiteisminio tyrimo veiksmai (kratos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip pat įtariamųjų, liudytojų apklausos ir kt.) buvo atlikti tam įgaliojimų neturinčių pareigūnų, kadangi, anot apeliantų, ikiteisminio tyrimo veiksmus byloje atlikti galėjo tik tyrėjas S. Š..

Pagal BPK 18 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas yra ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbantis asmuo, kuris Å¡ios įstaigos ar jos padalinio vadovo ar jų įgaliotų asmenų pavedimu atlieka BPK numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus: siekia nustatyti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo sujungti trys atskirai pradėti ikiteisminiai tyrimai Nr. 10-1-00527-12, 10-1-00671-12, 10-1-00979-12 paliekant bendrÄ ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-00527-12 (1 t., b. l. 4, 6), iki ikiteisminių tyrimų sujungimo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimo ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras R.

Matevičius ikiteisminius tyrimus Nr. 10-1-00527-12, 10-1-00671-12 pavedė atlikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybai (1 t., b. l. 1, 2), o ikiteisminį tyrimÄ Nr. 10-1-00979-12 pavedė atlikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ajam skyriui (1 t., b. l. 3). Atskirų ikiteisminių tyrimų atveju ikiteisminio tyrimo įstaigos viduje kiekvienas ikiteisminis tyrimas buvo pavestas atlikti atskiram tyrėjui.

Kadangi aptariamos nusikalstamos veikos atveju kratos buvo sankcionuotos ikiteisminiame tyrime Nr. 10-1-00671-12, todėl apeliantai akcentuoja tai, kad šis ikiteisminis tyrimas buvo pavestas atlikti tik Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjui S. Š. (2 t., b. l. 1). Visgi tai nereiškia, kad šiame ikiteisminiame tyrime visus veiksmus galėjo atlikti tik tyrėjas S. Š.. Priešingu atveju, vienam ikiteisminio tyrimo pareigūnui būtų praktiškai neįmanoma sėkmingai atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, t. y. vienu metu sulaikyti kelis skirtingose vietose esančius asmenis, nuspręsti dėl procesinių prievartos priemonių (pvz., kratos, poėmio, slapto sekimo) panaudojimo ar atskirų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo, šiuos veiksmus atlikti ir pan.

Apeliantai neteisingai aiÅ¡kina tyrimo grupės sÄ vokÄ baudžiamajame procese. Pagal BPK 171 straipsnio 3 dalį tyrimo grupė prokuroro sprendimu sudaroma tik iÅ¡ kelių skirtingų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigÅ«nų, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo veiksmus atliko tos pačios ikiteisminio tyrimo įstaigos – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos atskirų skyrių pareigÅ«nai, kuriems pagal pareigas priklausė atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus.

Pirmosios instancijos teisme apklausti atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikę pareigūnai nurodė vykdę pavedimus padėti atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus byloje atliko ar procesines prievartos priemones sankcionavo pareigūnai, neturėję tam įgaliojimų.Taip pat apeliantai nepagrįstai teigia, kad kratos, kurių metu rasta pagaminta psichotropinė medžiaga – amfetaminas, jos gaminimui reikalingos medžiagos ir priemonės, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo atliktos neteisėtai – nesant tam faktinio ir teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegijos nuomone, jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, reglamentuojančių kratos atlikimo tvarkÄ , pažeidimų nagrinėjamoje byloje padaryta nebuvo.BPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad krata gali bÅ«ti daroma kai yra pagrindas manyti, jog kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu bÅ«du gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti.

Krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi (BPK 145 straipsnio 3 dalis), neatidėliotinais atvejais krata gali bÅ«ti daroma prokuroro arba ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no nutarimu, tačiau per tris dienas nuo tokio nutarimo priėmimo turi bÅ«ti gauta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, patvirtinanti kratos atlikimo teisėtumÄ (BPK 1601 straipsnio 1 dalis).Tyrėjo G. M. 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarimais buvo nutarta padaryti kratas pas T. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini)-1, Vilniuje, bei žemės sklype ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje (5 t., b. l. 147; 6 t., b. l. 1).

Pagal šiuos nutarimus atlikus kratas buvo surašyti kratų protokolai (5 t., b. l. 157-160; 6 t., b. l. 5-8). Atliktų kratų teisėtumas buvo patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartimis (5 t., b. l. 155-156; 6 t., b. l. 3-4).Nors tyrėjo nutarimuose atlikti kratas ir nenurodyti konkretūs faktiniai duomenys, leidžiantys manyti, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini)-1, Vilniuje, bei žemės sklype ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ar jų prekursorių, ar kitų bylai reikšmingų daiktų, tačiau byloje yra tyrėjo R.

V. tarnybinis praneÅ¡imas apie gautÄ informacijÄ , jog T. S. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini)-1, Vilniuje, specialiai įrengtame kambaryje gaminama psichotropinė medžiaga – amfetaminas, Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ galimai vykdo T. S., R. P., D. D. ir Ž. D. (5 t., b. l. 71). Taigi, prieÅ¡ priimant sprendimÄ atlikti kratas byloje buvo duomenys apie galimai daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , kurie vėliau pasitvirtino.Negalima sutikti su nuteistojo T. S. gynėjo argumentais, jog byloje nebuvo neatidėliotino atvejo kratai atlikti.

Kaip jau buvo minėta, informacija apie galimai T. S. gyvenamojoje vietoje daromÄ nusikalstamÄ veikÄ nurodyta tyrėjo R. V. 2012 m. rugsėjo 26 d. tarnybiniame praneÅ¡ime, tačiau rezoliucija pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl galimai daromos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padaryta tik 2012 m. rugsėjo 27 d. Pagal byloje ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikusio pareigÅ«no S. P. parodymus, tÄ pačiÄ dienÄ buvo organizuojamas stebėjimas prie T. S. gyvenamosios vietos tam, kad visi galimai psichotropinės medžiagos – amfetamino gamyboje dalyvaujantys asmenys bÅ«tų sulaikyti nusikaltimo vietoje, bet dėl kitaip susiklosčiusių aplinkybių visi asmenys buvo sulaikyti skirtingose vietose.

Todėl siekiant kuo greičiau užfiksuoti duomenis galimo nusikaltimo vietoje pagrįstai buvo atliktos neatidėliotinos kratos (5 t., b. l. 146).Nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad krata garaže procesiÅ¡kai buvo įforminta kaip krata žemės sklype. BPK nedraudžia tuo pačiu nutarimu nuspręsti dėl kratos žemės sklype ir jame esančiose patalpose. Be to, tyrėjo G. M. nutarime atlikti kratÄ Å¾emės sklype ir pagalbinėse patalpose buvo remtasi tyrėjo R. V. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta informacija, kad žemės sklype esantys garažas ir pavėsinė nėra registruoti kaip statiniai Nekilnojamojo turto registre, todėl tyrėjo nutarime atlikti kratÄ ir ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje patvirtinti atliktos kratos teisėtumÄ pagrįstai garažas ir pavėsinė įvardintos pagalbinėmis patalpomis.Taip pat nepagrįstai apeliantai teigia, kad kratos metu gautais duomenimis negali bÅ«ti remiamasi, nes krata realiai buvo atlikta kitose patalpose nei buvo sankcionuota.

Kaip jau buvo minėta, tyrėjo G. M. nutarimu ir ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi krata buvo sankcionuota T. S. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini)-1, Vilniuje, nuosavybės teise priklausančiame T. S. motinai J. S.. Kratos protokole užfiksuota, jog krata atlikta pirmame ir antrame buto aukštuose. Apeliantai teigia, kad antrame aukšte esančios patalpos iš tikrųjų yra atskiras butas, kurio adresas (duomenys neskelbtini)-3, Vilnius, ir kuris nuosavybės teise priklauso T. S. seseriai D.

S.. Visgi net pagal duomenis iš Nekilnojamojo turto registro negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl patalpų antrame pastato aukšte priklausomybės. Nuteistojo T. S. gynėjo pateiktuose Nekilnojamojo turto registro išrašuose užfiksuota, kad tiek (duomenys neskelbtini)-1 butas, priklausantis J. S., tiek (duomenys neskelbtini)-3 butas, priklausantis D. S., yra pirmame pastato aukšte (18 t., b. l. 118-119, 120-121). Kita vertus, net jei iš tikrųjų antrasis patalpų aukštas priklauso ne J. S., o D.

S., ir yra atskiras butas, kurio adresas (duomenys neskelbtini)-3, Vilnius, vertinant atliktos kratos teisėtumÄ bÅ«tina atsižvelgti į kratos atlikimo aplinkybes. Pagrindas kratai atlikti buvo informacija, jog T. S. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini)-1, Vilniuje, specialiai įrengtame kambaryje yra gamina psichotropinė medžiaga – amfetaminas. Sulaikytas T. S. taip pat nurodė gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini)-1, Vilniuje. Apklausta G. S. nurodė, kad T. S. gyveno namo antrame aukÅ¡te, T. S. pažinojęs R.

P. irgi nurodė, kad T. S. gyveno antrame namo aukÅ¡te adresu (duomenys neskelbtini)-1, Vilniuje. T. S. kaimynai G. N. ir T. N. nurodė nežinoję, jog adresu (duomenys neskelbtini)-1, Vilniuje, yra ne vienas, o du butai. Pirmosios instancijos teisme apklausti kratÄ atlikę pareigÅ«nai nenurodė, kad patekimas į antrÄ aukÅ¡tÄ buvo atskirai rakinamas, iÅ¡ ko jie bÅ«tų galėję suprasti, kad antrame aukÅ¡te yra atskiras butas. Nei kratos metu, nei vėliau ikiteisminio tyrimo metu gavęs kratos protokolo ir nutarties kopijas (12 t., b. l. 177) T.

S. nesiskundė dėl ne tuo adresu atliktos kratos. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog krata buvo atlikta ten, kur ir buvo sankcionuota jÄ atlikti, t. y. T. S. gyvenamosiose patalpose, kur buvo specialiai psichotropinei medžiagai – amfetaminui gaminti įrengtas kambarys, todėl vien dėl galimai sÄ moningo T. S. nutylėjimo apie patalpų priklausomybę negalima teigti, kad krata buvo neteisėta ar atlikta nesant tam pagrindo.Atliekant kratÄ nebuvo pažeista ir BPK 145 straipsnio 4 dalis, kadangi kratos metu dalyvavo patalpomis naudojęsis T.

S.. Kratas atlikę pareigÅ«nai patvirtino, kad procesiniai veiksmai buvo atliekami tik pristačius T. S. į nusikaltimo vietÄ ir tik toje patalpoje, kur buvo T. S., kitose patalpose tuo pačiu metu jokių procesinių veiksmų nebuvo atliekama. Teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo netikėti tokiais pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimais ir manyti, kad atlikdami kratÄ pareigÅ«nai galėjo piktnaudžiauti savo pareigomis bei klastoti daiktinius įrodymus, kaip ir nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti dėl pareigÅ«nų veiksmų perduodant kratos metu paimtus daiktus tyrėjui S. Å ., po ko Å¡is rastus daiktus sudėjo į paketus, kuriuos persiuntė tirti specialistams.

Tuo labiau kad kratų metu buvo filmuoja ir fotografuojama. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kratų metu darytos nuotraukos ir vaizdo įraÅ¡ai buvo iÅ¡sireikalauti iÅ¡ policijos pareigÅ«nų (17 t., b. l. 6-63), prijungti prie bylos medžiagos ir tinkamai iÅ¡tirti teismo posėdyje juos peržiÅ«rint. Pažymėtina, kad atliktų kratų vaizdinė medžiaga nebuvo perduota teismui kartu su kita bylos medžiaga ir kaltinamuoju aktu kaip teigia apeliantas. Apeliaciniame skunde minimas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus raÅ¡tas yra susijęs su R.

P. apklausos vaizdo įrašu, o ne atliktų kratų vaizdo įrašu ir nuotraukomis (15 t., b. l. 202).Apeliaciniame skunde nepagrįstai keliamos abejonės neva specialistai galėjo ištirti ne tas medžiagas ir objektus, kurie buvo paimti kratų metu, kadangi specialistų išvadose aprašyti objektai ir medžiagos atitinka kratų protokoluose ir prie jų pridėtuose fotolentelėse ir vaizdo įrašuose užfiksuotus objektus ir medžiagas. Taip pat apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių aplinkybių, leidžiančių abejoti tyrimus atlikusių specialistų kompetencija, jų taikytomis tyrimo metodikomis, pateiktų specialisto išvadų teisingumu.

Pirmosios instancijos teisme apklausti tyrimus atlikę specialistai patvirtino pateiktas specialistų iÅ¡vadas, nurodė atlikdami tyrimus vadovavęsi patvirtintomis metodikomis. Negalima sutikti su tuo, jog specialistai iÅ¡tyrė visai kitas medžiagas nei buvo rastos kratos metu nepagrįstai pakeisdami kratų metu rastų medžiagų bÅ«senÄ (atskyrė skystį ir nuosėdas, atskyrė du nesusimaiÅ¡ančius skysčius, miltelius ir nuosėdas iÅ¡džiovino, skystį sukoncentravo). Kaip matyti iÅ¡ specialistų iÅ¡vadų, visi tyrimai buvo atlikti vadovaujantis patvirtintomis metodikomis: pateiktos tirti medžiagos paruoÅ¡tos pagal KTC SVP – 4/1-1 „Sintetinių ir pusiausintetinių narkotinių ir psichotropinių medžiagų ėminių paruoÅ¡imas tyrimams atlikti“, kokybinis medžiagų tyrimas atliktas dujiniu chromotografu su masės selektyviniu detektoriumi pagal KTC SVP – 4/1-6 „Narkotinių, psichotropinių ir kitų veikliųjų medžiagų tyrimas dujinės chromotografijos metodu (GC/MS)“, kiekybinis tyrimas atliktas dujų chromotografu su liepsnos jonizaciniu detektoriumi pagal KTC SVP – 4/1-10 „Amfetamino, metamfetamino, MDA MDMA ir MDE kiekio nustatymas dujinės chromotografijos metodu“ arba skysčių chromotografijos metodu pagal KTC SVP – 4/1-17 „Amfetamino ir metamfetamino kiekio nustatymas efektyviosios skysčių chromotografijos metodu“.

Specialistų išvadose nurodyta, jog kokybinis tirti pateiktų medžiagų tyrimas buvo atliekamas identifikuojant medžiagas pagal jų sulaikymo trukmes bei masės spektrus, sulyginus tiriamųjų medžiagų smailes ir jų masės spektrus su narkotinių, psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) ir kitų medžiagų masės spektrais, esančiais LP KTC bibliotekose. Pirmosios instancijos teisme specialistai paaiškino, jog sulaikymo trukmių ir masės spektrų palyginimas atliekamas automatiškai kompiuterinės programos pagalba, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti specialisto išvadų pagrįstumu.

Specialistų iÅ¡vadų objektyvumÄ patvirtina ir tai, kad kitose specialistų iÅ¡vadose konstatuota, jog ant tirti pateiktų objektų pavirÅ¡ių ar įvairių skysčių ir medžiagų sudėtyse nebuvo rasta narkotinių, psichotropinių medžiagų ar jų pirmtakų (prekursorių) bei cheminių medžiagų, naudojamų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gamyboje, ar jų pėdsakų (6 t., b. l. 47-48, 87-88, 93-94, 113-114, 120-122; 7 t., b. l. 4, 9-10, 38-39, 44-45, 69, 74-75, 86-87, 166-167, 172-173; 8 t., b. l. 37-38).

Nėra pagrindo abejoti ir tuo, kad tose pačiose talpose ar ant tų pačių pavirÅ¡ių rastų medžiagų, miltelių, nuosėdų, skysčių sudėtys savo savybėmis bÅ«tų skirtingos, todėl psichotropinės medžiagos – amfetamino bendroji masė pagrįstai nustatyta iÅ¡tyrus tik dalį rastų medžiagų.Taigi, įvertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes dėl atliktų kratų ir specialistų iÅ¡vadų teisėtumo ir pagrįstumo, daroma iÅ¡vada, jog byloje neginčytinai konstatuota, kad kratų metu paimtuose įvairios talpos induose ir ant įvairių daiktų pavirÅ¡ių buvusių baltos spalvos miltelių, baltos spalvos nuosėdų, geltonos spalvos, rudos spalvos, tamsiai rudos spalvos, bespalvio ir gelsvos spalvos drumsto skysčių sudėtyse yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio bendra masė yra 1 698,97 g (6 t., b. l. 66-68, 73-74, 80-81, 99-100, 106-107, 113-114, 120-122; 7 t., b. l. 127-128, 134-135, 141-142, 178-179).Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme D.

D. neneigė, kad visa rasta psichotropinė medžiaga – amfetaminas buvo jo pagaminta, nurodė prieÅ¡ pradėdamas gaminti tikėjęs, kad pavyks pagaminti virÅ¡ 1 kg amfetamino. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant teisme D. D. parodymai skyrėsi dėl T. S. ir R. P. vaidmens nusikalstamoje veikoje.Per pirmÄ jÄ apklausÄ ikiteisminio tyrimo metu D. D. savo kaltę neigė, teigė amfetamino negaminęs, nes tam nebuvo sÄ lygų ir neturėjo reikalingų medžiagų (11 t., b. l. 9). Kitos apklausos metu D.

D. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad R. P. prieÅ¡ porÄ metų domėjosi, ar jis galėtų pagaminti narkotikų, todėl D. D. pradėjo domėtis narkotikų gamybos procedÅ«ra, po kiek laiko R. P. supažindino D. D. su T. S., jie klausinėjo apie galimybę gaminti amfetaminÄ , nurodė, kad gali gauti reikiamų medžiagų amfetaminui gaminti. D. D. sutiko pabandyti pagaminti amfetaminÄ , bet bandymai užtruko apie pusę metų kol pavyko pasigaminti 1-fenil-2-nitropropenÄ , iÅ¡ kurio jau gamino amfetaminÄ , iÅ¡ pradžių gamindavo namuose, gaudavosi maži kiekiai (iki kelių gramų amfetamino), daugiausia buvo pavykę pagaminti apie 20 g, didesnius kiekius gaminti namuose atsisakė, nes bijojo, kad nesukontroliuos reakcijų, todėl 2011 m. pavasarį jam buvo surastas namas, kur bandė gaminti amfetaminÄ didesniais kiekiais, ten gamino du kartus, po to vėl gamino savo namuose, bet geriau suprasdavo reakcijas, todėl galėjo pagaminti didesnius kiekius, per 3-4 kartus pagamino apie 200-300 g.

Kaip suprato D. D., amfetaminui gaminti reikalingas medžiagas gaudavo T. S.. Vėliau apie pusmetį amfetamino nebegamino, nes R. P. ir T. S. su juo nebesusisiekdavo. Pirmasis su juo susisiekė R. P., sakė gydęsis nuo narkotikų, o T. S. tuo metu sėdėjo kalėjime, R. P. siÅ«lė gaminti iÅ¡ tų medžiagų, kurios buvo likę, todėl 2012 m. pavasario pradžioje per du kartus pagamino apie 350 g amfetamino, po to iki 2012 m. gegužės vėl nebegamino, tada R. P. atvyko jau su T. S., bet D. D. atsisakė gaminti pas save namuose, todėl jį nuvežė į ŽvėrynÄ , kaip suprato pas T.

S., namo antrame aukÅ¡te esančiame kambaryje amfetaminÄ gamino tris kartus (liepos mėnesį, rugsėjo mėnesio pradžioje ir paskutinį kartÄ kai buvo sulaikytas), gamindavo po kelias paras, neiÅ¡eidavo iÅ¡ kambario, maistÄ ir reikalingas medžiagas jam atneÅ¡davo R. P., o T. S. gamybos metu neužeidavo, nežino kiek tiksliai amfetamino pagamino, nes palikdavo jį dar Å¡lapiÄ , o T. S. su R. P. amfetaminÄ iÅ¡džiovindavo (11 t., b. l. 11-13). Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ D. D. nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes, o bÅ«tent tai, kad kažkur 2010 metais R.

P. pakalbintas pradėjo domėtis amfetamino gaminimu, sužinojo bÅ«dus kaip gaminti, kokių reikia medžiagų, vėliau R. P. jį supažindino su T. S., kuris nurodė, kad gaus amfetaminui gaminti reikalingų medžiagų. Gavęs medžiagas D. D. iÅ¡ pradžių bandė pasigaminti 1-fenil-2-nitropropenÄ , po to jam pavyko pagaminti kelis gramus amfetamino, tai padarė maždaug po 7-8 mėnesių. D. D. nurodė du kartus amfetaminÄ gaminęs kažkokioje sodyboje, po ko suprato kaip valdyti reakcijas ir vėliau amfetaminÄ kelis kartus didesniais kiekiais gamino savo namuose. 2011 m. rudenį R.

P. ir T. S. dingo, po kelių mėnesių atsirado R. P., Å¡iam pagamino 50-100 g, po to R. P. vėl dingo, o 2012 m. balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje su juo vėl susisiekė R. P. ir T. S., bet D. D. atsisakė gaminti amfetaminÄ savo namuose, tada jį nuvežė pas T. S., kur jis gamino gal tris kartus, paskutinį kartÄ gavosi daugiausiai. Gaminimo metu su juo bÅ«davo R. P., T. S. neužeidavo, iÅ¡važiuodavo, bÅ«davo mergina, bet ji irgi neužeidavo, jie prisistatydavo kaip statybininkai, ten R.

P. kažkokį remontÄ darė (11 t., b. l. 19-25). Tačiau pirmosios instancijos teisme D. D. parodymus pakeitė ir jau tvirtino, kad pats savo iniciatyva gamindavo amfetaminÄ , nes pats vartodavo bei dalį duodavo A. P. mainais už kanapes. Nuteistojo teigimu, T. S. jis nepažinojo, su juo nebuvo bendravęs, medžiagas amfetaminui gaminti pats pirkdavo iÅ¡ T. B.. Kadangi amfetamino gamybai reikėjo didesnės patalpos, todėl paklausė R. P., o Å¡is tuo metu darė remontÄ pas T. S. ir leido pasinaudoti kambariu, kol nebus T.

S., taip pat R. P. padėjo susivežti gamybai reikalingas medžiagas ir indus. D. D. tvirtinimu, jis nesakė R. P., kad gamins amfetaminÄ , aiÅ¡kino, kad bandys iÅ¡gauti tauriuosius metalus, amfetaminÄ gamino vienas, o R. P. darė remonto darbus. Nuteistojo nuomone, R. P. negalėjo suprasti, kad yra gaminamas amfetaminas.Nors apklausiamas pirmosios instancijos teisme D. D. parodymus pakeitė, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nuteistojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, kurie prieÅ¡ingai nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotų parodymų baudžiamajame procese pripažįstami savarankiÅ¡ku įrodymu.

IÅ¡ dalies galima sutikti su nuteistojo T. S. gynėjo apeliacinio skundo argumentais, kad nuteistųjų D. D. ir R. P. parodymai (tiek duoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, tiek duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui) buvo pagarsinti dar iki jų apklausų pirmosios instancijos teisme. Tačiau tai buvo padaryta atsižvelgiant į nuteistųjų praÅ¡ymus pateikti pastabas į raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ . RaÅ¡ytinės bylos medžiagos garsinimo metu perskaičius parodymus, R. P. pateikė ne vienÄ pastabÄ dėl jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, taip pat kitos bylos medžiagos.

Kita vertus, kaip matyti iÅ¡ nuteistųjų D. D. ir R. P. parodymų teisme, ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimas neturėjo jokios įtakos teisme duotiems parodymams, kadangi teisme abu nuteistieji davė kitokius, palankius T. S., parodymus nei ikiteisminio tyrimo metu. Pagal BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ galima vadovautis ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais kaltinamojo parodymais, jeigu teisiamajame posėdyje kaltinamasis duoda parodymus, kurie iÅ¡ esmės skiriasi nuo anksčiau ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų.

BÅ«tent tokia situacija nagrinėjamoje byloje ir susiklostė vertinant D. D. parodymus. D. D. negalėjo logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti parodymų pakeitimo aplinkybių. Nuteistasis teisme paaiÅ¡kino, kad jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo iÅ¡gauti naudojant spaudimÄ , grasinant ilgu laisvės atėmimu bei už parodymų davimÄ Å¾adant išėjimÄ Ä¯ laisvę, tyrėjai S. Å . ir P. V. nurodė, kokius parodymus jam duoti, dėl to apkalbėjo T. S. ir R. P.. Visgi minėti tyrėjai neatliko D. D. apklausos, kurios metu jis pirmÄ kartÄ pripažino savo kaltę bei davė parodymus apie T.

S. ir R. P., Å¡iÄ apklausÄ atliko tyrėja O. R.. Taip pat po Å¡ios apklausos D. D. nebuvo paleistas į laisvę. D. D. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ne vienÄ kartÄ , tame tarpe ir pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , tačiau niekada jokių pastabų dėl užfiksuotų parodymų teisingumo nenurodė, o pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ patvirtino, kad parodymai nebuvo iÅ¡gauti naudojant prievartÄ . Be to, kita bylos medžiaga patvirtina bÅ«tent D. D. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, o ne pirmosios instancijos teisme duotus parodymus.

Visų pirma, D. D. parodymus, jog psichotropinės medžiagos – amfetamino gaminimui reikalingas medžiagas pirko T. S., patvirtina liudytojos T. B., kuri atpažino T. S. kaip asmenį ne vienÄ kartÄ pirkusį chemines medžiagas, parodymai. Taip pat D. D. parodymus patvirtina R. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.R. P. per pirmÄ jÄ apklausÄ ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė (9 t., b. l. 88), bet vėlesnėse apklausose savo kaltę pripažino ir davė detalius parodymus ne tik apie amfetamino gaminimÄ , bet ir amfetamino ir heroino platinimÄ .

R. P. savo kaltę dėl amfetamino gaminimo pripažino, nurodė, kad žinodamas, jog D. D. galėtų pagaminti amfetaminÄ , apie tai užsiminė T. S., Å¡io praÅ¡ymu supažindino su D. D.. D. D. sutikus gaminti amfetaminÄ , buvo ieÅ¡koma tam reikalingų medžiagų, kurias dažniausiai T. S. pirkdavo iÅ¡ T. B., jis pats vienÄ kartÄ yra vežęs Å¡ių medžiagų pirkti D. D., kai T. S. sėdėjo kalėjime PrancÅ«zijoje, be to, T. S. sėdint platino likusį anksčiau pagamintÄ amfetaminÄ R.

P. nurodė, kad D. D. amfetaminÄ gamino savo namuose, po to buvo gaminama sode, o paskutinius kartus pas T. S. namuose. Kadangi buvo bloga ventiliacija, T. S. jam liepė padaryti remontÄ (pakelti lubas, pravesti ventiliacijos vamzdžius), garaže buvo laikoma gaminimo įranga ir medžiagos. R. P. vaidmuo gaminimo procese buvo sutvarkyti patalpÄ po amfetamino gaminimo ir atneÅ¡ti gaminimui reikalingų medžiagų, priemonių, įrankių (9 t., b. l. 90-91). Taip pat apklausiamas tyrėjo R. P. nurodė, kad imdavo iÅ¡ T.

S. amfetaminÄ ir jį platindavo, dėl to pastarajam susidarė didelė skola (9 t., b. l. 90-91), papildydamas Å¡iuos parodymus paaiÅ¡kino ir apie kitų asmenų sÄ sajas su amfetamino ir heroino platinimu (9 t., b. l. 92-94, 98-99), tačiau Å¡ie R. P. parodymai bylai esminės reikÅ¡mės neturi, nes nėra susiję su nagrinėjamomis veikomis.Vėliau ikiteisminio tyrimo metu R. P. parodymus pakeitė ir apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nurodė, kad jis amfetamino negamino, amfetaminÄ gamino vienas D.

D., o T. S. nežinojo apie amfetamino gaminimÄ , taip pat paneigė visus anksčiau duotus parodymus apie amfetamino ir heroino platinimÄ . Skolingas už amfetaminÄ jis buvo ne T. S., o D. D.. D. D. jo tik paprašė paslaugos padėti suneÅ¡ti reikalingas priemones ir medžiagas. Anot R. P., D. D. jam minėjo, kad T. S. sakė bandysiantis iÅ¡gauti tauriuosius metalus, taip pat D. D. sakė iÅ¡sinuomojęs kambarį pas T. S. ir paprašė įrengti ventiliacijos vamzdžius, jis nežinojo, kam D. D. reikalinga ventiliacija (9 t., b. l. 103-115).

Apklausiamas pirmosios instancijos teisme R. P. nusikalstamos veikos aplinkybes aiÅ¡kino dar kitaip. Nuteistasis nurodė, kad D. D. jo teiravosi patalpų, kur galėtų daryti eksperimentus, kadangi tuo metu darė remontÄ pas T. S., todėl pasiÅ«lė kambarį pas T. S., D. D. nurodė, kad nieko neteisėto nedarys. R. P. tvirtino, kad nežinojo apie narkotikų gaminimÄ , to negalėjo suprasti, nes neturi chemijos žinių, tiesiog padėjo D. D. susineÅ¡ti daiktus į kambarį, taip pat nieko apie narkotikų gaminimÄ nežinojo ir T.

S..Nors R. P. parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kuriuose jis pripažino savo kaltę ir išsamiai nurodė ne tik savo, bet ir D. D. bei T. S. veiksmus, nelaikytini savarankišku įrodymu, bet pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį šiais parodymais galima remtis norint patikrinti D. D. parodymus. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, pagrįstai nesivadovavo nei ikiteisminio tyrimo teisėjui, nei pirmosios instancijos teisme duotais R. P. parodymais, kadangi jie yra prieštaringi tarpusavyje ir neatitinka kitos bylos medžiagos.

Duodamas parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ R. P. nurodė, kad tai D. D. jam duodavo amfetamino, kurį jis parduodavo, apklausiamas teisme Å¡ių parodymų atsisakė, nurodė apkalbėjęs tiek save, tiek D. D., be to, pastarasis paneigė duodavęs amfetamino R. P.. Taip pat pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ R. P. nurodė, kad pats D. D. susitarė su T. S. dėl buto nuomos bei kad D. D. prašė R. P. įrengti ventiliacijÄ , duodamas parodymus teisme R. P. jau aiÅ¡kino, kad tai jis be T. S. žinios leido D.

D. naudotis kambariu T. S. bute.Nėra pagrindo sutikti su R. P. teiginiais, jog ikiteisminio tyrimo metu jis buvo verčiamas prisipažinti ir duoti parodymus apie kitus nuteistuosius, jam buvo daromas psichologinis spaudimas, žadama mažesnė laisvės atėmimo bausmė duodant reikiamus parodymus, o pakeitus parodymus grasinama ilgalaike laisvės atėmimo bausme. Su R. P. ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikę pareigÅ«nai kategoriÅ¡kai paneigė darė neteisėtÄ spaudimÄ nuteistajam. Byloje iÅ¡tirtas R. P. apklausos vaizdo įraÅ¡as nepatvirtina jo teiginių apie gynėjos nedalyvavimÄ apklausoje, jam duodamas užuominas.

Nuteistasis tyrėjų buvo apklaustas tris kartus per daugiau nei vieno mėnesio laikotarpį, todėl nėra pagrindo tikėti R. P. teiginiais, kad parodymus jis davė bÅ«damas abstinencijos bÅ«senoje. Teisėjų kolegijos nuomone, duomenys apie procesinių veiksmų atlikimo su R. P. laikÄ , pareigÅ«nų lankymÄ si pas R. P. ar jo buvimÄ kameroje su kitais asmenimis nepatvirtina pareigÅ«nų neva daryto psichologinio spaudimo. Nuteistojo T. S. gynėjas ir R. P. neteisingai interpretuoja ankstesnį R. P. atžvilgiu priimtÄ nuosprendį (10 t,. b. l. 100-103), kuriuo R.

P. buvo iÅ¡teisintas dėl kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Å iame nuosprendyje nėra konstatuotas joks neleistinas pareigÅ«nų darytas poveikis, iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstytų iÅ¡teisinimo motyvų matyti, jog toks sprendimas priimtas kitam kaltinamajam A. L. pakeitus parodymus teisme ir nesant kitų narkotikų platinimo faktÄ patvirtinančių įrodymų.Nors T. S. duktė G. S. bei kaimynai G. N. ir T. N. nurodė, kad pas T. S. vyko remonto darbai, bet D. D. paaiÅ¡kino, jog buvo sutarta taip sakyti kitiems žmonėms, be to, pagrindinė remonto pas T.

S. priežastis buvo siekis įrengti ventiliacijÄ tam, kad bÅ«tų galima gaminti amfetaminÄ . Tai, kad T. S. buvo sulaikytas ne nusikaltimo vietoje, ant jo drabužių nerasta narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų, nusikaltimo vietoje nebuvo rasta jokių T. S. biologinių pėdsakų, T. S. kaltės nepaneigia. O tai, kad užfiksuotuose T. S. ir R. P. telefoniniuose pokalbiuose nekalbama amfetamino gamybÄ , tik patvirtina konspiracijos naudojimÄ bendraujant tarpusavyje, kadangi ne viename pokalbyje T.

S. ir R. P. vengia kalbėtis telefonu, bet geriau susitaria susitikti.Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, daroma išvada, jog byloje surinkti duomenys paneigia T. S. ir R. P. iškeltas gynybines versijas, jog jie nieko apie D. D. neteisėtus veiksmus nežinojo, T. S. su D. D. iš viso net nebuvo bendravęs ir nežinojo, kad D. D. naudojasi kambariu jo gyvenamojoje patalpoje, o R. P. tik padėjo sunešti D. D. daiktus į kambarį. Byloje neginčytinai įrodytos nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, aplinkybės, t. y. kad D.

D. psichotropinę medžiagÄ â€“ amfetaminÄ gamino T. S. gyvenamojoje vietoje pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ , T. S. apie tai žinant ir tai leidus daryti, o R. P. pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ sunešė visas reikalingas medžiagas ir priemones psichotropinės medžiagos – amfetamino gamybai. Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, jog psichotropinė medžiaga – amfetaminas T. S. gyvenamojoje vietoje buvo gaminama ne pirmÄ kartÄ , iÅ¡ D. D. buvo reikalaujama pagaminti kuo didesnį Å¡ios medžiagos kiekį, todėl kiekvienas iÅ¡ nuteistųjų suvokė savo veikos pavojingÄ pobÅ«dį ir norėjo taip veikti, t. y. nusikalto veikdami tiesiogine tyčia.

Taip pat T. S., R. P. ir D. D. pagrįstai pripažinti organizuotos grupės nariais, kadangi bendroje nusikalstamoje veikoje dalyvavusių asmenų skaičius, užduočių pasiskirstymas, atlikti skirtingi objektyvieji veiksmai, atitinka BK 25 straipsnio 3 dalyje organizuotai grupei keliamas sÄ lygas, t. y. nuteistieji atliko skirtingas užduotis: D. D. gamino amfetaminÄ , R. P. rÅ«pinosi medžiagų ir priemonių amfetaminui gaminti pristatymu, o T. S. buvo suteikęs savo patalpas amfetaminui gaminti, kiekvieno iÅ¡ jų veiksmai prisidėjo prie bendro nusikalstamos veikos plano realizavimo, nuteistieji laikėsi konspiracijos ir apie vykdomÄ nusikalstamÄ veiklÄ vengė bendrauti ryÅ¡io priemonėmis.

Nuteistieji, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų vaidmenį bendroje nusikalstamoje veikoje, pagrįstai buvo pripažinti nusikaltimo bendravykdytojais. Dėl R. P. ir D. D. kaltės pagal BK 260 straipsnio 1 dalįTaip pat skundžiamu nuosprendžiu R. P. buvo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 16 d., apie 17 val., pardavė nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviui 0,647 g psichotropinės medžiagos – amfetamino.Priešingai nei R. P. teigia apeliaciniame skunde, ši nuteistojo nusikalstama veika yra įrodyta teisėtai surinktais ir patikimais įrodymais, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo šioje bylos dalyje priimti išteisinamojo nuosprendžio R.

P. atžvilgiu.Nuteistasis neneigia, kad minėtu laiku su liudytoju, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, buvo susitikęs, tačiau teigia, jog Å¡iam asmeniui neperdavė jokių narkotinių medžiagų ir iÅ¡ jo negavo už tai pinigų. Tačiau tokie R. P. parodymai yra paneigti byloje surinktų įrodymų visuma.Byloje nustatyta, kad atliekant veiksmus pagal patvirtintÄ nusikalstamos veikos imitacijos modelį NVIM dalyvis buvo apžiÅ«rėtas, pas jį narkotinių, psichotropinių ar panaÅ¡ių į jas medžiagų, pinigų nerasta (5 t., b. l. 5).

Operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas NVIM dalyvio ir R. P. susitikimas, kurio metu R. P. perdavė NVIM dalyviui į popierių suvyniotÄ paketėlį (5 t., b. l. 10). Po susitikimo su R. P. NVIM dalyvis pateikė tyrėjai į popieriaus servetėlę įvyniotus 2 polietileninius maiÅ¡elius su milteliais viduje (5 t., b. l. 8). Specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, jog perduotos medžiagos sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė 0,647 g (5 t., b. l. 14-15). Kadangi NVIM dalyvio iÅ¡sikviesti apklausai pirmosios instancijos teisme nepavyko, todėl buvo pagarsinti jo parodymai pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , kur jis buvo apklaustas kaip liudytojas, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas.

Apklausiamas NVIM dalyvis paaiÅ¡kino, jog iÅ¡ R. P. buvo pirkęs amfetamino anksčiau, todėl parašęs žinutę praÅ¡ydamas pagalbos, gavo atsakymÄ , kad galima susitikti sutartoje vietoje, susitikus liudytojas padavė R. P. 50 Lt, o iÅ¡ R. P. gavo baltÄ servetėlę su joje įvyniotais maiÅ¡eliais (5 t., b. l. 20-21). BPK nedraudžia remtis liudytojo, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, parodymais, jeigu juos patvirtina kiti įrodymai (BPK 301 straipsnio 2 dalis). Å iuo atveju R. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės įrodinėjamas ne vien liudytojo, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas parodymais.

Be to, pats R. P., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , neneigė, kad 2012 m. vasarÄ pardavinėjo amfetaminÄ , todėl toks įvykis galėjo bÅ«ti (9 t., b. l. 103-104). Nors pirmosios instancijos teisme R. P. prašė iÅ¡kviesti liudyti A. R., kuri, nuteistojo tvirtinimu, ir buvo NVIM dalyvis, tačiau BPK įpareigoja su asmeniu, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, proceso veiksmus atlikti taip, kad nebÅ«tų atskleista asmens tapatybė (BPK 198 straipsnio 2 dalis, 203 straipsnis). Be to, R. P. dalyvavo NVIM dalyvio apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , bet jokių klausimų nei dėl NVIM dalyvio asmenybės, nei dėl veikos aplinkybių neuždavė.

R. P. kaltės nepaneigia ir tai, kad NVIM dalyvis perduotus miltelius įvardijo kaip baltai pilkšvus, o specialisto išvadoje nurodyta, kad milteliai yra rusvos spalvos, kadangi spalvos nustatymas yra subjektyvaus vertinimo dalykas.D. D. skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tris nusikalstamas veikas:- tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2012 m. gegužės 31 d. savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perdavė 3,381 g psichotropinės medžiagos – amfetamino A.

P.;- 2012 m. balandžio 25 d. laiptinėje prie savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavė 2,21 g psichotropinės medžiagos – amfetamino D. C.;- 2012 m. rugsėjo 13 d. savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavė 2,775 g psichotropinės medžiagos – amfetamino A. P..Apeliaciniame skunde D. D. dėl Å¡ių nusikalstamų veikų nurodo abstrakčius motyvus, kad A. P. jį provokavo perduoti amfetaminÄ , o D. C. pats vykdė nusikalstamÄ veiklÄ prisidengdamas apeliantu.

Taigi, galima suprasti, kad D. D. neneigia psichotropinės medžiagos – amfetamino perdavimo fakto A. P. ir D. C., bet tuo pačiu bylos medžiagoje jokių D. D. provokavimo požymių nenustatyta.Vien tai, kad D. C. yra buvęs teistas, pats vartojo narkotines medžiagas ir jas pardavinėjo, nepatvirtina apelianto keliamos versijos apie provokacijÄ . PrieÅ¡ingai, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui D. C. pripažino reguliariai iÅ¡ D. D. imdavęs į skolÄ po 10 g amfetamino, kurį pardavęs sumokėdavo D.

D. po 16 Lt už 1 g (1 t., b. l. 102-104). D. C. neneigė, kad jam inkriminuotas psichotropinės medžiagos – amfetamino kiekis taip pat buvo įsigytas iÅ¡ D. D.. Nors ikiteisminio tyrimo metu ir teisme D. D. neigė turėjęs bendrų reikalų su D. C., bet ikiteisminio tyrimo teisėjui leidus D. C. atlikti nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus ir atneÅ¡us D. D. pinigus, Å¡is juos priėmė ir įvardijo tai skolos grÄ Å¾inimu (1 t., b. l. 148-149, 158-159).Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme D.

D. neneigė perdavęs psichotropinę medžiagÄ â€“ amfetaminÄ A. P.. Ikiteisminio tyrimo metu A. P. nuomojamose patalpose atlikus sankcionuotÄ kratÄ (3 t., b. l. 112, 118-119) buvo rastas ir paimtas permatomas užspaudžiamas polietileninis maiÅ¡elis su milteliais viduje (3 t., b. l. 120-121). Specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad tai psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurios masė 3,381 g (4 t., b. l. 31-36). A. P. paaiÅ¡kino, kad amfetaminÄ buvo gavęs iÅ¡ D. D., kuris pasiÅ«lė kreiptis jei reikės dar, sužinojęs, kad D.

D. vėl turi amfetamino, apie tai pranešė policijos pareigūnams, kurie pasiūlė jiems padėti ir pabandyti dar įsigyti iš D. D. amfetamino. Kadangi pirmojo psichotropinės medžiagos – amfetamino įsigijimo metu A. P. dar nebendradarbiavo su policijos pareigūnais, todėl nėra pagrindo manyti, kad tuo metu jis provokavo D. D.. A. P. parodymai dėl antrojo psichotropinės medžiagos – amfetamino įsigijimo aplinkybių atitinka tyrėjo A. K. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (4 t., b. l. 158).

Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi A. P. leista atliki nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus – įsigyti iÅ¡ D. D. narkotinių ir psichotropinių medžiagų (4 t., b. l. 162-163). IÅ¡ tyrimo veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad atėjus A. P., D. D. pasako, jog gavosi 22 g, A. P. klausia, ar jam bus, D. D. liepia pačiam įsiberti 5 g į maiÅ¡elį ir pasverti, A. P. padavus pinigus, D. D. paima tik 10 Lt sakydamas, jog kiti už skolÄ (4 t., b. l. 176-180). Specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, jog A.

P. tyrėjams pateiktų miltelių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė 2,775 g (4 t., b. l. 184-185). Pats D. D. iš esmės neneigė duodavęs A. P. amfetamino mainais į kanapes. Atsižvelgiant į psichotropinės medžiagos – amfetamino perdavimo aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, jog D. D. buvo provokuojamas nusikalsti, neviešo pobūdžio tyrimo veiksmai iš esmės buvo pasyvūs, nenustatyta, kad A. P. būtų aktyviai skatinęs, įtikinėjęs ar kitaip kurstęs nusikalsti D.

D., pastarojo tyčia daryti nusikalstamas veikas buvo susiformavusi dar prieÅ¡ nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų sankcionavimÄ .Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog R. P. ir D. D. pagrįstai pripažinti kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje. Dėl bausmėsVilniaus apygardos teismo nuosprendį dėl jam paskirtos bausmės apeliacine tvarka skundžia tik D. D.. Anot nuteistojo, jam paskirta per griežta bausmė, nepagrįstai nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir netaikytos BK 62 straipsnio nuostatos.Pažymėtina, kad kaltininkui turi bÅ«ti paskirta teisinga bausmė, kuria bÅ«tų pasiekti jos tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebÅ«tų per griežta ar per Å¡velni.

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta neteisinga – aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Ä®vertinus visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, motyvuotai parenkama Å¡velnesnė ar griežtesnė bausmės rÅ«Å¡is, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.Skundžiamu nuosprendžiu D. D. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį buvo paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, o už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje, paskirta po 3 metus laisvės atėmimo. Pažymėtina, kad tiek BK 260 straipsnio 1 dalies, tiek BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijose numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas.

Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį D. D. buvo paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, o pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė yra artima sankcijoje numatytos bausmės minimaliai ribai.D. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistasis nepagrįstai praÅ¡o pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi ir padėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti kitų nuteistųjų nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nepaneigiant ikiteisminio tyrimo metu duotų D. D. parodymų reikÅ¡mingumo byloje, bÅ«tina įvertinti tai, kad teisminio nagrinėjimo metu D. D. savo pozicijÄ kardinaliai pakeitė, nors savo veiksmų bendroje nusikalstamoje veikoje neneigė, tačiau kategoriÅ¡kai neigė visas ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, susijusias su T. S. ir R. P., todėl D. D. pripažinti atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nėra pagrindo.Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad psichotropinę medžiagÄ â€“ amfetaminÄ gamino organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas).D.

D. pripažintas kaltu padaręs vienÄ labai sunkų, tris apysunkius nusikaltimus, taip pat baudžiamÄ jį nusižengimÄ . Nusikalstamos veikos yra baigtos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia. Apeliantas anksčiau neteistas, bylos nagrinėjimo metu įsidarbino, pagal pateiktas darbdavių charakteristikas yra charakterizuojamas teigiamai, taip pat nurodo sergantis cukriniu diabetu, turintis senyvo amžiaus, ligotus tėvus.

Atsižvelgus į D. D. paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžius bei įvertinus visas aukščiau išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo skirti D. D. švelnesnių bausmių. Teisėjų kolegijos nuomone, D. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, padės įgyvendinti bausmės tikslus bei negali būti vertinamos kaip aiškiai per griežtos.Jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių paskirti švelnesnę bausmę nei numatyta straipsnio sankcijoje, byloje nėra.

Nėra nustatytos visos bÅ«tinos sÄ lygos BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatoms taikyti, taip pat nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Å ios nuostatos taikymas turi bÅ«ti pagrįstas aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei to pasėkoje padaryta iÅ¡vada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

D. D. anksčiau neteistas, serga cukriniu diabetu, įsidarbino, charakterizuojamas teigiamai, turi senyvo amžiaus, ligotus tėvus, tačiau šios kaltininko asmenybę, šeimines aplinkybes ir socialinius ryšius apibūdinančios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, kadangi kitos bylos aplinkybės neleidžia nei D. D. nusikalstamos veikos pavojingumo vertinti kaip daug mažesnio nei rūšinio tokios nusikalstamos veikos pavojingumo, nei nuteistojo asmenybės vertinti kaip mažiau pavojingos.

Pažymėtina, kad buvo padarytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas, susijęs su neteisėtu labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos disponavimu, tokio pobÅ«džio nusikaltimai yra iÅ¡skirtinai pavojingi visuomenei, be to, nusikalsta veikiant organizuota grupe. Taip pat svarbu ir tai, kad D. D. iÅ¡ esmės kritiÅ¡kai savo veiksmų nevertino, bylÄ nagrinėjant teisme pakeitė parodymus, o kitas savo nusikalstamas veikas bandė paaiÅ¡kinti kitų asmenų provokavimu. IÅ¡ bylos medžiagos galima pagrįstai manyti, jog nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, tokio pobÅ«džio veikla nuteistasis užsiminėjo ir anksčiau nei buvo sulaikytas.Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu dėl BK 76 straipsnio taikymo.

Kaltininkas nuo bausmės gali būti atleistas, jeigu serga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios būtų per sunku atlikti bausmę. Kas yra laikoma sunkia nepagydoma liga nustatoma vadovaujantis Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247. Pagal D. D. pateiktus medicininius dokumentus, jam yra nustatytas antro tipo cukrinis diabetas.

Tačiau minėto aprašo 1 priede nustatyta, kad sunkia nepagydoma liga antro tipo cukrinis diabetas laikomas esant išreikštoms makroangiopatijoms: V stadijos neuropatija su galutiniu inkstų funkcijos nepakankamumu, proliferuojančia retinopatija su aklumu, polineuropatija su sunkiais daugybiniais somatinės ir autonominės nervų sistemos pažeidimais bei esant terminalinėms nekoreguojamoms makroangiopatijomis. Jokių duomenų apie jam nustatytus apraše nurodytus cukrinio diabeto požymius D. D. nepateikė, todėl jo taikyti BK 76 straipsnį nėra teisinio pagrindo.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a: nuteistojo T.

S. gynėjo, nuteistųjų R. P. ir D. D. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                             Linas Žukauskas Teisėjai                                                                                                    Regina Gaudutienė                                                                                                                       Daiva Pranytė-Zalieckienė