N-444-1230-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. N444-1230/2012

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-05551-2010-2

Procesinio sprendimo kategorija 41.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutarimo R. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. spalio 24 d. R. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. spalio 24 d., apie 19.00 val., parduotuvėje „Iki“, esančioje adresu Laukininkų g. 19, Klaipėdoje, paėmė prekių už 6,81 Lt ir išėjo pro prekybos kasas už jas nesumokėjęs. Protokole nurodyta, jog tokiais veiksmais R. J. įvykdė smulkų svetimo turto pagrobimą vagystės būdu ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50 straipsnyje.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 10 d. nutarimu R. J. už ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 300 Lt baudą. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą nepripažino, teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad R. J. kaltė įrodyta. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginį, kad jis už prekes atsiskaitė mokėjimo kortele, teismas vertino kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės, kadangi asmuo nepateikė tai patvirtinančio banko išrašo, be to, šį teiginį paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, R. J. asmenybę, taip pat tai, kad jo atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės nebuvo nustatytos.

II. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. J. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutarimą. Pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartimi, konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko ir neištyrė byloje visų galimų įrodymų, jog būtų nustatytos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, ir kad nekiltų jokių pagrįstų abejonių dėl asmens kaltumo tam tikro pažeidimo padarymu, buvo panaikintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutarimas, kuriuo asmuo taip pat buvo pripažintas kaltu dėl ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo, ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į tai, atkreipia dėmesį, jog teismas, iš naujo nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kitų tiesiogiai įvykį stebėjusių asmenų neapklausė ir nesurinko jokių papildomų įrodymų, pagrindžiančių R. J. kaltę padarius jam inkriminuotą pažeidimą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundą atmesti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutarimą nepakeistą. Mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Apeliacinis skundas tenkinamas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu R. J. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 50 straipsnyje įtvirtinta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo 300 Lt iki 700 Lt arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. J. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą įrodyta. Pažymėtina, jog teismas, pripažindamas asmenį kaltu, iš esmės rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tiek savo rašytiniame paaiškinime (b. l. 4), tiek duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 37-38) kategoriškai teigė, kad savitarnos kasoje sumokėjo už prekes banko kortele, t. y. asmuo iš esmės neigia pažeidimą padaręs tyčia.

Tuo tarpu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog svetimo turto pagrobimas gali būti padarytas tik tyčia, todėl šio subjektyviojo administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento konstatavimas yra būtinas, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-507/2010, taip pat 2010 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-2799/2010).

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas R. J. administracinio teisės pažeidimo bylą, jau 2012 m. vasario 17 d. nutartimi pabrėžė, jog byloje nėra duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika pasireiškė kaip tyčinis svetimo turto pagrobimas, be to, pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nebuvo apklausti kiti tiesiogiai įvykį stebėję asmenys. Kaip matyti iš byloje esančio Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. rašto dėl duomenų pateikimo (b. l. 39), teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, kreipėsi į Instituciją, prašydamas pateikti vaizdo įrašą, kuriame būtų matyti, kaip nagrinėjamo įvykio metu R.

J. elgėsi prie savitarnos kasų, taip pat nustatyti tuo metu parduotuvėje apsaugos darbuotoju dirbusį ir R. J. sulaikiusį asmenį, kuris byloje įvardintas kaip E. A., bei įpareigoti jį atvykti į teismo posėdį. Tačiau Institucijos pareigūno D. J. 2012 m. balandžio 30 d. tarnybiniame pranešime (b. l.

41) nurodyta, jog pateikti minėtą vaizdo įrašą nėra galimybės, kadangi įrašai saugomi 30 dienų. Kita vertus, iš byloje esančios šaukimo šaknelės (b. l.

42) matyti, kad nagrinėjamo įvykio metu parduotuvėje apsaugos darbuotoju dirbusiam E. A. buvo asmeniškai ir pasirašytinai įteiktas šaukimas atvykti į pirmosios instancijos teismo posėdį, be to, šaukimo šaknelėje nurodytas minėto asmens telefono numeris, tačiau asmuo į teismo posėdį neatvyko ir neatvykimo priežasčių nenurodė, o teismas nesiėmė jokių priemonių, siekdamas užtikrinti šio asmens dalyvavimą. Taigi pirmosios instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs R. J. administracinio teisės pažeidimo bylą, jokių papildomų asmens kaltę patvirtinančių įrodymų nesurinko ir priimdamas ginčijamą nutarimą iš esmės rėmėsi tais pačiais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nesurinko visų galimų įrodymų, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, ginčijamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

R. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Virgilijus Valančius