9e7cd2ed-943e-437d-aabb-4f2e1d5ec854 · RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                                                                                                                                                         Civilinė byla Nr.2-15-504/2011                                                                                  Proceso Nr . 2-37-3-00872-2010-5                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 128.12.;

                                                                                                             ROKIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS                                                                                                          N U T A R T I S                                                                                                                  2011m. kovo 18d.

                           RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo teisėja Ledina Å inkÅ«nienė, sekretoriaujant Inai Matulienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai S. B., pareiÅ¡kėjos atstovui advokatui Jonui Stankevičiui, suinteresuotam asmeniui A. D. ir jo atstovams advokatui S. B., E. D., uždarame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo bylÄ pagal S. B. skundÄ dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmÄ â€“ iÅ¡duoti paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ Ä¯ privalomÄ palikimo dalį, suinteresuoti asmenys – RokiÅ¡kio rajono 3-io notaro biuro notarė V.

V., A. D., ir                  n u s t a t ė:                  S. B. skunde ir teismo posėdyje nurodė, kad 2010m. gegužės 11d. notarė atsisakė jai iÅ¡duoti paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ Ä¯ privalomÄ palikimo dalį 2009m. vasario 7d. mirus tėvui A. D.. Notarė padarė iÅ¡vadÄ , kad jai tėvo mirties dienÄ iÅ¡laikymas nebuvo reikalingas, nes ji yra 30 proc. darbinga ir gauna 650 litų invalidumo pensijÄ . Su tokia notarės iÅ¡vada nesutinka, nes ji objektyviai iÅ¡naudojo visas įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, bÅ«tinų gyvenimo reikmėms.

Susirgusi nepagydoma liga ji, pareiÅ¡kėja, buvo registruota darbo biržoje, atliko visas gydytojų rekomendacijas. Jai buvo nustatytas netektas darbingumas 70 proc. Tėvo mirties dienÄ gavo 650 litų kasmėnesinę invalidumo iÅ¡mokÄ , kuri mažesnė, nei minimalus atlyginimas, reikalingas žmogui iÅ¡gyventi per vienÄ mėnesį(LR CK 6.461str. 2d. iÅ¡sakyta bendra nuostata). Kitų pajamų neturi, nes dėl sveikatos negali įsidarbinti. Nuo 2008m. sunkiai susirgo. Kas tris mėnesius turėjo važinėti į Vilnių pas gydytojus, pirkti brangius vaistus.

Tėvas duodavęs pinigų vaistams po Å¡imtÄ litų, kartais pinigų skolindavosi iÅ¡ pusseserės B. S.. Ji neturi nekilnojamojo turto. Jos vardu registruoti du automobiliai, tačiau vienas iÅ¡ jų (duomenys neskelbtini) yra sÅ«naus. Vyras 2009m. dirbo „Skado medis“ ir gaudavo minimalų 800Lt atlyginimÄ . SÅ«nus, g. 1988m., gyvena kartu ir niekur nedirba.                Europos teisės kultÅ«roje susiformavusi nuostata, kad palikėjui piktnaudžiavus testamento laisve ir artimuosius Å¡eimos narius, kuriems bÅ«tina parama, be adekvačios  priežasties  nuÅ¡alinus nuo palikimo,  valstybė turi įsikiÅ¡ti į paveldėjimo santykius ir apginti  tokius  šeimos narius, suteikiant jiems teisę  į privalomÄ jÄ palikimo dalį.

Pagal LR CK 5.20str. 1d., jei palikėjo mirties dienÄ jo vaikams reikalingas iÅ¡laikymas, jie paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iÅ¡ jų tektų paveldint pagal įstatymÄ , jeigu testamentu neskirta daugiau.                 Vadovaudamasi iÅ¡dėstytu, bei LR CPK 511 str., teismÄ praÅ¡o:                 panaikinti 2010 metų gegužės 11d. RokiÅ¡kio rajono 3-io notaro biuro notarės V. V. nutarimÄ atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ ir įpareigoti notarę iÅ¡duoti jai paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ Ä¯ privalomÄ J.

V. D. palikimo dalį.                         Suinteresuotas asmuo notarė V. V. atsiliepime(b.l.33) nurodė, kad 2009-02-07 mirė J. V. D. a.k(duomenys neskelbtini) (tėvas). Žemės sklypÄ ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini) jis paliko sÅ«nui A. D..   S. B. praÅ¡o iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ privalomÄ jÄ palikimo dalį į sklypÄ ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini).  Teisę į privalomÄ palikimo dalį turi palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai, įtėviai, kuriems palikėjo mirties dienÄ reikalingas iÅ¡laikymas.

Komentuojame straipsnyje, nurodytų asmenų teisė į privalomÄ palikimo dalį nesiejama su jų nedarbingumu. IÅ¡laikymas turi bÅ«ti reikalingas palikimo atsiradimo dienÄ .Asmenimis, kuriems reikalingas iÅ¡laikymas laikytini asmenys, kurie neturi pajamų arba jų turi nepakankamai. IÅ¡laikymas reikalingas asmenims, kurie nedirba dėl ligos, amžiaus ar yra bedarbiai (registruoti darbo biržoje), gauna nepakankamai pajamų( maÅ¾Ä pensijÄ , bedarbio paÅ¡alpÄ ir pan.), t.y. tiek, kad nepakanka bÅ«tinoms gyvenimo reikmėms.

Sprendžiant iÅ¡laikymo reikalingumo klausimÄ reikia atsižvelgti ir į tokio asmens turtÄ . IÅ¡laikymo reikalingumo faktÄ gali nustatyti teismas įvertindamas visas atitinkamo asmens pajamas.IÅ¡ pateiktų Neįgaliojo pažymėjimų (duomenys neskelbtini), iÅ¡d. 2007-11-22 ir (duomenys neskelbtini), iÅ¡d. 2009-11-19 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinio skyriaus, matyti, kad palikėjo mirties dienÄ S. B. buvo iÅ¡ dalies darbinga,- asmens darbingumas 30 proc.

S. B. pareiÅ¡kė, kad nuo 2007 m. gauna 650 litų invalidumo pensijÄ , palikėjo mirties dienÄ turėjo jai nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), tad jos, notarės nuomone, S. B. nėra reikalingas iÅ¡laikymas. SkundÄ palieka spręsti teismui savo nuožiÅ«ra. Suinteresuoto asmens praÅ¡ymu, byla iÅ¡nagrinėta jam nedalyvaujant.Suinteresuotas asmuo A. D. atsiliepime į skundÄ nurodė, ir teisme paaiÅ¡kino, kad su skundu nesutinka. Jį kaip nepagrįstÄ ir neteisėtÄ praÅ¡o atmesti.CK 5.20 str. 1d. nustatyta, kad palikėjo vaikai, kuriems palikėjo mirties dienÄ reikalingas iÅ¡laikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iÅ¡ jų tektų paveldint pagal įstatymÄ , jeigu testamentu neskirta daugiau.

Jų su pareiÅ¡kėja tėvas J. V. D. 2009-01-22 testamentu jam, savo sÅ«nui, paliko žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ , esančius (duomenys neskelbtini). Tokį testamentÄ palikėjas sudarė todėl, kad jis, A. D., minėtus namus statė, čia gyvendamas sudarė santuokÄ , čia gimė ir užaugo abu jo vaikai, čia tebegyvena jo Å¡eima. S. B. gyvena kitur, turi savo butÄ , o tėvų namuose lankėsi tik retkarčiais kaip vieÅ¡nia ir niekuo prie namo statybos ir iÅ¡laikymo neprisidėjo.

Tai puikiai suprasdamas, tėvas J.V. D. surašė 2009-01-22 testamentÄ . Be to, tėvai dar bÅ«dami gyvi, padalino jo seserims S. B. ir A. Ž. nemažas pinigines sumas, 2 automobilius ir joms buvo paaiÅ¡kinta, kad dalys jau atiduotos, o sÅ«nui-t.y. jam, kaip gyvenančiam name, bus suraÅ¡ytas testamentas. Atkreipia teismo dėmesį į tÄ aplinkybę, kad testamentu jam buvo paliktas ne visas turtas - dar liko nemažos piniginės lėšos, kurios bÅ«tų paveldėtos pagal įstatymÄ , taigi pareiÅ¡kėja gautų dalį paveldėtinų piniginių lėšų, o dalį piniginių lėšų jau pasiėmė savavaliÅ¡kai.          KategoriÅ¡kai teigia, kad pareiÅ¡kėjai palikėjo J.V.

D. mirties dienÄ nebuvo reikalingas iÅ¡laikymas.Lietuvos Aukščiausio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad teisė į privalomÄ jÄ palikimo dalį nesiejama vien su mirusiojo teiktu iÅ¡laikymu; klausimas dėl iÅ¡laikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dienÄ atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtÄ turtÄ ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius bÅ«tinų gyvenimo reikmių visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo I.

Ž. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-596/2008). Sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡laikymo reikalingumo kriterijų, neapsiribojama atskirais faktais, susijusiais su asmens, pretenduojančio į privalomÄ jÄ palikimo dalį, amžiumi, sveikatos bÅ«kle, darbingumu ar pajamomis; kadangi teisė į privalomÄ jÄ palikimo dalį nesaistoma mirusiojo teikto iÅ¡laikymo, tai vien Å¡i aplinkybė taip pat nėra reikÅ¡minga, sprendžiant klausimÄ dėl tokios teisės įgijimo. Teisė į privalomÄ jÄ palikimo dalį įstatymo saistoma ne vienos ar kelių iÅ¡vardytų aplinkybių, todėl jų konstatavimas nesuteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad tokiam asmeniui reikalingas iÅ¡laikymas; iÅ¡laikymo reikalingumui konstatuoti lemiamos reikÅ¡mės neturi, ar kompetentingų institucijų nustatytas ar ne darbingumo lygis, invalidumo grupė; tokiais atvejais bÅ«tina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais bÅ«dais gauti pajamų ir kitas faktines aplinkybes, iÅ¡ kurių visumos galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad palikėjo mirties dienÄ asmuo neturėjo pakankamai pajamų bÅ«tinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį.Klausimas dėl iÅ¡laikymo reikalingumo sprendžiamas, teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dienÄ atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtÄ turtÄ ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius bÅ«tinų gyvenimo reikmių visumÄ .

Vertinant bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad asmens sveikatos bÅ«klė, jo socialinis statusas saistomas tam tikrų teisių: gauti paÅ¡alpÄ , pensijÄ kitÄ paramÄ . Teismai, vertindami iÅ¡laikymo reikalingumÄ pareiÅ¡kėjui palikimo atsiradimo metu, turi taip pat įvertinti, ar jis iÅ¡naudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, bÅ«tinų gyvenimo reikmėms. Sunki materialinė padėtis, atsiradusi dėl asmens neveikimo, neįgyvendinant savo subjektinių teisių (teisės į valstybės paramÄ ir kt.), nevertintina kaip pagrindas iÅ¡laikymo reikalingumui konstatuoti, jei palikimo atsiradimo metu tokiÄ teisę asmuo galėjo įgyvendinti, tačiau neįgyvendino dėl priežasčių, kurios nepripažintinos svarbiomis.

Jei byloje paaiÅ¡kėja aplinkybių, kad iÅ¡laikymo reikalingumÄ Ä¯rodinėjantis asmuo kaltais veiksmais (dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir pan.) sukÅ«rė sunkiÄ materialinę padėtį, teismas turi įvertinti Å¡ias aplinkybes ir spręsti, ar jos nėra pagrindas netenkinti ieÅ¡kinio reikalavimo dėl teisės į privalomÄ jÄ palikimo dalį pripažinimo.PareiÅ¡kėja nurodo, kad yra neįgali, darbinga tik 30 proc., gauna tik 650 Lt invalidumo pensijÄ ir tai, jos nuomone, yra pagrindas pripažinti, kad palikėjo mirties dienÄ jai buvo reikalingas iÅ¡laikymas.

Su tuo jis, A. D., nesutinka. Kaip matyti iÅ¡ pateiktos Darbingumo lygio pažymos, pareiÅ¡kėjai buvo nustatytas 70 proc. netektas darbingumas, ji iÅ¡ dalies darbinga ir darbingumo lygis nustatytas 30 proc, o diagnozės kodas - (duomenys neskelbtini) Pagal TLK-10 lentelę diagnozė (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) . Taigi, savo darbingumÄ pareiÅ¡kėja prarado dėl girtavimo ir ne kokios kitos priežastys, o tik alkoholis sukėlė pareiÅ¡kėjai kepenų cirozę. Tai patvirtina ir gydytojos ČerÅ¡kuvienės iÅ¡vada-alkoholinė kepenų cirozė.PareiÅ¡kėja yra darbinga 30 proc. ir kaip nurodyta IÅ¡vadoje dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų, ji gali dirbti 3 ir mažiau valandų per dienÄ ar 2 ir mažiau dienų per savaitę.

Taigi, pareiÅ¡kėja gali dirbti ir užsidirbti sau bent minimalias papildomas lėšas pragyvenimui.PareiÅ¡kėja nuosavybės teise turi 2-jų kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) turi du automobilius. Palikėjo mirties momentu egzistuojančiÄ iÅ¡laikymo prievolę gali patvirtinti faktiÅ¡kai egzistuojantys iÅ¡laikymo santykiai: kai asmeniui iÅ¡laikymas yra reikalingas, jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti bÅ«tinų savo poreikių, o iÅ¡laikymÄ privalantis teikti asmuo tokius iÅ¡laikomojo poreikius tenkina, teikdamas bÅ«tinas lėšas, maistÄ , bÅ«stÄ ar kitais bÅ«dais.Palikėjas J.V.

D. niekada jokio iÅ¡laikymo nei pinigais, nei kitokiais bÅ«dais pareiÅ¡kėjai neteikė, nes pats buvo reikalingas iÅ¡laikymo. PareiÅ¡kėja gauna 650 Lt invalidumo pensijÄ , o palikėjas J.V. D. gaudavo 1050 Lt. senatvės pensijÄ . Skirtingai nuo pareiÅ¡kėjos, jis papildomai užsidirbti negalėjo dėl savo senyvo amžiaus ( gimęs (duomenys neskelbtini)) ir sveikatos bÅ«klės ( sirgo onkologine liga). Dėl to jam, A. D., tekdavo materialiai paremti kartu gyvenusį palikėjÄ , nes sergant tokia sunkia liga, jam reikėjo nemažai brangiai kainuojančių vaistų, specialaus maisto ir pan.PareiÅ¡kėja pati turėjo pakankamai pajamų, bÅ«tinų gyvenimo reikmėms tenkinti, todėl negali pretenduoti į privalomÄ palikimo dalį - iÅ¡laikymas jai nebuvo reikalingas.

Teigia, kad notarė V. V. pagrįstai atsisakė iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ privalomÄ palikimo dalį, jos veiksmai yra teisėti ir pagrįsti. Ji Notariato įstatyme įtvirtintų veiklos principų griežtai prisilaikė. Notarė įvertinusi pareiÅ¡kėjos pateiktus dokumentus, pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad jai palikėjo mirties dienÄ nebuvo reikalingas iÅ¡laikymas ir dėl to atsisakė jai iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ privalomÄ palikimo dalį. Todėl jos atsisakymas iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ privalomÄ palikimo dalį yra teisėtas ir nėra teisinio pagrindo jį naikinti bei įpareigoti notarę iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjai paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ privalomÄ J.V.

D. palikimo dalį. Taip pat praÅ¡o taikyti pareiÅ¡kėjos S. B. skundo padavimui senatį. Nurodo, kad pagal LR CK 5.50str.3d. S. B. turėjo kreiptis į notarÄ iki 2009m. gegužės 8d., t.y. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Ji šį terminÄ praleido ir nepraÅ¡o pratęsti. Nurodytais pagrindais praÅ¡o skundÄ atmesti. Skundas netenkintinas.Byloje nustatyta, kad J. V. D., a.k(duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėjos S. B. tėvas, mirė 2009m. vasario 7d.J. V. D. testamentu žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ su Å«kio pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), paliko sÅ«nui A.

D., g. (duomenys neskelbtini) (b.l.15).PareiÅ¡kėja nurodo, kad jai tėvo mirties dienÄ buvo reikalingas iÅ¡laikymas, tad ji, palikėjo duktė, pirmosios eilės įpėdinė, turi teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį. RokiÅ¡kio rajono 3-io notaro biuro notarė V. V. nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad jai tėvo mirties dienÄ nebuvo reikalingas iÅ¡laikymas ir 2010-05-11 priėmė NutarimÄ dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmÄ , neiÅ¡davė paveldėjimo teisės liudijimo į privalomÄ jÄ palikimo dalį.

PareiÅ¡kėja praÅ¡o panaikinti minėtÄ nutarimÄ ir įpareigoti notarę iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ privalomÄ jÄ tėvo palikimo dalį. LR CK 5.20str. 1d. nustatyta, kad palikėjo vaikai, kuriems palikėjo mirties dienÄ reikalingas iÅ¡laikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iÅ¡ jų tektų paveldint pagal įstatymÄ (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.IÅ¡ pateiktų Neįgaliojo pažymėjimų (duomenys neskelbtini), iÅ¡d. 2007-11-22 ir (duomenys neskelbtini), iÅ¡d. 2009-11-19(b.l.4,5), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinio skyriaus Darbingumo lygio pažymos DL-1, (duomenys neskelbtini) (b.l.6), matyti, kad palikėjo mirties dienÄ (2009-02-07) S. B. buvo iÅ¡ dalies darbinga - asmens darbingumas 30 proc.Palikėjo vaiko neįgalumas, jeigu neįgalumas nustatytas ne jo pilnametystės metu(CK 3.194str.3d.), nepreziumuoja iÅ¡laikymo reikalingumo CPK 182str.4p. prasme.

IÅ¡laikymo reikalingumÄ bÅ«tina įrodyti bendra CPK 176, 177, 178str. nustatyta tvarka. Tokia teisės aiÅ¡kinimo taisyklė formuojama teismų praktikoje(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr.3K-3-33/2008, 3K-3-183/2009, 3K-3-131/2010 ir kt.).Kaip matyti iÅ¡ pažymos apie 2003-2010 laikotarpiu priskaičiuotas pensijas, kompensacijas ir paÅ¡alpas, S. B. 2009m. buvo mokama netekto darbingumo pensija 682,82Lt(b.l.74-76).Be to, kaip nurodo pareiÅ¡kėja, jos sutuoktinis 2009m. dirbo „Skado medis“ ir gaudavo 800Lt atlyginimÄ .Kaip matyti iÅ¡ Sodros duomenų(pažymos apie asmens įmokas, b.l.78-84), pareiÅ¡kėja kasmet periodiÅ¡kai, trumpalaikiai įsidarbina. 2008-08-07 – 2008—11-04, 2009-08-10 – 2009- 09-30 dirbo AB „RokiÅ¡kio grÅ«dai“, kur gaudavo atitinkamai darbo užmokestį(2008m. priskaičiuota 8463,23Lt darbo užmokesčio, 2009m. - 5775,03Lt).

Tai paneigia pareiškėjos teiginį, kad jos pensija yra vienintelės pajamos, nes dėl sveikatos stovio niekur negali įsidarbinti.Byloje nustatyta, kad pareiškėja gyvena su sutuoktiniu V. B., bei kaip nurodo pareiškėja, pilnamečiu sūnumi V., g. (duomenys neskelbtini), dviejų kambarių bute, (duomenys neskelbtini).Pareiškėja aplinkybei, kad ji nuo 2009-01-01 iki 209-12-31 nuosavybės teise neturėjo ir neturi nekilnojamųjų daiktų, pagrįsti pateikė VĮ RC Panevėžio filialo 2010-11-08, Nr. (7.9.9), S.-10451, tačiau teisme paaiškino, kad butas, kuriame gyvena, įsigytas 1998m. vyro vardu.B.

V. g. (duomenys neskelbtini) nuosavybė įregistruota V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu, įregistravimo pagrindas - pirkimo – pardavimo sutartis, 1994-09-10, Nr. (duomenys neskelbtini) (nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as, 2010-10-25, b.l.137-138).  Kadangi butas įgytas santuokoje, jis bendrÄ ja jungtine nuosavybe priklauso tiek V. B., tiek ir pareiÅ¡kėjai S. B.(CK 3.87str.1d.).S. B. vardu yra registruoti du automobiliai – (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW GOLF, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)VÄ® „REGITRA“ informacija, b.l.77). PareiÅ¡kėjos teigimu, automobilis PEUGET yra nusipirktas sÅ«naus, tačiau registruotas jos vardu. Teismo metu pareiÅ¡kėja nurodė, kad jos pilnametis sÅ«nus, gyvenantis kartu, niekur nedirba, t.y. pajamų neturi. Liudytoja B. S. nurodė, kad pareiÅ¡kėjos sÅ«nus buvo Norvegijoje ir užsidirbo pinigų. Esant Å¡iems prieÅ¡taravimams ir nesant objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiÅ¡kėjos vardu registruotas automobilis nėra jos lėšomis įgytas turtas, laikytina, kad pareiÅ¡kėja nuosavybės teise turi du automobilius. PareiÅ¡kėja savo skundÄ grindžia ir Europos teisės kultÅ«roje susiformavusia nuostata, kad palikėjui piktnaudžiavus testamento laisve ir artimuosius Å¡eimos narius, kuriems bÅ«tina parama, be adekvačios  priežasties  nuÅ¡alinus nuo palikimo,  valstybė turi įsikiÅ¡ti į paveldėjimo santykius ir apginti  tokius  šeimos narius, suteikiant jiems teisę  į privalomÄ jÄ palikimo dalį.  Atkreiptinas dėmesys, kad testamentu pareiÅ¡kėjos tėvas tik žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ su Å«kio pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), paliko sÅ«nui A.

D., su kurio Å¡eima kartu iki savo mirties ir gyveno testatorius. VisÄ kitÄ turtÄ ( J. V. D. nuosavybės teise registruotos septynių žemės sklypų atitinkamos dalys, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡ai, b.l.139-146), įpėdiniai paveldi pagal įstatymÄ . Tai, kad kartais pareiÅ¡kėja pritrukdavusi pinigų ir pasiskolindavusi iÅ¡ pusseserės B. S., bei kartais duodavęs po 100Lt vaistams jos tėvas, nelaikytina pakankamu pagrindu pripažinti, kad pareiÅ¡kėja J.V. D. mirties dienÄ atitiko asmens, reikalingo iÅ¡laikymo, teisinį statusÄ .Ä®vertinus aplinkybes, kad pareiÅ¡kėja gavo ir gauna nuolatines pajamas, turi nekilnojamojo turto, du automobilius, iÅ¡ ko gali patenkinti savo gyvybinius poreikius, darytina iÅ¡vada, kad jai tėvo mirties dienÄ , t.y. palikimo atsiradimo dienÄ , nebuvo reikalingas iÅ¡laikymas.A.

D. teigia, kad S. B. į notarÄ kreipėsi dėl palikimo priėmimo per tris mėnesius, bet nesikreipė dėl privalomosios palikimo dalies, tad yra praleidusi terminÄ kreiptis į notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo į pravilgomÄ jÄ palikimo dalį. PraÅ¡o taikyti senatį, remiantis LR CK 5.50str.1d. ir skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . LR CK 5.50str.1d. nustatyta, kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Tai turi padaryti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. nuo palikėjo mirties momento(LR CK 5.50str.3d., 503str.).            IÅ¡ RokiÅ¡kio rajono 3-io notaro biuro notarės V.

V. iÅ¡duoto 2009m. vasario 13d. Liudijimo apie palikimo priėmimÄ , Nr.(duomenys neskelbtini)b.l.17), matyti, kad S. B. į notarÄ kreipėsi dėl palikimo, atsiradusio po tėvo J. V. D. mirties, priėmimo, nepraleisdama įstatymo nustatyto 3-jų mėnesių termino.           Pagal LR CK 5.50str.1d., neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad S. B. papildomai kreiptis su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo dėl privalomosios palikimo dalies pagal testamentÄ , neprivalėjo.           Dėl iÅ¡dėstyto, suinteresuoto asmens A.

D. praÅ¡ymas taikyti senatį, laikytinas nepagrįstu.            IÅ¡ S. B. priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 50,60Lt, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88str. 1d.3p., 96str.2d.).           Vadovaujantis iÅ¡dėstytu ir CPK 513str. 291str., teismas, n u t a r i a:            S. B. skundÄ atmesti.             Priteisti iÅ¡ S. B., a.k(duomenys neskelbtini) 50,60Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.            Priteistas valstybei bylinėjimosi iÅ¡laidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ”Swedbank” AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.      Nutartis per 7d. nuo nutarties priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per šį teismÄ .

Teisėja                                                                        Ledina Šinkūnienė