9e73cd8a-1996-4bf2-917a-3ebf90f374dd · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-10539-639/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11158-2018-8 Procesinio dokumento kategorijos: (S) 2.3.9.3.2; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.5.10    KLAIĖPDOS APYLINKĖS TEISMAS  N U T A R T I S  2019 m. lapkričio 25 d. Klaipėda  Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas, sekretoriaujant R. K., S. K., K. B., dalyvaujant vertėjoms S. A., V. R., pareiškėjui J. S. jo atstovei advokatei D. D., suinteresuoto asmens V. S. atstovui advokatui V. M., suinteresuotam asmeniui S. Č. ir jos atstovei advokatei A.

P., suinteresuotam asmeniui E. S., iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos VieÅ¡oji įstaiga Klaipėdos psichikos sveikatos centras įgaliotai atstovei D. M., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl globos nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus skyrimo neveiksniam visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse pripažintam V. S. (V. S.). Teismas nustatė: Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2YT-1109-639/2019 suinteresuotas asmuo V.

S. pripažintas neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);

Å¡eimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžiÄ - auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas bÅ«ti globėju (rÅ«pintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančiÄ jo galimybes, poreikius ir pan.) ir teismo iniciatyva iÅ¡kelta byla dėl globos, globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo pripažintam neveiksniu V.

S., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui pavesta pateikti iÅ¡vadÄ , atitinkančiÄ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 506 straipsnio 2 dalies reikalavimus. VieÅ¡oji įstaiga Klaipėdos psichikos sveikatos centras pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad V. S. reikalinga nustatyti globÄ , pareiÅ¡kėjas J. S. yra tinkamas bÅ«ti jo globėju bei turto administratoriumi. J. S. gyvena nuomojamame bute Kretingos g. 11-20 Klaipėda. Užsiima individualia veikla, t. y. dirba taksi vairuotoju. 2019 m. rugsėjo 16 d.

UAB „Mano Å¡eimos gydytojas“ iÅ¡davė pažymÄ , kurioje nurodoma, kad J. S. sveikatos bÅ«klė leidžia jam bÅ«ti globėju. Vedęs, jo sutuoktinė padeda jam prižiÅ«rėti tėvÄ ir sutinka, kad J. S. bÅ«tų paskirtas tėvo globėju. Moteris dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ valytoja. Buvę kolegos, kaimynai J. S. apibÅ«dina kaip atsakingÄ , darbÅ¡tų, paslaugų ir nekonfliktuojantį žmogų. Å iuo metu J. S. rÅ«pinasi savo tėvo priežiÅ«ra, gydymu ir asmeniniais reikalais.

Ä®staiga iÅ¡vadoje taip pat nurodė, kad S. Č. gyvena Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini), dirba Vilniaus mieste lopÅ¡elyje-darželyje „Daigelis“ logopedinės grupės auklėtoja. 2018 m. gruodžio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės VÅ¡Ä® „Naujininkų poliklinika“ medicininiame pažymėjime pateikta iÅ¡vada, kad S. Č. sveikatos bÅ«klė leidžia jai bÅ«ti globėja. S. domisi sutuoktinio sveikata, pagal galimybes jį lanko. Moteris norėtų vyrÄ globoti jų bendruose namuose, tada galėtų skirti jam daugiau laiko.

Duomenų apie S. Č. moralines savybes ir gyvenimo sÄ lygas įstaiga neturi. PareiÅ¡kėjas J. S. pareiÅ¡kimu praÅ¡o neveiksniu tam tikrose srityse pripažintam V. S. nustatyti globÄ , globėju ir turto administratoriumi paskirti jį. Nurodė, kad neveiksnus V. S. yra jo tėvas, su kuriuo kartu gyveno daug metų. Vėliau tėvui sudarius santuokÄ su S. , jis pas tėvÄ lankydavosi rečiau, be to dėl darbo pobÅ«džio – ilgai trunkančių plaukiojimų į jÅ«rÄ , susitikimai su tėvu retėjo, jis grįždavo tik kas keturis mėnesius, tačiau visada grįžęs aplankydavo tėvÄ .

Esant galimybei tėvui padėjo – pirko daiktų, nupirko jam ir S. dviračius. Sutinka bÅ«ti globėju ir turto administratoriumi, jo sveikatos bÅ«klė leidžia atlikti Å¡ias pareigas. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas J. S. palaikė pareiÅ¡kimÄ ir prašė paskirti jį neveiksnaus tėvo V. S. globėju ir turto administratoriumi. Papildomai nurodė, jog po pirmojo tėvÄ iÅ¡tikusio insulto 2015 metais jo sveikata buvo dar pakankamai gera jokios pagalbos nereikėjo, ar bent jau S. jos neprašė.

PareiÅ¡kėjo manymu, S. tėvo tinkamai neprižiÅ«rėjo, kadangi antrasis insultas jį iÅ¡tiko, kai jis buvo paliktas vienas namuose, neaiÅ¡ku kiek laiko pragulėjo tokios bÅ«klės, dėl ko galimai bÅ«tų buvę įmanoma iÅ¡vengti tokių sunkių padarinių, kurie kilo tėvo sveikatai, jeigu jis bÅ«tų visai dienai nepaliekamas be priežiÅ«ros. Pažymėjo, kad S. norėjo jo tėvÄ atiduoti į slaugos namus, jai jis tapo nebereikalingu dėl to atidavė jį pareiÅ¡kėjui, jau beveik metus pareiÅ¡kėjas prižiÅ«ri savo tėvÄ , juo rÅ«pinasi ir tėvas gyvena pas jį.

TėvÄ prižiÅ«rėti padeda žmona, žmona sutinka, kad jis bÅ«tų paskirtas globėju. Å iuo metu pareiÅ¡kėjas dirba taksi vairuotoju, jis dažniausiai dirba vakarais ir savaitgaliais, jo žmona dirba tik po porÄ valandų per dienÄ , todėl jiems pavyksta suderinti laikÄ ir pakaitomis prižiÅ«rėti neįgalų tėvÄ . Tėvo priežiÅ«ra yra sudėtinga, tėvÄ prižiÅ«ri visÄ dienÄ , abu sodina tėvÄ Ä¯ vežimėlį, pavalgydina, prausia. Tais atvejais, kai abiem su žmona reiks iÅ¡vykti tėvÄ ateis prižiÅ«rėti pareiÅ¡kėjo žmonos mama.

Nurodė, kad V. S. turi dar ir dukrÄ E., pareiÅ¡kėjas su seserimi sutaria puikiai, ji atvyksta pas brolį aplankyti tėvo. Sesuo sutinka, kad tėvÄ prižiÅ«rėtų pareiÅ¡kėjas, to paties pageidauja ir V. motina L.. Pažymėjo, kad visi konfliktai kilo tada, kai S. sužinojo, jog V. motina sudarė kitÄ testamentÄ ir pakeitė savo valiÄ , turimÄ butÄ Vilniuje nusprendė palikti nebe sÅ«nui V., o anÅ«kams. PareiÅ¡kėjo manymu, tik turtiniai interesai skatina S. perimti tėvo globÄ , kadangi jiedu su tėvu turi butÄ Vilniuje, kurio pirkimui buvo sudaryta kredito sutartis, taigi S. pagrįstai tikėjosi, kad paveldėjus močiutės butÄ ir jį pardavus atsiskaitys su kreditoriais.

PareiÅ¡kėjo močiutei sudarius naujÄ testamentÄ S. vėl nori pasiimti V., kad galėtų lankytis pas močiutę ir vėl jÄ perkalbėti dėl buto. Be to S. nori globoti tėvÄ , nes gaudama jo pensijÄ ir mokamas slaugos iÅ¡mokas galės vykdyti kreditorinius įsipareigojimus ir iÅ¡saugoti butÄ . IÅ¡ pačios S. nurodomų aplinkybių matyti, kad ji daug dirba, nes jai reikia mokėti buto paskolÄ , todėl ji visÄ dienÄ praleisdama arbe neturi galimybių prižiÅ«rėti jo tėvo, kuriam reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra.

Taip pat pažymėjo, kad tėvo gaunamų pajamų – pensijos ir socialinių iÅ¡mokų (maždaug 638 Eur per mėnesį) vos pakanka tėvo iÅ¡laikymui ir jo priežiÅ«rai, taigi, S. dalį tėvo gaunamų pajamų skirdama kredito įmokoms, net negalėtų užtikrinti jo bÅ«tiniausių poreikių. Tuo tarpu, jei sÅ«nus bÅ«tų paskirtas V. globėju ir turto administratoriumi jis spręstų visus tėvo klausimus, galvotų kÄ daryti su tėvo ir S. butu ir paskola, teigė, kad S. į gatvę iÅ¡ buto neiÅ¡mes.

PareiÅ¡kėjo atstovė prašė nustatyti V. S. globÄ , jo globėju bei turto administratoriumi paskirti jo sÅ«nų J. S., kuris Å¡iuo metu tinkamai prižiÅ«ri tėvÄ . J. įkÅ«rė tėvui atskirÄ patogų kambarį, kuriame yra jam pritaikyti baldai ir reikalinga įranga. Tėvo sveikata Å¡iuo metu yra itin sunki, byloje esantys duomenys apie jo sveikatos bÅ«klę rodo, kad V. S. iÅ¡ esmės nieko nesupranta, nesiorientuoja aplinkoje, todėl svarbiausia užtikrinti jo fizinius poreikius. Pažymėjo, kad neveiksniu pripažintas asmuo yra ganėtinai jauno amžiaus vyras, sveriantis apie septyniasdeÅ¡imt kilogramų, atsižvelgiant į jo bÅ«klę – tai, kad jis negali visiÅ¡kai savimi pasirÅ«pinti, jį bÅ«tina prausti, valgydinti ir keisti sauskelnes, jį prižiÅ«rintis asmuo turi bÅ«ti ne tik artimas ir rÅ«pestingas, bet pakankamai fiziÅ¡kai stiprus, kad galėtų pakelti, prilaikyti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su kasdiene V.

S. priežiÅ«ra. Pažymėjo, kad S. dėl darbo pobÅ«džio ir finansinės padėties neturi galimybių tinkamai rÅ«pintis sutuoktiniu, jos motina kuri nurodoma kaip asmuo prižiÅ«rėsiantis V., kol S. dirbs, yra senyvo amžiaus ir negalės tinkamai pasirÅ«pinti suaugusiu vyru. Atkreipė dėmesį, kad nuo 2017 metų V. nustatytas nuolatinės slaugos poreikis, tačiau S. jį palikdavo vienÄ namie, dėl ko jis iÅ¡tiktas antrojo insulto nežinia kiek laiko pragulėjo vienas namuose ir tai galimai sukėlė dar sunkesnes pasekmes, nei bÅ«tų kilusios laiku pastebėjus insultÄ ir tinkamai sureagavus.

Taip pat prašė priteisti iÅ¡ suinteresuoto asmens S. Č. pareiÅ¡kėjo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas. Prašė atkreipti dėmesį, kad suinteresuoto asmens S. Č. atstovės nurodomos atstovavimo iÅ¡laidos neatitinka rekomendacijose nurodomų iÅ¡laidų dydžio. Taip pat prašė teismo įvertinti liudytojų, ypač Ž. V., kuri akivaizdžiai melagingai duodama parodymus nurodė, jog suinteresuotas asmuo E. S. atima močiutės L. S. pensijÄ , ir spręsti atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , taikymo klausimÄ .

Suinteresuotas asmuo S. Č. pateikė savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ , jos sutuoktinio V. S. globėja paskirti jÄ , nes ji kartu su suinteresuotu asmeniu V. gyvena santuokoje, kuriÄ sudarė 2010 m. vasario 12 d. Ji su vyru gyveno daug metų, turėjo planų, vedė bendrÄ Å«kį, pirko ir kÅ«rė bendrus namus ir juose gyveno. S. Č. manymu vyras yra jos teisėtas sutuoktinis, dėl to turi gyventi su savo žmona jų bendruose namuose. Suinteresuoto asmens V. S. kartu su sutuoktine bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytas butas yra (duomenys neskelbtini) Vilniuje, jis yra pirmame namo aukÅ¡te, todėl patogu V. iÅ¡vežti į kiemÄ .

Be to V. ilgus metus gyveno Vilniuje čia yra jo namai, gydytojai, draugai, motina – asmenys, su kuriais jis pratęs bendrauti ir turi ryšį. Pažymėjo, kad per eilę metų, kartu gyvenant ir kasdien bÅ«nant kartu, bÅ«tent žmona yra artimiausias ir geriausiai V. poreikius, nuotaikas, įpročius žinantis žmogus. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo S. Č. paaiÅ¡kino, kad vyrÄ pirmasis insultas iÅ¡tiko 2015 metais, nuo tada ji toliau kaip ir iki sutuoktinio sveikatos pablogėjimo rÅ«pinosi vyru, jie gyveno kartu įprastÄ sutuoktinių gyvenimÄ .

Pažymėjo, kad kartu su vyru jie lankydavo ir prižiÅ«rėdavo jo motinÄ L. S., ypač tuo laikotarpiu, kai anÅ«kė E. S. dėl sunkaus gimdymo kurį laikÄ negalėjo prižiÅ«rėti ir lankyti Liudmilos. Pažymėjo, kad J. atvykdavo retkarčiais į svečius, su tėvu bendraudavo, tačiau nebuvo labai artimi, nes J. dirbo jÅ«roje retai grįždavo. S. pažymėjo, kad tėvÄ iÅ¡tikus pirmajam insultui E. jo iÅ¡ vis nelankė, J. atvykdavo, tačiau jokios pagalbos dėl tėvo nesiÅ«lė, priekaiÅ¡tų nereiÅ¡kė, nes matė, kad tėvas gyvena normalų gyvenimÄ .

PaaiÅ¡kino, kad po vyrÄ iÅ¡tikusio antrojo insulto, sutiko, jog vyrÄ porÄ savaičių prižiÅ«rėtų sÅ«nus ir, kad V. pasisvečiuotų Klaipėdoje, tačiau po to sÅ«nus uždraudė jai pasiimti V., paėmė jo dokumentus, priregistravo jį Klaipėdoje pas buvusiÄ V. sutuoktinę. Nurodė, kad kreipėsi į policijÄ , kuri patarė kreiptis į advokatÄ ir teismo keliu spręsti šį ginÄÄ . PaaiÅ¡kino, kad ji gali koreguoti savo darbo grafikÄ , kad kuo daugiau laiko praleistu su vyru, jai dirbant V. prižiÅ«rėtų jos septyniasdeÅ¡imt dvejų metų motina, be to jo kasdienę priežiÅ«rÄ užtikrintų socialinių darbuotojų pagalba.

Suinteresuoto asmens S. Č. atstovė teismo posėdžio metu palaikė S. Č. praÅ¡ymÄ ir prašė jį tenkinti. Teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad V. S. eilę metų gyveno normalų ir laimingÄ gyvenimÄ su sutuoktine S. . Sutuoktinė rÅ«pinosi vyru ir iki vyro susirgimo tiek ir po jo. Atstovė atkreipė dėmesį, kad nepaisant to kaip emocionaliai ir įnirtingai dėl tėvo globos kovoja sÅ«nus, svarbiausia vertinti kas geriausia ir reikalinga V. S.. Pažymėjo, kad eilę metų jo artimiausias žmogus su kuriuo kasdien nuotaikomis, įspÅ«džiais ir visu kitu dalinosi V.

S. buvo sutuoktinė. V. S. ir S. Č. kÅ«rė bendrÄ gyvenimÄ , kartu rÅ«pinosi buitimi ir nusipirko butÄ , kuriame planavo gyventi. Å is butas ne tik yra patogus tuo, kad yra pirmame aukÅ¡te, bet ir tuo, kad tai aplinka, prie kurios V. įpratęs. Nors sÅ«nus labai akcentuoja tėvo poreikių tenkinimÄ , kaip puikiai įrengė tėvui kambarį ir apstatė jį tėvui reikalingomis priemonėmis, atkreiptinas dėmesys, kad tokios ligoniui reikalingos priemonės kaip lova ar specialios kėdutės yra suteikiamos valstybės ir jas lygiai taip pat gali įsigyti S. .

Atstovė taip pat prašė atkreipti dėmesį į tai, kad globėjo asmenybė ir asmens pripažinimas bÅ«ti tinkamu globėju turi bÅ«ti vertinami moralės požiÅ«rių ir vertinant asmens charakteristikÄ . S. yra ne tik teigiamai pažįstamų charakterizuojamas asmuo, jos sveikatos bÅ«klė leidžia jai bÅ«ti globėja, ji taip pat turi pastovų darbÄ ir jos gaunamos pajamos eilę metų yra stabilios. S. visÄ laikÄ tinkamai vykdė savo santuokines pareigas, kurį laikÄ sÅ«nui, laikinai globojant V., teikė pinigines lėšas V. iÅ¡laikymui.

S. taip pat net vyro globÄ perėmus sÅ«nui toliau rÅ«pinasi jo turtu, moka komunalinius mokesčius, moka kredito įmokas. Tuo tarpu vertinant J. S. tinkamumÄ bÅ«ti globėju, S. Č. atstovė prašė atkreipti dėmesį, kad nors teistumai yra iÅ¡nykę, J. S. buvo teistas už tai, kad neteikė vaikui iÅ¡laikymo, teistas už sveikatos sutrikdymÄ , ne kartÄ turėjo problemų su teisėsauga, turi galiojančių administracinės teisės nusižengimų dėl greičio virÅ¡ijimo ir vieÅ¡osios tvarkos pažeidimų.

Tai rodo, jog Å¡is asmuo charakterizuojamas itin neigiamai, nors pareiÅ¡kėjo atstovė nuolat teismo posėdžio metu kaltino S. Č. sukėlus realiÄ grėsmę V. gyvybei ir sveikatai dėl to, kad jam po pirmojo insulto leido vairuoti, nors tokį leidimÄ buvo suteikę gydytojai, o ne pati S. , nei pareiÅ¡kėjas nei jo atstovė pavojaus, kad V. dabar važinėja jo sÅ«nus, kuris baustas ne kartÄ už greičio virÅ¡ijimÄ , neįžvelgia. S. Č. atstovė taip pat pažymėjo, kad byloje nurodomos aplinkybės iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja kitai bylos medžiagai, o kuriamas J.

S. rÅ«pestingo ir tėvo priežiÅ«rai atsidavusio asmens paveikslas neatitinka tikrovės – kritiÅ¡kai vertintinas rÅ«pestingumas, globa ir meilė tėvui, kurį sÅ«nus lankė tik keletÄ kartų per metus. Nors J. deklaruoja savo Å¡eimyniÅ¡kumÄ , tačiau paklaustas apie turimÄ vaikÄ jį pamirÅ¡ta, vėliau prisiminęs teigia, kad tai, jog nebendrauja su vaiku ir tam tikru laikotarpiu neteikė iÅ¡laikymo vaikui, neturi įtakos jo galimybėms globoti tėvÄ . S. Č. atstovė pažymėjo, kad vertinant asmens gebėjimÄ bÅ«ti globėju, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, yra svarbu vertinti kaip asmuo elgiasi su kitais Å¡eimos nariais.

Sunku tikėti kaimynų ir Å¡eimos narių pasakojimais apie J. gerumÄ ir jautrumÄ , kai byloje pateikti duomenys byloja apie tai, kad J. S. yra konfliktiÅ¡ka asmenybė, kuris ne kartÄ buvo teistas, pažeidinėja vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , vartoja alkoholį ir t.t. J. S. neturi nuosavo nekilnojamojo turto, todėl bÅ«tina įvertinti kokias ilgalaikes gyvenimo sÄ lygas galima užtikrinti globojamam asmeniui nuomojamame bute. J. S. neturi stabilių pajamų, nuolat keičia darbovietę, be to ne kartÄ nurodė, jog konfliktų esmė yra močiutės butas ir jos kintanti valia kam palikti po mirties butÄ , priklausomai nuo to pas kÄ gyvena V.

S.. S. Č. atstovė taip pat atkreipė dėmesį, kad iki ginčo teisme sÅ«nus neleisdavo, S. matytis su V., iÅ¡ pradžių ji su sutuoktiniu galėdavo susitikti tik antstolių pagalba, vėliau leista susitikti iÅ¡ anksto suderinus laikÄ vieÅ¡ose vietose, tai rodo, jog labai tikėtina, kad J. S. tapus tėvo globėju bus apribotos neveiksnaus asmens galimybės ir teisės matytis su sutuoktine. Neveiksnaus V. S. atstovas advokatas V. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad duomenų apie tai, jog J. S. netinkamai rÅ«pintųsi tėvu nėra.

Teismui pateikti duomenys rodo, kad pas pareiÅ¡kėjÄ sudarytos puikios gyvenimo sÄ lygos. Tačiau atkreipė dėmesį ir į tai, kad byloje neįrodyta, kad S. Č. negali sudaryti tinkamų sÄ lygų vyro priežiÅ«rai taip pat nėra duomenų, kad ji bÅ«tų netinkami prižiÅ«rėjusi savo sutuoktinį. Suinteresuoto asmens V. S. atstovas taip pat prašė atkreipti dėmesį, kad bÅ«tina vertinti ne tik aplinkos sÄ lygų užtikrinimo galimybes, bet atsižvelgti ir į neveiksnaus asmens emocinę atmosferÄ .

Atstovo manymu labiau tikėtina, kad bÅ«tent sutuoktinė geba ir gali pasirÅ«pinti savo vyru, nes ji jį pažįsta, ilgus metus gyvena kartu, juos sieja bendra buitis ir tarpusavio ryÅ¡ys. V. buvo pripratęs prie savo sutuoktinės su kuria leisdavo kiekvienÄ dienÄ , prie savo namų, kuriuos įsigijo kartu. Pažymėjo, kad nors niekas konkrečiai negali pasakyti kÄ supranta ir jaučia neveiksniu pripažintas asmuo, visgi negalima atmesti to, kad jis suvokia aplinkÄ , kad jam geriau bÅ«ti pažįstamoje, savoje aplinkoje ir su jį iki Å¡iol kasdien supusiais asmenimis.

Pažymėjo, kad sÅ«naus elgesys vertintinas kritiÅ¡kai, kai dėl įvairių aplinkybių tėvas buvo lankomas vos keletÄ kartų per metus, o jam tapus neveiksniu užgimė toks artimas ryÅ¡ys, kad jį su tėvu sieja tokie artimi santykiai nei kada anksčiau. Neveiksnaus asmens atstovas atkreipė dėmesį ne tik į tai, kad V. S. santuoka yra galiojanti ir jis turėtų likti savo Å¡eimoje su sutuoktine, bet ir į tai, kad jie su S. turi nuosavÄ butÄ , S. elgesys, kad vyrui pasiligojus ji nors ir negauna vyro pensijos, moka kredito įmokas, rodo, jog tokiu bÅ«du rÅ«pinasi vyro turtu ir jo prievolėmis.

Tuo tarpu sÅ«nus pretenduojantis tapti neveiksnaus asmens turto administratoriumi, perėmęs visÄ tėvo laikinÄ globÄ ir disponuodamas tėvo gaunama pensija ir socialine iÅ¡moka, tėvo bÅ«sto iÅ¡laikymu ir kredito sutarties vykdymu nesirÅ«pino, teismo posėdžio metu nurodydamas, kad tėvo gaunamų piniginių lėšų vos pakanka jo iÅ¡laikymui. IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad iÅ¡ esmės abu V. S. siekiantys globoti asmenys gali užtikrinti jam komfortabilias ir tinkamas sÄ lygas.

Pažymėjo, kad bet kuris neveiksnų asmenį prižiÅ«rintis asmuo gali kreiptis į įstaigÄ ir gauti pagalbÄ prižiÅ«rint asmenį - pagal poreikį gali bÅ«ti skiriamas prižiÅ«rintis asmuo iki 40 valandų per savaitę. IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovė teigia, kad vertinant jog abiejų neveiksnų asmenį pageidaujančių globoti asmenų galimybės užtikrinti tinkamas gyvenimo ir priežiÅ«ros sÄ lygas yra apylygės, bÅ«tina vertinti kiekvieno jų emocinį ryšį su neveiksniu asmeniu.

Institucijos atstovės teigimu žmona, su kuria V. S. gyveno ne vienerius metus, be abejo yra artimiausias žmogus, dėl to V. S. turėtų gyventi savo namuose su savo sutuoktine ir tai labiausiai atitiktų jo poreikius. Suinteresuotas asmuo E. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra V. S. dukra. Pažymėjo, kad jos ir tėvo ryÅ¡ys daug silpnesnis nei J. ir tėvo, nes J. daug metų augo su tėvu, tuo tarpu liudytojos motinai iÅ¡siskyrus su tėvu ji liko gyventi su mama, tuo tarpu tėvas vedė J. mamÄ ir jie gyveno Å¡eimoje.

PaaiÅ¡kino, kad nuo 1998 metų ji rÅ«pinasi močiute- tėvo mama L. S., atveža jai produktų, skalbia rÅ«bus ir patalynę. Akcentavo koks glaudus ir stiprus ryÅ¡ys sieja jos Å¡eimÄ su močiute. Nurodė, kad su tėvu susitikdavo pas močiutę per Å¡ventes ar lankydami močiutę, tėvo ir S. namuose nesilankydavo, nes jautėsi ten nelaukiama. Pažymėjo, kad S. visÄ laikÄ buvo klastinga ir tėvo jai prisireikė tik tada, kai ji sužinojo, jog močiutė Liudmila nusprendė pakeisti testamentÄ ir turimÄ butÄ Vilniuje nusprendė palikti nebe sÅ«nui V., o savo anÅ«kams.

Močiutė jai pasakojo, kad testamentÄ , kuriuo paliko butÄ savo sÅ«nui sudarė įkalbėta S. , taip pat pasirašė byloje pateiktÄ raÅ¡tÄ , kad sutinka, jog S. globotų V., pasirašė dėl to, kad atėjo S. jai liepė raÅ¡yti ir diktavo tekstÄ . IÅ¡ tiesų močiutė nori, kad jos sÅ«nų prižiÅ«rėtų J. . Pažymėjo, kad ji lanko pas brolį tėvÄ , ten jam puikios sÄ lygos gyventi yra prižiÅ«rimas ir mylimas. Nurodė, kad S. tėvu rÅ«pinosi netinkamai jį palikdavo vienÄ namuose, taip pat pripažino, kad pati po tėvÄ iÅ¡tikusio pirmojo insulto 2015 metais nelankė, kadangi po sunkaus nėštumo ir gimdymo buvo prastos sveikatos, tuo laikotarpiu taip pat nelankė močiutės. Liudytojas V. (V.) S. E. S. sutuoktinis, teismo posėdžio metu patvirtino tik aplinkybes, kad jo žmona rÅ«pinasi močiute Liudmila ir, kad sutuoktinės brolis J. tinkamai prižiÅ«ri savo tėvÄ V..

Liudytoja G. J. K. teismo posėdžio metu parodė, jog yra pareiÅ¡kėjo J. S. kaimynė. Su Jevgenijumi ir jo žmona santykiai draugiÅ¡ki, dažnai susitinka kieme, pakalba, nurodė, kad tai labai paslaugÅ«s, draugiÅ¡ki ir mandagÅ«s žmonės. Nurodė, jog dažnai mato kaip J. S. savo neįgalų tėvÄ veda į laukÄ , neÅ¡te neÅ¡a jį laiptais, nes pats tėvas paeiti negali. Pažymėjo, kad ne kartÄ matė kaip V. S. sutuoktinė atvyksta susitikti su savo vyru, kieme labai demonstratyviai glosto, kalbina savo sutuoktinį, toks elgesys atrodo nenatÅ«ralus, stebint iÅ¡ Å¡alies, susidaro įspÅ«dis, kad bandoma visiems pademonstruoti kaip labai ji rÅ«pinasi savo vyru.

Liudytoja taip pat atkreipė dėmesį, kad sutuoktinė prievarta kelia iÅ¡ vežimėlio V. S., kuriam atsistoti yra sudėtinga, tokiu bÅ«du keldama pavojų jo sveikatai, ne kartÄ pati liudytoja bÅ«dama savo daugiabučio namo kieme yra iÅ¡reiÅ¡kusi pastabų, kad S. Č. neturėtų taip elgtis, nes atrodo, jog V. S. gali pargriÅ«ti ir susižeisti. Liudytoja T. D. nurodė, kad yra vaikų lopÅ¡elio – darželio „Daigelis“ direktorė ir S. Č. pažįsta labai seniai, kadangi S. nuo jaunystės vos baigusi mokslus pradėjo dirbti Å¡ioje darbovietėje.

Pažymėjo, kad S. šiuo metu perkelta į kitas pareigas – ji dirba su kalbos sutrikimų turinčiais vaikais, tai rodo, kad ji puikiai moka ir gali rūpintis neįgaliu savo vyru. Nurodė, kad galimybė dirbti viršvalandžius atsirado tik praėjusiais metais, anksčiau S. tiek nedirbdavo, be to pasikeitus jos pareigoms ji dirba trumpiau, tuo tarpu darbo užmokestis nesumažėjo. Taip pat nurodė, kad esant poreikiui darželio darbuotojai gali koreguoti savo tvarkaraštį, yra galimybė padirbus ilgiau gauti laisvų dienų, be to darželio darbuotojai turi ilgesnes, apie du mėnesius trunkančias, atostogas.

Nurodė, kad S. yra ne tik pareiginga, gera darbuotoja, bet ir nuoÅ¡irdus žmogus. Per daugelį metų kolektyve susiformavo labai draugiÅ¡ki santykiai, moterys bendrauja ne tik darbe, bet pasikalba ir asmeniniais klausimais, lankosi viena pas kitÄ svečiuose, todėl V. S. jai taip pat gerai pažįstamas. Pažymėjo, kad S. ir jos vyras sutarė itin gražiai, kartu dalyvaudavo darželio renginiuose ir asmeninėse Å¡ventėse, po vyrÄ iÅ¡tikusių insultų S. itin pergyveno, guodėsi. S. kartu su vyru vykdavo atostogauti, vyrÄ iÅ¡tikus insultui, kartu vykdavo į sanatorijas, nes V. sakydavo, kad be S. vienas niekur nevažiuos.

Taip pat nurodė, kad po pirmojo S. vyrÄ iÅ¡tikusio insulto ji ne kartÄ lankėsi jų namuose, buvo matyti, kad V. S. turi tam tikrų sutrikimų, tačiau pats galėjo nueiti į tualetÄ , vaikÅ¡tinėjo po namus, bendravo, jo kalba, nors ir nebuvo visiÅ¡kai sklandi, tačiau suprantama, jis gebėjo bendrauti, pasirÅ«pinti savimi. Liudytojas V. L. (V. L.) teismo posėdžio metu nurodė, kad jis su sutuoktine yra geras ir ilgametis S. draugas, kartu ir V. draugas. Jie dažnai užsuka pas S. ir V. į svečius, jam žinoma, kad V. turi sÅ«nų, tačiau kiek buvo kalbama apie vaikus, tai V. skųsdavosi, kad sÅ«nus vis praÅ¡o pinigų, nes turi bėdų su teisėsauga, tai baudas mokėt, tai pragyvent nebeužtenka lėšų.

PaaiÅ¡kino, kad kiek jam žinoma, V. santykiai su sÅ«numi nebuvo labai artimi, visas Å¡ventes – gimtadienius, vestuves jie organizavosi patys, į vestuves sÅ«nus atvyko tik trumpam, tuo tarpu kiek kartų liudytojas svečiavosi pas S. ir V. niekad nebuvo sutikęs jo sÅ«naus, nekalbėdavo, kad atvažiuos vaikai, anÅ«kai. Liudytoja Ž. V. teismo posėdžio metu duodama paaiÅ¡kinimus nurodė, kad yra V. S. motinos Liudmilos kaimynė. Jos su Liudmila bendrauja, liudytoja dažnai lankosi pas LiudmilÄ namuose.

Kiek jai žinoma, senole rÅ«pinosi V. ir jo žmona S. . Taip pat nurodė, kad ne kartÄ Liudmila jai guodėsi, jog anÅ«kai ja nesirÅ«pina, paima pinigus. Liudytoja V. D. nurodė, jog yra ilgametė S. Č. draugė ir kolegė. Kiek jai žinoma S. su vyru sutarė labai gražiai, S. dažnai su vyru keliaudavo, pasakodavo kaip važinėjasi dviračiais, rodydavo nuotraukas kur lankėsi. Kiek liudytojai žinoma, V. sÅ«naus J. apsilankymai pas tėvÄ buvo epizodiÅ¡ki, vienintelį kartÄ ji matė J. V. ir S. vestuvėse.

Kiek jai pasakojo S. , sÅ«nus V. nelankė, kai jis buvo sanatorijoje, staiga atsiradęs ir pareiÅ¡kęs susirÅ«pinimÄ tėvu po antrojo insulto pasiÅ«lė S. atvykti tėvui pasisvečiuoti pas jį į KlaipėdÄ , nes jo žmona turi dvi savaites atostogų ir visa Å¡eima su juo mielai pabus. IÅ¡ S. pasakojimų taip pat matyti, kad J. S. paaiÅ¡kino, jog tėvui tokios bÅ«klės itin sunku bÅ«tų apsistoti pas jį bute, nes J. su Å¡eima gyvena penktame aukÅ¡te, dėl to V. buvo apgyvendintas Klaipėdoje J. draugo bute, ten su juo keletÄ dienų praleido ir S. .

Liudytoja E. L. teismo posėdžio metu nurodė, jog yra Å¡eimos draugė, ji pati ne kartÄ lydėjo S. pas sutuoktinį į KlaipėdÄ . PaaiÅ¡kino, kad S. dažnai guodžiasi, kad jai sunku suderinti susitikimus su V., nes jo sÅ«nus vis randa pretekstų jos neįleisti, arba praneÅ¡a, kad neturi laiko ir liepia atvykti darbo dienomis, nors puikiai žino, kad S. darbo dienomis dirba. Taip pat nurodė, kad joms atvykus sÅ«nus J. elgiasi labai nemandagiai, jų į namus neįleidžia, teigia, kad pakiÅ¡ S. kÄ tėvui ir jis numirs, kÄ tada teks daryti.

Taip pat patikino, kad sÅ«nus neįgalų tėvÄ iÅ¡veda į laiptinę ir liepia S. i jį vestis, ne kartÄ pačiai E. teko su S. visus penkis aukÅ¡tus prilaikant už parankių vestis V. į laukÄ . Taip pat pažymėjo, kad dėl to, jog sÅ«nus neįleidžia S. į savo namus ji negali įsitikinti kokiomis sÄ lygomis V. prižiÅ«rimas, kokia jo gyvenamoji aplinka, taip pat apsunkinamas S. ir V. bendravimas, jie turi susitikti vieÅ¡ose vietose – parkuose, kavinėse, kur nuolat gausu žmonių, o triukÅ¡minga aplinka ir nuolatinis Å¡urmulys neigiamai veikia ir V. savijautÄ .

Be to, kad J. taip neetiÅ¡kai elgiasi su S. daugiau apie jį pasakyti nieko negalėjo, nes buvo mačiusi jį tik S. ir V. vestuvėse, kurioms įpusėjus J. su draugu atvyko akivaizdžiai iÅ¡gėręs. Liudytoja taip pat pažymėjo, kad sutuoktinė jau ilgus metus yra artimiausias V. žmogus, jį geriausiai pažįsta ir galės pasirÅ«pinti, ji visÄ laikÄ rÅ«pinosi savo vyro tiek po pirmojo jį iÅ¡tikusio insulto, tiek sergant, tiek, kai kažkada V. buvo darbe sužalotas, visada jo žmona jį prižiÅ«rėjo, juo rÅ«pinosi.

Liudytoja E. S. nurodė, kad yra bendrosios praktikos slaugytoja, dirba slaugos ligoninėje, kurioje gulėjo V. S.. Nurodė, kad pažįsta J. S., kadangi jis kasdien atvykdavo į slaugos ligoninę aplankyti tėvo. Jis visada labai atsakingai ir dėmesingai rÅ«pinosi tėvu, klausdavo kur koks įmonės inventorius, kur nuvesti atprausti. IÅ¡ matymo liudytojai žinoma ir S. Č., yra buvę atvejų, kad nuo S. Č. sklido alkoholio kvapas, jai moteris pasirodė neadekvati, vienintelė pagalbÄ , kuriÄ suteikdavo, tai vesdavo vyrÄ Ä¯ tualetÄ .

Paklausta negalėjo įvardinti kuo pasireiÅ¡kė S. Č. neadekvatus elgesys Atsakydama į klausimus pažymėjo, kad atveždavo vyrui maisto, kurio jam negalima pagal sveikatos bÅ«klę, bÅ«davo su vyru ne visÄ dienÄ . Paklausta apie V. S. bÅ«klę nurodė, kad jo sveikatos bÅ«klė buvo sunki, jis negalėjo vaikščioti, kalbėti, pats negalėjo valgyti. Po maždaug poros mėnesių gydymo V. sveikata ėmė gerėti, atpažindavo ligoninės darbuotojus, sÅ«nų, reagavo į aplinkÄ . Liudytoja D.

K. apklausta teismo posėdyje parodė, kad J. S. pažįsta nuo 2017 metų, jis yra jos vaiko krikÅ¡to tėvas. Kadangi liudytoja taip pat yra prižiÅ«rėjusi asmenį po insulto, tai su Jevgenijumi dažnai dalinasi neįgalaus asmens priežiÅ«ros patarimais. Nurodė, kad lankosi pas Jevgenijų ir TatjanÄ svečiuose, tikina, kad neįgalaus asmens priežiÅ«ra yra itin sunkus darbas, reikalaujantis daug moralinių ir fizinių jėgų, sÅ«nus su savo sutuoktine puikiai vykdo Å¡ias pareigas. Liudytoja J.

S. nurodė, kad yra J. S. motina. Jos teigimu, sÅ«nus pasiėmė tėvÄ , nes jis buvo neprižiÅ«rimas. Kai sÅ«nus grįždavo aplankęs tėvÄ , visada susirÅ«pindavo ir sakydavo, jog tokia tėvo priežiÅ«ra geruoju nesibaigs, S. duoda V. vaistus užsigerti degtine, jis labai daug rÅ«ko, kas itin pavojinga asmeniui po insulto. SÅ«nus visada rÅ«pinosi tėvu pirko jam daiktus – mikrobangų krosnelę, duodavo pinigų, grįžęs iÅ¡ jÅ«ros viskÄ mesdavo ir skubėdavo pas tėvÄ . Jos manymu S. norėjo tik sužlugdyti močiutę perimti jos butÄ , nes pačios S. turtinė padėtis sunki, jÄ slegiÄ skolos už butÄ .

Tuo tarpu sÅ«nus itin gerai prižiÅ«ri tėvÄ , rÅ«pinasi juo lyg vaiku, nuolat mankÅ¡tina, prausia, tėvas visada Å¡varus ir prižiÅ«rimas. PaaiÅ¡kino, kad V. S. buvo registruotas jos bute, kadangi S. prašė J. V. priregistruoti Klaipėdoje, sÅ«nui taip pat buvo reikalinga priregistruoti Klaipėdos mieste, kad bÅ«tų galima kreiptis į gydymo įstaigas, kadangi sÅ«nus savo nuosavo bÅ«sto neturi, ji leido jam priregistruoti tėvÄ jos bute. Liudytoja T. S. yra J. S. sutuoktinė. PaaiÅ¡kino, kad J. ryÅ¡ys su tėvu visada buvo glaudus, jie visada gerai sutarė.

Apie pirmÄ jį insultÄ S. nei sÅ«naus nei jos neinformavo, viskÄ sužinodavo apie V. tik iÅ¡ J. sesers E.. Pažymėjo, kad Å¡iuo metu ji kartu su vyru prižiÅ«ri V., jis turi savo įpročius, griežtai prižiÅ«rimÄ mitybÄ , mano, kad geriausiai tėvu gali pasirÅ«pinti tik sÅ«nus, nes jis turi galimybių, fizinių jėgų, be to jį su tėvu sieja itin artimas ryÅ¡ys. Tuo tarpu S. J. nemėgo, atvykus į svečius bÅ«davo nepatenkinta, S. ir V. namuose niekada nebÅ«davo jokių tėvo su sÅ«numi nuotraukų, paliudijo, kad kartÄ atvykę pamatė, jog V. po pirmojo insulto vartoja alkoholį, juo užgeria vaistus, be to daug rÅ«ko kas deÅ¡imt minučių eina parÅ«kyti.

Taip pat nurodė, kad po antrojo tėvÄ iÅ¡tikusio insulto atvažiavo į Vilnių ir iÅ¡ psichiatrinės ligoninės kartu su S. pasiėmė V., nes S. pasakė, jog jai reikia pailsėti, dirbti ir ji neturi galimybių jo prižiÅ«rėti. Atvykus į KlaipėdÄ , kadangi jie neturėjo galimybės tėvÄ apgyvendinti savo bute, jį kartu su S. apgyvendino draugo bute. IÅ¡ draugo buto teko greitai iÅ¡kraustyti tėvÄ , nes kaimynai ėmė skųstis dėl bute keliamo triukÅ¡mo, tada tėvas persikėlė gyventi pas juos.

PirmÄ jÄ naktį V. užėjo priepuolis jis ėmė trankyti daiktus namuose, todėl buvo iÅ¡kviesti medikai. Gydytojų sprendimu jis buvo paguldytas į psichiatrijos ligoninę. Liudytoja pasakojo, kad S. kasdien jai skambino ir nurodė susitvarkyti viskÄ , kad V. bÅ«tų slaugomas Klaipėdoje, nurodė, kad registruokit jį pas J. motinÄ bei pasakė „esat dviese susitvarkysit, aÅ¡ pagal galimybes atvyksiu, kai galėsiu jo lankyti“. S. atvykusi į KlaipėdÄ pati iÅ¡ psichiatrinės ligoninės pasiėmė sutuoktinį ir nuvežė jį slaugos ligoninę.

Liudytojos teigimu S. turėjo visas galimybes pasiimti vyrÄ iÅ¡ psichiatrinės ligoninės ir vežti jį į Vilnių, tačiau paguldė jį Klaipėdoje. Å iuo metu, kol tėvas yra prižiÅ«rimas sÅ«naus, S. atvyksta, atveža maisto produktų, kurių dėl sveikatos bÅ«klės jis negali valgyti. Pati S. nenoriai bendrauja su vyru, bÅ«na su juo tik po porÄ valandų, atvyksta kartu su drauge ar mama į KlaipėdÄ ir važiuoja draugėms parodyt miestÄ . Pažymėjo, kad S. ne kartÄ yra kalbėjusi apie J. močiutės butÄ , tai ir yra vienintelis jos interesas.

 Teismas  k o n s t a t u o j a :  suinteresuoto asmens S. Č. savarankiÅ¡kas reikalavimas tenkintinas. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2YT-1109-639/2019 suinteresuotas asmuo V. S. pripažintas neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.242 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu, privalo nedelsdamas paskirti Å¡io asmens globėjÄ .

Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymÄ ir gina neveiksnaus asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis). Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra, teismas paskiria turto administratorių, kuriuo gali bÅ«ti skiriamas globėjas arba kitas asmuo (CK 3.245 straipsnio 1 dalis).

Globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėjÄ turi bÅ«ti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugÄ . Skiriant globėjÄ yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančiÄ globÄ . Skiriant asmenį globėju, turi bÅ«ti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, į globėjo pageidavimÄ bei kitas turinčias reikÅ¡mės aplinkybes.

Taigi, parenkant globėjÄ turi bÅ«ti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryÅ¡ys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiÅ¡kai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principÄ . Tik iÅ¡tyręs ir įvertinęs visus įrodymus, teismas sprendžia, kuris iÅ¡ pretenduojančių asmenų geriau atitinka CK 3.242 straipsnio 3 dalyje keliamus reikalavimus ir skirtinas globėju. V. S. laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 27 d. iki 2019 m. kovo 26 d. buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiÅ«ros poreikis (el. b. 1 t., l. 213, nuo 2019 m. gegužės 16 d.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (toliau – NDNT) neterminuotai nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (el. b. 4 t., l. 97, 122). Bylos duomenimis nustatyta, kad medicinos dokumentuose nurodyta, kad jam diagnozuota mišri kortikinė ir subkortikinė kraujagyslinė demencija (įgyta silpnaprotystė (el. b. 1 t., l. 211-212, el. b. 3 t., l. 188-194). Pažymėta, jog smegenų infarkto pasekmės, hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo, gryna hipercholesterolemija, 2 tipo cukrinis diabetas su diabetine polineuropatija.

Pacientas sėdi neįgaliojo vežimėlyje, juda tik su kitų asmenų pagalba, dėl deÅ¡inės kÅ«no pusės parezės (paralyžiaus) pilnai priklausomas nuo kitų žmonių slaugos. Kontaktas su pacientu apsunkintas dėl dalinės sensomotorinės afazijos. Klausimų nesupranta, vykdo pačias paprasčiausias instrukcijas. Pacientas savimi pasirÅ«pinti negali, jam reikalinga kito žmogaus globa. V. S. globoti norÄ iÅ¡reiÅ¡kė jo sutuoktinė S. Č. ir jo sÅ«nus J. S.. Abu pateikė raÅ¡ytinius sutikimus bÅ«ti V.

S. globėjais, todėl teismas turi iÅ¡tirti, kuris iÅ¡ pretenduojančių subjektų geriau atitinka CK 3.242 straipsnio 3 dalyje nustatytus globėjui keliamus reikalavimus ir kuris iÅ¡ kandidatų globoti V. S. geriau sukurtų globotinei socialinę ir dorovinę aplinkÄ , sugebėtų labiau apsaugoti jo neturtinius bei turtinius interesus ir teises. Kaip minėta, parenkant globėjÄ turi bÅ«ti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryÅ¡ys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiÅ¡kai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principÄ .

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2010 metų S. Č. yra V. S. sutuoktinė. Ji kartu su V. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turi butÄ Vilniuje (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., l. 196-197), už buto administravimo paslaugas įsiskolinimų neturi (el. b. 2 t., l. 101). IÅ¡ pateiktų buto nuotraukų matyti, kad butas tvarkingas, pirmame aukÅ¡te, kiemas ir laiptinė (koridorius) patogÅ«s neįgalaus asmens judėjimui (el. b. 4 t., l. 179-195). Å is bÅ«stas yra tinkamas neįgalaus asmens globojimui.

Tai patvirtina ir buities ir gyvenimo sÄ lygų patikrinimo aktas (el. b. 2 t., l. 96-97). S. Č. daugelį metų dirba lopÅ¡elyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“ gauna stabilias pajamas, charakterizuojama teigiamai (2019 m. sausio 21 d. darbovietės pažyma el. b. 2 t., l. 98-99). Laikotarpiu nuo antrojo insulto ir kol byla dėl V. S. pripažinimo neveiksniu bei globos nustatymo ir turto administratoriaus paskyrimo nagrinėjama teisme, S. Č. vykdo jos su V. S. bendrus kreditorinius įsipareigojimus – moka kredito įmokas už bÅ«stÄ , tai rodo, kad tuo laiku, kai V.

S. negali pasirÅ«pinti savimi ir savarankiÅ¡kai vykdyti savo kreditorinių prievolių jo žmona atlieka neveiksnaus asmens turto administravimo pareigas. J. S. yra V. S. biologinis sÅ«nus, jo motina buvo sudariusi santuokÄ su V. S.. V. S. gyvena su žmona Tatjana ir jos nepilnamečiu vaiku kaip pats nurodė nuomojamame bute, iÅ¡ 2019 m. gegužės 9 d. antstolės atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, kad J. S. gyvena (duomenys neskelbtini) (el. b. 4 t., l. 134), tačiau nei ilgalaikės nei trumpalaikės nuomos sutarties teismui nepateikė.

IÅ¡ pateiktų duomenų apie darbovietes ir gaunamas pajamas matyti, kad J. S. charakterizuojamas kaip atsakingas geras darbuotojas, tačiau pažymėtina, kad pateikti duomenys iÅ¡ keleto skirtingų darboviečių, kas rodo, kad darbo santykiai nėra stabilÅ«s, Å¡iuo metu J. S. dirba taksi vairuotoju, pateikė duomenis apie pajamas laikotarpiu nuo 2013 iki 2018 (el. b. 6 t., l. 32-35, 53-54, 58-60, 62-70), tuo tarpu kiek uždirba Å¡iuo metu, pradėjus dirbti vairuotoju, duomenų nėra. IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos iÅ¡vada, paaiÅ¡kinimai, buities ir gyvenimo sÄ lygų patikrinimo aktai patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas J.

S. nuolatos slaugo tėvÄ , jį prižiÅ«ri bei visapusiÅ¡kai juo rÅ«pinasi. Kadangi civilinė byla dėl globos skyrimo yra nagrinėjama ypatingos teisenos tvarka, teismas privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų apsaugotos globos reikalingo asmens teisės ir interesai, o procesinį sprendimÄ priimti tik įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, tame tarpe globos ir rÅ«pybos institucijos iÅ¡vadÄ , kuri, nors yra teismui rekomendacinio pobÅ«džio, tačiau vienas iÅ¡ įrodymų, sprendžiant klausimÄ dėl globėjo paskyrimo (CPK 177 straipsnis, 491 straipsnio 2 dalis).

Globos ir rÅ«pybos institucijos iÅ¡vada dėl konkretaus asmens tinkamumo tapti globėju reiÅ¡kia, kad asmuo laikomas tinkamu tapti kandidatu į globėjus, tačiau tik teismas sprendžia dėl Å¡io ar kito kandidato paskyrimo globėju, todėl bÅ«tina tirti kitas svarstomo klausimo iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, vertinant kandidatų į globėjus tinkamumÄ bÅ«ti globėjais (CPK 185 straipsnis, 506 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, teismas skirdamas globėjÄ neveiksniam asmeniui turi įvertinti visas aplinkybes tiek asmens, pretenduojančio tapti globėju, gebėjimÄ pasirÅ«pinti saugia ir tinkama neveiksniam asmeniui aplinka, tiek jo gebėjimÄ užtikrinti fizinius asmens poreikius, tiek užtikrinti jaukiÄ aplinkÄ stabilios emocinės bÅ«senos palaikymui.

Vertinant namų aplinkÄ iÅ¡ pateiktų įrodymų matyti, kad ir pareiÅ¡kėjas ir V. S. sutuoktinė gali užtikrinti gyvenamÄ jį bÅ«stÄ ir neveiksniam asmeniui reikalingus aplinkos daiktus, sukurti tinkamÄ namų aplinkÄ , tai iÅ¡ esmės patvirtino ir iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovė. Vertinant globėjais siekiančių bÅ«ti asmenų darbÄ , užimtumÄ ir galimybę prižiÅ«rėti neveiksnų asmenį skiriant jam laikÄ , matyti, kad ir pareiÅ¡kėjas ir S. Č. yra dirbantys asmenys ir nė vienas iÅ¡ jų neturi realios galimybės visÄ dienÄ nepertraukiamai likti su neveiksniu asmeniu namuose, kas savaime suprantama, nes tiek J.

S. tiek S. Č. yra darbingo amžiaus asmenys turintys dirbti ir gauti pajamų. S. Č. nurodo, jog jos darbo grafikas gali bÅ«ti koreguojamas ji dirba darbo dienomis, tuo laiku, kai S. Č. bÅ«tų darbe V. S. prižiÅ«rėtų jos motina, medikų iÅ¡vada rodo, kad ji gali prižiÅ«rėti kitÄ asmenį (el. b. 5 t., l. 162). J. S. teigia, kad jo darbo pobÅ«dis leidžia dirbti vakarais ir savaitgaliais, todėl skirtingai nei S. jis gali daugiau laiko skirti tėvo priežiÅ«rai. Teismo posėdžių metu paaiÅ¡kino, kad jam esant darbe jo tėvÄ prižiÅ«ri sutuoktinė, susidarius situacijai, kai jiems abiem tektų iÅ¡vykti, V.

S. prižiÅ«rėtų J. S. sutuoktinės Tatjanos mama. J. S. ir jo atstovė ginčydami S. Č. gebėjimÄ bÅ«ti V. S. globėja, teigė, kad nei ji nei jos senyvo amžiaus motina neturi pakankamai fizinių jėgų pakelti ar kitaip fiziÅ¡kai padėti neveiksniam asmeniui prausiantis ar užtikrinant kitus jo higienos poreikius. Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas fiziÅ¡kai yra stipresnis ir gali lengviau susitvarkyti su neveiksnaus asmens higienos rÅ«pesčiais, negali bÅ«ti vertinamas kaip esminis faktorius skiriant asmenį globėju, 2019 m. gegužės 9 d. antstolės atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad prilaikomas kitų asmenų V.

S. geba stovėti, be to visuotinai žinomos aplinkybės rodo, kad tiek moteris tiek vyras gali ir geba bÅ«ti globėju. Taip pat darytina iÅ¡vada, kad tiek pareiÅ¡kėjas tiek S. Č., negali be trečiųjų asmenų pagalbos užtikrinti visÄ parÄ nepertraukiamai trunkančios neveiksnaus asmens priežiÅ«ros. Teismo vertinimu S. Č. motina yra artimas globėja siekiančio tapti asmens žmogus, kuriam sveikatos bÅ«klė leidžia prižiÅ«rėti kitÄ asmenį, analogiÅ¡kai teismui pateikti duomenys rodo, kad J.

S. prižiÅ«rint tėvÄ talkina jo sutuoktinė Tatjana, kuri yra artimas globėju pretenduojančio bÅ«ti asmens žmogus. Be to trečiųjų asmenų pagalba prižiÅ«rint neveiksnų asmenį neturėtų bÅ«ti suprantama tik kaip galėjimas pakelti ir nuprausti sergantį žmogų, tai apima ir maitinimo, bendravimo poreikius, o svarbiausia užtikrinti, kad toks asmuo nebÅ«tų paliktas vienas ir esant poreikiui bÅ«tų iÅ¡kviesta pagalba. Vertinant kitas globėjo atliekamas funkcijas, matyti, kad visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį S. Č. rÅ«pinosi V.

S. turtu ir finansinėmis prievolėmis, tuo tarpu, kaip pažymėjo V. S. atstovas, laikotarpiu, kai V. S. yra prižiÅ«rimas J. S., jo prievolėmis rÅ«pinosi S. Č.. Tuo tarpu teismo posėdžio metu J. S. paaiÅ¡kino, kad V. S. gaunamos pensijos ir slaugos iÅ¡mokų pakanka tik bÅ«tinųjų neveiksnaus asmens poreikių užtikrinimui, todėl tėvo buto iÅ¡laikymu ar kredito sutarties vykdymu jis nesirÅ«pino. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas teigė, kad tėvo turto klausimo nesprendė ir tapus jo globėju apmÄ stytų visas galimybes kaip pasirÅ«pinti tėvo turtu, tačiau per beveik metus laiko kol laikinai tėvÄ globoja Å¡iuo turtu nesirÅ«pino, su tėvo bendro turto valdytoja S. nei kreditorinių įsipareigojimų vykdymo nei kitais su turtu susijusiais klausimais nekalbėjo.

J. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog S. Č. nepajėgi viena vykdyti kreditorinių įsipareigojimų dėl to ji siekia perimti tėvo globÄ ir tėvo gaunamÄ pensijÄ bei slaugos paÅ¡alpÄ naudotų prievolių vykdymui. Vertinant galimybes užtikrinti tinkamÄ neveiksnaus asmens turto administravimÄ , matyti, kad S. Č. neveiksnaus asmens turto administravimo prievolę atlieka tinkamai, moka įmokas iÅ¡ savo gaunamų pajamų, tuo tarpu tėvo gaunamas iÅ¡mokas J. S. naudoja tėvo poreikių tenkinimui ir jo piniginių prievolių nevykdė.

Nurodytos aplinkybės paneigia, pareiÅ¡kėjo nurodomas abejones, kad S. Č. neveiksnaus asmens gaunamas lėšas galimai naudotų ne neveiksnaus asmens poreikių užtikrinimus, kadangi kol laikinai V. S. globoja ir jo pajamomis disponuoja J. S., S. Č. vykdė kreditorines savo kartu su V. S. prisiimtas prievoles ir turėjo tam pakankamai lėšų, tuo tarpu iÅ¡ J. S., valdančio V. S. gaunamas pajamas prisidėti prie prievolių vykdymo nereikalavo. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad V. S. globėja paskyrus S. Č. globai gaunamos pajamos bus naudojamos iÅ¡imtinai globotinio interesų tenkinimui. Tuo tarpu J.

S. nepaaiÅ¡kino kokiu bÅ«du bÅ«tų užtikrinamas tėvo kreditorinių įsipareigojimų vykdymas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, svarbu neatmesti galimybės, kad abu asmenys tiek S. Č. tiek J. S. gali netekti ar keisti darbÄ , taigi tiek darbo grafikas tiek galimybė tam tikrÄ paros laikÄ skirti globojamam asmeniui gali pasikeisti. Nors J. S. nurodo, kad anksčiau jis tėvui pirko daiktus ir jo turtinė padėtis yra gera, matyti, kad Å¡ios aplinkybės buvo laikotarpiu, kai J. S. darbas buvo susiję su ilgomis iÅ¡vykomis į jÅ«ra.

Tuo tarpu Å¡iuo metu jis dirba taksi vairuotoju, gyvena su sutuoktine, kuri dirba kaip pati nurodė po porÄ valandų per dienÄ , jie taip pat augina T. S. nepilnametį sÅ«nų, be to J. S. turi nepilnametį vaikÄ , kuriam moka iÅ¡laikymÄ . Kadangi pareiÅ¡kėjas neturi nuosavo nekilnojamojo turto, neatmestina galimybė, kad sieks jį įsigyti, siekiant gauti didesnes pajamas keis darbÄ ar dirbs daugiau valandų. Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad S. Č. piktnaudžiautų globėjos teisėmis ir naudotų savo kreditorinių reikalavimų vykdymui V.

S. gaunamas iÅ¡mokas, tačiau duomenų, kad S. Č. tai bÅ«tų reikalinga ar ji neįstengtų iÅ¡gyventi iÅ¡ savo gaunamų pajamų, duomenų nėra. Vertinant tai, kad pareiÅ¡kėjo Å¡eimÄ sudaro trys asmenys, jis turi iÅ¡laikomÄ vaikÄ bei neturi nekilnojamojo turto, Taip pat egzistuoja tikimybė, kad pareiÅ¡kėjas savo asmeninių ar Å¡eimos poreikių tenkinimui gali panaudoti V. S. gaunamas iÅ¡mokas, taigi Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl S. Č. sÄ Å¾iningumo naudojant neveiksnaus asmens gaunamas pajamas, yra paremti tik pareiÅ¡kėjo bÅ«gÅ¡tavimais ir nepagrįstomis prielaidomis, kurių jokie bylos duomenys nepatvirtina.

Tai, kad S. Č. gauna stabilias pajamas, vykdo ne tik savo, bet ir sutuoktinio kreditorinius įsipareigojimus rodo, kad ji gali užtikrinti tinkamÄ V. S. gaunamų pajamų panaudojimÄ jo interesais. PareiÅ¡kėjo argumentai, kad S. Č. negali bÅ«ti V. S. globėja dėl to, kad turi kreditorinių įsipareigojimų ir didžiÄ jÄ dienos dalį dirba, nėra pagrįsti. Juolab, kad kaip pažymėjo iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovė, neveiksnų asmenį globojantis asmuo gali naudotis socialinio darbuotojo paslaugomis ir globėjo darbo metu neveiksnaus asmens priežiÅ«rÄ užtikrina socialiniai darbuotojai.

Atkreiptinas dėmesys, kad iki 2018 m. gruodžio mėnesio ir pablogėjus V. S. jo sveikatos būklei jau nuo 2015 rūpinosi jo sutuoktinė. Taigi pareiškėjo argumentai, kad S. Č. nesirūpino V. S. sveikata ir yra netinkama būti globėja, motyvuojant tuo, kad V. S. ištikusio antrojo insulto metu jis buvo vienas namuose, atmestini kaip nepagrįsti. Teismui nepateikta duomenų, pagrindžiančių, kad būtent dėl S. Č. veiksmai sukėlė V. S. sveikatos sutrikimus. Taip pat kritiškai vertintinos liudytojos Tatjanos ir pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad S. Č. nesirūpino V.

S. leido jam rÅ«kyti, davė alkoholio. Teismui nepateikta jokių duomenų pagrindžiančių Å¡ias nurodytas aplinkybes, kita vertus nemažiau svarbu kokių veiksmų ėmėsi pareiÅ¡kėjas neva pamatęs tokiÄ netinkamÄ S. Č. priežiÅ«rÄ V. S. atžvilgiu. Pažymėtina, kad pats pareiÅ¡kėjas nurodė, jog tėvÄ pasiėmė tik tada, kai S. Č. jo atsisakė ir liepė vežtis į KlaipėdÄ . S. Č., aiÅ¡kindama Å¡iÄ aplinkybę nurodė, kad ji kalbėjo su J. S., kad galimai tėvo V.

S. sveikatai teigiamÄ poveikį padarytu aplinkos pakeitimas ir poilsis pajÅ«ryje, todėl susitarė, jog porÄ savaičių V. S. pasisvečiuotų Klaipėdoje. Aplinkybes, kaip ir dėl kokių priežasčių V. S. atvyko į KlaipėdÄ aiÅ¡kina skirtingai, Teismo vertinimu minėtos aplinkybės prieÅ¡taringos - J. S. teigia, kad S. Č. siekė atsikratyti tėvo ir net nepaaiÅ¡kinusi kokia priežiÅ«ra ir vaistai tėvui reikalinga, iÅ¡vyko, tačiau duodamas parodymus teisme patvirtino, kad Klaipėdoje tėvas buvo apgyvendintas jo draugo bute, kur kartu su juo liko keletui parų ir S. .

Tuo tarpu pareiÅ¡kėjas valios ir noro iki S. iniciatyva įvykusio V. S. atvykimo į KlaipėdÄ , perimti tėvo globÄ ar kaip nors padėti S. juo rÅ«pintis, neiÅ¡reiÅ¡kė. J. S. taip pat teigė, kad po pirmojo insulto 2015 m. S. toliau V. S. leido vairuoti tokiu bÅ«du keliant realiÄ grėsmę jo sveikatai ir gyvybei. Tuo tarpu byloje pateikti duomenys patvirtina, kad J. S. pats vairuoja rizikingai, baustas už greičio virÅ¡ijimÄ (el. b. 4 t., l. 6-14). Akcentuojant tokias aplinkybes Å¡alys tik įrodinėja, kad tarp jų kyla konfliktai, tačiau kaip minėta, J.

S. taip ir nenurodė kokių veiksmų ėmėsi pastebėjęs galimai netinkamÄ S. Č. elgesį su V. S.. Teismas atkreipia dėmesį, kad vertinant kas pripažintinas tinkamiausiu asmeniu bÅ«ti neveiksnaus asmens globėju svarbu įvertinti ir asmenį su neveiksniu pripažintu asmeniu siejantį ryšį, elgesį ir bendravimo dažnumÄ iki asmeniui tampant neveiksniu. Taip pat svarbu įvertinti asmens asmenines, moralines savybes. Taigi nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti tai, kiek kiekvienas iÅ¡ pageidaujančių tapti globėjais asmenų skyrė laiko V.

S. priežiÅ«rai, slaugai bei kokie susiklostė santykiai tarp S. Č. ir V. S. bei jo sÅ«naus. J. S. gyveno su tėvu, vėliau iÅ¡sikėlė gyventi į KlaipėdÄ , su tėvu negyveno, kaip pats nurodė dėl darbo pobÅ«džio, tėvÄ aplankydavo retai, dažniausiai atvykdavo per atostogas ar gavusi iÅ¡ namiÅ¡kių žiniÄ , jog tėvas serga, tačiau ir tuo metu jos apsilankymai trukdavo neilgai. J. S. pateikė teigiamai jį charakterizuojančių raÅ¡tų iÅ¡ savo buvusių darboviečių, jo sutuoktinė, liudyti atvykusi kaimynė jį apibÅ«dina kaip paslaugų, gerÄ , malonų žmogų.

Pats J. S. rodo didžiulį susirÅ«pinimÄ tėvu ir teigia, kad jį su tėvu sieja itin artimas ryÅ¡ys. Bylos duomenys patvirtina, kad J. S. baustas už pasiprieÅ¡inimÄ pareigÅ«nams, vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ (el. b. 4 t., l. 6-14) S. Č. atstovė teigė, kad anksčiau J. S. vengė iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ , teismo posėdžio metu pats J. S. teigė, kad jo santykis su visuomene ar kitais Å¡eimos nariais niekaip nėra susijęs su jo santykiu su tėvu. Neveiksniu pripažinto V. S. atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad abejotinai atrodo, kai vieÅ¡oje vietoje girtas pasirodantis asmuo trikdantis vieÅ¡Ä jÄ rimtį, įžeidinėjantis pareigÅ«nus, virÅ¡ijantis greitį taip keldamas aplinkiniams pavojų yra iÅ¡imtinai jautrus ir atsakingas asmuo tik tėvo priežiÅ«ros klausimu.

Bylos duomenys patvirtina, jog S. Č. yra sveika ir gali globoti kitÄ asmenį, neteista, administracine tvarka nėra bausta (el. b. 4 t., l. 196). Duomenų, kad S. Č. moralinės ir kitos savybės neleistų jai tinkamai įgyvendinti globėjo funkcijų neveiksnaus asmeninių ir neturtinių santykių srityse pripažinto suinteresuoto asmens atžvilgiu, nenustatyta. Bylos duomenys patvirtina, kad nuo 2010 metų S. Č. yra sudariusi santuokÄ su V. S., deÅ¡imt metų gyveno kartu su juo, jie kartu rÅ«pinosi buitimi, vedė bendrÄ Å«kį, įsigijo bendrus namus.

Paskutiniu metu kol V. S. prižiÅ«ri sÅ«nus ji į KlaipėdÄ atvyksta dažniausiai savaitgaliais, 2019 m. gegužės 9 d. antstolės atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo patikrinimas rodo, jai atvykus tarp jos ir J. S. kyla konfliktai bei barniai, o tai teismo vertinimu neabejotinai kelia įtampÄ bei stresÄ ne tik visiems namiÅ¡kiams, bet ir neveiksniam V. S.. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmuosius kartus pas V. S. S. Č. vyko su antstolių pagalba, J. S. neįleidžia jos į savo namus. PareiÅ¡kėjas neneigė, kad visi V.

S. susitikimai su sutuoktine vyksta viešose vietose ir, kad jis į savo namus S. Č. neįleidžia. Nagrinėjamu atveju matyti, kad tarp pareiškėjo J. S. ir S. Č. susiklostė itin konfliktiški santykiai, tai patvirtina ir byloje pateikti šalių susirašinėjimai. Teismas neabejoja, jog neveiksnus V. S. yra išsaugojęs tam tikras emocijas, jausmus, jam namai bei namų aplinka yra svarbi, todėl būdamas namuose su savo žmona su kuria nuolatos gyveno ir gaudamas jos nuolatinį dėmesį bei rūpestį, galės oriai gyventi ir jaustis ramiai bei saugiai.

Taip pat svarbu ir tai, jog neveiksniam V. S. bÅ«tina ramybė, jaukumas bei saugumas, svarbu, kad jis galėtų matytis su visais artimais jam žmonėmis, tačiau byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad J. S. neužtikrina tinkamų sÄ lygų V. S. bendravimui su sutuoktine, tuo tarpu Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad kol V. S. gyveno su S. Č. jis netrukdomai galėjo bendrauti su sÅ«numi, savo motina. Vertinant asmenines ir moralines pareiÅ¡kėjo ir S. Č. savybes bÅ«tina vertinti juos charakterizuojančiÄ informacijÄ .

Teismo posėdžio metu liudytojai davė parodymus, apie globėjais siekiančius bÅ«ti asmenis. PareiÅ¡kėjo atstovė iÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ Ä¯vertinti kai kurių liudytojų pasisakymus kritiÅ¡kai, nes jie neatitinka tikrovės ir yra melagingi. Teismo vertinimu liudytojų parodymai yra prieÅ¡taringi, be to, dėl egzistuojančių ryÅ¡ių su kuria nors iÅ¡ proceso Å¡alių yra subjektyvÅ«s. Visi liudytojai, priklausomai nuo to, kurį iÅ¡ globėjais tapti pretenduojančių asmenų pažįsta atsiliepė teigiamai ir patvirtino jų ryšį su neveiksniu asmeniu.

Tiek pareiÅ¡kėjo J. S. tiek S. Č. praÅ¡ymu apklausti liudytojai iÅ¡sakė neetiÅ¡kų pastabų bei bylos medžiaga nepagrįstų abejonių tam tikrų byloje dalyvaujančių asmenų atžvilgiu. Teismo vertinimu, esant tokiai situacijai, kai byloje dalyvaujančių asmenų santykiai yra itin konfliktiÅ¡ki, o jų praÅ¡ymu apklausti liudytojai yra susiję su kuria nors iÅ¡ Å¡alių, teismo vertinimu Å¡ių liudytojų parodymai subjektyvus, emocingi, neiÅ¡vengta nekorektiÅ¡kų pastabų, kurio nors byloje dalyvaujančio asmens atžvilgiu, atsižvelgiant į liudytojų parodymus jų ryÅ¡ius su bylos dalyviais bei nurodomų aplinkybių sÄ sajÄ su bylos duomenimis, teismas laiko Å¡iuos parodymus mažiau patikimais, nei įprastai, kai liudija su proceso dalyviais jokiais ryÅ¡iais nesusiję asmenys, dėl to nespręstinas ir liudytojų atsakomybės klausimas.

Teismas atmeta ir nesivadovauja į bylÄ pateiktais suinteresuoto asmens V. S. motinos L. S. praÅ¡ymais paskirti jos sÅ«nui globėjÄ , kadangi byloje pateikti du tokie praÅ¡ymai, viename jų praÅ¡oma globėju skirti S. Č., kitame J. S., iÅ¡ byloje pateiktų duomenų matyti, kad L. S. yra senyvo amžiaus, o jos nuomonė tiek tvarkant savo turtinius reikalus, tiek vertinant asmenų tinkamumÄ bÅ«ti jos neveiksnaus asmens globėjais yra prieÅ¡taringa ir kintanti. Pats pareiÅ¡kėjas daug dėmesio skyrė aplinkybei, kad Å¡alių ginčui daug įtakos turi jo močiutė L.

S. butas į kurį turtinį interesÄ turi S. Č., kas lemia jos suinteresuotumÄ ir tikrÄ jį siekį globoti V. S., Å¡iuo klausimu itin iÅ¡samius parodymus davė suinteresuotas asmuo E. S.. Teismas atkreipia dėmesį, kad trečiojo asmens paveldėjimo klausimai nėra Å¡ios bylos dalykas, nagrinėjamu atveju sprendžiamas neveiksnaus asmens globėjo skyrimo klausimas. Teismas įvertinęs byloje esančių duomenų visetÄ , kiekvieno iÅ¡ pretendentų emocinį ryšį su globotiniu, bendravimo ir rÅ«pinimosi juo periodiÅ¡kumo aspektÄ ne tik bylos nagrinėjimo eigoje, bet ir anksčiau, į asmenybes charakterizuojančius duomenis, atsižvelgus į institucijos iÅ¡vadÄ apie S. Č. tinkamumÄ bÅ«ti neveiksnaus V.

S. globėja, neveiksnaus V. S. atstovo praÅ¡ymÄ , kad V. S. globėja bÅ«tų paskirta S. Č., kuri nuolatos rÅ«pinosi, globojo savo vyrÄ , S. Č. su neveiksniu asmeniu sieja artimi ryÅ¡iai, prieraiÅ¡umo jausmas, S. Č. sutinka bÅ«ti savo sutuoktinio globėja, jos sveikata leidžia tinkamai atlikti globėjo pareigas, nenustačius aplinkybių, dėl ko S. Č. negalėtų bÅ«ti paskirta V. S. globėja, sprendžia, kad yra teisinis pagrindas neveiksniam tam tikrose srityse pripažinto V. S. globėja paskirti S. Č., kuri geriausiai užtikrins V.

S. asmeninių teisių bei interesų įgyvendinimÄ ir apsaugÄ , sukurs ramiÄ ir saugiÄ V. S. aplinkÄ (CK 3.242 straipsnio 3 dalis, 507 straipsnio 4 dalis). Teismas pažymi, jog J. S. ir suinteresuotam asmeniui E. S. iÅ¡lieka galimybė nepažeidžiant tėvo interesų nevaržomai su juo bendrauti ir realizuoti savo Å¡eiminius ryÅ¡ius, o globėju paskirtas asmuo privalo netrukdyti tokiam bendravimui, jeigu tai atitinka neveiksnaus asmens interesus. Suinteresuotų asmenų galimybės lankyti tėvÄ , bendrauti su juo nėra apribojamos globėja paskiriant S. Č..

Pagal CK 3.238 straipsnio 2 dalį asmens globa apima ir asmens turto globÄ , tačiau prireikus turtui valdyti ir tvarkyti gali bÅ«ti skiriamas ir turto administratorius. Tais atvejais, kai neveiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), teismas savo nutartimi paskiria turto administratorių. Turto administratoriumi gali bÅ«ti skiriamas globėjas arba kitas asmuo (CK 3.245 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad V.

S. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: butas (bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės) (duomenys neskelbtini) Vilnius, bei žemės sklypas su statiniais adresu (duomenys neskelbtini) Vilnius (el. b. 1 t., l. 197) taip pat jis kas mėnesį gauna pensijÄ , slaugos iÅ¡laidų tikslinę kompensacijÄ . Sprendžiant dėl turto administratoriaus paskyrimo reikÅ¡mingomis aplinkybėmis pripažinta tai, jog V. S. tapus neveiksniu, bÅ«tent S. Č. perėmė visas vyro pareigas ir rÅ«pinosi namais, kredito sutarties vykdymu, o suinteresuotas asmuo J.

S. tėvo nekilnojamojo turto neprižiÅ«rėjo. Institucijos pateikta iÅ¡vada, buities ir gyvenimo sÄ lygų aktas patvirtina, jog S. Č. tinkamai rÅ«pinasi sutuoktinio turtu, suinteresuoto asmens neveiksnaus V. S. atstovas pritarė, jog sutuoktinė bÅ«tų paskirta neveiksnaus asmens turto administratore. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog S. Č. turi patirties, noro ir galimybių tinkamai administruoti neveiksnaus sutuoktinio turtÄ , todėl siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus asmens teises ir turtinius interesus, tikslinga paskirti jo turto ir pajamų administratore S. Č. (CK 3.245 straipsnis, CPK 508 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu to paties asmens paskyrimas tiek globėju, tiek ir turto administratoriumi užtikrins didesnį veiksmų, atliekamų neveiksnaus asmens naudai, suderinamumÄ ir sudarys sÄ lygas efektyviau užtikrinti tinkamÄ turto administravimÄ ir Å¡io turto gautos naudos panaudojimÄ V.

S. interesais. CPK 508 straipsnio 4 dalis numato, kad paskirtam globėjui teismas iÅ¡aiÅ¡kina jo teises ir pareigas, todėl V. S. kaip globėjai ir turto administratorei, iÅ¡aiÅ¡kintina, kad ji turi Å¡ias teises ir pareigas: įgyvendinti ir ginti V. S. teises ir interesus be specialaus pavedimo; sudaryti atstovaujamojo neveiksnaus asmens vardu sandorius (CK 3.240 straipsnis); privalo informuoti globos institucijÄ apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimÄ (CK 3.243 straipsnio 5 dalis); privalo neveiksnaus asmens turtÄ ir jo duodamas pajamas naudoti iÅ¡imtinai neveiksnaus asmens interesais; sandoriams, kurių suma didesnė kaip 1500 Eur sudaryti yra bÅ«tinas iÅ¡ankstinis teismo leidimas; visais atvejais yra reikalingas iÅ¡ankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu bÅ«du perleisti globotinio nekilnojamÄ jį daiktÄ ar daiktines teises, jį iÅ¡nuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu bÅ«du suvaržyti teises į nekilnojamÄ jį daiktÄ ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitÄ sandorį, jeigu dėl Å¡io sandorio globotinio turtas sumažėtų ar bÅ«tų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės; globėjas, jų artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu, iÅ¡skyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jei tai atitinka globotinio interesus (CK 3.244 straipsnis).

Neveiksnaus asmens globėjui draudžiama dovanoti neveiksnaus asmens turtÄ pastarojo vardu, iÅ¡skyrus simbolines dovanas, kurių vertė nevirÅ¡ija vienos bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio sumos. Neveiksniam asmeniui skirtas dovanas turi teisę priimti tik jo globėjas, iÅ¡skyrus simbolines dovanas, kurių vertė nevirÅ¡ija vienos bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio sumos (CK 6.470 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Administratorius negali sumaiÅ¡yti ar sujungti administruojamo turto su savu turtu, neturi teisės perleisti administruojamo turto neatlygintinai kitiems asmenims ir laikytis visų CK 4.239–4.249 straipsnių reikalavimų.

Teismas pažymi, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, bÅ«dama institucija, kuri prižiÅ«ri globÄ (CK 3.241 straipsnio 1 dalis), turi prižiÅ«rėti ir kontroliuoti, kaip paskirtas globėjas atlieka savo, kaip globėjo, funkcijas, ir jei atsiranda aplinkybės, dėl kurių negali toliau bÅ«ti globėju – kreiptis į teismÄ dėl globėjos pakeitimo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. PareiÅ¡kėjas J. S. praÅ¡o atlyginti jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Suinteresuotas asmuo S. Č. pareiÅ¡kusi savarankiÅ¡kus reikalavimus, praÅ¡o atlyginti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Bylos dėl globos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 5 punktas). Pagal bendrÄ jÄ taisyklę, tokio pobÅ«džio bylose dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos, tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Å ioje byloje pareiÅ¡kėjo J. S. ir suinteresuoto asmens S. Č. interesai yra prieÅ¡ingi, todėl tenkinus suinteresuoto asmens S. Č. reikalavimus ir paskyrus jÄ V. S. globėja bei turto administratore, o pareiÅ¡kėjo J. S. pareikÅ¡tus reikalavimus dėl jo paskyrimo globėju ir turto administratoriumi atmetus, yra pagrindas priteisti S. Č. jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Suinteresuotam asmeniui S. Č. teisinę pagalbÄ teikė advokatė A. P. (el. b. 2 t., l. 16-17). S. Č. patyrė 1 900,00 Eur atstovavimo iÅ¡laidų: 300 Eur už atskirojo skundo suraÅ¡ymÄ , 1 200,00 Eur už pareiÅ¡kimo dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimÄ suraÅ¡ymo (el. b. 5 t. 188-193), taip pat už advokatės dalyvavimÄ teismo posėdžiuose sumokėjo 400,00 Eur (el. b. 6 t., l. 76-77).

Teismas atkreipia dėmesį, kad S. Č. atskirasis skundas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi buvo atmestas, o tai reiÅ¡kia, kad skundas buvo nepagrįstas, dėl to iÅ¡laidos už atskirojo skundo parengimÄ nepriteistinos. Vertinant kitų iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ pagrįstumÄ , pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl Å¡ių iÅ¡laidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raÅ¡tu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumÄ , atstovų darbo ir laiko sÄ naudas. Teismas, įvertinęs bylos pobÅ«dį, suinteresuoto asmens S. Č. atstovės paruoÅ¡tų procesinių dokumentų turinį, skaičių, įvykusių teismo posėdžių skaičių ir trukmę, atstovės darbo laiko sÄ naudas, konstatuoja, jog patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nėra pagrįstos, o jų dydžiai neatitinka Rekomendacijų 8.16 punkto nuostatų, atstovavimo iÅ¡laidos nurodytos kaip atlygis advokatui už atstovavimÄ teismo posėdžiuose yra pagrįstos ir atitinka Rekomendacijų 7,8.19, 9 punktų nuostatas, taip pat atsižvelgiant į tai, jog byla nėra labai sudėtinga, vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, sprendžia, jog suinteresuoto asmens S. Č. praÅ¡oma priteisti atstovavimo iÅ¡laidų suma mažintina iki 850,00 Eur ir jai už suteiktas teisines paslaugas teisme iÅ¡ suinteresuoto asmens J.

S. priteistina 850,00 Eur. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių Nutarčiai įsiteisėjus, panaikintinos Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atliktas įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo V. S. vardu registruotam turtui (CPK 150 straipsnis). Teismas pažymi, kad V. S. pripažinus neveiksniu, jo nekilnojamasis turtas negali būti perleistas be teismo leidimo, todėl ir dėl šios aplinkybės laikinosios apsaugos priemonės tapo nebereikalingos.

Nutarties dalis dėl globos, globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo vykdytina skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 496 straipsniu, 505 straipsniu, 508 straipsniu,  n u t a r i a :  nustatyti V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę globÄ Å¡iose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: - asmeninių pajamų ir iÅ¡laidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); - asmeninių pajamų ir iÅ¡laidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo - pardavimo iÅ¡simokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; - kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); - nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); - paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); - dalyvavimas Å«kinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); - savitvarkos įgÅ«džių sritis (tinkama gyvenamojo bÅ«sto priežiÅ«ra ir pan.); - sveikatos priežiÅ«ros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiÅ«ros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); - Å¡eimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžiÄ - auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); - asmens gebėjimas bÅ«ti globėju (rÅ«pintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; - darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančiÄ jo galimybes, poreikius ir pan.).

Paskirti V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globėju ir turto administratoriumi S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Vilnius. Priteisti suinteresuotam asmeniui S. Č., 850,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ pareiÅ¡kėjo J. S.. Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – atliktÄ Ä¯raÅ¡Ä vieÅ¡ame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo V. S. vardu registruotam turtui.

Nutarties dalis dėl globos, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo vykdyti skubiai. Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.   Teisėjas Saulius Zajarskas Â