9e72bf3f-0d08-415e-a37f-c82063af84ff · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-1689-221/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07121-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.2; 2.1.5.4; 3.3.1.21(S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 15 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J.

D. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo J. D. ieÅ¡kinį atsakovei G. V. dėl piniginės kompensacijos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovės 11 491 Eur piniginę kompensacijÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2016 m. kovo 31 d. ieÅ¡kovas pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovės 6 160 Eur piniginę kompensacijÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas, 2016 m. kovo 31 d. teismo posėdžio metu atsisakė ieÅ¡kinio reikalavimų, virÅ¡ijančių 6 160 Eur sumÄ .IeÅ¡kovas nurodė, kad po tėvo E. D. mirties 1999 m. lapkričio 16 d. paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijimo, notarinio registro Nr. 6410, pagrindu ieÅ¡kovas paveldėjo 34/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), o Z.

K. – 66/100 dalis Å¡io namo. Taip pat ieÅ¡kovas ir Z. K. paveldėjo pagal įstatymÄ ir kitÄ turtÄ , kuris nebuvo velionio paskirtas testamentu. Šį turtÄ , be kita ko, sudarė 72,36 Lt piniginė įmoka, 1992 m. birželio 26 d. E. D. sumokėta už 600 kv. m namų valdos žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Å iÄ Ä¯mokÄ ieÅ¡kovas ir Z. K. paveldėjo lygiomis dalimis, t. y. po 36,18 Lt. Tarp ieÅ¡kovo ir Z. K. 2002 m. liepos 23 d. buvo sudarytas susitarimas pirkti žemės sklypÄ . Kiekvienai Å¡aliai priskirtas žemės sklypo dalies dydis buvo nustatytas atsižvelgiant į Å¡alims priklausančio paveldėto namo dalį.

Kauno apskrities virÅ¡ininko 2003 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 02-01-3489 nuspręsta ieÅ¡kovui ir Z. K. parduoti 600 kv. m žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu įsakymu buvo užskaitytos už žemės sklypÄ sumokėtos piniginės įmokos, nurodant, kad ieÅ¡kovas sumokėjo 24,6 Lt, Z. K. – 47,76 Lt. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties 5 punkte nustatyta, kad žemės sklypas perkamas bendrosios nuosavybės teise tokiomis dalimis: ieÅ¡kovo dalis sudaro 204 kv. m, o Z.

K. – 396 kv. m. Taigi nors ieškovas paveldėjo 1/2 dalį piniginių įmokų, tačiau įsigijo ne 1/2 dalį žemės sklypo, o 204/600 dalis (ne 300 kv. m, bet 204 kv. m), t. y. 96 kv. m (0,96 aro) mažiau, nei ieškovas galėjo įsigyti panaudodamas visas iš tėvo paveldėtas pinigines įmokas. Dalis ieškovo paveldėtų piniginių įmokų buvo panaudota Z. K. naudai. Ieškovas Z. K. šių įmokų nedovanojo, nepardavė, neatlygintinai neperleido kitokiu sandoriu, o Z. K. jokiais būdais nekompensavo ieškovui dalies jo paveldėtų Z.

K. naudai panaudotų įmokų. Atlikus vertinimÄ , nustatyta, kad 600 kv. m žemės sklypo rinkos vertė yra 38 500 Eur, atitinkamai 96 kv. m rinkos vertė sudaro 6 160 Eur.Z. K. teisių perėmėja atsakovė G. V. atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė teismo jį atmesti. Teigė, kad 2002 m. liepos 23 d. susitarimas pirkti žemės sklypÄ (ieÅ¡kovas – 204/600 dalis, Z. K. – 396/600 dalis) buvo sudarytas laisva valia, ieÅ¡kovas pasirašė tokį susitarimÄ ir jam neprieÅ¡taravo. Z. K. paveldėjo 66/100 dalis, o ieÅ¡kovas – 34/100 dalis gyvenamojo namo, kitų statinių ir tapo gyvenamojo namo, kitų statinių bendraturčiais.

IeÅ¡kovui ir Z. K. su įsigyta statinių nuosavybės teise kaip bendraturčiams perėjo susijusi teisė iÅ¡pirkti naudojamÄ privačios namų valdos žemę tokios apimties, kokia ji tenka pagal bendraturčio dalį bendrojoje nuosavybėje į gyvenamÄ jį namÄ ir kitus statinius. Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai praÅ¡o priteisti jam piniginę kompensacijÄ , kuriÄ grindžia 1 aro vidutine žemės sklypo rinkos kaina (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas teigia, kad jis paveldėjo 36,18 Lt įmokÄ , iÅ¡ kurios 24,6 Lt buvo sumokėta už ieÅ¡kovo žemės sklypo dalį, o 11,58 Lt buvo užskaityta už Z.

K. žemės sklypo dalį. Dėl to ieÅ¡kovas galėtų praÅ¡yti priteisti jam 11,58 Lt (3,35 Eur) įmokos skirtumÄ , nes ieÅ¡kovas paveldėjo įmokas, o ne žemę. Atsakovė prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, nes ieÅ¡kovas į teismÄ dėl piniginės kompensacijos priteisimo kreipėsi praėjus daugiau kaip deÅ¡imčiai metų nuo valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (sutartis sudaryta 2003 m. birželio 18 d.). Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu nutraukė bylos dalį dėl 5 331 Eur kompensacijos iÅ¡ atsakovės priteisimo, atmetė kitÄ ieÅ¡kinio dalį.Teismas nutraukė bylos dalį dėl 5 331 Eur kompensacijos iÅ¡ atsakovės priteisimo, ieÅ¡kovui atsisakius Å¡ios ieÅ¡kinio reikalavimo dalies.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas į teismÄ dėl piniginės kompensacijos priteisimo kreipėsi praėjus daugiau kaip deÅ¡imčiai metų nuo susitarimo pirkti žemę ir valstybinės žemės pirkimo­pardavimo sutarties sudarymo. Sprendė, kad ieÅ¡kovo reikalavimui priteisti kompensacijÄ yra suėjęs ieÅ¡kinio senaties terminas, per kurį jis galėjo kreiptis į teismÄ , siekdamas apginti savo pažeistas teises, jeigu manė, jog jos yra pažeistos (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Teismas sutiko su atsakovės teiginiais, kad ieÅ¡kovas dvylika metų nesiekė apginti savo teises, neprašė priteisti ar grÄ Å¾inti dalį piniginės įmokos už sumokėtÄ E. D.

žemę. Atsakovės praÅ¡ymu teismas taikė ieÅ¡kinio senatį ieÅ¡kinio reikalavimui priteisti iÅ¡ atsakovės 6 160 Eur kompensacijÄ ir atmetė šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ . Teismas nenustatė pagrindų atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , jis patvirtino, jog, pasiraÅ¡ydamas susitarimÄ su seserimi, žinojo apie įmokos dalių dydžio panaudojimÄ Å¾emės sklypui įgyti, 2009 m. lapkričio 9 d. reikÅ¡damas ieÅ¡kinį civilinėje byloje Nr. 2-7781-454/2010, naudojosi kvalifikuoto advokato pagalba, aktyviai siekė apginti savo pažeistas teises, tačiau jo ieÅ¡kinio dalykas buvo susijęs su pusės žemės sklypo dalies natÅ«ra ieÅ¡kovui įgijimu.

Atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kinio senaties termino metu, kuris skaičiuotinas nuo susitarimo pasiraÅ¡ymo dienos (2002 m. liepos 23 d.), ieÅ¡kovas pasirinko paminėtÄ savo pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ , laikė, jog ieÅ¡kovas yra iÅ¡naudojęs galimybes įstatymų nustatytu terminu reikÅ¡ti ieÅ¡kinius, susijusius su paveldėta įmoka. Teismas nenustatė ieÅ¡kovo teisių pažeidimo, pažymėdamas, kad 2000 m. rugsėjo 27 d. sutartimi Å¡alių motina V. D. ieÅ¡kovui, kaip gavusiam mažesnę palikimo dalį po tėvo mirties, perleido atstatomÄ nuosavybės teisę į 491 kv. m žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu Kaune.

Teismas nurodė, kad Å¡i aplinkybė yra konstatuota Kauno apygardos teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-455-395/2011. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , jeigu bÅ«tų laikoma, kad jis yra praleistas, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinys, priimti naujÄ sprendimÄ ir patenkinti ieÅ¡kinį. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

Neteisingai pritaikytos ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančios teisės normos, nepagrįstai spręsta, kad ieÅ¡kinio senatis prasidėjo ieÅ¡kovui ir Z. K. pasiraÅ¡ius 2002 m. liepos 23 d. susitarimÄ pirkti žemės sklypÄ , 2003 m. birželio 18 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3347. Å ios bylos ginčas – piniginės kompensacijos priteisimas, o ne kompensacijos natÅ«ra priteisimas, žemės dalies grÄ Å¾inimas ar kiti klausimai, susiję su žemės grÄ Å¾inimu natÅ«ra.

IeÅ¡kovas, 2009 m. lapkričio 9 d. kreipdamasis į teismÄ , neprašė piniginės kompensacijos priteisimo, prašė teismo pakeisti Kauno miesto 10-ojo notarų biuro notarės 1999 m. lapkričio 16 d. iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , notarinio registro Nr. 6411, nustatant, kad J. D. ir Z. K. lygiomis dalimis paveldėjo teisę įsigyti iÅ¡ valstybės 600 kv. m namų valdos žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už kurį 1992 m. birželio 26 d. yra sumokėta 72,36 Lt įmoka grynaisiais; pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento J.

D. ir Z. K. 2002 m. liepos 23 d. pasiraÅ¡ytÄ susitarimÄ tarp bendrasavininkų pirkti žemės sklypÄ ; pakeisti Kauno apskrities virÅ¡ininko 2003 m. gegužės 26 d. įsakymÄ Nr. 02-01-3489, nustatant, kad J. D. ir Z. K. kiekvienam bendrosios dalinės nuosavybės teise parduodama po 300 kv. m sklypo ploto; pakeisti 2003 m. birželio 18 d. valstybinę žemės pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3347, ir valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktÄ Nr. 535, nustatant, kad J. D. ir Z.

K. bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis įgijo žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas nesiekia žemės grÄ Å¾inimo natÅ«ra, neginčija 2002 m. liepos 23 d. susitarimo, paveldėjimo teisės liudijimų, žemės pirkimo aktų turinio. Dėl to teismas ieÅ¡kinio senaties pradžiÄ nepagrįstai sieja su 2002 m. liepos 23 d. susitarimo pirkti žemės sklypÄ pasiraÅ¡ymu. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2011 m. lapkričio 4 d. nutartimi palikus nepakeistais žemesnių instancijų teismų sprendimus (Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimu byloje Nr. 2-7781-454/2010 ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo atmestas, Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-455-395/2011 pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas), tapo aiÅ¡ku, kad žemės įgijimo procese atsiradusi neteisybė nebuvo paÅ¡alinta ir ieÅ¡kovas prarado teisę įgyti žemės sklypo dalį natÅ«ra, kurį ieÅ¡kovo tėvas nusipirko (sumokėjo įmokas) ir iÅ¡ kurio ieÅ¡kovas paveldėjo visas jo daliai tenkančias velionio sumokėtas įmokas (pusę įmokų), o iÅ¡pirkimo procedÅ«roje ieÅ¡kovas įgijo ne pusę žemės, o mažiau, tuo tarpu Z.

K. įgijo daugiau žemės, nei ji turėjo teisę įgyti pagal paveldėtas E. D. įmokas, tačiau nurodytose bylose nebuvo kalbama apie kompensacinius klausimus. Tai, kad iš esmės buvo nusavintos ir Z. K. naudai panaudotos ieškovo paveldėtos piniginės įmokos, ieškovas suprato tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutarties priėmimo. Teismas, formaliai taikydamas ieškinio senatį ir/arba neatnaujindamas ieškinio senaties termino, nevykdė teisingumo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos.

Neteisybė, atsiradusi žemės įforminimo procedÅ«ros metu, kuri nebuvo teismų iÅ¡taisyta, nuvedė ieÅ¡kovÄ ir jo seserį Z. K. į nuolatinius konfliktus, sprendžiamus teismuose, policijos įstaigose. Dėl to negalima teigti, kad tarp Å¡alių yra nusistovėjęs teisinių santykių stabilumas, kuris, nepritaikius ieÅ¡kinio senaties, bÅ«tų pažeistas. Nepagrįstai akcentuotas ieÅ¡kovo teisių nepažeidimas. V. D. valia yra disponuoti savo turtu, perleisti, dovanoti sÅ«nui vienokį ar kitokį turtÄ .

Velionio E. D. valia palikti po mirties įpėdiniams vienokį ar kitokį turtÄ vienokiu ar kitokiu bÅ«du. E. D. mirė (duomenys neskelbtini), V. D. – (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-455-395/2011 konstatuodamas, kad 2000 m. rugsėjo 27 d. sutartimi Å¡alių motina V. D. ieÅ¡kovui, kaip gavusiam mažesnę palikimo dalį po tėvo mirties, perleido atstatomÄ nuosavybės teisę į 491 kv. m žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu Kaune, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, iÅ¡kraipė velionių tėvų valiÄ paskirstyti savo turtÄ vaikams.

Susitarime tarp V. D. ir ieÅ¡kovo nėra nurodyta, kad V. D. perleidžianti teisę į iÅ¡likusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymÄ , nes ieÅ¡kovas po tėvo mirties gavo mažesnę palikimo dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl Å¡ios aplinkybės taip pat nepasisakė. Z. K. teisių perėmėja atsakovė G. V. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad 2016 m. vasario 24 d. vykusio teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad 2002 metais susitarimas buvo pasiraÅ¡ytas pas notarÄ , ieÅ¡kovas jį skaitė, tikėjosi, kad bus pasidalinta lygiomis dalimis.

Ä® klausimÄ , kodėl ieÅ¡kovas iÅ¡ karto nesikreipė į teismÄ dėl kompensacijos priteisimo, jeigu matė, kad susitarimas pasidalinti žemę suraÅ¡ytas nelygiomis dalimis, ieÅ¡kovas atsakė, jog nekreipė į tai dėmesio. 2016 m. kovo 31 d. teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad dėl žemės pirkimo (žemės pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2003 m. birželio 18 d.) nelygiomis dalimis kreipėsi į žemėtvarkos virÅ¡ininkÄ , specialistus, teritorijų planavimÄ , registrų centrÄ , archyvus, ėjo pas merÄ , jam buvo paaiÅ¡kinta kreiptis į teismÄ , bet negalėjo, nes tėvas buvo silpnos sveikatos.

Taigi ieÅ¡kovui buvo žinoma apie teisių pažeidimÄ , jeigu ieÅ¡kovas manė, jog jo teisės yra pažeidžiamos, tačiau ieÅ¡kovas dvylika metų nesiėmė aktyvių veiksmų ir neprašė piniginės kompensacijos iÅ¡ Z. K. Be to, paskutiniojo teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad jam nereikia pinigų, jis nori 1 aro žemės sklypo. Taigi ieÅ¡kovas reiÅ¡kia norÄ turėti 1 aro žemės sklypÄ natÅ«ra, tačiau Å¡is klausimas jau buvo iÅ¡spręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartimi.

Teismo sprendimas, kuriuo nustatyta, kad Å¡alių motina V. D. ieÅ¡kovui, kaip gavusiam mažesnę palikimo dalį po tėvo mirties, perleido atstatomÄ nuosavybės teisę į 491 kv. m žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu Kaune, yra įsiteisėjęs, ieÅ¡kovas dalyvavo Å¡ioje byloje, jam buvo žinoma apie teismo sprendimÄ , todėl Å¡is teismo sprendimas ieÅ¡kovui įgijo prejudicinę reikÅ¡mę ir res judicata galiÄ . Nuo 2009 metų ieÅ¡kovo interesus atstovavo ne vienas advokatas, todėl jam buvo žinomos galimybės ginti savo pažeistas teises, jeigu manė, kad jos yra pažeistos.

Nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki jo iÅ¡nagrinėjimo pabaigos ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė praÅ¡ymo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Tik baigiamųjų kalbų metu ieÅ¡kovo atstovė paprašė atnaujinti minėtÄ terminÄ . Tai rodo, jog ieÅ¡kovui buvo žinoma apie ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimÄ , o, praÅ¡ant jį atnaujinti, nebuvo nurodyta svarbių termino praleidimo priežasčių. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Apeliacijos objektÄ sudaro 2016 m. balandžio 16 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir jo sesuo Z. K. pagal 1999 m. lapkričio 16 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr. 6410, iÅ¡duotÄ pagal Å¡alių tėvo suraÅ¡ytÄ testamentÄ , įgijo atitinkamai 34/100 ir 66/100 dalis gyvenamojo namo (1A1m (p)), (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas ir Z. K. pagal 1999 m. lapkričio 16 d. paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ , notarinio registro Nr. 6411, paveldėjo pagal įstatymÄ ir kitÄ turtÄ , kuris nebuvo velionio paskirtas testamentu. Šį turtÄ sudarė ir 72,36 Lt piniginė įmoka grynais, 1992 m. birželio 26 d. sumokėta E. D. už 600 kv. m namų valdos žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini).

Å iÄ Ä¯mokÄ ieÅ¡kovas su Z. K. paveldėjo lygiomis dalimis. 2002 m. liepos 23 d. ieÅ¡kovas ir Z. K. pasirašė susitarimÄ pirkti žemės sklypÄ (perkamo sklypo dalys paskaičiuotos pagal paveldėtÄ gyvenamojo namo ir kitų statinių dalį). 2003 m. gegužės 26 d. Kauno apskrities virÅ¡ininkas įsakymu „Dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo“ Nr. 02-01-3489, nusprendė parduoti ieÅ¡kovui ir Z. K. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projekte nurodytomis sÄ lygomis 600 kv. m žemės sklypÄ . 2003 m. birželio 18 d. sutartimi Nr. 3347 ieÅ¡kovas ir Z.

K. nupirko minėtÄ Å¾emės sklypÄ . Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad ieÅ¡kovo sumokėta suma grynaisiais pinigais be kainos priedo dėl inžinerinių statinių sudaro 24,60 Lt, Z. K. – 47,76 Lt, J. D. nuosavybės teise perka 204 kv. m, o Z. K. – 396 kv. m žemės sklypo dalis.

12. J. D. Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-7781-454/2010 prašė pakeisti Kauno miesto 10-ojo notarų biuro notarės 1999 m. lapkričio 16 d. iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ notarinio registro Nr. 6411, nustatant, kad J. D. ir Z. K. lygiomis dalimis paveldėjo teisę įsigyti iÅ¡ valstybės 600 kv. m namų valdos žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), už kurį 1992 m. birželio 26 d. sumokėta 72,36 Lt įmoka grynaisiais; pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento J.

D. ir Z. K. 2002 m. liepos 23 d. pasiraÅ¡ytÄ susitarimÄ tarp bendrasavininkų pirkti žemės sklypÄ ; pakeisti Kauno apskrities virÅ¡ininko 2003 m. gegužės 26 d. įsakymÄ Nr. 02-01-3489 nustatant, kad J. D. ir Z. K. kiekvienam parduodama po 300 kv. m parduodamo sklypo bendrosios dalinės nuosavybės teise ploto; pakeisti 2003 m. birželio 18 d. valstybinę žemės pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3347, ir valstybinės žemės sklypo perdavimo–priėmimo aktÄ Nr. 535, nustatant, kad J.

D. ir Z. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį, įgijo žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 22 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė. Sprendimas 2011 m. vasario 28 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-455-395/2011 paliktas nepakeistas. Kauno apygardos teismo nutartis 2011 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje 3K-3-434/2011 palikta nepakeista.13. IeÅ¡kovas, manydamas, kad žemės sklypo įgijimo procese liko nuskriaustas, kreipėsi į teismÄ dėl piniginės kompensacijos už 96 kv. m žemės sklypo dalį priteisimo (patikslinęs reikalavimus prašė priteisti 6 160 Eur kompensacijÄ ).

14. Pirmosios instancijos teismas, praÅ¡ant atsakovei, pritaikė ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmetė.15. Su sprendimu nesutinka ieÅ¡kovas, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė ieÅ¡kinio senatį, o, konstatavęs, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas, nepagrįstai jo neatnaujino. Apelianto teigimu, 2009 m. lapkričio 9 d. kreipdamasis į teismÄ jis neprašė piniginės kompensacijos priteisimo, o Å¡iuo ieÅ¡kiniu nesiekia žemės grÄ Å¾inimo natÅ«ra, neginčija susitarimo, paveldėjimo teisės liudijimo, žemės pirkimo aktų turinio. Kad jis liko nuskriaustas, kad iÅ¡ jo buvo nusavintos ir atsakovės naudai panaudotos jo paveldėtos piniginės įmokos, jis suprato tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo, todėl mano, kad ieÅ¡kinio senaties termino jis nepraleido. Jei teismas laikytų ieÅ¡kinio senaties terminÄ praleistu, praÅ¡o jį atnaujinti.

16. Teisėjų kolegija su apelianto argumentais nesutinka, nemato svarbių priežasčių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

17. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintÄ CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Nors ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismÄ , praÅ¡ant apginti pažeistÄ teisę, tačiau, ginčo Å¡aliai pareikalavus taikyti ieÅ¡kinio senatį, yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. BylÄ nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniÅ¡kai, nes tai bÅ«tų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009).

Sprendžiant termino atnaujinimo klausimÄ , svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui, kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. KlausimÄ , ar ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindÄ jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieÅ¡kovo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007, 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012; kt.).19.

Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežasčių pripažinimas svarbiomis yra siejamas su ieÅ¡kovo (terminÄ atnaujinti praÅ¡ančiojo) asmeniu, todėl kiekvienu atveju turi bÅ«ti taikomi ne vidutiniai, o individualÅ«s bylos Å¡alių elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-516/2010).

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuotinas nuo susitarimo pasiraÅ¡ymo dienos, t. y. nuo 2002 m. liepos 23 d. Byloje neginčytinai nustatyta, kad, pasiraÅ¡ydamas šį susitarimÄ J. D. suprato, jog sklypas perkamas nelygiomis dalimis ir tai pažeidžia jo teises. IeÅ¡kovo aiÅ¡kinimu (2016 m. vasario 24 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as), susitarimas buvo pasiraÅ¡ytas pas notarÄ , jis pats skaitė susitarimÄ , matė, kad perkama nelygiomis dalimis, nenorėjo pasiraÅ¡yti, bet tikėjosi, kad bus pasidalinta lygiomis dalimis, nes sesuo sakė, kad pasidalins. 2016 m. kovo 31 d. teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad dėl žemės pirkimo nelygiomis dalimis kreipėsi visur, t. y.

į žemėtvarkos virÅ¡ininkÄ , specialistus, teritorijų planavimÄ , registrų centrÄ , jam buvo paaiÅ¡kinta kreiptis į teismÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų akivaizdu, kad jam buvo žinoma apie teisių pažeidimÄ . Apeliantas, manydamas, kad jog jo teisės yra pažeidžiamos, dvylika metų jokių aktyvių veiksmų nesiėmė ir piniginės kompensacijos iÅ¡ atsakovės neprašė. Pastebėtina tai, kad nagrinėjant bylÄ teisme J. D. tvirtino, kad jam pinigų nereikia, o nori tik papildomai 1 aro žemės, t. y. kad žemė bÅ«tų padalinta lygiomis dalimis.

21. Teisėjų kolegija pastebi, kad J. D. reikalavimas padalinti žemės sklypÄ lygiomis dalimis, be kitų reikalavimų, iÅ¡nagrinėtas ir galutinai iÅ¡spręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartimi (nutarties 12 punktas). 22. Apelianto teigimu, nepagrįstai akcentuotas ieÅ¡kovo teisių nepažeidimas, vadovaujantis apeliacinės instancijos teismo, kuris virÅ¡ijo bylos nagrinėjimo ribas, nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-455-395/2011.

Anot apelianto, jo tėvų valia yra disponuoti savo turtu, perleisti, dovanoti, palikti po mirties vienokį ar kitokį turtÄ .  23. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto teiginiais sutikti negali. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog ieÅ¡kovo mama V. D., ieÅ¡kovui, kaip gavusiam mažesnę palikimo dalį po tėvo mirties, perleido atstatomÄ nuosavybės teisę į 491 kv. m žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu Kaune, konstatuota Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-455-395/2011.

Teismo nutartis, kuria nustatyta minėta aplinkybė, yra įsiteisėjusi, J. D. buvo Å¡ioje byloje dalyvaujantis asmuo, apie nutartį jam buvo žinoma. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, J. D. skundė minėtÄ Kauno apygardos teismo nutartį kasacine tvarka, tačiau nurodytų apeliacinės instancijos teismo motyvų neskundė, todėl kasacinis teismas dėl jų ir nepasisakė. Taigi įsiteisėjusi Kauno apygardos teismo nutartis J. D. įgijo tiek prejudicinę reikÅ¡mę, tiek res judicata galiÄ .

Prejudicinis faktas – tai faktas ar aplinkybė, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).24. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Apeliantas yra aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad jis nuo 2002 m. liepos 23 d. susitarimo pasiraÅ¡ymo žinojo, kad žemės sklypÄ Ä¯gyja nelygiomis dalimis. Siekdamas apginti savo teises naudojosi profesionalių advokatų pagalba, pasirinko kitus teisių gynimo bÅ«dus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, svarbių priežasčių, kurios sudarytų pagrindÄ atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nenurodyta ir apeliaciniame skunde.25. Dėl kitų apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų apelianto teiginių, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako.26. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmestinas, Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.27.

Apeliacinį skundÄ atmetus, tenkintinas atsakovės praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, turėtas apeliacinėje instancijoje. Atsakovė už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ sumokėjo 200 Eur. IÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (2015 metų redakcija) 8.11 punkte nustatytos sumos. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ apelianto J. D., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovei G. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai             Evaldas Burzdikas                           Nijolia Indreikienė                           Virginija Lozoraitytė